Baudžiamoji byla Nr. 1-264-530/2013

Proceso Nr. 1-20-1-00630-2008-5

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2.;

2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.4.

                       

 

                       

                                                  

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 12 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aušrai Sedekerskienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam K. M., gynėjui advokatui Jonui Gaidukevičiui, nukentėjusiajai V. Č. (B.), jos atstovui advokatui Jonui Butkui, specialistei N. B., ekspertams V. K., J. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1989-01-24, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, KTU studentas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

 

K. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008-06-13 apie 17.00 val., Kaune, Nukalnės g. vairuodamas automobilį „Citroen Xsantia“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuodamas nuo Vilijampolės link Utenos g., sankryžoje su Utenos g. pažeidė KET 53, 171 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė saugaus atstumo, todėl atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį bei sustojusį prie sankryžos automobilį „Honda Civic“, v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Honda Civic“ vairuotoja V. B., kuri patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. M. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Citroen Xsantia“ greičio neviršijo, nesustojo prie ženklo. Priekyje važiavęs automobilis „Honda Civic“ staigiai sustojo ir jis į jį atsitrenkė, automobilis pajudėjo apie pusę metro. Išlipę iš automobilių apžiūrėjo, sužalotų asmenų nebuvo, bendravo su nukentėjusiaja, viskas buvo gerai, jis padavė nukentėjusiajai pinigus. Atsitrenkė automobilio priekine keleivio pusės dalimi į galinį buferį, jo automobilio išdužo lempa, o jos automobilio įlinko buferis. Iš karto eismo įvykio deklaracijos nepildė, nes nežinojo, kad galima. Jis tuo metu turėjo laikiną vairuotojo pažymėjimą. Nepripažįsta, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai. Sužinojęs darbe, kad galima pildyti deklaraciją, paskambino nukentėjusiajai ir su ja susitikę užpildė deklaraciją. Nukentėjusioji įvykio vietoje nesiskundė, nematė, kad ji galėtų būti sužalota. Ji buvo susirūpinusi dėl automobilio, buvo atvažiavęs jos sūnus. Buvo derybos dėl žalos atlyginimo automobiliui, apie žalą asmeniui nekalbėjo. Jis sumokėjo 1000 Lt ir tuo metu ginčas buvo išspręstas. Kai užpildė deklaraciją, jam 1000 Lt grąžino. Po deklaracijos pildymo nukentėjusi jam paskambino ir pranešė apie jai padarytus sužalojimus.

N. V. Č. (buvusi B.) parodė, kad 2008-06-13 apie 17 val. vairavo automobilį „Honda Civic“, Nuokalnės g. ir Sukilėlių pr. sankryžoje sustojo prie „Stop“ ženklo. Kaltinamojo vairuojamas automobilis atvažiavęs dideliu greidžiu atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį. Išlipęs iš automobilio kaltinamasis iš karto paprašė nekviesti policijos, nes pas jį laikinos teisės. Išlipę apžiūrėjo automobilius, jos automobilio buvo įlenktas galinis buferis. Ji labai prastai jautėsi, negalėjo suvokti, paskambino sūnui ir išsikvietė instruktorių. Atvažiavęs sūnus su instruktoriumi apžiūrėjo automobilį. Po įvykio šeštadienį jai paskambinęs kaltinamasis prašė susitikti užpildyti deklaraciją, ji blogai jautėsi, todėl susitiko pirmadienį. Ji sakė, kad blogai jaučiasi, važiuos į klinikas. Klinikose padarė kompiuterinę tomogramą, gydytoja pasakė, kad yra lūžis, kvietė konsiliumą ir aiškinosi dėl sužeidimo. Klinikose gulėjo 4 dienas, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Nurodė, jog ji 1974 m., 2007-02-01 turėjo galvos traumas. Ji dirba instruktore. Teigia, jog šio įvykio metu susimušė galvos dešinę pusę į vairo viršutinę dalį, nes ji laikė už vairo ir buvo labai pasukusi galvą. Bet tuo metu galvojo, kad atsitrenkė į sėdynės atlošą. Sustojus prie sankryžos, koją laikė ant stabdžio pedalo, po smūgio automobilis pajudėjo į priekį, jį sustabdė, nepasimetė tokioje situacijoje. Diržą buvo prisisegusi. Po smūgio pavarų svirtį pastatė į parkingo padėtį, įjungė avarinį signalą ir išlipo iš automobilio aiškintis. Automobilis nebuvo užgesęs. Iš karto pasijuto blogai. Ankstesnės traumos buvo daugiau nervinio pobūdžio. Teigia, jog 2007 m. avarijos metu nebuvo sužalota. 1974 m. įvykio metu, dviračiu atsitrenkus į autobusą, sąmonės nebuvo netekusi. Gydytojų paaiškinimais, mano, jog buvo netekus sąmonės. Draudimas 1300 Lt žalą dėl automobilio atlygino. Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Dėl įvykio nedirbo, apie pusę metų skaudėjo galvos dešinę pusę, ašarojo akis, kainavo gydymas, vaistai. Anksčiau turėjo invalidumą, gyvenime turėjo didelių stresų, pykinimai ir epilepsijos priepuoliai buvo nuo stresų ir kitų problemų, kurių nenori įvardinti.

Iš pagarsintų liudytojo G. B. parodymų duotų teisme (LR BPK 276 str. 5 d.) matyti, kad 2008-06-13 apie 17 val. jam paskambinęs K. M. pranešė apie eismo įvykį ir paprašė iš pradžių atvežti 700 Lt. Kartu važiavo su draugu E. B., pinigus vežė prie tilto Utenos gatve į Nuokalnės gatvę. Nuvažiavęs matė atitrauktus automobilius. Nukentėjusiosios automobilis buvo su mokomaisiais ženklais, buvo įlenktas buferis. Kaltinamojo automobilio buvo išmušta dešinė lempa. Nukentėjusioji atrodė gerai, sveikata nesiskundė, jokių iš išorės sužalojimų nesimatė. Vyko derybos kviesti policiją ar ne. Nukentėjusiajai siūlė 500-600 Lt žalai atlyginti, bet atvažiavęs jos sūnus padidino sumą, tuomet nukentėjusioji pasakė duoti 1000 Lt. Jie nukentėjusiajai siūlė važiuoti į bet kurį servisą sutaisyti jos automobilį ir už remontą sumokėti, bet ji nesutiko. Jis su tokia suma nesutiko, 1000 Lt paliko kaltinamajam ir išvažiavo. Po to kaltinamasis sakė, kad jam paskambinusi po kelių dienų nukentėjusioji pasakė, jog negerai su sveikata ir, kad jam bus blogai, ji nusikeikė. Mano, jog įvykio metu buvo nežymiai sugadintas automobilis, smulkmena, nes tik buferis buvo įlenktas (1 t., b. l. 149).

Iš pagarsintų liudytojo E. B. parodymų duotų teisme (LR BPK 276 str. 5 d.) matyti, kad 2008-06-13 apie 17 val. važiuojant su draugu G. B., pastarajam paskambino kaltinamasis ir pranešė, kad padarė avariją, reikia pinigų. Nuvažiavus į įvykio vietą, matė apgadintus automobilius: „Citroen Xsantia“ išdaužta lempa, o „Honda Civic“ įlenktas buferis. Jis dirbęs prie automobilių remonto, todėl buferio įlenkimas yra lengvai pataisomas. Nukentėjusioji nekraujavo, nes nebuvo nuo ko. Vyko ginčas dėl pinigų, siūloma vykti į servisą, kiek kainuos automobilio remontas, tiek sumokės. Gerardas minėjo, kad paliks 1000 Lt. Kas prašė nekviesti policijos, nežino (1 t., b. l. 150).

Iš pagarsintų liudytojos A. S. parodymų duotų teisme (LR BPK 276 str. 5 d.) matyti, kad ji su V. buvo susitarę savaitgalį vykti prie jūros. V. atvyko 2008-06-13 apie 18 val. išsigandusi, sakė skauda galvą, todėl savaitgalį praleido pas ją. Gėrė vaistus, nes skaudėjo galvą. Nekvietė greitosios pagalbos, manė, kad praeis. Pirmadienį vyko į darbą, jautėsi blogai, sūnus nuvežė į klinikas, ten gydė stacionare. Ją lankė, skundėsi galvos skausmais. Ji nežino, kokiomis ligomis nukentėjusioji dar serga, nežino, ar ji turi invalidumą (1 t., b. l. 109).

Iš pagarsintų liudytojo M. O. parodymų duotų teisme (LR BPK 276 str. 5 d.) matyti, kad jis negali pasakyti apie nukentėjusiąją kaip pacientę, viskas nurodyta ligos istorijoje. Iš kortelės matyti, kad jai buvo lengva smegenų trauma ir smilkinkaulio lūžis. Nurodė, jog kada lūžta smilkinkaulis, nebūtinai žmogus turi prarasti sąmonę. Lūžis yra vienas iš traumų sudedamųjų elementų, nukentėjusioji galėjo vaikščioti. Po autoįvykio nukentėjusioji galėjo jaustis neblogai, o vėliau pasijusti blogai ir po kelių dienų, atsirasti pykinimas, skausmas. Teoriškai lūžis turi būti toje vietoje, kurioje susitrenkė, tačiau praktiškai nebūna. Jei yra lūžis, ta vieta turi būti skausminga. Kadangi ligonė buvo išrašyta po 4 dienų, todėl nustatytas lengvas sukrėtimas. Negali pasakyti, ar atsitrenkus į sėdynės atlošą, galėjo lūžti smilkinkaulis. Skausmas priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai. Išgąstis nėra šokas. Šokas yra kraujospūdžio kritimas, sąmonės praradimas (2 t., b. l. 7-8).

Specialistė N. B. parodė, kad dirbo rentgenologe, aprašo rentgenogramas, tyrimų neatlieka. Kompiuterinė tomograma geriau atspindi patirtą traumą, aukštesnio lygio tyrimas, duodantis daugiau informacijos. Negalima nustatyti, ar šviežias ar senas lūžis, bet jei buvo lūžis, jis lieka visam gyvenimui. Buvo konstatuota, kad smilkinkaulio srityje stebima keletas pašviesėjimų, mažiausiai keturi, kurie turi kraujagyslės ėjimo į kaulą struktūrą požymių. Jei būtų seni lūžiai, matytų tą patį. Jei būtų lūžiai ilgųjų kaulų, tai matytųsi rumbai išvesti į projekciją. Negalima nustatyti, kada įvyko lūžis. Pirma atliekama rentgeno nuotrauka, po to tomograma. Būna ir atvirkščiai.

E. J. V. parodė, kad kompiuterinėje tomografijoje matėsi linijinis šešėlis. Pakartojus tyrimą, nustatyti, kada atsirado lūžiai, negalima. Jeigu yra galvos trauma ir pasireiškusi smilkinkaulio kaip tiesioginio trauminio poveikio išraiška pasekmė, nepažeidžiant minkštųjų audinių neįmanoma. Per tris dienas patinimas lūžio vietoje praeiti negali ir kompiuterinėje tomogramoje matosi iškilimai. Antriniai lūžio požymiai negali šiaip atsirasti, nepažeidžiant minkštųjų audinių neįmanoma. Staigiai atsitrenkiant galva į kietą paviršių, su esama nukentėjusiosios fizine būkle, pirmiausia būtų pažeistas kaklas, paskui galvos smegenys. Jeigu nukentėjusioji buvo prisisegusi diržu, tai diržas neleidžia pasiekti vairą, nebent vairas sukeltas iki veido. Esant smūgiui į automobilio galinę dalį, vairuotoją turėjo blokšti atgal, o tik po to į priekį, tai jau fizikinis dėsnis.

E. V. K. parodė, kad atliko 2013-08-31 ekspertizę, kurios metu nukentėjusiajai nenustatė sužalojimų, buvusių būtent per šį įvykį. Patvirtino, kad įvykio metu nebuvo padaryti nukentėjusiajai sužalojimai. Jeigu daryti prielaidą, kad V. Č. įvykio metu būtų buvę padarytas dešinio smilkinkaulio lūžis, būtų kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Reikia vertinti, kiek sutriko sveikata, jeigu gavos smegenų sutrikimas virš 10 dienų, kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju galvos trauma nepasitvirtino, o kadangi darant prielaidą, tas skilimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Negali nustatyti, ar po įvykio buvo galvos smegenų sukrėtimas, dėl galvos smegenų traumos nebuvo duomenų. Šiuo atveju smegenų sukrėtimas nepatvirtino. Atsimušus pakaušiu į kietą paviršių, lūžis turėtų prasidėti nuo pakaušio. Jeigu kontakto vieta pakaušis, tada gali eiti ir iki smilkinkaulio, šiuo atveju lūžis buvo tik smilkinkaulio. Duodant išvadą įvertino įvykio, bylos aplinkybes, ankstesnę išvadą, išreikalautus papildomus medicininius dokumentus, kompiuterinę tomogramą, radiologų išvadas.

Teismo posėdžio metu buvo ištirti, įvertinti ir šie rašytiniai įrodymai:

V. Č. (B.) 2008-06-18 pareiškime nurodyta, kad jai eismo įvykio metu 2008-06-13 skaudėjo galvą, bet galvojo nuo patirto šoko. 2008-06-16 kreipėsi į klinikas dėl galvos skausmo, padarius kompiuterinę tomogramą paaiškėjo, kad jai skilus kaukolė, skubos tvarka buvo paguldyta į galvos smegenų traumų skyrių (1 t., b. l. 2).

Eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2008-06-13 Kaune, Nuokalnės ir Utenos g. sankryžoje (1 t., b. l. 5).

2008-09-05 Specialisto išvada Nr. G 3207/08(02) V. B. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, dešinio smilkinkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Dėl dešinio smilkinkaulio lūžio V. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 15).

UADB „Ergo Lietuva“ 2008-12-24 pareiškimu nustatyta, kad dėl 2008-06-13 eismo įvykio patirtos žalos nuostolius patyrusiai IĮ „Ravida“ 2008-09-10 yra išmokėta 1365,26 Lt draudimo išmoka dėl transporto priemonės „Honda Civic“, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimo (1 t., b. l. 48-49, 69-70).

2010-03-25 Ekspertizės akto Nr. 11-481 (10) tiriamoje dalyje nustatyta, kad įvertinant automobilių padėtis ir nurodomas aplinkybes, kad „Citroen Xsantia“, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į „Honda Civic“ galinę dalį, tikėtina, kad automobilio „Honda Civic“ vairuotojos kūnas pradžioje turėjo būti bloškiamas atgal ir smailiu kampu į dešinę, o po to į priekį ir smailiu kampu į kairę. Vairuotojai esant prisisegus techniškai tvarkingu saugos diržu tokio pobūdžio susidūrimo metu jis turėtų apsaugoti ją nuo atsitrenkimo galva į salono dalis. Išvada - negalima nustatyti su kokiomis automobilio dalimis eismo įvykio metu kontaktavo V. B. kūnas (2 t., b. l. 15-16).

2011-10-04 ekspertizės akto Nr. EKG 54/11 (02) tiriamojoje dalyje nustatyta, kad V. B. 1974 ar 1975 metais (duomenys skiriasi) buvo patyrusi stiprią galvos smegenų traumą su sąmonės praradimu (tikslios galvos smegenų traumos išraiškos nenurodytos) ir su išreikštais liekamaisiais reiškiniais - astenovegetacinis sindromas, kraujospūdžio svyravimai, galvos skausmai, pykinimas, šleikštulis, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, epilepsinis sindromas, horizontalus nystagmas. Vertinant atliktą kompleksinę autotechninę ekspertizę 2008-06-13 dienos eismo įvykio atžvilgiu akivaizdu, kad nestipraus ašinio automobilių susidūrimo atveju, kai transporto priemonių sugadinimai yra praktiškai tik kosmetiniai, V. B. autoįvykio metu buvo už Honda Civic vairo, galvą pasukusi į kairę žiūrėdama, ar nėra kliūties iš kairės pusės. Susidūrimo jėga turėjo ją blokšti atgal ir pakaušio kairioji pusė turėjo nestipriai atsitrenkti ar atsiremti į sėdynės atlošo galvos pagalvėlę, ką privirtina ir pačios V. B. paaiškinimas KMUK priėmimo skyriuje, po to kūnas dar galėjo judėti į priekį smailiu kampu į kairę iki suveikę judesį apribojęs saugos diržas, tuo būdu neleisdamas galva kliudyti jokios salono detalės. Skliauto kaulų izoliuoti linijiniai lūžiai gali būti tiktai tiesioginiai trauminio kontakto vietoje arba besiribojančioje zonoje. Todėl šio eismo įvykio metu dešinio smilkinkaulio žvyno linijinis lūžis įvykti negalėjo. Išvada: 2008-06-13 įvykusio eismo įvykio metu V. B. jokios fizinės galvos traumos, o tuo pačiu ir sveikatos sutrikdymo nepatyrė. Specialisto išvadą Nr. G 3207/08(02) laikyti negaliojančia. Tyrimui pateikta galvos smegenų kompiuterinė tomograma Nr. 1086, atlikta 2008-06-16 ir šoninė pritaikomoji galvos rentgenograma Nr. 3921, atlikta 2008-06-20. Užrašai ant šių rentgenogramų atitinka įrašus V. B. gydymo stacionare ligos istorijoje. O dėl skirtingų šių tyrimų atlikimų metodikų ir projekcijų argumentuotai suabejoti, kad jos galėjo būti atliktos ne tam pačiam asmeniui, negalima (2 t., b. l. 43-48).

Nuotraukos, kuriose matyti automobilio „Honda Civic“ apgadinimas (2 t., b. l. 64-78).

2012-08-31 ekspertizės akto Nr. EKG 22(139)/13 (01) tiriamojoje dalyje nustatyta, kad iš VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. CP-2426999: V. B., gim. 195S-03-06, kreipėsi 2007-02-01 13.30 val. (atvežta GMP). Galvos skliauto kaulų lūžių nematyti (dešinėje pakaušio pusėje matomas linijinis, šešėlis panašus į kraujagyslinį). Komisijos posėdžio metu pateiktos galvos KT Nr. 1086 (atliktos 2008-06-16) - židininių smegenų tankio pokyčių nematyti, vidurio struktūros nedislokuotos, pamato cisternos laisvos, subarachnoidiniai tarpai diferencijuoti, skilvelių sistema laisva, amžiaus normos ribose. Smegenų edemos požymių nematyti. Matomas dešinio smilkinkaulio žvyno linijinis lūžis, be suaugimo požymių, lūžgalių kraštai nežymiai užapvalinti, labiau panašu į senesnį lūžį, neatitinkanti traumos datos, tačiau kategoriškai teigti dėl traumos laiko iš pateiktų radiologinių vaizdų nėra galimybės. Minkštųjų audinių sumušimo požymių nematyti. Šoninėje (dešinės pusės) kraniogramoje Nr. 3921, atlikta 2008-06-20 - matomas linijinis dešinio smilkinkaulio žvyno lūžis (gyd. J. M.-Čobot). Tyrimui buvo reikalautos galvos rentgenogramos ir KT po 2007-02-01 eismo įvykio - nepateiktos. IŠVADA: R. V. Č. (B.) medicininiais dokumentais bei duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje Nr. 1-340-530/2012, V. Č. (B.) 2008-06-16 radiologiškai nustatytas dešinio smilkinkaulio žvyno lūžis, kuris atsirado kontaktuojant galvos dešine puse su kietu paviršiumi, tačiau negalima kategoriškai patvirtinti, kad šis lūžis buvo padarytas būtent 2008-06-13 eismo įvykio metu, nes jokių išorinių sužalojimo žymių lūžio vietoje nenustatyta, o radiologinis tylimas neatspindi minėto lūžio tikslaus padarymo laiko. Dešinio smilkinkaulio lūžis nustatytas, remiantis galvos KT Nr. 1086 (2008-06-16) bei galvos šonine rentgenograma Nr. 3921 (ar Nr. 301 - numeris taisytas) - atlikta 2008-06-20. Iš byloje pateiktos deklaracijos matyti, kad automobilis „Honda Civic“ stovi pasisukęs pagal laikrodžio rodyklę automobilio „Citroen Xsantia“ išilginės ašies atžvilgiu. Įvertinus automobilių padėtis ir nurodomas aplinkybes, kad „Citroen Xsantia“ atsitrenkė į „Honda Civic“ galinio bamperio vidurinę dalį, tikėtina, kad automobilio „Honda Civic“ vairuotojos kūnas pradžioje inercijos jėgų buvo veikiamas atgal ir kiek į dešinę, po to inercijos jėgos buvo veikiamas į priekį ir kiek į kairę. Vairuotojai, esant prisisegus techniškai tvarkingu saugos diržu, tokio pobūdžio susidūrimo metu jis turėtų apsaugoti ją nuo atsitrenkimo galva į vairą. Atsižvelgiant į automobilio sugadinimus bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, negalima paaiškinti aukščiau minėto dešinio smilkinkaulio lūžio susidarymo atsitrenkiant į vairą. Nėra objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, kad V. Č. (B.) 2008-06-13 buvo patyrusi galvos smegenų traumą (galvos smegenų sukrėtimą), kadangi ligos istorijoje nurodyta ši diagnozė nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika, todėl ji negali būti teismo medicinos diagnozės pagrindu ir vertinta sužalojimu. V. Č. (B.) nustatytas dešinio smilkinkaulio lūžis kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 1 punkto 6.6.1 komentaru) (3 t., b. l. 25-35).

UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime nurodyta, kad draudžiamojo įvykio administravimo ir žalos dydžio nustatymo procedūra bus tęsiama, atsižvelgiant į Teismo nuosprendžiu konstatuotas aplinkybes (2 t., b. l. 55, 125, 140).

K. K. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 1 d.. LR BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šio nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lemia padarinių atsiradimą.

Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Prokurorė palaikanti valstybinį kaltinimą šioje byloje paprašė išteisinti K. M. pagal LR BK 281 str.1d., kadangi nėra nusikaltimo sudėties, nukentėjusioji ir jos atstovas teigia, jog kaltinamasis yra kaltas pagal LR BK 281str.1d. , nes sukėlė padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusios parodymus, kaltinamojo  paaiškinimus duotus teisme, liudytojų parodymus, bei specialistų, ekspertų duotas išvadas, jų parodymus teisme, rašytinę medžiagą daro išvadą, jog 2008-06-13 eismo įvykio metu nukentėjusioji nepatyrė nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Ikiteisminio tyrimo metu teismo med. ekspertizės aktu Nr.G 3207 / 08 (02) nustatyta, jog V. B. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, dešinio smilkinkaulio lūžis. Dėl dešinio smilkinkaulio  lūžio V. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas( b.l. 15, t.1.). Teismo posėdžio metu eksperto J. V. kontroliuojama asistentė M. K. patvirtino savo surašytą išvadą ir teigė jog tyrimą atliko iš medicininių dokumentų.  Bylos nagrinėjimo metu kilus abejonėms dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių bei eismo įvykio mechanizmo, teismo nutartimi paskyrus kompleksinę ekspertizę, buvo gautas 2010-03-25 kompleksinės teismo medicinos- eismo įvykio ekspertizės aktas, kurio išvadose nurodyta, jog iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti su kokiomis automobilio  dalimis eismo įvykio metu  kontaktavo V. B. kūnas( t.2. b.l. 16). Teismo med. ekspertai ekspertizės akte nurodė, kad V. B. eismo įvykio metu  jokios fizinės galvos traumos, o tuo pačiu ir sveikatos sutrikdymo nepatyrė. Specialisto  išvadą Nr.G 3207/08 (02) laiko negaliojančia( t.2.b.l. 43-48). Teismo posėdžio metu ekspertai J. V., Ą. S. ir L. L. patvirtino savo išvadas duotas ekspertizės akte( t.2. b.l. 105-116). Specialiste apklausta rentgenologė N. B. teisme patvirtino, kad nustatyti pagal rentgenogramą ar V. B. buvo senas ar šviežias smilkinkaulio lūžis, nėra galimybės. Tačiau galvos kompiuterinis tomografas yra tikslesnis tyrimas. Teismas siekdamas objektyviai išsiaiškinti ar nukentėjusiajai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas skyrė pakartotiną teismo medicinos- autotechninę ekspertizę įtraukiant  specialistą  radiologą, teismo med.ekspertus, autotechniką. Ekspertizės akto Nr.EKG 22(139)/13 (01), išvadose nurodyta ( t.3.25-35), kad nėra objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių kad V. Č.( B.) 2008-06-13 buvo patyrusi galvos smegenų traumą ( galvos smegenų sukrėtimą), kadangi ligos istorijoje  nurodyta ši diagnozė nepagrįsta  objektyvia neurologine  simptomatika, todėl ji negali būti teismo medicinos diagnozės pagrindu ir vertintina sužalojimu. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo med. ekspertas V. K. patvirtino duotas išvadas, teigdamas, jog V. B. radiologiškai 2008-06-16 nustatytas dešinio smilkinkaulio žvyno lūžis kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punkto 6.6.1. komentaru). Be to, teismo posėdžio metu apklausti liudytojais G. B. ir E. B. teisme patvirtino, jog K. M. po įvykio pasikvietus juos ir jiems atvažiavus nukentėjusioji atrodė gerai, sveikata nesiskundė, jokių iš išorės sužalojimų nesimatė. Vyko derybos kviesti policiją ar ne, tarėsi tiesiogiai dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji prašė 1000 Lt. Mano, jog įvykio metu buvo nežymiai sugadintas automobilis, smulkmena, nes tik buferis buvo įlenktas ir tokia suma atrodė per didelė. Tai iš esmės patvirtina ekspertų duotas išvadas, dėl transporto priemonių apgadinimo ir vairuotojų būklės po eismo įvykio. Byloje apklausta liudytoja A. S. teigė jog draugė V. B. visą savaitgalį jautėsi prastai , skaudėjo galvą, gėrė vaistus, o po to gydėsi ligoninėje. Tačiau teigė nežinanti ar V. B. turi neįgalumą, ar ji anksčiau yra sirgusi kokiomis ligomis. Bylos duomenimis, panašia simptomatika nukentėjusioji skundėsi ir anksčiau: 2007metais atvežta į med.pagalbos priėmimą po eismo įvykio vykusio 2007-02-01 skundėsi dešinės pusės galvos pakaušio ir dešinės rankos skausmu. Atlikus tuo metu t.med. ekspertizę tiriamojoje dalyje nurodyta, kad skausminga dešinioji galvos pusė. Kraniogramose pilnai atmesti skliauto lūžimo dešinėje negalima, buvo reikalinga kompiuterinė tomograma( nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga baudž.byloje Nr. 20-1-00153-07). Teismas siekdamas  išsiaiškinti ir išsklaidyti abejones  įpareigojo V. Č. (B.) pateikti 2007-02-01 darytą galvos smegenų kompiuterinę tomogramą teismui, tačiau pastaroji teismo nutarties nevykdė, nepateikė prašomos nuotraukos, todėl ekspertai negalėjo įvertinti 2007-02-01 fiksuotos būklės( t.3, b.l. 21). Med. duomenys nurodyti ekspertizės akte ( t. 3, b.l. 32) patvirtina , kad V. B. 1974-1975m. buvo patyrusi sunkią galvos traumą po kurios išliko liekamieji reiškiniai, galvos skausmai, svaigimas, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, dėl ko pastarajai buvo nustatytas invalidumas  nuo 1994m. ir komisijos tęsiamas iki šiol. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusios sveikatos, tai kad po įvykio ji kreipėsi į medikus tik praėjus trims dienoms, medikai jokių išorinių sužalojimų nenustatė, automobilio išoriniai apgadinimai  nežymūs, V. B. teismui nepateikė KT darytos 2007-02-01,  todėl teismas įvertinęs visą bylos medžiagą, daro išvadą jog V. B. 2008-06-13 eismo įvykio metu nesunkus sveikatos sutrikdymas nebuvo padarytas.  

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. M. pažeidė KET 53, 171 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turtui, netrukdytų eismui, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė saugaus atstumo, todėl atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį bei sustojusį prie sankryžos automobilį „Honda Civic“, v. n. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis K. M. neginčijo, kad atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino, tačiau nenustačius būtinų padarinių- nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai, baudžiamoji atsakomybė negalima, todėl kaltinamasis K. M. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios LR BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Nesant  vieno iš pagrindinių požymių nusikalstamos veikos numatytos BK 281str.1d. požymių, tai yra padarinių, nėra ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad po įrodymų tyrimo, valstybinis kaltintojas paprašė kaltinamąjį išteisinti, paaiškėjus, jog kaltinamasis nepadarė veikos, kuria jis buvo kaltinamas. Kadangi paaiškėjo LR BPK 3str.1d.1p. numatytos aplinkybės bylą nagrinėjant teisme, pritartina tokiai prokuroro pozicijai ir sutinkamai su to paties straipsnio 2d. priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Byloje buvo pateiktas patikslintas nukentėjusiosios V. Č. (B.) civilinis ieškinys 31636,75 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 80).             Priėmus išteisinamąjį nuosprendį LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys 31636,75 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, paliktinas nenagrinėtu( BPK 115str. 3d.2p.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 28-29), panaikintinas.

Nuosavybės teisės neapribotos. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 305 str. 3 d., 307 str. 308 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

išteisinti K. M. nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. sudėties.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

N. V. Č. (B.) civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: UADB „Ergo Lietuva“ dokumentų kopijas, palikti saugoti prie bylos; ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 20-1-00153-07, grąžinti Kauno apskrities VPK VP EPT Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                                         Danutė Giačaitė