Baudžiamoji byla Nr. 1-134-972/2016

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00011-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.;

(S)

1.2.14.6.1.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.4.; 2.1.16.2.12.; 2.3.6.4.5.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei, civilinės ieškovės UAB „L.“ atstovui V. G., gynėjai advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei, vertėjai Danutei Kontarienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė:

kaltinamasis T. R. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą: jis, būdamas UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „L.“ pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-06-09 iš viso disponuodamas 70 717,27 Lt, šiuos pinigus išėmė iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), gavo pagal kasos išlaidų orderius, pagal kasos priėmimo kvitus bei paėmė iš kasos be dokumentų, t. y. jam 2011-01-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0058 buvo išduota 580,62 Lt; 2011-02-02 iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) jis atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „L.“ vardu „Neste Oil“, Artojų g. Klaipėda, sumokėdamas 49,97 Lt; 2011-02-26 jis J. Janonio al. 21, Klaipėda, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 8000 Lt grynųjų pinigų; 2011-02-26 jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 7500 Lt grynųjų pinigų; 2011-02-28 jis iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0060 išėmė 448,43 Lt grynųjų  pinigų; 2011-03-14 jis adresu Konstitucijos pr. 7, Vilnius, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 7500 Lt grynųjų pinigų; 2011-03-18 jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „L.“ vardu degalinėje „Milda“, esančioje Raseiniuose, sumokėdamas 40 Lt; 2011-03-31 jis pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0071 paėmė 736,26 Lt grynųjų pinigų; 2011-04-05 jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „L.“ vardu „Neste Oil“, Smiltelės g., Klaipėda, sumokėdamas 50,04 Lt; 2011-04-08 jis H. Manto 84, Klaipėda, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 1500 Lt grynųjų pinigų; 2011-04-14 jis J. Janonio al. 21, Klaipėda, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 400 Lt grynųjų pinigų; 2011-04-18 jis J. Janonio al. 21, Klaipėda, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 150 Lt grynųjų pinigų; 2011-04-21 jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „L.“ vardu degalinėje „Neste Oil“, Artojų g., Klaipėda, sumokėdamas 40,09 Lt; 2011-04-06 jis iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. EUR003 paėmė 4500 Eur (15501,21 Lt) grynųjų pinigų; 2011-04-05 jis už prekes pagal pinigų priėmimo kvitus PPK Nr. 00005 paėmė 484 Lt grynųjų pinigų; 2011-04-21 jis už prekes pagal pinigų priėmimo kvitus PPK Nr. 0007 paėmė 600 Lt grynųjų pinigų; 2011-05-03 jis J. Janonio al. 21, Klaipėda, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 500 Lt grynųjų pinigų; 2011-05-13 jis J. Janonio al. 21, Klaipėda, iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 5000 Lt grynųjų pinigų; 2011-05-20 jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už pirkinius bei paslaugas UAB „L.“ vardu degalinėje „Neste Oil“, Smiltelės g., Klaipėda, sumokėdamas 30,01 Lt; 2011-05-02 jis iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0076 paėmė 492,51 Lt grynųjų  pinigų; 2011-05-25 jis pagal pinigų priėmimo kvitą PPK Nr. 008 paėmė 6500 Lt grynųjų pinigų; 2011-05-31 jam pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0089 iš kasos buvo išduota 665,17 Lt; 2011-06-02 jis iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 5000 Lt grynųjų pinigų; 2011-06-09 jam pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0094 buvo išduota 110,45 Lt; 2011-06-09 jam pagal kasos išlaidų orderį serija KIO Nr. buvo išduota 8838,51 Lt. Iš viso laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-06-09 T. R. pateikė dokumentus, patvirtinančius 18 384,19 Lt panaudojimą: 2011 m. sausio mėn. – 580,62 Lt; 2011 m. vasario mėn. – 498,40 Lt; 2011 m. kovo mėn. – 736,26 Lt; 2011 m. balandžio mėn. – 3808,64 Lt; 2011 m. gegužės mėn. – 12643,18 Lt; 2011 m. birželio mėn. – 117,09 Lt. UAB „L.“ 40 000 Lt sumažinus T. R. įsiskolinimą pagal paskolos sutartis, likusių pinigų – 12 333,08 Lt – į bendrovės kasą ar sąskaitą banke jis negrąžino. Tokiu būdu T. R. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „L.“ priklausantį turtą – 12 333,08 Lt (tai atitinka 3571,90 Eur).

Kaltinamasis T. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad su V. G. susipažino 2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje, kai įsidarbino UAB „B. p.“ teisininku. Vėliau V. G. padėjo ir kitais teisiniais klausimais, nesusijusiais su darbu, tačiau už šią pagalbą su juo pastarasis neatsiskaitė, vietoje to, V. G. pasiūlė jam įkurti bendrą įmonę. Abu kaip akcininkai įsteigė UAB „L.“. V. G. atiteko 90 %, o jam 10 % akcijų. Nuo pat įkūrimo dienos iki atleidimo iš darbo jis įmonėje dirbo direktoriaus pareigose, tvarkė įmonės teisinius klausimus, tam tikru laikotarpiu (tikslaus laikotarpio nepamena) dirbo ir įmonės kasininko pareigose. 2011 m. sausio mėnesį sudarė su įmone paskolos sutartį dėl 40 000 Lt paskolos, nors faktiškai pasiskolino tik 30 000 Lt. Buvo pasirašyta paskolos sutartis dėl 40 000 Lt sumos, kadangi V. G. reikėjo garantijų, kad skola bus grąžinta. Kad jam buvo paskolinta faktiškai tik 30 000 Lt, patvirtina banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad iš įmonės sąskaitos į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesta ši suma. Paskolos sutartyje nurodyta, kad už šią paskolą UAB „L.“ jis privalėjo mokėti kas mėnesį tam tikras palūkanas. Šias palūkanas V. G. mokėjo grynais pinigais, kadangi V. G. nenorėjo, jog šie pinigai atsispindėtų buhalterinėje apskaitoje. Dėl šios priežasties paskolos sutartis buvo perrašoma kiekvieną mėnesį. 2011 m. birželio mėnesį perrašius paskolos sutartį, paskolos suma buvo padidinta 10 000 Lt (iki 50 000 Lt), kadangi gegužės mėnesį jis V. G. perspėjo, kad nebeturi pinigų, todėl žada išvykti į Angliją užsidirbti. V. G. nusprendus padidinti paskolos sutartyje paskolos sumą, jis neturėjo pasirinkimo, todėl pasirašė tokią sutartį. Jis su V. G. susitarė, kad jis pasiims 3 mėnesius nemokamų atostogų ir grįžęs grąžins paskolą ar bent jos dalį. 2011 m. birželio mėnesį jam išvykstant į Angliją, Ž. K. sutvarkė visus reikiamus buhalterinius dokumentus ir nurodė jam, kad jis jokio įsiskolinimo įmonei neturi. Tiek jam išeinant į nemokamas atostogas, tiek vėliau ir iš darbo, pinigų perdavimo aktas nebuvo pildomas. Jis buhalterinės srities nesupranta, o V. G. visais formalumais nesirūpino, nes buvo sutarta, kad jis vis tiek po trijų mėnesių grįš į darbą, todėl išvykdamas Ž. K. papildomai paklausė, ar tikrai viskas tvarkoje ir ar nieko netrūksta. Ji patvirtino, kad dokumentai sutvarkyti ir jis gali išvykti. Visus įmonės raktus nuo patalpų, nuo seifo V. G. jis grąžino dar 2011 m. gegužės mėnesio pabaigoje, kai pranešė V. G., kad išvyksta į Airiją. Paskutinę darbo dieną surašė perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodė, kokius dokumentus ir antspaudus grąžino V. G.. Visi įmonės dokumentai, pinigai buvo laikomi įmonės seife, nuo kurio raktą turėdavo jis ir V. G.. Jam išėjus į nemokamas atostogas, niekas nepranešė apie atliekamą kasos patikrinimą. Neaišku, ar toks patikrinimas apskritai buvo daromas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyta, kad jam registruota siunta buvo siųstas pranešimas dėl kasos patikrinimo, tačiau jis jokio pranešimo apie tai negavo. Mano, kad kaltinime nurodytas kasos trūkumas susidarė dėl to, kad specialisto išvada yra pagrįsta tik tais dokumentais, kuriuos pateikė UAB „L.“, o įmonė pateikė tik tuos dokumentus, kuriais grindė iš įmonės pasisavintų pinigų sumą. Įmonės kasos trūkumas ir skola nėra pagrįsti dokumentais. Jei įmonėje ir buvo koks kasos likutis, tai jis buvo paliktas įmonės seife, tačiau ikiteisminio tyrimo metu niekas netikrino šios aplinkybės. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta, kaip įmonėje buvo vedama buhalterinė apskaita. Buhalterei įmonės darbuotojai palikdavo kvitus dėl įmonės išlaidų, ant kurių pasirašoma buvo tik paskutiniais mėnesiais. Anksčiau ant jų niekas nepasirašydavo. Nesupranta, kaip buvo nurašomos įmonės išlaidos už degalus be jo žinios, kai jis tuo metu buvo ir direktorius, ir kasininkas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ne visi dokumentai dėl įmonės išlaidų buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad įmonės išlaidos už degalus per mėnesį sudarydavo apie 200 Lt. Tai klaidinanti informacija, kadangi įmonė turi keturis automobilius, o per mėnesį vien į Vilnių tekdavo vykti po du kartus, todėl šios išlaidos yra nelogiškos. Tvirtina, kad nėra iš įmonės pasisavinęs jokių pinigų. Mano, kad jokių tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Liudytojų parodymai keitėsi viso baudžiamojo proceso metu, specialisto išvada netiksli, kadangi įmonė specialistui pateikė ne visus dokumentus, todėl nesant įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę šioje byloje, prašo jį išteisinti.

Liudytojas V. G. parodė, kad iki 2011-06-09 UAB „L.“ direktoriumi buvo T. R.. Nuo 2011-06-10 iki 2011-09-01 jis pats laikinai ėjo UAB „L.“ direktoriaus pareigas ir nuo 2011 rugsėjo mėnesio, kai T. R. buvo atleistas iš darbo dėl neatvykimo į darbą, jis eina įmonės direktoriaus pareigas. Įmonės veiklos sritis – konsultacinės paslaugos finansų srityje. T. R. teikė konsultacijas juridiniais klausimais, o jis ėjo vadybininko pareigas. UAB „L.“ įmonės buhalterinės apskaitos nestebėjo, kadangi jo dažnai nebūdavo Lietuvoje, be to, pasitikėjo T. R.. Jam paprašius, T. R. teikdavo jam ataskaitas apie įmonės veiklą, tačiau tai vykdavo labai retai. Vėliau iš buhalterės sužinojęs, kad įmonėje yra nemokami mokesčiai valstybės biudžetui, pradėjo atidžiau domėtis įmonės buhalterine situacija. 2011 m. birželio pradžioje T. R. pranešė, kad jis išvyksta į Angliją pasižvalgyti dėl naujų investicijų, todėl sutarė, kad T. R. pasiims nemokamų atostogų. Išeinant į atostogas, T. R. pagal priėmimo-perdavimo aktą perdavė jam įmonės antspaudus ir akte nurodytus įmonės dokumentus. Nei pinigai, nei įmonės turtas, nei kiti akte nenurodyti dokumentai jam nebuvo perduoti. Bendrovės pinigai buvo laikomi banke ir įmonės kasoje. Direktoriaus kabinete yra seifas, tačiau jis yra jo, V. G., asmeninis, jame T. R. laikė tik dokumentus bei kompiuterį, jokių pinigų ten nebuvo laikoma. Raktus nuo seifo turėjo jis ir T. R.. Banko generatorius buvo pas T. R.. Kur T. R. laikė grynuosius pinigus bei banko generatorių, jis nežino. Paklausus T. R. dėl įmonės kasos likučio, T. R. pasakė, kad paskyrus naują kasininką, jis perduos kasos likutį naujam kasininkui. Jis neklausė T. R., koks kasos likutis. T. R., atvykęs į darbą paskutinę darbo dieną, tai yra 2011-06-09, privalėjo perduoti kasos likutį naujai paskirtam kasininkui. 2011-06-09 buhalterei Ž. K. atvykus į darbą, T. R. kažkur dingo, į skambučius nebeatsiliepė. Paaiškėjo, kad T. R. nepaskyrė naujo kasininko ir kasos niekam neperdavė, todėl tą pačią dieną jis priėmė įsakymą dėl kasos likučio patikrinimo. Įmonėje buvo atlikta kasos likučio inventorizacija. Ją atliko įmonės buhalterė Ž. K., D. S. ir jis. Nustatyta, kad 2011-06-09 dienai kasos dokumentinis likutis buvo 8838,51 Lt, tačiau jokių pinigų kasoje T. R. nepaliko. Radus trūkumą, jam leidus, Ž. K. 8838,51 Lt sumai 2011-06-09 išrašė kasos išlaidų orderį. Dėl paskolų sutarčių tarp UAB „L.“ ir T. R. V. G. paaiškino, kad T. R. iš įmonės 2010 m. pasiskolino 10 000 Lt, kuriuos žadėjo apiforminti sudaręs paskolos sutartį. Tuos pinigus jis pasiskolino, nors paskolos sutarties taip ir nesudarė. Po kiek laiko T. R. vėl paprašė jo paskolinti iš įmonės pinigų, kadangi, kaip pats T. R. aiškino, jis privalėjo kažkam mokėti dideles palūkanas, todėl buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp UAB „L.“ ir T. R. dėl 40 000 Lt. Dėl 2011-06-01 paskolos sutarties 50 000 Lt sumai T. R. jo nebeklausė, paskolos sutartį T. R. sudarė savarankiškai, ir jis nežino, kokiu būdu T. R. buvo perduoti įmonės pinigai pagal antrą paskolos sutartį. Pagal pirmą paskolos sutartį T. R. privalėjo mokėti palūkanas, tačiau jų nemokėjo. Antroje paskolos sutartyje palūkanos nebuvo numatytos. Po kreipimosi su pareiškimu į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. R. atžvilgiu, teikė tyrimui įmonės dokumentus pagal tyrėjo pateiktą reikalaujamų dokumentų sąrašą. Tik vėliau pačių iniciatyva papildomai pateikė kai kuriuos dokumentus. Visas įmonės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas yra įtrauktas į įmonės apskaitą, todėl jis nežino, kodėl T. R. teigia, kad kasos trūkumas susidarė nepateikus specialistui tam tikrų sutarčių. Pažymi, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta, tačiau T. R. nepateikė buhalterei pinigų gavimo kvito, kad pinigai tikrai buvo sumokėti automobilio pardavėjui, todėl pinigų suma už pirktą automobilį ir nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą. Byloje pareiškė civilinį ieškinį, vėliau jį patikslino. Patikslintu ieškiniu papildomai prašo priteisti įmonei negrąžintas pinigų sumas pagal paskolos sutartis. 

