Civilinė byla Nr. 2-3995-912/2013
(Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04601-2012-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: 14; 15.2; 15.3.1; 15.4; 125.7
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus,
sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,
dalyvaujant ieškovo A. M. (A. M.) atstovams S. F., P. G., atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovei I. J.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl kintamos atlyginimo dalies priteisimo,
nustatė:
Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 395,24 Lt kintamąją atlyginimo dalį, neišmokėtą už 2012 m. birželio mėn.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė ieškovui neišmokėjo kintamos atlyginimo dalies už 2012 m. birželio mėn. Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 21 d. padavė prašymą AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo ginčų komisijai ir prašė įpareigoti atsakovę išmokėti neišmokėtą atlyginimo dalį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo ginčų komisija 2012 m. rugpjūčio 23 d. atsisakė patenkinti ieškovo prašymą. Ieškinyje nurodoma, kad kintama atlyginimo dalis ieškovui neišmokėta, nes atsakovė nustatė, jog ieškovas 2012 m. birželio 3 d. darbe buvo neblaivus, t. y. netikėto patikrinimo metu 14.50 val. ieškovo iškvėptame ore alkotesteriu nustatyta 0,26 prom. alkoholio. Ieškovas su tuo nesutinka, mano, kad alkotesterio rodmenys suklastoti, teigia, jog nurodytu laiku darbe buvo blaivus, nes negavęs siuntimo į Vilniaus lokomotyvų depo medicinos punktą pakartotinai pasitikrinti blaivumą, per valandą savo iniciatyva nuvyko į kitą gydymo įstaigą, t. y. Priklausomybės ligų centrą, esantį Vilniuje, Gerosios Vilties gatvėje, ir ten 16.15 val. pasitikrino blaivumą alkotesteriu. Nurodytos patikros metu ieškovo iškvėptame ore nerasta alkoholio koncentracijos, bet ieškovui neišduoti alkotesterio rodmenų duomenys. Dėl to ieškovas nuvyko į Vilniaus lokomotyvų depo medicinos punktą, kuriame 16.45 val. dar kartą patikrinta ieškovo būklė, surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui nustatyti aktas Nr. 40, kuriame konstatuota, kad ieškovas blaivus. Be to, remdamasis Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, ieškovas tvirtina, kad neblaiviu darbe gali būti pripažintas tik toks darbuotojas, kurio iškvėptame ore yra 0,4 prom. alkoholio koncentracija.
Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašo ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
- Atsakovė teigia, kad pirmą kartą patikrinus alkotesteriu ieškovo blaivumą, jam buvo įteiktas siuntimas į Vilniaus lokomotyvų depo medicinos punktą pakartotinei blaivumo patikrai. Šią aplinkybę, atsakovės tvirtinimu, patvirtina 2012 m. birželio 3 d. ieškovo nušalinimo nuo darbo akte įrašyta žyma apie siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą įteikimą.
- Atsakovės nuomone, ieškovo teiginys, kad nušalintas nuo darbo jis 16.15 val. kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą ir pasitikrino blaivumą, bet alkoholio koncentracijos iškvėptame ore nenustatyta, nepagrįstas, nes Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų kreipęsis į šią įstaigą.
- Atsakovė nurodo, kad tai, jog ieškovas Vilniaus lokomotyvų depo medicinos punkte 16.45 val. pakartotinai pasitikrino blaivumą ir medicininės pažiūros akte nenustatyta jo neblaivumo, nepatvirtina, kad ieškovas darbe buvo blaivus. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas į nurodytą įstaigą kreipėsi po daugiau negu vienai valandai nuo nušalinimo nuo darbo akto surašymo, t. y. praleidęs Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintų Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų 15 punkte nustatytą terminą. Atsakovė pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką įrodymai, jog darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti įvairūs tokią darbuotojo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011).
- Atsakovė teigia, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nustatytu leistina neblaivumo riba, nes tai kitus teisinius santykius reglamentuojantis poįstatyminis teisės aktas. Be to, atsakovė pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiukščiu darbo drausmės pažeidimu nepaisant neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2011).
- Atsakovė nurodo, kad, nepaisydama to, jog ieškovas padarė šiukštų darbo drausmės pažeidimą, neskyrė ieškovui drausminės nuobaudos, bet tik apsiribojo kintamos atlyginimo dalies už vieną mėnesį neišmokėjimu. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad kintamos atlyginimo dalies neišmokėjimas yra ne drausminė nuobauda. Atsakovė mano, kad pagrįstai neišmokėjo ieškovui kintamos atlyginimo dalies, nes darbo drausmę pažeidę darbuotojai negali būti skatinami taip pat, kaip ir drausmingi darbuotojai.
Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį patenkinti, rėmėsi tais pačiais, kaip ir ieškinyje išdėstytieji, argumentais, papildomai nurodė, kad pažymos apie blaivumo patikrą iš Priklausomybės ligų centro negavo, nes reikėjo susimokėti už tyrimą, bet jis tuo metu neturėjo pakankamai pinigų. Ieškovas paaiškino iš karto į lokomotyvų depo medicinos punktą nevykęs, nes nenorėjo važiuoti kartu su savo viršininku J. Š..
Teismo posėdyje ieškovo atstovas P. G. prašė ieškinį patenkinti, rėmėsi tais pačiais, kaip ir ieškinyje išdėstytieji argumentais, papildomai nurodė, kad nėra norminio akto, kurio pagrindu būtų galima mažinti premiją. Kintamos atlyginimo dalies apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos apraše nenustatyta, kaip sumažinti kintamą atlyginimo dalį. Ieškovo atstovo teigimu, nėra pagrindo už darbo drausmės pažeidimą skirti baudą. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas neįvykdė apraše nustatytų reikalavimų kaip pagrindo neskirti kintamos atlyginimo dalies. P. G. teigimu nemokėti kintamos atlyginimo dalies atsakovė gali tik tada, kai darbuotojas turi galiojančių drausminių nuobaudų. Ieškovas tokių nuobaudų neturėjo, todėl jam nepagrįstai nesumokėta kintamo atlyginimo dalis už vieną mėnesį. Be to, ieškovo atstovas mano, kad ieškovas nepažeidė darbo drausmės, o asmenys, tikrinę ieškovo blaivumą, tai atliko netinkamai ir neturėjo tokios teisės, nes neturi medicininio išsilavinimo.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas S. F. prašė ieškinį patenkinti, rėmėsi tais pačiais, kaip ir ieškinyje išdėstytieji, argumentais, taip pat pritarė kito ieškovo atstovo išdėstytiems argumentams, papildomai nurodė, kad atsakovės darbuotojai, tikrinę ieškovo blaivumą, neturėjo teisės to daryti, nes jie neapmokyti ir nežino, kaip elgtis su alkotesteriais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad kintamoji atlyginimo dalis ieškovui neišmokėta ne kaip drausminė nuobauda, bet kaip motyvuojamoji (skatinamoji) priemonė.
Ieškinys tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo darbdavio atsisakymo išmokėti ieškovui kintamą atlyginimo dalį pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad ieškovas dirba pas atsakovą vagonų tikrintoju–remontininku. AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcija 2012 m. birželio 3 d. atliko netikėtą darbuotojų, taip pat ir ieškovo, blaivumo patikrą ir tą pačią dieną 14.53 val. surašė nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą, kuriuo nuo darbo nušalino ieškovą nustatęs, kad ieškovas yra neblaivus: jam iš burnos sklido alkoholio kvapas ir alkotesteriu ieškovo iškvėptame ore nustatyta 0,26 prom. alkoholio koncentracija (b. l. 17, 38). Atsakovas teigia, kad įteikė ieškovui siuntimą į Vilniaus lokomotyvo depo sveikatos priežiūros punktą ieškovo blaivumo patikrai. Ieškovas tvirtina, kad nurodyto siuntimo iš atsakovo negavo. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas atsisakė vykti į nurodytą gydymo įstaigą atsakovo transportu ir nuvyko profesinės sąjungos atstovo S. F. transportu į kitą gydymo įstaigą – Priklausomybės ligų centrą, kuriame 16.15 val. ieškovo iškvėptame ore nenustatyta alkoholio koncentracijos. Ieškovas pažymos iš nurodytos gydymo įstaigos negavo, alkoholio kiekio kraujyje nepasitikrino, nes neturėjo pakankamai pinigų sumokėti už kraujo tyrimą. Dėl to ieškovas dar vienai sveikatos patikrai nuvyko į Vilniaus lokomotyvo depo sveikatos priežiūros punktą, kuriame 2012 m. birželio 3 d. 16.45 val. surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 40, kuriame konstatuota, kad ieškovas blaivus (b. l. 19, 20). Vadovaudamasi DK 240 straipsnio 1 dalimi, atsakovė 2012 m. birželio 5 d. įteikė ieškovui reikalavimą pateikti raštišką pasiaiškinimą, kodėl jis 2012 m. birželio 3 d. darbo vietoje buvo neblaivus (b. l. 9). AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2012 m. birželio 11 d. operatyvinio pasitarimo protokole nutarta, kad Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininkas sprendimą dėl drausminės atsakomybės taikymo ieškovui priims laikydamasis DK įtvirtinto termino (b. l. 4–6). AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko – Vaidotų geležinkelio stoties viršininko R. K. 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. Į (VRSS)–124 „Dėl kintamos atlyginimo dalies“ 1.2.5.1 punktu ieškovui už darbo drausmės pažeidimus nutarta nemokėti kintamosios atlyginimo dalies (pagrindas 2012 m. birželio 11 d. operatyvinio pasitarimo protokolas) (b. l. 164, 165). Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateikė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo ginčų komisijai prašymą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovui už 2012 m. birželio mėn. neišmokėtą kintamą atlyginimo dalį (b. l. 7, 8). AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo ginčų komisija 2012 m. rugpjūčio 23 d. protokolu nutarė, kad ieškovo prašymas nepagrįstas o atsakovės sprendimas neišmokėti ieškovui ginčijamos atlyginimo dalies yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 21–25).
Dėl kintamos atlyginimo dalies neišmokėjimo ieškovui pagrįstumo ir teisėtumo
Pagal DK 186 straipsnio 2 dalį, darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas arba kitos pražangos, kai tai nustatyta įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose darbo teisės aktuose (DK 234, 236 straipsniai). Drausminių nuobaudų rūšys nustatytos DK 237 straipsnio 1 dalyje, tai – pastaba, papeikimas ir atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Pagal DK 237 straipsnio 2 dalį kai kurioms darbuotojų kategorijoms įstatymuose ir kituose darbo drausmę reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose gali būti nustatytos ir kitos drausminės nuobaudos.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko – Vaidotų geležinkelio stoties viršininko R. K. 2012 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. Į (VRSS)–98 patvirtintų AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) 39 punkte nustatyta, kad atsakovės darbuotojų darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis DK, Kolektyvinės sutarties nuostatomis ir atskirais bendrovės generalinio direktoriaus įsakymais. Pagal Darbo tvarkos taisyklių 44 punktą, vadovaujantis atsakovės generalinio direktoriaus patvirtintais kintamosios atlyginimo dalies (toliau – KAD) nustatymo tvarkos aprašais, KAD yra pastovios atlyginimo dalies (mėnesinės algos arba valandinio tarifinio atlygio) procentas, apskaičiuojamas procentais nuo pastovios atlyginimo dalies (mėnesinės algos arba valandinio tarifinio atlygio) už praėjusį mėnesį, išskyrus generalinio direktoriaus nustatytas išimtis, ir mokama kartu su darbo užmokesčiu. Nurodyti tvarkos aprašai derinami su profesinių sąjungų atstovais. Iš esmės tokios pat nuostatos dėl KAD įtvirtintos atsakovės vadovo, Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų federacijos pirmininko ir Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo primininko 2010 m. gruodžio 16 d. susitarimu patvirtintos naujos redakcijos AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties 1 priedo 4 susitarimo (susitarimas dėl darbo užmokesčio) 4 punkte (b. l. 44, 70). Darbo tvarkos taisyklių 113 punkte įtvirtina, kad už šių taisyklių nevykdymą darbuotojai baudžiami drausminėmis nuobaudomis. Vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 31 punktu, už darbo drausmės pažeidimus gali būti skiriamas tokios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo, Lietuvos geležinkelių transporto drausmės statute nustatytos drausminės nuobaudos. Pagal Darbo tvarkos taisyklių 66 punktą, skyrus drausminę nuobaudą, remiantis kolektyvine sutartimi ir atsakovės generalinio direktoriaus nustatyta tvarka, atitinkamai gali būti mažinama ar nemokama KAD ir nemokama prieskaita už ištarnautus metus.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus S. D. 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. Į-277 patvirtintų AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų bazinės kintamosios atlyginimo dalies už veiklos rodiklių planų įvykdymą ir papildomos kintamosios atlyginimo dalies už asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus skyrimo tvarkos apraše (toliau – KAD skyrimo tvarkos aprašas) reglamentuojama KAD skyrimo atsakovės darbuotojams tvarka. KAD skyrimo tvarkos apraše išskiriamos dviejų rūšių kintamosios atlyginimo dalys: bazinė KAD ir papildoma KAD (KAD skyrimo tvarkos aprašo 1 punktas). Bazinė KAD apskaičiuojama už veiklos rodiklių planų įvykdymą, o papildoma KAD – už asmeninį darbuotojo indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus. Taigi bazinės KAD ir papildomos KAD skirtumas yra tas, kad bazinė KAD skiriama visiems struktūrinio padalinio darbuotojams pagal pareigybes, atsižvelgiant į atitinkamo padalinio rodiklinių planų vykdymą ir veiklos rezultatus (KAD skyrimo tvarkos aprašo 4, 8–11 punktai), o papildoma KAD skiriama papildomai prie atlyginimo ir bazinės KAD atskirai kiekvienam atsakovės darbuotojui, įvertinus to darbuotojo individualios veiklos rezultatus (KAD skyrimo tvarkos aprašo 5, 12–19 punktai). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovui už 2012 m. birželio mėn. neišmokėta papildoma KAD. Nurodytą faktą patvirtina AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko – Vaidotų geležinkelio stoties viršininko R. K. 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. Į (VRSS)–124 „Dėl kintamos atlyginimo dalies“ 1.2.5.1 punktas.
Ieškovo atstovai teigia, kad ieškovui papildoma KAD už 2012 m. birželio mėn. neišmokėta nepagrįstai, nes jam tą mėnesį nepaskirta drausminių nuobaudų, todėl, pagal KAD skyrimo tvarkos aprašo 21.1 punktą, KAD negalėjo būti nepaskirta. Atsakovės atstovė tvirtina, kad nurodytas KAD skyrimo tvarkos aprašo punktas taikytinas tik bazinei KAD. Teismas sprendžia, kad ieškovo atstovų argumentai dėl KAD skyrimo tvarkos aprašo 21.1 punkto yra pagrįsti, o atsakovės – nepagrįsti. Nurodytą išvadą teismas grindžia tokiais argumentais.
Pirma, KAD skyrimo tvarkos apraše įtvirtintos tik dvi KAD rūšys: bazinė KAD ir papildoma KAD. KAD skyrimo tvarkos aprašo VII skyriuje, kuriame yra analizuojamas 21.1 punktas, reglamentuotas nustatytos KAD paskirstymas. Nei KAD skyrimo tvarkos apraše, nei atsakovės kolektyvinėje sutartyje, nei atsakovės Darbo tvarkos taisyklėse nenustatyta, kad bazinė KAD ir nustatyta KAD yra tapačios. Taigi pripažintina, kad bazinė KAD netapati nustatytai KAD. Antra, sistemiškai analizuojant ir aiškinant KAD skyrimo tvarkos aprašą, matyti, kad jame atskirai reglamentuojamas bazinės KAD ir papildomos KAD paskaičiavimas. Antai, bazinės KAD paskaičiavimas ir duomenų, reikalingų jai paskaičiuoti, pateikimas reglamentuoti KAD skyrimo tvarkos aprašo III, IV skyriuose, o papildomos KAD motyvacinio fondo paskaičiavimas ir jos paskirstymo bendrieji principai nustatyti KAD skyrimo tvarkos aprašo V, VI skyriuose. Pažymėtina, kad KAD skyrimo tvarkos aprašo VII skyriuje reglamentuotas nustatytos KAD paskirstymas, neišskiriant bazinės KAD ir papildomos KAD, todėl laikytina, kad aptariamo skyriaus nuostatos taikomos visos KAD, kurios sudėtinės dalys yra bazinė KAD ir papildoma KAD, paskirstymui, taip pat ir visos KAD nemokėjimui, reglamentuotam nurodytame skyriuje esančiame 21 punkte. Trečia, Darbo tvarkos taisyklių 66 punkte, kuriame nustatyta, jog, skyrus drausminę nuobaudą, remiantis kolektyvine sutartimi ir atsakovės generalinio direktoriaus nustatyta tvarka, atitinkamai gali būti mažinama ar nemokama KAD, expresis verbis neįtvirtinta, kad tokiu atveju gali būti mažinama ar nemokama tik bazinė KAD. Dėl to teismas konstatuoja, kad pasinaudoti teise nemokėti ieškovui papildomos KAD atsakovė galėjo tik laikydamasi KAD skyrimo tvarkos aprašo 21.1 punkte nustatytų sąlygų. Pabrėžtina, kad pagal nurodytą punktą nustatyta KAD neskiriama darbuotojui, kuriam paskirta drausminė nuobauda (papeikimas) – neskiriama to mėnesio KAD, kurį ši nuobauda buvo paskirta (b. l. 53). Priešingas KAD skyrimo tvarkos aprašo 21.1 punkto aiškinimas prieštarautų Darbo tvarkos taisyklių 66 punktui.
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovui KAD už 2012 m. birželio mėn. neišmokėta AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko – Vaidotų geležinkelio stoties viršininko R. K. 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. Į (VRSS)–124 „Dėl kintamos atlyginimo dalies“ 1.2.5.1 punkto pagrindu už darbo drausmės pažeidimą, t. y. už tai, jog, atsakovės teigimu, ieškovas 2012 m. birželio 3 d. darbe buvo neblaivus (b. l. 164, 165). Pažymėtina, kad DK 237 straipsnio 1 dalyje, Darbo tvarkos taisyklių 31 punkte ir Vyriausybės 1995 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 188 patvirtinto Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto (redakcija, galiojanti nuo 1995 m. kovo 24 d. iki dabar (Žin., 1995, Nr. 26-583) 12 punkte nenustatyta drausminės nuobaudos – atlyginimo dalies sumažinimo ar nemokėjimo už darbo drausmės pažeidimą. Taigi nagrinėjamos bylos atveju papildomos KAD, kaip sudėtinės nustatytos KAD dalies, už 2012 m. birželio mėn. ieškovui neišmokėjimas nėra drausminės nuobaudos rūšis ir negali būti kvalifikuojamas kaip drausminė nuobauda. To nekvestionavo ir atsakovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu. Dėl to nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi tai, ar atsakovė, neišmokėdama ieškovui papildomos KAD už 2012 m. birželio mėn., laikėsi teisės sumažinti ar nemokėti nustatytos KAD sąlygų, kurias pati nustatė KAD skyrimo tvarkos aprašo 20, 21 ir 22 punktuose. Pirmiau sprendime nurodyta, kad pagal KAD skyrimo tvarkos aprašo 21.1 punktą nustatyta KAD iš viso neskiriama darbuotojui, kuriam paskirta drausminė nuobauda už tą mėnesį, kurį ši nuobauda paskirta. Iš nurodytos nuostatos darytina išvada, kad nustatytos KAD nemokėjimo pagrindas yra drausminė nuobauda, paskirta tą mėnesį, už kurį turi būti mokama KAD. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl ieškovo neblaivumo darbe 2012 m. birželio 3 d. fakto atsakovė buvo pradėjusi drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą, bet jos nepabaigė: 2012 m. birželio 5 d. raštu pareikalavo ieškovą pateikti raštišką pasiaiškinimą DK 240 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka (b. l. 9); ieškovas 2012 m. birželio 7 d. pateikė nurodytą pasiaiškinimą (b. l. 10–12); atsakovė 2012 m. birželio 1 d. surengė padalinio, kuriame dirba ieškovas, operatyvinį pasitarimą, kuriame nutarė, kad drausminė atsakomybė ieškovui už buvimą darbe neblaiviu bus pritaikyta DK nustatytu terminu (b. l. 4–6). Nepaisant to, ieškovui drausminė nuobauda nepaskirta per DK 241 straipsnyje nustatytus terminus, bet 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarta neišmokėti šiam asmeniui KAD už tą mėnesį, kurį, atsakovės teigimu, nustatytas ieškovo buvimo darbe neblaiviu faktas, t. y. už 2012 m. birželio mėn. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovė, neišmokėdama ieškovui papildomos KAD už 2012 m. birželio mėn., pažeidė KAD skyrimo tvarkos aprašo 21.1 punktą ir Darbo tvarkos taisyklių 66 punktą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsakovė, neišmokėdama ieškovui papildomos KAD už 2012 m. birželio mėn., taip pat pažeidė KAD skyrimo tvarkos aprašo 14 punktą, nes pateikė siūlymą neskirti ieškovui papildomos KAD už darbo drausmės pažeidimą, nesusiejusi šio pažeidimo su ieškovo veiklos įtaka padalinio veiklos rezultatui ir neįvertinusi nurodyto pažeidimo aplinkybių, reikšmingų sprendžiant papildomos KAD skyrimo klausimą, aspektu. Pagal pirmiau nurodytą punktą darbuotojų papildomą KAD paskirsto struktūrinio vieneto vadovas (pavaduotojas), įvertinęs kiekvieno darbuotojo veiklos rezultatus, jiems pasiekti įdėtas pastangas, atlikimo terminus ir pan. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti J. Š. ir V. B., kurie yra ieškovo vadovai, atlikę netikėtą patikrinimą 2012 m. birželio 3 d., paaiškino, kad, prieš patikrinant ieškovo blaivumą alkotesteriu, jie sekė ieškovą, stebėjo, kaip jis dirba ir atlieka pavestas darbo funkcijas. Nurodyti liudytojai taip pat nurodė, kad nenustatė ieškovo darbo trūkumų ar to, kad ieškovas būtų netinkamai vykdęs vagonų tikrintojo–remontininko pareigas. Pažymėtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko – Vaidotų geležinkelio stoties viršininko R. K. 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. Į (VRSS)–124 „Dėl kintamos atlyginimo dalies“ 1.2.5.1 punkte dokumentas, kurio pagrindu nutarta ieškovui nemokėti papildomos KAD, įvardytas AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus 2012 m. birželio 11 d. operatyvinio pasitarimo protokolas. Nurodytame pasitarime analizuotos ir svarstytos aplinkybės, patvirtinančios ir (ar) paneigiančios ieškovo padaryto pažeidimo (buvimo darbe darbo metu neblaiviu), kuris būtų pagrindas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai paskirti, bet nesvarstytos papildomos KAD ieškovui skyrimo (neskyrimo) sąlygos KAD skyrimo tvarkos aprašo 14 punkto prasme. Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovė, neišmokėdama ieškovui papildomos KAD už 2012 m. birželio mėn., nesilaikė KAD skyrimo tvarkos aprašo 14 punkte įtvirtinto papildomos KAD paskirstymo bendrojo principo įvertinti ieškovo veiklos rezultatus, pastangas, darbų atlikimo terminus ir pan., t. y. įvertinti ieškovo asmeninį indėlį į bendrovės (padalinio) veiklos rezultatus.
Dėl kitų ieškinio ir atsiliepimo argumentų teismas šiame sprendime nepasisako, nes jie nesusiję su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku (t. y. sąlygų ir pagrindų papildomai KAD nemokėti aiškinimu bei vertinimu), bet susiję su drausminės atsakomybės sąlygų aiškinimu ir vertinimu, o nagrinėjamu atveju drausminė atsakomybė ieškovui netaikyta.
Dėl išvardytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 395,24 Lt papildoma KAD už 2012 m. birželio mėn. CPK 417 straipsnyje nustatytas vienas iš darbo bylų nagrinėjimo ypatumas, t. y. pirmosios instancijos teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą, atsižvelgus į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ginčijama atlyginimo dalis ieškovui neišmokėta AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko – Vaidotų geležinkelio stoties viršininko R. K. 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. Į (VRSS)–124 „Dėl kintamos atlyginimo dalies“ 1.2.5.1 punkto pagrindu. Be to, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo ginčų komisija 2012 m. rugpjūčio 23 d. protokolu Nr. 4(VRSS)-143 (DGK) netenkino ieškovo prašymo įpareigoti atsakovę sumokėti neišmokėtą atlyginimo dalį. Teismui patenkinus reikalavimą priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtą KAD, kaip neteisėti naikintini pirmiau nurodyto įsakymo 1.2.5.1 punktas ir nurodytas darbo ginčo protokolas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas atleistas kaip darbuotojas dėl reikalavimo, kilusio iš darbo teisinių santykių. Dėl to, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį šioje byloje, 72 Lt žyminis mokestis už ieškinį priteistinas valstybei iš atsakovės.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybė patyrė 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CK 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 260, 265, 268, 270, 281 straipsniais, 301 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patenkinti ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl kintamos atlyginimo dalies priteisimo.
Priteisti ieškovui A. M. (A. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) 395,24 Lt (tris šimtus devyniasdešimt penkis litu 24 ct) papildomos kintamos atlyginimo dalies už 2012 m. birželio mėn.
Panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininko – Vaidotų geležinkelio stoties viršininko R. K. 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. Į (VRSS)–124 „Dėl kintamos atlyginimo dalies“ 1.2.5.1 punktą.
Panaikinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus regiono stočių skyriaus darbo ginčų komisija 2012 m. rugpjūčio 23 d. protokolą Nr. 4(VRSS)-143 (DGK).
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio už ieškinį ir 25 Lt (dvidešimt penkis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.