Baudžiamoji byla Nr. 1-734-843/2015

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02161-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,

vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Natalijai Reut,

dalyvaujant prokurorui G. B.,

kaltinamajam A. K.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. S.,

jos atstovei advokatei Verai Gortovanovai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

A. K. 2014-07-13, apie 18.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durų, priėjo prie nukentėjusiosios E. S. iš nugaros ir panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent rankomis apglėbė nukentėjusiosios kaklą ir pradėjo stipriai smaugti, prispaudė prie laiptinės durų kampo (duomenys neskelbtini), tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis. Nukentėjusioji aktyviai priešinosi, bandė užminti jam ant kojos. Jai pavykus ištraukti galvą iš jo gniaužtų ji rėkė ir šaukėsi pagalbos. Tuomet A. K. patraukė nukentėjusiosios rankinę link savęs, tačiau nukentėjusioji rankinės nepaleido, po ko A. K. paslydo ir nukrito nuo prie laiptinės durų esančių laiptų, po to atsikėlė ir pasišalino. Taip A. K. pasikėsino pagrobti svetimą turtą ir nukentėjusiajai E. S. sukėlė fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent odos nubrozdinimus viršugalvio ir kaktos srityje, kraujosruvas kakle, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios.

Taip A. K. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas savo poziciją dėl pareikšto kaltinimo, teigė kaltę pripažįstantis pilnai. Davė parodymus, kad 2014 m. vasarą, datos tiksliai nepamena, jis Liepkalnyje, Rudaminos gatvėje šventė gimtadienį. Vakare važiavo namo ir pramiegojo savo stotelę Viršuliškėse. Prabudęs išlipo iš autobuso. Buvo Jeruzalės rajone. Nuėjo paieškoti kioske alaus. Po to jam pasirodė, kad pamatė savo pažįstamą. Ji gyvena Ateities gatvėje. Ta moteris stovėjo prie namo durų, turbūt rakino duris. Jis iš nugaros nestipriai apglėbė ją ranka per krūtinę. Nenorėjo nieko blogo padaryti. Tačiau jis apsipažino. Tos moters jis anksčiau nebuvo matęs. Ji ėmė nežinia kodėl, galimai iš išgąsčio rėkti: “Padėkite, padėkite“ ir mušti koją su kulniuku, bandė ištraukti galvą iš jo rankų. Jis išgirdo, kad ne toks balsas, tad paleido jos kaklą ir nubėgo, nes bijojo, jog bus blogai. Jos prie laiptinės sienos prispaudęs nebuvo. Aplinkui kitų žmonių nematė. Vėliau kai jis stovėjo ir laukė autobuso, jį sulaikė du vyrai. Vienas parvertė ant žemės, sakė, kad už žmoną, o ką kitas sakė - nežino. Jis jiems sakė liautis, negrasino. Su savimi turėjo pinigų: 50 Lt su kažkiek. Nuo įvykio vietos iki stotelės, kur jį sulaikė, yra apie 500 m. Savo elgesį vertina kaip blogą, kvailai pasielgė, tuo metu buvo išgėręs, todėl taip elgėsi. Atsiprašė nukentėjusios. Įvykdyti plėšimo, pagrobti rankinę jis nenorėjo. Jis buvo kelis kartus patraukęs moters rankinę į save. Rankinė buvo jos kairėje rankoje. Tačiau jam rankinės, pinigų nereikėjo, ją traukė, nes norėjo pajuokauti. Tempė vieną kartą, kai apkabino dešine ranka. Paskui nubėgo. Ant žemės nebuvo nukritęs. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, taip pat su advokato paslaugų apmokėjimu. Gyvena iš uždarbio, dirba sezoninį darbą, vykdo individualią veiklą, statybinius darbus. Gauna 1500 Lt per mėnesį, sezonas yra nuo pavasario iki rudens pabaigos. Nekilnojamo turto ir santaupų neturi.

Vėlesnio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. parodymus pakeitė ir nurodė kaltės nepripažįstantis, nes yra nekaltas, jo įvykio vietoje nebuvo. Jam operatyviniai darbuotojai pasakė prisiimti kaltę, kad jam nieko nebus. Jis sužalotas nebuvo. Stotelėje jis buvo. Nei vieno liudytojo nematė. Pravažiavo savo stotelę „Viršuliškes“ ir išlipo ten. Ėjo paieškoti alaus kioske. Nerado ir nuėjo į stotelę. Nukentėjusios jis nematė. Operatyvinės darbuotojos pavardė yra S.. Ji norėjo dar dvi vagysčių bylas priskirti jam. Jis sutiko, padarė jai paslaugą. Jis yra neteistas, policijoje nėra buvęs. Advokato jis neprašė, teisė jį turėti jam buvo išaiškinta, gynėjo jis nenorėjo, nes manė, kad nieko nebus. S. su juo kalbėjo policijoje, neprotokolavo. Jis prisiėmė kaltę, kvailai padarė. Tačiau jis įvykio vietoje nebuvo ir nieko nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu tikrinant jo parodymus vietoje jį atvežė su mašina į tą vietą ir klausė, ar jis čia buvo, bet jis nežinojo. Jam parodė namą. Liudytojų parodymai yra neteisingi. Jis liudytojų bei nukentėjusios nepažįsta, jų niekas nesieja. Jį sulaikė ne apklausti liudytojai, o kiti asmenys. Vienas senesnis, kitas jaunesnis, bet ne teismo apklausti liudytojai. Tuo metu jis buvo išgėręs apie 300 gr. brendžio. Jis buvo patalpintas policijos komisariate, ten prabuvo iki 12 val., po to jį išvežė į areštinę. Jį apžiūrėjo, ant jo kūno nebuvo jokių sužalojimų. Jo alkūnės buvo apžiūrėtos, traumų nebuvo. Nežino, kodėl teisme davė tokius parodymus. Jis nenori mokėti žalos už nieką. Prašoma suma yra didelė. Jis yra nekaltas.

