Civilinė byla Nr. 2-202-721/2013
Proceso Nr. 2-29-3-03373-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
78.2; 1;81; 77.4.2; 75.4.3; 125.2
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 7 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei J. S.,
dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovei advokatei V. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui A. S., prašydama jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą 1990-10-20 Skuodo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 194, nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo, buvusiai sutuoktinei palikti santuokinę S., o buvusiam sutuoktiniui S. pavardes; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, atlygį advokatei.
Ieškovė nurodė, jog su sutuoktiniu iš esmės šeimos nebesudaro, nebetvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo dėl jo nesirūpinimo šeima. Nurodė, kad kartu su atsakovu negyvena nuo 1991 m., kadangi jis ją paliko, net nepaaiškinęs priežasčių. Jų santuoka faktiškai iširusi dėl atsakovo kaltės, nes jis nesidomėjo jos fizine ir emocine būkle, nebuvo tolerantiškas jai, nesirūpino jos sveikata, gaunamas pajamas išleisdavo savo poreikių patenkinimui, visiškai neremė jos materialiai, kur jis gyvena nuo to laiko, kai ją paliko, ji nežino. Be to, ieškovė nurodė, jog jų santuokoje vaikų negimė, gyvendami kartu su sutuoktiniu bendro turto neįsigijo, kreditorių neturi bei išlaikymo sau nereikalaujanti.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo iškeltus reikalavimus, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, bylos procesinai dokumentai jam įteikti skelbiant specialiajame interneto tinklalapyje. Jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių negalėjo atvykti į teismo posėdį. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos CPK 42 straipsnyje. Atsakovas įgyvendinti procesines teises ir jomis pasinaudoti galėjo tiek asmeniškai dalyvaudamas teismo posėdyje, tiek ir per savo atstovus. Atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes ir išlaikant šalių procesinių teisių bei pareigų pusiausvyrą, jokio pagrindo laikyti, jog atsakovo asmeninis nedalyvavimas teismo posėdyje galėtų sutrukdyti teisingai išnagrinėti bylą, nėra, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš ieškovės, liudytojų paaiškinimų teisme, rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad santuoka tarp ginčo šalių sudaryta 1990-10-20 Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 194, sutuoktiniai nuo 1991 metų gyvena atskirai. Jų šeimoje vaikų negimė. Ieškovė V. S. nuo 1985 m. serga psichikos liga ir net 27 kartus gydėsi psichiatriniuose stacionaruose ( b. l. 9), jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ( b. l. 8). Šalys santuokinių ryšių nebepalaiko virš dvidešimties metų. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). (b. l.11). P. G. registro tarnybos duomenis A. S. 2010-12-07 deklaravo išvykimą į Čekijos Respubliką ( b. l. 10).
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas neisrūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau prezumpcija yra nuginčijama, kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją (pavyzdžiui, nesirūpinimą šeima), arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.
Nagrinėjamoje byloje taikytina atsakovo kaltės prezumpcija, atsakovui neįrodžius, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė. Iš ieškovės paaiškinimų, į bylą pateiktų dokumentų teismas nustatė, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas - daugiau nei prieš dvidešimt metų paliko sutuoktinę, nesirūpino ja visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas paliko ieškovę 1991 metais, jai nežinoma jo buvimo vieta, jis dar 2010 metais deklaravo išvykimą į užsienį, kas teikia pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas atsiskyrė nuo šeimos, ja nebesirūpino, t. y. nevykdė sutuoktinio pareigų, numatytų CK 3.27, 3.30 straipsniuose.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad realiai šalių santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ne dėl ieškovės nurodytų priežasčių. Atsakovas jokių prieštaravimų teismui nepareiškė ir savo kaltės neginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog šalių šeima faktiškai iširusi ir nėra galimybės ją atkurti, santuoka nutrauktina dėl atsakovo A. S. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „Samoškienė”.
Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, (duomenys neskelbtini) straipsnis ).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovė dėl savo teisių gynybos turėjo išlaidų bei nuo dalies jų mokėjimo buvo atleista, todėl ieškinį visiškai patenkinus, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo: 143,30 Lt į valstybės pajamas ir 400 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( CPK 93, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 385 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti.
Nutraukti santuoką, įregistruotą 1990 m. spalio 20 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.194, tarp V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės. Nutraukus santuoką ieškovei palikti jos santuokinę pavardę – S.
Priteisti iš atsakovo A. S. bylinėjimosi išlaidas :
143,30 Lt (vieną šimta keturiasdešimt tris litus 30 ct) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 ir 400 Lt ( keturis šimtus litų) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630 – į valstybės pajamas.
Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Nadežda Kiubienė
.