Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-2-513/2012
Teisėja Jolanta Gailevičienė Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
42.7; 63.1; 114.1; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio ir Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo I. B. (I. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui J. V. (J. V.) dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovas 2005-04-25 su pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 40 000 Lt negrąžintos paskolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 1998-06-15 paskolos sutartį paskolino atsakovui 40 000 Lt, paskolos sutartis atitinka paskolos sutarties sampratą, ji buvo sudaryta įstatymų reikalaujamos rašytinės formos, pinigus atsakovas iš jo gavo, tačiau iki šiol paskolos negrąžino (t. 1, b. l. 2, 37).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-10-23 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Taikė sprendimo vykdymo atgręžimą ir iš ieškovo I. B. atsakovo J. V. naudai priteisė 41 600 Lt sumą, gautą iš atsakovo J. V. pagal 2006-07-11 vykdomąjį raštą Nr. 2-501/622/06. Taikė sprendimo vykdymo atgręžimą ir atsakovui J. V. grąžino 700 Lt žyminio mokesčio, sumokėto į valstybės biudžetą pagal 2006-07-11 vykdomąjį raštą Nr. 2-501-622/2006, priteisė iš ieškovo I. B. valstybei 11,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 3, b. l. 78–81). Teismas nurodė, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog prašomi priteisti pinigai atsakovui buvo paskolinti, taip pat neįrodyta, jog 1998-06-15 pažyma atitinka tuo metu galiojusio CK 291 str. reikalavimus. Nesant susitarimo dėl paskolos suteikimo ir atsakovo įsipareigojimo pinigus grąžinti, teismas negali kildinti prievolės iš paskolos sutarties (t. 3, b. l. 78–81).
Ieškovas I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas rėmėsi tik formaliuoju paskolos sutarties teisiniu vertinimu, nevertino aplinkybių visumos ir netaikė bendrųjų prievolinius teisinius santykius reguliuojančių CK normų. CK nuostatos leidžia paskolos gavėjui ginčyti paskolos sutartį, jeigu paskolos gavėjas pinigų negavo arba gavo jų mažiau. Byloje nustatyta, kad ginčo sutartį pasirašė pats atsakovas, tai patvirtina atsakovo prašymu atliktos rašysenos ekspertizės aktas, kuris pagal Lietuvos A. T. formuojamą praktiką laikytinas tinkamu įrodymu. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas jo ieškinį neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojamos praktikos, kuri nurodo, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus nepakanka apsiriboti vien formaliu paskolos sutarčių teisinius santykius reglamentuojančių normų aiškinimu. 1998-06-15 pažymoje dėl pinigų gavimo atsakovas patvirtino faktą, kad ieškovas paskolino 40 000 Lt sumą. Atsakovo teiginys, kad ši pinigų suma skirta ne atsakovui, o bendrovei „Lincoln Euroventures L.L.C.“ vieno iš bendrovės ir ieškovo sudarytų sandorių, yra nepagrįstas. Atsakovas teismui pateikė tik 2005 m. „Lincoln Euroventures L.L.C.“ generalinį įgaliojimą, tačiau nepateikė įrodymo, kad jis 1998–2005 metų laikotarpiu buvo „Lincoln Euroventures L.L.C.“ atstovas (t. 3, b. l. 82–84).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-23 sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b. l. 93–94).
Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-25 nutartimi byla buvo sustabdyta, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-2-00189-09, kurioje buvo sprendžiama, ar suklastotas ieškovo pateiktas 2003-08-15 įsipareigojimo dokumentas (t. 4, b. l. 18).
Teismui pateikta informacija, jog 2012-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Olego Romanovo nutarimu atmestas J. V. skundas dėl 2012-01-30 prokurorės V. K. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-07 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (t. 4, b. l. 49–50, CPK 166 str. 1 d. 2 p. ir 6 p., 167 str.).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 d.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 1998-06-15 pažyma atsakovas patvirtino, kad pažymoje nurodytą 40 000 Lt sumą gavo iš ieškovo. Byloje esanti 2006-02-03 specialisto išvada patvirtino, kad 1998-06-15 pažymoje dėl 40 000 Lt gavimo pasirašė atsakovas J. V. (t. 1, b. l. 81–84). Iš byloje esančio 2003-08-15 atsakovo J. V. įsipareigojimo dėl skolos grąžinimo termino matyti, kad atsakovas patvirtino, jog grąžins 40 000 Lt, priklausančių ieškovui pagal 1998-06-15 pasirašytą piniginių lėšų gavimo dokumentą, ir jo asmeniškai gautus pinigus – 15 000 JAV dolerių, gautų iš Ukrainos piliečio P. A. R., ne vėliau kaip iki 2003-09-31 (t. 3, b. l. 107). Byloje esanti 2008-05-07 specialisto išvada patvirtino, kad 2003-08-15 įsipareigojime grąžinti skolą pasirašė atsakovas J. V. (t. 3, b. l. 120–121). 2008-09-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu išvadoje teigiama, kad yra didelė tikimybė, kad ekspertizės pateikto 2003-08-15 įsipareigojimo J. V. vardu dėl 40 000 Lt skolos grąžinimo I. B. ir 15 000 JAV dolerių grąžinimo P. R. tekstas ir įrašai po tekstu buvo išspausdinti vienu sudėjimu į spausdintuvą, vieno spausdintuvo proceso metu (t. 3, b. l. 143–146). 2011-10-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistas nustatė, kad 2003-08-15 įsipareigojimo grąžinti skolą` turinys keičiamas nebuvo ir visas tekstas yra pirminis, tikėtina, kad pirmiau buvo išspausdintas tekstas, o po to pasirašytas atsakovo J. V. vardu (t. 4, b. l. 54–57). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės V. K. 2012-01-30 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal J. V. pareiškimą, kad B. K. apygardos teismui pateikė suklastotą 2003-08-15 J. V. įsipareigojimo raštą, tokiu būdu siekdamas apgaulės būdu įgyti jo turtą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 4, b. l. 41–42, 47–48). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Olego Romanovo 2012-03-30 nutarimu netenkintas J. V. skundas dėl 2012-01-30 prokurorės V. K. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (t. 4, b. l. 45–46, CPK).
Apeliantas ieškinyje bei apeliaciniame skunde reiškė reikalavimą priteisti 40 000 Lt iš atsakovo, motyvuodama, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl ieškovui kyla pareiga įrodyti paskolos sutarties sudarymo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo.
Bylos šalių sandoris sudarytas 1998 m., galiojant 1964 metų redakcijos CK (galiojo iki 2001 m. liepos 1 d.), jo 291 straipsnis numatė, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Pagal susiformavusią teismų praktiką paskolos sutartis gali būti įforminama skolos rašteliu, svarbiausia, kad skolos raštelio turinys atspindėtų, kokia pinigų suma skolinama ir kokiam asmeniui konkrečiai skolinama.
Bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad atsakovas J. V., pasirašydamas 1998-06-15 pažymoje dėl pinigų gavimo, patvirtino, kad iš ieškovo I. B. gavo 40 000 Lt. Pažymos turinio – „Aš, J. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), gavau 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) sumą iš I. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtin), dėl ko ir pasirašau“ – aiškinimas, aiškinant jį lingvistiškai, leidžia objektyviai teigti, jog atsakovas skolos raštelyje nurodytą pinigų sumą gavo. Pažymoje nebuvo nurodyta pinigų paskirtis, tačiau 2003-08-15 įsipareigojime dėl skolos grąžinimo termino atsakovas patvirtino, kad grąžins 40 000 Lt, priklausančių ieškovui pagal 1998-06-15 pasirašytą piniginių lėšų gavimo dokumentą, ne vėliau kaip iki 2003-09-31. Šiuos rašytinius įrodymus kolegija vertina kaip šalių paskolos sutartį, pagal ją ieškovas suteikė atsakovui 40 000 Lt paskolą, ją atsakovas gavo 1998-06-15 ir įsipareigojo grąžinti iki 2003-09-31. Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia teigti, kad 1998-06-15 raštu sudarytas dokumentas patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, tiek sutarties dalyko – atitinkamos pinigų sumos ? perdavimą atsakovui, nes atsakovas skolos raštelyje aptarė paskolos sutarčiai būdingus elementus: jis nurodė, kad yra skolingas ieškovui, nurodė pinigų sumą – 40 000 Lt, todėl 1998-06-15 pažyma dėl pinigų gavimo laikytina paskolos sutartimi, o vėlesnis susitarimas dėl skolos grąžinimo termino laikytinas jos dalimi (1964 m. CK 291 str., CK 6.193 str.). Įrodymų, kad paskola iki nurodytos datos grąžinta, byloje nėra, o ieškovas 2005-01-18 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl skolos grąžinimo. Atsakovo argumentai apie tai, kad paskoliniai santykiai egzistavo ne tarp fizinių asmenų, o tarp įmonių, t. y. 40 000 Lt buvo skirti ne atsakovui, o jo atstovaujamai įmonei, atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovo nurodytos įmonės „Lincoln Euroventures L. L. C.“ ir ieškovo paskoliniai santykiai buvo Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-111-513/2006 nagrinėjimo dalyku, byloje esantys duomenys apie šalių prievolinius santykius su kitais fiziniais asmenimis šiuo atveju neturi įrodomosios reikšmės (CPK 179 str. 3 d., LITEKO duomenys).
Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių apelianto teiginį, kad paskolos sutartį pasirašė atsakovas, atsakovo argumentai apie raštelių suklastojimą paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, įrodymų, kad atsakovas būtų įvykdęs paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. grąžinęs pinigus ieškovui, byloje nėra, todėl ieškovo apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas ir tenkinamas.
Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs šalis siejusius teisinius santykius, neatsižvelgęs į jų prievolinę prigimtį, padarė išvadas, neatitinkančias civilinėje byloje surinktų duomenų, ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį.
Panaikinus sprendimo dalį dėl ieškinio esmės priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti. Tačiau šiuo atveju atsižvelgtina, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas 2006-03-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių – iš atsakovo ieškovui priteista 40 000 Lt skolos, 500 Lt žyminio mokesčio ir 1 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 700 Lt žyminis mokestis – valstybei (t. 1, b. l. 99–100). Kaip matyti iš bylos, šis teismo sprendimas visiškai įvykdytas, todėl iš naujo ieškinio sumos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki 2006-03-29, nepriteistinos, ieškovas neturi reikalavimo teisės prašyti priteisti jau išieškotą sumą (t. 1, b. l. 198–200; t. 2, b. l. 167; t. 4, b. l. 14, CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str. 3–4 d., 5 str. 1 d.).
Nuo 2006-03-29 atsakovas J. V. turėjo 558,94 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b. l. 104, 154; t. 3, b. l. 53, 139–140), ieškovas I. B. turėjo 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 85), jos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 ir 5 d.).
Sprendimas įvykdytas, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų 2005-04-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi – atsakovo J. V. turto ir piniginių lėšų arešto panaikinimas, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 150 str. 3 d.).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-23 sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo palikti nepakeistą.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-23 sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo J. V. ieškovui I. B. 40 000 Lt skolos, 500 Lt žyminio mokesčio ir 1 100 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 700 Lt žyminio mokesčio – valstybei.
Šią sprendimo dalį laikyti įvykdytą ir vykdomųjų raštų neišduoti.
Priteisti ieškovui I. B. iš atsakovo J. V. 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kolegijos pirmininkė Irma Čuchraj
Kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis
Rimvida Zubernienė