Civilinė byla Nr. e2-1915-601/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00541-2020-
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.4.1; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ecoservice projektai“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama:
1.1. Pakeisti perkančiosios organizacijos UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (toliau ir – ARATC) atviro konkurso būdu vykdomo viešojo pirkimo „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 507360 (toliau – Pirkimas, Konkursas), sąlygų – Techninės specifikacijos 7.2.9 punktą jį išdėstant taip: „jei įgilinamasis konteineris užstatytas jo tuštinimo dieną, Paslaugos teikėjas atlieka šiuos veiksmus: jei konteinerio ištuštinimas techniškai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotrauką perduoda ARATC. Konteineris ištuštinimas sekantį kartą pagal Grafiką arba gavus raštu informaciją apie pašalintas priežastis, neleidusias tuštinti konteinerio. Už atvykimą ištuštinti konteinerį, Paslaugų teikėjui apmokama sumokant vienkartinį konteinerio aptarnavimo 50 Eur mokestį“;
1.2. Pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygas – Techninės specifikacijos:
- 7.2.12.3 punktą dėl bendro naudojimo konteineryje paliktų neleistinų atliekų tvarkymo;
- 7.3.15 punktą dėl konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimo arba jame aiškiai įvardinti, kokiose vietose, kokiu būdu ir priemonėmis tokios apsaugos turi būti įrengtos;
- 7.3.15.3 punktą dėl žalos išieškojimo;
- 7.4.9 punktą dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min informacijos į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą pateikimo;
- 7.5.5.2 punktą dėl kitų atliekų konteinerių aikštelėje tvarkymo;
- 9.3 punktą dėl reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį arba jame nurodyti teisinį pagrindą dėl kokių priežasčių prašoma tokios informacijos;
- 9.10 punktą dėl reikalavimo prieš 1 darbo dieną apmokyti naują darbuotoją;
1.3. Pripažinti neteisėtomis Pirkimo Nr. 507360 sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punktą dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo paėmimo;
1.4. Pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygų Nr. 507360 priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priedo Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ nuostatas, numatančias pernelyg dideles, pažeidimams neproporcingas ir baudimo funkciją atliekančias baudas;
1.5. Ex officio spręsti dėl Pirkimo Nr. 507360 nutraukimo;
1.6. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Techninės specifikacijos 7.2.9 punkte numatyta, jeigu bendro naudojimo (toliau – ir BN) konteineris užstatytas jo tuštinimo dieną, paslaugos teikėjas atlieka šiuos veiksmus, t. y. jei jo tuštinimas įmanomas techniškai, ištuština tą pačią dieną, o jei konteinerio ištuštinimas techniškai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotrauką perduoda savivaldybės policijos komisariatui su prašymu nustatyti kaltininką ir iš jo išsiieško patirtas išlaidas. Konteineris turi būti ištuštinimas iš karto, bet ne vėliau kaip kitą dieną, gavus informaciją apie pašalintas priežastis, neleidusias tuštinti konteinerio. Taigi, anot ieškovės, perkančioji organizacija įpareigoja tiekėją ne tik vykdyti funkcijas, kurios apsiribotos pirkimo objekte nustatytais veiksmais, bet ir funkcijas, kurios teisės aktais yra deleguotos pačiai perkančiajai organizacijai ir savivaldybei. Ieškovės įsitikinimu, nors būtent perkančioji organizacija turėtų imtis aktyvių veiksmų dėl netinkamo atliekų turėtojų elgesio ir atlyginimo paslaugų teikėjui už jo teikiamas paslaugas kompensavimo, vis dėl to šią naštą nepagrįstai perkelia paslaugų teikėjui. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad aptariama sąlyga yra tiekėjo atžvilgiu nesąžininga ir neteisinga, todėl turėtų būti pakeista, įrašant, jog jei konteinerio ištuštinimas techniškai neįmanomas, už atvykimą ištuštinti konteinerį paslaugų teikėjui mokamas vienkartinis konteinerio aptarnavimo 50 Eur dydžio mokestis.
3. Ieškovė nesutinka ir su Techninės specifikacijos 7.3.15 punkte numatytu reikalavimu paslaugos teikėjui užtikrinti, jog dėl blogų oro sąlygų ar kitų priežasčių antžeminiai bendrojo naudojimo konteineriai nebūtų išstumdyti, išvartyti, apversti, t. y., teikdamas paslaugą ir matydamas realią situaciją, turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, nuolat tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių. Ieškovės teigimu, jei atsakovė siekia perkelti paslaugų teikėjui konteinerių apsaugos įrengimo atsakomybę, Pirkimo sąlygose turi būti aiškiai įvardinta, kokiose vietose, kokiu būdu ir priemonėmis tokios apsaugos turi būti įrengtos, kad visi Pirkimo dalyviai galėtų vienodai įvertinti Pirkimo dokumentų reikalavimus ir pateikti pasiūlymus, kuriuos būtų įmanoma lygiaverčiai palyginti. Juolab, kad, anot ieškovės, šis reikalavimas akivaizdžiai išeina iš sutarties objekto ribų, kadangi tokiu atveju atsakovė perka ne tik mišrių komunalinių atliekų ir maisto atliekų surinkimo paslaugas, bet ir reikiamų apsaugų įrengimo paslaugą, kurios įsigijimui iš esmės turėtų būti skelbiamas atskiras pirkimas arba bent jau aiškiai įvardinama, kuriose tiksliai vietose reikia ir kokias apsaugas priemones reikės įrengti tam, kad tiekėjas šias sąnaudas galėtų įtraukti į kainos pasiūlymą. Be to, ieškovės įsitikinimu, atsakovė Techninės specifikacijos 7.3.15.3 punkte nepagrįstai numatė pareigą paslaugos teikėjui išieškoti žalos kompensacijas iš trečiųjų asmenų, jeigu šie sugadina konteinerius sulaikančias priemones. Ieškovei nėra aišku kokią žalą iš trečiųjų asmenų turi išieškoti paslaugų teikėjas – ar žalą už sugadintas konteinerius sulaikančias priemones, ar, visgi, atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2 punktą, kuriame nurodyta, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms šalims padarytą žalą, jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, žalą, kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui.
4. Ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos reikalavimas pateikti duomenis apie konteinerio pakėlimo (tokius kaip atliekų svorį) ir nepakėlimo duomenis, nuo realaus įvykio įvykimo fakto per nustatytą 5 min. periodą, numatytas Techninės specifikacijos 7.4.9 punkte, yra techniškai neįgyvendinamas, nes šiam procesui įgyvendinti reikia ne mažiau kaip 60 min. Ieškovės žiniomis, nė viena Lietuvos atliekų surinkimo veiklą vykdanti įmonė neturi tokios programinės ir techninės įrangos ar spendimo, kuris leistų techniškai (fiziškai) atlikti šią operaciją per 5 min., o jeigu atsakovė žino tokią įmonę, kuri, vis tik, galėtų perduoti pakelto konteinerio svorį į atsakovės informacinę sistemą ne ilgiau kaip per 5 min. terminą, tokiu atveju tai būtų šios įmonės protegavimas ir konkurencijos ribojimas. Juolab, kad nėra aišku, kokiu tikslu nustatomas toks trumpas terminas.
5. Ieškovės įsitikinimu, Techninės specifikacijos 7.5.5.2 punkte įtvirtintas reikalavimas užtikrinti švarą ne tik aplink mišrių komunalinių atliekų bei maisto atliekų konteinerius, bet taip pat ir aplink kitus aikštelėje esančius konteinerius (plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ir kt.), neatitinka nustatyto teisinio reglamentavimo ir pažeidžia įstatymu nustatytus atliekų tvarkymo finansavimo principus. Anot ieškovės, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų konteinerių ištuštinimas ir tokių atliekų surinkimas (jei jos išsibarsčiusios aplink konteinerius) nėra ir negali būti šio viešojo pirkimo dalyku, nes pirkimo sutartimi ketinama įsigyti tik mišrių komunalinių atliekų ir maisto atliekų surinkimo paslaugas. Tuo tarpu pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas yra vykdomas kito paslaugų teikėjo, trišalių sutarčių pagrindu, ir jam už tai apmokama.
6. Be to, perkančioji organizacija Techninės specifikacijos 9.10 punkte numatė reikalavimą ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios, kuris, ieškovės nuomone, nepagrįstai įpareigoja tiekėją dar iki darbo santykių su darbuotoju pradžios (iki jam įsidarbinant pas tiekėją) duoti privalomus vykdyti nurodymus ir atlikti tam tikrus veiksmus, nors tuo metu darbuotojo ir darbdavio dar nesieja jokie teisiniai santykiai. Pasak ieškovo, pagal darbo įstatymus tokie darbdavio ir darbuotojo santykiai būtų traktuojami kaip nelegalus darbas. Juolab, ieškovės nuomone, perkančioji organizacija apskritai neturėtų nustatyti paslaugų teikėjui perteklinių reikalavimų, t. y. kaip turi būti apmokomi tiekėjo darbuotojai ir pan., šiuos sprendimus turi priimti pats tiekėjas, užtikrindamas tinkamą ir perkančiajai organizacijai priimtiną paslaugų teikimą ir už tai prisiimdamas atsakomybę.
7. Anot ieškovės, perkančiosios organizacijos įpareigojimas paslaugų teikėjui, numatytas Techninės specifikacijos 7.2.12.3 punkte, pagal kurį teikėjas privalo ištuštinti bendro naudojimo konteinerius, net jeigu juose būtų sudėtos neleistinos atliekos, prieštarauja imperatyvių teisės normų reikalavimams, nes pagal Techninės specifikacijos 2.1 punktą tiekėjas sutarties vykdymo metu privalo vadovautis ir Minimaliais kokybės reikalavimais, patvirtintais Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D-857, Alytaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis, o, esant prieštaravimams tarp sutarties ar Techninės specifikacijos ir minėtų teisės aktų reikalavimų, paslaugų teikėjas privalo vadovautis pirmiausia Minimaliais kokybės reikalavimais, toliau Taisyklėmis ir tik tada Sutarties ir Techninės specifikacijos nuostatomis. Kita vertus, pati perkančioji organizacija Sutarties priede Nr. 4 numatė paslaugų teikėjui sankcijas už tai, kad jis į komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius pristatys neleistinas atliekas.
8. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija nepagrįstai kišasi į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius reikalus, Techninės specifikacijos 9.3 punkte nustatydama reikalavimą darbuotojams mokėti vidutinį darbo užmokestį. Nustačius didesnį darbo užmokesčio dydį tik tiems darbuotojams, kurie vykdys pirkimo sutartį pirkimo laimėjimo atveju, jo nedidinant kitiems bendrovės darbuotojams, reikštų kitų ieškovės darbuotojų, dirbančių tą patį ar jam prilygintą darbą, diskriminaciją. Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis numato mažiausią mokėtiną darbo užmokesčio dydį darbuotojui, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotą darbą, nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgūdžių, išsilavinimo reikalaujantį darbą. Tokiu reikalavimu perkančioji organizacija eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiūlymus ir laimėti pirkimą, nes už nekvalifikuotą darbą tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinis šalies darbo užmokesčio dydį. Juolab, kad reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamą darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais.
9. Ieškinyje reiškiamas nesutikimas ir su Pirkimo sutarties 67.2 punkte įtvirtinta teise užsakovei pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, jei paslaugos teikėjas padarys žalą tretiesiems asmenims ir neatlygins padarytų nuostolių. Ieškovės nuomone, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo kištis į paslaugų teikėjo ir trečiojo asmens teisinius santykius, o juo labiau paimti sutarties įvykdymo užtikrinimą padengiant ne savo, bet trečiojo asmens, t. y. ne sutarties šalies patirtus nuostolius. Jeigu paslaugų teikimo metu paslaugų teikėjas visgi padarytų žalą tretiesiems asmenims, tai žalos atlyginimo klausimas būtų sprendžiamas tarp paslaugų teikėjo ir nukentėjusio asmens, o perkančiosios organizacijos šie teisiniai santykiai niekaip nepaliestų, kadangi žala būtų padaryta ne perkančiajai organizacijai ir ne dėl netinkamų sutartinių prievolių jos atžvilgiu vykdymo.
10. Ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija Pirkimo sutarties priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ nustatė pernelyg didelius ir neproporcingus tikėtinoms prievolės netinkamo įvykdymo neigiamoms pasekmėms baudų dydžius,todėl jie turi būti mažinami. Perkančioji organizacija neturi siekti nubausti paslaugų teikėjo, pasipelnyti jo sąskaita ar siekti, kad paslaugų teikėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis.
11. Ieškovė teigia, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ir tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė, todėl teismui pripažinus neteisėtomis ginčo Pirkimo sąlygas, jis turėtų ex officio spręsti dėl poreikio apskritai nutraukti šį Pirkimą.
II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė
12. Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovės nuomone, ieškovės dėstoma argumentacija yra vertintina kaip jos siekis Pirkimo sąlygas modifikuoti taip, kad būtų paranku ieškovei: susimažinti netesybas ir rizikas patirti nuostolius dėl Pirkimo sutarties nevykdymo, sumažinti paslaugų apimtis, padidinti perkamų paslaugų kainą. Nors ieškovė teigia, kad ginčijamas Techninės specifikacijos sąlygas vertina jų aiškumo ir teisėtumo aspektais, tačiau procesinių dokumentų turinys rodo, jog ieškovei Techninės specifikacijos sąlygos buvo ir yra suprantamos, tačiau jai netinkamos, nes komerciškai nenaudingos. Pirkimo sąlygų aiškumas ir suprantamumas iš esmės nekėlė abejonių ieškovei, nes kvestionuojamas šių sąlygų galimas komercinis nenaudingumas; ieškovė iš esmės prašė perkančiosios organizacijos ne išaiškinti Pirkimo sąlygas, o jas pakeisti.
14. Anot atsakovės, aplinkybės, kad įgilinamasis konteineris bus (ne)užstatytas automobiliu jo tuštinimo dieną, kad gyventojai bendro naudojimo konteineryje (ne)paliks neleistinų atliekų, kad gyventojai (ne)išbarstys konteinerių aikštelėse plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ir kt., kad (ne)reikės tiekėjui konteinerius sulaikančias apsaugas įrenginėti, kad ieškovei neaišku, kokiu tikslu nustatomas trumpas (5 min.) terminas pateikti atsakovei duomenis į informacinę sistemą ir pan., neleidžia Konkurso sąlygų vertinti kaip neaiškių, nes ieškovei, kaip ir kitiems tiekėjams, turėjo būti suprantama, jog jų įvertinta dėl tokių darbų rizika turi būti įskaičiuota į bendrą pasiūlymo kainą. Ieškovės ginčijamų Pirkimo sąlygų negalima pripažinti neteisėtomis, nes nagrinėjamu atveju tam tikra rizika nėra neproporcinga, per didelė tiekėjui, tiekėjas ją gali įvertinti tam, kad pateiktų pasiūlymą arba neteiktų pasiūlymo.
15. Atsakovės teigimu, reikalavimu mokėti paslaugos teikėjo darbuotojams vidutinį darbo užmokestį siekiama nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų, kuris viešuosiuose pirkimuose tampa vis svarbesniu. Tuo tarpu nustatydama baudų dydžius, perkančioji organizacija atsižvelgė į tai, kad nesilaikant bendrojo naudojimo konteinerių plovimo ir higienizavimo metu susidariusio užteršto vandens šalinimo reikalavimų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai, nešalinant sugedusių konteinerių mechanizmų, konteineris gali prispausti žmones ir techniką bei išvažiuoti į eismo juostą, nustatytu laiku neištuštinus konteinerius gali kilti sanitarinių problemų ir/ar atsirasti biologinė tarša, paslaugos teikėjo įgytos techninės ir programinės įrangos, skirtos fiksuoti ir perduoti užsakovui duomenis ir įvykius, susijusius su konteinerių aptarnavimu, neveikimas ar sutrikimai gali sutrikdyti atliekų sistemos funkcionavimą, ir t.t. Todėl už mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugų nevykdymą dėl pačio tiekėjo kaltės yra nustatytos baudos, kurios įpareigoja tiekėją nepiktnaudžiauti paslaugų vykdymu ir be jokios priežasties ar nenoro neatsisakyti tuštinti konteinerio. Tai atspindi viešąjį interesą, kad atliekų tvarkymas būtų vykdomas tinkamai, nebūtų pažeidinėjami aplinkosauginiai reikalavimai. Kita vertus, atsakomybė tiekėjui gali būti pritaikoma tik esant įrodytai paslaugų teikėjo kaltei.
III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė
16. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad nevertino specifinių žinių reikalaujančių ginčijamų Techninės specifikacijos sąlygų (ne)teisėtumo, bet atkreipė dėmesį į ieškovės ginčijamas Pirkimo sąlygas, kurios pagal Tarnybai pateiktą informaciją kelia abejonių, t. y., anot Tarnybos:
1.1. Abejotina, ar perkančioji organizacija detaliai privalo nurodyti, iš kokių konkrečiai medžiagų, dydžių ir pan. konteinerius sulaikančios apsaugos turėtų būti įrengtos, kadangi šiuo atveju jos nėra Pirkimo objektu. Tarnybos nuomone, labai detalus medžiagiškumas taip pat galėtų dirbtinai riboti tiekėjų konkurenciją, kadangi šiuo atveju tokiu reikalavimu yra siekiama tam tikro tikslo – pasiekti, kad konteineriai, esant tam tikroms oro sąlygoms, nebūtų išstumdyti ir (ar) išvartyti, tačiau tokį tikslą, tikėtina, galima pasiekti naudojat įvairias konteinerius sulaikančias apsaugas. Kita vertus, konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas sietinas su tiekėjo pasiūlymo kainos apskaičiavimu, t. y. tiekėjai tokias išlaidas turi iš anksto numatyti bei įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Todėl, Tarnybos nuomone, perkančioji organizacija galėtų pateikti visiems tiekėjams su šiuo reikalavimu susijusią informaciją, paremtą kelerių metų duomenimis (pvz., kuriose (keliose) vietose mieste tokių konteinerių apsaugos priemonių, pvz., per paskutinius 3 ar 5 metus teikiant paslaugą reikėjo), kad visi tiekėjai galėtų orientuotis apie tokių konteinerius sulaikančių priemonių bent preliminarų poreikį, apskaičiuodami savo pasiūlymo kainą;
1.2. Perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimą ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto perduoti duomenis į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą, turėtų pagrįsti, kodėl šiuo konkrečiu atveju negali būti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laiką, nebūtų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas. Tarnybos nuomone, ne deklaratyviai, o pateikiant įrodymus turėtų būti nurodoma, ar apskritai yra šioje rinkoje tiekėjų, kurie galėtų tokią informaciją pateikti ne vėliau kaip per 5 min. nuo įvykio fakto ir kiek tokių tiekėjų yra, t. y. ar šiuo reikalavimu nesudaromos palankesnės sąlygos konkrečiam tiekėjui;
1.3. Sutarties įvykdymo užtikrinimas yra susijęs su konkrečios sutarties įsipareigojimų vykdymu, o ne žalos tretiesiems asmenims atlyginimu. Sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirtis yra padengti bent minimalius perkančiosios organizacijos nuostolius, jei Pirkimo sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos nuomone, abejotina, ar konkrečios pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas galėtų būti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieškovės kaltės;
1.4. Konkrečių baudų dydžių įvertinimas konkrečios paslaugos vykdymo kontekste yra fakto klausimas. Tarnyba sutinka, kad nustatytos baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą turėtų būti atgrasančios, tačiau, vis tik, pernelyg dideli ir neproporcingi baudų dydžiai gali dirbtinai apriboti tiekėjų konkurenciją, kadangi ne visi tiekėjai, kurie gebėtų įvykdyti Pirkimo sutartį ryšis pateikti pasiūlymą, nenorėdami prisiimti tokių galimai neproporcingų įsipareigojimų. Taip pat, objektyviai įvertinę prisiimamą riziką, tiekėjai šią riziką įskaičiuos į pasiūlymo kainą, kas reiškia, kad perkančioji organizacija tokiu atveju rizikuotų permokėti už gaunamas paslaugas.
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
17. ARATC Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2020 m. rugsėjo 13 d. paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą konkursą „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 507360. Pirkimo objektas – Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga.
18. UAB „Ecoservice projektai“, būdama suinteresuota dalyvauti paskelbtame Konkurse, susipažinusi su Pirkimo dokumentais, 2020 m. rugsėjo 23 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, prašydama: panaikinti Techninės specifikacijos 6.11 punkto nuostatą; patikslinti Pirkimo dokumentų nuostatas įtvirtinant, kad paslaugų teikėjas atsako tik už konteinerių trūkumus / defektus, kurie atsirado dėl paslaugų teikėjo kaltės; pateikti sąrašą defektų, kuriems esant preziumuojama, kad už konteinerio trūkumus atsakingas paslaugų teikėjas ir sąrašą defektų, kuriems esant preziumuojama, kad paslaugų teikėjas neatsakingas; suteikti galimybę paslaugų teikėjui įrodyti, kad tais atvejais, kai preziumuojama jo atsakomybė dėl konteinerių defektų, dėl to paslaugų teikėjas iš tikrųjų kaltas nėra (galėtų būti pateikiama konteinerio ištuštinimo filmuota medžiaga ir pan.); atsakomybės už defektus nesieti su informavimo apie defektus faktu; suteikti galimybę paslaugų teikėjui pakeisti konteinerius tinkamais arba juos suremontuoti, o tik to nepadarius, ištaisyti trūkumus paslaugų teikėjo sąskaita (įskaitant pasinaudojimą sutarties įvykdymo užtikrinimu); darant išskaitas atsižvelgti į natūralų konteinerio nusidėvėjimą; patikslinti Techninės specifikacijos 7.2.9 punktą; panaikinti Techninės specifikacijos 7.3.15.3 punktą arba aiškiai jį reglamentuoti numatant kokiose vietose, kokiu būdu ir priemonėmis tokios apsaugos turi būti įrengtos; panaikinti Techninės specifikacijos 7.4.9 punkte numatytą reikalavimą konteinerio pakėlimo, nepakėlimo duomenis į užsakovo informacinę sistemą perduoti per 5 min. nuo realaus įvykio; sutrumpinti Techninės specifikacijos 7.4.28 punkte numatytus garantijų terminus iki 3 metų arba ne ilgiau nei galios sutartis; panaikinti Techninės specifikacijos 7.5.5.2 punkto nuostatą, tiesiogiai nesusijusią su Pirkimo objektu; panaikinti Techninės specifikacijos 9.10 punkto nuostatą; panaikinti Techninės specifikacijos 7.5.4 punktą arba nustatyti, kad kiekvieną kartą iš konteinerių aikštelės gali būti surenkamos tik vienos rūšies atliekos; panaikinti Techninės specifikacijos 7.2.12.3 punktą, reikalaujantį bendrojo naudojimo konteineryje aptikus kitos rūšies atliekų, jį ištuštinti; nurodyti teisinį pagrindą dėl kokių priežasčių prašoma informacijos apie kiekvieno darbuotojo gaunamą darbo užmokestį arba panaikinti Techninės specifikacijos 9.3 punktą; panaikinti Pirkimo sutarties 63.10 punktą; pakeisti Pirkimo sutarties 64 punktą, numatant paslaugų teikėjo galimybę nutraukti sutartį savo iniciatyva nesant perkančiosios organizacijos / savivaldybės kaltės; panaikinti Pirkimo sutarties 67.2 punktą; visas baudas sumažinti bent 3 kartus.
19. Perkančioji organizacija 2020 m. spalio 1 d., išnagrinėjusi ir įvertinusi pretenzijoje pateiktus argumentus, priėmė sprendimą tenkinti pretenziją iš dalies, t. y. panaikino Pirkimo sutarties 63.10 punktą, o kituose pretenzijos punktuose ją atmetė kaip nepagrįstą.
20. Ieškovė, manydama, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nepatenkino didžiosios dalies pretenzijos reikalavimų ir nepagrįstai bei neteisėtai nepatikslino Pirkimo sąlygų reikalavimų / nuostatų, pažeidžiančių imperatyvias teisės normas, fundamentaliuosius viešųjų pirkimų ir esminius teisės principus, pateikė ieškinį teismui. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog ginčas byloje kilęs dėl atsakovės Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų teisėtumo, t. y. (1) dėl bendro naudojimo konteineryje paliktų neleistinų atliekų tvarkymo (Techninės specifikacijos 7.2.12.3 punktas); (2) dėl konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimo (Techninės specifikacijos 7.3.15 punktas); (3) dėl žalos išieškojimo (Techninės specifikacijos 7.3.15.3 punktas); (4) dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min. informacijos į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą pateikimo (Techninės specifikacijos 7.4.9 punktas); (5) dėl kitų atliekų konteinerių aikštelėje tvarkymo (Techninės specifikacijos 7.5.5.2 punktas); (6) dėl reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį arba jame nurodyti teisinį pagrindą dėl kokių priežasčių prašoma tokios informacijos (Techninės specifikacijos 9.3 punktas); (7) dėl reikalavimo prieš 1 darbo dieną apmokyti naują darbuotoją (Techninės specifikacijos 9.10 punktas); (8) dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo paėmimo (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punktas); (9) dėl baudų (Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priedo Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ nuostatos). Be to, ieškiniu siekiama pakeisti Techninės specifikacijos 7.2.9 punktą, numatantį užstatyto konteinerio ištuštinimo tvarką. Ieškovė mano, kad aukščiau išdėstytos Pirkimo sąlygos pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus, yra nesuderinamos su racionalaus lėšų panaudojimo tikslu, jomis tiekėjams neproporcingai užkraunama sutarties vykdymo rizika, dėl neaiškių ir klaidinančių Pirkimo sąlygų ieškovė negali pateikti objektyviai pagrįsto pasiūlymo, kadangi neturi galimybės įvertinti dalies paslaugų teikimo kainos. Atsakovė tvirtina, kad Pirkimo sąlygos bei perkančiosios organizacijos teikti Pirkimo sąlygų aiškinimai yra pagrįsti ir teisėti, atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ), kitų teisės aktų nuostatas, o ieškovė ieškiniu siekia ne ko kito kaip modifikuoti Pirkimo sąlygas jai komerciškai naudinga linkme.
V. Teisiniai argumentai ir išvados
21. VPĮ nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, nustatydama perkamas prekes apibūdinančius kriterijus, ji įstatymu yra įpareigojama užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Taigi, teismas, remdamasis aptartomis įstatymo nuostatomis, toliau vertins kiekvieną iš ginčijamų sąlygų atskirai.
Dėl užstatyto konteinerio ištuštinimo tvarkos
22. Ieškovė prašo pakeisti Techninės specifikacijos 7.2.9 punktą, numatantį, kad „jei BN konteineris užstatytas jo tuštinimo dieną, Paslaugos teikėjas atlieka šiuos veiksmus: 7.2.9.1. jei jo tuštinimas įmanomas techniškai, ištuština tą pačią dieną; 7.2.9.2. jei konteinerio ištuštinimas techniškai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotrauką perduoda Savivaldybės policijos komisariatui su prašymu nustatyti kaltininką ir iš jo išsiieško patirtas išlaidas. Konteineris ištuštinimas iš karto, bet ne vėliau kaip kitą dieną, gavus informaciją apie pašalintas priežastis, neleidusias tuštinti konteinerio“, jį išdėstant taip: „jei įgilinamasis konteineris užstatytas jo tuštinimo dieną, Paslaugos teikėjas atlieka šiuos veiksmus: jei konteinerio ištuštinimas techniškai neįmanomas, užstatyto konteinerio nuotrauką perduoda ARATC. Konteineris ištuštinimas sekantį kartą pagal Grafiką arba gavus raštu informaciją apie pašalintas priežastis, neleidusias tuštinti konteinerio. Už atvykimą ištuštinti konteinerį, Paslaugų teikėjui apmokama sumokant vienkartinį konteinerio aptarnavimo 50 Eur mokestį“. Ieškovės teigimu, šis reikalavimas tiekėjo atžvilgiu yra nesąžiningas ir neteisingas, kadangi tiekėjas įpareigojamas vykdyti ne tik tiesiogiai su Pirkimo objektu susijusias, bet ir kitas funkcijas, kurios teisės aktais yra deleguotos pačiai atsakovei, o taip pat vykdyti žalos ieškojimo procedūras iš trečiųjų asmenų tam, kad paslaugų teikėjas galėtų atgauti apmokėjimą už pagal sutartį tinkamai atliktas paslaugas. Teismas visiškai pritaria šiems ieškovės argumentams.
23. Alytaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtintų 2013 m. birželio 27 d Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-166 (toliau – Taisyklės) 24.8 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų turėtojai privalo užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami. Tai pat, Taisyklių 26.2 punkte nustatyta, kad paslaugos teikėjas turi teisę neištuštinti individualaus mišrių komunalinių atliekų surinkimo jei yra kliūčių ar grėsmių paslaugos teikėjo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą. Kaip laikomasi šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų, kontroliuoja savivaldybės administracija ir ARATC. Teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti pareigūnai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigūnai (Taisyklių 111 punktas). Komunalinių atliekų tvarkymo kontrolę vykdo ARATC kontrolės padalinys, kuris veikia pagal ARATC direktoriaus patvirtintus nuostatus (Taisyklių 112 punktas). Analogiški reikalavimai nustatyti ir Minimalių kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D-857 „Dėl minimalių kokybės reikalavimų pavirtinimo“ (Priedas Nr. 6) 16.3. ir 17 punktuose, t. y. „teikdamas paslaugas atliekų tvarkytojas privalo surinkti visas atliekas iš atliekų surinkimo priemonių, išskyrus atvejus, kai atliekų tvarkytojo personalui yra kliūčių ar grėsmių, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą“ (16.3.punktas). „Nesurinkus atliekų iš atliekų surinkimo priemonių dėl 16 punkte nustatytų priežasčių, <...>, atliekų tvarkytojas turi registruoti atliekų tvarkytojo nustatyta tvarka kiekvieną tokį atvejį ir informuoti Atliekų turėtoją. Jeigu tokie atvejai kartojasi, atliekų tvarkytojas turi informuoti savivaldybę ir (ar) administratorių“ (17 punktas). Atsižvelgiant į aptartas nuostatas, akivaizdu, kad perkančioji organizacija neteisėtai bando perkelti paslaugų teikėjui pareigas, kurias privalo atlikti Alytaus miesto savivaldybės administracija ir (arba) pati perkančioji organizacija. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Techninės specifikacijos 7.2.9.2 punkte numatytas reikalavimas paslaugos teikėjui „užstatyto konteinerio nuotrauką perduo[ti] Savivaldybės policijos komisariatui su prašymu nustatyti kaltininką ir iš jo išsiieško[ti] patirtas išlaidas“, yra neteisėtas, nes prieštarauja teisės aktų nuostatoms.
Dėl bendro naudojimo konteineryje paliktų neleistinų atliekų tvarkymo
24. Ieškovė nesutinka su Techninės specifikacijos 7.2.12.3 punkte įtvirtintu reikalavimu, numatančiu pareigą paslaugos teikėjui, nustačius, kad bendrojo naudojimo konteineryje yra neleistinų atliekų – jį ištuštinti, o jeigu neleistinos atliekos yra šalia bendrojo naudojimo konteinerio – surinkti apvažiavimo būdu 7.5.4–7.5.5 punkte nurodytu dažnumu. Ieškovės nuomone, toks reikalavimas prieštarauja tiek imperatyvių teisės normų reikalavimams, tiek pačių Pirkimo sąlygų reikalavimams, numatantiems sankcijas paslaugų teikėjui už tai, kad jis į komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius pristatys neleistinas atliekas. Perkančioji organizacija atsakyme į pretenziją paaiškino, kad toks reikalavimas būtent bendrojo naudojimo konteineriams yra pagrįstas, nes kitaip nei individualiu, naudojasi daugiau nei vienas atliekų turėtojas, todėl neįmanoma identifikuoti neleistinas atliekas į konteinerį sudėjusį(ius) atliekų turėtoją(us) ir už tai jam pritaikyti administracinę atsakomybę ar užklijuoti informacinį lapelį ir ištuštinti konteinerį sekantį kartą pagal grafiką, kai perrūšiuos atliekas. Teismas su atsakovės paaiškinimu negali nesutikti.
25. Pirmiausia, pastebėtina, kad perkančioji organizacija nereikalauja tuštinti konteinerių, kuriuose yra neleistinų atliekų, jeigu jos yra individualiame konteineryje arba šalia jo (Techninės specifikacijos 7.2.12.1–7.2.12.2 punktai). Tuo tarpu logiška, kad bendrojo naudojimo konteineris, nepaisant jame esančių neleistinų atliekų, vistik, turi būti ištuštinamas, nesant jokios kitos objektyvios galimybės jo neištuštinti (negali atliekos jame būti neribotą laiką), paslaugos teikėjui paliekant teisę pačiam nuspręsti kokiu būdu tokį konteinerį jis ištuštins (pavyzdžiui, atvyks jį ištuštinti atskirai). Kita vertus, teismo vertinimu, atliekų rūšiavimui Lietuvoje vis dar išliekant opia problema, galėtų būti svarstomas klausimas tokių konteinerių (su neleistinomis atliekomis) tuštinimo kaštus paskirstyti tik tiems namams, kurių konteinerių aikštelėse buvo rastos neleistinos atliekos. Tokiu būdu, atliekų turėtojai, besinaudojantys bendrojo naudojimo konteineriais, siekdami nepatirti papildomų išlaidų, būtų skatinami ne tik patys keisti įpročius rūšiuojant atliekas, bet ir būti aktyviais, pilietiškais pranešant atliekų tvarkytojui apie pastebėtus pažeidimus, padedant išaiškinti pažeidimą padariusius asmenis.
Dėl konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimo
26. Ieškovė nesutinka ir su Techninės specifikacijos 7.3.15 punkte numatytu reikalavimu paslaugos teikėjui „užtikrinti, kad dėl blogų oro sąlygų ar kitų priežasčių antžeminiai BN konteineriai nebūtų išstumdyti, išvartyti, apversti, t. y., teikdamas paslaugą ir matydamas realią situaciją, turi pats įvertinti, kuriose vietose reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas ir jas įrengia, pastoviai tikrina ar veikia konteinerių stabdžiai, imasi kitų su užsakovu suderintų konteinerių sulaikymo priemonių“. Ieškovės teigimu, šis reikalavimas neteisėtas ir turi būti panaikintas; kitu atveju, Pirkimo sąlygose turi būti aiškiai įvardinta, kokiose vietose, kokiu būdu ir priemonėmis tokios apsaugos turi būti įrengtos. Atsakovė paaiškino, kad konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas gali būti reikalingas konteineriams, esantiems prie daugiabučių namų.
27. Teismo vertinimu, ginčijama Techninės specifikacijos nuostata iš esmės yra tikslinga ir pagrįsta – ja siekiama, kad konteineriai nebūtų išstumdyti ir (ar) išvartyti, o tokį tikslą, tikėtina, galima pasiekti naudojat įvairias konteinerius sulaikančias apsaugas (pavyzdžiui, stacionarius užtvarus, grandines, konteinerio pastatymo vietos pakeitimą ar pan.). Todėl Pirkimo sąlygose netikslinga detalizuoti kokiu būdu ir priemonėmis tokios apsaugos turi būti įrengtos. Priešingai, kaip teisingai pastebėjo Viešųjų pirkimų tarnyba, itin detalus priemonių ir (ar) būdų numatymas Pirkimo sąlygose galėtų dirbtinai riboti tiekėjų konkurenciją. Kita vertus, kadangi konteinerius sulaikančių apsaugų įrengimas neabejotinai yra susijęs su kaštais, kurie įskaičiuotini į pasiūlymo kainą, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į patirtį ankstesniais metais, turi nurodyti visiems tiekėjams bent preliminarius duomenis, kuriose vietose tokių konteinerius sulaikančių priemonių galėtų reikėti, kad visi tiekėjai (ypač tie, kurie šiuo metu paslaugų neteikia šiame regione) galėtų preliminariai numatyti preliminarų priemonių poreikį.
28. Toks reikalavimas, be kita ko, grindžiamas vienodų sąlygų Pirkimo dalyviams sudarymu. VPĮ35 straipsnio 4 dalis nustato, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Tuo tarpu nenumatant Pirkimo sąlygose net preliminaraus konteinerius sulaikančių priemonių poreikio, kaip teisingai nurodė ieškovė, perkančiajai organizacijai atsiranda rizika ne tik susidurti su nepalyginamų pasiūlymų vertinimu (tiekėjai gali absoliučiai skirtingai apskaičiuoti darbų apimtis), bet ir neracionaliai panaudoti lėšas permokant tiekėjams, negalintiems realiai įvertinti paslaugų teikimo apimčių ir kaštų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Techninės specifikacijos 7.3.15 punkte numatytas reikalavimas pačiam tiekėjui įsivertinti kuriose vietose bus reikalinga įrengti konteinerius sulaikančias apsaugas, nenurodant bent preliminaraus poreikio, yra nepagrįstas, nes neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų bei 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto reikalavimo lėšas naudoti racionaliai.
Dėl žalos išieškojimo
29. Pagal Techninės specifikacijos 7.3.15.3 punktą, atsitikus 7.3.15 punkte numatytam atvejui (esant išstumdytiems, išvartytiems ar apverstiems antžeminiams bendrojo naudojimo konteineriams), paslaugos teikėjas, išsiieško žalos kompensacijas iš trečiųjų asmenų, jeigu konteinerius sulaikančias priemones sugadina tretieji asmenys. Ieškovei nėra aišku kokią žalą iš trečiųjų asmenų turi išieškoti paslaugų teikėjas – ar žalą už sugadintas konteinerius sulaikančias priemones, ar, visgi, atsižvelgiant į Techninės specifikacijos 7.3.15.2 punktą, kuriame nurodyta, kad paslaugų teikėjas atlygina trečiosioms šalims padarytą žalą, jei ji atsirado dėl konteinerius sulaikančių priemonių nebuvimo, žalą, kuri dėl vieno trečiojo asmens sulaikančių priemonių sugadinimo kilo kitam trečiajam asmeniui. Tačiau perkančioji organizacija nei atsakyme į pretenziją, nei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei kituose Pirkimų dokumentuose (paaiškinimuose) šios informacijos nepatikslino, todėl konstatuotina, jog Techninės specifikacijos 7.3.15.3 punkte numatytas reikalavimas neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių.
Dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min. informacijos į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą pateikimo
30. Techninės specifikacijos 7.4.9 punkte numatyta, kad „paslaugos teikėjo KIS (Teismo pastaba: KIS – konteinerių identifikavimo sistema) turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje į ARATC informacinę sistemą ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Tai reiškia, kad konteinerio pakėlimo, nepakėlimo, priskyrimo, nuėmimo faktas, šiukšliavežės buvimo koordinatė ar kitas įvykęs įvykis, kuris yra apibrėžtas šioje TS, turi būti perduotas ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio į ARATC programinę įrangą, išskyrus atvejus, kai to padaryti nėra galimybės dėl ryšio trukdžių, ir <...> Paslaugos teikėjas gali tai pagrįsti“. Ieškovės teigimu, nė viena Lietuvos atliekų surinkimo veiklą vykdanti įmonė neturi tokios programinės ir techninės įrangos ar spendimo, kuris leistų techniškai (fiziškai) atlikti šią operaciją per 5 min., o jeigu atsakovė žino tokią įmonę, kuri, vis tik, galėtų perduoti pakelto konteinerio svorį į atsakovės informacinę sistemą ne ilgiau kaip per 5 min. terminą, tokiu atveju tai būtų šios įmonės protegavimas ir konkurencijos ribojimas. Juolab, kad nėra aišku, kokiu tikslu nustatomas toks trumpas terminas. Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad paslaugos teikėjas yra atsakingas už savo konteinerių identifikavimo sistemos, atitinkančios Techninės specifikacijos reikalavimus, sukūrimą. Tačiau, teismo vertinimu, toks atsakovės paaiškinimas neįrodė nustatyto reikalavimo pagrįstumo duomenis į ARATC informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku ko siekiama tokia skuba, kodėl negali būti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laiką, nebūtų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas. Juolab, kad atsakovė net nebandė įrodinėti, kad, jos žiniomis, rinkoje yra bent vienas tiekėjas, galintis įvykdyti šį reikalavimą.
31. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi, atsakovei neįrodžius Techninės specifikacijos 7.4.9 punkte numatyto reikalavimo duomenis į ARATC informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto pagrįstumo ir nepateikus duomenų apie rinkoje realiai esančius tiekėjus, galinčius įvykdyti šį reikalavimą, šis reikalavimas pripažintinas neužtikrinančiu VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų.
Dėl kitų atliekų konteinerių aikštelėje tvarkymo
32. Perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti nuolatinę konteinerių aikštelių švarą ir tvarką, Techninės specifikacijos 7.5.5.2 punkte paslaugos teikėjui numatė pareigą po kiekvieno konteinerių ištuštinimo, užtikrinti švarą ne tik aplink mišrių komunalinių ir maisto atliekų konteinerius, bet ir aplink kitus aikštelėje esančius konteinerius (plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ir kt.), t. y. „jei aplinkui išbarstyta ar palikta į esančius konteinerius galimų mesti atliekų, Paslaugos teikėjas, tvarkydamas aikštelę šias atliekas sudeda į joms skirtus konteinerius“. Anot ieškovės, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas yra vykdomas kito paslaugų teikėjo, trišalių sutarčių pagrindu, ir jam už tai apmokama. Todėl nepagrįsta reikalauti iš mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkėjo tvarkyti aplink konteinerius išbarstytas antrines žaliavas ir pakuotes. Atsakovė tvirtina, kad mišrių komunalinių atliekų surinkimas apima ir atliekų rūšiavimo kontrolę, nes tai yra neatsiejama atliekų tvarkymo sistemos dalis. Juolab, kad įgyvendinant šį reikalavimą bus užtikrinamas ir viešasis interesas turėti kuo švaresnę ir saugesnę aplinką. Teismas šiuo atveju negali nepritarti atsakovės pozicijai, kad siekiant užtikrinti nuolatinę konteinerių aikštelių švarą ir tvarką, būtina, jog kiekvienas atliekų surinkėjas, pastebėjęs konteinerių aikštelėje išbarstytas atliekas, nepaisant jo surenkamų atliekų pobūdžio, jas surinktų ir sudėtų į joms skirtus konteinerius. Toks tikslas yra pagrįstas ir pateisinamas, nes prisidėtų prie švaresnės aplinkos kūrimo ir išsaugojimo.
