Civilinė byla Nr. e2-2095-1097/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29155-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ atstovams V. B. ir advokatui Arvydui Aranauskui,
atsakovui D. F. ir jo atstovei advokatei Donatai Juozumienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ ieškinį atsakovui D. F. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB ,,Topokada“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. F. dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, prašydama nutraukti šalių 2020 m. birželio 8 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo ieškovei 3 100 Eur sumokėtos automobilio kainos, priteisti iš atsakovo 208,99 Eur patirtų automobilio draudimo ir patikros išlaidų, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. birželio 8 d. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas (pardavėjas) už 3 100 Eur pardavė ieškovei (pirkėjai) transporto priemonę Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nusipirkusi transporto priemonę, ieškovė jos neeksploatavo, o nusprendė nuvykti į autoservisą ir paruošti automobilį naudojimui. 2020 m. birželio 19 d. ieškovė nuvyko į UAB ,,Autovela“, kurioje apžiūros metu paaiškėjo, jog ieškovės įsigyta transporto priemonė turi esminį gedimą, kurio nepašalinus automobilį eksploatuoti nesaugu, t. y. automobilis negali būti naudojamas tam, kam buvo įsigytas. UAB ,,Autovela“ pateiktame defektiniame akte nurodyti transporto priemonei nustatyti defektai: 1) trūkęs pagrindinis automobilio rėmas; 2) pakeista (perdaryta) visa automobilio važiuoklės sistema, dėl ko ji neatitinka originalios gamintojo važiuoklės komplektacijos ir kelia pavojų saugumui; 3) neefektyviai veikia stabdžių sistema; 4) iš variklio skverbiasi tepalai (nesandarus). Ieškovės teigimu, dėl automobilio rėmo trūkumų: įtrūkimų, netinkamo remonto (užtaisymas netinkamomis medžiagomis, t. y. statybinėmis), automobilis yra netinkamas ir nesaugus naudoti eisme. Šio trūkumo negalima laikyti įprastu, nulemtu natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo. Ieškovės atstovai transporto priemonės pirkimo metu negalėjo matyti tokio trūkumo, kaip trūkęs automobilio pagrindinis rėmas, o juolab suprasti, kad šis trūkumas yra esminis ir dėl jo automobilio eksploatuoti eisme yra negalima. Ieškovės teigimu, atsakovo pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes ieškovė negavo to, ko tikėjosi, o atsakovas neinformavo ieškovės apie parduodamo automobilio paslėptus defektus. Atsakovui iš esmės pažeidus sutartį, ieškovė įgijo teisę ją nutraukti. Taip pat atsakovas turėtų atlyginti ieškovės dėl automobilio pirkimo patirtus nuostolius – 109 Eur išlaidos automobilio draudimui privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir 99,99 Eur už automobilio patikrą UAB ,,Autovela“.
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas D. F. prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė įsigijo iš atsakovo 22 metų senumo automobilį, kurio rida automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo apie 300 000 km. Sutarties sudarymo metu atsakovas nurodė, jog dėl automobilio amžiaus jo dalys bei elementai yra natūraliai nusidėvėję, galimi tam tikri jų gedimai, o automobilis turi tam tikrų trūkumų, kurie yra natūralaus dėvėjimosi proceso išdava. Ieškovei šie faktai buvo žinomi, jie aptarti ir išvardinti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovės atstovai turėjo suvokti, kad įsigyja 22 metų automobilį, kuriam negali būti taikomi reikalavimai kaip naujam daiktui, o ieškovė (juridinis asmuo), įsigydama automobilį iš pardavėjo (fizinio asmens, neturinčio specialiųjų žinių, nevykdančio komercinės veiklos), elgėsi itin neapdairiai ir neatsakingai, nesidomėjo įmonės vardu įgyjamo ir daug metų eksploatuoto automobilio būkle bei kokybe, netikrino automobilio autoservise ir pati prisiėmė riziką, jog perdamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Atsakovas nurodė, kad perdavė ieškovei automobilį, atitinkantį pirkimo-pardavimo sąlygas ir tinkamą naudoti pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Sprendimus dėl transporto priemonės (ne)galimumo dalyvauti eisme priima tik specialius įgaliojimus turinčios įstaigos, o ne privatūs subjektai, o kartu su ieškiniu pateikta 2019 m. rugpjūčio 26 d. techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 602-0097490 yra galiojanti ir nepanaikinta, t. y. patvirtina automobilio tinkamumą dalyvauti eisme. Atsakovas taip pat nurodė, kad nei iki automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nei jos sudarymo metu nebuvo fiksuotas automobilio pagrindinio rėmo trūkimas, šis trūkumas neegzistavo ir atsakovui apie jį nebuvo žinoma.
4. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas yra neproporcingas ir nepagrįstas. UAB ,,Autovela“ defektiniame akte nurodytos tariamai nustatytų automobilio trūkumų remonto darbų kainos yra neadekvačios. R. S. autoserviso pasiūlymu defektiniame akte nurodytų remonto darbų atlikimas kainuotų 980,10 Eur. Visi automobilio trūkumai gali būti nesudėtingai pašalinti ir tai neturėtų įtakos tolimesniam automobilio naudojimui.
5. Atsakovo teigimu, reikalavimas atlyginti nuostolius yra nepagrįstas, nes atsakovas nenuslėpė nuo ieškovės jokių automobilio trūkumų. Nurodytų nuostolių atsiradimas nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovo veikimu ar neveikimu. Atsakovas, kaip pardavėjas, neprivalo prieš parduodamas automobilį autoservise atlikti jo patikrą, tai yra ieškovės teisė, kuria ji pasinaudojo jau po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir turi tai atlikti savo lėšomis. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog šiai dienai automobilis negali būti eksploatuojamas, jog jo dalyvavimas eisme uždraustas. Ieškovei savo iniciatyva nusprendus sudaryti / nutraukti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, už savarankiškus ieškovės sprendimus negali būti atsakingas atsakovas.
6. Dublike ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Pabrėžė, kad aplinkybę, jog automobilis nėra tinkamas naudoti eisme, patvirtina nešališkos automobilių remonto įmonės UAB ,,Autovela“ 2020 m. birželio 19 d. pateiktas defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog yra trūkęs automobilio pagrindinis rėmas, o Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2BE-290 dėl ,,Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ nustatytuose reikalavimuose įtvirtinta, kad transporto priemonė, turinti rėmo trūkumų kelia didelį pavojų eismo saugai ir jį draudžiama eksploatuoti. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad rėmo trūkumai negalėjo atsirasti neseniai (yra rūdys, vizualiai matosi, kad trūkiai yra seni). Automobilio trūkęs, suvirintas ir statybinėmis medžiagomis sutaisytas rėmas negalėjo nusidėvėti per ieškovės naudojimosi laiką (vos per 2 savaites), nes per tokį itin trumpą laiko tarpą objektyviai negalėtų atsirasti rūdys ir trūkti rėmas. Be to, ieškovė transporto priemonę apdraudė tik 2020 m. birželio 12 d., tad ieškovė dalyvauti eisme ir naudotis transporto priemone galėjo tik nuo 2020 m. birželio 12 d. Ieškovės atstovai, net ir būdami itin atidūs, negalėjo pastebėti tokio trūkumo kaip trūkęs ir itin daug kartų remontuotas automobilio pagrindinis rėmas, kurį aptikus paaiškėjo, jog automobilis negali būti eksploatuojamas eisme. Ieškovės teigimu, pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas nenurodant paaiškėjusių defektų, tokių kaip trūkęs rėmas, laikytini esminiais, nes: 1) ieškovė iš esmės negavo ko tikėjosi, t. y. ieškovė tikėjosi įsigyti 1998 metų gamybos automobilį, kuris neturi didelių defektų; 2) griežtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) atsakovas galimai dėl didelio neatsargumo bei siekdamas nepatirti nuostolių, neinformavo ieškovės apie parduodamo automobilio paslėptus defektus. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė prašė taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui transporto priemonę, o ieškovei priteisti visas už transporto priemonę sumokėtas lėšas ir patirtus nuostolius.
7. Triplike atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad automobilis perdavimo ieškovei metu atitiko šalių aptartus kokybės reikalavimus ir buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį: automobilis užsikūrė, važiavo, ieškovės atstovai jį išbandė ne tik miesto gatvėse, tačiau ir bekelėje. Sutarties sudarymo metu automobilis turėjo galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 602-0097490, patvirtinančią automobilio tinkamumą dalyvauti eisme. Be to, pagrindinio rėmo trūkimas nėra tas defektas, kuris būtų susijęs su akivaizdžiai nematomų dalių tinkamu veikimu, jo nustatymui nereikalinga ypatingai sudėtinga diagnostika. Pirkėjas neabejotinai tokį defektą būtų pastebėjęs, jeigu jis tikrai būtų egzistavęs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Atsakovo teigimu, ieškovė, pirkdama 22 metų senumo automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, nepasinaudojo teise automobilį patikrinti autoservise, o tai liudija pačios ieškovės elgesį kaip neatitinkantį protingo, apdairaus ir rūpestingo pirkėjo elgesio, kas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ieškovė negali būti laikoma silpnesne sandorio šalimi. Ieškovės elgesiu pažeidžiami atsakovo (silpnesnės sandorio šalies) teisėti lūkesčiai, atsakovas būtų pastatytas į ženkliai sudėtingesnę finansinę padėtį, kadangi nuo 2020 m. birželio 8 d., kuomet buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, automobilis nuvertėjo.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad, prieš įsigyjant automobilį, matė, jog jis yra padidinto pravažumo ir tai būtų buvę labai naudinga pagal įmonės darbo sritį. Pamatęs automobilio pardavimo skelbimą, paskambinęs nurodytu numeriu sužinojo, jog automobilis yra ne Vilniuje, o tam, kad jį atvežtų į Vilnių, reikėjo sumokėti avansą. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu rėmėsi tuo, kad automobilis yra praėjęs techninę apžiūrą, taip pat jį išbandė. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nuvarė automobilį į autoservisą einamajai priežiūrai, kad būtų saugu įmonės darbuotojams naudotis. Apžiūrėjus paaiškėjo esminiai automobilio trūkumai, dėl kurių automobilis yra netinkamas eksploatuoti. Ieškovės atstovas pabrėžė, kad automobilio esminius nuslėptus defektus patvirtina UAB ,,Autovela“ defektinis aktas, liudytojo M. P. parodymai, nuotraukos, o šių įrodymų nepaneigė liudytojo R. S. parodymai, nes pastarasis yra atsakovo pažįstamas ir nepatvirtino akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių ginčo nėra (pvz., kad automobilio važiuoklė perdaryta). Reikšminga, kad tiek atsakovas, tiek prieš jį buvęs automobilio savininkas automobilį turėjo labai trumpai ir iš karto jį pardavė. Tai leidžia manyti, jog automobilio defektai buvo žinomi. Techninė apžiūra automobiliui atlikta prieš metus iki pirkimo ir per šį laikotarpį automobilio rėmas galėjo įtrūkti. Riziką dėl to turi prisiimti atsakovas, kaip pardavėjas. Ieškovės atstovas pabrėžė, kad pasirinktas teisių gynimo būdas yra proporcingas, nes automobilio remonto kaina būtų didesnė nei paties automobilio vertė.
9. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad atsakovas apie automobilio trūkusį rėmą nieko nežinojo. Automobilį jis buvo nuvaręs pas meistrą ir pastarasis apie tokius defektus nieko nesakė. Tai, kad automobilio važiuoklė buvo modifikuota, yra akivaizdžiai matoma, o ar tai atlikta tinkamai atsakovas nesidomėjo, nes automobilis buvo perėjęs techninę apžiūrą. Pabrėžė, kad automobilis buvo 22 metų, jo rida 300 000 km, trūkumai nurodyti ir aiškiai matomi, o ieškovės atstovui pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu tai buvo priimtina. Ieškovė neįrodė defektų, trukdžiusių automobilį naudoti pagal paskirtį, nes tokius teiginius grindė tik privataus verslo subjekto – UAB ,,Autovela“ defektavimo aktu, nėra atlikta jokių ekspertizių, o visi nurodyti trūkumai iš esmės susiję su automobilio amžiumi ir natūraliu dėvėjimusi – korozijos žymės. Perdaryta važiuoklė nėra automobilio defektas, nes dėl to ieškovė automobilį ir pirko. Ieškovei ir tenka atsakomybė, kad nesidomėjo, kaip modifikacija atlikta. Be to, nėra duomenų, kad modifikavimas atliktas netinkamai. Taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė automobiliu nesinaudojo, todėl, atsižvelgiant į automobilio amžių ir natūralų susidėvėjimą, ieškovės nurodyti trūkumai galėjo atsirasti ir po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pabrėžė, kad nėra nustatyta paslėptų automobilio defektų, nes ieškovės nurodyti defektai – parūdijimai – buvo aiškiai matomi. Ieškovės atstovas nepagrįstai perkelia atsakovui atsakomybę už tai, kad jis nematė ir nesuprato automobilio būklės. Ieškovės atstovas pats buvo neatidus ir realiai netikrino automobilio būklės prieš jį įsigyjant. Ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, negali būti taikomi tokie patys apsaugos standartai, kaip fiziniam asmeniui vartotojui. Be to, ieškovės atstovas elgiasi nerūpestingai ir šiuo metu – paliko ginčo automobilį ilgam laikui lauke, nesaugomoje aikštelėje ir juo visiškai nesirūpino. Dėl tokio ieškovės atstovo elgesio automobilio būklė pablogėjo, todėl jo prašomas taikyti teisių gynimo būdas nebūtų proporcingas.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai leidžia nustatyti tokias faktines aplinkybes, dėl kurių šalių ginčo nėra:
10.1. 2020 m. gegužės 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas A. J. pardavė pirkėjui D. F. (atsakovas) automobilį Nissan Terrano.
10.2. 2020 metų gegužės mėnesio pabaigoje atsakovas į internetinį puslapį www.autoplius.lt patalpino skelbimą, jog parduoda 1998 metų gamybos automobilį Nissan Terrano; automobilio rida tuo momentu buvo apie 300 000 km.
10.3. 2020 m. gegužės 28 d. ieškovės atstovas paskambino atsakovui ir šalys telefonu susitarė dėl automobilio pardavimo ieškovei už 3 100 Eur kainą. 2020 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 285 patvirtina, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 200 Eur avansą už automobilį Nissan Terrano.
10.4. 2020 m. birželio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas D. F. pardavė pirkėjai UAB ,,Topokada“ automobilį Nissan Terrano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartyje nurodyti transporto priemonės trūkumai: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos. 2020 m. birželio 7, 8 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė ir jos vadovas V. B. sumokėjo atsakovui ir O. F. atitinkamai 300 Eur ir 2 600 Eur.
10.5. 2020 m. liepos 3 d. ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, prašydama grąžinti sumokėtą 3 100 Eur sumą ir pirkimo-pardavimo sutartį nutraukti.
10.6. 2020 m. liepos 14 d. atsakymu į 2020 m. liepos 3 d. pretenziją atsakovas nurodė su ieškovės reikalavimu bei pretenzija nesutinkantis, nes pirkėjai buvo perduotas sutarties sąlygas atitinkantis automobilis, su galiojančia technine apžiūra, o dėl natūralaus automobilio nusidėvėjimo atsiradę neesminiai trūkumai buvo atskleisti ir netrukdė naudotis automobiliu pagal paskirtį.
10.7. 2020 m. rugpjūčio 12-17 d. vyko šalių susirašinėjimas el. paštu dėl galimo ginčo sprendimo. Nepavykus susitarti, ieškovė 2020 m. spalio 14 d. kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu.
10.8. Byloje pateiktas automobilio registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilio pirmosios registracijos data – 1998 m. vasario 26 d. Byloje pateikta Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 602-0097490 patvirtina, kad automobiliui 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo atlikta techninė apžiūra ir konstatuota, jog automobilis atitinka techninius reikalavimus; techninė apžiūra galiojo iki 2021 m. rugpjūčio 26 d.
11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus bei pirkėjo pasirinkto jo teisių gynimo būdo proporcingumo.
Dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę
12. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
13. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020; kt.).
14. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
15. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
16. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims tokio pobūdžio bylose. Išaiškinta, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad parduotas daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).
Dėl ginčo automobilio trūkumų
17. Kaip minėta, tokio pobūdžio bylose ieškovė, kaip pirkėja, turėjo įrodyti parduoto daikto – automobilio – trūkumų faktą, t. y. kad automobilis neatitinka sutartyje nustatytų ar įprastai tokio pobūdžio daiktams keliamų kokybės reikalavimų, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, ir kad pirkimo metu ieškovės atstovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto automobilio trūkumus (CPK 178 straipsnis). Taigi, turi būti įrodyta, kad automobilio trūkumai buvo, kad jie buvo esminiai ir gali būti laikomi paslėptais trūkumais.
18. Ieškovė kaip minėtus kriterijus atitinkančius ginčo automobilio trūkumus nurodė pakeistą (perdarytą) automobilio važiuoklės sistemą, neefektyviai veikiančią stabdžių sistemą, iš variklio besiskverbiančius tepalus, trūkusį automobilio pagrindinį rėmą. Šių trūkumų faktą ieškovė įrodinėjo UAB ,,Autovela“ 2020 m. birželio 19 d. defektiniu aktu, fotonuotraukomis, liudytojo M. P. parodymais. Atsakovas, neigdamas ieškovės teiginius dėl automobilio defektų, rėmėsi 2020 m. gegužės 21 d. R. S. atliktų automobilio remonto darbų užsakymu, galiojančios automobilio techninės apžiūros aplinkybe, liudytojų R. S. ir A. J. parodymais.
19. Klausimui išspręsti esminę reikšmę turi šalių rodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, kt.). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).
20. Dėl pakeistos (perdarytos) automobilio važiuoklės sistemos. UAB ,,Autovela“ defektiniame akte automobilio trūkumu įvardinta pakeista (perdaryta, neatitinkanti originalios gamintojo važiuoklės komplektacijos) visa automobilio važiuoklės sistema. Aplinkybę, kad automobilio išskirtinumas buvo būtent važiuoklė, dėl kurios buvo padidintas automobilio pravažumas, patvirtino liudytojai A. J., M. P. Taip pat ir liudytojas R. S. pripažino, kad automobilis buvo aukštesnis, nors ir teigė, jog tai buvo dėl didesnių automobilio ratų. Neįprastą automobilio išvaizdą patvirtina byloje pateiktos jo nuotraukos, lyginant su tokio paties modelio automobiliais. Taigi, automobiliui atlikti pakeitimai – perdaryta važiuoklė – buvo akivaizdžiai matomi. Be to, pats ieškovės atstovas paaiškino, kad būtent tai lėmė, jog jis apsisprendė pirkti ginčo automobilį – jis teigė ieškojęs didesnio pravažumo automobilio dėl ieškovės veiklos specifikos (atliekamų geodezinių matavimų). Tai leidžia konstatuoti, kad ieškovės atstovas matė ir turėjo suvokti automobiliui atliktus nurodyto pobūdžio pakeitimus. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad perdaryta automobilio važiuoklė būtų aplinkybė, kuri nebuvo bei negalėjo būti žinoma ieškovės atstovui perkant ginčo automobilį.
21. Dėl neefektyviai veikiančios stabdžių sistemos. UAB,,Autovela“ defektiniame akte automobilio trūkumu įvardinta neefektyviai veikianti stabdžių sistema. 2020 m. birželio 8 d. šalių sudarytoje ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje įvardijant automobilio trūkumus nurodyta, kad automobilio stabdžių sistema turi trūkumų. Taigi, šis trūkumas buvo aiškiai įvardintas pirkimo-pardavimo sutartyje, t. y. atskleistas pirkėjai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirkimo metu ieškovės atstovas nežinojo apie šį automobilio trūkumą. Automobilis šio trūkumo aspektu atitiko sutartyje aptartas sąlygas.
22. Dėl iš variklio besiskverbiančių tepalų. UAB ,,Autovela“ defektiniame akte automobilio trūkumu įvardinta tai, kad iš variklio skverbiasi tepalai. Pateiktose fotonuotraukose šis trūkumas nefiksuotas. Liudytojas M. P. šio trūkumo neakcentavo. Liudytojas R. S. nurodė, jog automobilio variklis buvo tvarkingas ir jis, atlikdamas einamuosius automobilio priežiūros darbus 2020 m. gegužės 21 d., nepastebėjo, jog būtų skverbęsi tepalai. 2020 m. gegužės 21 d. R. S. atliktų automobilio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo lapas patvirtina, jog variklio tepalai buvo keisti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus automobilio amžių, nėra pagrindo nustatyti, kad automobilio pirkimo-pardavimo metu (ar iki jo) būtų buvęs šis trūkumas ar kad jis būtų nebūdingas ir netikėtas tokios ridos bei amžiaus transporto priemonei.
23. Dėl trūkusio automobilio pagrindinio rėmo. UAB ,,Autovela“ defektiniame akte automobilio trūkumu įvardintas trūkęs automobilio pagrindinis rėmas. Šis defektas detaliai fiksuotas pateiktose fotonuotraukose, plačiai paaiškintas ir komentuotas tiek ieškovės paaiškinimuose, tiek liudytojo M. P. Iš fotonuotraukų ir nurodyto liudytojo paaiškinimų matyti, kad fiksuotas ne tik trūkęs automobilio pagrindinis rėmas, tačiau ir nekokybiški bandymai tokio pobūdžio defektus taisyti – suvirinimo žymės detalėse, kurios turėtų būti vientisos, plyšių sandarinimas automobilių remonto darbams nenaudojamomis statybinėmis medžiagomis, defektų maskavimas juodos spalvos medžiaga. Atsakovas, neigdamas šio trūkumo buvimą, rėmėsi 2020 m. gegužės 21 d. Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymu Nr. 200521, tačiau, kaip matyti iš šio dokumento turinio, jame nebuvo fiksuoti automobiliui atliktini darbai ar jo defektai, o nurodomi padaryti (užsakyti) automobilio priežiūros bei remonto darbai. Dėl to toks dokumentas neatspindi automobilio būklės, o tik tai, kokie darbai konkrečiu metu automobiliui atlikti. Be to, šį dokumentą sudarė ir užsakyme nurodytus darbus atliko teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. S., kuris, be kitų aplinkybių, pripažino ir tai, jog užsiima automobilių techninės priežiūros bei aptarnavimo darbais, t. y. eksploatacine automobilių priežiūra, o automobilių kėbulų ar rėmo remonto darbų neatlieka. Taigi, liudytojas neatlieka tokių darbų, kurie būtų aktualūs nustatant ir šalinant automobilio rėmo trūkius. Pažymėtina ir tai, kad šis liudytojas vienintelis iš visų byloje apklaustų asmenų – tiek ieškovės atstovo, tiek atsakovo bei kitų liudytojų, nurodė, jog automobilis buvo standartinis, jo važiuoklė buvo gamyklinė, tik uždėti didesni ratai. Tai leidžia kritiškai vertinti liudytojo parodymus automobilio rėmo trūkumų (ne)fiksavimo klausimu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į įrodymų vertinimo taisykles ir šalių rungimosi principą, teismas pripažįsta byloje įrodyta aplinkybe, kad buvo trūkęs automobilio rėmas – tą pagrindžia ieškovės pateikti įrodymai, kurių atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia (CPK 185 straipsnis).
24. Nustačius ginčo automobilio trūkumą – pagrindinio rėmo įtrukimą, spręstinas klausimas dėl to, ar šį defektą galima laikyti esminiu, dėl kurio automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį arba dėl kurio automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie šį trūkumą žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad automobilio kokybės reikalavimai apima ne tik jo gebėjimą važiuoti, tačiau sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai, taip pat yra svarbu, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 15 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės, yra nustatyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290. Šiuo įsakymu patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų transporto priemonės laikančiajam rėmui 5.1.1 punkte nustatyta, kad įtrūkimai, deformacijos ar netinkamas remontas laikomi dideliais arba pavojingais trūkumais. Didelis trūkumas apibrėžtas kaip toks, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams; pavojingas trūkumas – kaip keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai. Atsižvelgdamas į tokį teisinio reglamentavimo turinį, teismas konstatuoja, kad nustatytas automobilio pagrindinio rėmo trūkis pripažintinas esminiu daikto trūkumu, dėl kurio automobilis negali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį arba dėl kurio automobilio naudingumas sumažėja taip, jog pirkėjas, žinodamas tokį trūkumą, turėtų pagrindą iš esmės kitaip svarstyti dėl jo įsigijimo ar kainos. Taip pat, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad nustatytas ginčo automobilio trūkumas – pagrindinio rėmo įtrūkimas – nėra dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo atsiradęs kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, kuris būtų savaime suprantamas, atsižvelgiant į automobilio naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.
25. Šių išvadų nepaneigia atsakovo teiginiai, jog pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu tebegaliojo automobilio techninės apžiūros kortelė, todėl automobilis laikytinas tinkamos naudoti kokybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatacijai, nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Taigi, byloje esant duomenų, patvirtinančių automobilio neatitiktį esminiams reikalavimams pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, prieš metus iki ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d.) atlikta techninė apžiūra nėra pakankamas pagrindas pripažinti automobilį atitikus esminius kokybės reikalavimus pirkimo-pardavimo metu.
26. Nors atsakovas pagrįstai nurodė, kad išvadą dėl automobilio (ne)galimumo dalyvauti eisme priima specialius įgaliojimus turinčios įstaigos, tačiau, nagrinėjant bylą dėl parduoto automobilio atitikties kokybės reikalavimams, minėta, reikšmingas aplinkybes turi įrodyti šalys, kurios jomis remiasi (CPK 12, 178 straipsnis). Dėl to, ieškovei pateikus įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo automobilis turi trūkumų, kurie teisės aktuose apibrėžiami kaip trukdantys automobilį naudoti pagal paskirtį, o atsakovo pateiktiems įrodymams šio teiginio nepaneigus, specialius įgalinimus turinčios įstaigos vertinimo nebuvimas nėra kliūtis išspręsti ginčą, vadovaujantis bendromis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis. Ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta pirmiau, kasacinio teismo praktikoje specializuotos įstaigos atlikta techninė apžiūra iš esmės vertinama kaip vienas iš įrodymų, bendrame įrodomosios medžiagos kontekste.
27. Pripažinus, kad ieškovė įrodė buvus parduoto ginčo automobilio trūkumą, dėl kurio parduotas daiktas neatitinka esminių reikalavimų ir negali būti naudojamas pagal paskirtį, spręstina dėl to, ar nėra pagrindo nustatyti buvus aplinkybes, dėl kurių pardavėjo atsakomybė nekyla: kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan. Minėta, kad tokio pobūdžio aplinkybes turėtų įrodyti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).
28. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad nenustatyta, jog defektai egzistavo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Atsakovo teigimu, jis nežinojo apie ginčo automobilio rėmo trūkį ar jo remontą naudojant statybines medžiagas. Taip pat atsakovas nurodė, kad automobilį nuosavybės teise turėjo labai trumpai, o automobilį atsakovui pardavęs ir liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. J. taip pat patvirtino, jog automobilio būklė buvo gera, apie jokius trūkumus jis nežinojo.
29. Teismo vertinimu, pirmiau nurodyti atsakovo teiginiai nepaneigia išvados, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovei buvo parduotas esminių reikalavimų neatitinkantis daiktas. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog iš CK 6.327 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovas (pirkėjas) neprivalo įrodyti, kad pardavėjas žinojo apie minėtus trūkumus. <...> ieškovas privalo įrodyti, kad parduoto daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. <...> Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
30. Taigi, aplinkybė, jog apie automobilio rėmo trūkį ar netinkamus jo remonto darbus atsakovas nežinojo, pati savaime nepaneigia atsakovo, kaip pardavėjo, prievolių perduoti tinkamos (aptartos) kokybės daiktą. Be to, byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą manyti, jog labiau tikėtina, kad automobilio rėmo trūkis atsirado iki ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo: nei automobilį atsakovui pardavęs asmuo, nei atsakovas teigia nežinoję apie tokį defektą, tačiau jie abu pripažino, kad ginčo automobilį nuosavybės teise turėjo labai trumai (apie mėnesį) ir jo autoservise nebuvo apžiūrėję, dugno nematė (automobilis nebuvo pakeltas). Taigi, jie negali nei patvirtinti, nei paneigti to, kokia buvo automobilio rėmo būklė. Pastebėtina, kad automobilį per trumpą laiką perleido du savininkai, nurodydami labai bendro pobūdžio aplinkybes, lėmusias tokį trumpą automobilio naudojimą – neatitiko poreikių, nežinojo, kur laikyti žiemą, persigalvojo. Tuo tarpu ieškovė pretenzijas dėl automobilio kokybės ėmė reikšti iš esmės iš karto po jo įsigijimo – UAB ,,Autovela“ defektinis aktas, kuriame fiksuotas rėmo trūkis, surašytas 2020 m. birželio 19 d., t. y. po vienuolikos dienų nuo automobilio įsigijimo. Automobilis privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ieškovės vardu apdraustas 2020 m. birželio 12 d. Ieškovės atsakovas nurodė, kad automobilio nenaudojo ir paliko prie jį tikrinusio autoserviso. Šią aplinkybę, kad automobilis po patikros buvo paliktas prie autoserviso, patvirtino liudytojas M. P. Taip pat ir pateiktos fotonuotraukos leidžia labiau tikėtina laikyti tai, jog atsiradę defektai nėra atsiradę naujai. Kaip matyti, trūkumai yra bandyti šalinti suvirinant, panaudojant statybines medžiagas, maskuoti užtepant juodos spalvos medžiaga.
Dėl automobilio defekto – rėmo įtrūkimo – (ne)pripažinimo paslėptu trūkumu
31. Nepaisant parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020; kt.).
32. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
33. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
34. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, pripažintini nepagrįstais atsakovo argumentai, kad, ieškovei nepasinaudojus galimybe patikrinti automobilį specializuotame autoservise, ji pati prisėmė riziką, jog perkamas naudotas automobilis gali turėti esminių trūkumų, nebūdingų panašaus amžiaus automobiliams. Nustatyta, kad esminis automobilio defektas, dėl kurio automobilis negalėjo būti saugiai naudojamas pagal paskirtį, yra automobilio pagrindinio rėmo įtrūkimas. Toks trūkumas nėra akivaizdžiai matomas, nes, jam pamatyti, reikia apžiūrėti automobilio dugną, jį pakelti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad trūkumus buvo bandyta šalinti rėmą virinant ir kt. Dėl to nurodytą trūkumą specialus išsilavinimo neturinčiam asmeniui būtų dar sunkiau pastebėti bei įvertinti.
35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės atstovas, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė; atsakovas pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė trūkumų, susijusių su automobilio rėmu. Nors teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovės atstovas, pirkdamas 22 metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip ir naujo automobilio savininkas, tačiau pažymėtina, kad, kaip buvo minėta pirmiau šiame sprendime, naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Faktinė aplinkybė, kad ginčo automobilis pirkimo-pardavimo metu savo tiesioginę funkciją atliko, t. y. juo buvo galima važiuoti, ir galiojo jo privalomoji techninė apžiūra, nepaneigia fakto, jog jis turėjo tokių trūkumų, dėl kurių pagal teisės aktus būtų uždrausta jį eksploatuoti, t. y. naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Kadangi automobilio trūkumai, atskleidę negalimumą jį eksploatuoti, išaiškėjo tik atlikus automobilio apžiūrą autoservise, konstatuotina, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovės atstovas nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti.
36. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad ieškovės atstovas, kaip pirkėjas, buvo nerūpestingas (neatsargus) ir tai pašalintų pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę.
Dėl pasirinkto pirkėjo teisių gynimo būdo
37. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
38. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Šis pirkėjo teisių gynimo būdas yra išimtinis, todėl jam taikyti turi būti nustatytas pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje nurodytos normos taikymo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2011; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
39. Nagrinėjamu atveju ieškovė (pirkėja) prašo nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis ieškovės reikalavimas grindžiamas įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, šiam pirkėjos reikalavimui patenkinti turi būti nustatyta, kad parduotas daiktas (automobilis) turėjo tokių kokybės trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo ir negalėjo jų pastebėti be specialaus tyrimo, ir jie yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.
40. Byloje nustatyta, kad ieškovė automobilį pirko naudoti pagal tiesioginę paskirtį savo veikloje – važiuoti į objektus, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Kaip buvo aptarta pirmiau šiame sprendime, nustatytas ieškovės iš atsakovo įsigyto automobilio kokybės trūkumų faktas. Esminiam automobilio trūkumui – pagrindinio rėmo įtrūkimui – nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo arba specialaus tyrimo apžiūrint automobilio dugną. Šis automobilio kokybės trūkumas yra toks, dėl kurio pagal nustatytą teisinį reglamentavimą automobilio negalima saugiai eksploatuoti. Ši aplinkybė – negalimumas naudoti pagal paskirtį – nebuvo žinoma ieškovės atstovui sutarties sudarymo metu. Tai sudaro pagrindą taikyti ieškovės prašomą teisių gynimo būdą.
41. Atsakovo teigimu, ieškovės prašomas taikyti teisių gynimo būdas – sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas – nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas, nes automobilio trūkumų pašalinimas neturėtų įtakos tolimesniam jo naudojimui ir galėtų būti atliktas nedidelėmis sąnaudomis. Grįsdamas šiuos teiginius atsakovas rėmėsi 2020 m. spalio 26 d. R. S. komerciniu pasiūlymu, pagal kurį visi ginčo automobilio remonto darbai galėtų būti atlikti už 980,10 Eur, ir UAB ,,Autojora“ komerciniu pasiūlymu, pagal kurį ginčo automobilio trūkumai galėtų būti pašalinti už 1 090 Eur. Teismas kritiškai vertina šiuos atsakovo pateiktus duomenis apie galimas ginčo automobilio remonto kainas. R. S. komerciniame pasiūlyme nurodyta galima remonto kaina 980,10 Eur (pagrindinio rėmo kompleksinis remontas – 280 Eur), kartu įrašant pastabą, jog į sumą įskaičiuotos visos darbų atlikimui reikalingos medžiagos. Tuo tarpu teismo posėdyje apklausiamas R. S. nurodė, kad komercinis pasiūlymas suformuluotas abstrakčiai, tokio modelio automobiliui, o paties ginčo automobilio formuluodamas pasiūlymą jis šiuo aspektu nevertino ir papildomai nematė. Taip pat liudytojas paaiškino, kad į pasiūlymo kainą nėra įtraukta detalių kaina, nes nėra aišku, kokie darbai bus atliekami. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas, pasisakydamas dėl jo automobiliui 2020 m. gegužės 21 d. atliktų einamojo techninio aptarnavimo darbų, nurodė, jog jis rėmo tvarkymo darbų neatlieka ir kėbulų netvarko. Taigi, pasiūlymas pateiktas realiai neįvertinus (neapžiūrėjus šiuo aspektu) ginčo automobilio, neįtraukus detalių kainos ir asmens, kuris tokio pobūdžio remonto darbais neužsiima. Taip pat ir atsakovo pateiktas UAB ,,Autojora“ 2020 m. lapkričio 4 d. komercinis pasiūlymas vertintinas kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad jį rengiant būtų įvertintas konkretus ginčo automobilis. Ieškovė, grįsdama prašomos teisių gynimo priemonės proporcingumą, teigė, kad nagrinėjamu atveju ginčo automobilio remontas būtų brangesnis, nei vertas pats automobilis, todėl kitokia ieškovės teisių gynimo priemonė nebūtų teisinga bei sąžininga. Grįsdama šiuos teiginius, ieškovė rėmėsi 2020 m. birželio 19 d. UAB ,,Topokada“ defektiniame akte fiksuotais trūkumais ir jame nurodyta jų remonto kaina (pagrindinio rėmo remontas – 1 500 – 2 000 Eur), taip pat šį defektinį aktą surašiusio liudytojo M. P. paaiškinimais teismo posėdžio metu, kurių metu liudytojas patvirtino, jog automobilis, jo vertinimu, yra neremontuotinas. Aplinkybė, kad automobilis neremontuotinas, patvirtinta ir ieškovės pateiktoje 2021 m. birželio 4 d. UAB ,,Nepriklausomas vertinimas“ transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2021NV137, kurioje nurodyta, jog automobilio rėmas turi būti keičiamas, o jo atkūrimo remontas netikslingas, nes remonto išlaidos sudaro daugiau nei 75 proc. transporto priemonės vertės. Pažymėtina, kad abu šie dokumentai parengti specialių žinių turintiems asmenims realiai apžiūrint ir įvertinant konkretų ginčo automobilį.
42. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju esminiams automobilio trūkumams, lėmusiems negalėjimą jį eksploatuoti, išaiškėjus tik po atliktos automobilio techninės apžiūros UAB „Autovela“, pirkėja iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjos reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
43. Šios išvados nepaneigia atsakovo argumentai, kad jis, būdamas fiziniu asmeniu, laikytinas silpnesniąja sandorio šalimi, nes ieškovė (pirkėja) yra juridinis asmuo, kad dėl to negali būti remiamasi teismų praktika, formuota bylose ginant vartotojų teises. Kaip matyti iš aptartos teismų praktikos, ji formuota atsižvelgiant į pirkimo-pardavimo sutarčių teisinį reglamentavimą ir bendrąsias pardavėjo pareigas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė verstųsi veikla, reikalaujančia specialių žinių apie automobilius ar susijusia su automobiliais. Kaip matyti, ieškovės veikla yra susijusi su žemėtvarka, geodezija bei kadastriniais matavimais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį būtų buvusi šalių nelygybė.
44. Taip pat nurodytos išvados nepaneigia atsakovo argumentas, kad laikotarpiu, kol buvo nagrinėjamas ginčas, automobilio vertė nukrito ir dėl to atsakovui kils nuostolių. Nustačius, kad atsakovas pažeidė prievolę perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą, šios pasekmės, susijusios su automobilio nuvertėjimu, tenka pačiam atsakovui, kaip netinkamai sutartį vykdžiusiai šaliai. Tuo tarpu teiginių, kad automobilis nuvertėjo dar daugiau dėl netinkamo ieškovės elgesio ar nesirūpinimo juo, atsakovas nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais dėl automobilio laikymo lauko sąlygomis įtakos jo būklei. Atsižvelgiant į tai, kad automobilius įprasta laikyti ne tik garažuose, konstatuotina, jog byloje nėra įrodyta, kad ginčo automobilis buvo laikomas itin prastomis sąlygomis, kad jam būtų padarytas kažkoks išorinis poveikis ar pan., dėl ko jo būklė būtų pablogėjusi ženkliai, lyginant su įprastomis aplinkybėmis ir tokio amžiaus automobilio natūraliu nuvertėjimu (CPK 178 straipsnis).
Dėl nuostolių atlyginimo
45. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 208,99 Eur nuostoliams atlyginti, nurodydama, kad 109 Eur nuostolį patyrė sudariusi ir vėliau nutraukusi automobilio valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, o 99,99 Eur sumokėjo už automobilio patikrą UAB ,,Autovela“.
46. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis), o sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas (pardavėjas) neįvykdė iš automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kylančios pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą, atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovės dėl to patirtus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
47. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ginčo automobilį įsigijo ketindama jį naudoti savo veikloje, todėl apdraudė šios transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Negalėdama ginčo automobilio naudoti pagal paskirtį, ieškovė šią draudimo sutartį nutraukė. Ieškovė pateikė duomenis, kad dėl to patyrė 109 Eur nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad šių nuostolių atsirado dėl to, jog ieškovė negalėjo naudotis įsigytu ginčo automobiliu, pripažintina, kad šie nuostoliai tiesiogiai susiję su atsakovo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą nevykdymu. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 109 Eur nuostoliams atlyginti tenkintinas.
48. Ieškovė taip pat prašo priteisti 99,99 Eur išlaidų, turėtų už automobilio patikrą UAB ,,Autovela“, atlyginimą. Teismo vertinimu, šios išlaidos nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su aplinkybe, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos perduoti pirkėjai tinkamos kokybės daiktą. Šios išlaidos patirtos atliekant automobilio patikrą, kuri galėjo būti atlikta ir iki automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Netinkamos kokybės daikto perdavimas nelemia jo patikros išlaidų. Byloje nėra pateikta duomenų, kad automobilio patikra būtų kainavusi daugiau dėl to, jog automobilis turėjo trūkumų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo šių išlaidų atlyginimą atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų
49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
51. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 2 780 Eur bylinėjimosi išlaidų: 75 Eur žyminis mokestis, 2 405 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 300 Eur automobilio vertinimo išlaidų; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-86264, DOK-122450, DOK-174967, DOK-175282). Prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus. Nurodytos išlaidos ginčo automobilio vertinimui pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, todėl turėtų būti ieškovei atlygintos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
52. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 950 Eur advokato atstovavimo išlaidų byloje; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-87525, DOK-123916, DOK-175115). Prašomų priteisti išlaidų teisinei pagalbai dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo, proporcingumo principus. Šios išlaidos turėtų būti atsakovui atlygintos, proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
53. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju patenkinta 97 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 2 697 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovui iš ieškovės – 59 Eur. Atlikus šių sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 638 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
54. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 11,96 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti 2020 m. birželio 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą D. F. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Topokada“, ir taikyti restituciją: priteisti uždarajai akcinei bendrovei ,,Topokada“ (j. a. k. 301153984) iš atsakovo D. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 100 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą eurų); automobilį „Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti D. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei ,,Topokada“ (j. a. k. 301153984) iš atsakovo D. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) nuostoliams atlyginti, 5 (penkių) proc. procesines palūkanas už priteistą sumą (3 209 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 638 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,96 Eur (vienuolika eurų 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė