Civilinė byla Nr. e2A-1024-886/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00294-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Legal Balance (toliau – ieškovė) 2021 m. sausio 8 d. ieškiniu (CBP-345) prašė iš atsakovo E. P. (toliau – atsakovas) priteisti: 1) 1 181,72 Eur negrąžinto kredito; 2) 124,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 50,05 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 249,96 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.); 5) 25,48 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (1 181,72 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.); 6) 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 181,72 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 36 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų.
2. Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė UAB BnP Finance ir atsakovė 2019 m. kovo 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-xzg8py2y (toliau – ir sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1 300 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui (iki 2023 m. kovo 7 d.), o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito mokestį: 785,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 25,48 proc.) ir 468 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė pagal 2020 m. kovo 3 d. periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 ir bylų perdavimo aktą Nr. 2 perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovui buvo siunčiami raginimai sumokėti skolą, išsiųstas pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą, kuriuo jis informuotas, kad turi skolą grąžinti ieškovei. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, jis buvo įspėtas apie sutarties nutraukimą. Vartojimo kredito sutartis nutraukta 2020 m. kovo 11 d. ir apie tai atsakovui pranešta 2020 m. vasario 24 d. pranešimu.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovo priteisė: 1 181,72 Eur negrąžinto kredito; 124,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 11 d.); 50,05 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 11 d.); 249,96 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 11 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. sausio 8 d.); 46,20 Eur negautų pajamų nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 5 d.); 25,48 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 7 d. – 836,19 Eur; 2021 m. balandžio 7 d. – 810,49 Eur; 2021 m. gegužės 7 d. – 784,25 Eur; 2021 m. birželio 7 d. – 757,45 Eur; 2021 m. liepos 7 d. – 730,08 Eur; 2021 m. rugpjūčio 7 d. – 702,13 Eur; 2021 m. rugsėjo 7 d. – 673,59 Eur; 2021 m. spalio 7 d. – 644,44 Eur; 2021 m. lapkričio 7 d. – 614,67 Eur; 2021 m. gruodžio 7 d. – 584,27 Eur; 2022 m. sausio 7 d. – 553,22 Eur; 2022 m. vasario 7 d. – 521,51 Eur; 2022 m. kovo 7 d. – 489,13 Eur; 2022 m. balandžio 7 d. – 456,06 Eur; 2022 m. gegužės 7 d. – 422,29 Eur; 2022 m. birželio 7 d. – 387,80 Eur; 2022 m. liepos 7 d. – 352,58 Eur; 2022 m. rugpjūčio 7 d. – 316,61 Eur; 2022 m. rugsėjo 7 d. – 279,88 Eur; 2022 m. spalio 7 d. – 242,37 Eur; 2022 m. lapkričio 7 d. – 204,06 Eur; 2022 m. gruodžio 7 d. – 164,94 Eur; 2023 m. sausio 7 d. – 124,99 Eur; 2023 m. vasario 7 d. – 84,19 Eur; 2023 m. kovo 7 d. – 42,53 Eur); 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 652,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 131 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimu pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-xzg8py2y bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (25,48 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas atsižvelgė į tai, kad sutartis yra nutraukta ir yra pasibaigęs atsakovui suteikto kredito grąžinimo terminas, iš atsakovo ieškovei priteisė 1 181,72 Eur negrąžinto kredito, 124,56 Eur palūkanų už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 11 d.) ir 50,05 Eur administravimo mokesčio.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos sudaro 249,96 Eur. Šią sumą apskaičiavo, taikydamas metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą 25,48 proc. (arba 0,2548) nuo negrąžintos kredito dalies (1 181,72 Eur) už 303 dienų laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 11 d.) iki ieškinio parengimo (2021 m. sausio 8 d.) (1 181,72 × 0,2548 x 303/365 = 249,96). Teismas nurodė, kad tiek palūkanų ieškovė būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį ir tenkino ieškovės reikalavimą dėl 249,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 11 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) priteisimo.
7. Teismas, siekdamas nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, sprendė esant tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti konkrečią nuostolių sumą (46,20 Eur) už 56 dienų laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 5 d.), taikant metinę pelno palūkanų normą nuo negrąžintos kredito dalies už 56 dienas (1 181,72 × 0,2548 x 56/365 = 249,96) ir procentinę išraišką, t. y. 25,48 procentų metinės palūkanų normos dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo už akių priėmimo (2021 m. kovo 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.
8. Teismas, nustatęs, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą priteisti 25,48 proc. kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 181,72 Eur) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, atmetė reikalavimą dėl jos pagrindu skaičiuojamų kompensacinių palūkanų priteisimo.
9. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti prievolę, teismas iš jo ieškovei priteisė 5 procentus metinių procesinių palūkanų, taip pat proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisė 131 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – apeliantė) 2021 m. kovo 25 d. apeliaciniu skundu (DOK-38652) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis teismas nusprendė: 1) pakeisti ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) nuo ieškinio parengimo dienos skaičiavimo tvarką ir nuostolius skaičiuoti pagal sutartyje numatytą pelno palūkanų normą ne nuo visos negrąžintos kredito dalies, bet nuo mokėjimo grafike nurodyto kiekvieną mėnesį mažėjančio kredito likučio; 2) atmesti ieškinio reikalavimą dėl 25,48 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 181,72 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu prašo, pakeitus teismo sprendimo atitinkamas dalis dėl dalies atmestų ieškinio reikalavimų, šiuos reikalavimus tenkinti: 1) tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 25,48 procentų negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (1 181,72 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 11 d.), priteisimo, ir šią sumą priteisti; 2) tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 25,48 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 181,72 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos (2023 m. kovo 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šią sumą priteisti; 4) visa apimtimi tenkinti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 157 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliantė taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nustatė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta, todėl nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas.
2.2. Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto mokėjimo grafiko sudarymo prielaidas, į sutarties nutraukimo faktą, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes ir kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
2.3. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Kadangi atsakovas nemoka įmokų, o šalys susitarė, kad, atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, ieškovė turi teisę į reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo visišką patenkinimą, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) konkrečia suma ir nepririšant jos prie sutarties grafiko. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti. Ieškovės reikalavimai priteisti negautas pajamas (nuostolius) atitinka VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus
2.4. Apeliantė turi teisę į reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 25,48 procento mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kreditą (1 181,72 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
2.5. Nepagrįstai reikalavimas dėl 25,48 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 181,72 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos prilygintas kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis negali viršyti VKĮ 11 str. 8 d. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo, tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.
2.6. Teismas nepagrįstai sutarties termino pabaigos datą kartu pripažino ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne su Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta.
2.7. Atsižvelgus į sutarties nutraukimo faktą, apeliantė negavo planuotų pajamų, patyrė ir ateityje patirs nuostolius kol atsakovas negrąžins visą vartojimo kredito sumą. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys prievolę grąžinti visą kredito sumą, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis, t.y., kad atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas.
2.8. Teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškinio reikalavimų, todėl nepagrįstai nepriteisė visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
12. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ su atsakovu 2019 m. kovo 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-xzg8py2py, pagal kurią suteikė atsakovui 1 300 Eur vartojimo kreditą (paskolą) 48 mėnesių laikotarpiui (iki 2023 m. kovo 7 d.). Pažymėtina, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito mokestį: 785,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 25,48 proc.) ir 468 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė pagal 2020 m. kovo 3 d. periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 ir bylų perdavimo aktą Nr.2 perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Atsakovui buvo siunčiami raginimai sumokėti skolą, išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo ir pareigos grąžinti skolą ieškovei. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, jis buvo įspėtas apie sutarties nutraukimą. Vartojimo kredito sutartis nutraukta 2020 m. kovo 11 d., apie tai atsakovui pranešta 2020 m. vasario 24 d. pranešimu.
2.1. Pastaba. Ieškinio teksto dalyje ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje galimai dėl rašymo apsirikimo klaidingai įrašyta vartojimo kredito sutarties termino pabaiga (2023 m. spalio 11 d.). Iš ieškinio priedų matyti, kad 2019 m. kovo 7 d. sutartis sudaryta 48 mėnesių terminui, ir nėra duomenų apie jo pratęsimą, todėl sutarties termino pabaiga yra 2023 m. kovo 7 d. Nustačius šias aplinkybes, visame šios nutarties tekste nurodoma sutarties termino pabaigos teisinga data – 2023 m. kovo 7 d.
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria nepriteista dalis negautų pajamų (nuostolių) ir dalis bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Apeliantė ginčija teismo sprendimo dalį, kuria netenkinta dalis ieškinio reikalavimų:
16.1 dėl 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už 1 181,72 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.);
16.2 dėl 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už 1 181,72 Eur negrąžintą vartojimo kreditą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos;
16.3 dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
17. Apeliantė ginčydama teismo sprendimo dalį dėl nepriteistų visa apimtimi jos reikalaujamų negautų pajamų (nuostolių), ir prašydama priteisti negautas pajamas – 25,48 proc. metinių mokėjimo (pelno) palūkanų normą, paskaičiuotą už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 181,72 Eur) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.) ir už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi mokėjimo grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.
18. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
19. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį.
20. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 327- 687/2015).
21. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
22. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
23. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo įmokų pagal sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką, todėl sutartis 2020 m. kovo 11 d. nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 333- 248/2018).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
26. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, vertina, kad pagal prie sutarties pateiktą mokėjimo grafiką vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėtų, todėl apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant pagal sutartyje sulygtą metinę palūkanų normą nuo ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, nes palūkanos sudarytų didesnę sumą, nei ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį jų gauti. Ieškovė (apeliantė) nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad realiai jos patirti didesni nuostoliai (negautos pajamos), nei nustatė pirmosios instancijos teismas, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio
28. Atsakovui, pažeidusiam vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės realūs ir pagrįsti patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis tinkamos sutarties vykdymo atveju, yra ginčo sutartimi sulygtas metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagal ginčo sutarties grafike nurodyto tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likučio, bet ne nuo visos negrąžintos kredito sumos. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti ginčo sutartimi sulygtas mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies, t. y. ieškovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomo priteisti dydžio nuostolių neįrodė (CPK 178 straipsnis).
29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais išaiškinimais, sprendžia, jog tenkinus ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), kurių dydis nustatomas taikant 25,48 procentų metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą už negrąžintą kredito sumą (1 181,72 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso ribos, kurios apima tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai būtų tikimasi sutarties tinkamo įvykdymo atveju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei sutartyje nustatytas kredito grąžinimo terminas, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
30. Remiantis išdėstytais argumentais ir vadovaujantis nurodyta aktualia kasacinio teismo praktika, apeliacinis skundas atmetamas. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs viso jam suteikto vartojimo kredito, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie argumentai laikomi nepagrįstais, nes apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 25,48 procentų metine palūkanų norma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra įrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokio reikalavimo netenkino.
31. Nors apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl 249,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 11 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.), 46,20 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 5 d.), tačiau įvertinus ieškovės pirmosios instancijos teisme pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad šis reikalavimas iš esmės yra tiesiogiai susijęs su skundžiama teismo sprendimo dalimi (iš esmės apskaičiuotas už tą patį laikotarpį), t. y. pirmosios instancijos teismui sprendimu priteisus fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) sumą, kuri paskaičiuota už tą patį laikotarpį (nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2021 m. kovo 5 d.), kaip ir priteistos negautos pajamos (nuostoliai), apskaičiuoti pagal procentinę dalį pagal mokėjimo grafiką (nuo 2021 m. sausio 8 d. iki sutarties termino pabaigos – 2023 m. kovo 7 d.), apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas sprendžia, kad yra pagrindas peržiūrėti ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
32. Kredito sutarties specialiųjų sąlygų kredito grąžinimo grafike nurodyta ir palūkanų norma (25,48 proc.), ir kiekvieną mėnesį aiškiai apibrėžtas palūkanų dydis, kurį atsakovas turėjo sumokėti per visą sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2023 m. kovo 7 d. Kaip minėta, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį, iš viso – 785,60 Eur, ir iš suma laikoma pagrįstais ir įrodytais ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis). Šiuo atveju skundžiamu sprendimu už akių ieškovei iš atsakovo priteista 124,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, 249 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 11 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.), 46,20 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 5 d.) ir 25,48 procentai negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.) nuo pagal sutartyje nustatytą grafiką tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
33. Vis dėlto, minėta, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 25,48 procentų metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.), galėjo reikšti ne didesnei nei 661,04 Eur sumai (785,60–124,56=661,04). Kaip minėta, būtent ši suma laikytina įrodytais ir pagrįstais ieškovės nuostoliais (negautomis pajamomis). Ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie jos patirtus kitus nuotolius (negautas pajamas), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo didesne apimtimi, nei buvo mokėjimo grafiku sulygtos mokėjimo pelno palūkanos (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiai išvadai neturi įtakos ir negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimas už skirtingus laikotarpius.
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas iš dalies pakeisti skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, paskaičiuojant fiksuotą negautų pajamų (nuostolių) dalį pagal sutartyje sulygtas metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal sutartyje mokėjimo grafike nurodyto tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likučio. Pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 11 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. rugpjūčio 10 d.) įrodytas ieškovės realiai negautų pajamų (nuostolių) dydis sudaro 351,22 Eur (pagal mokėjimo grafiką nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d.) (23,48+ 23,06+ 22,62+ 22,18+ 21,73+ 21,27+ 20,80+ 20,31+ 19,82+ 19,32+ 18,81+ 18,29+ 17,75+ 17,21+ 16,65+ 16,08+ 15,50+ 14,91+ 1,43; (14,30 Eur x 3 d./30 d.=1,43 Eur) ir 25,48 procentai negautų pajamų (nuostolių) už laiku negrąžintą kreditą, nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2023 m. kovo 7 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2023 m. kovo 7 d.) negali viršyti 309,82 Eur sumos (785,60–124,56–351,22=309,82) CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskaičiavimo
35. Apeliantė ginčija sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, remdamasi argumentu, kad ieškiniu pareikšti materialiniai reikalavimai turėjo būti patenkinti didesne apimtimi. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas nėra tenkinamas, t. y. pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą dėl ieškovės negautų pajamų (nuostolių) po ginčo sutarties nutraukimo, tačiau apeliacinės instancijos teismui peržiūrėjus ir iš dalies pakeitus sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista fiksuota negautų pajamų (nuostolių) suma, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 157 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 36 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur už teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškinio reikalavimų patenkinta dalis sudaro 83,33 procentus ir nurodė priteisti ieškovei iš atsakovo 131 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Pirmosios instancijos teismas neįvertino dviejų ieškinio reikalavimų dėl negautų pajamų priteisimo, kurių dydis nustatomas tokia tvarka: 1) reikalavimo priteisti negautas pajamas, 25,48 proc. nuo visos negrąžinto kredito sumos nuo ieškinio parengimo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip sutarties termino pabaigos (t. y. už 780 dienų), dydis yra 643,45 Eur (1 181,72 Eur x 0,2548 x 780 d./365 d. = 643,45 Eur) (85 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) reikalavimo priteisti negautas pajamas, 25,48 proc. nuo visos negrąžinto kredito sumos nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo; šiuo reikalavimu ieškovė prašo priteisti periodines išmokas, todėl jo dydis pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktą nustatomas pagal bendrą išmokų už trejus metus sumą: 1 181,72 Eur x 0,2548 x 1095 d./365 d. = 903,31 Eur. Įvertinus šiuos du reikalavimus, ieškinio suma sudaro 3 153,05 Eur (3 153,05=1 181,72+ 124,56+ 50,05+ 249,96+ 643,45+ 903,31).
38. Apeliacinės instancijos teisme konkreti negautų pajamų suma perskaičiuojama iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ir sudaro 351,22 Eur. Taigi šia nutartimi ieškinio patenkintų reikalavimų dalis sudaro 1 707,55 Eur sumą (1 181,72+ 124,56 + 50,05+ 351,22 =1 707,55). Pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykis yra 54,16 proc. (1 707,55/3 153,05=0,5416). Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų dalis sudaro 54,16 procentus. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteisiamų išlaidų suma sumažinama nuo 131 Eur iki 85,03 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalis 1, 5 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
39. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą už akių pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 1 181,72 Eur ( tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 72 ct) negrąžinto kredito, 124,56 Eur ( šimtą dvidešimt keturis eurus 56 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų ir 50,05 Eur (penkiasdešimt eurų 5 ct) administravimo mokesčio paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 11 d.), 351,22 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 22 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 11 d.) iki šios nutarties priėmimo dienos (2021 m. rugpjūčio 10 d.), 25,48 proc. negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. kovo 7 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1 707,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,03 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „BnP Finance“, juridinio asmens kodas, 302447985 ir atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 7 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-xzg8py2y Bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą, kad „Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Laima Kriaučiūnaitė