Civilinė byla Nr. e2A-767-480/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07276-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

2018 m. liepos 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Rūtos Palubinskaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-444-775/2016 pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Graderlitas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. S. 5 901,01 Eur už aplinkai padarytą žalą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovės pareigūnai 2013 m. gegužės 30 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad atsakovas, neturėdamas tam reikiamo leidimo ir nesilaikydamas numatytų terminų, žemės valdoje, priklausančioje atsakovui, pasitelkęs UAB „Graderlitas“ darbuotojus, organizavo miško paklotės frezavimo darbus, kurių metu savavališkai sufrezavo miško paklotę 0,41 ha plote, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta bauda. Frezavimo darbai miškininkystės praktikoje netaikomi, tai atgyvenęs metodas, kuris labiausiai pažeidžia dirvos struktūrą. Frezavimas pažeidžia medžių šaknis ir infekcija plinta per žaizdas, o tai skatina šakninės pinties plitimą. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“, atsakovo padaryta žala aplinkai sudaro 20 500 Lt (5937,21 Eur). Atsakovas buvo įpareigotas sumokėti šią sumą, tačiau to nepadarė.
2. Atsakovas D. S. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad miškas nuolatos buvo teršiamas šiukšlėmis, dėl šakninės pinties pradėjo nykti, apaugo krūmais, todėl siekdamas įgyvendinti miško savininkui nustatytą pareigą atkurti mišką, pasikonsultavęs su miškų ūkio mokslo darbuotojais, nusprendė pasinaudoti savaiminio atžėlimo skatinimo paramos priemonėmis, numatytomis Miškotvarkos projekte. Nurodytiems darbams atlikti sudarė sutartį su UAB „Graderlitas“, kuri įdirbo sklypą naudojant miško frezą – smulkintuvą ir išnaikino nereikalingus krūmus, kelmus. Atsakovo nuomone, žalos aplinkai jis nepadarė. UAB „Graderlitas“ sufrezavo žemės dangą, tačiau jos supurenimas negali būti traktuojamas kaip miško paklotės sugadinimas, kol neįrodyta, kad žemės dangos struktūra atlikus šiuos veiksmus pakito. Viskas buvo atlikta tinkamai, kadangi atsikūrė samana, buvo išnaikinti nereikalingi krūmai, šiuo metu auga atsikuriantys lapuočiai, prižėlę pušų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės Valstybinės miškų tarnybos atsakovui D. S. 1220 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad atsakovo miško 2005 m. rugpjūčio 29 d. miškotvarkos projekte 2005–2014 m. kaip vienas iš miško atkūrimo būdų buvo nurodytas palikimas želti; remiantis projekto bendrosios dalies nuostatomis, savaiminiam atžėlimui skatinti gali būti taikomos paramos priemonės, viena iš kurių – viršutinio dirvožemio sluoksnio supurenimas. Miškotvarkos projekto autorius M. K. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas projekto nepažeidė; toks dirvos supurenimas yra jos mineralizavimas, jis teisės aktais nėra draudžiamas. Kadangi Miškotvarkos projekte buvo suprojektuotas atsakovo sklypo savaiminis žėlimas, tai dėl dirvos supurenimo nereikėjo atskiro projekto.
5. Teismas nurodė, kad byloje buvo atlikta ekspertizė, pagal eksperto išvadą žala gamtai nebuvo padaryta. Anot eksperto, miško paklotės frezavimas nemažina dirvožemio našumo, priešingai, jis taikomas siekiant paspartinti jos irimą, didinti paviršinio dirvožemio sluoksnio derlingumą, suaktyvinti medžių žėlimą. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799, 31.5 punkte įtvirtinta, kad privataus miško savininkas privalo atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais ir priemonėmis, kurie turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai, išsaugo dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę. Šios normos pagrindu ekspertas sprendė, kad privataus miško savininkas miško paklotę galėjo naudoti savo nuožiūra, teisės aktai nedraudžia miško paklotės (kaip ištekliaus) naudojimo.
6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės atstovas neneigė, jog dirvos purenimas naudojant frezą nedraudžiamas (tačiau tik tam tikro tipo miško dirvos). Be to, ekspertizės akto išvadoje pažymėta, kad, remiantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199, dirvos purenimas yra leistinas dirvos paruošimo būdas atsakovo Miškotvarkos projekte nurodytos miško grupės ir pogrupio (II-IV A) miškuose.
7. Ieškovė 2016 m. lapkričio 18 d. Miško žėlinių apskaitos aktu siekė įrodyti, kad miško atsikūrimas vyksta tik pusėje žemės sklypo. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog būtent dirvos supurenimas freza, o ne kiti veiksniai, lėmė dalinį miško atsikūrimą, nes atsakovas sufrezavo viso 0,41 ha sklypo miško paklotę. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir kitos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – atliktų miško paklotės frezavimo darbų ir tik dalies miško atsikūrimo priežastinio ryšio, nors skiriant ekspertizę turėjo galimybę tokį klausimą užduoti ekspertui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinė miškų tarnyba prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo 5 901,01 Eur už aplinkai padarytą žalą ieškovo Valstybinės miškų tarnybos naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai rėmėsi dr. J. B. atliktos ekspertizės išvada. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas ekspertas yra kompetentingas tokią ekspertizę atlikti, kad jis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertas prieš atlikdamas ekspertizę teismui neprisiekė, nevertino faktinės padėties natūroje, išvadas pateikė kaip samprotavimus, o ne nagrinėjamos situacijos vertinimą.
2. Teismas neįvertino miškotvarkos projekto, iš kurio turinio matyti, kad susidarę miško aikštelės turi būti paliekamos savaiminiam atžėlimui be jokio įsikišimo, o ne atželdinamos, todėl miško frezavimas laikytinas miško paklotės sunaikinimu. Teismas taip pat neįvertino, kad miškas galėjo būti atkuriamas mažiausią neigiamą aplinkai poveikį turinčiomis priemonėmis, nepaisant to, kad viršutinio dirvožemio sluoksnio supurenimas buvo galimas pagal nuostatas. Atsakovo miško valdoje miško paklotės ištisinis supurenimas freza yra nesankcionuotas savavališkas veiksmas, nes tokių darbų atlikimui turėjo būti parengtas miško želdinimo ir žėlimo projektas.
3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas vertino tik ginčo ploto frezavimo darbus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ginčo plotas visų pirma buvo veikiamas cheminėmis medžiagomis, vėliau frezuojamas ir užsėtas gazonine žole. Teismas nevertino Valstybinės miškų tarnybos specialistų 2016 m. lapkričio 18 d. miško žėlinių apskaitos akto, kuris laikytinas aukštesnę galią turinčiu įrodymu.
4. Teismas nesigilino į miško paklotės sąvoką, kuri pagal teisės nuostatas priskiriama miško ištekliams ir yra įstatymo saugoma vertybė (Miškų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis), kuri susiformuoja natūraliai ne per vienerius metus, todėl dirbtinai negali būti atkurta.
5. Teismas nepagrįstai ieškinį atmetė, nes byloje buvo įrodytos visos atsakovo atsakomybės sąlygos. Atsakovas naudojo chemines medžiagas, tyčia atliko dirvos supurenimą naudojant frezą-smulkintuvą, galimai ruošiantis kitai veiklai, kuriai reikėtų miškotvarkos projekto patikslinimo ar koregavimo. To pasėkoje, įvykio vietoje miško paklotė buvo sunaikinta.
9. Atsakovas D. S. atsiliepime apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. J. B. nurodomas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos rekomenduojamų želdinių būklės ekspertų sąraše. Šis asmuo yra pakankamai kompetentingas atsakyti į ginčo klausimus, nes yra mokslinių darbų autorius bei Miško ekologijos (įskaitant augaviečių praktinį pažinimą pagal miško elementus), Miško atkūrimo ir įveisimo, Medynų formavimo ir kirtimų, Plantacinės miškininkystės dėstytojas. Ekspertas prisiekė teisme (CPK 217 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės akto išvadose aiškiai nurodyta, kad žala aplinkai, 2013 m. atlikus frezavimo darbus, nepadaryta.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad žala, jos manymu, padaryta sufrezavus miško paklotę, o ne kitais veiksmais, todėl apeliaciniame skunde keliamos naujos aplinkybės dėl cheminių priemonių naudojimo ar užsėjimo žole nevertintinos. Be to byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas užsėjo žolę, priešingai, byloje yra nuoseklūs atsakovo paaiškinimus, kad žolė užsisėjo savaime.
3. Vidinės miškotvarkos projekte buvo nurodyta, kad visos miško aikštės (nepriklausomai nuo jų lokalizacijos vietos ar ploto) paliekamos želti, todėl teiginys, kad dalyje aikštės žėlimo skatinti negalima (nes ten nėra numatytas žėlimas) yra neteisingas.
4. Tai, kad norint taikyti ūkines priemones ginčo sklype, turėjo būti rengiamas naujas miškotvarkos projektas arba koreguojamas senas, paneigiama Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 3 punktu ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 49 punktu, pagal kuriuos naujas vidinės miškotvarkos projektas tai pačiai miško valdai rengiamas tik po to, kai pasibaigia projekto galiojimo terminas“, o vadovaujantis šių Taisyklių 44 punktu, vidinės miškotvarkos projekto keitimas (ginčo plote) neturėjo būti daromas.
5. Ieškovė teigia, kad atsakovas padarė žalą gamtai neturėdamas miško želdinimo ir žėlimo projekto, taigi, jei atsakovas būtų atlikęs tuos pačius veiksmus turėdamas projektą, žalos gamtai nebūtų padaręs. Pagal tokią apelianto poziciją žalos buvimo faktą apsprendžia projekto buvimo arba nebuvimo faktas, o ne neigiamos pasekmės aplinkai.
6. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė žalos gamtai. Byloje nėra įrodymų, kad miško paklotė buvo sunaikinta ir neliko sąlygų augti samanoms, žoliniams augalams ar kitiems miško paklotės elementams ir nenustatyta ar neliko mikroorganizmų būdingų paklotėms ir ar neliko sąlygų jiems egzistuoti.

IV. Kasacinės instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 5901,01 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo D. S. kasacinį skundą, 2018 m. vasario 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 177, 185 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis, 216, 218, 219 straipsniai), o konstatuodamas egzistuojant žalą, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą, nepagrįstai rėmėsi nagrinėjamoje byloje nepakankamai patikimu įrodymu – Miško žėlinių apskaitos aktu. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs jį oficialiu rašytiniu įrodymu, rėmėsi Miško žėlinių apskaitos aktu, kuriuo buvo atlikta miško žėlinių apskaita, tačiau šiame akte nebuvo spręsta ir vertinta, ar neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala aplinkai, jei taip – kokio pobūdžio ir masto ši žala. Nagrinėjant bylą iš naujo ir siekiant nustatyti, ar buvo padaryta žalos gamtai, spręstina dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo galimybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ieškovė arba apeliantė) ieškinys atsakovui D. S. (toliau – atsakovas) dėl 5 901,01 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, kuri atsirado savavališkai sufrezavus miško paklotę 0,41 ha plote.
15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį atmetė, panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai. Priteisė iš atsakovo D. S. 5 901,01 Eur Valstybinės miškų tarnybos naudai už aplinkai padarytą žalą ir valstybei 362,03 Eur išlaidų.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. S. kasacinį skundą, 2018 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti tam pačiam apeliacinės instancijos teismui.
17. Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo sklypas). Ieškovės pareigūnai 2013 m. gegužės 30 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad atsakovas, neturėdamas reikiamo leidimo ir nesilaikydamas nustatytų terminų, ginčo sklype organizavo miško paklotės frezavimo darbus (juos atliko UAB „Graderlitas“ darbuotojai), kurių metu buvo sufrezuota 4100 kv. m (0,41 ha) miško paklotės. Žalos faktą ieškovė įrodinėja, inter alia (be kita ko), 2013 m. liepos 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje buvo spręsta dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovui buvo skirta bauda už tai, kad jis sunaikino (frezuodamas) miško paklotę, sužalojo (nubrozdino) dvi pušis ir atsakovui priklausančiame miške buvo aptiktos buities atliekos, pagrįstumo.
18. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala aplinkai, juolab kad teismo paskirtos ekspertizės akte konstatuota, jog žala aplinkai atsakovo veiksmais nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą eksperto išvadą vertino kaip neišsamią ir netikslią, konstatavęs, kad ekspertizės akte ekspertas situaciją vertino tik teisiniu aspektu, nesivadovavo Teismo ekspertizės įstatymo nuostatomis dėl eksperto pareigos vadovautis tik savo srities specialiomis žiniomis, neatliko žalos fakto nustatymo vietoje. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad žalos faktas iš esmės įrodytas ieškovės specialistų surašytu Miško žėlinių apskaitos aktu, kuris buvo parengtas šios bylos nagrinėjimo metu.
19. Kasacinis teismas nutartyje (nutarties 41 pastraipa) pabrėžė, kad ginčuose dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos faktas, teismas diskreciją dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad, nenustačius žalos fakto, negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Tokio pobūdžio bylose sprendimą priteisti žalos atlyginimą teismas turi priimti tik tada, kai žalos faktas nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinis teismas sprendė (nutarties 42 pastraipa), kad Miško žėlinių apskaitos aktas, kuris buvo pagrindinis įrodymas ir kuriuo apeliacinės instancijos teismas rėmėsi konstatuodamas atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai faktą, nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamas kaip patikimas ir pakankamas įrodymas. Bylos dalį dėl aplinkai galimai padarytos žalos fakto ir, jeigu jis būtų konstatuotas, priteistino žalos atlyginimo dydžio nustatymo kasacinio teismo teisėjų kolegija grąžino Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
21. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu tiek laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.).
22. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte, kuriame įgyvendintos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje (red. galiojusi nuo 2005 m. balandžio 12 d.) nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.
23. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).
24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą iš naujo apeliacine tvarka, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus bei nurodymus (kasacinio teismo nutarties 39, 43 pastraipos), 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi paskyrė papildomą ekspertizę ir pavedė ją atlikti A. S. universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektoriui dr. J. B..
25. Dėl žalos gamtai fakto, papildomai atliktos teismo ekspertizės išvadose, ekspertas J. B., pažymėjęs, kad jis yra vienas iš keleto pagrindinių miško žėlinių klausimais Lietuvoje analizuojančių mokslininkų, Miško ekologijos bei miško atkūrimo ir įveisimo disciplinų dėstytojas, pateikė išvadų apibendrinimą, kuriose teigiama, kad Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijos 173 kv. 3 skl. esančioje žemės valdoje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikus miško paklotės frezavimo darbus (2013-05-14), žala aplinkai tuo metu nebuvo padaryta.
26. Ieškovės nuomone, ekspertizė nėra objektyvi, yra daug klaidų, subjektyvios nuomonės ir prieštaringų vertinimų (2018-06-18 DOK -18578).
27. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
28. Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
29. Kasacinis teismas nutartyje yra pažymėjęs, kad nagrinėjamoje byloje žalos faktas galėjo būti pagrįstas tik specialių miškotyros žinių turinčio asmens išvadomis (argumentais) apie faktinę atsakovo žemės sklypo būklę, neteisėtų atsakovo veiksmų poveikį aplinkai, neigiamus padarinius ir jų mastą (nutarties 39 pastraipa). Ekspertas J. B., kurio kvalifikacinis laipsnis - miško ūkio inžinierius, įgyti mokslo laipsniai - miškotyros bakalauras, miškotyros magistras, biomedicinos mokslų daktaras; nuo 2006 metų iki šiol dirbantis lektoriumi A. S. universitete, kurio dėstomi dalykai - Miško ekologija (įskaitant miško tipologiją (t. y. augaviečių praktinį pažinimą pagal miško elementus)), Miško atkūrimas ir įveisimas, Medynų formavimas ir kirtimai, Plantacinė miškininkystė; turintis praktinės (inventorizuoti virš 30 savivaldybių želdiniai ir želdynai), mokslinės (2005 m. apginta disertacija, moksliniuose darbuose išsamiai analizuojama ir miško paklotės (kaip svarbaus miško elemento) bei žemės įdirbimo įtaka paprastosios pušies ir kitų medžių rūšių žėlimui ir išlikimui pušynuose) ir ekspertinės (2008-2017 m. LR Aplinkos ministerijos želdinių būklės ekspertas (pagal rekomendacinį sąrašą) želdynų ir želdinių inventorizavimo klausimais) patirties, savo išvadas ekspertizės akte grindė pakartotinai susipažinęs su byloje esančia medžiaga, aktuliais teisiniais aktais bei įvertinęs esamą situaciją natūroje 2018-05-09. J. B., tiek kaip ekspertas, tiek kaip mokslininkas, teigia, kad teisiniais aktais reglamentuota ir specialybinėje literatūroje detaliai aprašyta ūkinė veikla (šiuo atveju dirvos paviršiaus frezavimas), turinti pagerinti miško atsikūrimą, jokiame kontekste neturėtų/negalėtų būti traktuojama kaip neigiamas poveikis biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio būklei ar/ir kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms). Priešingu atveju, miško atkūrimas valstybiniuose ir privačiuose miškuose taptų labai problematiškas arba net neįmanomas.
30. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies, pateiktų fotonuotraukų ir aprašymų po jomis, akivaizdžiai matyti, kad net augavietės dalyje gausi garšvų ir varpinių žolių danga; varpinės žolės, samanos ir mėlynės nesutrukdė atsirasti gausiems pušies ir beržo žėliniams.
31. Teismo ekspertizės akto turinys rodo, kad ekspertas įvertino faktinę padėtį natūroje, remdamasis savo srities specialiomis žiniomis, pateikė išvadas kaip nagrinėjamos situacijos įvertinimą. Apibendrindamas tiriamojoje dalyje išdėstytus faktus ekspertas konstatuoja, kad miškininkystės požiūriu miško paklotės frezavimas dirvožemio nepažeidžia ir jo našumo nemažina, o kaip tik taikomas siekiant paspartinti jos irimą, didinti paviršinio dirvožemio sluoksnio derlingumą, suaktyvinti medžių žėlimą; LR Aplinkos apsaugos įstatyme aptariama žala aplinkai negali būti tapatinama su dirvos paviršiaus frezavimu, nes tai yra miškininkystėje visuotinai priimtas, kituose teisiniuose aktuose aptariamas, valstybiniuose ir privačiuose miškuose taikomas dirvos dirbimo būdas; frezavimo metu žala dirvai nebuvo padaryta, nes pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus tai leistinas (nedraudžiamas) dirvos paruošimo būdas II-IVA miškų grupių miškuose. Pagal miškininkystės mokslo gerąją praktiką, žėliniams toks dirvos paruošimo būdas Nb-Nc augavietėse yra ypač tinkamas, o juolab rekreaciniuose miškuose, kur orientuojamasi į lygų su bendru dirvos paviršiumi žemės įdirbimą; žolinės augalijos ir trako (miško krūmų) sunaikinimas frezavimo ir kitų vykdytų darbų metu, yra Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 3 punkte aptariamo želvietės (želdavietės) ir dirvos paruošimo proceso dalis, todėl negali būti laikomas žala; galimas pušies savaiminukų sunaikinimas šakninės pinties židinyje (2013 metais), pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus nėra pažeidimas, nes tiek tuomet, tiek dabar pušys čia nelaikomos tiksline rūšimi, tad jų naikinimas nėra ir neturi būti kontroliuojamas ar laikomas žala; valstybinės miškų tarnybos specialistų (2016 m.) ir jo (t. y. eksperto) tyrimų metų (2018 m.) užfiksuotas beržo ir kitų medelių nepakankamas, netolygus išsidėstymas negali būti traktuojamas nei kaip žala, nei kaip nors kitaip, nes žalos faktas bei jos dydis teismo nurodymu vertinamas būtent 2013 metų gegužės mėn. 14 dienai, tad bet kokie vėlesni pokyčiai (žėlinių pakankamo/nepakankamo kiekio atsiradimas; gyvosios dirvožemio dangos atsiradimas) žalos (jei ji buvo) negali nei anuliuoti, nei sumažinti, nei padidinti paklotės frezavimo terminai teisiniuose aktuose nėra apibrėžiami, tad jų nesilaikymas, kaip nurodoma Administracinio teisės pažeidimo protokole (2013-07-12), nėra žala gamtai.
32. Nors teigdamas, kad paklotės frazavimo terminai teisiniuose aktuose nėra apibrėžiami, tad jų nesilaikymas, kaip nurodoma Administracinio teisės pažeidimo protokole (2013-07-12) nėra žala gamtai, ekspertas iš esmės ir pateikia teisinį Administracinio teisės pažeidimo protokolo vertinimą, kas nėra priskirtina eksperto kompetencijai, tačiau tai nepaneigia teisėtumo ir pagrįstumo bendrosios išvados, kad atlikus miško paklotės frezavimo darbus 2013-05-14, žala aplinkai nebuvo padaryta.
33. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos fakto, teisingai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojo parodymus. Atsakovo miškotvarkos projekte kaip vienas iš miško atkūrimo būdų buvo numatytas palikimas želti. Remiantis projekto bendrosios dalies nuostatomis, savaiminiam atžėlimui skatinti gali būti taikomos paramos priemonės, viena iš kurių ir yra supurenant viršutinį dirvožemio sluoksnį. Kad atsakovas nepažeidė savo miškotvarkos projekto, teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas, projekto autorius M. K.. Jis patvirtino, jog toks dirvos supurenimas yra jos mineralizavimas ir norminiai aktai šiuo atveju tokios priemonės nedraudžia. Ši priemonė projekte ir yra numatyta, kaip skatinanti savaiminį miško atžėlimą. Tam nereikėjo atskiro projekto, kadangi pačiame miškotvarkos projekte buvo numatyta, kad tame sklype projektuojamas savaiminis žėlimas.
34. Taigi, ekspertizės akte esančias išvados, kad miškininkystės požiūriu miško paklotės frezavimas dirvožemio nepažeidžia ir jo našumo nemažina, o kaip tik taikomas siekiant paspartinti jos irimą, didinti paviršinio dirvožemio sluoksnio derlingumą, suaktyvinti medžių žėlimą, todėl negali būti laikomas žala, iš esmės sutampa su 2016-12-05 teismo posėdyje duotais liudytojo M. K. parodymais (išklausytas minėto posėdžio garso įrašas).
35. Teisėjų kolegija, eksperto išvadą įvertinusi kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, vadovaudamasi bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pripažįsta, kad ši išvada nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Įrodymų, kurie patvirtintų žalos aplinkai faktą, byloje nėra, o pateikti tokius įrodymus pareiga tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas (42 pastraipa), ieškovės parengtame Miško žėlinių apskaitos akte nebuvo įvertinta, ar atsakovo veiksmais buvo padaryta ieškovės įrodinėjamo pobūdžio žala aplinkai (ar savavališkas miško paklotės sufrezavimas sukėlė neigiamų padarinių), o buvo atlikta miško žėlinių apskaita atsakovo miško sklype; šis aktas yra išduotas institucijos, kuri byloje turi materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, ir surašytas prasidėjus teismo procesui, todėl neatitinka prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymui keliamų reikalavimų. Be to, ieškovės atstovų aiškinimas, kad miško paklotės struktūra, atlikus jos frezavimą, neigiamai pakito, nepagrindžiamas jokiais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad miško paklotė buvo sunaikinta ir neliko sąlygų augti samanoms, žoliniams augalams ar kitiems miško paklotės elementams (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
36. Faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovui, pasitelkus trečiąjį asmenį, atlikus miško paklotės frezavimo darbus 2013-05-14, žala aplinkai nebuvo padaryta. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 6.246 - 6. 249 straipsniai), atsakovo civilinė atsakomybė už žalą aplinkai negali būti taikoma.
37. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
38. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016; kt.).
39. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
40. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
41. Atsakovui atlygintinos jo turėtos išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Iš apeliantės atsakovui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) –500 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Paduodamas kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 177,00 Eur žyminį mokestį ir turėjo 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti surašant kasacinį skundą. Kadangi mokėtino žyminio mokesčio dydis numatytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 ir 7 dalyse, o advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.13 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nurodytos sumos priteistinos atsakovui iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės. Iš viso iš ieškovės atsakovui priteistina 1 277,00 Eur (500 + 177 + 600 = 1 277) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė atleista nuo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 5 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Valstybinės miškų tarnybos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 277,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.             

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Nijolia Indreikienė

                                                                                                                        Rūta Palubinskaitė

Albina Rimdeikaitė