Civilinė byla Nr. e2-1158-302/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00215-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria panaikintos civilinėje byloje Nr. e2-1724-273/2015 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Amber Grid“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Achema“ dėl skolos priteisimo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Ieškovas AB „Amber Grid“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Achema“ 5 000 654,11 Eur suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGDT) lėšų, 68 387,57 Eur delspinigių už prievolės mokėti SGDT lėšas savalaikį nevykdymą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Kauno apygardos teismas 2015-03-25 nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises 5 069 041,68 Eur sumai, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o jo nesant nurodė minėtai sumai areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose ar kitose kredito įstaigose; teismas leido atsakovui areštuotu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu naudotis, tačiau uždraudė jį perleisti kitiems asmenims ar apsunkinti įsipareigojimais; taip pat leido atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį bei privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą.

Atsakovas AB „Achema“ 2014-04-07 pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015-03-25 nutarties, kuriame prašė panaikinti minėtą teismo nutartį bei leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra įstatymo nustatytų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teigė, kad ieškinio suma jam nėra didelė, todėl nėra pagrindo manyti, jog galimas ieškovo reikalavimų patenkinimas gali pasunkėti arba būti neįvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015-04-09 nutartimi panaikino 2015-03-25 nutartį ir atmetė ieškovo AB „Amber Grid“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netenkino atsakovo AB „Achema“ prašymo leisti skubiai vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Teismas nurodė, kad iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktų finansinių dokumentų matyti, jog bendrovės „Achema“ nuosavas kapitalas sudaro 650 937 815 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 220 637 089 Lt, nepaskirstytas pelnas – 5 310 693 Lt, po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų – 21 471 648 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 33 988 882 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 261 023 474. Nurodė, kad atsakovo turto bendra vertė 2012 –2013 m. sumažėjo, tačiau taip pat mažėjo ir po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai bei per vienerius metus mokėtinos sumos. Teismas nustatė, kad atsakovas turi 503 617 763 Lt vertės materialaus turto – žemės, pastatų, įrengimų, transporto priemonių; bendrovės pelnas 2013 metais lyginant su ankstesnių metų pelnu sumažėjo, tačiau atsakovo veikla buvo pelninga; 2014 m. atsakovas iš viso sumokėjo 13 745 676 Lt mokesčių valstybei. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, kad sumokėti visą ieškinio sumą –  5 069 041,68 Eur atsakovui nebūtų sudėtinga, todėl grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nekyla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas AB „Amber Grid“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-04-09 nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015-03-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1724-273/2015. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Panaikindamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas rėmėsi atsakovo 2013 m. finansiniais duomenimis, kurie yra pasenę ir neatspindi dabartinės atsakovo finansinės situacijos. Teismo nutartyje, kuria atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pažymėta, kad atsakovo 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenys VĮ Registrų centras nepateikti, tuo tarpu 2013 m. duomenys neatspindi realios atsakovo turtinės padėties.

2. Panaikindamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į daugelį bylai ypač reikšmingų aplinkybių, lemiančių ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę.

2.1. Skundžiama teismo nutartis priimta ignoruojant viešus duomenis apie galimas atsakovo veiklos problemas ir netinkamai vertinant atsakovo pateiktą informaciją apie savo veiklą. Viešai prieinama informacija patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis nuolat blogėja ir ateities veiklos perspektyvos kelia rimtų abejonių. Atsakovas nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 m. laikotarpį. Įrodinėdamas savo tariamai gerą finansinę padėtį atsakovas teismui pateikė tik visiškai antraeilius įrodymus. Vien tik faktas, kad atsakovas 2013 m. turėjo nemažai turto, sumokėjo mokesčius ir atliko jo veiklai tęsti būtinas investicijas, neužtikrina, kad jis, sisteminai prastėjant jo finansinei padėčiai, turės reikiamų lėšų kiekį būsimo teismo sprendimo byloje vykdymo metu. Aplinkybė, kad atsakovas netgi su atskiruoju skundu nepateikė 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenų, įrodo, jog jis tiesioginių ir aktualių duomenų, galinčių patvirtinti jo gerą finansinę situaciją, neturi ir negali pateikti.

2.2. Priimant skundžiamą teismo nutartį netinkamai įvertinta paties atsakovo skleidžiama informacija apie savo veiklą. Pats atsakovas dar 2014 m. skelbė, kad dėl susiklosčiusios neigiamos situacijos rinkoje jis net keliems mėnesiams buvo sustabdęs gamybą ir tolesnės įmonės veiklos perspektyvos yra sunkiai prognozuojamos. Pastaruoju metu atsakovas yra viešai pripažinęs, kad 2014 m. patyrė nemažą nuostolį, o tolimesnė jo veikla iš esmės priklauso nuo to, kokios bus gamtinių dujų kainos ir ar jam reikės mokėti SGDT lėšas.

2.3 Atsakovo vieši pasisakymai žiniasklaidoje apie prastą bendrovės būklę ir patiriamas problemas buvo viešai paskelbti 2015-03-25 ir 2015-03-26, t. y. jau po to, kai ieškinys buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl nebuvo galimybės šių įrodymų pateikti kartu su ieškiniu ir prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, minėti įrodymai priimtini į bylą.

3. Skundžiama teismo nutartis priimta visiškai neatsižvelgus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje turi ypatingą reikšmę užtikrinant viešąjį interesą. Ieškinys šioje byloje pareikštas siekiant užtikrinti sklandžią valstybės strateginio projekto – Suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklą, kurio finansavimui ir yra skirtos ieškiniu prašomos priteisti SGTD lėšos. Šis terminalas yra vienas iš svarbiausių valstybės strateginių projektų, įtrauktas į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2015-04-03 nutarimu taip pat tiesiogiai pripažino SGDT eksploatavimą viešuoju interesu bei akcentavo, kad SGD terminalas yra strateginę reikšmę visai valstybei turintis projektas.

4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrindžia paties atsakovo veiksmai. Vienintelis pagrindas, kuriuo atsakovas iki šiol rėmėsi, teigdamas, kad jis neturi pareigos mokėti SGDT lėšų, buvo SGDT lėšų mokėjimą nustatančių teisės aktų tariamas prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Į šį klausimą Konstitucinis Teismas atsakė 2015-04-03 nutarimu, išaiškindamas, kad jokie SGDT lėšas numatantys teisės aktai ir juose numatyta pareiga minėtas lėšas mokėti gamtinių dujų perdavimo paslaugų vartotojams Konstitucijai neprieštarauja. Tačiau ir po minėto nutarimo priėmimo atsakovas SGDT lėšų nemoka.

5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bendras atsakovo nesumokėtų SGDT lėšų įsiskolinimas yra žymiai didesnis negu tik šioje byloje pareikšto ieškinio suma. Atsakovas jau nuo 2013-01-01 nevykdo savo pareigos mokėti SGDT lėšas, dėl ko jo įsiskolinimas nuolat didėja. Šiuo metu nagrinėjamose bylose, įskaitant ir šią bylą, atsakovo atžvilgiu yra pareikšta ieškinių dėl SGDT lėšų priteisimo net už 20 378 585, 73 Eur.

6. Lietuvos teismų formuojama praktika patvirtina, kad atsakovui ieškinio suma turi būti laikoma didele, todėl byloje yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos teismų praktikoje didele ieškinio suma yra konstatuojama net ir esant pareikštiems žymiai mažesnės vertės turtiniams reikalavimams negu nagrinėjamoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2343/2013; 2013-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-88/2013, 2013-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1851/2013).

7. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ieškinio prima facie pagrįstumo, tačiau ši aplinkybė negali likti neįvertinta. Ieškiniu prašoma priteisti suma yra pagrįsta teismui pateiktais dokumentais, įrodančiais atsakovui perduotų gamtinių dujų kiekį, ir teisės aktuose numatytais SGDT lėšų dydžiais.