Liudytoja D. S. parodė, kad ji UAB „L.“ pradėjo dirbti nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio administratorės pareigose. Nuo 2011 m. vasario mėn. pradėjo dirbti direktoriaus pavaduotoja. Buvo laikotarpis, kai ji buvo atsakinga ir už įmonės kasą (laikotarpio nepamena). Laikotarpiu, kai ji buvo kasininkė, įmonės pinigus ji laikė prie savęs. Įmonėje V. G. kabinete buvo seifas, tačiau, kiek jai teko matyti, jame niekas nelaikė pinigų, ten buvo laikomi tik dokumentai, segtuvai. Kiek ji žino, nuo to seifo raktus turėjo V. G. ir T. R.. Ji niekada prie įmonės banko sąskaitų priėjimo neturėjo, visus bankinius pavedimus atlikdavo įmonės direktorius T. R.. Įmonės buhalteriją vedė iš pradžių L. V., o vėliau Ž. K.. Įmonėje direktoriui už akių jokių sprendimų niekas nepriiminėjo. Jai vykstant į komandiruotes Prancūzijoje (vyko du kartus), buvo priimti direktoriaus T. R. įsakymai. Kiek žino, paskolos sutartys tarp įmonės ir direktoriaus T. R. buvo sudarytos paties direktoriaus. Ji pasirašė ant šių sutarčių (jos buvo dvi) neįsigilinusi į jų turinį, kadangi paskolos sutartis pateikė pasirašyti pats direktorius. Mano, kad V. G. apie pirmą paskolos sutartį žinojo, kadangi ten buvo įsivėlusių klaidų ir teko pataisius tas klaidas ant tos pačios sutarties pasirašyti keletą kartų. Pamena, kad tą dieną, kai įmonės direktorius T. R. (tuo metu jis buvo ir įmonės kasininkas) išėjo į nemokamas atostogas, į darbą atvyko buhalterė, kuri paklausė, kam direktorius perdavė kasos likutį. Sužinojus, kad kasos likutis nebuvo perduotas, buvo priimtas sprendimas, kad atsakinga už kasą bus ji. Bandė tą pačią dieną susisiekti su T. R., tačiau nepavyko. Kadangi ji nesutiko perimti kasos, nežinant, koks kasos likutis, bendru sutarimu nusprendė atlikti kasos likučio inventorizaciją. Buvo surašytas kasos patikrinimo aktas. Patikrinimo metu buvo sudaryta komisija, į kurią buvo įtraukta ir ji.  Buvo nustatyta, kad kasoje trūko daugiau nei 8000 Lt. Likutis buvo nustatytas pagal buhalterės Ž. K. pateiktus buhalterinius dokumentus. Inventorizacijos metu T. R. nedalyvavo, kadangi su juo nepavyko susisiekti. Vėliau T. R., kaip įmonės akcininkui, buvo siunčiami elektroniniai laiškai, bandė jį surasti jo gyvenamojoje vietoje, skambino visais žinomais telefonų numeriais, tačiau su T. R. susisiekti  nepavyko.

Liudytoja L. V. parodė, kad 2010 m. ji dirbo UAB „L.“ buhalterės pareigose. Dirbo trumpą laikotarpį, tai yra apie 1-2 mėnesius. Tuo metu įmonės direktorius ir kasininkas buvo T. R.. V. G. dirbo vadybininku. Faktiškai įmonės veiklai vadovavo T. R.. Išeinant iš darbo, buvo surašytas dokumentų perdavimo aktas. Visus buhalterinius dokumentus perdavė Ž. K.. Perduodant dokumentus, jokių įsiskolinimų kasoje nebuvo. Direktorius T. R. visus reikiamus dokumentus buhalterinei apskaitai tvarkyti pateikdavo laiku, todėl buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai. Bankinius išrašus jai atnešdavo direktorius. Kiti įmonės darbuotojai atnešdavo čekius už kurą, kadangi visiems darbuotojams už kurą buvo mokami avansiniai pinigai. Vėliau darbuotojams buvo išduotos kortelės, kuriomis darbuotojai atsiskaitydavo už kurą. Kortelės buvo išduodamos asmeniškai. Tuo laikotarpiu, kai ji dirbo UAB „L.“, įmonė nesudarė jokių sandorių dėl žemės, automobilio pirkimo ir pan. Sudarant tokius sandorius su fiziniais asmenimis, yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, kurios įmonės atskaitingam asmeniui užtenka pagrįsti išleistus pinigus, tuo labiau, kad sutartis pasirašoma VĮ „Regitra“ ar pas notarą.

Liudytoja Ž. K. parodė, kad ji nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio dirbo UAB „L.“ buhaltere. Ji ateidavo į darbą 2-3 dienas per savaitę po 2-3 val. per dieną. Jos darbo funkcijos buvo suvedinėti į buhalterinę programą dokumentus, atspausdinti ataskaitas ir surinkti parašus ant šių dokumentų. Jai pradėjus dirbti įmonėje, įmonės direktoriaus pareigas ėjo T. R., kuris faktiškai ir duodavo jai nurodymus. V. G. retai būdavo įmonėje. Tam tikru laikotarpiu T. R. buvo paskirtas ir kasininku. Kiekvienu atveju paskyrus naują kasininką, buvo priimti įmonės direktoriaus įsakymai dėl kasininko paskyrimo bei surašomi kasos likučio perdavimo aktai. Direktoriaus įsakyme dėl kasininko paskyrimo nurodytas kasos likutis visada sutapdavo su buhalterine apskaita. Nuo 2011 m. birželio ar liepos mėnesio T. R. išėjo į nemokamas atostogas, todėl nuo tada laikinai direktoriaus pareigas ėjo V. G.. T. R. minėtų metų rusėjo mėnesį negrįžus į darbą, V. G. pradėjo eiti direktoriaus pareigas nuolatos. Išeinant į nemokamas atostogas, T. R. privalėjo perduoti kasos likutį naujai paskirtam kasininkui, tačiau jis to nepadarė. Ji matė pagal buhalterinę programą, kad T. R. išėjimo į nemokamas atostogas dienai dokumentinis pinigų likutis kasoje buvo apie 8000 Lt, todėl buvo nuspręsta patikrinti kasos likutį. Nustačius pinigų trūkumą kasoje, buvo surašytas grynųjų pinigų patikrinimo aktas bei kasos išlaidų orderis, kurio pagrindu kasos trūkumas buvo perkeltas atskaitingam asmeniui T. R.. Patikrinimo metu T. R. nedalyvavo, kadangi jo telefonas buvo išjungtas, o vėliau sužinojo, kad jis jau buvo išvykęs į užsienį. Todėl grynųjų pinigų patikrinimo akte pasirašė tik komisijos nariai. Dėl nepasirašytų kasos išlaidų orderių 665,17 Lt ir 110,45 Lt sumai, kuriuose atskaitingas asmuo nepasirašė, nebuvo surašyti jokie aktai dėl išlaidavimo. Jai nekilo jokių abejonių išrašant šiuos orderius, kad šie pinigai buvo panaudoti ne direktoriaus T. R.. Juos išrašė turėdama tam tikrą pagrindą, kurio šiuo metu nepamena. Be to, jei šie orderiai negaliotų be T. R. parašo, tai T. R. skola įmonei didėtų, jis turėtų už juos atsakyti. Kasos knygoje atsispindėdavo visos įmonės pajamos ir išlaidos. Įmonės darbuotojai mėnesio pabaigoje jai pateikdavo čekius dėl išleistų pinigų kurui. Kiekvienas darbuotojas pasirašydavo ant pateikto čekio, todėl žinodavo, kuris darbuotojas pateikdavo čekį. Per mėnesį iš darbuotojų gaudavo apie 7 kvitus, patvirtinančius atsiskaitymą už kurą, todėl įmonės direktoriaus paliepimu išrašydavo šių kvitų pagrindu kasos išlaidų orderius. Įmonėje dirbantiems darbuotojams atlyginimai buvo išmokami grynaisiais pinigais. Sumokėjus darbuotojams atlyginimus, buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai. Paskutinius du mėnesius jai atlyginimas nebuvo išmokėtas, todėl išrašyti kasos išlaidų orderiai nors ir buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, tačiau už tuos mėnesius ji ant kasos išlaidų orderių nepasirašė. Laikinai einantis direktoriaus pareigas V. G., pamatęs nepasirašytus kasos išlaidų orderius, iškart išmokėjo jai atlyginimą ir tik tada ji ant jų pasirašė. Nematė, kada T. R. V. G. perdavė įmonės dokumentus, antspaudus. Ji T. R. apie jo įsiskolinimo įmonei sumą nekalbėjo, tačiau jis apie tai žinojo, kadangi jis, kaip atskaitingas asmuo, turėdavo pasirašyti avansines apyskaitas. Nuo 2011 m. gegužės mėnesio pabaigos T. R. nebepasirašė ant kasos dokumentų, nors ji nuolatos apie tai jam primindavo per „Skype“ programą ir palikdavo nepasirašytus reikiamus kasos dokumentus ant savo stalo. Kiekvieną mėnesį atskaitingas asmuo turėdavo pateikti jai ir banko išrašus dėl panaudotų lėšų, tačiau jau 2011 m. kovo – gegužės mėnesiais T. R. vengdavo juos pateikti. Iš pateiktų T. R. banko išrašų ji matydavo, kad nuo įmonės sąskaitos buvo nuimami pinigai, tačiau T. R. nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų, todėl didėjo avansinė apyskaita, t. y. pinigų sumos buvo perkeliamos į sąskaitą Nr. 2435. Šioje sąskaitoje susikaupusią pinigų sumą atskaitingas asmuo turėjo grąžinti įmonei arba pateikti pagrindžiančius dokumentus. Įmonėje buvo įrengti du seifai, tai yra jos ir direktoriaus kabinete. Ji nematė, kad T. R. būtų laikęs viename iš jų pinigus. Tuo seifu naudojosi tiek V. G., tiek T. R.. Ji patikrinimo metu klausė V. G., kas yra minėtame seife, bet jiems visiems nuėjus prie seifo ir pažiūrėjus į jį, matė, kad ten buvo tik dokumentai, antspaudai ir raktai. Kiek žino, tarp T. R. ir UAB „L.“ buvo pasirašytos dvi paskolos sutartys, tai yra 40 000 Lt ir 50 000 Lt sumai. Paskolos sutartis 40 000 Lt sumai buvo sudaryta 2011 m. vasario 10 d. Vėliau ji buvo suplėšyta, kadangi ten buvo pastebėta rašymo klaidų, ir ši sutartis buvo surašyta iš naujo 2011 m. kovo 10 d. Pagal šią paskolos sutartį pinigai buvo nuimti nuo banko sąskaitos tam tikromis dalimis. Paskolos sutartis 50 000 Lt sumai jai buvo pateikta 2011 m. gegužės mėnesį. Abi paskolos sutarčių kopijas ji rado paliktas ant savo stalo. Ant šių sutarčių buvo pasirašę įmonės direktorius T. R. ir direktoriaus pavaduotoja D. S.. Šios sutartys buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą. Žino, kad pagal paskolos sutartis T. R. mokėjo V. G. palūkanas. Paskolos sutartyje dėl 50 000 Lt sumos įrašytą sąlygą, kad „prieš tai galiojusios sutartys yra nebegaliojančios“, pamatė tik apklausos metu, todėl apskaitoje nieko nekoregavo. Nežino, ar V. G. žinojo apie paskolos sutartis. Įmonė teikdavo paskolas ir kitiems fiziniams asmenims, kuriems buvo išmokami paskoliniai pinigai grynaisiais arba išimami iš įmonės banko sąskaitos. Kai paskolos sutarčių pagrindu pinigai nebūdavo išimami iš banko, direktorius jai paskambindavo, kad ji atvyktų į darbą išrašyti kasos išlaidų orderį. Išrašius kasos išlaidų orderį, paskolos gavėjas, gavęs pinigus grynais, pasirašydavo ant jo. Ikiteisminio tyrimo metu specialistei perdavė buhalterinius dokumentus pagal pateiktą sąrašą. Visas sutartis, kurios sudarytos įmonės vardu (įgytas turtas, suteiktos paskolos), privaloma įtraukti į buhalterinę apskaitą, todėl jos visos yra įtrauktos į suvestinį registrą „Didžioji knyga“. Šis suvestinis registras buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu specialistei. Be to, šiame registre yra atskira skiltis (sąskaita) „suteiktos paskolos“, todėl specialistė, atlikdama tyrimą, turėjo matyti visas paskolos sutartis, tarp jų ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį bei paskolos sutartį tarp UAB „L.“ ir L. I.. Teigia, kad galima suklysti tvarkant buhalterinę apskaitą, tačiau metų eigoje klaidos paaiškėja. Tvirtina, kad jokių klaidų nepasitaikė. Taip pat tvirtina, kad jos parodymai teisme yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja klaidingai surašė jos parodymus, kad ji teigė, jog ji inventorizacijoje nedalyvavo. Iš tikrųjų tai ji pati iškėlė klausimą, ką daryti dėl kasos likučio, pati atspausdino iš savo kompiuterio inventorizacijos lapą, nes jį sudarė remdamasi buhalterine programa, kur buvo užfiksuotas kasos likutis. Paskutinės apklausos metu ji iš tyrėjos jautė spaudimą, dėl to su skundu kreipėsi į prokuratūrą. Kokį sprendimą priėmė prokuratūra, nežino.

Iš 2011-12-22 UAB „L.“ pareiškimo matyti, kad šios bendrovės direktorius V. G. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, jog T. R., eidamas UAB „L.“ direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas ir už kasą, pasisavino UAB „L.“ priklausančius dokumentus, pinigus, kitus materialinę bei nematerialinę vertę turinčius daiktus. Pasinaudojęs savo pareigomis, sudarė 2 paskolos sutartis, pagal jas savo asmeninėms reikmėms iš UAB „L.“ pasiskolino 90 000 Lt, pagal vieną jų nemokėjo mėnesinių palūkanų, negrąžino paskolintų pagal abi sutartis pinigų terminui suėjus, slapstosi nuo UAB „L.“ atstovų, tai sukelia realų pagrindą manyti, kad T. R. sutartis sudarė jau turėdamas ketinimų neteisėtai pasipelnyti. Atlikus grynųjų pinigų patikrinimą įmonės kasoje, nustatyta, kad kasoje trūksta 8838,51 Lt. Su T. R. susisiekti ir gauti jo paaiškinimų nepavyko. Mano, kad jis netesėtai pasisavino įmonės pinigus (1 tomas, b. l. 2-6).

Iš 2010-04-19 T. R. individualios įmonės, įmonės kodas(duomenys neskelbtini) , savininko sprendimo matyti, kad T. R. individuali įmonė buvo pertvarkyta į UAB „L.“, UAB „L.“ vadovu paskirtas T. T., jis ir vienintelis akcininkas (3 tomas, b. l. 22, 32). Iš 2010-08-24 pranešimo, akcininkų sąrašo matyti, kad pagal 2010-08-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį vienintelis akcininkas T. T. pardavė 90 proc. akcijų V. G., ir UAB „L.“ yra du akcininkai (3 tomas, b. l. 37-38). 

Iš 2011-05-02 kasos likučio priėmimo-perdavimo akto matyti, kad 2011-05-02 kasininkui T. R. buvo perduotas UAB „L.“ kasos likutis, kurį sudarė 2,38 Lt (4 tomas, b. l. 59; 5 tomas, b. l. 36).

Iš 2011-06-08 eilinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 11/02-1 matyti, kad UAB „L.“ direktoriui T. R. buvo suteiktos nemokamos atostogos laikotarpiu nuo 2011-06-10 iki 2011-09-01. V. G. buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas (2 tomas, b. l. 104).

Iš 2011-06-09 dokumentų bei įmonės antspaudo perėmimo akto Nr. 1 matyti, kad UAB „L.“ direktorius T. R. perdavė, o UAB „L.“ vadybininkas V. G. priėmė UAB „L.“ antspaudą, registravimo Juridinių asmenų registre pažymėjimą, įstatus, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimą. Pažymėta, kad jokie kiti įmonės dokumentai, pinigai ar turtas šio priėmimo-perdavimo akto metu nebuvo perduoti. Šis aktas pasirašytas T. R. ir V. G. (2 tomas, b. l. 84).      

Iš UAB „L.“ direktoriaus V. G. 2011-06-09 įsakymo Nr. 2011/1 matyti, kad 2011-06-09 buvo priimtas įsakymas dėl pinigų, ilgalaikio turto inventorizacijos atlikimo, sudaryta inventorizacijos komisija, kurios pirmininkas laikinai einantis direktoriaus pareigas V. G., nariai direktoriaus pavaduotoja D. S. ir buhalterė Ž. K. (2 tomas, b. l. 73).

Iš 2011-06-09 grynųjų pinigų patikrinimo kasoje akto Nr. 1 matyti, kad pagal Kasos knygos duomenis 2011-06-09 grynųjų pinigų likutis yra 8838,51 Lt. Faktiškai patikrinus ir suskaičiavus grynuosius pinigus rasta 0,00 Lt. Patikrinimo rezultatas – 8838,51 Lt trūkumas. Aktas pasirašytas komisijos pirmininko V. G. ir narių D. S. ir Ž. K.. Pažymėta, kad patikrinime nedalyvavo materialiai atsakingas asmuo (2 tomas, b. l. 70). 

Iš 2011-06-09 kasos išlaidų orderio Nr. 0095 matyti, kad kasininkui T. R. pagal grynųjų pinigų patikrinimo aktą buvo išduoti (perkelti) 8838,51 Lt (4 tomas, b. l. 74).

Iš 2011-09-01 UAB „L.“ neeilinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 11/04 matyti, akcininkų susirinkime dalyvavo akcininkas V. G.. Buvo nuspręsta nuo 2011-09-01 atleisti iš darbo įmonės vadovą T. R., nuo 2011-09-02 paskirti V. G. eiti įmonės direktoriaus pareigas (3 tomas, b. l. 43, 47). LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimu T. R. ieškinys patenkintas pilnai, ieškovo T. R. 2010-05-05 darbo sutarties nutraukimas pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. pripažintas neteisėtu, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-14 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovo T. R. ieškinys atmestas.

Iš 2011-02-01 paskolos sutarties Nr. 3 matyti, kad paskolos davėjas UAB „L.“, atstovaujama administratorės D. S., suteikė paskolos gavėjui T. R. 40 000 Lt paskolą, kurią paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui į sąskaitą iki 2012-02-01 su 3% mėnesinėmis palūkanomis, kurios turi būti mokamos kas mėnesį. Kitoje T. R. pateiktoje paskolos sutartyje Nr. 3 matyti sutarties sudarymo ir paskolos grąžinimo termino datų pataisymai (2 tomas, b. l. 85-86, 87-88).

Iš 2011-04-01 paskolos sutarties Nr. 3 matyti, kad paskolos davėjas UAB „L.“, atstovaujama direktoriaus pavaduotojos D. S., suteikė paskolos gavėjui T. R. 40 000 Lt paskolą, kurią paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui į sąskaitą iki 2011-12-20 su 3% mėnesinėmis palūkanomis, kurios turi būti mokamos kas mėnesį (2 tomas, b. l. 66-67).

Iš 2011-06-01 paskolos sutarties Nr. matyti, kad paskolos davėjas UAB „L.“, atstovaujama direktoriaus pavaduotojos D. S., suteikė paskolos gavėjui T. R. 50 000 Lt paskolos sumą, kurią paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui į sąskaitą arba grynaisiais iki 2011-12-20. Sutarties 4.5. punkte numatyta, kad visos iki šios sutarties pasirašymo tarp šalių pasirašytos paskolos sutartys, pasirašius šią sutartį, netenka galios (2 tomas, b. l. 68-69). 

Iš bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktos 2011-02-26 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pirkėja UAB „L.“, atstovaujama direktoriaus T. R., įsigijo iš pardavėjos B. K. K. transporto priemonę „Volvo C 30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 16 000 Lt (4 tomas, b. l. 184). Iš pateiktų ranka rašytų užrašų „Gryni pinigai“ matyti, kad 2011-02-26 15500 Lt sumokėta už automobilį „Volvo c30“ (2 tomas, b. l. 108-109). 

Iš bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktos 2011-03-10 notarinės paskolos sutarties matyti, kad paskolos davėja UAB „L.“, atstovaujamos direktoriaus T. R., suteikė paskolos gavėjui L. I. 9000 Lt paskolą. Sutarties 2 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas skolinamus 9000 Lt gavo iš kreditoriaus atstovo prieš pasirašant sutartį (5 tomas, b. l. 7-9).

Iš bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktos 2011-01-11 pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties matyti, kad UAB „L.“, atstovaujama direktoriaus T. R., įsigijo iš pardavėjo M. P. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatus – sodo namelį, šiltnamį. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad bendra daiktų kaina – 6000 Lt, 4.1 punkte nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo visą daiktų kainą pardavėjui prieš pasirašant šią sutartį (5 tomas, b. l. 18-27).

Iš UAB „L.“ ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktų Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) matyti, kad įsakymų Nr. II-04, II-05, II-6 pagrindu 2011-01-12 į eksploataciją buvo įvestas anksčiau nurodytas žemės sklypas, pastatai – sodo namelis, šiltnamis (5 tomas, b. l. 28-30).

Iš 2011-03-31 UAB „L.“ ilgalaikio turto sąrašo matyti, kad į UAB „L.“ ilgalaikio turto sąrašą yra įtraukti: pagal 2011-01-11 pirkimo-pardavimo sutartį iš pardavėjo M. P. įsigyti nekilnojamieji daiktai, pagal 2011-02-26 pirkimo-pardavimo sutartį iš pardavėjos B. K. K. įsigytas automobilis „Volvo C30“ (4 tomas, b. l. 3).

Iš 2012-02-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB „L.“ buvo išreikalauti apskaitos dokumentai ir registrai už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31: gaunamos ir išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knyga, banko sąskaitos išrašai ir apyvartos žiniaraščiai, suvestinis registras „Didžioji knyga“, sąskaitų planas, UAB „L.“ darbuotojų darbo sutartys, debitorių, kreditorių sąrašas ir jų įsipareigojimai (2 tomas, b. l. 47-52). Iš 2012-05-16 Klaipėdos apskrities VPK reikalavimo matyti, kad juo taip pat buvo pareikalauta pateikti UAB „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (2 tomas, b. l. 116-117).

Iš AB banko „DNB“ pateikto atsakymo matyti, kad AB bankas „DNB“ pateikė UAB „L.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 (2 tomas, b. l. 135-138).

Iš AB banko „Swedbank“ pateikto atsakymo matyti, kad AB bankas „Swedbank“ pateikė UAB „L.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 (2 tomas, b. l. 141-146).