Dėl reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį arba jame nurodyti teisinį pagrindą dėl kokių priežasčių prašoma tokios informacijos
33. Techninės specifikacijos 9 skyriaus „Paslaugos teikėjo komanda“ 9.3 punkte perkančioji organizacija įtvirtino privalomą pareigą paslaugos teikėjo darbuotojams – šiukšliavežių vairuotojams, pagalbiniams, konteinerių aikštelių priežiūrą atliekantiems, atliekų turėtojų pranešimus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamą vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams (pagal šalies ūkio ekonominės veiklos rūšis E36_TO_E39). Be to, šie duomenys atskirai apie kiekvieną darbuotoją turi būti pateikti perkančiajai organizacijai kartu su mėnesine ataskaita pridedant Valstybinio socialinio draudimo fondo draudėjų portalo suvestinės S32 išrašą tam mėnesiui už kurį teikiama mėnesinė atskaita; jei išraše matosi kitų darbuotojų duomenys, jie turi būti nepermatomai užtušuoti. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija nepagrįstai kišasi į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius reikalus, tokiu atveju gali būti diskriminuojami darbuotojai. Be to, nesuprantama, kodėl ieškovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotą darbą, nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgūdžių, išsilavinimo reikalaujantį darbą. Kita vertus, tokiu reikalavimu perkančioji organizacija eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiūlymus ir laimėti pirkimą, nes už nekvalifikuotą darbą tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinis šalies darbo užmokesčio dydį. Juolab, kad reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamą darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais. Atsakovė tokį reikalavimą grindžia VPĮ 55 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto socialinio kriterijaus siekiamu tikslu.
34. Išties, VPĮ 55 straipsnio, numatančio ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarką, 11 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 14.1 punkte numatė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti pagal kainą, t. y. ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Tuo tarpu jokių papildomų vertinimo kriterijų Pirkimo sąlygose nėra numatyta. Todėl reikalavimas darbuotojams paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamą vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams, jokios pridėtinės vertės pasiūlymų vertinimui šiuo atveju neturės. Priešingai, tiekėjas, negalėdamas mokėti tokio atlyginimo, neturės teisės apskritai dalyvauti pirkime, todėl laikytina, kad tokia sąlygą mažina konkurenciją, apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, ir dėl to yra neleistina. Be to, toks reikalavimas neteisėtas ir dėl to, kad minimalūs darbo užmokesčio dydžiai yra reguliuojami, be kita ko, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnyje, numatančiame, kad „Darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) - mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.“ Todėl perkančiosios organizacijos reikalavimas mokėti didesnį darbo užmokestį paslaugos teikėjo darbuotojams yra laikytinas kišimusi į tiekėjo organizacinę veiklą. Manytina, kad atsakovės siekiamas tikslas galėtų būti įgyvendinamas, Pirkimo sąlygose numatant pasiūlymas vertinti pagal naudingumo kriterijus, tame tarpe numatant, kad kuo tiekėjas pasiūlys didesnį atlyginimą darbuotojams, viršijantį minimalų užmokestį, nustatytą Lietuvos Respublikoje, tuo didesnis balas jam bus skiriamas. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Techninės specifikacijos 9.3 punkte numatytas reikalavimas yra dirbtinai ribojantis konkurenciją, todėl neatitinka VPĮ 17 straipsnio 3 dalies reikalavimo.
Dėl reikalavimo prieš 1 darbo dieną apmokyti naują darbuotoją
35. Ieškovė nesutinka su perkančiosios organizacijos Techninės specifikacijos 9.10 punkte įtvirtintu reikalavimu „paslaugos teikimo metu pasikeitus paslaugos teikėjo darbuotojams atsakingiems už MKA ir MA surinkimą ir vežimą, konteinerių aikštelių priežiūrą, atliekų rūšiavimo kontrolę ir atliekų turėtojų pranešimų nagrinėjimą, Paslaugos teikėjas naujiems (naujam) darbuotojams (darbuotojui) pagal su ARATC ir/ar Savivaldybės administracija iš anksto suderintą grafiką organizuoja praktinius mokymus apie Paslaugos teikimo sąlygas ir atliekų rūšiavimo kontrolę ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios“. Ieškovės nuomone, sprendimus kaip ir kada turi būti apmokomi tiekėjo darbuotojai, turi priimti pats tiekėjas, užtikrindamas tinkamą ir perkančiajai organizacijai priimtiną paslaugų teikimą ir už tai prisiimdamas atsakomybę. Juolab, kad reikalavimas dar iki darbo santykių su darbuotoju pradžios (iki jam įsidarbinant pas tiekėją), darbdavys apskritai negali duoti jokių privalomų vykdyti nurodymų, kadangi tuo metu darbuotojo ir darbdavio dar nesieja jokie teisiniai santykiai. Atsakovės teigimu, šis reikalavimas užtikrina, kad paslaugos teikėjo darbuotojai būtų tinkamai informuoti kaip kokybiškai teikti paslaugą. Tačiau teismo vertinimu, nurodytas atsakovės tikslas gali būti užtikrinamas ne tik organizuojant mokymus iki darbuotojo įsidarbinimo pas paslaugos teikėją.
36. Kaip teisingai nurodė ieškovė, privalomas reikalavimas naujus darbuotojus apmokyti ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios, išties, gali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse nurodyta, jog darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, o darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (42 straipsnis). Taigi, darbuotojo ir darbdavio tarpusavio teisės ir pareigos atsiranda tik įsigaliojus darbo sutarčiai, ir tik nuo tada darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui dalyvauti mokymuose. Jokių privalomų vykdyti nurodymų darbdavys neturi teisės duoti darbuotojui iki darbuotojo įsidarbinimo pas darbdavį pradžios. Dėl to, pripažintina, kad Techninės specifikacijos 9.10 punkte įtvirtintas reikalavimas naujus darbuotojus apmokyti ne mažiau kaip likus 1 darbo dienai iki naujo darbuotojo įsidarbinimo pradžios yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms.
Dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo paėmimo
37. Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punktas leidžia užsakovui pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu, kurį pateikia Paslaugos teikėjas, jeigu Paslaugos teikėjas padaro žalą tretiesiems asmenims ir neatlygina padarytų nuostolių; tokiu atveju užsakovas turi teisę į Sutarties įvykdymo užtikrinimo dalį, atitinkančią nuostolių dydį. Ieškovės nuomone, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo kištis į paslaugų teikėjo ir trečiojo asmens teisinius santykius, o juo labiau paimti sutarties įvykdymo užtikrinimą padengiant ne savo, bet trečiojo asmens, t. y. ne sutarties šalies patirtus nuostolius. Jeigu paslaugų teikimo metu paslaugų teikėjas visgi padarytų žalą tretiesiems asmenims, tai žalos atlyginimo klausimas būtų sprendžiamas tarp paslaugų teikėjo ir nukentėjusio asmens, o perkančiosios organizacijos šie teisiniai santykiai niekaip nepaliestų, kadangi žala būtų padaryta ne perkančiajai organizacijai ir ne dėl netinkamų sutartinių prievolių jos atžvilgiu vykdymo. Atsakovės akcentuoja, kad ji įgytų teisę pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu tik tokiu atveju, jei pasaugos teikėjas, padaręs žalą tretiesiems asmenims, vengs spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Tačiau teismo vertinimu, atsakovės nurodoma aplinkybė negali būti užtikrinama tokiu būdu.
38. VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kur nurodytas pavyzdinis jų sąrašas nustatant, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 46 punkte nurodyta, kad tiekėjas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti suderintos su užsakovu formos Sutarties įvykdymo užtikrinimą – Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantiją. Taigi, banko garantija, paslaugos teikėjas užtikrina viešojo pirkimo sutarties tinkamą vykdymą. Sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirtis yra padengti bent minimalius perkančiosios organizacijos nuostolius, jei Pirkimo sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai. Tuo tarpu žalos tretiesiems asmenims atlyginimo klausimas nėra šios sutarties reguliavo dalykas, todėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas negalėtų būti naudojamas atlyginti trečiųjų asmenų žalai, kuri kiltų dėl ieškovės kaltės. Tokiu atveju žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pasinaudojant žalos atlyginimo institutu. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punktas yra neteisėtas, kaip prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms.
Dėl baudų
39. Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“, be kita ko, yra numatytos baudos už Sutarties sąlygų netinkamą vykdymą – numatyti 35 galimi pažeidimai, už kuriuos skirtinos baudos nuo 100 iki 600 Eur. Pavyzdžiui, mišrių komunalinių ir maisto atliekų rūšiavimo kontrolės nevykdymas, informacijos neteikimas (ne mažiau nei 3 kartai per 30 dienų) užtraukia baudą nuo 400 iki 600 Eur, netikslių duomenų perdavimas į KIS ar ARATC informacinę sistemą (ne mažiau nei 15 atvejų per 30 dienų) užtraukia baudą nuo 200 iki 400 Eur, mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo grafiko nepaskelbimas kaip tai nurodyta Sutarties priede Nr. 1 už kiekvieną fiksuotą atvejį yra taikoma 400 Eur baudą ir pan. Ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija nustatė pernelyg didelius ir neproporcingus tikėtinoms prievolės netinkamo įvykdymo neigiamoms pasekmėms baudų dydžius,todėl jie turi būti mažinami. Anot ieškovės, perkančioji organizacija neturi siekti nubausti paslaugų teikėjo, pasipelnyti jo sąskaita ar siekti, kad paslaugų teikėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad nustatydama baudų dydžius, ji atsižvelgė į tai, kad nesilaikant bendrojo naudojimo konteinerių plovimo ir higienizavimo metu susidariusio užteršto vandens šalinimo reikalavimų kyla reali grėsmė žmonių sveikatai, nešalinant sugedusių konteinerių mechanizmų, konteineris gali prispausti žmones ir techniką bei išvažiuoti į eismo juostą, nustatytu laiku neištuštinus konteinerius gali kilti sanitarinių problemų ir/ar atsirasti biologinė tarša, paslaugos teikėjo įgytos techninės ir programinės įrangos, skirtos fiksuoti ir perduoti užsakovui duomenis ir įvykius, susijusius su konteinerių aptarnavimu, neveikimas ar sutrikimai gali sutrikdyti atliekų sistemos funkcionavimą, ir t.t. Be to, atsakovės įsitikinimu, numatytos baudos įpareigoja tiekėją nepiktnaudžiauti paslaugų vykdymu ir be jokios priežasties ar nenoro neatsisakyti tuštinti konteinerio.
40. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Baudos, kaip netesybos, viešojo pirkimo sutartyje numatytais atvejais yra galimos, tačiau jų dydžiai turi būti proporcingi tiekėjo pažeidimui, taip pat neturi vienai iš sutarties šalių suteikti perdėto pranašumo. Be to, sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnyba, kad pernelyg dideli ir neproporcingi baudų dydžiai gali dirbtinai apriboti tiekėjų konkurenciją, kadangi ne visi tiekėjai, kurie gebėtų įvykdyti Pirkimo sutartį ryšis pateikti pasiūlymą, nenorėdami prisiimti tokių galimai neproporcingų įsipareigojimų. Taip pat, objektyviai įvertinę prisiimamą riziką, tiekėjai šią riziką įskaičiuos į pasiūlymo kainą, kas reiškia, kad Perkančioji organizacija tokiu atveju rizikuotų permokėti už gaunamas paslaugas.
41. Teismas, įvertinęs visus 35 galimus pažeidimus, už kuriuos numatytos skirti baudos, atsižvelgdamas į ieškovės kartu su ieškiniu pateiktose kitose analogiško pobūdžio viešųjų pirkimų sutartyse numatytus baudų dydžius, sprendžia, kad atsakovės numatyti baudų dydžiai ginčo Pirkime yra neproporcingai dideli, todėl turėtų būti mažinami, atsižvelgiant į kitas rinkoje sudarytas analogiško pobūdžio sutartis.
Dėl bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
42. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Todėl pripažinus Konkurso sąlygas neteisėtomis turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Kadangi teismas pripažino Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 7.2.9.2 punkte, 7.3.15 punkte, 7.3.15.3 punkte, 7.4.9 punkte, 9.3 punkte, 9.10 punkte, Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punkte įtvirtintus reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais, o Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ numatytus baudų dydžius neproporcingai dideliais, Pirkimas negali būti tęsiamas, viešasis pirkimas nutraukiamas.
43. Teismas ieškovės ieškinį kitoje dalyje, t. y. dėl reikalavimų pripažinti neteisėtomis Techninės specifikacijos 7.2.12.3 punkte ir 7.5.5.2 punkte numatytas sąlygas, atmeta kaip nepagrįstą.
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, sprendimas priimtas ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ naudai, iš dalies tenkinus aštuonis iš dešimties ieškinio materialių reikalavimų, todėl teismas pripažįsta, kad tenkinta 80 procentų ieškinio reikalavimų.
45. UAB „Ecoservice projektai“ nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu – 2 250 Eur už ieškinį (2020 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 123044722) ir 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2020 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 36140). Atsakovė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, įvertinus tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį ieškovei iš atsakovės priteistina 1 830,40 Eur (2 288,00 x 80 proc.) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).
46. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.
47. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą sustabdyti viešojo pirkimo „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 507360, procedūras ir uždraudė atsakovei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto. Kadangi pirkimas nutraukiamas teismo sprendimu, o toks sprendimas pasekmes sukelia savaime, t. y. be priverstinio vykdymo, todėl nėra pagrindo toliau palikti galioti teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, sprendimui įsiteisėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomo viešojo pirkimo „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 507360, sąlygų Techninės specifikacijos 7.2.9.2 punkte, 7.3.15 punkte, 7.3.15.3 punkte, 7.4.9 punkte, 9.3 punkte, 9.10 punkte, Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ 67.2 punkte nustatyti reikalavimai ir Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ priede Nr. 4 „Mėnesinis atlyginimas ir išskaitų mechanizmas“ numatyti baudų dydžiai yra neteisėti.
Nutraukti uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomo viešojo konkurso 507360 „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ procedūras.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 144128180) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 250135860) 1 830,40 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. spalio 15 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo Nr. 507360 „Alytaus m. sav. teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ procedūrų sustabdymą ir draudimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas