Civilinė byla Nr. e2-1773-944/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17595-2017-7
Procesinių sprendimų kategorijos:
3.1.7.1.5.; 3.1.17.; 3.2.8.5.; 3.2.7.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. gegužės 9 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė,
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovams E. L. ir J. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, gavusi prašymą patvirtinti taikos sutartį,
nustatė:
ieškovė R. L. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2017-05-28 Vedybų sutarties I dalies 1.1. punktą ir 1.3. punktą; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-12-13 pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją pagal šią sutartį perleistam turtui, grąžinant perleistą turtą atsakovui E. L.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apylinkės teisme 2018-05-08 gautas ieškovės ir atsakovų prašymas baigti bylą taikos sutartimi, t.y. patvirtinti šalių 2018-04-27 sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
Taikos sutartis tvirtintina ir byla nutrauktina.
Teismas nurodo, kad įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio kodekso normose (CK 6.983 straipsnis–6.986 straipsnis) ir civilinio proceso normose.
CPK 140 straipsnio 3 dalis įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249 straipsnis). Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama.
Nagrinėjamu atveju šalys taikos sutartimi išplėtė ginčo dalyką, tačiau tokia situacija yra galima, įvertinus asmens dispozityvumą dėl ginčo dalyko. Ieškovės su atsakovais pasirašytos taikos sutarties sąlygos įstatymui neprieštarauja, kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl ji patvirtintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Šalims taip pat išaiškintina, kad vienai iš jų nevykdant taikos sutarties sąlygų, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, o gavusi vykdomąjį raštą – į antstolį, dėl priverstinio vykdymo. Bylos nutraukimo pasekmės šalims, kaip nurodyta prašyme, žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šalių taikos sutarties 9 punkte aptarta sąlyga dėl ieškovės teisės kreiptis į antstolį, dėl likusios nesumokėtos sumos išieškojimo priverstine tvarka galės būti realizuojama tik po to, jeigu ieškovas CPK nustatyta tvarka kreiptųsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir teismas tokį ieškovo prašymą patenkintų.
Nustatyta, kad ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 114,00 Eur žyminį mokestį. Teismui patvirtinus taikos sutartį turi būti grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio dalis – 85,50 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Patvirtinus taikos sutartį, naikintinos teismo 2017-09-18 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovei J. L. priklausančio automobilio arešto (CPK 150 straipsnio 1 dalis). Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai.
Teismas, vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 291 straipsniu, 294 straipsniu,
n u t a r i a:
patvirtinti ieškovės R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 27 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje tokiomis sąlygomis:
1. Šalys susitaria, kad pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ieškovė R. L. atsisako pareikštų ieškinio reikalavimų dėl 2017-05-28 vedybų sutarties ir 2016-12-13 pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1773-944/2018.
2. Šalys susitaria, kad pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, R. L. atleidžia atsakovą E. L. nuo dalies tarpusavio prievolių vykdymo, susitariant, kad 20 000 (dvidešimties tūkstančių eurų) Eur dydžio E. L. prievolių, kylančių vykdomojo dokumento Nr. MV-7535/2017 10 30, vykdomojo dokumento Nr. MV-236/2017 ir 2016-06-20 paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, suma mažinama iki 10 000 (dešimties tūkstančių eurų) Eur.
3. Atsakovas E. L. įsipareigoja sumokėti ieškovei R. L. 10 000 (dešimt tūkstančių eurų) Eur dydžio įsiskolinimą žemiau nurodyta tvarka ir terminais:
3.1. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) iki 2018-07-02;
3.2. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) iki 2018-07-17;
3.3. 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) iki 2018-08-02;
3.4. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) iki 2018-08-17;
3.5. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) iki 2018-09-02;
4. Šalys susitaria, kad atsakovui E. L. nesilaikant Sutarties 3 p. numatyto mokėjimo grafiko ir jį pažeidus, taikos sutarties 2 p. netenka galios.
5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, R. L. įsipareigoja nedelsdama, iki kol bus visiškai įvykdytos Sutarties sąlygos sustabdyti vykdomąsias bylas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. MV-7535/2017 10 30 ir vykdomąjį dokumentą Nr. MV-236/2017 E. L. atžvilgiu.
6. E. L. įvykdžius taikos sutarties sąlygas, R. L. įsipareigoja, nedelsdama atsiimti E. L. atžvilgiu antstolių kontorose vykdomus vykdomuosius dokumentus Nr. MV-7535/2017 10 30 ir Nr. MV-236/2G17.
7. Šia Sutartimi šalys prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų patvirtinti šią Sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-1773-944/2018 nutraukti.
Civilinę bylą nutraukti.
Grąžinti ieškovei R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 75 procentus, 2017 m. rugpjūčio 9 d., per EPP sumokėto žyminio mokesčio – 85,50 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 50 ct). Šią nutarties dalį pavesti vykdyti VMI prie FM.
Panaikinti 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: atsakovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančios transporto priemonės BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), areštą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Aušra Barškietytė