Civilinė byla Nr. e2-311-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02528-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vidaus audito konsultacijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5957-565/2017, kuria atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vidaus audito konsultacijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alna Group“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Alna“,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Vidaus audito konsultacijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės UAB „Alna Group“ 42 585 Eur skolos, 3 979 Eur palūkanų ir sutarties mokesčių, 1 693 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimus grindė trijų paskolos sutarčių: 2016 m. liepos 8 d. Nr. ALNAVAK-201608VAK, 2016 m. gruodžio 14 d. Nr. ALNAVAK-201612VAK bei 2017 m. vasario 8 d. Nr. ALNAVAK-201702VAK, netinkamu vykdymu.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-01 nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip jam neteismingą.
4. Nurodė, kad 48 256 Eur ieškinio sumą sudaro ne vienas savarankiškas ar keli vienas iš kito kylantys reikalavimai, o trys savarankiški reikalavimai grąžinti skolą pagal tris paskolos sutartis, kurių kiekvienas gali būti atskiro ieškinio dalykas. Kadangi nei vienas reikalavimas, kylantis iš konkrečios paskolos sutarties, neviršija 40 000 Eur, byla teisminga Vilniaus apylinkės teismui (CPK 26 str., 27 str. 1 d. 1 p., 43 str. 1 d. 2 p.). 

3. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė UAB „Vidaus audito konsultacijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-12-01 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino bei klaidingai taikė procesines teisės normas. CPK 27 straipsnio 1 punkte, nustatančiame, kad apygardos teismai, kai pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra išskiriama, kad ieškinio suma turi viršyti 40 000 Eur sumą pagal vieną reikalavimą. Priešingai, kai visa ieškinio suma, o ne atskirų reikalavimų suma didesnė nei 40 000 Eur, bylą turi nagrinėti apygardos teismas.
2. Ieškovė reiškia 48 256 Eur turtinį reikalavimą, todėl ieškinys pagal civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles teismingas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją.
7. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos nustato, kad tuo atveju, kai byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nustačius, kad bylą turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, turi būti tikrinama, kuris pirmosios instancijos teismas – apylinkės ar apygardos – turi nagrinėti bylą pagal konkretų ieškinį.
8. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. CPK įtvirtintas rūšinio teismingumo taisyklių išimtis lemia materialinių teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdis arba ginčo suma. Apygardos teismams, be kita ko, pateikiami nagrinėti ieškiniai, kai vieno ar kelių reikalavimų bendra suma viršija 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 d. 1 p.).
9. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai nustatė, kad apeliantės prašomą priteisti iš atsakovės 48 256 Eur ieškinio sumą sudaro ne vienas savarankiškas ar vienas iš kito kylantys keli reikalavimai, o trys savarankiški reikalavimai grąžinti skolą pagal tris paskolos sutartis, kurių kiekvienas galėtų būti ir atskiro ieškinio dalykas. Kita vertus, teismo išvada, kad vien dėl nurodytos priežasties (t. y. kiekvieno reikalavimo galėjimo būti  atskiro ieškinio dalyku) ieškinys savaime yra neteismingas apygardos teismui ir turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme, stokoja pagrįstumo.   
10. Turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus, o ieškinio suma nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas jos skaičiavimo taisykles. Šios teisės normos 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma, kartu lemianti ir tokio sudėtinio reikalavimo teismingumą, nustatoma pagal bendrą visų šių savarankiškų reikalavimų sumą. Taigi, kaip matyti, įstatymų leidėjas nei šioje normoje, nei CPK 27 straipsnio 1 punkte nenustatė tokių papildomų sąlygų ginčo teismingumui įvertinti, kaip reikalavimų faktinis pagrindimas, t. y. ar ieškinio dalykas grindžiamas viena ar keliomis sutartimis, ar reikalavimai kyla vienas iš kito ar nekyla.
11. Kitoks įstatymų leidėjo ketinimų aiškinimas neabejotinai prieštarautų tiek CPK 136 straipsnio 1 dalyje numatytai ieškovo teisei sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, tiek ir dispozityvumo principui, skelbiančiam, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.),vadinasi, ir patiems nuspręsti, ar savarankiški, bet tarpusavyje susiję reikalavimai turi būti nagrinėjami vienoje, kas yra gerokai greičiau ir ekonomiškiau,  ar keliose bylose.
12. Šiame kontekste pažymėtina, kad tarpusavio sąsajų buvimas, leidžiantis pagal CPK 136 straipsnio 1 dalį sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus, neinicijuojant kelių skirtingų procesų, gali būti konstatuotas ir tuomet, kai savarankiški reikalavimai atsiranda iš teisinių santykių, siejančių tas pačias šalis, nepriklausomai nuo šių teisinių santykių pobūdžio skirtingumo ar atsiradimo pagrindo (reiškiami turtiniai ir neturtiniai reikalavimai, arba reikalavimai, kildinami iš delikto ir iš prievolinių teisinių  santykių ir pan.), taip pat nepriklausomai nuo to, kad skyrium nagrinėjami reikalavimai turėtų būti reiškiami skirtingiems teismams pagal rūšinį teismingumą. Pastaroji situacija yra tiesiogiai sureguliuota įstatyme, nurodant, kad jeigu vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, tai ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme (CPK 33 str. 4 d.).               
13. CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta nuostata, kad, esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą, kasacinio teismo praktikoje taip pat aiškinama taip, kad ši taisyklė turi būti taikoma ir tuomet, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus vienam atsakovui arba kai keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomo bendrininkavimo atveju (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Ir tik tais atvejais, jeigu keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui/atsakovams, arba jeigu ieškovas reiškia reikalavimus keliems atsakovams CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo procesinio bendrininkavimo pagrindu – kaip to paties pobūdžio reikalavimus arba įsipareigojimus, pagrįstus ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2012-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2012).
14. Taigi, kaip minėta, teismingumo nustatymą lemia ieškinio – vieno ar kelių susijusių jo reikalavimų – suma. Nagrinėjamu atveju apeliantė reiškia reikalavimą tai pačiai atsakovei dėl 48 256 Eur sumos priteisimo, o ieškinio sumą apskaičiuoja pagal trijų paskolos sutarčių neįvykdytų įsipareigojimų sumą, ir tai visiškai atitinka CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą skaičiavimo būdą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla teisminga Vilniaus apylinkės teismui, teisiškai ydinga.
15. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas ieškinio teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2punkto pagrindu. Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė