Civilinė byla Nr. e2S-147-555/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07584-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.2

                                (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indrus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-848-905/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Indrus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VEIKUS“ dėl atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Indrus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos naudai iš atsakovės UAB „VEIKUS“ priteisti 66 202,68 Eur nesumokėtos statybos rangos darbų kainos, 1 706,77 Eur delspinigių dėl piniginės prievolės neįvykdymo, 12,50 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB „VEIKUS“ pareiškė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, prašydama stabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėtos ir priimti galutiniai įsiteisėję sprendimai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-582-965/2024 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2‑921-392/2024. Atsakovė nurodė, kad tik išnagrinėjus šias civilines bylas bus nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi šiai bylai: 1) ar atsakovė turi atlyginti dėl rangovo (ieškovės) netinkamai atliktų stogo darbų patirtas defektų šalinimo išlaidas ir kokia apimtimi; 2) ar atsakovė turi kompensuoti UAB „Vytenio4“ nuostolius dėl objekto statybos vėlavimo, kai darbus atlikti pagal sutartį vėlavo ieškovė, taip pat kokia apimtimi. Tik išnagrinėjus nurodytas bylas paaiškės, kokią sumą turi atlyginti ieškovė, taip pat ar teisėtai ir pagrįstai ir kokia apimtimi atsakovė sulaikė mokėjimus ieškovei. Be to, nurodytose bylose taip pat bus nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės netinkamai atliktais darbais, vėlavimu, kurių nereikės įrodinėti šioje byloje. Atsakovė teigė, kad šiuo atveju egzistuoja privalomas bylos stabdymo pagrindas.

3.       Ieškovė nesutiko su atsakovės dėstomais argumentais dėl bylos sustabdymo pagrindų egzistavimo ir nurodė, kad atsakovės minimos civilinės bylos neturi jokio ryšio su ieškovės pareikštu ieškiniu ir su nagrinėjama byla, nes skiriasi bylų nagrinėjimo dalykai, be to, nei vienoje iš minėtų bylų nėra nagrinėjama ar bet kokiu teisiniu aspektu vertinama rangos sutartis, iš kurios ieškovė kildina savo reikalavimus atsakovei šioje civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje, kurios proceso Nr. 2-52-3-02979-2023-6.

5.       Teismas nurodė, kad, viena vertus, ieškinio reikalavimai grindžiami šalių 2021 m. liepos 28 d. sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. V/I-210728, kita vertus, atsakovės atsikirtimai į ieškinį grindžiami, be kita ko, šalių 2022 m. vasario 18 d. susitarimo 5 punkte įtvirtintu ieškovės (kaip rangovo) įsipareigojimu sumokėti UAB „Vytenio4“ (statytojo) patirtas išlaidas dėl ieškovės netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų. 2022 m. vasario 18 d. susitarimo 12 punkte nurodyta, jog šis susitarimas yra neatsiejama 2021 m. liepos 28 d. statybos rangos sutarties dalis, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kuriais teigiama, kad nuo pareikšto ieškinio atsakovė ginasi neva su 2021 m. liepos 28 d. sutartimi nesusijusiais argumentais ir taip neva nepagrįstai išplečia šio ginčo ribas.

6.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-582-965/2024 UAB „Vytenio4“ pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas laikė, kad nurodytoje byloje gali būti nustatyta šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčių faktų, susijusių, be kita ko, ir su ieškovės vykdytais darbais. Toks šių dviejų teisminių ginčų tarpusavio ryšys iš esmės pripažįstamas ir nurodytoje byloje UAB „Indrus“ pateikto atsiliepimo į ieškinį 6 punkte, kuriame nurodoma, kad „su [UAB „Indrus“] interesais, esant priimtam vienokiam ar kitokiam teismo sprendimui byloje, galėtų būti susijusi tik antroji ieškinio reikalavimo dalis, kuria prašoma priteisti 49 230,82 Eur dydžio žalą, ieškovės patirtą dėl pastato stogo defektų šalinimo <...>“. Taigi nurodytos civilinės bylos išnagrinėjimas ir joje nustatytos faktinės aplinkybės gali šioje byloje turėti prejudicinę reikšmę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

7.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Indrus“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino tiek fasadų rangos sutarties (iš kurios kildinamas ieškinys) ir stogo rangos sutarties tarpusavio ryšį, tiek Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2‑582‑965/2024 dalyką bei ieškovės išreikštą poziciją minėjote byloje ir dėl to padarė nepagrįstą bei neteisingą išvadą dėl potencialaus minėtoje byloje nustatytinų aplinkybių prejudicinio ryšio nagrinėjamai civilinei bylai. Be to, teismas nesirėmė nuoseklia ir išsamiai kasacinio teismo praktika, suformuota civilinės bylos privalomojo sustabdymo pagrindu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte išdėstytoje teisės normoje.

