Civilinė byla Nr. e2-276-971/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03631-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;

2.6.1.5; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,

sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,

dalyvaujant ieškovės MB (duomenys neskelbtini) atstovėms S. D., advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei,

atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovams G. L., advokato padėjėjui Vytautui Skulščiui,

trečiajam asmeniui K. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. V..

Teismas

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 6505,41 Eur (be PVM) skolą už atliktus rangos darbus, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2023-03-08 (turėtų būti 2023-02-08) UAB (duomenys neskelbtini)  (toliau ir – Užsakovas) su MB (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Rangovas) sudarė statybos rangos sutartį (toliau ir – Sutartis), pagal kurią Rangovas įsipareigojo savo jėgomis, rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų atlikti Sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus adresu (duomenys neskelbtini). Rangovas įsipareigojo atlikti Užsakovo nurodytus darbus, perduoti šio darbo rezultatą bei priėmimo-perdavimo aktą Užsakovui, o Užsakovas įsipareigojo priimti Rangovo atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais. Rangovas tinkamai ir laiku atliko darbus ir teikė Užsakovui šiuos atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus: 2023-03-14 aktą Nr. 01, 2023-03-17 aktą Nr. 02, 2023-04-06 aktą Nr. 03, 2023-04-17 aktą Nr. 04 ir 2023-04-17 aktą Nr. 05. Užsakovas priėmė tik 2023-03-14 aktą Nr. 01 ir atitinkamai apmokėjo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą 913,40 Eur be PVM sumai, tačiau kitų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašė ir atitinkamai neapmokėjo pateiktų sąskaitų-faktūrų. Kartu su darbų priėmimo-perdavimo aktais ieškovė atsakovei pateikdavo ir sąskaitas už atliktus rangos darbus. Darbai buvo atlikti kokybiškai, iš atsakovės nebuvo gauta jokių nusiskundimų ar pretenzijų dėl nekokybiškų darbų atlikimo. Nepamokėta skola sudaro 6505,41 Eur be PVM (7871,55 Eur su PVM). Visi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai yra patvirtinti techninio priežiūros vadovo K. V.. Ieškovė ne vieną kartą siuntė aktus pasirašyti bei sąskaitas faktūras apmokėjimui, tačiau atsakovė nepasirašė pateiktų aktų bei pateiktų sąskaitų neapmokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti netinkamai, t. y. darbai atlikti su defektais. Po pirminės apžiūros atsakovė nustatė, kad ieškovė netinkamai atliko sienų apdailą (nelygiai) ir jų dažymą. Apie nurodytus defektus Užsakovas Rangovą informavo žodžiu ir telefonu, tačiau jie nebuvo ištaisyti, o Rangovas nenurodė iki kada, kaip ir ar iš viso ketina ištaisyti minėtus defektus. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta, o Užsakovas turi pareigą priimti tik tinkamai atliktus darbus, Užsakovas neketina atsiskaityti su Rangovu iki kol nebus pašalinti atliktų darbų defektai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje, be kita ko, yra kilęs ginčas dėl atliktų darbų kokybės, aukščiau nurodytų defektų nustatymui ir įvertinimui Užsakovas pasitelks ekspertus, o jų išvados bus pateiktos į bylą. Pažymėjo, kad atsakovė turėjo tiek faktinį, tiek įstatyminį pagrindą reikalauti neatlygintinai ištaisyti darbų defektus ir nemokėti už netinkamai atliktus darbus. Atsakovė yra apmokėjusi dalį sąskaitų už atliktus darbus, tačiau Rangovui pradėjus netinkamai atlikti darbus ir netaisant nustatytų defektų Užsakovas negali atsiskaityti už kokybės neatitinkančius darbus. Atsakovė, neapmokėdama už netinkamai atliktus darbus, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo yra laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsiliepime nurodytais argumentais bei visiškai palaiko savo ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas užsakovas, atsisakydamas pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Šiuo atveju ieškovė darbų priėmimo-perdavimo aktus pasirašė vienašališkai. Ieškovės atliekamus statybos darbus kontroliavo ne tik pati atsakovė, tačiau ir jos pasirinktas statybos techninis prižiūrėtojas. Visi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai yra patvirtinti parašais pačio techninio priežiūros vadovo K. V.. Jokių trūkumų dėl atliktų rangos darbų įvykdymo techninis priežiūros vadovas nenustatė ir ieškovei dėl jos atliktų darbų jokių pretenzijų bei pastabų neturėjo. Tik po užvestos šios civilinės bylos atsakovė pateikė statybos techninės priežiūros vadovo K. V. 2023-07-27 apžiūros aktą, kuriame neva yra užfiksuoti ieškovės atliktų darbų defektai. Ieškovė nebuvo kviesta dalyvauti apžiūroje, o pateiktas atsakovės apžiūros aktas yra gautas tik byloje su atsakovės 2023-08-08 prašymu dėl papildomų dokumentų prijungimo. Jokių pretenzijų dėl atliktų darbų iki 2023-08-08 ieškovė nėra gavusi. Atsakovės pateiktame 2023-07-27 apžiūros akte nurodoma apie neva defektus dėl 2023-04-17 darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 5, apie kuriuos ieškovė nebuvo informuota jokiomis priemonėmis. Pažymėjo, kad po darbų priėmimo-perdavimo Užsakovui momento, pradeda galioti garantiniai terminai defektams, kas sąlygoja, jog atsakovės 2023-07-27 pateiktas apžiūros aktas laikytinas pranešimu jau galimai dėl garantiniais terminais atsiradusių defektų. Pagal atsakovės pateiktą poziciją, akivaizdu kad dėl kitų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ginčo nėra, kas reiškia, kad atsakovė nepagrįstai vengia tinkamai atsiskaityti su ieškove.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškinyje ir dublike nurodytomis aplinkybėmis. Sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti netinkamai, t. y. darbai atlikti su defektais. Po pirminės apžiūros atsakovė nustatė, kad ieškovė netinkamai atliko sienų apdailą (nelygiai), jų dažymą, apdailos elementų tvirtinimą, sienose atsirado įtrūkimų ir kitų defektų. Skirtingai nei teigiama ieškinyje ir dublike, apie nurodytus defektus Užsakovas Rangovą informavo žodžiu ir telefonu, tačiau jie nebuvo ištaisyti. Žodžiu išsakytos pastabos dėl darbų kokybės buvo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašymo priežastis, tačiau ieškovė nesiėmė priemonių susidariusiai situacijai spręsti. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta, o Užsakovas turi pareigą priimti tik tinkamai atliktus darbus, Užsakovas neketina priimti darbų ir už juos atsiskaityti iki kol nebus pašalinti nustatyti darbų defektai. Į bylą pateiktas 2023-07-27 apžiūros aktas irgi yra pasirašytas statybos techninio prižiūrėtojo K. V.. Minėtame apžiūros akte nurodoma, kad 2023-04-17 darbų atlikimo aktą Nr. 5 laikyti negaliojančiu dėl nustatytų darbų defektų. Ieškovės atlikti darbai nebuvo priimti (dėl apžiūros metu nustatytų defektų), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuo darbų atlikimo nepašalinti trūkumai yra laikytini garantiniu laikotarpiu atsiradusiais defektais. Vien tai, kad pats apžiūros aktas yra sudarytas 2023-07-27, nepašalina aplinkybės, kad darbai jau buvo atlikti su trūkumais.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė D. Berezinaitė ieškinyje, dublike nurodytais motyvais ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Ieškovės atstovė direktorė S. D. papildomai paaiškino, kad iš atsakovės pusės darbus objekte priimdavo du darbų vadovai A. ir M. (pavardžių nežino); negavo iš jų jokių pretenzijų, prašė jų pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktus, tačiau pastarieji nurodė, kad tik direktorius gali pasirašyti aktus. Iš atsakovės pusės nebuvo jokių bandymų susisiekti, direktorius G. L. nebendravo. Jau pasikreipus į teismą tik į bylą atsakovė pateikė 2023-07-27 apžiūros aktą, tačiau jokio prašymo taisyti defektus iš atsakovės nebuvo. Su atsakovės vadovu buvo susitikusi vieną kartą 2024-02-07, kai buvo pakviesta dalyvauti apžiūrint patalpas. Įleido į tris butus, matė, kad buvo ką tik išdažytos sienos, aplietos grindys. Kai pridavė darbus, viskas buvo padaryta, pridavė kokybiškai atliktus darbus. Objekte ne tik MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai tuo metu dirbo, buvo labai daug žmonių. Ten nuolat vyksta kažkokie darbai, remontai. Visas medžiagas darbams tiekė atsakovė.

Atsakovės atstovas V. Skulščius posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovės atstovas direktorius G. L. papildomai paaiškino, kad ieškovė darbus atliko netinkamai, nekokybiškai, buvo informuota, kad ištaisytų darbų defektus, tačiau to nepadarė. Klientui, kuris įsigijo kelis butus, darbų kokybė netinka, negali naudotis turtu. Pretenzijas reiškė žodžiu, pirmą kartą pretenzijos reikštos darbams einant į pabaigą, kvietė ieškovės atstovus, pastarieji žadėjo taisyti trūkumus ir bandė tą daryti, dažė ant viršaus. Tikėjo, kad geranoriškai pavyks situaciją išspręsti. Techninio prižiūrėtojo parašus darbų priėmimo-perdavimo aktuose vertina kaip žmogišką klaidą. Patvirtino, kad objekte dirbo įvairios firmos (rangovai).

Trečiasis asmuo K. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu viena vertus nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kita vertus teigė, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti skolą už darbus. Paaiškino, kad jis pats buvo objekte, matė atliktus darbus, darbų kiekiai aktuose nurodyti teisingai. Aktus surašė rangovas iš karto po darbų atlikimo, tuo metu trūkumų nepastebėjo. Su rangovu (ieškove) neteko darbų priiminėti, darbų aktus perduodavo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas. Būdavo vos ne kas antrą dieną objekte. Visus trūkumus, ką pataisyti, nurodydavo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovui. Buvo sutarta, kad ieškovė pataisys tuos menkaverčius defektus ir jo žiniomis trūkumai buvo taisomis. Defektus nustatė po kurio laiko, nes trūkumai išryškėjo vėliau, tada, kai surašė 2023-07-27 apžiūros aktą. Defektai smulkūs, neesminiai. Darbai atlikti 99 proc., gal 1 proc. tų defektų, todėl mano, kad atsakovė turi sumokėti už darbus. Sutiko su ieškovės pozicija, kad po aktų pasirašymo pradeda galioti garantiniai terminai (apdailos darbams 5 m.).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023-02-08 tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovė (Rangovas) įsipareigojo savo jėgomis, rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų atlikti Sutarties priede Nr. 1 numatytus vidaus apdailos darbus adresu (duomenys neskelbtini); ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės (Užsakovo) nurodytus darbus, perduoti šio darbo rezultatą bei priėmimo-perdavimo aktą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais (1 t., b. l. 18-22). Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas iki 2023-03-01. Iš į bylą pateiktų darbų aktų matyti, kad ieškovė darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo objektas) atliko 2023 m. kovo-balandžio mėn., tačiau byloje nebuvo keliamas ginčas dėl darbų atlikimo termino, o tik dėl darbų kokybės. Ieškovė ginčo objekte atliko statybos rangos (vidaus apdailos darbus) ir pateikė atsakovei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus bei PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui: 2023-03-14 aktą Nr. 01 ir tos pačios dienos PVM sąskaitą-faktūrą SILV Nr. 325 913,40 Eur (be PVM) sumai; 2023-03-17 aktą Nr. 02 ir 2023-03-20 PVM sąskaitą-faktūrą SILV Nr. 326 2951,41 Eur (be PVM) sumai; 2023-04-06 aktą Nr. 03 ir tos pačios dienos PVM sąskaitą-faktūrą SILV Nr. 339 792 Eur (be PVM) sumai; 2023-04-17 aktą Nr. 04 ir 2023-04-17 aktą Nr. 05 bei 2023-04-17 PVM sąskaitas-faktūras SILV Nr. 342 ir 345 atitinkamai 1258 Eur (be PVM) ir 1504 Eur (be PVM) sumai (1 t., b. l. 10-17, 23, 24). Atsakovė priėmė 2023-03-14 aktą Nr. 01 ir apmokėjo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą 913,40 Eur sumai, tačiau kitų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašė ir atitinkamai neapmokėjo pateiktų sąskaitų-faktūrų. Pateiktų darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašymą ir neatsiskaitymą su ieškove atsakovė grindžia ieškovės atliktų darbų trūkumais, kuriuos įrodinėja bylos nagrinėjimo metu į bylą 2023-08-08 pateiktu 2023-07-27 apžiūros aktu, pasirašytu atsakovės direktoriaus G. L. ir techninės priežiūros inžinieriaus K. V., su kuriuo atsakovė buvo sudariusi techninės priežiūros paslaugų sutartį dėl darbų ginčo objekte (1 t., b. l. 55-56, 94-95).

Tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.681 straipsnis). Ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl neatsiskaitymo už atliktus darbus.

CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Pagal CK 6.687 straipsnį užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka; šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo.

CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal to paties straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

Šalių sudarytos 2023-02-08 statybos rangos sutarties 5.7. punktas numato, kad rangos darbų kaina apmokama per 15 dienų nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos bei Rangovui pateikus sąskaitą-faktūrą. Dėl rangos darbų perdavimo šalys susitarė, kad rangos darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas pilnai užbaigus visus rangos darbus, prieš tai perdavus Užsakovui būtinus atliktų rangos darbų dokumentus; Užsakovas per 5 darbo dienas nuo atliktų rangos darbų akto gavimo dienos pasirašo jį arba, jei nustatomi rangos darbų trūkumai ir/ar defektai, atliktų rangos darbų aktas nepasirašomas jame nurodant rangos darbų trūkumus ir/ar defektus, kuriuos Rangovas Užsakovo nurodytu terminu privalo pašalinti savo sąskaita (Sutarties 4.1. punktas).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė ginčo objekte atliko statybos rangos, t. y. vidaus apdailos darbus (ginčo, kad darbai buvo atlikti nėra), ir pateikė atsakovei iš viso penkis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus bei PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui. Šalys neginčija, kad 2023-03-14 aktą Nr. 01 atsakovė priėmė, nors šiame akte ir nėra atsakovės parašo, ir už šiame akte nurodytus darbus 913,40 Eur sumai (be PVM) atsakovė yra atsiskaičiusi. Kitus atliktų darbų aktus, t. y. 2023-03-17 aktą Nr. 02, 2023-04-06 aktą Nr. 03, 2023-04-17 aktą Nr. 04 ir 2023-04-17 aktą Nr. 05, pasirašė ieškovės direktorė S. D. ir techninės priežiūros vadovas K. V.. Atsakovė (jos atstovas) minėtų aktų nepasirašė, tačiau, nepasirašydama aktų, atsakovė taip pat nenurodė jokių rangos darbų trūkumų ir/ar defektų, kaip tą numato šalių sudarytos Sutarties 4.1. punktas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė savo poziciją dėl darbų aktų nepasirašymo grindė nustatytais darbų trūkumais ir teigė, kad visos pretenzijos dėl to ieškovei buvo reiškiamos žodžiu.

Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Iš minėtų CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).  

Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

Nors nagrinėjamu atveju ieškovės kartu su ieškiniu pateiktuose atliktų darbų aktuose nėra žymos apie atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktus, tačiau, kaip pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Teismo vertinimu, šiuo atveju tokia situacija ir susiklostė.

Atsakovė atsisakymą pasirašyti darbų aktus ir atsiskaityti su ieškove grindžia tuo, kad ieškovė darbus atliko netinkamai – darbai atlikti su trūkumais. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė jau bylos nagrinėjimo metu pateikė 2023-07-27 apžiūros aktą, pasirašytą atsakovės direktoriaus G. L. ir techninės priežiūros inžinieriaus K. V.. Įrodymų, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą ir minėto apžiūros akto surašymo, atsakovė būtų reiškusi ieškovei kokias nors pretenzijas dėl darbų trūkumų, nurodžiusi darbų trūkumus ir prašiusi juos taisyti, atsakovė nepateikė. 

CK 6.663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

Atsakovė dar atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, kadangi byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, defektų (darbų trūkumų) nustatymui ir įvertinimui atsakovė pasitelks ekspertus, o jų išvados bus pateiktos į bylą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė 2023-07-27 apžiūros aktą, pasirašytą atsakovės direktoriaus G. L. ir techninės priežiūros inžinieriaus K. V.. Šiame apžiūros akte nurodyta, jog techninės priežiūros inžinierius (atestato Nr.20482) K. V., dalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. L., apžiūrėjo butų 503, 505, 507, 508, 510 apdailos darbus, kurie buvo užbaigti šių metų balandžio mėn. ir užaktuoti (žr. 2023-04-17 aktas Nr. 5). Apžiūrėjus atliktus apdailos darbus, praėjus nuo užbaigimo daugiau dviejų mėnesių laikotarpiui nustatyti butų apdailos defektai: 

bute Nr. 503: sienų dažymo plote atsirado taškai, matomai nuo dažymui naudoto nekokybiško volelio; metalo vamzdis prie išorinio lango nudažytas nekokybiškai; lango angokraštis, palangė su mūro siena, apdaila nekokybiška; WC patalpoje tualeto kolonos angokraščiai padengti metaliniais kampais,- yra pavojus susižeisti esant slidžioms grindim (turėtų būti plastmasiniai); prie WC durų slenksčio nepaklotas lovelis sujungimui su buto grindimis;

bute Nr. 507: sienos dažymas viršuje prie lango neužbaigtas; lango palangė su mūro siena sujungimo apdaila nekokybiška; palangė nenuvalyta, matosi dėmės; sienų dažymo plote atsirado taškai, matomai nuo dažymui naudoto nekokybiško volelio;

bute Nr. 508: prie įėjimo durų šalia gelžbetoninės kolonos dažymo įtrūkimas per visą aukštį; sienų dažymo plote atsirado taškai, matomai nuo dažymui naudoto nekokybiško volelio; WC patalpoje tualeto kolonos angokraščiai padengti metaliniais kampais,- yra pavojus susižeisti esant slidžioms grindim (turėtų būti plastmasiniai); lango palangė su mūro siena sujungimo apdaila nekokybiška;

bute Nr. 510: tualeto pertvara prie lubų neužhermetinta (apie 5 cm); prie durų (kairė pusė) gipso pertvara nesiekia lubų; sienoje virš lango pastebėtas dažymo įtrūkimas; metalo vamzdis prie išorinio lango nudažytas nekokybiškai; lango angokraštis, palangė su mūro siena, apdaila nekokybiška; WC patalpoje tualeto kolonos angokraščiai padengti metaliniais kampais,- yra pavojus susižeisti esant slidžioms grindim (turėtų būti plastmasiniai); WC kolonos plytelių apdaila nekokybiška.

Apžiūros akto išvadose nurodoma: „Siūloma MB (duomenys neskelbtini) defektus išvardintus aukščiau skubiai ištaisyti. Darbų atlikimo akto 2023 04 17 Nr. 5 statybos technikinės priežiūros inž. K. V. parašą laikyti negaliojančiu dėl aukščiau išvardintų priežasčių.“

Dėl šio apžiūros akto pažymėtina, kad aktas sudarytas atsakovės atstovo ir trečiojo asmens, t. y. bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, jau bylos nagrinėjimo metu, po darbų atlikimo praėjus daugiau kaip trims mėnesiams. Kartu su aktu nepateiktos nei nuotraukos, nei filmuota medžiaga, kur būtų užfiksuoti akte nurodomi trūkumai. Apžiūroje nedalyvavo (nebuvo kviečiami) ieškovės atstovai. Be to, 2023-07-27 apžiūros akte ir 2023-04-17 atliktų darbų akte Nr. 05 nurodyti darbai butuose nesutampa (žr., pvz. 507 butą); apžiūros akte minimas butas Nr. 503 apskritai nėra nurodytas darbų akte Nr. 05. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčydama 2023-04-17 atliktų darbų akte Nr. 05 nurodytų darbų kokybę, atsakovė neginčijo ir neteikė jokių įrodymų, kad ir 2023-03-17 akte Nr. 02, 2023-04-06 akte Nr. 03, 2023-04-17 akte Nr. 04 nurodytų atliktų darbų kokybė yra netinkama, t. y. neįrodinėjo šiuose aktuose nurodytų darbų trūkumų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti aktai yra pasirašyti pačios atsakovės paskirto statybos techninės priežiūros vadovo K. V. ir nei viename akte jokie darbų trūkumai nėra nurodyti, nors kaip matyti iš 2023-07-27 apžiūros akte nurodytų trūkumų (pvz., nekokybiška apdaila, ne plastikiniai, o metaliniai kampai ir kt.) dauguma jų yra akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu.

Bylos nagrinėjimo metu 2024-02-07 buvo organizuota dar viena patalpų apžiūra ginčo objekte jau dalyvaujant ir ieškovės atstovams, į bylą pateiktas 2024-02-07 apžiūros aktas su nuotraukomis (1 t. b. l. 99-122). Visgi šis aktas sudarytas ir patalpų fotofiksacija atlikta praėjus beveik dešimčiai mėnesių nuo ieškovės paskutinių darbų aktų surašymo (2023-04-17). Teismas pagrįstais pripažįsta ieškovės atstovių argumentus, kad prie 2024-02-07 apžiūros akto pridėtose nuotraukose fiksuoti defektai galėjo atsirasti ir dėl kitų ginčo objekte dirbusių rangovų veiksmų, juo labiau, kad atsakovė pripažino, jog objekte dirbo įvairios firmos (rangovai), o ieškovė pateikė į bylą nuotraukas, grindžiančias jos atliktų darbų rezultatą (žr. 1 t., b. l. 123-132). 

Liudytojas M. S., ieškovės statybos darbų vadovas ginčo objekte, parodė, kad jokių pretenzijų dėl darbų kokybės iš atsakovės negavo, darbai buvo atlikti kokybiškai, o pretenzijos iš atsakovės atsirado tik po kreipimosi į teismą. Liudytojas taip pat parodė, kad dalyvavo 2024-02-07 patalpų apžiūroje, atsakovės atstovas atrakino ir parodė tris butus, tačiau pamatė, kad tai ne jų (ieškovės) daryti darbai – buvo perdažyta, apklijuota, grindys aplietos, brokų pridaryta; atsakovės atstovas rodė brokus, kurių jie nebuvo palikę ir/ar pridarę; medžiagas tiekė atsakovė.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie ginčo objekte dirbusius atsakovės darbų vadovus, kad ieškovės prašymu juos būtų galima apklausti liudytojais, tačiau atsakovė tokių duomenų nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės prašymu 2024-05-07 teismo nutartimi byloje buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė, ekspertizę pavedant atlikti atsakovės pasiūlytam teismo ekspertui S. K., tačiau 2024-08-27 nutartimi nutarta paskirtos statybos techninės veiklos ekspertizės nebeatlikti (ekspertizę atšaukti) ir atnaujinti civilinę bylą, iš eksperto pateiktos informacijos nustačius, kad atsakovė nesudaro galimybės ekspertui apžiūrėti patalpas, kuriose buvo atlikti statybos rangos darbai, objekte adresu (duomenys neskelbtini), nebendradarbiauja su ekspertu net ir po pakartotinio teismo įpareigojimo sudaryti ekspertui sąlygas atlikti ekspertizei būtinus veiksmus (1 t., b. l. 133-134, 147-149, 182-186, 190, 191-192, 195, 197-199). 

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tarp šalių kilęs ginčas yra dispozityvaus pobūdžio, t. y. teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, teismas neturėjo teisinio pagrindo įsiterpti į įrodinėjimo procesą ir savo iniciatyva imtis tirti aplinkybes, dėl kurių šalys (šiuo atveju atsakovė), turinčios įrodinėjimo pareigą, įrodymų nepateikė.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė savo atsikirtimų pagrindo, t. y. aplinkybių, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais. Atsakovės direktoriaus paaiškinimai bei pateiktas 2024-02-07 apžiūros aktas nelaikytini objektyviais bei pakankamais įrodymais atsakovės atsikirtimams pagrįsti, o kitų įrodymų atsakovė nepateikė, dėl atsakovės kaltės byloje paskirta ekspertizė taip ir nebuvo atlikta. Atsakovė ieškovės vienašališkai pasirašytų aktų nenuginčijo (apskritai nereiškė tokio reikalavimo), todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 6505,41 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas taip pat tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už pateiktą ieškinį sumokėjo 146 Eur žyminio mokesčio, taip pat turėjo 3130 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, iš viso patyrė 3276 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 3276 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Už ekspertizės atlikimą atsakovė (jos pavedimu D. K.) į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 1300 Eur avansą. Iš šios sumos teismo ekspertui S. K. pagal jo pateiktą sąskaitą sumokėta 250 Eur suma (už susipažinimą su byla, pasiruošimą atlikti ekspertizę). Likusi nepanaudota avanso suma – 1050 Eur grąžintina atsakovei (avansą sumokėjusiam asmeniui). Atsakovės patirtos 250 Eur išlaidos dėl byloje paskirtos ekspertizės, atsižvelgiant į ekspertizės neatlikimo priežastis ir tai, kad ieškinys patenkintas, iš ieškovės nepriteistinos. Duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė nepateikė, be to, tenkinus ieškinį, jas priteisti ir nebūtų pagrindo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Duomenų apie trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui nespręstina.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 14,57 Eur. Ši suma priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Be to, ieškovė pareiškė prašymą skirti atsakovei CPK 95 straipsnyje numatytą maksimalaus dydžio – 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pusę šios sumos skiriant ieškovei (2 t., b. l. 18-20). Ieškovė nurodė, kad dėl netinkamo atsakovės elgesio byla akivaizdžiai buvo vilkinama. Pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko pasiruošiamųjų dokumentų būdu, tokiu būdu atsakovė galėjo teikti visus procesinius dokumentus ir visus įrodymus tiek grindžiant ieškinio reikalavimą, tiek atsikertant, įskaitant ir prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Nesuprantama, kas trukdė visus esminius prašymus atsakovei teikti jau prie tripliko, o ne pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Atsakovė vengė bendradarbiauti su ekspertu, nesudarė ekspertui sąlygų atlikti ekspertizei būtinus veiksmus, dėl ko paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė buvo atšaukta ir civilinė byla atnaujinta. Akcentavo, kad dėl ekspertizės skyrimo buvo sustabdyta nagrinėjama byla.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašymą dėl baudos skyrimo palaikė prašyme nurodytais motyvais.

Atsakovės atstovai su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė (jos atstovas G. L.) dėjo pastangas, kad ekspertizė būtų atlikta, bendravo su ekspertu. Nėra įrodyta, kad atsakovė sąmoningai piktnaudžiavo.

Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis kaip vieną iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų elementų taip pat numato žmogaus teisę į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą laiką. Atitinkamai civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką. Norint pasiekti šį tikslą, tiek teismas, tiek šalys privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų išsprendimą. Teismas, nustatęs, kad asmuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, privalo ex officio (savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir padarinius.

Nagrinėjamu atveju teismo ekspertizė buvo paskirta būtent atsakovės prašymu: atsakovė, nesutikdama mokėti už ieškovės atliktus statybos rangos darbus objekte (duomenys neskelbtini), kėlė atliktų darbų kokybės klausimą, todėl teismas tenkino atsakovės prašymą ir paskyrė byloje statybos techninės veiklos ekspertizę, kurią pavedė atlikti pačios atsakovės pasiūlytam ekspertui S. K.. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo pateiktas ne pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, o baigiant nagrinėti bylą iš esmės. Net ir paskyrus ekspertizę atsakovė praleido teismo nustatytą terminą avanso sumokėjimui: avansas turėjo būti sumokėtas iki 2024-05-14, o mokėjimas atliktas tik 2024-05-28, terminas praleistas net 14 dienų. Visgi, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinti atsakovės atsikirtimų pagrįstumą, teismas atnaujino atsakovei terminą avanso sumokėjimui, priėmė mokėjimo dokumentą ir išsiuntė bylą ekspertui ekspertizės atlikimui.

Atsakovės atstovai teigia, kad atsakovė dėjo pastangas, jog ekspertizė būtų atlikta ir bendradarbiavo su ekspertu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovės atstovas G. L. nurodė, kad turi jo nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau turimų įrodymų taip ir nepateikė. Paskutinio posėdžio metu pareikštas prašymas apklausti ekspertą ir patalpų savininką L. G. teismo buvo atmestas, siekiant dar labiau neužvilkinti bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti eksperto nurodytomis aplinkybėmis, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti ginčo patalpas, jog UAB (duomenys neskelbtini) atstovas G. L. vengė bendrauti su ekspertu, neatsiliepė telefonu (1 t., b. l. 190, 195). Teismui konstatavus, kad atsakovė nesudaro galimybės ekspertui apžiūrėti patalpas, kuriose buvo atlikti statybos rangos darbai, nebendradarbiauja su ekspertu net ir po pakartotinio teismo įpareigojimo sudaryti ekspertui sąlygas atlikti ekspertizei būtinus veiksmus, 2024-08-27 nutartimi nutarta paskirtos statybos techninės veiklos ekspertizės nebeatlikti (ekspertizę atšaukti) ir atnaujinti civilinę bylą. Dėl byloje paskirtos, bet dėl atsakovės kaltės neatliktos ekspertizės byla buvo sustabdyta daugiau nei tris mėnesius.  

Lietuvos Aukščiausiasis teismas dėl CPK 95 straipsnio taikymo yra išaiškinęs: “Tam, kad CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu būtų skiriama bauda piktnaudžiavusiam asmeniui ir dalis jos būtų nukreipiama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, nebūtina nustatyti, kad šiam asmeniui yra padaryta konkreti turtinė žala. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką,<…>. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio“ (Teismų praktika. 2016, 45, p. 196-208).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė netinkamai naudojosi ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, tai užvilkino bylos nagrinėjimą, todėl yra pagrindas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovui G. L. skirti 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant ieškovei (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnis, 106 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, toks baudos dydis yra protingas, atitinkantis teisingumo, proporcingumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 6505,41 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6505,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-06-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3276 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei MB (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 14,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Grąžinti už atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) avansą sumokėjusiam asmeniui D. K. 2024-05-28 į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėtą ir nepanaudotą 1050 Eur sumą už ekspertizę.

Paskirti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovui G. L. 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 250 Eur paskiriant ieškovei MB (duomenys neskelbtini). Likusią 250 Eur sumą baudos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                           Kristina Sušinskaitė