8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui nesukelia jokių realių neigiamų pasekmių ir visiškai netrikdo jo veiklos. Areštavęs atsakovo turtą, teismas leido atsakovui juo naudotis, tačiau uždraudė perleisti tretiesiems asmenims ir apsunkinti jį įsipareigojimais. Iš pridedamo antstolio A. Š. 2015-04-03 areštuoto atsakovo turto aprašo matyti, kad antstolis yra areštavęs tik bendrovės vykdomoje gamybinėje veikloje naudojamus įrenginius. Toks gamybinės įrangos areštas visiškai netrukdo atsakovui jos naudoti ir vykdyti veiklą. Tuo tarpu jokios lėšos bankų sąskaitose ar kiti nuosavybės objektai, kurių areštas galėtų sukelti kokius nors neigiamus padarinius, nagrinėjamu atveju nėra areštuoti.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę pagrindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-239/2014, kuria apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo analogiškoje byloje atsakovo atžvilgiu dėl SGDT lėšų priteisimo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas AB „Achema“ prašo atmesti ieškovo skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015-04-09 nutartį. Nurodo šiuos atsiliepimo skundui argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę situaciją ir į bylą pateiktus finansinius duomenis, argumentus bei pagrįstai laikėsi pozicijos, kad grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas, priešingai nei teigia ieškovas, įvertino ne tik pateiktą balansą, bet ir kitus bendrovės finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus bei skunde nurodytas aplinkybes.

2. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, tačiau jokių įrodymų, kurie realiai pagrįstų skunde nurodomas aplinkybes, nepateikė, ir siekia nepagrįstai perkelti įrodinėjimo naštą.

3. Bendrovės „Achema“ gerą finansinę padėtį pagrindžia ne tik kartu su 2015-04-01 skundu pateikta finansinė informacija, tačiau ir pelno (nuostolių) ataskaita bei balansas už 2014 m., kurie negalėjo būti pateikti kartu su skundu, nes nebuvo nustatyta tvarka patvirtinti bendrovės valdymo organų. Pastarieji dokumentai pagrindžia, kad bendrovės finansiniai rodikliai nesudaro prielaidų abejoti jos galimybėmis įvykdyti byloje pareikštą reikalavimą.

4. Skunde ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas viešais pasisakymais neva pats pripažino savo smarkiai pablogėjusią finansinę padėtį, o tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas, pateikdamas bendrovės pasisakymus apie SGDT priedo mokėjimą, išima juos iš konteksto ir netinkamai interpretuoja viešuose pranešimuose pateikiamą informaciją, taip siekdamas sudaryti įspūdį apie šiuo metu susidariusią nepalankią bendrovės finansinę padėtį.

5. Bendrovė „Achema“ laikosi pozicijos, kad pareiga mokėti SGDT priedą yra nustatyta neteisėtai, tuo tarpu aplinkybė, kad ji iki šiol nėra sumokėjusi šių priedų, neleidžia daryti jokių prielaidų dėl bendrovės finansinės padėties.

6. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nesukels jokių neigiamų pasekmių AB „Klaipėdos nafta“ įgyvendinamam SGDT projektui. SGDT sėkmingai vykdo veiklą ir netgi plečiasi į naujas rinkas tiek geografiniu, tiek prekės rinkos atžvilgiais, o SGDT terminalą administruojanti AB „Klaipėdos nafta“ net išmoka dividendus. Taigi byloje ginčijami reikalavimai, juo labiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas AB „Achema“, nedaro įtakos viešojo intereso siekiui užtikrinti sklandžią valstybės strateginio projekto – SGDT veiklą.

7. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką kiti ieškovo bendrovei „Achema“ pareikšti reikalavimai nedaro įtakos vertinant, ar turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje – šių priemonių taikymo klausimas yra sprendžiamas kiekvienoje byloje individualiai.

8. Pateikti į bylą bendrovės „Achema“ finansiniai rodikliai patvirtina, kad bendrovės turtas (331 400 892 Eur) bent 65 kartus viršija byloje pareikštą reikalavimą, taip pat bent 16 kartų viršija bendrą ieškovo reikalaujamą priteisti SGDT priedo sumą (20 378 585, 73 Eur).

9. Ieškinio reikalavimo suma išreikšta absoliučia suma savaime negali būti vertinama kaip didelė.

10. Bendrovės „Achema“ galimybes įvykdyti analogišką reikalavimą yra įvertinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-973/2014.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas CPK 314 straipsnio norma, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus tik tuo atveju, jeigu šių įrodymų nepagrįstai nepriėmė pirmosios instancijos teismas arba jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – įvairiuose Lietuvos dienraščiuose publikuotų straipsnių kopijas apie AB „Achema“ finansinę padėtį, SGD terminalo mokesčio mokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, bei į tai, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, o teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, priima ieškovo pateiktus naujus įrodymus, išskyrus dienraščio „Verslo žinios“ 2014-05-09 straipsnio apie AB „Achema“ dalies veiklos sustabdymą kopiją, kuri, atsižvelgiant į nurodytą straipsnio publikacijos datą, galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme, bei juos įvertina kartu su visais bylos įrodymais (CPK 314 str.).

Atsakovas AB „Achema“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – bendrovės 2014 m. finansinių ataskaitų santrauką, įvairių Lietuvos dienraščių straipsnių kopijas, Hipotekos registro išrašą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-27 nutarimą Nr. 424 „Dėl AB „Klaipėdos nafta“ dividendų“. Nors atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente nereiškia prašymo dėl šių dokumentų priėmimo, apeliacinis teismas, įvertinęs aplinkybę, jog šiais dokumentais grindžiami atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, sprendžia, jog atsakovas pageidauja jų priėmimo. Iš pateiktų dokumentų datų matyti, kad atsakovas neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui su atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2015-03-25 nutarties, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas naujus įrodymus pateikė nepažeisdamas CPK 314 straipsnio draudimo, todėl juos priima.

Dėl skundo argumentų

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Teismas taip pat gali panaikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės arba paaiškėja iki tol nežinotos buvusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, 2015-03-25 nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo. Tačiau atsakovui pateikus atskirąjį skundą ir jį pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendė, jog nesant grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl skundžiama 2015-04-09 nutartimi panaikino 2015-03-25 nutartį, kuria atsakovo turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Apeliantas nesutikimą su tokia apygardos teismo pozicija pirmiausia grindžia argumentais dėl netinkamo atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų vertinimo. Teigia, kad teismo įvertinti atsakovo 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenys neatspindi realios AB „Achema“ finansinės būklės, tuo tarpu aktualių duomenų šiuo klausimu atsakovas nepateikė. Pažymi ir tai, kad nuomonės dėl minėtų duomenų neaktualumo laikėsi ir pats pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015-03-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skundžiamoje nutartyje teismas atsakovo finansinės padėties įvertinimą grindė jo 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, nors 2015-03-25 nutartimi, kuria buvo tenkinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, jog 2013 m. atsakovo finansinės atskaitomybės duomenys neatspindi realios AB „Achema“ turtinės padėties. Taip pat sutiktina, kad 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenys skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu nelaikytini itin aktualiais. Kita vertus, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog 2013 m. duomenys nagrinėjamu atveju neturi jokios įrodomosios vertės (CPK 185 str.). Skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu nesant aktualesnių atsakovo finansinių duomenų, pateikti 2013 m. duomenys leido teismui nustatyti vienos didžiausių Lietuvos įmonių disponuojamo turto (jo sudėties), prisiimtų įsipareigojimų mastą, gaunamo pelno (nuostolių) apimtį, įvertinti  šios bendrovės turtinės padėties pokyčius ir tendencijas (lyginant 2013 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis su 2012 m. duomenimis). Atsakovas teismui taip pat pateikė įrodymą, patvirtinantį, kad yra viena iš 50 įmonių 2014 m. sumokėjusių į valstybės biudžetą daugiausiai mokesčių, valstybei sumokėta mokesčių suma – 16 436 000 Lt. Atsakovas taip pat nurodė kitus duomenis apie atsiskaitymus su valstybe bei darbuotojais, bendrovės vykdytos veiklos pajamas, investicijas 2014 m. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada dėl grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui nebuvo paremta vien tik ne itin aktualiais (2013 m.) AB „Achema“ finansinės atskaitomybės duomenimis.

Nepaisant teismo įvertintų atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų neaktualumo bei pozicijos dėl šių duomenų vertinimo prieštaringumo (lyginant 2015-03-25 bei skundžiamą teismo nutartis), atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiki įrodymai – 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados dėl grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo teisingumą (CPK 328, 329 str.).

Visų pirma pažymėtina, kad 2014 m. finansinių ataskaitų santrauka buvo parengta 2015-03-16, tuo tarpu iš viešai prieinamų VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenys buvo patvirtinti 2015-04-20 ir viešo registro tvarkytojui pateikti 2015-04-29 (CPK 179 str. 3 d.). Nustatytos aplinkybės pagrindžia atsakovo argumentą, jog pateikti aktualesnių finansinės atskaitomybės duomenų kartu su atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2015-03-25 nutarties jis negalėjo, kadangi minėtų metų finansinė atskaitomybė nebuvo nustatyta tvarka patvirtinta bendrovės valdymo organų.

Antra, atsakovo 2014 m. balanso duomenys tvirtina, kad bendrovė turto 2014 m. turėjo už 1 144 261 000 Lt (apie 331 mln. Eur), iš kurio 587 977 000 Lt (apie 170 mln. Eur) vertės ilgalaikio turto, iš jo – materialaus turto – žemės, pastatų, mašinų, įrengimų ir kt. – virš 400 mln. Lt (apie 117 mln. Eur). Iš atsakovo pateikto Hipotekos registro išrašo matyti, kad AB „Achema“ materialusis turtas nėra įkeistas tretiesiems asmenims. Tuo tarpu mokėtinų sumų ir įsipareigojimų 2014 m. balanse apskaityta 560 534 000 Lt (apie 162 mln. Eur) sumai. Lyginant šiuos duomenis su atsakovo 2013 m. balanso duomenimis matyti, kad AB „Achema“ įsipareigojimai išaugo beveik dvigubai, tačiau pažymėtina, jog lyginant su 2013 m. išaugo ir balanse apskaityto turto suma nuo 909 832 000 Lt iki 1 114 261 000 Lt. Nors bendrovės 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2014 m. AB „Achema“ veikė nuostolingai – patyrė 8 7242 000 Lt nuostolių, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina ieškovo teiginių dėl prastos AB „Achema“ finansinės padėties. Taigi įvertinęs 2014 m. duomenis apie atsakovo turto sudėtį, jo vertę, įsipareigojimų mastą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, kad atsakovui sumokėti iš karto visą ieškinio sumą – 5 069 041,68 Eur nebūtų sudėtinga, t. y. nagrinėjamo ginčo suma atsakovui nėra tokia didelė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Atskirasis skundas taip pat grindžiamas argumentais, kad skundžiama teismo nutartis priimta ignoruojant viešus duomenis apie galimas atsakovo veiklos problemas ir netinkamai vertinant paties atsakovo žiniasklaidos priemonėse pateiktą informaciją apie savo veiklos perspektyvas. Apeliantas pažymi, kad žiniasklaidos priemonėse nurodoma, jog AB „Achema“ situacija nuolat blogėja ir bendrovės ateities veiklos perspektyvos kelia rimtų abejonių. Pažymi ir tai, kad pats atsakovas yra viešai pripažinęs, jog 2014 m. yra patyręs nemažą nuostolį, o tolimesnė jo veikla iš esmės priklauso nuo to, kokios bus gamtinių dujų kainos ir ar jam reikės mokėti SGDT lėšas. Šiems argumentams pagrįsti jis kartu su skundu pateikė įvairiuose Lietuvos dienraščiuose 2015-03-25 bei 2015-03-26 dienomis publikuotų straipsnių apie AB „Achema“ veiklą, jos poziciją dėl SGDT mokesčio mokėjimo kopijas.

Vertinant šiuos apelianto argumentus, atkreiptinas dėmesys į jo paties atskirajame skunde išdėstytą poziciją, kad atsakovo į bylą pateiktos žiniasklaidos priemonėse skelbtų straipsnių ištraukos, kuriose teigiama, kad AB „Achema“ yra viena didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių, viena didžiausių eksportuotojų, apie bendrovės mokamus mokesčius, yra antraeiliai įrodymai ir visiškai neatskleidžia bendrovės finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apelianto pozicija, todėl pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesirėmė netiesioginiais duomenimis apie atsakovo finansinę padėtį, t. y. žurnalistų pateiktomis atsakovo veiklos ir pozicijos dėl SGDT mokesčio mokėjimo interpretacijomis, atsakovo tam tikrų aplinkybių kontekste pateiktais pasisakymais, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas argumentuoja ir tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju turi ypatingą reikšmę užtikrinant viešąjį interesą. Taip pat teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui nesukelia jokių neigiamų pasekmių, kadangi su skundu pateiktas antstolio A. Š. 2015-04-03 surašytas areštuoto turto aprašas patvirtina, jog ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo areštuoti tik atsakovo vykdomoje gamybinėje veikloje naudojami įrengimai, leidžiant ir toliau juos naudoti ir vykdyti veiklą.

Atmesdamas šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog nagrinėjamas ginčas yra susijęs su viešuoju interesu, kad areštavus atsakovo turtą, jo galimybės toliau vykdyti veiklą, nebus apribotos, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumas ir grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.). Atsakovui pagrindus aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju nėra šių sąlygų visumos, t. y. grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą panaikinti byloje 2015-03-25 nutartimi pritaikytas ieškinio užtikrinimo priemones (CPK 149 str.).

Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad paties atsakovo veiksmai, kuriais jis ir po minėto Konstitucinio Teismo 2015-04-03 nutarimo dėl SGDT lėšas numatančių teisės aktų ir juose nustatytos pareigos šias lėšas mokėti gamtinių dujų perdavimo paslaugų vartotojams neprieštaravimo Konstitucijai, ir toliau nevykdo pareigos mokėti SGDT lėšas bei padengti nesumokėtų lėšų įsiskolinimą, patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Anot apelianto, darytina išvada, kad atsakovas nevykdo savo pareigos dėl to, jog neturi pakankamai finansinių išteklių tokiems įsiskolinimams padengti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija.

Visų pirma, aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su šio ginčo reikalavimais ir jų neįvykdo, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Antra, apelianto prielaidą dėl atsakovo finansinių išteklių įsiskolinimams dėl SGDT mokesčio padengti stokos paneigia teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta aplinkybė, jog AB „Achema“ kitoje Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1756-259/2013 pagal ieškovo AB „Amber Grid“ ieškinį bendrovei „Achema“ dėl skolos priteisimo, 2015-07-09 mokėjimo nurodymu padengė ieškovui priteistą SGDT mokesčio įsiskolinimą 12 953 963,79 Eur sumai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-40-407/2015) (CPK 179 str. 3 d.).

Dėl apelianto skundo argumento, kad bendra šiuo metu nagrinėjamose bylose dėl SGDT mokesčio iš AB „Achema“ priteisimo suma sudaro net 20 378 585, 73 Eur ir bendrovės įsiskolinimas nuolat didėja, sutiktina su atsakovo atsiliepime skundui išdėstyta pozicija, kad kitose bylose AB „Achema“ pareikšti reikalavimai nedaro įtakos nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pritartina, kad toks klausimas kiekvienoje civilinėje byloje yra sprendžiamas atskirai, kiekvieną kartą vertinant, ar konkrečioje byloje yra įstatymo nustatyti pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nurodytų motyvų pagrindu taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-239/2014, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui AB „Achema“ taikymo, užtikrinant AB „Amber Grid“ ieškinio reikalavimą dėl bendros 39 970 023,37 Lt skolos ir delspinigių sumos priteisimo.

Apeliantas taip pat teigia, kad ginčo suma nagrinėjamoje byloje pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-10 nutartis, priimta c. b. Nr. 2-2343/2013; 2013-10-08 nutartis, priimta c. b. Nr. 2T-88/2013, 2013-08-08 nutartis, priimta c. b. Nr. 2-1851/2013) turėtų būti laikoma didele, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atsikirtimu šiam skundo argumentui, kad vien didelė ieškinio suma jos absoliučiu dydžiu dar nepatvirtina būtinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo prašymu. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti visus šio klausimo išsprendimui reikšmingus aspektus, tarp kurių esminę reikšmę turi konkretaus atsakovo turtinė padėtis, nustatydamas, ar būtent jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė.

Nagrinėjamu atveju atsakovas paneigė didelės ieškinio sumos, kaip realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui prezumpciją, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos.

Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamos teismo nutarties panaikinimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                   Romualda Janovičienė