7.2.                      Visa atsakovės gynybinė pozicija nagrinėjamoje civilinėje byloje yra formuojama tuo pagrindu, jog galutinio atsiskaitymo pagal fasadų rangos sutartį atsakovė iki šiol nevykdė ir neketina vykdyti todėl, kad kitos sutarties – stogo rangos sutarties, pagrindu gali įgyti reikalavimą į pačią ieškovę. Tokiu būdu atsakovė iš esmės naudojasi prievolės įvykdymo sustabdymo institutu. Pirmosios instancijos teismas, pasikliaudamas atsakovės pozicija, iš esmės pripažino pagrindą šioje byloje vertinti (ar reikšmingai atsižvelgti) į tai, kaip ieškovė įvykdė ar neįvykdė savo prievoles atsakovei pagal stogo rangos sutartį. Šios civilinės bylos sustabdymo pagrindu teismas įvardijo teisminį procesą, kurio baigtis gali nulemti regresinį atsakovo reikalavimą į ieškovę, tačiau ne pagal tą pačią fasadų rangos sutartį, iš kurios yra kildinamas ieškinys, o pagal kitą – stogo rangos sutartį. Su fasadų rangos sutartimi Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2‑582‑965/2024 procesas niekaip nėra susijęs. Taigi teismas iš esmės įteisino atsakovės prievolės pagal fasadų rangos sutartį sustabdymą iki tol, kol paaiškės, ar atsakovė neįgis reikalavimo teisės į ieškovę pagal kitą – stogo rangos sutartį.

7.3.                      Dviejų sutarčių, sudarytų tarp tų pačių šalių, tarpusavio ryšio egzistavimas tik tuo aspektu, jog pagal vieną iš tokių sutarčių (stogo rangos sutartį) ateityje gali atsirasti užsakovo reikalavimo teisė į rangovą, savaime nesuponuoja teisinių kliūčių teismui spręsti dėl atsakovės prievolių pagal fasadų rangos sutartį, kuri yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu iš rangovo (ieškovės pusės), vykdymo. Pirmosios instancijos teismas bylos sustabdymą šiuo atveju pritaikė formaliai, nenustatinėdamas civilinių bylų tiesioginio ryšio, nemotyvuodamas, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti kitoje byloje, t. y. nenurodė, koks prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys yra tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje civilinėje, dėl kurios yra sustabdyta ši byla. Taigi skundžiama nutartis yra be motyvų (netgi be sutrumpintų motyvų), t. y. bet tokių motyvų, kuriuos kaip privalomus nagrinėjamu klausimu yra išskyręs kasacinis teismas savo gausioje praktikoje.

7.4.                      Pirmosios instancijos teismas ne tik nemotyvavo Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės byloje Nr. e2-582-965/2024 ryšio su nagrinėjama civiline byla pirmoje byloje nustatytinų prejudicinių aplinkybių aspektu, tačiau neatsižvelgė bei nevertino minėtos civilinės bylos mažareikšmiškumo galimos (teorinės) priešpriešinės atsakovės reikalavimo teisės į ieškovę pagal stogo rangos sutartį atsiradimo aspektu.

8.       Atsakovė UAB „VEIKUS“ pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.                      Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nepaisant tarp ieškovės ir atsakovės sudarytų dviejų atskirų stogo ir fasado sutarčių, 2022 m. vasario 18 d. buvo sudarytas susitarimas, apjungiantis ieškovės ir atsakovės tarpusavio susitarimus bei įsipareigojimus. Šalys patvirtino, jog fasado ir stogo sutartys yra neatsiejamos, bet kokios netesybos, sulaikymai, atsiskaitymai siejami ir taikomi abiem sutartims, nesvarbu, pagal kokią sutartį išrašytos sąskaitos faktūros. Atsakovė laiko pagrįstai pagal fasado sutartį sulaikiusi mokėjimus. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, remiasi ieškovės netinkamų įsipareigojimų vykdymu tiek pagal stogo, tiek pagal fasado sutartį ir atsakovės teisėtai ir pagrįstai sulaikytomis sumomis, kurias ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Dėl to bylos nagrinėjimo ribos išsiplečia ir nėra susijusios išimtinai su fasado sutartimi. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, jog esant ginčui Klaipėdos apylinkės teisme, kuriame pareikšti reikalavimai dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų pagal stogo sutartį, yra pagrindas stabdyti bylą, nes minėtoje byloje bus nustatytas prejudicinis faktas, ar yra stogo defektai, kokie jie yra ir kokia yra priteistina, atlygintina už stogo defektų pašalinimą suma.

8.2.                      Ieškovės argumentai, neva pirmosios instancijos teismas tapatina prievolės vykdymo sustabdymą ir civilinės bylos stabdymą, yra nepagrįsti. Atsakovė teigia, jog ji neturi pareigos atsiskaityti su ieškove, nes yra sustabdžiusi prievolės vykdymą, iki bus galutinai išspręstas ginčas su UAB „Vytenio4“ ir nustatyta galutinai ieškovės mokėtina suma. Tam, kad teismui nesiaiškinti visų faktinių aplinkybių, susijusių su stogo defektais, ieškovės atsakomybę už netinkamai atliktus stogo defektus, kokia priteistina suma už šių defektų pašalinimą, teismas privalėjo stabdyti nagrinėjamą bylą. Būtent Klaipėdos apylinkės teisme šios faktinės aplinkybės bus nustatytos ir tai bus prejudicinis faktas šioje byloje. Ir priešingai, jeigu Klaipėdos apylinkės teisme priimtas sprendimas bus palankus atsakovei (taip pat ir ieškovei, nes ji patraukta atsakovės pusėje), šioje byloje teismas, net nesiaiškindamas faktinių aplinkybių, galės daryti išvadą, jog nesant priteistos žalos, atsakovė nepagrįstai rėmėsi sulaikymo teise, ir nuo to priklausys tiek šioje byloje priteistina ieškovės naudai pagrindinė skola, tiek netesybos. Vadinasi, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje bus nustatyti prejudiciniai faktai, kuriais remiantis šioje byloje teismas galės spręsti ir spręs, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo sulaikymo teise ir tai nėra prievolės vykdymo ir civilinių bylų stabdymo pagrindų tapatinimas.

8.3.                      Ieškovės teiginys, jog Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama byla labai maža apimtimi turės įtakos šiai bylai tik patvirtina faktą, jog ši byla turėjo būti sustabdyta. Tik išnagrinėjus Klaipėdos apylinkės teismo bylą, priklausomai nuo priimto sprendimo, šioje byloje teismas galės daryti išvadas, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai sulaikė mokėjimus ieškovei, kokia suma iš atsakovės priteistina ieškovei, ar ieškovės reikalavimas dėl netesybų (kurios netaikomas konstatavus teisėtą prievolės vykdymo sustabdymą) yra pagrįstas ir kokia apimtimi. Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje yra ir bus nustatyti prejudiciniai faktai dėl ieškovės netinkamai atliktų stogo darbų, su tuo susijusių konkrečių nuostolių dydžio. Šiuos prejudicinius faktus nustačius Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje, šioje byloje teismas jų nustatinėti iš naujo neturės. Nagrinėjamoje byloje teismas negali nustatinėti tų pačių faktų (analizuoti, spręsti dėl stogo defektų, jų atsiradimo priežasčių, ieškovės kaltės, priteistino nuostolio dydžio), nes būtent šios aplinkybės įrodinėjamos Klaipėdos miesto apylinkės nagrinėjamoje byloje ir būtent joje sprendžiamas klausimas dėl visų statybos procese dalyvavusi subjektų – projektuotojo, rangovo (tame tarpe ir ieškovės), techninio prižiūrėtojo bei valdytojo (atsakovės) atsakomybės, jos apimties.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas kitoje civiline tvarka nagrinėjamoje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Indrus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos naudai iš atsakovės UAB „VEIKUS“ priteisti 66 202,68 Eur nesumokėtos statybos rangos darbų kainos bei 1 706,77 Eur delspinigių dėl piniginės prievolės neįvykdymo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-582-965/2024 (dabartinis bylos Nr. e2-119-965/2025) gali būti nustatyta nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinčių faktų, susijusių, be kita ko, ir su ieškovės vykdytais darbais, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta nurodyta civilinė byla ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas.

12.       Ieškovė (apeliantė) UAB „Indrus“, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias civilinių bylų sustabdymo pagrindus, ir netinkamai įvertinęs dviejų civilinių bylų tarpusavio ryšį bei nemotyvuodamas, kokios teisiškai reikšmingos aplinkybės bus nustatytos kitoje civilinėje byloje, nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą. Ieškovės teigimu, vien tik dviejų sutarčių, sudarytų tarp tų pačių šalių, tarpusavio ryšio egzistavimas tuo aspektu, jog pagal vieną iš tokių sutarčių (stogo rangos sutartį) ateityje gali atsirasti užsakovo (atsakovės) reikalavimo teisė į rangovą (ieškovę), savaime nesuponuoja teisinių kliūčių teismui spręsti dėl atsakovės prievolių pagal fasadų rangos sutartį, kuri yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu iš rangovo (ieškovės pusės), vykdymo.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą ir jame nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą vertinimą, jog civilinės bylos negalima išnagrinėti (negalima nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių byloje), kol nebus nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje.

14.       Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis).

15.       Pagal CPK nuostatas yra skiriami dviejų rūšių civilinės bylos sustabdymo pagrindai: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis civilinės bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 573/2009). Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑187/2011).

16.       Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

17.       Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).

18.       Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑236/2014).

19.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nepateikė motyvų ir argumentų dėl objektyvių kliūčių, trukdančių jam pačiam nustatyti tam tikrus faktus šioje byloje ir nenurodė argumentų, kokios aplinkybės išimtinai galėtų būti nustatytos kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurios lemtų teisingą civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatą. Teismas nutartyje nenurodė, kokių faktų, kurie galėtų būti nustatyti tik išnagrinėjus kitą civilinę bylą, įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje tokia reikšminga, kad, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta. Teismas skundžiamoje nutartyje tik abstrakčiai nurodė, kad kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje gali būti nustatyta nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinčių faktų, susijusių, be kita ko, ir su ieškovės vykdytais darbais. Tačiau vien tai, kad tam tikros šiai bylai reikšmingos aplinkybės gali būti nagrinėjamos kitoje civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro šiuo atveju pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir civilinę bylą stabdyti.

20.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas dėl atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartį yra grindžiamas tarp jos (rangovas) ir atsakovės (užsakovas) 2021 m. liepos 28 d. sudaryta statybos rangos sutartimi, kurios pagrindu ieškovė atsakovės užsakymu vykdė administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasadų įrengimo darbus, kaip jie yra detalizuoti rangos sutarties priede Nr. 1. Ieškovė byloje įrodinėja, kad ji rangos sutartyje nustatyta tvarka visiškai ir tinkamai atliko bei perdavė atsakovei visus rangos sutartimi sutartus bei jos priedais sulygtus darbus, tačiau atsakovė yra sulaikiusi ne tik garantiniams įsipareigojimams užtikrinti apskaičiuotą sumą – 19 569,68 Eur, tačiau ir 46 633 Eur atsakovės mokėtiną suma už atliktus statybos rangos darbus, iš viso 66 202,68 Eur, ir dėl to neatsiskaito su ieškove. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškiniu, neginčija ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl sudarytos fasado sutarties, atliktų darbų kiekio bei mokėtinos sumos, tačiau neigia šiuo metu turinti pareigą sumokėti ieškovės prašomas sumas. Atsakovė nurodo, kad jai, vykdant tarp jos ir UAB „Vytenio4“ sudarytą 2020 m. birželio 1 d. pavedimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo teikti statybos darbų organizavimo ir valdymo bei su tuo susijusias konsultavimo paslaugas dėl administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, tarp jos ir atsakovės buvo sudarytos dvi sutartys dėl darbų atlikimo nurodytame ginčo objekte: 2021 m. liepos 8 d. stogo sutartis ir 2021 m. liepos 28 d. fasado sutartis. Sąskaitos faktūros už atliktus darbus buvo išrašomos ir mokėjimai bei 5 procentų nuo išrašytų sąskaitų faktūrų mokėjimo sulaikymai atliekami tai pat pagal šias dvi sutartis. Atsakovė laikosi pozicijos, kad iki kol galutinai bus nustatyti nuostoliai, tiesiogiai susiję su ieškovės netinkamų įsipareigojimų vykdymu, ir dėl kurių atlyginimo jos atžvilgiu UAB „Vytenio4“ yra pradėjusi teisminį procesą, ji (atsakovė) yra teisėtai ir pagrįstai sulaikiusi ieškovei mokėtinas sumas.

21.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-119-965/2025 pagal ieškovės UAB „Vytenio4“ patikslintą ieškinį atsakovėms UAB „VEIKUS“, UAB „Flexiforma“, AB „Lietuvos draudimas“, Lloyd‘s insurance company S.A., Lietuvoje veikiančiai per UADBB „Colemont draudimo brokeris“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, MB „Ventos mūras“, UAB „Blokas“, UAB „Witas“, UAB „Indrus“, UAB „SPKT“ ir A. B.. Šioje byloje UAB „Vytenio4“ pareikštu patikslintu ieškiniu prašo taikyti vieną iš alternatyvių reikalavimų: 1) priteisti solidariai iš visų atsakovų 88 749,67 Eur žalą; 2) priteisti 88 749,67 Eur žalą tokiomis dalimis: iš atsakovės UAB „VEIKUS“, kuri veikė kaip generalinis rangovas, solidariai su atsakovu Lloyd‘s insurance company S.A. 29 583,22 Eur žalos dalį; iš atsakovės UAB „VEIKUS“, kuri veikė kaip techninis prižiūrėtojas, solidariai su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ 29 583,22 Eur žalos dalį; iš atsakovės UAB „Flexiforma“ solidariai su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ 29 583,22 Eur žalos dalį; 3) priteisti iš atsakovų 88 749,67 Eur žalą dalimis teismo nuožiūra. Nurodytos civilinės bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Vytenio4“ pareikštu ieškiniu reikalauja atlyginti nuostolius, kildinamus iš tarp šioje byloje atsakove esančios UAB „VEIKUS“ ir su ja sudariusių sutartis subrangovų dėl administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), netinkamai atliktų ginčo objekto stogo bei projektavimo darbų.

22.       Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje dėl atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartį ieškovė siekia įrodyti, jog atsakovė nepagrįstai neatsiskaito už jos atliktus ginčo objekto fasado statybos darbus, tuo tarpu kitoje byloje UAB „Vytenio4“ yra pareiškusi ieškinį dėl nuotolių atlyginimo, be kita ko, ir šioje byloje atsakove esančiai UAB „VEIKUS“, kurioje  įrodinėja, kad dėl atsakovės pasitelktų subrangovų netinkamai atliktų ginčo objekto stogo bei projektavimo darbų, ji patyrė nuostolius, kuriuos ir prašo atlyginti.

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civiline tvarka pagal ieškovės UAB „Vytenio4“ ieškinį nagrinėjamoje byloje nėra tiriamos ar nustatinėjamos aplinkybės, susijusios būtent su tarp ieškovės UAB „Indrus“ ir atsakovės UAB „VEIKUS“ sudarytos 2021 m. liepos 28 d. fasado rangos sutarties pagrindu atliktais darbais, dėl ieškovės UAB „Indrus“, kaip rangovės pagal šią sutartį atsakomybės ar šios sutarties pagrindu kylančia atsakovės prievole atsiskaityti su ieškove ir / ar atsakovės teise sustabdyti mokėjimus pagal minėtą sutartį. 

24.       Atsakovė UAB „VEIKUS“ nagrinėjamojoje byloje ieškovei UAB „Indrus“, kaip rangovei, nėra pareiškusi priešpriešinių reikalavimų, neįrodinėja, jog ieškovė yra tinkamai neįvykdžiusi 2022 m. vasario 18 d. susitarime prisiimtų įsipareigojimų. Pažymėtina, kad ir Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-119-965/2025 statytojas UAB „Vytenio4“ nėra pareiškęs reikalavimų ieškovei dėl netinkamo fasado sutarties vykdymo. Pirmosios instancijos teismo įvardinta aplinkybė, kad kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje galimai bus pasisakoma dėl ginčo pastato stogo rekonstrukcijos darbų ir / ar jų netinkamo atlikimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankam prejudiciniam ir / ar įrodomajam abiejų bylų teisiniam ryšiui konstatuoti, kuris kliudytų civilinės bylos savarankišką išnagrinėjimą bei faktinių aplinkybių šioje byloje nustatymą ir įvertinimą.

25.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašyme sustabdyti civilinę bylą ir skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad tarp dviejų teismuose nagrinėjamų bylų – bylos dėl atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartį ir bylos dėl nuostolių atlyginimo – yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. jog byloje dėl nuostolių atlyginimo nustatyti faktai dėl ginčo pastato projektavimo bei stogo rekonstrukcijos darbų atlikimo tinkamumo savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje, ir kad tokių faktų bylą nagrinėjantis teismas pats negali nustatyti, todėl konstatuotina, kad civilinės bylos sustabdymas šiuo atveju neatitinka šio instituto paskirties.

26.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias civilinės bylos stabdymo institutą, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės UAB „VEIKUS“ prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klusimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VEIKUS“ prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas