Civilinė byla Nr. 2A-10-755/2017

                                                    Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00034-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.2., 2.6.10.4.             

(S)

                                         PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                  SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

           2017 m.gruodžio 19 d.

                                                                Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos UAB „Vespila“( toliau tekste- RUAB „Vespila“) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-724/2015 pagal ieškovės RUAB „Vespila“ ieškinį atsakovei AB „Aksa“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :             

1. Ginčo esmė

1. ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei savo ūkinėje komercinėje veikloje naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini): įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatais, kurių unikalūs numeriai yra: 1. Nr. (duomenys neskelbtini); 2. Nr. (duomenys neskelbtini); 3. Nr. (duomenys neskelbtini); 4. Nr. (duomenys neskelbtini), 5. Nr. (duomenys neskelbtini); 6. Nr. (duomenys neskelbtini); 7. Nr. (duomenys neskelbtini); 8. Nr. (duomenys neskelbtini); 9. Nr. (duomenys neskelbtini); 10. Nr. (duomenys neskelbtini); 11. Nr. (duomenys neskelbtini); 12. Nr. (duomenys neskelbtini); 13. Nr. (duomenys neskelbtini);14. susisiekimo komunikacijomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės turtas yra vienoje aptvertoje ir saugomoje teritorijoje. Atsakovė savo komercinėje ūkinėje veikloje – gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje naudojasi ne tik savo, bet ir ieškovės turtu, taip menkindama jo vertę ir darydama žalą turto savininkui.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

II.Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

4. Visagino miesto apylinkės teismas 2015-06-03 sprendimu ieškovės RUAB „Vespila“ prevencinį ieškinį atsakovei AB „Aksa“ atmetė, priteisė iš ieškovės 1 778 Eur atsakovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti prielaidas, kad atsakovė neteisėtai naudojasi ieškovės turtu, daro jam žalą, kokia žalos grėsmė ateityje ir kokiam turtui, kokie atsakovės neteisėti veiksmai ir kokių veiksmų ieškovė ėmėsi pašalinti grėsmę. Teismas nustatė, kad ieškovė negali nurodyti, kokiu konkrečiai turtu naudojasi atsakovė, todėl, nurodė, kad apskritai negali nuspręsti dėl draudimo naudotis vienokiu ar kitokiu turtu. Ieškovė turi turto, įvardinto daugiau nei 1500 punktuose. Dalį turto ji pardavė, tačiau neaišku kokia ta dalis. Esant tokiai situacijai, kai ieškovė nežino kokiu turtu reikia uždrausti naudotis atsakovei, o šiai tvirtinant, kad ieškovės turtu nesinaudoja, teismas sprendė, kad nėra sąlygų tenkinti tokį prevencinį ieškinį. Teismas sprendė,  vien tas faktas, kad apsaugos darbuotojas neįsileido antstolio į saugomą teritoriją, nėra pagrindas daryti išvados, kad atsakovė trukdo ieškovei netgi apžiūrėti savo turtą. Policijos pažyma patvirtina piliečio G. L., o ne atsakovės veiksmus.

2. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai motyvai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-06-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, jog yra realus pavojus, kad neteisėtais, ieškovės turtines teises pažeidžiančiais veiksmais gali būti padaryta itin didelės žalos ieškovės turtui, o ieškovė, reikšdama prevencinį ieškinį, siekia uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią dar didesnės žalos padarymo galimybę ateityje, bet nepriteisti konkretų jau patirtos žalos dydį.

8. Turtas, kuriuo naudojasi atsakovė savo ūkinėje - komercinėje veikloje yra ieškovės nuosavybė. Atsakovė neteisėtai užvaldė svetimą turtą ir tokiu savo elgesiu pažeidė ieškovės interesus. Nuosavybės teisės pažeidimą patvirtina tai, kad atsakovė trukdo ieškovei tinkamai naudotis jam teisėtai priklausančiu turtu. Tai reiškia, kad ieškovė turi subjektinę teisę reikalauti, jog atsakovė nedelsiant nutrauktų tokį nuosavybės teisės pažeidimą. Atsakovės veiksmai rodo, kad yra realus pavojus, jog neuždraudus jai atlikti reikalaujamų veiksmų, gali kilti itin didelė žala. Atsakovė ūkinėje veikloje naudojasi ieškovės turtu, neleidžia ieškovei patekti į jo turto buvimo teritoriją. Be to, buvo ketinta neteisėtai išvežti galimai ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovei neteisėtai užvaldžius ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, daroma žala ne tik ieškovės turtinėms teisėms, bet ir pačiam turtui, o neuždraudus šių neteisėtų veiksmų, gresia pavojus dar didesnei žalai atsirasti. Atsakovės naudojamas pastatas ir įrengimai (jų elementai) gali ne tik susidėvėti, bet ir nepataisomai sugesti ar suirti atsitiktinių perkrovų metu. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad jau dabar yra realus pavojus, kad šiais ieškovės  turtines teises pažeidžiančiais veiksmais gali būti padaryta itin didelės žalos ieškovės turtui, o ieškovė, pareikšdama prevencinį ieškinį, siekia uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią dar didesnės žalos padarymo galimybę.

9. Ieškovė aiškiai nurodė kokiu turtu reikalauja uždrausti naudotis. Ieškovei nuosavybės teise priklauso visas 2010-09-22 pirkimo – pardavimo sutarties prieduose nurodytas turtas, išskyrus tą, kuris perduotas UAB „Sprendimų medis“ 2014-07-25 ir 2014-08-06 įrangos pirkimo pardavimo sutartimis, t.y. išskyrus 8 hidraulines reguliuojamas formas ir betono gamybos linijos valdymo kompleksą. Atsakovė turėjo būti įpareigota nesinaudoti  tuo ieškovei priklausančiu turtu, kurio nuosavybės klausimas šioje byloje nėra kvestionuojamas.

10. Tai, kad teismui nėra aiški visa ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto apimtis, dar nereiškia, kad atsakovės veikloje apskritai nėra naudojamas joks ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas.
11. Teigia, kad antstolio rašte pateikta pakankamai informacijos, kurios pagrindu galima daryti išvadą apie atsakovės veiksmus, kuriais sukeliama žala ieškovės turtui. Mano, jog atsakovė sąmoningai vengia, kad būtų užfiksuoti ieškovės turtui žalą sukeliantys veiksmai, nes į AB „Aksa“ teritoriją nebuvo įleistas antstolis. Sprendimo argumentas, kad antstolio raštas yra neinformatyvus,neatitinka tikrovės ir neturi įtakos sprendžiant reikalavimų pagrįstumo.

12. Nurodo, kad atsakovė gali nevaržomai perleisti tretiesiems asmenims ieškovės turtą, todėl ieškovės turtui yra iškilusi reali grėsmė. Ieškovei negalint patekti į jos turto buvimo teritoriją, nežinoma dabartinė turto būklė ir sudėtis.

13. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pažyma patvirtina, kad 2014-01-17 G. L. ketino išvežti juodojo metalo laužą iš RUAB „Vespila“ teritorijos ir tai patvirtina atsakovės, bet ne G. L. veiksmų neteisėtumą ir tai, kad ieškovės turtui yra iškilusi reali grėsmė. Neatmeta tikimybės, kad G. L. iš teritorijos bandytas išvežti juodojo metalo laužas, galimai yra ieškovės nuosavybė.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, teismo 2015-06-03 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad nesinaudoja ieškovės turtu ir neketina to daryti. Byloje pateikti įrodymai nepagrindžia neteisėto naudojimosi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nėra įrodytos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos. Ieškovė  nepateikė jokių įrodymų kaip ir kokiu būdu yra naudojamas jo turtas atsakovės ūkinėje - komercinėje veikloje, neįrodyta ir tikėtinai atsirandančios žalos grėsmė. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės turtas yra tame pačiame sklype kaip ir atsakovei priklausantis pastatų kompleksas, neįrodo, jog turtas faktiškai yra naudojamas atsakovės ūkinėje - komercinėje veikloje. Ieškovei nepateikus įrodymų, atitinkamos aplinkybės negali būti preziumuojamos atsakovės nenaudai.

15. Antstolio raštas negali būti vertinamas kaip faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi, nes neatitinka tokiam protokolui keliamų reikalavimų.  Didesnė įrodomoji galia įstatymo yra suteikiama būtent faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui. Be to, antstolio surašytas dokumentas nebuvo atliktas teismo pavedimu.

16. Nurodo, jog galbūt G. L. neteisėtai valdo ieškovės turtą, nes jis ketino išvežti galimai RUAB „Vespila“ turtą iš teritorijos. Visagino policijos komisariato 2014-10-20 raštas niekaip neatspindi atsakovės veiksmų ar kokio nors turto perleidimo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nesiėmė veiksmų kaip protingas, atidus ir rūpestingas ūkio subjektas, siekdamas patekti į atsakovės teritoriją. Su atsakove nebuvo derinti veiksmai, jog antstolis atvyks į teritoriją bei apžiūrės turtą. Be to, neaišku ir nepatvirtinta, kad antstolis buvo atvykęs į konkrečią atsakovės ūkinės – komercinės veikos vykdymo teritoriją, jog jam buvo drausta patekti į kokią nors teritoriją, ar kad draudimas kaip nors būtų susijęs su atsakovės nurodymais.

17. Ieškovė 2015-10-09 pateikė teismui prašymą priimti naujus įrodymus – 2015-10-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2010-09-22 ilgalaikio turto sąrašo išrašą, Kauno apygardos teismo 2015-09-17 nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

              IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas - reikalavimas uždrausti atsakovei naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais tenkinamas, kita reikalavimo dalis dėl naudojomosi įrengimais perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies, 2 ,4 punktai ). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Dėl nagrinėjimo atidėjimo

19. Atsakovė teisme 2017-12-19 gautu prašymu prašo bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka atidėti iki 2018-02-17 , kol baigsis kasacinio skundo pateikimo civilinėje byloje Nr.e2-4220-565/2016, t.y. byloje dėl kurios išnagrinėjimo buvo sustabdytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, terminas.

20. Prašymas netenkinamas

21. Apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka 2017-12-19 teismo posėdyje specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbta 2017-11-20. CPK nenustato konkrečių priežasčių kurioms esant bylos nagrinėjimas turėtų būti atidėtas. Atsakovė to priežastimi nurodo ketinimą pateikti kasaciniam teismui patikslintą kasacinį skundą, nes pirminį skundą priimti atsisakyta.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka procesas nevyko dėl civilinės bylos Nr.e2-4220-565/2016 nagrinėjimo. Šiuo metu teismo sprendimas įsiteisėjęs, jo  vykdymas nesustabdytas, taigi jis vykdytinas ( CPK 18 straipsnis).Kasacinis skundas šioje byloje nepriimtas, ar analogiškas skundas bus pateiktas dar kartą ir šį kartą priimtas nežinoma. Atsižvelgiant į pasakytą , į bylos sustabdymo laikotarpį ( apie pusantrų metų), pats apeliacinis procesas tęsiasi jau treti metai, kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo atidėjimas dar dviems mėnesiams pažeistų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus ( CPK 7 straipsnis). Dėl pasakyto šis prašymas atmetamas.

      Dėl naujų įrodymų prijungimo

23. Apeliantė pateikė teismui naujus įrodymus – antstolio S. U. 2015-10-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.130,2010-09-22 ilgalaikio turto sąrašo išrašą, Kauno apygardos teismo 2015-09-17 nutarties kopiją. Prašo juos pridėti prie bylos ir vertinti sykiu su kitais įrodymais.

24. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

25. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinanti, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, sykiu turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodyta praktika).

26. Šiuo atveju sprendžiama, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, prie jo pridėta medžiaga ir teismo nutartis, buvusi procesiniu pagrindu antstoliui surašyti šį protokolą, pridėtini prie bylos įrodymų ir vertintini. Jie parengti po skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra reikšmingų bylai duomenų apie ginčo dalyko- pastatų naudojimą, šalies piktnaudžiavimo  procesu požymių nekonstatuojama.

27. Naujai pateikti įrodymai susipažinti ir savo nuomonei dėl jų pareikšti buvo išsiųsti atsakovės atstovei ( t.IV, b.l.61).

28. Naujai pateikti 2010-09-22 ilgalaikio turto sąrašo išrašą priimti atsisakoma, nes nebuvo procesinių kliūčių jį pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu.

Dėl pastatų

29. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įregistruotas nekilnojamas turtas – statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovei RUAB „Vespila“ ir atsakovei AB „Aksa“. VĮ Registrų centras duomenimis RUAB „Vespila“ nuosavybės teise valdo šiuos daiktus: 1. pastatą – stotį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2. pastatą – sveikatingumo kompleksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3. pastatą – medienos apdirbimo cecho buitinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4. pastatą - medienos apdirbimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5. pastatą – lentpjūvės cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6. pastatą – materialinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7. pastatą – priėmimo iškrovimo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8. pastatą – kanalizacinę siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9. pastatą – administracinį buitinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10. pastatą – gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11. pastatą – autogaražą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12. pastatą – valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13. Pastatą-gamybinį pastatą, unik.Nr.(duomenys neskelbtini) ; 14. susisiekimo komunikacijas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 62-71). Ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovei AB „Aksa“ savo ūkinėje komercinėje veikloje naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, pastatais ir įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini).

30. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovei atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.).

31. Taigi, reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti dar nepadaryta arba jau padaryta, tačiau abiem atvejais turi būti reali jos atsiradimo grėsmė ateityje, o ieškovės siekis – pašalinti tokią grėsmę. Viena prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, turi būti įrodyta ieškovės, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovė, prevenciniu ieškiniu teigdama esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jos teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovės požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan.

32. Neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-147/2013; kt.).

33. Šiuo atveju ginčo dėl nekilnojamojo turto, priklausančio ir registruoto  RUAB „Vespila“ nuosavybės teise, nėra, tačiau atsakovė AB „Aksa“ į teritoriją, kurioje yra išvardintas ieškovės nekilnojamasis turtas bei paties atsakovės turtas, vyksta gamyba, ieškovės neįleidžia. Šią aplinkybę patvirtina antstolio L. J. 2014-11-06 raštas ( t. 1, b. l. 72-74).

34. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė papildomą įrodymą – antstolio S. U. parengtą 2015-10-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, jog AB „Aksa“ naudojasi RUAB „Vespila“ turtu: gamybiniu pastatu, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), kur laikomi lengvieji automobiliai, gamybinės atliekos,  administraciniu buitiniu pastatu, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovės darbuotojų persirengimo patalpos, gamybiniu pastatu, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame veikia laboratorija, stovi suvirinimo mašina,  garažu, unik.Nr.(duomenys neskelbtini), ,kur laikomi automobiliai, priėmimo iškrovimo įrenginiu, unik. Nr.(duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 23-35).

35. Aukščiau pasakyta leidžia daryti išvadą, jog  atsakovė naudojasi ieškovės statiniais, pastatais savo interesais – laiko juose savo turtą  ar leidžia tai daryti kitiems asmenims, vykdo juose veiklą. Naudodamasi svetimu turtu atsakovė neišvengiamai daro poveikį turto stoviui, jis dėvisi, atsiranda turto sugadinimo  ar net sunaikinimo pavojus. Pastebima, jog atsakovė neprileidžia atsakovės prie šio turto, todėl ieškovė negali daryti fizinės įtakos  turto saugumui užtikrinti , priežiūrai, negali atlikti būtino remonto, konservavimo ir pan. darbų, kas irgi didina žalos padarymo šiam turtui tikimybę.

36. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo negalima nustatyti ar atsakovė naudojasi ir kaip kitu nekilnojamuoju ieškovės turtu, bet tai, teismo vertinimu, nėra kliūtis tenkinti prevencinį reikalavimą dėl šio turto. Šis turtas fiziškai yra ieškovės žinioje, prie jo ieškovės atstovai neprileidžiami, tad galimybė naudotis turtu priklauso tik nuo pačios atsakovės poreikių ir jos sprendimų. Turtu naudojantis ar net ir juo nesinaudojant , bet neprižiūrint ir neleidžiant turto savininkui įtakoti į statinių stovį, atsiranda žalos jam padarymo ( kilimo) tikimybė. Siekiant tokios tikimybės išvengti ieškovei uždraustina naudotis visai ieškovei priklausančiais statiniais.

Dėl įrenginių

37. Ieškinio dalis, kuria RUAB „Vespila“ prašė uždrausti atsakovei AB „Aksa“ naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes dėl šios ieškinio dalies teismui nepavyko atskleisti bylos esmės, o pagal turimus duomenis to padaryti apeliacinės instancijos teisme negalima ( CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).

39. Ieškiniu prašoma uždrausti naudotis ieškovės turtu-įrenginiais, esančiais žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuosavybės pagrindu į įrenginius nurodo 2010-09-22 pirkimo-pardavimo sutartį, jos 1 ir 2 priedus, kuriuose šis turtas išvardytas ( 231 ir 67 vienetai įvairaus turto ).

40. Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1dalies 2punktą Ieškovė ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis)( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

41. Nesant ieškinyje nurodyto konkretaus turto-įrenginių dėl kurio ieškinys teikiamas, sutiktina su atsakovu, jog taip suformuluotas ieškinio reikalavimą trukdo kitai šaliai tinkamai suformuluoti ir pateikti atsikirtimus. Pastebima, jog ieškinio patenkinimo atveju , jeigu iškils priverstinio teismo sprendimo vykdymo būtinumas, nesant konkrečių nuorodų į  turtą, kuriam teismo taikomi ribojimai, teismo sprendimo įvykdymas būtų labai apsunkintas, nes vykdomajame dokumente turi būti nurodoma rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui( CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Esant tik įrašui apie  „įrenginius“ , esančius konkrečiame žemės sklype , tokio dokumento realus įvykdymas gali tapti hipotetiniu.

42. Pasakyta leidžia spręsti, jog tokio nekonkretaus reikalavimo teismas negalėjo priimti ir nagrinėti, turėjo nurodyti ieškovei pašalinti procesinio dokumento trūkumus .Tas galėjo būti atlikta ir vėlesnėje nei ieškinio priėmimas stadijoje, o trūkumų po teismo nurodymo nepašalinus reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu, o ne atmestas( CPK 138 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas,2 dalis).

43. Kolegija pastebi, jog po Panevėžio apygardos teismo 2015-10-30 sprendimo, kuriuo bylos dalis buvo perduota nagrinėti iš naujo, pirmos instancijos teismas nurodė ieškovei pašalinti šiuos ieškinio trūkumus ( dėl įrenginių konkretizavimo) ir ieškovė tą padarė - pateikė konkretizuotą ieškinį, kurį teismas priėmė ( t.III, b.l.1-12).

44. Atsakovė pateikė Visagino miesto apylinkės teismui prašymą patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu, nes Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016-04-14 nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2015-10-30 sprendimą, kuriuo bylos dalis buvo perduota nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas šio prašymo neišnagrinėjo ir persiuntė jį apygardos teismui. Papildomai atsakovė apygardos teismui 2016-06-23 pateikė prašymą palikti nenagrinėtu patikslintą ieškinį, nes pirmos instancijos teisme susiklostė tokia procesinė situacija , kad nagrinėjamos dvi civilinės bylos tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

45. Kadangi klausimai susiję su galimu ieškinio palikimu nenagrinėtu turi būti visų pirma sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės pirmos instancijos teisme, kolegija apeliaciniame procese šio klausimo nenagrinėja.

46. Bylos dalį perdavus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą priklausomai nuo bylos baigties turės atlikti pirmos instancijos teismas ( CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinio reikalavimą - uždrausti AB „Aksa“ naudotis RUAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), patenkinti.

Uždrausti AB „Aksa“, kodas 133502520, savo ūkinėje komercinėje veikloje naudotis RUAB „Vespila“ nuosavybės teise valdomais daiktais:

1. pastatu – kompresorinė stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2. pastatu – sveikatingumo kompleksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3. pastatu – medienos apdirbimo cecho buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4. pastatu - medienos apdirbimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5. pastatu – lentpjūvės cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6. pastatu – materialinis sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

7. pastatu – priėmimo iškrovimo įrenginys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

8. pastatu – kanalizacinė siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

9. pastatu – administracinis buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

10. pastatu – gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

11. pastatu – autogaražas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

12. pastatu – valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

13. pastatu - gamybinis pastatas, unik.Nr.(duomenys neskelbtini);

14. susisiekimo komunikacijomis-geležinkelis Nr.16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinio reikalavimą- uždrausti AB „Aksa“ naudotis RUAB „Vespila“ nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini), perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                             Eigirdas Činka

                                                                      Nijolė Danguolė Smetonienė

                                                                      Birutė Jonaitienė