Iš 2012-02-23 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikto atsakymo su UAB „L.“ PVM deklaracijų bei gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų už 2011 m. išrašais iš elektroninės deklaravimo sistemos matyti, kad įmonė 2011-02-21 valstybės biudžetui neskolinga, mokestiniai patikrinimai nebuvo atliekami (3 tomas, b. l. 68-183).

2012-05-31 specialisto išvadoje Nr. 30-19-IS1-94 konstatuota, kad dokumentų apžiūrai UAB „L.“ pateikė laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 sąskaitos 2435 „gautinos sumos iš atskaitingų asmenų (T. R.)“ apyvartos žiniaraščius (išplėstinis) ir avansines apyskaitas, sudarytas T. R. vardu. Pagal šiuos dokumentus nustatyta, kad T. R. skolos įmonei 2011-01-01 neturėjo. Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-01-31 T. R. iš įmonės kasos pagal 2011-01-31 kasos išlaidų orderį Nr. 0058 išduota 580,62 Lt. T. R. prie laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-01-31 avansinės apyskaitos Nr. 01/1 pateikė išlaidas pateisinančių dokumentų (UAB „T.“ ir AB „V.-N.“ kuro kvitai) už 580,62 Lt. Tokiu būdu darbuotojas T. R. įsiskolinimo 2011-02-01 dienai neturėjo. Ištyrus laikotarpio nuo 2011-02-01 iki 2011-02-28 „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir UAB „L.“ sąskaitos registrą nustatyta, kad 2011-02-02 „Neste Oil“, Artojų g., Klaipėda, sumokėta  49,97 Lt; 2011-02-26 adresu J. Janonio al. 21, Klaipėda, nuimti grynieji 8000 Lt, 2011-02-26  direktoriaus T. R. vardu iš banko sąskaitos nuimta 7500 Lt. Be to, 2011-02-28 T. R. iš įmonės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0060 išduota 448,43 Lt. UAB „L.“ pinigus sumoje 15998,40 (49,97+8000+7500+448,43) Lt įtraukė į apskaitą ir užregistravo į atskaitingo asmens T. R. vardu sudarytas avansines apyskaitas. Laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-02-28 T. R. įmonės buhalterijai pateikė avansinę apyskaitą Nr. 02/3 su pateisiančiais dokumentais už 498,40 Lt. Tokiu būdu pagal įmonės pateiktus dokumentus ir registrus darbuotojo T. R. įsiskolinimas 2011-03-01 dienai buvo 15500 (15998,40-498,40) Lt. Ištyrus laikotarpio nuo 2011-03-01 iki 2011-03-31 „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir UAB „L.“ sąskaitos registrą  nustatyta, kad adresu Konstitucijos pr. 7, Vilnius, 2011-03-14 buvo nuimti grynieji 7500 Lt; 2011-03-18 degalinėje „Milda“, Raseiniai sumokėta 40 Lt. Be to, 2011-03-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0071 T. R. išduota 736,26 Lt. UAB „L.“ pinigus sumoje 8276,26 (7500+40+736,26) Lt įtraukė į apskaitą ir užregistravo į atskaitingo asmens T. R. vardu sudarytas avansines apyskaitas. Laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-03-31 T. R. įmonės buhalterijai pateikė avansinę apyskaitą Nr. 03/1 su pateisiančiais dokumentais už 736,26 Lt. Tokiu būdu darbuotojo T. R. įsiskolinimas 2011-04-01 dienai buvo 23040 (15500+8276,26-736,26) Lt. Ištyrus laikotarpio nuo 2011-04-01 iki 2011-04-30 „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir UAB „L.“ sąskaitos registrą  nustatyta, kad degalinėje „Neste Oil“, adresu Smiltelės g., Klaipėda, 2011-04-05 sumokėta 50,04 Lt; 2011-04-08 adresu H. Manto 84, Klaipėda, nuimti grynieji 1500 Lt, 2011-04-14 adresu J. Janonio al. 21, Klaipėda, nuimti grynieji 400 Lt; 2011-04-18 adresu J. Janonio al. 21, Klaipėda, nuimti grynieji 150 Lt; 2011-04-21 degalinėje „Neste Oil“, adresu Artojų g., Klaipėda, sumokėta 40,09 Lt. Be to, 2011-04-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. EUR003 T. R. išduota 4500 Eur (15501,21 Lt); 2011-04-05 ir 2011-04-21 už prekes pagal pinigų priėmimo kvitus PPK Nr. 00005 ir Nr. 0007 priimta 484 Lt ir atitinkamai 600 Lt. UAB „L.“ pinigus sumoje 18725,34 (50,04+1500+400+150+40,09+15501,21+484+ 600) Lt įtraukė į apskaitą ir užregistravo į atskaitingo asmens T. R. vardu sudarytas avansines apyskaitas. Laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-04-30 T. R. įmonės buhalterijai pateikė pateisiančių dokumentų už 3808,64 Lt (iš jų: pagal penkis kasos pajamų orderius Nr. LG0043, 0046, 0047, 0048, 0050 įnešė į kasą 3134 Lt;  pagal kasos pajamų orderį  Nr. LG0049 grąžino nepanaudoto avanso 90,04 Lt, pateikė avansinę apyskaitą Nr. 04/2 su pateisinančiais dokumentais  už 584,60 Lt). Tokiu būdu darbuotojo T. R. įsiskolinimas 2011-05-01 dienai buvo 37956,70 (23040+18725,34-3808,64) Lt. Ištyrus laikotarpio nuo 2011-05-01 iki 2011-05-30 „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir UAB „L.“ sąskaitos registrą nustatyta, kad 2011-05-03 adresu J. Janonio al. 21, Klaipėda, buvo nuimti grynieji 500 Lt; 2011-05-13 adresu J. Janonio al. 21, Klaipėda, buvo nuimti grynieji 5000 Lt; 2011-05-20 degalinėje „Neste Oil“, adresu Smiltelės g., Klaipėda, sumokėta 30,01 Lt. Be to, 2011-05-02 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0076 išduota 492,51 Lt; 2011-05-25 pagal pinigų priėmimo kvitą PPK Nr. 008 priimta 6500 Lt; 2011-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0089 iš kasos išduota 665,17 Lt. UAB „L.“ pinigus sumoje 13187,69 (500+5000+30,01+492,51+6500+665,17) Lt įtraukė į apskaitą ir užregistravo į atskaitingo asmens T. R. vardu sudarytas avansines apyskaitas.  Laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2011-05-30 T. R. įmonės buhalterijai pateikė pateisiančių dokumentų už 12643,18 Lt (iš jų: pagal tris kasos pajamų orderius Nr. LG0051,0053,0054 įnešė į įmonės kasą 12000 Lt; pagal kasos pajamų orderius Nr. LG0052, LG0055 grąžino nepanaudoto avanso 70,10 Lt; pateikė avansinę apyskaitą Nr. 05/04 su pateisinančias dokumentais už 573,08 Lt). Tokiu būdu darbuotojo T. R. įsiskolinimas 2011-06-01 dienai buvo 38501,21 (37956,70+13187,69-12643,18) Lt. Ištyrus laikotarpio nuo 2011-06-01 iki 2011-06-30 „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir UAB „L.“ sąskaitos registrą nustatyta, kad 2011-06-02 iš banko sąskaitos nuimti grynieji 5000 Lt. Iš įmonės kasos 2011-06-09 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0094 T. R. išduota 110,45 Lt. Be to, UAB „L.“ pagal 2011-06-09 kasos išlaidų orderį serija KIO Nr. 0095 (išlaidų orderis pasirašytas vyr. finansininko Ž. K. vardu)  kasininkui T. R. pagal  grynųjų pinigų patikrinimo aktą Nr. 1 išlaidavo 8838,51 Lt (grynųjų pinigų trūkumas kasoje). UAB „L.“ pinigus sumoje 13948,96 (5000+110,45+8838,51) Lt įtraukė į apskaitą ir užregistravo į atskaitingo asmens T. R. vardu sudarytas avansines apyskaitas. Laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2011-06-30 T. R. įmonės buhalterijai pateikė avansinę apyskaitą Nr. 05/04 su pateisiančiais dokumentais už 117,09). Tokiu būdu darbuotojo T. R. įsiskolinimas 2011-06-09 dienai buvo 52333,08 (38501,21+13948,96-117,09) Lt. Duomenys apie T. R. išlaiduotus pinigus per banko sąskaitą ir įmonės kasą pateikiami 1 lentelėje:

Pagal tyrimui pateiktą sąskaitos 2435 išplėstinio apyvartos žiniaraščio (gautinos iš atskaitingų asmenų sumos, T. R.) 2011 m. birželio mėnesio įrašus, UAB „L.“ 40000 Lt sumažino atskaitingo asmens T. R. įsiskolinimą įmonei ir į sąsk. 2435 kredito (išlaidos) skiltį įrašė: 2011-06-01 paskola 4000 Lt (pinigai 4000 Lt nuimti 2011-02-26); 2011-06-01 paskola 4000 Lt (pinigai 4000 Lt nuimti 2011-02-26); 2001-06-01 paskola 7500 Lt (pinigai 7500 Lt išimti iš banko 2011-02-26); 2011-06-01 paskola 15501,21 Lt (pinigai 15501,21 Lt gauti iš kasos pagal 2011-04-06 kasos išlaidų orderį EUR003); 2011-06-01 paskola 1498,79 Lt.  Pagal UAB „L.“ sąskaitos 2435 kredito skilties įrašus, įmonė 40000 Lt užregistravo į buhalterinę sąskaitą 2434 „kitos gautinos sumos“, tačiau pagal tyrimui pateiktą laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 suvestinio registro „Didžioji knyga“ įrašus sąskaitos 2434 „kitos gautinos sumos“ judėjimas (pajamos, išlaidos) nurodytu laikotarpiu sąskaitoje nebuvo užregistruotas. Pagal tyrimui pateiktus UAB „L.“ 2435 sąskaitos registrus ir skolų įmonei (debitoriai) sąrašą, sudarytą 2011-12-31, nurodytas T. R. įsiskolinimas metų pabaigai – 12333,08 Lt (52333,08-40000) (4 tomas, b. l. 8-75).

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė I. A. patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad jai atliekant UAB „L.“ dokumentų apžiūrą, buvo pateikti UAB „L.“ dokumentai už 2011 m., kurių pakako specialisto išvadai pateikti. 2011 m. birželio pabaigoje atskaitingas asmuo T. R. įmonėje turėjo nepanaudotą avanso likutį 52 333,08 Lt. Šią sumą atskaitingas asmuo turėjo grąžinti į įmonės kasą arba pateikti įmonei pateisinančius dokumentus, tačiau įmonės buhalterė iš minėtos sumos perkėlė 40 000 Lt į kitą sąskaitą, t. y. įformino paskolos sutartį dėl 40 000 Lt T. R. (iš atskaitingo asmens buhalterinės sąskaitos Nr. 2435  40 000 Lt perkėlė į buhalterinę sąskaitą Nr. 2434). Tokiu atveju, atskaitingam asmeniui nepanaudoto avanso likutis sumažėjo, ir atskaitingas asmuo turėjo pateikti įmonei pateisinančius dokumentus už 12333,08 Lt nepanaudotą avanso likutį (įskaitant ir nustatytą 8838,51 Lt kasos trūkumą, kuris buvo apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2011-05-02 iki 2011-06-09, kuriuo T. R. ėjo kasininko pareigas). Neatsimena, ar specialisto tyrimui atlikti buvo pateiktos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir paskolos sutartis tarp UAB „L.“ ir L. I.. Pagal pateiktus UAB „L.“ dokumentus, T. R. 2011 m. sausio pradžioje įmonei buvo negrąžinęs 10 000 Lt paskolos sumos. Vėliau pagal paskolos sutartis jam buvo pervesta 40 000 Lt į jo asmeninę banko sąskaitą ir 40 000 Lt T. R. gavo iš įmonės kasos, taip iš viso iš įmonės T. R. gavo 90 000 Lt paskolos. Kiek pamena iš šios bylos aplinkybių, įmonėje tikrai kasos kaip seifo (stacionarių kasos patalpų) nebuvo, pinigai buvo laikomi atskaitingo asmens prie savęs. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės nenumato, kur turėtų būti laikomi pinigai, už jų laikymą atsakingas vadovas. Kasos likučio trūkumas išvedamas pagal dokumentus. Atskaitingas asmuo, kurio žinioje yra įmonės pinigai, turėjo įnešti tą pinigų trūkumą į kasą, kad būtų panaikintas trūkumas, arba pateikti pateisinančius dokumentus. Atskaitingas asmuo, gavęs pinigus iš įmonės, juos panaudojęs, surašo avanso apyskaitą, nurodo, kokius pinigus iš kokių šaltinių gavo (iš kasos, iš banko), kur juos išleido, prideda tuos pinigus pateisinančius dokumentus, jei neprideda prie avanso apyskaitos pateisinančių dokumentų, jo žinioje ir lieka ši suma, ji lieka kaip jo skola įmonei. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą ūkinės operacijos fiksuojamos per mėnesį laiko įvykus ūkinei operacijai, įmonės vadovas atsako už įmonės apskaitą, už apskaitos dokumentų pateikimą buhalteriui. Jei vykdomos grynųjų pinigų operacijos, tada privalu perduoti kasą. Automobilio „Volvo“ įsigijimo aplinkybių netyrė, nes toks klausimas jai nebuvo užduotas, bet turėjo būti ne tik automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, neaiškus liko apmokėjimas už automobilį. Kadangi automobilis buvo įsigyjamas įmonės vardu, T. R. turėjo išrašyti kasos išlaidų orderį pardavėjui, pardavėjas – fizinis asmuo turėjo pasirašyti, kad pinigus gavo. Ši sutartis nepagrindžia pinigų sumokėjimo.

Turto pasisavinimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą ar turtinę teisę. Neteisėtas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas svetimą, jam patikėtą ar buvusį jo žinioje turtą, turtinę teisę paverčia savu ar perleidžia tretiesiems asmenims, pažeisdamas turto patikėjimo ar perdavimo jo dispozicijon sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas svetimą turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo T. R. kaltė jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu įrodyta. Nors kaltinamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tokia jo pozicija prieštarauja anksčiau aptartai įrodomajai bylos medžiagai. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2010-04-19 T. R. individualios įmonės savininko sprendimu T. R. individuali įmonė buvo pertvarkyta į UAB „L.“, UAB „L.“ vadovu (direktoriumi) paskirtas T. R., pagal 2010-05-05 darbo sutartį T. R. priimtas į direktoriaus pareigas, iš kurių buvo atleistas nuo 2011-09-01. 2011-05-02 kasos likučio priėmimo-perdavimo aktu kasininkui T. R. buvo perduotas UAB „L.“ kasos likutis, kurį sudarė 2,38 Lt. Taigi kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-06-09 T. R. užimamų pareigų pagrindu turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir buvo materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „L.“ pinigines lėšas. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punktas numato, kad už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Byloje nustatyta, kad T. R. iš įmonės banko sąskaitos ir įmonės kasos iš viso nurodytu laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-06-09 gavo 70 717,27 Lt sumą, pateikė pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus 18 384,19 Lt sumai, jo nepanaudoto avanso likutis (įsiskolinimas) įmonei 2011-06-09 sudarė 52 333,08 Lt. UAB „L.“ 40 000 Lt sumažinus T. R. įsiskolinimą, jo įsiskolinimas įmonei metų pabaigai liko 12 333,08 Lt. Tokią išvadą pagrindžia byloje esantys buhalteriniai dokumentai, specialisto atliktas tyrimas, specialistės paaiškinimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad specialisto tyrimui atlikti buvo pareikalauti reikiami UAB „L.“ dokumentai (4 tomas, b. l. 2), tą patvirtino ir teisme apklausta specialistė, liudytoja Ž. K. (5 tomas, b. l. 59), jų analizės pagrindu ir buvo parengta specialisto išvada. Todėl kaltinamojo ir jo gynėjos teiginys, kad specialistei buvo pateikti ne visi dokumentai, o tik tiek, kurie naudingi UAB „L.“ ir pagrindžia neva jo įsiskolinimą šiai įmonei, todėl specialisto išvada neatspindi realios situacijos, vertintinas kaip deklaratyvus ir neatitinkantis bylos aplinkybių. Kaltinamojo ir jo gynėjos nurodyta aplinkybė, kad į bylos medžiagą nebuvo pateikti visi įmonės vardu sudaryti sandoriai, todėl buvo specialistės, surašiusios specialisto išvadą, neįvertinti ir ji laikė, kad nėra pateikti įmonės pinigų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai, neatitinka realios situacijos. Iš bylos duomenų matyti, kad anksčiau minėtos automobilio pirkimo-pardavimo, žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo, paskolos tarp UAB „L.“ ir L. I. sutartys įtrauktos į suvestinį registrą „Didžioji knyga“, į 2011-12-31 įmonės skolininkų sąrašą įtrauktas L. I. (4 tomas, b. l. 51, 52). Šias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytoja apklausta buvusi UAB „L.“ buhalterė Ž. K.. O šis suvestinis registras buvo pateiktas specialistei, atlikusiai tyrimą (4 tomas, b. l. 9). Dėl automobilio „Volvo“ pirkimo įmonės vardu, tai iš tikrųjų įvertinus bylos medžiagą galima daryti išvadą, kad įmonė šį automobilį realiai įsigijo, nors ir, kaip aiškina specialistė, nebuvo pateiktas tinkamas išlaidas pagrindžiantis dokumentas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad iš specialisto išvados (4 tomas, b. l. 11), specialistės paaiškinimo, duoto ikiteisminio tyrimo metu (4 tomas, b. l. 86), matyti, kad T. R. iš įmonės paimta pinigų suma, skirta automobilio įsigijimui, buvo perkelta į kitą sąskaitą, t. y. ji nebuvo įtraukta į 12 333,08 Lt sumą (nustatytą T. R. įsiskolinimą įmonei). Kitaip tariant, ta aplinkybė, kad buvo laikyta, jog pinigų sumai, skirtai automobilio įsigijimui, nėra pateikta išlaidas pateisinančio dokumento, nepadidino nustatyto kaltinamojo įsiskolinimo įmonei.

Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „L.“ direktorius T. R., paimdamas pinigus iš įmonės banko sąskaitos ir kasos ir nepateikdamas išlaidas pateisinančių dokumentų nurodytai pinigų sumai, elgėsi su įmonės turtu kaip su nuosavu ir taip pažeidė jam suteiktus įgaliojimus, t. y. jam patikėtą ir jo žinioje buvusį įmonės turtą neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu. Byloje nėra duomenų, kad nurodytą pinigų sumą kaltinamasis panaudojo įmonės reikmėms ar jos interesais. Kaltinamojo tvirtinimas, kad jo paimtos įmonės lėšos buvo panaudotos jos reikmėms (atsižvelgiant į aptartą situaciją dėl automobilio „Volvo“ įsigijimo), yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo paneigti tai, kad įmonės turtas – 12 333,08 Lt suma – buvo pasisavintas. Dėl tokių direktoriaus T. R. veiksmų UAB „L.“ patyrė realią žalą. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad įmonės kasos pinigai buvo laikomi seife, stovėjusiame V. G. kabinete, nuo jo turėjo raktus jis ir V. G., todėl galimai seife laikytus pinigus galėjo paimti kiti asmenys, nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės, nes, visų pirma, jokie kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad seife buvo laikoma įmonės kasa, antra, pagal bylos duomenis, seifas net neįtrauktas į įmonės turtą, nustatyta, kad jis yra V. G. asmeninis seifas, be to, ir specialistė patvirtino, kad šioje įmonėje kasos kaip seifo (stacionarių kasos patalpų) nebuvo, pinigai buvo laikomi atskaitingo asmens prie savęs. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis, nors ir tvirtino, kad įmonės kasa buvo seife, teigė, kad jei įmonėje ir buvo koks kasos likutis, tai jis buvo paliktas įmonės seife, tačiau tuo pačiu negalėjo nurodyti, kokia pinigų suma buvo palikta seife prieš jam išeinant keletui mėnesių nemokamų atostogų, nors, atkreiptinas dėmesys, jis buvo ne tik įmonės direktorius, bet ir kasininkas. Tokius teiginius teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš nustatytų bylos aplinkybių darytina išvada, kad pasisavindamas svetimą UAB „L.“ turtą, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suprato, kad svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numatė, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to norėjo.

Aptartoje kaltinamojo veikoje yra visi būtinieji BK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Kaltinamasis T. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas, dirba. T. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta baudos bausmė, jos dydį nustatant pagal BK 47 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu.

Kaltinamajam T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina.

Civilinė ieškovė UAB „L.“ pareiškė 3571,90 Eur (tai atitinka 12 333,08 Lt) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (4 tomas, b. l. 143-144), vėliau pareiškė patikslintą 34 090,62 Eur civilinį ieškinį (4 tomas, b. l. 179-183), juo papildomai prašo priteisti įmonei negrąžintas pinigų sumas pagal paskolos sutartis. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. R. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „L.“ priklausantį turtą – 12 333,08 Lt (tai atitinka 3571,90 Eur), tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų bei padarytos 12 333,08 Lt (tai atitinka 3571,90 Eur) turtinės žalos UAB „L.“ yra priežastinis ryšys. Todėl pareikštas civilis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo T. R. civilinės ieškovės UAB „L.“ naudai priteisiant 3571,90 Eur turtinės žalos atlyginimą. Kita ieškinio dalis atmestina, nes peržengia kaltinimo ribas, nesusijusi su pareikštu kaltinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Civilinė ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nors CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese visų pirma sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis, o tik įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kai tuo tarpu procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), akivaizdu, jog teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinės ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies, 5 proc. dydžio palūkanos priteistinos skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-62-696/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-480/2014).

BPK 151 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Atsižvelgiant į tai, į byloje pareikšto civilinio ieškinio sumą, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, yra tikslinga apriboti kaltinamojo T. R. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą iki visiško turtinės žalos civilinei ieškovei UAB „L.“ atlyginimo.

Civilinės ieškovės prašymas priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Civilinės ieškovės UAB „L.“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo T. R. civilinės ieškovės UAB „L.“ naudai priteisti 3571,90 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo tekinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo T. R. 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

Kaltinamajam T. R. skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki visiško turtinės žalos civilinei ieškovei UAB „L.“ atlyginimo, apribojant T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į jam priklausantį turtą – į 112/600 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyti dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Turto saugotoju paskirti T. R..

Civilinės ieškovės UAB „L.“ prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja                                                                                                                 Viktorija Teišerskienė