Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-201-278/2018
Teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01534-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.2.13.; 2.4.4.9; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. kovo 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Utenos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams Ž. G., D. G., G. G., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Utenos butų ūkis“, institucijai teikiančiai išvadą - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovė Utenos rajono savivaldybės administracija prašė teismo nutraukti 2014-09-08 Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. S2-6 ir iškeldinti atsakovus Ž. G., D. G., G. G. (įstatyminė atstovė - D. G.) iš Utenos rajono savivaldybei priklausančio ir nuomojamo socialinio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Be to, prašė priteisti iš atsakovo 222,18 Eur skolą už nuomą, 13,03 Eur delspinigių bei solidariai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
- Nurodė, kad nuomos sutartimi atsakovui Ž. G. 2009-04-28 buvo suteiktas 2 kambarių socialinis būstas, tačiau atsakovui pradėjus nemokėti nuomos mokesčių ir siekiant palengvinti jam finansinę naštą, 2014-09-08 suteiktas 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartimis atsakovas Ž. G. įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos mokestį. Teigė, jog nuo 2012-02-01 susidariusios skolos yra priteistos, tačiau nėra sumokėtos ir išieškotos. Nurodė, kad atsakovas ir nuo 2015-09-01 nemoka nuomos mokesčio bei neapmoka kitų teikiamų komunalinių paslaugų. Teigė, jog nors atsakovui buvo suteiktos galimybės skolas sumažinti, tačiau nėra apmokėjęs žymesnės dalies skolos, į pranešimus nereaguoja, kviečiamas į posėdžius neatvyksta, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis siekia geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją. Nurodė, kad pagal atsakovo deklaruotas šeimos pajamas socialinis būstas jam negali būti skiriamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2017-11-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Ž. G. ieškovės naudai 222,18 Eur nuompinigių už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2017-02-28 ir 13,03 Eur delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 235,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo, t.y. 2016 -07-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Utenos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris turto patikėjimo teise perduotas Utenos rajono savivaldybės administracijai. Nurodė, kad 2014-09-08 Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. S2-6, minėtas butas suteiktas atsakovui Ž. G.. Konstatavo, jog nuo 2014-11-01 už buto nuomą atsakovas yra skolingas 325,44 Eur ir nepriteistų įsiskolinimų suma, laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2017-02-28, yra 222,18 Eur bei 13,03 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas yra įsiskolinęs ir už kitas komunalines paslaugas (šildymą, šiukšlių išvežimą, būsto administravimą ir kt.). Vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnio nuostatomis, teismas pripažino, kad minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog nuomos sutartis su atsakovu gali būti nutraukta. Tačiau teismas pažymėjo, kad svarbu įvertinti ir priežastis, kodėl buvo padaryti sutarties pažeidimai, kokių priemonių atsakovas imasi, kad sutarties pažeidimų nebūtų bei kitas aplinkybes.
5. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra našlaitis, augęs globos namuose, jokių artimųjų, kurie galėtų suteikti materialinę paramą ar būstą laikinam apsigyvenimui, neturi, taip pat neturi jokio kito registruotino turto, yra darbingas ir nuo 2010 m. įvairiais laikotarpiais dirbo keliose įmonėse ir įstaigose bei gavo darbines pajamas. Nustatė, kad dėl UAB „Logdom“ bankroto darbo užmokestis atsakovui Ž. G. buvo išmokėtas tik 2015 m., kai jo banko sąskaitos buvo areštuotos ir gautomis lėšomis jis negalėjo naudotis dėl antstolių vykdomų išieškojimų. Įvertino atsakovo gaunamų pajamų dydį, antstolių išieškomas sumas bei pripažino tikėtina, jog Ž. G. praktiškai nebuvo jokių galimybių tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus ar sutaupyti ženklesnę lėšų sumą. Nustatė, kad 2015-2017 m. laikotarpyje atsakovas mokėjo priskaičiuotus mokesčius, jo sumokėtos sumos yra nuo 4 iki 90 Eur, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas skolos nevengia, esant galimybėms sumoka ir didesnę sumą nei konkrečiam mėnesiui priskaičiuota mokėtinų mokesčių suma be įsiskolinimo.
6. Pripažino, kad atsakovui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi sunki materialinė padėtis ir nors jo elgesys, sprendžiant įsiskolinimų padengimo bei kitus su būsto nuoma susijusius klausimus, yra gan pasyvus, tačiau nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas piktavališkai nemoka nuomos ir kitų mokesčių bei atsisako tai daryti. Atsižvelgė į tai, kad Ž. G. galimybės padengti turimus įsiskolinimus padidėjo, nes po santuokos nutraukimo skolų kiekis sumažėjo, jis įsidarbino pagal neterminuotą darbo sutartį, siekia gauti pajamas, nepriteisto nuomos mokesčio skola nėra itin didelė. Darė išvadą, jog nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovas ateityje galės įvykdyti savo įsipareigojimus. Be to, nurodė, kad atsakovui Ž. G. socialinis būstas suteiktas 2009 m., tačiau ieškovė toleravo nuomos mokesčio mokėjimo nepastovumą ir siekė padėti atsakovui tik 2014 m., pakeičiant suteiktą būstą į mažesnio ploto būstą.
7. Teismas nurodė, kad atsakovui gaunant minimalią mėnesinę algą (380 Eur), jo pajamos neviršytų įstatymu nustatytų pajamų ir turto dydžių valstybės paramai - socialiniam būstui gauti (LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. 2 d. 2 p.), todėl konstatuoti, jog atsakovas neteko teisės į socialinio būsto nuomą nėra pakankamo objektyvaus pagrindo. Pripažino, kad nebeliko poreikio ir pagrindo spręsti dėl atsakovių iškeldinimo iš buto, nes į šią gyvenamąją vietą jos net nebuvo atvykę ir ja nesinaudojo bei nesinaudoja. Darė išvadą, kad ieškinys dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo atmestinas, o atsakovui įsiskolinimo už nuomą iš esmės neginčijant, iš jo priteistini nuompinigiai, delspinigiai bei procesinės palūkanos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė Utenos rajono savivaldybės administracija prašo 2017-11-07 sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą - nutraukti 2014-09-08 Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. S2-6, iškeldinti atsakovą Ž. G. iš nuomojamo socialinio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.
9. Nesutinka su teismo įrodymų byloje vertinimu ir išvadomis, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas Ž. G. piktavališkai nemoka nuomos ir kitų mokesčių bei atsisako tai daryti. Teigia, jog, priimdamas sprendimą, teismas neįvertino, jog pagrindas nutraukti ginčo būsto nuomos sutartį yra nuolatiniai nuomos sutarties pažeidimai. Nurodo, kad atsakovas už nuomą nemoka nuo 2012-12-01, dalis skolos priteista teismo, o nuo 2015-09-01 iki 2017-02-28 Ž. G. įsiskolinimai už buto nuomą sudaro 222,18 Eur ir 13,03 Eur delspinigių, be to, jis nemoka ir komunalinių mokesčių. Teigia, jog teismas neįvertino, kad CK 6.611 straipsnyje numatytas nuomos sutarties nutraukimo pagrindas nesietinas su jokiomis papildomomis sąlygomis ar aplinkybėmis, skolos dydžiu. Atsakovas ilgą laiko tarpą (daugiau nei 4 metus) nemoka būsto nuomos ir komunalinių mokesčių, kas sudaro pakankamą pagrindą taikyti griežčiausią teisinio poveikio priemonę - asmens iškeldinimą iš būsto.
10. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius atsakovo pateiktus įrodymus apie jo socialinę padėtį, pripažindamas jo teisę į socialinę paramą civilinę atsakomybę šalinančia sąlyga. Situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone. Teigia, jog sunki materialinė padėtis pati savaime nelaikytina atsakomybę lengvinančia ar šalinančia aplinkybe ir negali būti kriterijumi ar sąlyga netaikyti atsakovui Ž. G. CK 6.611 straipsnyje numatytų padarinių visais atvejais. Nurodo, jog būtina įvertinti ir tai, ar nuomininkas išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Teigia, jog atsakovas yra sveikas, darbingo (jauno) amžiaus. Ta aplinkybė, kad jis yra našlaitis, augęs globos namuose ir neturi artimų giminaičių, nesuteikia pagrindo atleisti jį nuo įsipareigojimų vykdymo. Nurodo, kad atsakovas ir persikėlęs į mažesnį butą, nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių bei ignoravo siunčiamus pranešimus. Teigia, kad atsakovo elgesys, sprendžiant įsiskolinimų padengimo bei kitus su būsto nuoma susijusius klausimus, yra visiškai pasyvus, jis nesikreipė dėl skolos sumažinimo galimybių, nedalyvavo susirinkime, neužtikrino galimybės apžiūrėti butą, tokiu būdu piktnaudžiauja valstybės teikiama parama. Atsakovas Ž. G. iki kreipimosi į teismą ignoravo raginimus pateikti turto ir pajamų deklaraciją. Nurodo, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo, kooperavimosi principą ir elgėsi nesąžiningai, nesikreipė į apeliantę dėl susidariusios situacijos ir galimybių mažinti susidariusią skolą, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Utenos butų ūkis“ prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neįrodė, kad nuo pat įsiskolinimų susidarymo pradžios aktyviai siekė didesnių pajamų ir dėjo konkrečias ir pakankamas pastangas joms gauti. Skolos už nuomą, komunalines paslaugas susidarė per eilę metų, už tokią situaciją atsakingas pats atsakovas, o nuomos sutarties pažeidimai yra nulemti iš esmės jo paties priimtų gyvenimiškų sprendimų. Tai, kad Ž. G. turėjo pradėti dirbti pagal 2017-09-15 sudarytą neterminuotą darbo sutartį, neįrodo, kad jis gali apmokėti skolas, taip pat, kad ateityje turės realias finansines galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teigia, jog nors sprendime nurodoma, kad atskirais laikotarpiais atsakovas mokėjo mokesčius (nuo 4 iki 90 Eur), tačiau realiai visos smulkios sumos yra pervestos priverstinio išieškojimo metu antstolių kontorų vykdomųjų dokumentų pagrindu, išskyrus 3 pavienes vienkartines įmokas atliktas tik po to, kai apeliantė kreipėsi į teismą. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad įsiskolinimų laikotarpis už nuomą yra virš 28 pradelstų kalendorinių mėnesių, įsiskolinimų laikotarpis už trečiojo asmens atsakovui suteiktas paslaugas - net 47 mėnesiai, UAB „Utenos šilumos tinklai“ atsakovas yra skolingas virš 1 300 Eur.
12. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Ž. G. prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodo, kad teismas teisingai išnagrinėjo aplinkybes, dėl kurių netinkamai mokėjo nuomos ir komunalinius mokesčius, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl jo turtinės padėties, vykdomų išieškojimų, atliktų mokėjimų apeliantei. Nurodo, kad nuo 2017-11-30 jo darbo sutartis yra nutraukta, nes sumažėjo bendrovės gamybos apimtys, nuo 2017-12-01 yra registruotas darbo biržoje, ieško geriau apmokamo darbo, kad galėtų greičiau atsiskaityti su kreditoriais. Teigia, jog darbdavys jam pervedė 269,07 Eur, kitą darbo užmokesčio dalį pervedė antstoliams pagal vykdomuosius raštus, o jis iš gautų lėšų apeliantei skolos padengimui 2017-12-12 sumokėjo 30 Eur. Šiuo metu iš jo išieškojimus vykdo 12 kreditorių. Nurodo, kad teismui paaiškino dėl kokių priežasčių negalėjo pateikti šeimos turto ir pajamų deklaracijos. Teigia, kad, jis atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus ir toliau turi teisę į socialinio būsto nuomą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, Utenos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iškeldinti atsakovus Ž. G., D. G., G. G. iš savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti iš Ž. G. buto nuomos mokestį ir delspinigius. Ginčą sprendęs teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas tinkamai nevykdo savo įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį, kitus mokesčius, ne piktybiškai, o dėl savo turtinės padėties. Įvertinęs minėtas priežastis, teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo susidariusį įsiskolinimą, delspinigius, tačiau netenkino reikalavimo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš būsto. Su pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliantė nesutinka.
15. Byloje nustatytos aplinkybės, kad Utenos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris turto patikėjimo teise perduotas Utenos rajono savivaldybės administracijai. Minėtas butas 2014-09-08 Savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. S2-6 buvo suteiktas atsakovui. Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. G. įsiskolinimas už buto nuomą nuo 2014-11-01 yra 325,44 Eur, o skola už 2015-09-01 - 2017-02-28 laikotarpį sudaro 222,18 Eur ir 13,03 Eur delspinigių. Byloje nustatyta, jog atsakovas Ž. G. yra įsiskolinęs ir už komunalines paslaugas. Įvertinęs šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas darė išvadą esant įstatyminiam pagrindui konstatuoti, jog nuomos sutartis su atsakovu Ž. G. galėtų būti nutraukta, tačiau įvertinus jo turtinę padėtį, elgesį, nurodė negalint spręsti, jog atsakovas piktybiškai nemoka nuomos ir komunalinių mokesčių.
16. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.
17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog asmens iškeldinimas iš būsto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų pašalinimo būdus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, būtina įvertinti, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius ir pan.. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl turi būti atsižvelgiama ir į ginčo sutarties pobūdį, sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014 ir kt.).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, o iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).
19. Įvertinant minėtą teisminę praktiką, pažymėtina, kad savivaldybei, siekiančiai iškeldinti nuomininką iš socialinio būsto dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, kartu tenka pareiga įrodyti, kad toks nemokėjimas yra ne sunkios nuomininko materialinės padėties, kurios jis neturi galimybių pakeisti, rezultatas, o piktnaudžiavimas socialinėmis garantijomis bei sąmoningas vengimas savo jėgomis užsitikrinti materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas ir nuomos mokesčiui sumokėti.
20. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsakovo Ž. G. turtinės padėties, kurių iš esmės apeliantė neginčija. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra našlaitis, augęs globos namuose, jokių artimųjų, kurie galėtų suteikti materialinę paramą ar būstą laikinam apsigyvenimui, neturi, taip pat neturi jokio kito registruotino turto, yra darbingas ir nuo 2010 m. įvairiais laikotarpiais dirbo keliose įmonėse ir įstaigose bei gavo darbines pajamas, tačiau dėl įmonės bankroto, jam darbo užmokestis išmokėtas tik 2015 m., esant areštuotoms jo banko sąskaitoms ir jis negalėjo naudotis gautomis lėšomis dėl vykdomų priverstinių išieškojimų. Teismas detaliai pasisakė dėl atsakovo gaunamų pajamų dydžio, antstolių išieškomų sumų ir pagrįstai pripažino, kad Ž. G. praktiškai nebuvo jokių galimybių tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus ar sutaupyti ženklesnę lėšų sumą. Nustatyta, kad 2015-2017 m. laikotarpiu atsakovas mokėjo priskaičiuotus mokesčius, jo sumokėtos sumos yra nuo 4 iki 90 Eur. Byloje nustatyta, jog antstoliai vykdo išieškojimus iš atsakovo darbo užmokesčio, todėl ta aplinkybė, kad dalis minėtų mokėjimų yra išieškoti priverstine tvarka, neduoda pagrindo konstatuoti, jog Ž. G. vengia vykdyti įsipareigojimus. Teismas įvertino, kad atsakovas įsidarbino pagal neterminuotą darbo sutartį, kas leidžia pripažinti, kad jis siekia gauti pajamas bei atsiskaityti su kreditoriais. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad iš darbo yra atleistas ir yra registruotas darbo biržoje, tačiau įvertintina, kad jis ieško darbo ir galimybių gauti pajamas.
21. Nors apeliantė teigia, kad pasitaiko atvejų, kai šeimos yra nemotyvuotos dirbti ir gauti pajamų, darbingi asmenys gyvena iš socialinių pašalpų, nuomodamiesi socialinį būstą, tačiau nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad Ž. G. vengtų dirbti, priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis siekia susirasti darbą bei sumažinti susidariusį įsiskolinimą.
22. Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas Ž. G. piktnaudžiauja savo socialinėmis garantijomis ir sąmoningai vengia vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas įvertino, kad atsakovo elgesys, sprendžiant įsiskolinimų padengimo bei kitus su būsto nuoma susijusius klausimus, yra pasyvus, tačiau nesant piktavališkumo, piktnaudžiavimo valstybės teikiama parama požymių, negalima spręsti, kad Ž. G. iškeldinimas galėtų būti laikomas proporcinga priemone. Laikytina, jog, esant dabartinei atsakovo padėčiai, iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų jo teises ir teisėtus interesus, be to, reikalavimas dėl iškeldinimo iš socialinio būsto pažeistų ir įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Dėl paminėtų motyvų darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Tačiau tuo pačiu atkreiptinas atsakovo Ž. G. dėmesys į tai, kad nemažinant susidariusio įsiskolinimo, toliau nemokant buto nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas, Utenos rajono savivaldybės administracija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, tačiau šias išlaidas patvirtinantys dokumentų apeliacinės instancijos teismui nepateikti, todėl priteisti minėtas išlaidas teismas neturi pagrindo (CPK 98 str., 99 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija: Margarita Dzelzienė
Nijolė Danguolė Smetonienė
Birutė Valiulienė