Administracinė byla Nr. I-5127-643/2013
Proceso Nr. 3-61-3-03076-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,
dalyvaujant pareiškėjui V. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas V. B. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas priteisti 36700 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, už kalinimą netinkamomis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Pareiškėjas paaiškino, kad jis laikotarpiu nuo 2009-03-25 iki 2010-06-14 buvo kalinamas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, kuriose nebuvo galimybės pajudėti ar pasimankštinti, dėl to trūkdavo gryno oro, skaudėjo galvą, negalėjo normaliai miegoti. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neveikė taip kaip turėjo veikti, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti, t.y. už 2009 m. prašo 24700 Lt neturtinės žalos, už antrus metus iki 2010 m. birželio 14 d. – 12000 Lt, iš viso 36700 Lt.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į skundą (b. l. 6–11) prašo taikyti 3 metų senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas su pertraukomis Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2010-06-14. Paaiškino, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 kv. n. vienam asmeniui. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti na mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į LTI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose ir jų nepriimti nėra teisinio pagrindo. Be to, skirstant asmenis į kameras, yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką bei švarą kamerose, reikalingas inventorius yra išduodamas į kameras.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl tariamai padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t.y. nuo 2009-03-25 iki 2010-06-14, tačiau teismui skundą dėl žalos priteisimo parašė tik 2013-08-05, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., atsakovas prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.
Dėl neturinės žalos priteisimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Todėl mano, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas titinkamai (b. l. 40). Administracinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Skundas atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
Pareiškėjas V. B. į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2009-03-30 ir buvo kalinamas su pertraukomis iki 2010-06-14 (b. l. 6–8, 12–13). Laikotarpiu nuo 2009-03-31 iki 2009-04-14 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs (b. l. 8). Skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų teismui išsiuntė paštu 2013-08-05 (b. l. 3).
Iš Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2013-08-19 pažymos matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2010-01-15 su skundais dėl laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 19).
Iš pareiškėjo V. B. asmens sveikatos istorijos Nr. 03-7/2012/4423 (b. l. 21–30) matyti, kad pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, 2013-03-31 buvo atlikta pirminė jo sveikatos apžiūra. Didelių sveikatos nusiskundimų pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K neturėjo, dažniausiai pareiškėjas kreipdavosi į gydytoją – odontologą ir gydytoją – dermatovenerologą.
Lukiškių TI-K nuo 2009 m. gruodžio mėn. UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (dabar UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“) teikia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus (b. l. 14–18).
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo V. B. skundo reikalavimo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 36700 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčui aktualūs pareiškėjo kalinimo laikotarpiai yra nuo 2009-03-30 iki 2010-06-14.
Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis Lukiškių TI-K, pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo už nurodytus laikotarpius prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nežinojo, kad galėjo savo pažeistas teises ginti ir anksčiau.
Ieškinio senatis tai laikas, per kurį asmuo gali priverstinai, t.y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Žalos atlyginimui, pagal CK 6.271 straipsnį, taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalies nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 yra išaiškinęs, jog „ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes“.
Pareiškėjas skundžiasi, kad ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis nežinojo, jog galėjo ginti savo teises ir anksčiau yra atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ne nuo sužinojimo, kokiu būdu pažeista teisė galėjo būti ginama. Pareiškėjas nenurodė teismui jokių kitų objektyvių priežasčių, neleidusių jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų savo teisių gynimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas apie savo teisės pažeidimus akivaizdžiai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, t.y. jau 2009-2010 m. Kadangi į teismą su skundu pareiškėjas V. B. kreipėsi tik 2013-08-06 (paštu skundą išsiuntė 2013-08-05) (b. l. 1–3), darytina išvada, kad jis praleido CK 1.125 straipsnio 8 punkte įtvirtintą trejų metų ieškinio senaties terminą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, prašymas tenkintinas ir V. B. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009-03-30 iki 2010-06-14 taikytinas ieškinio senaties terminas, o pareiškėjo skundas tuo pagrindu atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė