Administracinė byla Nr. N-62 - 529 - 08

Procesinio sprendimo kategorija 50.9

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal P. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31    d. nutarties P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

            Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

P. B. Kėdainių rajono policijos komisariato 2007 m. balandžio 19 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 194 straipsnio 1 dalį 300 Lt bauda už tai, kad jis 2007 m. kovo 8 d. apie 22val. 00 min. būdamas neblaivus (1,40 prom.), Kėdainių rajone, kelyje Pašušvys-Pernarava-Kampai, gabeno jam priklausantį ilgavamzdį šaunamąjį ginklą IŽ-12, 12 k. Nr. 4911 ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 2 d. 3 p.

 

II.

 

P. B. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti minėtą nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad jis 2007- 03- 08 po bebrų medžioklės sušlapo, todėl nuo peršalimo išgėrė arbatos su vaistais, pagamintais spiritiniu pagrindu, ko pasekoje  vėliau policijos pareigūnai jam  nustatė lengvo laipsnio  girtumą. Tačiau jis, būdamas neblaivus, ginklo negabeno. Po medžioklės jis iškarto perdavęs ginklą A. K. , todėl ginklą gabeno A. K. , kuris buvo blaivus ir turintis ginklui leidimą bei jo išduotą įgaliojimą, galiojantį nuo 2007m. sausio 19 d. Mano, kad jis Lietuvos Respublikos  Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 2 d. 3 p., taip pat ATPK 194 str. 1 d. reikalavimų nepažeidė, nes neblaivus ginklo nenešiojo ir negabeno, todėl nubaustas nepagrįstai.

Kėdainių rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, į kurią įeiną ginklų ar šaudmenų perdavimas, laikymas, saugojimas, gabenimas, nešiojimas ir kt. Šio įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. draudžia ginklo savininkui ginklą gabenti neblaiviam, be to, įstatymo 16 str. 2 d. nurodyta, kad fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudotis kitam asmeniui, turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą medžioklės metu, sportinių varžybų metu ir pratybų metu bei mokymų metu. Įstatymas nenumato galimybės perduoti šaunamąjį ginklą saugojimui kitam asmeniui. Nors P. Bujauskas teigė, kad vartojo vaistus ir A. K. surašė įgaliojimą dėl ginklo saugojimo, tačiau vaistų pavadinimo taip ir neprisiminė, o įgaliojimas yra niekinis, surašytas norint išvengti atsakomybės.

 

III.

 

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos administracinis teismas konstatavo, kad P. B. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 194 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – jis, būdamas neblaivus (1,40 prom.), gabeno jam priklausantį ilgavamzdį šaunamąjį ginklą. Jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, alkoholio matuoklio parodymais, liudytojų A. K. , R. K. , R. P. parodymais. Pats P. B. taip pat neginčijo ir pripažino, kad jis, važiavo po bebrų medžioklės A. K. priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo A. K. , o jis sėdėjo šalia vairuotojo. Pareigūnai sustabdė automobilį ir jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,40 promilės). Automobilyje buvo rastas jam priklausantis šautuvas IŽ-12, 12 k. Nr. 4911. Tačiau savo kaltę dėl ATPK 194 straipsnio 1 dalies pažeidimo neigė, motyvuodamas tuo, kad jokių įstatymo reikalavimų nepažeidė, nes negabeno šautuvo būdamas neblaivus, o perdavė jį laikinam saugojimui A. K. . Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 16 str. 2 d. nurodytas baigtinis sąrašas, kada galima ginklą perleisti laikinai naudotis kitam asmeniui, ten nėra numatyta galimybė ginklą perduoti kitam asmeniui po medžioklės. Teismas nurodė, kad 2007 m. sausio 19 d. įgaliojimas vertintinas kaip niekinis kuriuo P. B. bando išvengti administracinės atsakomybės.

 

IV.

 

Apeliaciniu skundu P. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos administracinio teismo nutartis neatitinka faktinių aplinkybių. Ginklo jis negabeno, jis pagal įgaliojimą buvo perduotas A. K. , be to, jis nevartojo alkoholio, o išgėrė vaistų nuo peršalimo. Teismas be pagrindo padarė prielaidą, kad įgaliojimas buvo surašytas vėliau, o liudytojai  R. K. ir R. P. yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi šių pareigūnų atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, nes jie vartojo fizinį ir psichologinį smurtą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kėdainių rajono policijos komisariatas prašo palikti nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad P. B. yra ginklo savininkas, o A. K. nėra jo ginklo naudotojas. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas numato baigtinį sąrašą, kada galima ginklą perleisti laikinai naudoti kitam asmeniui. Šiame sąraše nėra numatyta galimybė ginklą perleisti po medžioklės.

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

V.

 

Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, į kurią įeina ginklų ar šaudmenų nešiojimas, gabenimas, laikymas, perdavimas, saugojimas ir kt. ( įstatymo 1 str. 1p., 2 str. 28 p. ). Minėto įstatymo 47 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę ginklų ir šaudmenų apyvartos, jos kontrolės tvarką, atsako įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 194 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivus asmuo, kuriam nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,40 promilės iki 1,5 promilės). Draudimas nešioti ar gabenti A, B, C kategorijų ginklus, esant neblaiviam (0,4 promilės ir daugiau) nustatytas ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 5-6) užfiksuota, kad P. B. , būdamas neblaivus (1,40 prom.), Kėdainių rajone, kelyje Pašušvys-Pernarava-Kampai, gabeno jam priklausantį ilgavamzdį šaunamąjį ginklą IŽ-12, 12 k. Nr. 4911. P. B. savo paaiškinime (ATP byla, b. l. 9) nurodo, kad ginklą po medžioklės pagal įgaliojimą perdavė A. K. , kuris ginklą įdėjo į dėklą ir padėjo į automobilio saloną, be to, alkoholio tą dieną jis nevartojo.  

Priešingai, nei teigė pats pareiškėjas, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,40 promilės). Šią aplinkybę patvirtina asmens blaivumo testo kvitas (ATP byla, b. l. 7), kurį pareiškėjas atsisakė pasirašyti.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 16 str. 2 d. yra numatyta, kad fizinis asmuo jam priklausantį B ar C kategorijos ginklą jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudotis kitam asmeniui, turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą: 1) medžioklės metu; 2) sportinių varžybų ir pratybų metu; 3) mokymų metu.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtame straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas, kada galima ginklą perleisti laikinai naudotis kitam asmeniui, turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tam tikros kategorijos ginklą, tačiau, kad ginklą būtų galima perduoti kitam asmeniui po medžioklės, minėtame sąraše nenumatyta. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nesuteikia fiziniam asmeniui teisės, jam priklausantį ginklą, perduoti kitam asmeniui laikinai saugoti ar gabenti. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ir P. B. įgaliojimą išduotą A. K. dėl ginklo saugojimo. Kadangi šio įgaliojimo surašymo 2007 m. sausio 19 d. niekas, išskyrus jį pasirašiusius asmenis, negali patvirtini, įgaliojimas buvo pateiktas pareigūnams tik 2007 m. kovo 28 d., t.y. praėjus keliems mėnesiams po pažeidimo padarymo, todėl šis dokumentas vertintinas kaip niekinis, kuriuo bandoma išvengti administracinės atsakomybės.

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad byloje nustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 194 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. pažeidėjas buvo neblaivus, automobilyje gabeno ginklą. Todėl darytina išvada, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas teisingai nustatė svarbias bylai aplinkybes, visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą nutartį ir jos naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. P. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                    Antanas Ablingis

 

                                                                                                Roma Sabina Alimienė

 

                                                                                                Virgilijus Valančius