Administracinė byla Nr. I-1560-342/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00991-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.1; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui A.Š.,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Raimondai Žilakauskytei,

2014 m. lapkričio 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Š. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas A.Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir jo patikslinimu (b.l. 2-6; 53-59) kreipėsi į teismą, prašydamas:  1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2014-06-11 sprendimą Nr. (73)DK-2357 „Dėl savarankiškai dirbančio asmens duomenų netikslinimo pagal A.Š., vykdančio individualią veiklą, prašymą“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-07-25 sprendimą Nr. (10.10)I-6511; 3) įpareigoti atsakovą pagal A.Š., vykdančio individualią veiklą, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), SAV pranešimą apie savarankiškai dirbančius asmenis už 2013 metus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų Registro (toliau – ir Registras) duomenų bazėje patikslinti A.Š. duomenis: draudžiamąsias pajamas pakeisti į 5952,00 Lt (penki tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt du litai 0 centų) ir VSD įmokas pakeisti į 1696,32 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt šeši litai 32 centai) už draudimo laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2013-08-31 bei tokius pačius duomenis įrašyti už laikotarpius nuo 2013-11-01 iki 2013-11-30 ir nuo 2013-12-01 iki 2013-12-31; 4) įpareigoti atsakovą pagal pareiškėjo, vykdančio individualią veiklą, patikslintą SAV pranešimą apie savarankiškai dirbančius asmenis už 2012 m. patikslinti Registro duomenų bazėje duomenis apie A.Š., draudžiamąsias pajamas iš 17430,00 Lt (septyniolika tūkstančių keturi šimtai trisdešimt litų, 0 centų) į 5952,00 (penki tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt du litai, 0 centai), VSD įmokas iš 4967,55 Lt (keturi tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt septyni litai, 55 centai) į 1696,32 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt šeši litai, 32 centai) už draudimo laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2012-11-30; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2014-10-02 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (b.l. 73-75) priimtas nagrinėti pareiškėjo patikslintas skundas dėl sprendimų panaikinimo, o skundą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakyta priimti.

Nurodo, jog nuo 2011-08-22 vykdo individualią veiklą. Teigia, jog 2014-04-17 pateikė SAV pranešimą apie savarankiškai dirbančius asmenis už 2013 m. ir patikslintą SAV pranešimą apie savarankiškai dirbančius asmenis už 2012 m. Atsakovas šių pranešimų per SoDros draudėjų portalą nepriėmė. Pareiškėjas pakartotinai 2014-04-29 teikė minėtus pranešimus, tačiau atsakovas pakartotinai prašymų nepriėmė ir duomenų Registro duomenų bazėje netikslino, motyvuojant, jog tokių veiksmų atlikimui nėra teisinio pagrindo. Mano, jog atsakovo sprendimai yra nepagrįsti, nes jis SAV Pranešimą už 2012 m. užpildė teisingai pagal teisės aktų reikalavimus. Akcentuoja, jog pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcija pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2012 m. ir 2013 m., kuriose nurodė gautas pajamas pagal mėnesius. Nurodo, jog vykdydamas individualią veiklą 2012 m. jis gavo 49 800,00 Lt pajamų (lapkričio mėnesį),  iš jų 34860,00 Lt apmokestinamųjų pajamų, iš kurių socialinio draudimo įmokų bazę sudarytų 17430,00 Lt. Teigia, jog vykdydamas individualią veiklą 2013 metais gavo pajamas tris kartus: 2013 m. rugpjūčio mėn. – 49150,00 Lt pajamų, 2013 m. lapkričio mėn. – 50000,00 Lt pajamų, 2013 m. gruodžio mėn. – 20000,00 Lt pajamų. Akcentuoja, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Vyriausybės patvirtintų einamų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Nurodo, jog 2012 m. ir 2013 m. buvo patvirtintos draudžiamosios pajamos – 1488 Lt, ir jo socialinio įmokų bazė atskirai už 2012 m. lapkričio mėnesį, 2013 m. rugpjūčio, lapkričio ir gruodžio mėnesius yra lygi 5952,00 Lt. Mano, jog atsakovas nepagrįstai taiko Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatytą socialinio draudimo įmokų kalendorinių metų įmokų bazės ribojimą, bei nepagrįstai netaiko mėnesio įmokų bazės ribojimo. Pabrėžia, jog sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjo pateikti SAV pranešimai užpildyti neteisingai, kadangi minėtame įstatyme yra nustatyti maksimalūs socialinio draudimo įmokų bazės dydžiai, todėl asmens deklaruojamų pajamų suma Valstybinei mokesčių inspekcijai ir asmens deklaruojamų pajamų suma valstybiniam socialiniam draudimui negali sutapti. Mano, jog skundžiami sprendimai prieštarauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 25.11 punktui. Akcentuoja, jog duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos, todėl atsakovas turėjo priimti SAV pranešimą už 2013 m. ir patikslintą SAV pranešimą už 2012 m. bei juose esančius duomenis įrašyti į registrą. Pabrėžia, jog teritorinio administravimo subjekto priimtus sprendimus jis skundė privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pareiškėjas A.Š. teismo posėdžio metu palaiko patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašo jo skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, jog duomenys apie apmokestinamąsias pajamas ir VSD įmokų suma Registre viršija Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytus mėnesinius socialinio draudimo įmokų bazės ribojimus, todėl atsakovas turėjo patikslinti duomenis pagal pateiktus SAV pranešimus apie savarankiškai dirbančius asmenis už 2012 m. ir 2013 m.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) atsiliepimu (b.l. 82-88) su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, jog duomenys apie pareiškėjo, vykdančio individualią veiklą, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2012 m. lapkričio mėn. yra įrašyti į Registro duomenų bazę pagal pareiškėjo VSDFV Klaipėdos skyriui 2013-05-16 pateiktą 2013-05-15 SAV pranešimą Nr. 1 už 2012 m., kuriame nurodyta deklaruojamų pajamų suma sutampa su pareiškėjui už 2012 m. apskaičiuota valstybinio socialinio draudimo įmokų bazės suma, o valstybinio socialinio draudimo įmokų suma sutampa su apskaičiuota mokėtina valstybinio socialinio draudimo įmokų suma. Dėl pareiškėjo neteisingai užpildytų 2014-04-17 ir 2014-04-29 SAV pranešimų už 2012 m. ir 2013  m. į Registro duomenų bazę neįrašyti duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir įmokas už nustatytus draudimo laikotarpius. Pabrėžia, jog pareiškėjas, kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė duomenis apie 2012 m. pajamas, 2013 m. pajamų metinės sumos išdėstymą mėnesiais, į Registrą duomenys apie pareiškėjo 2013 m. draudžiamąsias pajamas ir nuo jų apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas įrašyti pagal pareiškėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis remiantis  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.11 punktu. Akcentuoja, jog pareiškėjo atžvilgiu taikomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų suma.

Atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė Raimonda Žilakauskytė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjo atžvilgiu netaikoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, o taikomas 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu (b.l. 96-99) prašo atmesti pareiškėjo patikslintą skundą. Nurodo, jog asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė nustatoma pagal praėjusių metų pajamų metinę sumą ir šių įmokų privalomas mokėjimo terminas už praėjusius metus yra nustatytas kitais metais. Akcentuoja, jog pagal teisinį reglamentavimą savarankiškai dirbantis asmuo VSDFV teritoriniam skyriui duomenis teikia remdamasis Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktais duomenimis, todėl teisėtas pagrindas įrašyti į Registrą draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir šių įmokų sumas yra tik tuomet, jeigu pagal Valstybinio mokesčių inspekcijai ir VSDFV teritoriniam skyriui deklaruojamus duomenis valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė yra tokia pati ir duomenys apie apskaičiuotas kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas pateikti pagal faktiškai gautas pajamas. Pabrėžė, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus.

Trečiojo suinteresuoto asmens  atstovas į teismo posėdį neatvyko. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 113). Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytai proceso šaliai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas  (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo, kuriuo nuspręsta netikslinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro (toliau – ir Registras) duomenų bazėje duomenų apie pareiškėjo, kaip asmens, vykdančio individualią veiklą, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), draudžiamąsias pajamas iš 17430,00 Lt į 5952,00 Lt, valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokas iš 4967,55 Lt į 1696,32 Lt už draudimo laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2012-11-30 pagal pareiškėjo pateiktą prašymą. Taip pat prašoma panaikinti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-07-25 sprendimą Nr. (10.10)I-6511, kuriuo teritorinio skyriaus sprendimas netikslinti aukščiau nurodytų duomenų paliktas nepakeistas ir nuspręsta, jog nėra pagrindo atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus – Registro duomenų bazėje patikslinti draudžiamąsias pajamas pagal 2014-04-17 ir 2014-04-29 pareiškėjo pateiktus SAV pranešimus. 

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2012 – 2013 metais vykdė savarankišką veiklą, gavo pajamų ir privalėjo atsakovui VSDFV Klaipėdos skyriui sumokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas 2013-05-13 VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė pranešimą apie savarankiškai dirbančius asmenis SAV (2013-05-16 Nr. SAV-2516 registracija) (b.l.89-90), kuriame nurodyta draudžiamosios pajamos 17430,00 Lt, ir VSD įmokos 4967,55 Lt už 2012 metus. 2014-04-17 pareiškėjas per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė elektroniniu parašu pasirašytą SAV pranešimą už 2012 m., kuriame nurodyta 5952,00 Lt deklaruojamų pajamų suma, 1696,32 Lt VSD įmokų sumą už 2012 m. lapkričio mėn. (b.l. 16-17). Taip pat 2014-04-17 pateikė elektroniniu parašu pasirašytą 2014-04-17 SAV pranešimą už 2013 m., kuriame nurodyta po 5952,00 Lt deklaruojamų pajamų ir po 1696,32 Lt VSD įmokų už kiekvieną 2013 m. rugpjūčio, lapkričio, gruodžio mėnesius (b.l. 14-15). Bylos duomenimis SAV pranešimas už 2013 m. per elektroninę sistemą buvo atmestas, nurodant atmetimo priežastį – neteisingai užpildytas pranešimas (b.l. 24). 2014-04-29 VSDFV Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjo prašymas su pridėtais patikslintais 2014-04-29 SAV pranešimu Nr. 2012/PAT už 2012 m. bei 2014-04-29 SAV pranešimu Nr. 2013/1 už 2013 m. (b.l. 18-22). Minėtuose pranešimuose už 2012 m. nurodytos draudžiamosios pajamos – 5952,00 Lt, VSD įmokos – 1696,32 Lt, o už 2013 m. rugpjūčio, lapkričio ir gruodžio mėnesius nurodytos analogiškos sumos. Pastarieji prašymai netenkinti ir skundžiamu sprendimu (b.l. 25-27) Registro duomenų bazėje nepatikslinti duomenys apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas už draudimo laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2012-11-30, motyvuojant tuo, jog pateikti pranešimai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.11 punkto reikalavimų, o juose pateikti duomenys nesutampa su Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pateiktais duomenimis. Pareiškėjas argumentuoja, jog atsakovo į Registrą įrašyti duomenys kiekvieną mėnesį viršija Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytus mėnesinius socialinio draudimo įmokų bazės ribojimus, todėl atsakovo sprendimas neteisėtas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2013 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatai (toliau – ir Registro nuostatai), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Taisyklės).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas. Mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnio 1 dalis numato, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis Taisyklių 39 punktu, Valstybinė mokesčių inspekcija teikia VSDFV informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos VSD įmokos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A.Š. aukščiau nurodyto teisės akto nustatyta tvarka pateikė mokesčių administratoriui 2012 ir 2013 metų Metines pajamų deklaracijas (b.l. 31-37, 38-41). Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnio 1 dalies nuostata, nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktų 2012 – 2013 metų Metinių pajamų deklaracijų duomenimis. VMI pateiktos metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2012 m. GPM308V „Individualios veiklos pajamos“ laukelyje V10 „Apmokestinamųjų pajamų suma“ nurodyta 34860,00 Lt. Mokesčių deklaracijos už 2013 m. GPM308M priedo „Individualios veiklos pajamos pagal mėnesius“ laukelyje M5 „Pajamų suma per mėnesį“ nurodyta 49150,00 Lt už rugpjūčio mėn., 50000,00 Lt už lapkričio mėn., 20000 Lt už gruodžio mėn. (viso 119150,00Lt ), o priedo GPM308V „Individualios veiklos pajamos“ laukelyje V9 „Leidžiamų atsiskaitymų suma“ nurodė 35745,00 Lt, laukelyje V10 „Apmokestinamųjų pajamų suma“ nurodyta 83405,00 Lt. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjui apskaičiuotos apmokestinamos pajamos VMI yra: už 2012 m. – 34860 (Sodroje - 17430,00 Lt), už 2013 m. – 83405 (Sodroje - 41702,50 Lt )(b.l. 91), t.y. 2012 m. tokia pati suma, nurodyta pareiškėjo SAV pranešime, kurią vėliau pareiškėjas tikslino, sumažindamas iki 5952,00 Lt, o už 2013 metus pareiškėjas deklaruojamas pajamas mažina iki 5952,00 Lt kas mėnesį (pajamos gautos 3 mėnesius).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymas 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad savarankiškai dirbantis asmuo - asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme, privalomai draudžiamas pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijų dalims <...>. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kurio 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, jog individualia veikla laikoma savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Būtent tokio pobūdžio veikla verčiasi pareiškėjas A.Š. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma. To paties straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Minėto įstatymo 9 straipsnio 5 dalis įpareigoja asmenis valstybinio socialinio draudimo įmokas sumokėti iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos termino pateikimo dienos. Būtent dėl minėto įstatymo 7 straipsnio nuostatų taikymo byloje kilęs ginčas. Šalys nesutaria dėl to, kaip turi būti nustatoma VSD įmokų bazė – nuo visų asmens per kalendorinius metus gautų apmokestinamųjų pajamų 50 procentų, ar ji gali būti kas mėnesį ribojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio suma.

Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, savarankišką veiklą vykdantiems asmenims 2012 metams nustatytas 37,5 procento dydžio įmokų tarifas (pensijų socialiniam draudimui – 26,3 procento, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms gauti – 2,2 procento, sveikatos draudimui – 9 procentai). Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2013 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi savarankiškai dirbantiems asmenims 2013 metams nustatytas 28,5 procentų dydžio tarifas (pensijų socialiniam draudimui – 26,3 procento, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, – 2,2 procentai).

Registro nuostatų 25.11 punktas (redakcija galiojusi nuo 2012-10-14 iki 2013-10-30), nustatė, jog savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis), kuriems socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė nustatoma pagal praėjusių metų pajamų metinę sumą, remdamiesi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, privalo pateikti teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie kalendorinių metų mėnesiais apskaičiuotas (pagal faktiškai gautas pajamas) draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas (šių Nuostatų 20.1.4 ir 20.2.24 punktai). Duomenys teikiami pasibaigus kalendoriniams metams, per 10 kalendorinių dienų nuo metinės pajamų deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai dienos. Nuo 2013-10-31 pasikeitė teisinis reglamentavimas duomenų pateikimo terminams, t.y.  duomenys teikiami pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, iki kurios Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo būti pateikta metinė pajamų deklaracija. Taip pat nustatyti veiksmai VSDFV teritoriniam skyriui, jei asmuo nepateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai ir (ar) teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenų apie praėjusių metų pajamų metinės sumos išdėstymą mėnesiais, t.y. teritorinė registro tvarkymo įstaiga, remdamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus verslo liudijimą turinčius asmenis) draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas išdėsto mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir jo sumokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus verslo liudijimą turinčius asmenis) šiuos duomenis turi teisę tikslinti šių Nuostatų 36 punkte nustatyta tvarka. Minėtas punktas nustato, jog Registre esantys dokumentai ir duomenys tikslinami (ištaisomi, atnaujinami, pildomi, šalinami), duomenų pokyčiai įrašomi vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka. Patikslinti registro duomenys apie registro objektą kaupiami duomenų bazėje.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, VMI pateiktos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos duomenys yra teisėtas pagrindas įrašyti į Registrą draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti sumokėtos VSD įmokos, ir šių įmokų sumos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog metinėje pajamų deklaracijoje už 2012 m. apmokestinamųjų pajamų suma nurodyta 34860,00 Lt., o 2013 m. deklaracijoje apmokestinamųjų pajamų suma nurodyta - 83405,00 Lt.  Atsakovas, taikydamas Valstybinio socialinio draudimo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą (VSD įmokų bazė – 50 procentų nuo apmokestinamųjų pajamų sumos), VSD įmokas apskaičiuoja atitinkamai: 2012 m. – 17430,00 Lt (34860/2), o 2013 m. – 41702,50 Lt (83405/2), būtent tokios sumos, atsakovo teigimu, turi būti įrašytos į Registrą. Pareiškėjo teikiamuose SAV pranešimuose sumos mažinamos (pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį) ir jos nesutampa su VMI metinėse pajamų deklaracijose nurodytomis sumomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Minėto įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje daroma nuoroda į 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą tik apibrėžiant subjektų ratą, t.y. taikoma asmenims, verčiantiems individualia veikla, tačiau nustatytas savarankiškas VSD įmokų bazės ribojimas – įmokų bazė negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma (nustatoma maksimali VSD įmokų riba). Kokią VSD įmokos bazę taikyti lemia faktinis pajamų gavimas, t.y. momentas, kada buvo gautos pajamos – pareiga pranešti apie faktiškai gautas pajamas pamėnesiui  nustatyta Registro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2013-10-31) 25.11 punkte (savarankiškai dirbantys asmenys <..> privalo teritorinei registro tvarkymo įstaigai pateikti duomenis apie kalendorinių metų mėnesiais apskaičiuotas (pagal faktiškai gautas pajamas) draudžiamąsias pajamas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas individualią veiklą vykdė ir pajamas gavo 2012 m. lapkričio mėnesiais, 2013 m. rugpjūčio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, jo atžvilgiu turi būti taikytinas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas VSD įmokos bazės ribojimas.  Atsižvelgiant į tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-08-16 nutartis adm. byloje Nr. A502-2390/2011, 2011-09-19 nutartis Nr. A146-2657/2011) skiriant išmokas, asmens pajamas reikia vertinti ne pagal įstatyminį pajamų išdėstymą proporcingai, o pagal faktinį gavimą/negavimą, nagrinėjamoje situacijoje analogiškai reikia vertinti ir duomenų apie VSD įmokas bei draudžiamąsias pajamas pateikimą.

Pagrįstu laikytinas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentas, jog mėnesio įmokų bazės ribojimo taikymas (netaikymas) kiekvieną einamą mėnesį neįtakoja ir neeliminuoja prievolės, suėjus privalomam už praėjusius metus valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminui, taikyti kito savarankiško kalendorinių metų įmokų bazės ribojimo dydžio, kuomet šių įmokų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo įmokų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, t.y. nuo faktiškai gautų pajamų (Registro nuostatų 25.11 punktas), todėl Registre už 2012 metus apmokestinama pajamų suma turi būti nurodyta – 17430 Lt suma, o už 2013 metus - 41702,50 Lt suma.

Aukščiau paminėta, jog Registre esantys duomenys tikslinami registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka. Tokia tvarka reglamentuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintoje Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėse (toliau – ir Duomenų tikslinimo taisyklės). Duomenų tikslinimo taisyklių 3.2 punktas apibrėžia duomenų tikslinimo sąvoką, t.y. neteisingų, netikslių, neišsamių Registro duomenų, taip pat duomenų, įrašytų į Registrą pagal registro duomenų teikėjų pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų, ištaisymas, atnaujinimas, papildymas, šalinimas. Iš šios sąvokos matyti, jog tikslinami tik neišsamūs, neteisingi ar netikslūs duomenys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas už 2012-2013 metus pateikė metines pajamų deklaracijas. Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir 16 straipsnio 1 dalies 7 punktas įpareigoja mokesčių administratorių kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo už 2012 -2013 metus pateiktos Metinės pajamų deklaracijos būtų nepriimtos, ar, kad dėl jose nurodytų duomenų būtų pradėtas mokestinis patikrinimas. Aukščiau konstatuoja, jog pagrindas duomenis įrašyti į Registrą yra VMI pateiktos metinės pajamų deklaracijos duomenys, todėl preziumavus, jog pateikti deklaracijos duomenys yra teisingi, tuo pačiu konstatuojamas Registrų duomenų teisingumas. Byloje nenustatytas juridinis ar faktinis pagrindas Registre tikslinti duomenis apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas už draudimo laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2012-11-30 pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, todėl atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis, teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Įvertinus VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-06-11 sprendimą Nr. (7.3)DK-2357 pagrįstumo ir teisėtumo aspektu, pripažintina, jog jis priimtas atsakovo kompetencijos ribose, minėto akto forma atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, akto turinys juridiškai pagrįstas, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas prašo panaikinti centrinio subjekto – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės asingos ir darbo ministerijos 2014-07-25 priimtą sprendimą Nr. (10.10)I-6511 „Dėl skundo“, kuriuo nuspręsta, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių pagal pareiškėjo 2014-04-17 ir 2014-04-29 pateiktus SAV pranešimus patikslinti draudžiamąsias pajamas Registrų duomenų bazėje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2009-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009, 2009-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009, 2009-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009) yra ne kartą išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012, 2014-05-28 nutartis Nr. AS525-504/2014, 2014-10-29 nutartis Nr. AS624-714/2014 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pastebėtina, jog teisme nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008, 2013-10-15 nutartis  Nr. AS520-775/2013).

Konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos kontekste Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-07-25 sprendimas Nr. (10.10)I-6511 nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Kaip jau buvo minėta, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinė byla dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-07-25 sprendimo Nr. (10.10)I-6511 panaikinimo nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

          Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjo skundo, teisė į bylinėjimosi išlaidas neįgyjama, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 100 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo A.Š. skundą dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014-06-11 sprendimo  Nr. (7.3)DK-2357 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinę bylą dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-07-25 sprendimo Nr. (10.10)I-6511 panaikinimo nutraukti.

Netenkinti pareiškėjo A.Š. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                                   Aušrelė Mažrimienė

  Remigijus Arminas

Dalia Gumuliauskienė