Kaltinamasis buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausų duomenys fiksuoti apklausų protokoluose (b. l. 47, 53). Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, duomenys fiksuoti 2014-07-15 protokole (b. l. 56-59).

Nukentėjusioji E. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji atvažiavo autobusu 2G, perėjo gatvę ir priėjusi prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės ėmė rinkti kodą. Pirmą sykį nepavyko, ėmė vesti antrą sykį ir tada pajuto, kad kažkas lipa. Buvo šviesu ir ji neišsigando. Tačiau prie jos priėjęs žmogus iš nugaros dešine ranka staigiai griebė jai už kaklo, apglėbė. Iš pradžių rėkti ji negalėjo, tik burbėjo ir prašė paleisti. Bet jos nepaleido, smaugė stipriai, iš visų jėgų. Jai skaudėjo, ji neturėjo kuo kvėpuoti ir tada suprato, jog tai ne juokai. Vyras ją smaugė toliau, buvo prispaudęs prie laiptinės. Nuo skausmo ji ėmė jausti silpnumą ir miegą, ėmiau jausti, kad nebeturi jėgų apsiginti. Nors buvo išsigandusi, bet ji kovojo, gynėsi kiek turėjo jėgų. Buvo užmynusi jam ant kojos, tačiau smaugimas nesiliovė. Jos rankinė buvo pilna drabužių, nes ji važiavo iš ligoninės. Ji jai trukdė, nes buvo ant nugaros. Jis smaugė nesakydamas jokio žodžio, nebuvo pykčio, nieko nesakė, tik smaugė. Ji jautė, kad jai silpna, bloga ir neturi kuo kvėpuoti. Ji pradėjo kristi, apsišlapino ir jos paskutinės mintys buvo apie tai, kad parodė motinai anūką, kuris gulėjo ligoninėje, nes buvo apipiltas benzinu ir padegtas, o rytoj laidos ją pačią. Tuo metu pas ją atsirado jėgų. Vyras jos tikrai nemanė paleisti. Ji nežino, kaip jai pavyko ištraukti galvą. Kai tik ji ištraukė galvą, ji ėmė rėkti. Iki tol negalėjo to padaryti. Jai ištraukus galvą vyras norėjo pabėgti ir tada ji pajuto, kad jis iš nugaros griebia, traukia jos rankinę. Rankinės ji nepaleido, refleksiškai patraukė ją į save. Jai buvo šokas, ji rėkė, šaukė pagalbos, buvo nukritusi. Tuo metu privažiavo mašina ir prie jos priėjo žmonės. Kaltinamasis pabėgo. Jis buvo užkliuvęs už laiptinės. Buvo iškviesta greitoji ir ją išvežė į ligoninę. Vyro veido ji nematė, atpažino jį dabar, tai kaltinamasis A. K.. Jis tikrai ne apsiriko, nes nebuvo jokių žodžių, jis tik griebė ir smaugė. Ji mano, kad ją norėjo pasmaugti. Dėl rankinės ji nežino, vyras galėjo atimti ją iš jos kai ji sėdėjo be jėgų. Dėl šių veiksmų jai labai skaudėjo, buvo padaryti sužalojimai, nubrozdinimai, buvo kraujo, kraujosruvos kaktoje, kakle buvo sutinimas, iki šiol yra kaklo išvarža. Gana ilgai jai skaudėjo visą šoną. Po įvykio ji gydėsi namuose. Be to buvo gana stiprios psichologinės pasekmės. Viskas pasikeitė, atsirado fobijos. Eidama viena ji bijo, kai pro ją praeina vyras. Anksčiau to nebuvo. Jai baisu, kad ji negali apginti savęs. Jai darosi bloga, skauda galvą, ji krenta. Iki tol to nebuvo. Ji jautė pažeminimą, nes apsišlapino. Po įvykio ji apie 6 kartus lankėsi pas psichologą, šiuo metu vaikšto į relaksacijas, gėrė raminančius vaistus, arbatas. Jos gyvenimo kokybė suprastėjo. Ji gydosi ir dėl akių.

Nukentėjusioji buvo apklausta ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausų duomenys fiksuoti apklausų protokoluose (b. l. 17-18, 19-20).

Liudytoja J. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio datos nepamena, buvo apie 17-18 val., šviesu. Ji su šeimyna važiavo pietauti. Laukė kol ją pasiims iš kiemo, kadangi lijo lietus. Prisimena kaip moteris su žalia suknele ir skėčiu greitu žingsniu ėjo, o jai iš paskos - vyras. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gt. Po to važiuojant ties namu Nr. 5 ji pamatė nuo laiptų bėgantį ir krentantį tą patį vyrą bei šaukiančią tą pačią moterį. Pamanė, kad tai šeimyninis barnis. Kas tarp jų įvyko ji nematė, tačiau pažvelgus į moterį matėsi didelė baimė ir išgąstis. Moteris iš pradžių šaukėsi pagalbos rusiškai, po to lietuviškai. Jie sustojo. Berods jos antakis buvo kruvinas. Moteris  sakė, kad ją užpuolė, bandė ją smaugti. Nepamena, ar ji turėjo rankinę. Liudytojos draugas su tėvu puolė vytis žmogų, kuris tai padarė, o ji iškvietė policiją ir greitąją. Jie atvažiavo greitai. Jie bandė toliau ieškoti, apibūdino minėtą vyrą, tačiau jo nepavyko rasti. Moterį išvežė su greitąja, jie policijai pateikė savo duomenis ir išsiskyrė. Toliau važiuojant ji pažiūrėjo į stotelę, galvojo, kad joje gali būti užpuolikas. Tuo metu įvažinėjo autobusas ir jie pamatė tą žmogų, kuris užpuolė moterį. Jo veido aiškiai ji nebuvo mačiusi, gal tik sekundę, tačiau atpažino jį pagal kūno sudėjimą, siluetą, nes matė, kaip jis bėgo. Taip pat išdavė kraujas ant alkūnės - vyras krito nuo laiptų, nes buvo labai slidu, vos nepalindo po jų mašinos ratais. Liudytoja tai aiškiai matė, viskas vyko čia pat. Tai buvo tas žmogus, niekas tuo nesuabejojo. Jie sustojo prieš autobusą ir draugas su tėvu iš autobuso ištraukė tą vyrą. Tada jie dar kartą iškvietė policiją ir pareigūnai išsivežė jį. Su sulaikytu vyru ji nebendravo, jos draugas ir jo tėvas laikė jį prispaudę. Liudytoja taip pat nurodė, kad jos matytas užpuolikas yra kaltinamasis A. K., jokių abejonių, kad tai ne jis, nėra.

Liudytojas K. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio datos nepamena, buvo šviesu, vasaros metas. Jis kartu su motina ir tėvu važiavo pasiimti J. V. iš (duomenys neskelbtini) pavakarieniauti į miestą. Pasiėmę Jurgitą ir judėdami iš kiemo link gatvės pamatė moterį, stovinčią ant laiptų ir ne savu balsu šaukiančią pagalbos. Jie matė, kaip ji stumtelėjo vyriškį nuo savęs, šis krito nuo laiptų žemyn ant vieno šono ir bėgte pasišalino šlubuodamas, nes buvo susižeidęs tą šoną. Vyriškis buvo plonesnis už moterį. Liudytojas matė jo veidą, nes jie sustojo metras nuo laiptų, vos jo nepervažiavo. Tai buvo kaltinamasis A. K.. Kadangi moteris šaukėsi pagalbos, jie sustojo ir paklausė, kas nutiko. Moteris sakė, kad ją užpuolė. Tada tėvas paklausė, ar jinai jį pažįsta. Moteris atsakė, kad tai nepažįstamas žmogus, kuris ją užpuolė. Tada jie staigiai šoko iš mašinos ir bandė vytis tą žmogų, vieni į vieną pusę, kiti į kitą pusę. Jo ieškojo po teritoriją, tačiau nepavyko rasti. Jis grįžęs prie automobilio rado visus saviškius ir moterį. Jau buvo iškviesta greitoji pagalba bei policija, bet dar nebuvo atvažiavę. Su tėvu jie dar ėjo ieškoti, bet nerado. Grįžę rado greitąją ir policiją. Moteris jam nepasakojo kas įvyko. Jie pasakė savo duomenis, ką matė, kaip žmogus atrodė. Greitoji moterį išsivežė, o policija juos paleido. Jie susėdo į mašiną ir judėjo Ateities gatve link Geležinio Vilko gatvės. Važiuodami per sankryžą stotelėje pamatė tikrai tą vyriškį, kuris užpuolė moterį. Vienintelė mama sudvejojo, nes ji išsigando, gal ne viską iš karto suvokė. Tačiau jie reagavo pakankamai ramiai ir jis tikrai atsimena tą žmogų. Stotelėje jis jau buvo su akiniais nuo saulės, nors užpuolimo metu jų nebuvo. Tačiau jie matė ir jo kruviną ranką, nes jis griūdamas nuo laiptų tikrai ją susižalojo. Tai buvo jo skiriamasis bruožas, dėl ko jie tikrai nedvejojo. Be to žmogus buvo su šviesiais marškinėliais, šviesiais džinsais. Jis stovėjo stotelėje ir laukė autobuso, bet jie važiavo kartu su autobusu. Autobusas sustojo stotelėje, o jie sustojo priešais jį. Jis staigiai iššokau iš automobilio kartu su tėvu. Žmogus jau lipo į autobusą, bet jis spėjo jį sugriebti už rankos, laikė jį, stengėsi, kad neužsidarytų durys, neišvažiuotų autobusas. Tuo metu pribėgo tėvas, jie jėga ištraukė jį iš autobuso ir laikė, kad nepabėgtų. Tuo metu Jurgita ar mama skambino policijai ir pasakė, kad jie sulaikė įtariamąjį. Po dviejų minučių atvažiavo policija ir padėjo sulaikyti. Sulaikymo metu vyras iš pradžių jų paklausė, ko jie nori. Jie pasakė, kad matė kaip jis užpuolė moterį, iškvietė policiją. Jis sakė, kad nieko nepadarė, važiuoja pas draugę ar dukrą. Jie jam sakė nemeluoti, nes tikrai jį matė. Tada jis ėmė grasinti, kad juos susiras ir pan. Stotelėje buvo ir kitų žmonių. Kai atvažiavo policija ir uždėjo antrankius bei pasodino į automobilį, tėvas pasakė, kad jis jiems grasino, tai tuomet jis ėmė neigti savo žodžius. Nuo laiptinės iki stotelės yra gal 200 metrų atstumas. Jie nepamena, ar kaltinamasis šlubavo, kai jį sulaikė. Jo berods kairė ranka buvo sužalota, jis sulaikant iškruvino liudytojui marškinėlius. Kaltinamojo rūbai buvo nešvarūs, netvarkingi, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Liudytojas K. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio datos nepamena. Buvo apie 17 val. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) gt., namo numerio nepamena. Jis su žmona, sūnum ir jo drauge važiavo pavakarieniauti. Važiuodami pastebėjome, kad ant laiptų vyksta susistumdymas. Pagalvojo, kad tai šeimyninis barnis, tačiau pastebėjo, kad vyko intensyvus susistumdymas, kova, apkabinęs vyriškis bandė kažką daryti. Jis su sūnumi iššoko iš automobilio. Vyriškis matyt juos pastebėjo, suprato, kad jie nepraeis pro šalį, tad paleido moterį, o moteris jį stūmė ir jis griuvo atbulas nuo laiptų. Vyriškis staigiai atsistojo ir pradėjo bėgti. Moteris buvo labai didelio šoko būsenoje, veidas pamėlęs, visa drebėjo. Ji pasakė, kad atėjo pas draugę ir kol laukė, kol atidarys duris, ją iš nugaros užpuolė, traukė rankinę ir daugiausiai ją smaugė. Jis žmonai ir Jurgitai pasakė skambinti policijai ir medikams. Žmona dar davė moteriai atsigerti vandens. Pagalba atvažiavo greitai. Jis dar su sūnumi ieškojo vyro aplinkui. Paskui policija paėmė jų duomenis, trumpai surašė ir juos paleido. Tada jie sėdo važiuoti ir Ateities gatvėje, kur yra viadukas, Geležinio Vilko stotelėje pamatėme kaltinamąjį A. K.. Jis buvo apsirengęs taip, kaip jie jį matė, jam buvo nubrozdinta ranka. Kaip tik įvažiavo autobusas į stotelę, jis jį užstatė, kad negalėtų pravažiuoti. Vyriškis tuo metu lipo į autobusą. Jie iššoko ir jėga jį ištraukė iš autobuso, paguldė. Berods Jurgita iškvietė policija. Atvažiavo policija, uždėjo jam antrankius ir jį išsivežė. Sulaikant kaltinamasis viską neigė, klausė ko jie nori, gynėsi. Jis kaltinamąjį atpažino pagal rūbus, nubrozdintą alkūnę, ūsiukus, trumpus plaukus, jo atmintis gera. Buvo šviesus metas. Įvykio vietoje ant laiptų jis kaltinamąjį matė apie 3 metrų atstumu, matė jo veidą. galimai vyras buvo išgėręs. Nuo laiptinės jis nubėgo gan greitai. Tuo metu liudytojas ėjo prie moters, į jį nežiūrėjo. Prieš sulaikant jie visi jį atpažino, niekas nesuabejojo, kad ten ne tas asmuo. Jo ranka buvo sužalota, sūnus išsitepė krauju marškinėlius. Sužalojimas buvo šviežias.

Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos nepamena. Apie 18 val. ji su šeima važiavo pas sūnaus draugę, jie ruošėsi kartu vakarieniauti. Ten namas sudarytas iš trijų pastatų. Ji išgirdo triukšmą. Ten yra aukšti laiptai, nuo kurių nudardėjo vyras. Ji tuo metu žaidė su telefonu ir išgirdo tik nukritimą bei nukentėjusiosios šauksmą. Tad vyras buvo kresnas, vilkėjo mėlynus džinsus, baltus marškinėlius. Jos sūnus puolė vytis. Moteris pasakė, kad nepažįsta to vyro. Ji su sūnaus drauge puolė prie moters, ši visa drebėjo, ji ją ramino. Moteris sakė, kad ją užpuolė iš nugaros, paėmė už kaklo. Ji šaukė, bet jis jos nepaleido. Ji laikė rankinę prie savęs ir jos nepaleido, manė, kad ją nori apiplėšti. Iš pradžių ji galvojo, kad juokauja, bet po to suprato, kad tai ne juokai. Liudytoja pati užpuolimo fakto nematė, jai apie jį pasakojo nukentėjusioji. Liudytoja matė nubėgantį žmogų. Jis atsimušė į jų automobilį, kai jie iš jo iššoko. Moteris buvo ant laiptų. Vėliau atvažiavo greitoji ir policija. Sūnus, vyras ir sūnaus draugė patvirtino, kad pažintų užpuoliką, o ji pasakė, kad iš veido nepažintų, todėl jos neįtraukė kaip liudytojos. Pareigūnai apklausė moterį. Jie susėdo ir ruošėsi važiuoti savo keliais. Važiuojant gatve, per didžiąją sankryžą važiavo autobusas, kurį jie aplenkė. Tada vyras su sūnumi pamatė tą žmogų. Jie atpažino pagal kūno sudėjimą, net nesuabejojo, kad tai tas pats asmuo. Policijai jie buvo pasakę, kad tas žmogus buvo nusibrozdinęs alkūnę. Sūnus ištraukė tą vyrą iš autobuso. Draugė vėl iškvietė policiją. Tuo metu liudytoja matė vyriškio veidą. Tai buvo kaltinamasis A. K.. Įvykio vietoje buvęs žmogus buvo apsirengęs tradiciniais mėlynais džinsais, baltais marškinėliais trumpom rankovėm. Stotelėje buvęs asmuo taip pat buvo su džinsais, baltais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir akiniais nuo saulės. Ką tas vyras sulaikomas sakė ji negali pasakyti. Jos vyras ir sūnus jai sakė, kad vyras jiems grasino, tik sodinant į automobilį teigė, kad nieko nesakė. Jos sūnaus marškinėliai buvo kruvini nuo šio žmogaus. Ji nematė, ar kaltinamasis šlubavo.

Liudytoja I. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba 1 PK, kriminalinės policijos 2 skyriaus tyrėja, atliko tyrimą šioje byloje. Kaltinamasis apklausos metu iš esmės tarsi pripažino kaltę, bet lyg ir iš dalies. Ji pamena jo versiją. Jis pagalvojo, kad tai jo pažįstama ir jis norėjo papokštauti. Po to suprato, kad tai nepažįstama moteris, ir pasišalino. Jos akivaizdoje kiti policijos darbuotojai su kaltinamuoju nebendravo. Apie kaltinamajam neva daromą spaudimą ji negavo jokios informacijos. Parodymų patikrinimo vietoje metu jokia įtaka A. K. parodymams tikrai nebuvo daroma. Pareigūnė S. pas juos nedirba. Apklausa po įvykio atlikta per vieną parą. Ji nepamena, ar A. K. šlubavo, tačiau matė, kad jis buvo apsidaužęs alkūnę. Žaizda buvo šviežia. Ar jo rūbai buvo kruvini ji nepamena. 

Liudytoja J. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu ji dirbo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos poskyrio vyresniąja tyrėja. Iš matymo atpažino nukentėjusiąją ir kaltinamąjį A. K.. Šis buvo sulaikytas už plėšimą ir su juo buvo dirbama ikiteisminio tyrimo metu. Jei neklysta, ji su kaltinamuoju vyko į parodymų patikrinimo vietą Ateities gatvėje. Jei neklysta, šis asmuo buvo užpuolęs moterį, naudojo fizinį smurtą: smaugė, tempė šalia laiptinės ar laiptinėje. Parodymų patikrinimo vietoje eiga yra visuomet tokia pati. Važiuojama arba su tyrėja, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą, kai jau yra sulaikytas asmuo, arba vyksta du kriminalinę žvalgybą vykdantys tyrėjai, t.y. ji kartu su kolega. Parodymų patikrinimo vietoje naudojami ilgi antrankiai. Prie vieno iš tyrėjų yra prisegami antrankiai. Jei važiuoja ji, antrankiai dažniausia prisegami prie jos. Važiuojama į tą vietą ir asmuo ten rodo kur užpuolė, kaip užpuolė, kur nuėjo ir t.t. Vyksta viskas dienos metu, matant praeiviams. Kiek pamena, kaltinamojo byloje buvo liudytojų. Kaltinamasis agresyvios ar neigiančios pozicijos nesilaikė. Jis nėra daug bendraujantis, bet ką kalbėjo, tai kalbėjo. Iš jų pusės spaudimo jo atžvilgiu nebuvo, tai netikslinga. Be įrodymų tie prisipažinimai nieko verti. Jie, tyrėjai, tik gali paaiškinti įtariamajam, kokia yra prisipažinimo nauda. Jie leidžia žmogui pasirinkti, ar jis nori tų lengvatų proceso metu: prisipažinus, paprašius atleisti ir atlyginus žalą, yra galimas susitaikymas, mažesnė bausmė. Jie tą paaiškina visada. Žmogus turi rinktis pats, ar jis nori tylėti, ar jis nori kalbėti. Bendradarbiavimas visada yra teigiamas dalykas procese, jie tai išaiškina. Šiuo atveju irgi turbūt buvo paaiškina. Ji negali smulkiai prisiminti tos bylos. Bet jeigu jiems reikėtų rasti kokį išmestą daiktą, tai jie suinteresuoti gauti tą daiktą ir grąžinti nukentėjusiam žmogui. Tokiu atveju jie kreipiasi ne prašymo forma, bet ir ne grasinimo forma. Tam žmogui naudinga jiems papasakoti, nes ir prokuroras, ir teismas tai įvertins. Tai visada tokia tvarka ir tokia forma aiškinama. Psichologinio spaudimo nebuvo. Nemano, kad žmogui, kuris vertėsi ir verčiasi smurtiniais nusikaltimais, ji galėtų kažkokį spaudimą daryti. Ji dabar atsiminė, kad A. K. prieš tai teistas nebuvo. Jis buvo pristatytas už plėšimą ir dar su liudytojų parodymais. Kiek pamena, tai labai nukentėjo nukentėjusioji, ji labai išsigando. Ji nežino, ar nukentėjusioji jį atpažino. Parodymų patikrinimo vietoje berods ji dalyvavo, galėjo konvojuoti, greičiausiai ir bendravo su kaltinamuoju, nes jis jai labai matytas. Ji yra kriminalinę žvalgybą vykdantis asmuo. Jei ji su kaltinamuoju bendravo ikiteisminio tyrimo metu, tai bus nurodyta protokole. O jei važiavo į parodymų patikrinimo vietą, tai galėjo bendrauti to veiksmo atlikimo metu. Kaltinamojo aprangos ji nepamena. Nepamena, ar jis buvo sužalotas. Ji nemano, kad posakis „prisipažink, nes tau nieko nebus“, yra logiškas. Tokių žodžių ji kaltinamajam nesakė. Prisipažinus, bet kuriuo atveju būtų atsakomybė pagal BK. Bendravimo metu kaltinamasis pasakojo, kad gyvena su motina, ji serganti ir jis turi jai padėti. Dėl vertimo prisiimti kitas bylas, tai dabar ne tarybiniai laikai, be įrodymų prisipažinimas yra nieko vertas.

Įvykio vieta prie įėjimo į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinę, buvo apžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros duomenys fiksuoti 2014-07-13 apžiūros protokole. Nustatyta, kad prie įėjimo yra laiptai. Tarp namų (duomenys neskelbtini) gt. 5 ir 5B yra praėjimas (b. l. 13-16). 

2014-07-17 specialisto išvadoje Nr. G2324/14(01) nurodyta, kad nukentėjusiajai E. S. padaryti odos nubrozdinimai viršugalvio ir kaktos srityje, kraujosruvos kakle. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais paviršiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-07-13). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Jie padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose nėra požymių, kuriais remiantis galima būtų nustatyti žalojusį objektą (b. l. 22-23).

2014-07-13 daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole fiksuota, kad sulaikius A. K. pas jį buvo paimti, be kita ko, akiniai nuo saulės (b. l. 41).

2014-07-13 18.42 val. A. K. alkotesteriu nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (b. l. 60).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Areštinės ir konvojaus skyriaus pateiktų A. K. medicininės apžiūros dokumentų matyti, kad 2014-07-15 atlikus kaltinamojo apžiūra nustatyta, kad apžiūros metu skundų dėl sveikatos jis neturi, dešinės rankos alkūnės srityje yra nubrozdinimas, ant dešinio peties – poodinė kraujosruva, abiejų rankų bevardžiai ir mažieji pirštai amputuoti, kitų kūno sužalojimų nerasta, normalaus elgesio ir kontakto (b. l. 145-147).

Iš Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos 2 poskyrio pateiktų 2014-07-14 padarytų A. K. nuotraukų matyti, kad jis dėvi šviesiais marškinėliais trumpom rankovėm bei džinsais.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, pateikia šią jų analizę.

Nukentėjusioji E. S., tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, davė parodymus, kuriais patvirtino esmines kaltinimo faktines aplinkybes. O būtent ji nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės prie jos priėjęs žmogus iš nugaros dešine ranka staigiai apglėbė jai kaklą, stipriai smaugė, buvo prispaudęs prie laiptinės. Ji negalėjo rėkti, jai skaudėjo, bet ji priešinosi, buvo užmynusi kaltininkui ant kojos. Jai pavyko ištraukti galvą, po ko ji pradėjo rėkti. Tuomet vyras norėjo pabėgti ir iš nugaros sugriebė, traukė jos rankinę. Rankinės ji nepaleido, patraukė ją į save, rėkė, šaukė pagalbos. Tuo metu privažiavo mašina ir prie jos priėjo žmonės. Kaltinamasis pabėgo. Jis buvo užkliuvęs už laiptinės. Vyro veido ji nematė, tačiau atpažino jį teisiamojo posėdžio metu, tai buvo A. K.. Nukentėjusios parodymus patvirtino ir liudytojų K. D., K. D., J. V., apklaustų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, parodymai, taip pat teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos R. D. parodymai. Šie liudytojai buvo įvykio vietoje, patvirtino, kad važiuodami automobiliu pamatė bėgantį ir krentantį vyrą bei išgirdo pagalbos šaukiančią moterį. Liudytojas K. D. nurodė matęs ir tarp moters bei vyro vykusį susistumdymą, kad pastarasis buvo apkabinęs moterį. Jiems sustojus moteris pasakė, kad ją užpuolė, smaugė, po ko buvo iškviesta policija ir greitoji. K. D. ir K. D. vijosi minėtą vyrą, tačiau nesėkmingai. Vėliau jie tą patį vyrą pastebėjo netoliese esančioje autobuso stotelėje ir K. D. bei K. D. jį sulaikė bei perdavė policijai. Liudytoja J. V. nurodė, kad užpuolimo vietoje kaltinamojo veidą matė vos sekundę, tačiau stotelėje jį atpažino be jokių dvejonių. Atpažino pagal kūno sudėjimą, siluetą, nes matė, kaip jis bėgo. Taip pat pagal kraują ant alkūnės, nes vyras krito nuo laiptų. Liudytojas K. D. nurodė, kad matė įvykio vietoje buvusio vyro veidą, tai buvo kaltinamasis A. K.. Vėliau jį pamatė stotelėje, atpažino nedvejodamas ir sulaikė. Stotelėje jis jau buvo su akiniais nuo saulės, nors užpuolimo metu jų nebuvo. Kaltinamojo ranka buvo kruvina, nes jis griūdamas nuo laiptų ją susižalojo. Žmogus buvo su šviesiais marškinėliais, šviesiais džinsais. Liudytojas K. D. nurodė, kad stotelėje nedvejodamas atpažino kaltinamąjį A. K. kaip asmenį, buvusį įvykio vietoje, pagal tokią pačią aprangą, šviežią nubrozdinimą alkūnėje, ūsiukus, trumpus plaukus. Liudytoja R. D. nurodė, kad įvykio vietoje buvęs vyras buvo kresnas, dėvėjo mėlynus džinsus, baltus marškinėlius trumpom rankovėm. Stotelėje buvęs asmuo taip pat buvo su džinsais, baltais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir akiniais nuo saulės. Jos vyras su sūnum jį atpažino nedvejodami. Ji pati užpuolimo fakto nematė, sakė policijai, kad pagal veidą atpažinti negalėtų. Tiek nukentėjusios, tiek minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, pakankamai kategoriški, asmenys nurodė, pagal kokius požymius atpažino kaltinamąjį. Šių asmenų parodymai buvo duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad liudytojai nėra objektyvūs, siekia apkalbėti kaltinamąjį, nenustatyta. Tokių duomenų nenurodė ir kaltinamasis. Nukentėjusios E. S. parodymus dėl smurtinių veiksmų jos atžvilgiu patvirtino ir specialisto išvadoje Nr. G2324/14(01) konstatuoti jai padaryti kūno sužalojimai. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Areštinės ir konvojaus skyriaus pateiktų A. K. medicininės apžiūros dokumentų matyti, kad 2014-07-15 atlikus kaltinamojo apžiūra nustatyta, kad jo dešinės rankos alkūnės srityje yra nubrozdinimas. Liudytoja I. C., apklaususi kaltinamąjį praėjus parai po įvykio, nurodė, kad šio žaizda alkūnėje buvo šviežia. Šie įrodymai patvirtina liudytojų įvardytą įvykio vietoje buvusio vyro patirtą sužalojimą. Teismas sprendžia, kad šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, abejonių dėl jų patikimumo teismas neturi, todėl juos vertina kaip patikimus.

Abejonių dėl aukščiau įvardytų įrodymų patikimumo teismui nesukėlė ir gynybos įvardytos aplinkybės, apie ką pasisakytina atskirai. Tai, kad liudytoja R. D. sudvejojo stotelėje sulaikant kaltinamąjį, kad skiriasi liudytojų R. D. ir K. D. įvardyta kaltininko dėvėtų kelnių spalva (atitinkamai nurodyta mėlyna ir šviesi spalva), teismo vertinimu, yra sąlygota skirtingu asmenų gebėjimu įsiminti asmens požymius, įvykių detales stresinėje situacijoje. Liudytoja R. D. nurodė važiuojant pro įvykio vietą žaidė telefonu, jos dėmesys buvo nukreiptas kitur, todėl ji ir nurodė policijos pareigūnams, kad iš veido užpuoliko neatpažintų. Tuo tarpu sulaikant kaltinamąjį ji matė jo veidą ir patvirtino, kad sulaikytasis buvo A. K.. Teismui nesukėlė abejonių ir tai, kad byloje nebuvo nustatyti kokie nors A. K. kojų ar šono sužalojimai, nors liudytojas K. D. nurodė, kad nubėgdamas iš įvykio vietos kaltininkas šlubavo. Šlubavimas gali būti siejamas ne vien su kūno sužalojimu, bet ir su skausmo potyriu, kurį galėjo sukelti kaltininko nukritimas nuo laiptų, ką patvirtino įvykio vietoje buvę liudytojai. Tai, kad kaltininkas nebuvo užsidėjęs akinių nuo saulės užpuolimo metu, o sulaikymo metu jau buvo su jais, teismui taip pat abejonių nesukėlė. Elgesio modelį pasirenka veiksmus atliekantis žmogus ir visi veiksmai nebūtinai gali atitikti logiškumo kriterijų. Nėra logiškas jau pats pasirinkimas įvykdyti priešingą teisei veiksmą, nes už tokius veiksmus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Užpuolimo metu kaltininkas akinius galėjo laikyti kelnių kišenėje, o vėliau juos užsidėti, siekdamas būti neatpažintu. Taigi, vadovaudamasis minėta patikimų įrodymų grupe teismas pripažįsta įrodytomis visas esmines kaltinimo faktines aplinkybes.

Tačiau teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, patikslina kaltinime nurodytą įvykio vietos adresą, nes tiek iš įvykio vietos apžiūros protokolo, tiek iš apklaustų minėtų asmenų parodymų matyti, kad įvykis buvo ties namo (duomenys neskelbtini) 5B, o ne 5A, kaip nurodoma kaltinime, Vilniuje, laiptinės durimis. Be to teismas, vadovaudamasis nukentėjusios E. S. parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, patikslina kaltinime nurodytų veiksmų seką, nes pagal nukentėjusios parodymus A. K. traukė E. S. rankinę link savęs po to, kai šiai pavyko ištraukti galvą iš jo gniaužtų, o ne prieš, kaip tai nurodoma kaltinime.

A. K. teisiamojo posėdžio metu savo poziciją dėl kaltinimo keitė. Iš pradžių jis pripažino buvęs įvykio vietoje, patvirtino, kad apsipažinęs ir juokaudamas buvo ranka apglėbęs nukentėjusiąją per krūtinę, taip pat tempė už jos rankinės, tačiau nukentėjusiajai pradėjus rėkti suprato suklydęs ir pabėgo. Tuo tarpu kito teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jau tvirtino, kad įvykio vietoje jo apskritai nebuvo, nukentėjusios jis nematė, jai nieko nedarė, buvo sulaikytas stotelėje ne byloje apklaustų liudytojų, o kitų asmenų. Ankstesnius parodymus jis davė dėl operatyvinės darbuotojos spaudimo, vertimo prisiimti kaltę, nes jam buvo sakoma, kad jam nieko nebus. Tačiau byloje nukentėjusiajai pareiškus didelį civilinį ieškinį jis persigalvojo ir pasakė kaip buvo. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas sugretino su kitais byloje surinktais įrodymais bei bylos duomenimis. Visų pirma pažymėtina, kad keičiami parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. savo parodymų keitimą argumentavo nukentėjusios pareikštu dideliu civiliniu ieškiniu, tačiau šis ieškinys buvo pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios ir duodamas teismui savo pirminius parodymus kaltinamasis žinojo apie sumą, kurios iš jo reikalauja nukentėjusioji, be to dar ir sutiko su ieškiniu. Vertindamas kaltinamojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, teismas atsižvelgia ir į jo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (b. l. 47, 53). Jis buvo apklaustas du kartus ir abu kartus, kaip ir duodant pirminius parodymus teismui, jis neneigė, kad buvo įvykio vietoje, kad buvo apglėbęs nukentėjusios kaklą, tempė už jos rankinės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2014-07-14 apklaustas pirmą kartą A. K. nurodė aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pranešime apie įtarimą, tačiau kurios atitinka nukentėjusios parodymus. O būtent, kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji stovėjo prie laiptinės durų, kad jis apglėbė nukentėjusiąją per kaklą iš nugaros, kad moteris bandė užminti jam ant kojos. Be to, savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet nurodė konkrečią nagrinėjamo įvykio vietą. A. K. teiginius, kad šiuos parodymus jis davė dėl jo atžvilgiu panaudoto neleistino spaudimo, paneigė liudytojų I. C. ir J. A. parodymai. A. K. nurodė teismui, kad jį sulaikė ne liudytojais apklausti asmenys, tačiau tai prieštarauja liudytojų K. D., K. D., R. D., J. V. parodymams. Kaltinamasis taip pat tvirtino, kad sužalotas jis apskritai nebuvo, tačiau tai prieštarauja ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Areštinės ir konvojaus skyriaus pateiktiems A. K. medicininės apžiūros dokumentams (b. l. 145-147), ir liudytojos I. C. parodymams. Šie prieštaravimai kelia teismui pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo parodymų patikimumo, nes, kaip minėta, jo parodymai nėra nuoseklūs, buvo neargumentuotai keičiami, jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus, todėl teismas kaltinamojo parodymais nesivadovauja.

Pasisakydamas dėl nustatytų kaltinamojo veiksmų teisinės kvalifikacijos teismas pažymi, kad, kaip nustatyta byloje surinktų įrodymų pagrindu, kaltinamasis iš pradžių atliko fizinius smurtinius veiksmus nukentėjusios atžvilgiu, taip pat buvo prispaudęs ją prie laiptinės kampo, taip atimdamas galimybę priešintis. Tačiau po to, kai nukentėjusioji ištraukė galvą iš kaltinamojo glėbio ir pradėjo šauktis pagalbos, jis ne pakartojo smaugimo veiksmus, taip pat ne pasišalino, o griebė už nukentėjusios rankinės, bandydamas ją ištraukti. Tai leidžia teismui spręsti, kad pagrindinis jo veiksmų tikslas buvo būtent nukentėjusios turto užvaldymas, tuo tikslu panaudojant fizinį smurtą bei atimant galimybę priešintis. Veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes turtas nebuvo užvaldytas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios. Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Tuo remiantis spręstina, kad nustatyti veiksmai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas smurtinis tyčinis apysunkis nusikaltimas. Veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, veikta tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų sunkumą (nežymus sveikatos sutrikdymas). Šios aplinkybės apibūdina padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nustatytus veiksmus kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo elgesį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. A. K. yra neteistas, jis taip pat nebaustas administracine tvarka (b. l. 63, 64). Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, neregistruotas darbo biržoje. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 69-71).

Visuma šių aplinkybių leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant arešto bausmę, kiek mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis.

A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-07-13 18.12 val. iki 2014-07-15 15.15  val. (dvi paros) (b. l. 40, 42). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 69,08 € civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sąlygojo nukentėjusios E. S. gydymas, priteisimo (b. l. 34-37). Reikalaujamo žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Žala padaryta dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, reiškiamas reikalavimas yra tenkinamas pilnai, turtinė žala priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 109-110) dėl 10120 € neturtinės žalos atlyginimo ir 607 € išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad 2014-07-17 specialisto išvada Nr. G2324/14(01) patvirtina, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai yra kraujosruvos kakle, viršugalvyje, kaktoje, ji patyrė didelį stresą. Ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė baime už savo gyvybę, nepatogumus, pažeminimą (užpuolimo metu apsišlapino). Dėl sveikatos sutrikdymo jai teko kreiptis pas psichologą, nes atsirado įvairios fobijos – ji bijo vyrų, kurie eina jai už nugaros. Liekamųjų pasekmių daug. Vargina galvos skausmai, dėl patirto streso paaštrėjo jos turimos ligos, suprastėjo gyvenimo kokybė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad iki šiol jai yra kaklo išvarža. Gana ilgai jai skaudėjo visą šoną. Po įvykio ji gydėsi namuose. Be to buvo gana stiprios psichologinės pasekmės. Jai baisu, kad ji negali apginti savęs. Jai darosi bloga, skauda galvą, ji krenta. Iki tol to nebuvo. Po įvykio ji apie 6 kartus lankėsi pas psichologą, šiuo metu vaikšto į relaksacijas, gėrė raminančius vaistus, arbatas. Jos gyvenimo kokybė suprastėjo. Ji gydosi ir dėl akių.

Kaltinamasis su ieškiniu nesutiko.

Nustatytais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta E. S. sveikata, tad ji neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos, sietinos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nustatytais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, atlygimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas, visų pirma, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje (neturtinės žalos pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai). Kaip patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G2324/14(01), E. S. parodymai, nagrinėjamo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata, sužalojimų pobūdis neabejotinai sietinas su skausmo patyrimu. Be to, sužalojimai buvo padaryti ir veido srityje, tai yra nepridengiamoje kūno vietoje. Dėl sužalojimų nukentėjusioji iki 2014-07-21 buvo nedarbinga. Tai leidžia spręsti apie pablogėjusią nukentėjusios gyvenimo kokybę. Minėta specialisto išvada, nukentėjusios E. S., liudytojų K. D., K. D., R. D., J. V. parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji įvykio vietoje patyrė didelį dvasinį sukrėtimą. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirto streso apsišlapino, kas leidžia spręsti ir apie papildomą pažeminimo jausmą. Tačiau nukentėjusioji nepateikė jokių medicininių ar kito pobūdžio dokumentų (pvz. dėl psichologo, psichiatro teikiamų paslaugų, konsultacijų), patvirtinančių jos įvardytus liekamuosius reiškinius, tai jos nurodytas atsiradusias fobijas, ar tą aplinkybę, jog patirti dvasiniai išgyvenimai paveikė nukentėjusiosios sveikatos būklę, buvusių ligų paaštrėjimą. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Jis šiuo metu nedirba, jokių duomenų apie jo gaunamas kokias nors legalias pajamas nėra. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo nurodyti teiginiai apie jo vykdomą individualią veiklą prieštarauja Sodros duomenims. Duomenų apie jo turimą turtą, santaupas, nėra. Iš jo priteistas  69,08 € turtinės žalos atlyginimas. Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, esamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo klausimais, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, o būtent 1200 € sumoje. Ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Byloje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės interesus atstovavo advokatė Vera Gortovanova. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina 2100 Lt (atitinka 608,20 €) atstovavimo išlaidas (b. l. 111-113). Nukentėjusioji prašo priteisti 607 € dydžio atstovavimo išlaidas. Įvertinus teisiamųjų posėdžių skaičių (keturi), teiktų procesinių dokumentų kiekį (civilinis ieškinys), taip pat tai, kad Sodros duomenimis A. K. niekur nedirba, jokių pajamų negauna, iš jo yra priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, teismas mano esant pagrindui sumažinti iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinas minėtas atstovavimo išlaidas.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą vadovaujantis minėta BPK 106 straipsnio 2 dalimi išieškoti iš kaltinamojo A. K. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 81,06 € (b. l. 155). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis gynėjo atsisakė. Jo gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi bei įvertinus tai, kad kaltinamajam yra reiškiami kaltinimai padarius apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, valstybinį kaltinimą šioje byloje palaiko prokuroras, nukentėjusioji E. S. yra pasitelkusi advokato pagalbą, tuo tarpu kaltinamasis turi tik 10 klasių išsilavinimą, pats tinkamai ginti savo interesus negali. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat jau įvardytus duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį, iš jo priteistas sumas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir skirti keturiasdešimties parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Įskaityti į bausmę A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-07-13 18.12 val. iki 2014-07-15 15.15  val. (dvi paros).

A. K. skirtos kardomosios priemonės iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti. 

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 69,08 € turtinės žalos atlyginimą.

E. S. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. E. S. naudai 1200 € neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš A. K. E. S. naudai 400 € turėtų atstovavimo išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. K. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Aušra Valinskienė