Civilinė byla Nr. e2A-386-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18140-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.1; 2.1.3.4; 2.6.16.8.1; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovės valstybės įmonės Lietuvos oro uostų atstovei advokatei E. Z.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ atstovams advokatui L. M. bei A. M.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei J. G.-V.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės TNT atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Lietuvos oro uostų apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2520-920/2020 pagal ieškovės valstybės įmonės Lietuvos oro uostų ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Aviacijos paslaugų centras“, Kauno rajono savivaldybei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė TNT ir uždaroji akcinė bendrovė „FL Technics“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

I.       Ieškovė VĮ Lietuvos oro uostai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.       pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento:

1.1.       žemės nuomos sutartį Nr. 263, sudarytą 2008 m. spalio 22 d. ne aukciono būdu tarp UAB „Aviacijos paslaugų centras“ ir VĮ ,,Kauno aerouostas“ (po teisių perėmimo – VĮ Lietuvos oro uostai);

1.2.       žemės nuomos sutartį Nr. 265, sudarytą 2008 m. spalio 22 d. ne aukciono būdu tarp UAB „Aviacijos paslaugų centras“ ir VĮ ,,Kauno aerouostas“ (po teisių perėmimo – VĮ Lietuvos oro uostai);

1.3.       žemės nuomos sutartį Nr. 266, sudarytą 2008 m. spalio 22 d. ne aukciono būdu tarp UAB „Aviacijos paslaugų centras“ ir VĮ ,,Kauno aerouostas“ (po teisių perėmimo – VĮ Lietuvos oro uostai).

2.       Atnaujinti apskundimo terminus:

2.1.       2008 m. gruodžio 19 d. statybos leidimo statiniui „Saugykla pašto siuntoms laikyti (sandėlis)“ Nr. (duomenys neskelbtini);

2.2.       2009 m. balandžio 10 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini);

2.3.       2009 m. liepos 10 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini);

2.4.       2009 m. liepos 10 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini);

2.5.       2009 m. liepos 10 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini);

2.6.       2009 m. liepos 2 d. Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini);

2.7.       2009 m. lapkričio 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Panaikinti:

3.1.       2008 m. gruodžio 19 d. statybos leidimo statiniui „Saugykla pašto siuntoms laikyti (sandėlis)“ Nr. (duomenys neskelbtini);

3.2.       2009 m. balandžio 10 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini);

3.3.       2009 m. liepos 10 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini);

3.4.       2009 m. liepos 10 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini);

3.5.       2009 m. liepos 10 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini);

3.6.       2009 m. liepos 2 d. Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini);

3.7.       2009 m. lapkričio 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini).

4.       Įpareigoti UAB „Aviacijos paslaugų centras“ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „Aviacijos paslaugų centras“ lėšomis nugriauti žemės sklype, kuris buvo išnuomotas pagal 2008 m. spalio 22 d. žemės nuomos sutartį Nr. 263, pastatytą pastatą-saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra sudarytas iš negyvenamosios patalpos – aviacijos paskirties krovinių sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos – administracinių patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taip pat atlaisvinti, nugriaunant bet kokius ten pastatytus statinius, žemės sklypus, kurie buvo išnuomoti 2008 m. spalio 22 d. žemės nuomos sutartimis Nr. 265 ir 266, bei sutvarkyti statybvietę UAB „Aviacijos paslaugų centras“ lėšomis.

5.       UAB „Aviacijos paslaugų centras“ neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti VĮ Lietuvos oro uostai teisę atlikti tuos veiksmus UAB „Aviacijos paslaugų centras“ lėšomis ir kartu išieškoti iš UAB „Aviacijos paslaugų centras“ reikiamas išlaidas.

6.       Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.       Ieškovė nurodė, 2008 m. spalio 22 d. atsakovė UAB „Aviacijos paslaugų centras“ (toliau – APC) ir ieškovė VĮ Lietuvos oro uostai sudarė tris valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 263, Nr. 265 ir Nr. 266, kuriomis 40 m. laikotarpiui, t. y. iki 2048 m., buvo išnuomoti ieškovės patikėjimo teise valdomi trys valstybinės žemės sklypai. Tuo metu, kai buvo sudarytos ginčijamos nuomos sutartys, galiojo Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (toliau – AĮ) 2005 m. lapkričio 15 d. redakcija. Įgyvendinant AĮ 44 straipsnio nuostatas, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 1098 „Dėl Tarptautinių oro uostų žemės nuomos“. Šiuo nutarimu buvo priimti du aprašai: Tarptautinių oro uostų žemės nuomos aukciono būdu tvarkos aprašas ir Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Ieškovė teigė, kad ginčo žemės nuomos sutartys, sudarytos nesilaikant nurodytų teisės aktų reikalavimų, dėl ko laikomos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu turi būti pripažintos negaliojančiomis. Ginčo byloje nėra dėl to, kad žemės sklypai buvo išnuomoti ne aukciono tvarka, todėl ginčo žemę atsakovė APC galėjo išsinuomoti tik aukciono būdu. Ne aukciono būdu atsakovė APC ginčo žemę išsinuomoti galėjo tik jei žemės sklypuose būtų stovėję jai priklausantys ar nuomos teise valdomi AĮ ir Apraše nurodytus kriterijus atitinkantys statiniai. Tačiau tokių ginčijamų nuomos sutarčių sudarymo metu nebuvo. Ginčo žemės nuomos sutarčių turinys patvirtina, kad jokie statiniai ar įrenginiai jose net nėra minimi, o sutartyse nurodomas 40 metų nuomos terminas nėra siejamas su jokio statinio ar įrenginio tarnavimo laikotarpiu. Ieškovė pažymėjo, kad ginčo žemės nuomos sutartyje Nr. 263 yra nurodoma, kad žemės sklypas bus naudojamas aviacinei veiklai vystyti – oro transportu gabenamų skubių siuntų sandėlio statybai, kad taip pat patvirtina, jog ginčo žemės sklype Nr. 263 jokių statinių nuomos sutarties sudarymo metu nebuvo ir kad žemė tokiam tikslui – naujo pastato statybai – galėjo būti išnuomojama tik aukciono būdu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo žemės sklype Nr. 263 stovi atsakovei APC priklausantis pastatas – saugykla pašto siuntoms laikyti (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad statinio statybos buvo pradėtos ir baigtos jau po ginčo nuomos sutarties Nr. 263 sudarymo. Be to, ginčo sutarties Nr. 263 negaliojimas reiškia, kad statinių statybos metu atsakovė neturėjo galiojančios teisės naudotis žemės sklypu, todėl statinių statybą leidžiantys dokumentai taip pat neturėjo būti išduoti. Statybą leidžiančių dokumentų neteisėtumas lemia ir tai, kad statiniai buvo pastatyti neteisėtai. Ieškovė taip pat teigė, kad nėra visiškai aišku, kokia buvo ginčo žemės sklypų Nr. 265 ir 266 būklė nuomos sutarčių sudarymo metu. Šiuose žemės sklypuose yra transporto priemonių stovėjimo aikštelės, tačiau kada tiksliai jos buvo pastatytos – ar iki žemės nuomos sutarčių sudarymo ar po to, nėra aišku. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad aikštelės abiejuose ar bent viename sklype būtų pastatytos dar iki nuomos sutarčių Nr. 265 ir 266 sudarymo. Ieškovė taip pat teigė ir tai, kad šiuo atveju aplinkybė, kada tiksliai buvo pastatytos aikštelės ginčo žemės sklypuose Nr. 265 ir 266, sprendžiant klausimą dėl ginčijamų nuomos sutarčių teisėtumo, neturi teisinės reikšmės. Teisiškai reikšminga yra tai, kad tokie įrenginiai nei pagal ginčijamų nuomos sutarčių sudarymo metu, nei pagal šiuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, nesuteikė teisės išsinuomoti valstybės žemės sklypą ne aukciono būdu. Sudaryta sutartis, nesilaikant imperatyvių įstatymų normų, laikytina niekine. Ieškovė nurodė ir tai, kad ji dėl ginčo nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis į teismą ji kreipėsi po to, kai buvo atliktas vidinis patikrinimas dėl visų ieškovės sudarytų nuomos sutarčių. Toks patikrinimas buvo atliktas 2018 m. balandžio mėn. ir išsiaiškinus, kad nėra jokių vykdytą aukcioną patvirtinančių dokumentų. Tiek nurodytos aplinkybės, tiek ginamo intereso svarba lemia tai, kad terminas administraciniams aktams ginčyti turėtų būti atnaujintas. Šiuo atveju yra aiški atsakovės kaltė dėl imperatyvių AĮ normų pažeidimo, todėl ginčijamų nuomos sutarčių pripažinimui negaliojančiomis turi būti taikoma CK 4.105 straipsnio 3 dalies norma, kuri numato sklypuose esančių bet kokių statinių nugriovimą.

III.       Atsakovė UAB „Aviacijos paslaugų centras“ prašė ieškovės ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį dėl ginčo žemės sklype Nr. 263 esančių statinių statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad jos ir ieškovės sudarytos ginčo žemės sklypo nuomos sutartys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Ieškovė neteisingai nurodė aplinkybes, susijusias su žemės sklypo nuoma. Atsakovei APC buvo išnuomoti ne „žemės sklypai“, tačiau vieno žemės sklypo dalys. Ginčo atveju yra vienintelis žemės sklypas, kuris sudaro beveik visą Kauno oro uosto teritoriją ir kurio dalys buvo išnuomotos atsakovei, t. y. 436,5901 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Visos tarp VĮ „Kauno aerouostas“ ir atsakovės APC 2008 m. spalio 11 d. sudarytos žemės nuomos sutartys Nr. 263, Nr. 264, Nr. 265, Nr. 266 buvo sudarytos dėl to paties valstybinio žemės sklypo dalių nuomos, o ne dėl kelių žemės sklypų nuomos, kaip nurodo ieškovė. Ginčo žemės nuomos sutartyse yra aiškiai nurodyta, kad nuomojamas vieno ir to pačio žemės sklypo dalys. Ginčo žemės nuomos sutartys Nr. 263, Nr. 265, Nr. 266 neprieštarauja CK 6.551 straipsnio 2 daliai, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 daliai, Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 daliai, Aprašo 2 punktui ar kitiems teisės aktams, kadangi atsakovei APC nuosavybės teise priklauso statiniai ir įrenginiai, esantys žemės sklype. Atsakovei priklauso: sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype; sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype; aviacijos paskirties krovinių sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype; administracinės patalpos, Nr. (duomenys neskelbtini), esančios žemės sklype; automobilių ir sunkiojo transporto stovėjimo aikštelės, esančios žemės sklype. Nors atsakovei priklausantys statiniai aviacijos paskirties krovinių sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir administracinės patalpos, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti bei nuosavybės teisės į juos įregistruotos jau po ginčo žemės nuomos sutarčių sudarymo, vis dėlto ši aplinkybė nekeičia fakto, kad atsakovė žemės sklype turėjo ir kitų statinių bei įrenginių, kurių eksploatavimui buvo ir yra reikalingos žemės sklypo dalys. Atsakovės teisė į tarptautinio Kauno oro uosto žemės nuomą galėjo būti įgyvendinta, kadangi 2008 m. sudarant žemės nuomos sutartis, buvo tenkinamos visos sąlygos, reikalingos, kad tarptautinio oro uosto žemė galėtų būti išnuomota be aukciono. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visos išnuomotos žemės sklypo dalys atsakovei buvo ir yra jos naudojamos bei yra jai reikalingos. Ieškovė neginčija 2008 m. spalio 22 d. žemės nuomos sutarties Nr. 264, kuria išnuomota 0,5362 ha žemės sklypo dalis iki 2048 m., o taip pat tą pačią dieną priimtų direktoriaus įsakymų, kuriais VĮ „Kauno aerouostas“ direktorius nusprendė ne aukciono būdu išnuomoti atsakovei žemės sklypo dalis. Nesant pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl ginčo žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kiti reikalavimai dėl statybos leidimų, statybos inspekcijos pažymų panaikinimo, statinio nugriovimo, taip pat turi būti atmetami, kadangi jie yra išvestiniai. Ieškovės ginčijami statybos leidimai, statybos inspekcijos pažymos ir pan. yra individualaus pobūdžio administraciniai aktai, todėl jų apskundimui taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėn. terminas. Šiuo atveju ieškovė yra praleidusi šį terminą. VĮ „Kauno aerouostas“, o vėliau ir jo teisių perėmėja-ieškovė, apie ginčijamus statybos leidimus ir statybos inspekcijos pažymas žinojo, kadangi VĮ „Kauno aerouostas“ dalyvavo leidimų statyti suteikimo procese, galiausiai, matė, kad jo teritorijoje (valdomame žemės sklype) yra statomas statinys. Duomenys apie ginčijamus administracinius aktus taip pat buvo išviešinti nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju ieškovė ieškinį dėl statybos leidimų ir kitų aktų teisėtumo pareiškė tik 2018 m. spalio 19 d., t. y. po 9 m., nuo sužinojimo apie išduotus statybos leidimus, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą bei statybos inspekcijos pažymas. Ieškovė iš esmės pripažįsta aplinkybę, kad yra praleidusi vieno mėn. terminą administraciniams aktams ginčyti ir prašo šį terminą atnaujinti. Tačiau, ieškovė, kaip valstybės įmonė, būdama atsakinga ir kompetentinga valstybinės žemės valdytoja, turėdama pakankamai specialiųjų žinių operatyviai, nedelsiant patikrinti statybų, o taip pat ginčijamų statybos leidimų, statybos inspekcijos pažymų ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumą ir pan., nesielgė apdairiai bei rūpestingai bei nepateisinamai ilgai delsė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Šiuo atveju ginčo žemės sklypo nuomos sutarčių patikrinimas buvo baigtas 2018­ m. balandžio 30 d., kas reiškia, kad ieškovė apie tariamus pažeidimus sudarant ginčijamas žemės nuomos sutartis sužinojo vėliausiai 2018 m. balandžio 30 d., t. y. net ir laikantis ieškovės pozicijos, vieno mėn. terminas administraciniams aktams apskųsti suėjo 2018 m. gegužės 30 d., tačiau ieškinį dėl sandorių ginčijimo pateikė tik 2018 m. spalio 19 d., t. y. praėjus beveik 6 mėn. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovė nėra nei prokuroras, nei kita valstybinės priežiūros institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 24 dalyje, todėl neturi teisės ginčyti išduotų statybą leidžiančių dokumentų. Net ir pripažinus ginčo žemės nuomos sutartį Nr. 263 negaliojančia, atsakovei išduoti statybą leidžiantys dokumentai ir kiti ginčijami administraciniai aktai netampa savaime negaliojančiais. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja nors vienas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinių aktų panaikinimo pagrindas. Tuo tarpu ieškovė, prašydama įpareigoti atsakovę nugriauti statinį, prašo taikyti pačią griežčiausią atsakovės, kaip statinio savininkės, teisių suvaržymo priemonę, tačiau šio reikalavimo tinkamai nemotyvuoja ir neįrodinėjo nei vienos iš sąlygų, kada statinių savininkas galėtų būti įpareigotas nugriauti statinius. Šiuo atveju atsakovės kaltės dėl sudarytų ginčijamų žemės nuomos sutarčių nėra ir negali būti, kadangi galutinį sprendimą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį priima valstybinio žemės sklypo patikėtinis, šiuo atveju tokį sprendimą priėmė VĮ „Kauno aerouostas“, o ne nuomininkė-atsakovė. Būtent VĮ „Kauno aerouostas“ turėjo pareigą patikrinti, ar atsakovė atitiko įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus, kad jai galėtų būti išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu. Nustačius neteisėtą žemės nuomos sutarčių sudarymo faktą, atsakomybė kiltų būtent VĮ „Kauno aerouostui“, šiuo atveju jo teisių perėmėjai-ieškovei, o ne nuomininkei-atsakovei.

IV.       Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija su ieškinio reikalavimais dalyje dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos statytojui (atsakovei) 2008 m. gruodžio 19 d. išduoto statybos leidimo Nr. NS-392, statybos objektui saugyklai pašto siuntoms laikyti (sandėliui) ir 2009 m. liepos 2 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, taikyti ieškinio senatį. Atsakovė nurodė, kad atsakovė APC 2008 m. gruodžio 17 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui pateikė prašymą išduoti statybos leidimą objektui saugyklai pašto siuntoms laikyti „Sandėlis“, esančiam (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius statytojui APC 2008 m. gruodžio 19 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), statybos objektui saugyklai pašto siuntoms laikyti (sandėliui). APC Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui 2009 m. birželio 18 pateikė prašymą išduoti statybos leidimą objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), aviacinės paskirties krovinių sandėlio ir administracinių patalpų rekonstrukcijai. Kauno rajono savivaldybės administracija statytojui APC 2009 m. liepos 2 d. išdavė Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė vertino tą faktinę situaciją, kuri buvo administracinių aktų, t. y. statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentu, t. y. teigė, kad išduodant leidimus, buvo taikyti tuo metu galiojantys teisės aktai. Statytojui APC pateikus visus SĮ nurodytus dokumentus, būtinus leidimo išdavimui, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo neišduoti ginčijamo statybos leidimo. Kitokių aplinkybių ieškovė nepagrindė ir įrodymų nepateikė. Statybos leidimo išdavimo metu APC buvo teisėta žemės sklypo nuomininkė ir pagrindo neišduoti statybą leidžiančių dokumentų nebuvo. Ieškovė yra praleidusi nustatytą vieno mėnesio terminą išduotiems statybos leidimams, statybos inspekcijos pažymoms bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui ginčyti. Ieškovė apie išduotus statybos leidimus žinojo, pati dalyvavo leidimo statyti suteikimo procedūrose, matė, kad jos teritorijoje vyksta statybos darbai. Ieškovė, terminą kreiptis į teismą dėl leidimų išdavimo praleido dėl subjektyvių, tik nuo jos valios priklausančių priežasčių ir tai yra teisinis pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti. Ieškovė kaip apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, turėjo jau po reorganizavimo (po 2014 m. liepos 1 d., vėliausiai po 2018 m. balandžio mėn. atlikto vidinio audito) suvokti galimą savo teisių pažeidimą ir operatyviai ginti galimai pažeistas teises. Aplinkybė, kad atsakovė APC galimai pažeidė valstybinės žemės nuomos tvarką, kai valstybinę žemę nuomos teise gavo be aukciono tvarka, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeistos Statybos techninio reglamento ir leidimo statybai išdavimo procedūros bei reikalavimai. Atsakovė APC žemės sklypą valdė teisėtu pagrindu, atlikusi būtinus parengiamuosius darbus, pateikė prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir juos įstatymo nustatyta tvarka gavo pagrįstai, t. y. veikė vadovaudamasi SĮ ir kitomis viešąją teisę reglamentuojančiomis normomis.

V.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) prašė ieškovės reikalavimus dėl Statybos inspekcijos tarnybos 2009 m. balandžio 10 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Statybos inspekcijos tarnybos 2009 m. liepos 10 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Statybos inspekcijos tarnybos 2009 m. liepos 10 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Statybos inspekcijos tarnybos 2009-07-10 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. lapkričio 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo ir procesinių terminų ginčyti minėtus administracinius sprendimus atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, patikėjimo teise – ieškovė (įrašas galioja nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d.). Atsakovė APC nuomos teise valdo 0,3762 ha žemės sklypo plotą (nuomos sutarties Nr. 263 pagrindu), 0,6788 ha žemės sklypo plotą (nuomos sutarties Nr. 265 pagrindu) ir 0,6682 ha žemės sklypo plotą (nuomos sutarties Nr. 266 pagrindu), įrašai galioja nuo 2008 m. spalio 24 d. Kauno rajono savivaldybės administracija statytojai APC 2008 m. gruodžio 19 d. išdavė leidimą statyti sandėlį – saugyklą pašto siuntoms laikyti pagal statinio projektą, kurį 2008 m. parengė projektuotojas UAB „JAS“. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, pastatas-saugykla pašto siuntoms laikyti, plane žymima 17F2g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos, esančios pastate: aviacijos paskirties krovinių sandėlis, patalpos nuo 1-1 iki 1-6, 1-8, 1‑9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir administracinės patalpos, 1-7, nuo 2-1 iki 2-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos statybos užbaigimo akto pagrindu. Sandėlį ir patalpas nuosavybės teise valdo atsakovė APC. UAB „FL Technics“ nuomos teise valdo sandėlį (įregistravimo pagrindas 2017 m. gruodžio 20 d. nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Po įvykusios ieškovės reorganizacijos prie ieškovės buvo prijungti pasibaigę juridiniai asmenys, kurių teises ir pareigas perėmė ieškovė, t. y. VĮ „Kauno aerouostas“, VĮ tarptautinis Palangos oro uostas. Atsakovė teigė, kad ieškinio materialieji reikalavimai panaikinti pažymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies. Ieškovė reikalauja teismo panaikinti nekilnojamojo turto registre išregistruotų pažymų galiojimą, nors tokie ieškovės ieškinio reikalavimai nesukels teisinių pasekmių, nes nėra išviešinto ir galiojančio ginčo objekto, t. y. ieškovė neįrodo ir nepagrindžia ieškinio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje dėl nurodytų pažymų galiojimo panaikinimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, pažeidžiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies ir CPK 135 straipsnio 1 dalies nuostatas. Viešajame nekilnojamojo turto registre duomenys apie ginčijamą statybos užbaigimo aktą ir jo pagrindu atliktą pastato ir jame esančių sandėlio ir patalpų teisinę registraciją APC vardu yra paskelbti nuo 2009 m. lapkričio 18 d. Atitinkamai duomenys apie ginčijamą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindu atliktą pastato teisinę registraciją APC vardu yra paskelbti nuo 2009 m. balandžio 21 d., duomenys apie pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2009 m. liepos 13 d. Be to, viešajame registre nurodyta pakankama informacija apie ginčijamos statybos užbaigimo akto dalies turinį sudarančius elementus, t. y. nurodyta priėmimo data ir numeris, o taip pat iš registro duomenų aišku, kad statybos užbaigimo akto pagrindu buvo atlikta pastato ir jame esančių sandėlio ir patalpų teisinė registracija. Atsakovė nurodė, kad procesinio termino ginčyti statybos užbaigimo aktą eigos pradžia, skaičiuotina nuo statybos užbaigimo akto paskelbimo viešajame registre momento – 2009 m. lapkričio 18 d., pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2009 m. balandžio 21 d., pažymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2009 m. liepos 13 d. arba nuo momento, kai po ieškovės reorganizavimo, prie ieškovės buvo prijungta VĮ „Kauno aerouostas“ – 2014 m. liepos 1 d. Šiuo atveju ieškovė yra praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą procesinį terminą ginčyti statybos užbaigimo akto ir pažymų galiojimą dėl subjektyvių, tik nuo jos valios priklausančių priežasčių ir tai yra teisinis pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti. Ieškovės prašymas atnaujinti praleistus procesinius terminus panaikinti aukščiau nurodytų pažymų ir statybos užbaigimo akto galiojimą, yra nepagrįstas, kadangi ieškovės ieškinyje nurodytos priežastys yra subjektyvios, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Šiuo atveju statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija veikė savo kompetencijos ribose ir ginčijamu administraciniu aktu tik patvirtino, kad pastatas – sandėlis 17F2g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) pastatytas pagal statinio projektą, atitinka SĮ nustatytus esminius statinio reikalavimus ir yra tinkamas naudoti. Tuo tarpu ieškovė neįrodė, jog egzistuoja nors vienas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų administracinių aktų panaikinimo pagrindų.

VI.       Trečiasis asmuo UAB „TNT“ nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas bei turi būti atmestas, o trečiajam asmeniui priteistos šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Trečiasis asmuo ir atsakovė APC 2008 m. birželio 5 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Patalpos trečiajam asmeniui buvo perduotos 2009 m. gruodžio 1 d., šalims pasirašius patalpų priėmimo–perdavimo aktą. Tarp trečiojo asmens ir atsakovės APC 2019 m. liepos 24 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl 2008 m. birželio 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimo, kuriuo 2008 m. birželio 5 d. nuomos sutartis buvo pratęsta dar 3 metams, t. y. iki 2022 m. gruodžio 1 d. Trečiojo asmens nuomojamos patalpos yra pastate, esančiame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,3762 ha dalyje, išnuomotoje pagal 2008 m. spalio 22 d. žemės nuomos sutartį Nr. 263, sudarytą tarp APC ir VĮ „Kauno oro uostai“. Priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, jog patalpos yra pastate „17F2g“. Trečiojo asmens nuomojamos patalpos yra pastate, kuris yra žemės sklypo dalyje, dėl kurios nuomos sutarties yra kilęs ginčas, o taip pat ieškovė siekia panaikinti dėl šio pastato išduotus individualius administracinius aktus, t. y. statybos leidimą, statybos inspekcijos pažymas bei aktą dėl šio statinio pripažinimo tinkamu naudoti, o taip pat siekia įpareigoti atsakovę APC šį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriauti. Tačiau ieškovė neginčija žemės nuomos sutarties Nr. 264, kuri buvo sudaryta dėl to paties žemės sklypo, kaip ir ginčijamos žemės nuomos sutarys, tik kitos dalies, t. y. laiko, kad tokią sutartį sudarytį turėjo teisę. Trečiasis asmuo teigė, kad ginčo žemės nuomos sutarčių teisėtumo pagrindimui pakanka vien fakto, jog APC nuosavybes teise valdo vieną žemės sklype esantį statinį, o dėl šio statinio tinkamo eksploatavimo buvo sudarytos kitos, to paties sklypo dalių žemės nuomos sutartys. Žemės nuomos sutartys buvo sudarytos nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų, o ieškovės pozicija šioje ieškinio dalyje yra nepagrįsta. Trečiasis asmuo taip pat teigė, kad ieškovės nurodoma termino praleidimo priežastis ginčyti individualius administracinius aktus nėra objektyvi, nes termino praleidimas grindžiamas subjektyvia ir nuo jos pačios valios priklausančia aplinkybe. Net ir vertinant, kad apie teisės pažeidimą ieškovė sužinojo tik po patikrinimo (2018 m. balandžio 30 d.), ieškinys teismui buvo pateiktas daugiau nei keturis mėn. praleidus individualaus administracinio akto apskundimo terminą. Ieškovei buvo žinoma apie vykstančius statybų procesus ir ieškovė devynis metus nesiėmė jokių priemonių savo tariamai pažeistai teisei ginti, tačiau visą laiką gavo nuomos pajamas iš atsakovės APC. Atmetus ieškovės reikalavimus dėl ginčo žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, turėtų būti atmesti ir ieškinio reikalavimai dėl minėtų aktų panaikinimo. Net jei būtų pagrindas ginčo žemės nuomos sutartis pripažinti negaliojančiomis, iškovė yra praleidusi terminą šių aktų apskundimui ir nėra pagrindo terminą šių aktų apskundimui atnaujinti. Trečiasis asmuo taip pat palaikė atsakovės APC poziciją, jog įpareigojimas nugriauti pastatą yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė apie prašomų nugriauti statinių statybą visą laiką žinojo, tačiau statinių teisėtumą ginčyti pradėjo tik po devynerių metų. Atitinkamai, tokio reikalavimo tenkinimas keltų grėsmę civilinių teisinių santykių stabilumui bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

VII.       Trečiasis asmuo UAB „FL Technics“ nurodė, kad neturi informacijos dėl byloje iškeltų reikalavimų, todėl pasisakyti negali, ieškinio pagrįstumo klausimą prašė spręsti įstatymų nustatyta tvarka juose įtvirtintais teisės principais ir bylą nagrinėti bei sprendimą priimti savo nuožiūra.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

VIII.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovės VĮ Lietuvos oro uostai ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nutraukė civilinę bylą dalyje dėl 2008 m. gruodžio 19 d. išduoto statybos leidimo statiniui „Saugykla pašto siuntoms laikyti (sandėlis)“ Nr. NS-392, 2009 m. balandžio 10 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 10 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 10 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 10 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 2 d. Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. lapkričio 12 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo dėl praleisto ieškinio senaties termino.

IX.       Dėl žemės nuomos sutarčių Nr. 263, Nr. 265, Nr. 266 pripažinimo negaliojančiomis. Teismas pripažino, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog žemės sklypo dalys, esančios žemės sklype, kurio bendras plotas 436,5901 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise suteiktame valdyti VĮ Lietuvos oro uostai, tarp ieškovės ir atsakovės APC 2008 m. spalio 22 d. sudarytomis nuomos sutartimis Nr. 263, 264, 265, 266 buvo išnuomotos atsakovei ne aukciono tvarka. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad valstybei priklausantis žemės sklypas atsakovei APC ne aukciono būdu galėjo būti išnuomotas, tik jeigu nuomojamame žemės sklype yra nuomininkui priklausantys ar nuomos teise valdomi Aviacijos įstatyme ir Apraše nurodytus kriterijus atitinkantys statiniai. Tarp šalių kyla ginčas, ar nuomos sutarčių Nr. 263, 265, 266 sudarymo metu ginčo žemės sklype ar jo dalyse buvo atsakovei APC priklausančių statinių.

X.       Teismas, vertindamas šalių nurodytas aplinkybes, pripažino, kad esminę reikšmę šiai bylai turi aplinkybė, ar teisės aktuose nustatytas imperatyvus reikalavimas, jog nuomojamame žemės sklype turi būti nuomininkui priklausantys ar nuomos teise valdomi Aviacijos įstatyme ir Apraše nurodytus kriterijus atitinkantys statiniai, turi būti taikomas visam 436,5901 ha bendro ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ar jo atskiroms dalims, dėl kurių buvo sudarytos ieškovės ginčijamos nuomos sutartys Nr. 263, 265 ir 266. Teismas vertino, kad nurodytas reikalavimas gali būti taikomas tiek visam žemės sklypui, tiek ir jo dalims, nes ginčo atvejis yra susijęs su tokio dydžio sklypu (436,5901 ha), kuris tiek visas, tiek ir jo dalys gali būti nuomojamos ne vienam subjektui. Siekiant tinkamai įvertinti ginčo situaciją bei imperatyvių teisės normų taikymo objektą, būtina išsamiai ir visapusiškai įvertinti šalių tarpusavio santykius nulėmusių aplinkybių įvairovę.

XI.       Teismas vertino, kad svarbu atsižvelgti į ginčo šalių santykių tęstinumą. Teismas įvertino byloje esančius duomenis, kurie patvirtino, kokie ginčo teritorijoje esantys statiniai priklauso atsakovei APC, o taip pat, kad tarp žemės sklypo nuomininko VĮ „Kauno aerouostas“ ir subnuomininko APC buvo sudarytos žemės sklypo subnuomos sutartys. Teismas vertino, kad visa tai reiškia, jog tarp ieškovės ir atsakovės APC susiklostė ilgamečiai sutartiniai santykiai, susiję su oro uosto veikla bei su šia veikla susijusiomis reikmėmis, kaip numatyta Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje. Todėl šios aplinkybės yra svarbios aiškinant nurodytas imperatyvias teisės aktų nuostatas, nes jų pagrindu turi būti pripažinta, kad atsakovė APC nebuvo naujas teisinių santykių subjektas, kuris siekė be aukciono išsinuomoti dalį valstybei priklausančio žemės sklypo, o buvo subjektas, kuris ginčo nuomos sutarčių sudarymo momentu jau daugelį metų vykdė su oro uosto reikmėmis susijusią veiklą tame pačiame žemės sklype, kurio papildomos dalys jam buvo išnuomotos ginčijamomis sutartimis. Taip pat svarbu, kad šios papildomos žemės sklypo dalys buvo nuomojamos siekiant tęsti ir efektyvinti tolesnį ieškovės ir atsakovės APC bendradarbiavimą su oro uosto veikla susijusioje srityje.

XII.       Teismas nustatė, kad 2008 m. sudarytos žemės nuomos sutartys Nr. 263, 264, 265 ir 266 iš esmės atitiko 2002 m., 2003 m. ir 2007 m., pasirašytų subnuomos sutarčių objektą ir dalyką, pakeičiant tik nuomos termino trukmę, jį prailginant iki 40 m., o, atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, VĮ „Kauno aerouostas“ nurodant ne kaip žemės sklypo subnuomotoją, bet kaip nuomotoją, o atsakovę APC nurodant ne kaip žemės sklypo subnuomininką, bet kaip nuomininką. Teismas laikė, kad atsakovė APC pagrįstai nurodė, kad jokie esminiai pakeitimai žemės sklypo nuomos sutartyse, lyginant su buvusiomis žemės sklypų subnuomos sutartimis, iš esmės nebuvo padaryti, t. y. jos buvo traktuojamos kaip valstybinės žemės nuomos santykių tąsa tarp VĮ „Kauno aerouostas“ ir atsakovės APC. Teismas vertino, kad gali būti pripažįstama, jog tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai dėl to paties 436,5901 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos, kuriame 2008 m. spalio 22 d. žemės nuomos sutarčių sudarymo metu jau buvo atsakovei APC priklausantys statiniai. Teismas pripažino pagrįstomis ir atsakovės APC nurodytas aplinkybes, kad ieškovė neginčija vienos iš sudarytų sutarčių, t. y. žemės nuomos sutarties Nr. 264, kuria išnuomota 0,5362 ha žemės sklypo dalis iki 2048 m. Teismas sprendė, kad galima daryti prielaidą, jog jei tarp ieškovės ir atsakovės būtų buvę sudarytos ne keturios žemės nuomos sutartys dėl kelių dalių žemės sklypo nuomos, o viena žemės nuomos sutartis, kurioje būtų nurodytos visos nuomojamo to paties žemės sklypo dalys, ieškovė šios sutarties apskritai nebūtų ginčijusi.

XIII.       Teismas pripažino, kad sudarant ginčo žemės nuomos sutartis nebuvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos dėl žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos, nes atsakovei APC išnuomojamame žemės sklype jau buvo jai nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių buvimas sudarė teisėtą pagrindą jai nuomoti kitas šių statinių eksploatacijai reikalingas to paties žemės sklypo dalis, tokiu būdu ne išnuomojant atsakovei, kaip visiškai naujam teisinių subjektui naujus žemės sklypus, o išplečiant to paties su oro uosto veikla susijusioms reikmėms atsakovės jau ilgą laiką naudojamo žemės sklypo dalies dydį.

XIV.       Teismas vertindamas galimus nuomos sutarčių turinio trūkumus dėl to, kad jose nėra minimi jokie statiniai ar įrenginiai, nurodė, kad turi būti vadovaujamasi nurodytomis aplinkybėmis dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių ir jų tęstinumo, kad ginčo sutartys yra sudarytos dėl žemės sklypo dalių, kurių pagrindu pripažinta, jog atsakovei APC išnuomojamo žemės sklypo dalyse jau buvo jai nuosavybės teise priklausantys statiniai. Teismas vertino, kad šių statinių nenurodymas sudarytose sutartyse neturėtų būti laikomas esminiu trūkumu, sudarančiu pagrindą nurodytas sutartis pripažįsti negaliojančiomis. Teismas taip pat pažymėjo, kad papildomos žemės sklypo dalys buvo nuomojamos siekiant tęsti ir efektyvinti tolesnį ieškovės ir atsakovės APC bendradarbiavimą su oro uosto veikla susijusioje srityje, taip pat, kad atsakovei APC išnuomojamo žemės sklypo dalyse jau buvo jai nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių buvimas sudarė teisėtą pagrindą jai nuomoti kitas šių statinių eksploatacijai reikalingas to paties žemės sklypo dalis, tokiu būdu ne išnuomojant atsakovei naujus žemės sklypus, o išplečiant to paties su oro uosto veikla susijusioms reikmėms nuomojamo žemės sklypo dalies dydį.

XV.       Dėl apskundimo terminų atnaujinimo. Teismas pripažino pagrįstomis atsakovų nurodytas aplinkybes, kad tiek VĮ „Kauno aerouostas“, tiek ir jo teisių perėmėja ieškovė VĮ Lietuvos oro uostai apie ginčijamus statybos leidimus ir statybos inspekcijos pažymas žinojo, kadangi pati VĮ „Kauno aerouostas“ dalyvavo leidimų statyti suteikimo procese bei matė, kad jos valdomame žemės sklype yra statomas statinys. Teismas taip pat pripažino pagrįstomis atsakovų nurodytas aplinkybes, kad net pripažinus pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, jog apie galimą savo teisių pažeidimą ji sužinojo baigus žemės sklypo nuomos sutarčių patikrinimą 2018 m. balandžio 30 d., į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kodėl ieškinys teismui pateiktas tik 2018 m. spalio 19 d., t.y. praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dalyje dėl statybos užbaigimo aktų ir pažymų galiojimo panaikinimo pateiktas praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus procesinius terminus, todėl byla šioje dalyje nutraukiama.

XVI.       Dėl statybos leidimų ir pažymų panaikinimo. Ieškovei nurodžius, kad ieškinio reikalavimai dėl statybos leidimų, statybos inspekcijos pažymų panaikinimo, yra išvestiniai iš ginčo nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiais, todėl teismas sprendė, kad nepripažinus nuomos sutarčių negaliojančiomis, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius ieškinio reikalavimus.

XVII.       Teismas taip pat pripažino pagristomis atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos nurodytas aplinkybes, kad statybos leidimų išdavimo metu buvo taikomi tuo metu galiojantys teisės aktai, t. y. statytojui APC pateikus visus SĮ nurodytus dokumentus, būtinus leidimo išdavimui, administracija neturėjo teisinio pagrindo neišduoti ginčijamo statybos leidimo. Administracijai buvo žinoma, kad leidimo išdavimo metu APC buvo teisėta žemės sklypo nuomininkė ir administracija jokių duomenų apie jos žemės sklypo įgijimo aplinkybes bei pagrindą neišduoti statybą leidžiančių dokumentų neturėjo. Teismas vertino, kad, tai reiškia, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovę Kauno rajono savivaldybės administraciją atlikus neteistus veiksmus išduodant ginčijamus statybos leidimus.

XVIII.       Teismas taip pat pripažino pagrįstomis atsakovės VTPSI nurodytas aplinkybes, kad statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija veikė savo kompetencijos ribose ir ginčijamu administraciniu aktu tik patvirtino, kad pastatas – sandėlis 17F2g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) pastatytas pagal statinio projektą, atitinka SĮ nustatytus esminius statinio reikalavimus ir yra tinkamas naudoti. Teismas vertino, kad tai reiškia, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovę VTPSI atlikus neteistus veiksmus išduodant ginčijamus statybos leidimus, nes statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija veikė savo kompetencijos ribose ir ginčijamu administraciniu aktu tik patvirtino, kad minėtas pastatas pastatytas pagal statinio projektą, atitinka SĮ nustatytus esminius statinio reikalavimus ir yra tinkamas naudoti.

XIX.       Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Kadangi nuomos sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis, taip pat nebuvo tenkinti ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl statybos leidimų, statybos inspekcijos pažymų panaikinimo, išvestinis ieškinio reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo taip pat netenkintas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

XX.       Apeliaciniu skundu ieškovė VĮ Lietuvos oro uostai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino ginčui aktualų teisinį reguliavimą: Aviacijos įstatymo bei Aprašo nuostatas, taip pat netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Ginčijamų nuomos sutarčių sudarymo metu galiojo 2005 m. lapkričio 15 d. Aviacijos įstatymo redakcija, atitinkamai ir šio įstatymo 44 straipsnis, numatantis tarptautinių oro uostų žemės nuomos taisyklės. Įgyvendinant Aviacijos įstatymo 44 straipsnio nuostatas, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 1098 „Dėl Tarptautinių oro uostų žemės nuomos“. Šiuo nutarimu buvo priimti du aprašai: Tarptautinių oro uostų žemės nuomos aukciono būdu tvarkos aprašas ir Tarptautinių oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu tvarkos aprašas. Šiuose teisės aktuose nurodytas reglamentavimas yra imperatyvus.

20.2.                      Teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti teismų praktika nustato aiškias taisykles: pirma, žemės nuomos sutartys dėl tarptautinio oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu gali būti sudaromos tik tuo atveju, jeigu siekiamame išsinuomoti žemės sklype stovi potencialiam nuomininkui nuosavybes teise priklausantys arba nuomos teise valdomi aiškią funkcinę paskirtį turintys statiniai; antra, teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios tarptautinio oro uostų žemės nuomos tvarką, yra imperatyvios. Jeigu žemės nuomos sutartys yra sudaromos nesilaikant anksčiau minėtų reikalavimų, tokios žemės nuomos sutartys laikytinos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. niekinėmis, todėl tokios sutartys CK 1.80 straipsnio pagrindu turi būti pripažintos negaliojančiomis.

20.3.                      Gretimuose sklypuose esantys pastatai nėra ir negali būti teisiniu pagrindu išnuomoti žemės sklypą ne aukciono būdu, nes imperatyvus reguliavimas taikytinas ne viso Oro uosto sklypo, bet jo konkrečios apibrėžtos dalies atžvilgiu. Atsakovės statinių buvimo kitose Oro uosto sklypo dalyse ar šalia esančiuose sklypuose faktas nesuteikia teisės į gretimo žemės sklypo nuomą ne aukciono būdu. Pirmosios instancijos teismas visiškai niekuo nepagrindė savo išvados, kad teisinis reguliavimas yra taikytinas tiek visam Oro uosto sklypui, tiek ir jos atskiroms dalims. Apraše ir Aviacijos įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas tik tokiu būdu, kad jis yra taikomas atskiroms apibrėžtoms žemės sklypo dalims. Tai pagrindžia ir CK 6.546 straipsnio nuostata, pagal kurią žemės nuomos sutarties dalyku gali būti ir žemės sklypo dalis. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir plečiamai aiškinti nustatyto teisinio reglamentavimo ta aplinkybė, kad buvo išplečiama atsakovei nuosavybes teise priklausančių statinių eksploatacijai reikalinga Oro uosto sklypo dalis.

20.4.                      Atsakovės veiklos plėtra, kad ir kokią naudą ji atneštų ieškovei (o pastaroji net nėra ir įrodyta), nėra ir negali būti teisiniu pagrindu išnuomoti žemės sklypą ne aukciono būdu. Aplinkybė, kad atsakovės veikla ir ankstesnis bendradarbiavimas su VĮ „Kauno aerouostas“ galėjo suteikti kažkokią naudą ieškovei, yra teisiškai nereikšminga. Nurodytas teisinis reguliavimas daro tik vienintelę išimtį iš bendrojo reikalavimo nuomoti žemės sklypą aukciono būdu: aukcionas neskelbiamas tik tuo atveju, jeigu nuomojamame žemės sklype yra įstatyme nustatytas sąlygas atitinkantys nuomininkui priklausantys statiniai. Šis atvejis į šią išimtį nepatenka. Priešingai padarytoms pirmosios instancijos teismo nepagrįstoms išvadoms, liudytojų paaiškinimai iš esmės patvirtino, kad jokia objektyvi potencialių nuomininkų atranka nebuvo atlikta ir kad joks objektyvus tyrimas dėl oro uosto poreikių nebuvo atliktas. Tai iš esmės patvirtina, kad imperatyvus reikalavimas buvo pažeistas ne formaliai, o iš esmės.

20.5.                      Nėra tenkinta vienintelė teisiniu pagrindu sudaryti nuomos sutartį ne aukciono būdu esanti sąlyga: sklypuose ginčijamų nuomos sutarčių sudarymo metu nebuvo APC priklausančių ar nuomojamų statinių, atitinkančių teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Sklype Nr. 263 nebuvo jokių atsakovei priklausančių statinių ar įrenginių, nėra jokios abejonės. Pastatas šiame sklype buvo pastatytas po sutarties Nr. 263 sudarymo. Dėl Sklypų Nr. 265 ir 266 nėra visiškai aišku, kokia buvo jų būklė ginčijamų nuomos sutarčių sudarymo metu, jokių registruotų statinių šiuose sklypuose nebuvo ir iki šiol nėra. Aišku tik tai, kad šiuose žemės sklypuose yra transporto priemonių stovėjimo aikštelės, naudojamos transporto priemonėms, atvykstančioms į APC valdomus pastatus. Tačiau, kada tiksliai jos buvo pastatytos – ar iki žemės nuomos sutarčių sudarymo ar po to, nėra aišku. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad aikštelės abiejuose ar bent viename sklype būtų pastatytos dar iki sutarčių Nr. 265 ir 266 sudarymo. Aplinkybė, kada tiksliai buvo pastatytos aikštelės sklypuose Nr. 265 ir 266, sprendžiant klausimą dėl ginčijamų nuomos sutarčių teisėtumo, neturi teisinės reikšmės, kadangi esminė aplinkybė yra ta, kad tokie įrenginiai nei pagal ginčijamų nuomos sutarčių sudarymo metu, nei pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nesuteikė teisės išsinuomoti valstybės žemės sklypą ne aukciono būdu.

20.6.                      Teismas nepagrįstai įvertino ginčijamas nuomos sutartis kaip VĮ „Kauno aerouostas“ ir atsakovės APC subnuomos sutarčių tąsą. Aplinkybė, kad anksčiau dėl tų pačių sklypų buvo sudarytos žemės subnuomos sutartys, neturi teisinės reikšmės. Minėtos sutartys yra pasibaigusios, nutrūkus nuomos sutarčiai tarp VĮ „Kauno aerouostas“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos (CK 6.497 straipsnis), nes valstybinė žemė patikėjimo teise buvo perduota VĮ „Kauno aerouostas“. Jei ir būtų (klaidingai) laikoma, kad ginčijamos nuomos sutartys buvo anksčiau sudarytų subnuomos sutarčių tąsa, tai ši išvada negali būti taikoma sutarčiai Nr. 263, kadangi subnuomos sutartis, kuria buvo išnuomotas šis sklypas, pasibaigė, kai Oro uosto sklypas buvo pradėtas valdyti patikėjimo teise. Taip pat skyrėsi ir nustatyti terminai, nei anksčiau sudarytų subnuomos sutarčių.

20.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino administraciniams aktams ginčyti ir nepagrįstai šioje byloje bylą nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl ginčijamų nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis po to, kai buvo atliktas vidinis patikrinimas dėl visų ieškovės sudarytų nuomos sutarčių. Toks patikrinimas buvo atliktas 2018 m. balandžio mėn. Kadangi jokių aukcioną patvirtinančių dokumentų nebuvo rasta, buvo kreiptasi tiesiogiai į atsakovę APC dėl informacijos apie situaciją. Patikrinimas buvo vykdomas ne dėl atsakovės nuomojamų, bet dėl apskritai visų ieškovės išnuomotų žemės sklypų ir prieš priimant sprendimą dėl kreipimosi į teismą, buvo kreiptasi į nuomininkus dėl papildomos informacijos gavimo. Iš atsakovės atsakymas buvo gautas 2018 m. rugsėjo 25 d, o ieškinys teismui buvo pateiktas 2018 m. spalio 19 d. Nurodytos aplinkybės, tiek ginamo intereso svarba lemia tai, kad terminas administraciniams aktams ginčyti turėtų būti atnaujintas. CPK 293 straipsnyje nėra numatyta, kad termino praleidimas gali būti bylos nutraukimo pagrindu. Jokios CPK 293 straipsnio normos teismas sprendime nenurodė, kaip nutraukimo pagrindo.

20.8.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinių aktų panaikinimo, nepagrįstai vertino atsakovių VTPSI ir Kauno rajono savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumą. Ieškovė ne kartą akcentavo, kad administracinius aktus prašoma panaikinti kaip sutarties Nr. 263 negaliojimo pasekmę. Dėl to atskiras atsakovių VTPSI bei Kauno rajono savivaldybės administracijos veiksmų teisėtumo vertinimas nėra nei būtinas, nei galimas, nes jis tiesiog yra teisiškai nereikšmingas. Kadangi pastatui, esančiam sklypo Nr. 263, atsakovei išnuomoto sutarties Nr. 263 pagrindu, dalyje, statyti buvo išduotas statybos leidimas, taip pat buvo priimti ir kiti statybą leidžiantys ar ją sankcionuojantys aktai, ieškovė siekia šių aktų pripažinimo negaliojančiais kaip sutarties Nr. 263 negaliojimo pasekmės. Pripažinus ginčijamus administracinius aktus negaliojančiais, neteisėtų ginčijamų nuomos sutarčių pagrindu naudotose žemės sklypuose esantys statiniai turi būti nugriauti.

20.9.                      Ieškovė ne kartą kėlė klausimą, kad į bylą nepagrįstai įtraukti pastato, kuris stovi sklype Nr. 263, patalpų nuomininkai UAB „TNT“ ir UAB „FL Technics“ bei teikė prašymą pašalinti tokius asmenis iš bylos. Teismas, nepašalinęs nepagrįstai įtrauktų į bylą trečiųjų asmenų, nepagrįstai priteisė iš ieškovės UAB „TNT“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą posėdžiuose, nors, atsižvelgiant į tai, kad UAB „TNT“ tik kartojo atsakovės APC argumentus ir jokios savarankiškos pozicijos nepareiškė, tokios išlaidos laikytinos tiek nebūtinomis, tiek ir per didelėmis.

XXI.       Atsakovė UAB „Aviacijos paslaugų centras“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.                      Ieškovė klaidingai nurodo, kad atsakovei APC buvo išnuomoti keli žemės sklypai. Atsakovei buvo išnuomoti ne žemės sklypai, o vieno žemės sklypo dalys. Beveik visą Kauno oro uosto teritoriją sudaro vienas žemės sklypas, t. y. 436,5901 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Visos ginčo nuomos sutartys buvo sudarytos dėl to paties žemės sklypo. Priešingai nei teigia ieškovė, ginčo nuomos sutartys neprieštarauja CK 6.551 straipsnio 2 daliai, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 daliai, Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 daliai, Aprašo 2 punktui ar kitiems teisės aktams, kadangi atsakovei APC nuosavybės teise priklauso statiniai ir įrenginiai, esantys žemės sklype. Atsakovė turėjo ir kitų statinių žemės sklype, kurių eksploatavimui buvo reikalingos ginčo žemės sklypo dalys. Atsakovė turėjo teisę į Kauno oro uosto žemės nuomą ne aukciono tvarka, kadangi tenkino tam visas sąlygas.

21.2.                      Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad visos atsakovei APC išnuomotos žemės sklypo dalys yra naudojamos jos veiklai, susijusiai su aviacija, vykdyti. Ieškovė neįrodinėjo, kad išnuomotos žemės sklypo dalys būtų per didelės, nereikalingos atsakovei ar jos nenaudojamos. Visa teritorija, nors ir išnuomota atskiromis keturiomis žemės nuomos sutartimis, yra funkciškai susijusi ir vientisa. Be to, ieškovė ginčija tik tris iš keturių sudarytų žemės nuomos sutarčių, tuo tarpu aplinkybės, kokioje vietoje ir kokio dydžio reikalingos žemės sklypo dalys atsakovės veiklai vykdyti buvo įvertintos dar prieš sudarant žemės sklypo dalių subnuomos sutartis.

21.3.                      Ieškovės ginčijamos žemės nuomos sutartys yra ieškovės ir atsakovės ankstesnių žemės nuomos santykių tąsa. VĮ „Kauno aerouostui“ tapus naujuoju žemės sklypo patikėtiniu, jo paties iniciatyva, vis dar galiojusios žemės sklypo subnuomos sutartys buvo keičiamos į žemės sklypo nuomos sutartis, t. y. tarp VĮ „Kauno aerouostas“ ir atsakovės APC buvo sudarytos 2008 m. spalio 22 d. keturios nuomos sutartys dėl žemės sklypo dalių nuomos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ginčo žemės nuomos sutarčių tąsos yra pagrįstos tiek byloje surinktų įrodymų tinkamu vertinimu, tiek byloje apklaustų liudytojų, tai, buvusių paties ieškovės (anksčiau VĮ „Kauno aerouostas“) vadovų, paaiškinimais.

21.4.                      Ginčo sutarčių sudarymą iniciavo būtent pati ieškovė. Būtent ieškovė (anksčiau VĮ „Kauno aerouostas“) turėjo pareigą patikrinti, ar atsakovė APC atitiko įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus, kad jai galėtų būti išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu. Nustačius neteisėtą žemės nuomos sutarčių sudarymo faktą, atsakomybė kiltų būtent VĮ „Kauno aerouostui“, šiuo atveju jo teisių perėmėjai-ieškovei VĮ Lietuvos oro uostai, o ne nuomininkei-atsakovei APC.

21.5.                      Pirmosios instancijos teismas įvertino visas šalių nurodytas aplinkybes ir pagrįstai neatnaujino ieškovei termino administraciniams aktams ginčyti. Šiuo atveju ieškovė, ginčydama priimtą sprendimą, nenurodė jokių motyvų, leidžiančių abejoti teismo padarytomis išvadomis. Be to, pritartina ir teismo padarytoms išvadoms dėl administracinių aktų teisėtumo. Juolab, kad ieškovė neturi teisės ginčyti statybos leidimo, statybos inspekcijos pažymų ir kt. atsakovės atžvilgiu priimtų administracinių aktų. Administracinius aktus išdavusios institucijos neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

21.6.                      Ieškovė, prašydama įpareigoti atsakovę nugriauti statinį, prašo taikyti pačią griežčiausią atsakovės, kaip statinio savininkės, teisių suvaržymo priemonę, tačiau šio reikalavimo tinkamai nemotyvuoja. Šiuo atveju jokios atsakovės APC kaltės dėl sudarytų ginčijamų nuomos sutarčių nėra ir negali būti, kadangi galutinį sprendimą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį priima valstybinio žemės sklypo patikėtinis, šiuo atveju tokį sprendimą priėmė VĮ „Kauno aerouostas“, o ne nuomininkė-atsakovė APC. Taigi, nėra tenkinama viena iš sąlygų, kuriai esant būtų pagrindas nugriauti statinį.

XXII.       Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.7.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovės administracijos teiginius, kad ieškovė apie išduotus statybos leidimus žinojo, pati dalyvavo leidimo statyti suteikimo procedūrose, matė, kad ieškovės teritorijoje vyksta statybos. Ieškovė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą ir operatyviai ginti galimai pažeistas teises. Taigi terminą kreiptis į teismą dėl leidimų išdavimo praleido dėl subjektyvių, tik nuo savo pačios valios priklausančių priežasčių.

21.8.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė pripažįsta ir nurodo, jos reikalavimai dėl statybos leidimų, statybos inspekcijos pažymų panaikinimo, yra išvestiniai iš nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiais, todėl atsižvelgus į tai, jog nuomos sutartys nėra pripažintos negaliojančiomis, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius ieškinio reikalavimus. Kadangi nuomos sutartys nėra pripažintos negaliojančiomis, taip pat nėra tenkinti ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl statybos leidimų, statybos inspekcijos pažymų panaikinimo, išvestinis ieškinio reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra tenkinamas.

21.9.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimas dalyje dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu pareikštų reikalavimų yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimdamas teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, skundžiamą sprendimą pagrindė teisės aktų normomis, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos dėl procesinių terminų taikymo, todėl nėra pagrindo jo naikinti, o apeliantės apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

XXIII.       Atsakovė VTPSI pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.10.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl VTPSI atžvilgiu pareikštų reikalavimų yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimdamas teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, skundžiamą sprendimą pagrindė teisės aktų normomis, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos dėl procesinių terminų taikymo, todėl nėra pagrindo jo naikinti, o apeliantės apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

21.11.                      Atsakovė, ginčydama teismo sprendimą, apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, nenurodo nė vieno ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų akto ir pažymų panaikinimo pagrindų, tačiau reikalavimą dėl akto ir pažymų panaikinimo reiškia kaip išvestinį iš pagrindinio reikalavimo – ginčijamų nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

21.12.                      Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kad aktas priimtas 2009 m. lapkričio 12 d., išviešintas Nekilnojamojo turto registre nuo 2009 m. lapkričio 18 d., atitinkamai pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) priimta 2009 m. balandžio 10 d. (išviešinta Nekilnojamojo turto registre nuo 2009 m. balandžio 21 d.), pažymos: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), priimtos 2009 m. liepos 10 d. (išviešintos Nekilnojamojo turto registre nuo 2009 m. liepos 13 d.), į tai, kad net pripažinus pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, jog apie galimą savo teisių pažeidimą ji sužinojo baigus žemės sklypo nuomos sutarčių patikrinimą 2018 m. balandžio 30 d., tačiau į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kodėl ieškinys teismui pateiktas tik 2018 m. spalio 19 d., t. y. praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą ir padarė išvadą, kad ieškovė praleido vieno mėnesio akto ir pažymų apskundimo terminą, o ieškovės ieškinyje nurodytos priežastys yra subjektyvios, nepagrįstos objektyviais duomenimis, todėl bylą dalyje dėl akto ir pažymų panaikinimo nutraukė.

XXIV.       Trečiasis asmuo UAB „TNT“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.13.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Žemės nuomos sutartys buvo sudarytos nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymo nuostatų. Atsakovė APC nuosavybės teise valdė žemės sklype esančius statinius bei įrenginius, kurių eksploatavimui buvo ir yra reikalingos žemės sklypo dalys, išnuomotos ginčijamomis žemės nuomos sutartimis.

21.14.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ginčo šalių santykių tęstinumą. Imperatyvios teisės aktų nuostatos dėl žemės nuomos nebuvo pažeistos, nes atsakovei APC išnuomojamo žemės sklypo dalyse jau buvo jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių buvimas sudarė teisėtą pagrindą jai nuomotis kitas, šių statinių eksploatacijai reikalingas, to paties žemės sklypo dalis, tokiu būdu ne išnuomojant atsakovei, kaip visiškai naujam subjektui naujus žemės sklypus, o tęsiant teisėtus sutartinius santykius dėl atsakovės ilgą laiką naudojamos (nuomojamos) žemės sklypo dalies oro uosto veiklai susijusioms reikmėms.

21.15.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino praleistų apskundimo terminų dėl ginčijamų administracinių aktų ir pagrįstai atsisakė juos panaikinti. Atitinkamai nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovę APC nugriauti pastatą-saugyklą.

21.16.                      Trečiasis asmuo UAB „TNT“ į bylą įtrauktas pagrįstai, turi procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir nėra pagrindo ginčyti pagrįstai pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Aplinkybė, kad nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „TNT“ ir atsakovės APC, nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia trečiojo asmens įtraukimo į bylą pagrįstumo ir fakto, jog sprendimas šioje civilinėje byloje gali turėti įtakos jo teisėms ir interesams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

XXV.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

XXVI.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovė (apeliantė) VĮ Lietuvos oro uostai ginčija žemės sklypų nuomos sutartis, statybos leidimus ginčo sklypuose pastatytiems statiniams teisėtumą bei reiškia reikalavimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti pastatytus ginčo sklypuose statinius.

XXVII.       Aptariamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, nuomos teise, šiame sklype naudoja 0,3762 ha žemės sklypo plotą (nuomos sutarties Nr. 263, 2008 m. spalio 22 d. sudarytos tarp UAB „Aviacijos paslaugų centras“ ir VĮ „Kauno aerouostas“, pagrindu), 0,6788 ha žemės sklypo plotą (nuomos sutarties Nr. 265, 2008 m. spalio 22 d. sudarytos tarp UAB „Aviacijos paslaugų centras“ ir VĮ „Kauno aerouostas“, pagrindu) ir 0,6682 ha žemės sklypo plotą (nuomos sutarties Nr. 266, 2008 m. spalio 22 d. sudarytos tarp UAB „Aviacijos paslaugų centras“ ir VĮ „Kauno aerouostas“, pagrindu). Byloje ginčo, kad atsakovė UAB „Aviacijos paslaugų centras“ ne aukciono tvarka išsinuomojo valstybinės žemės sklypo dalis, nėra. Ieškovė ginčija ginčo žemės sklypo dalių nuomą, įrodinėdama, kad atsakovė neturėjo teisės ne aukciono tvarka nuomotis valstybinės žemės sklypo dalių.

XXVIII.       Pažymėtina, kad Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, jog žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

XXIX.       CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama ginčijamų nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio 2005 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 44 straipsnyje, numatančiame tarptautinių oro uostų žemės nuomos taisyklės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarime Nr. 1098 „Dėl Tarptautinių oro uostų žemės nuomos“ įtvirtinta taisyklė, kad žemės nuomos sutartys dėl tarptautinio oro uostų žemės nuomos ne aukciono būdu gali būti sudaromos tik tuo atveju, jeigu siekiamame išsinuomoti žemės sklype stovi potencialiam nuomininkui nuosavybes teise priklausantys arba nuomos teise valdomi aiškią funkcinę paskirtį turintys statiniai.

XXX.       Kasacinis teismas, aiškindamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės išnuomojimą be aukciono, yra konstatavęs, kad pirminė valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) sąlyga – statinio ar įrenginio buvimo valstybinėje žemėje faktas. Teisė į valstybinės žemės nuomą be aukciono gali būti pripažįstama tik tokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie teisėtai (nuomos ar nuosavybės teise) valdo valstybinėje žemėje esančius statinius. Be to, teisės į užstatytos valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka įgijimas siejamas su būtinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi būti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, 24 punktas). Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

XXXI.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad valstybinės žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „Aviacijos paslaugu? centras“ nuosavybės teise valdo šiuos statinius: negyvenamąją patalpą – sandėlį, Nr. (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – sandėlį, Nr. (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – aviacijos paskirties krovinių sandėlį, Nr. (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, Nr. (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarp šalių ginčas, jog valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuri atsakovei išnuomota 2008 m. spalio 22 d. sutartimi Nr. 264, žemės nuomos sutarties sudarymo metu buvo atsakovės nuosavybės teise valdomas statiniai-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekyla. Iš pateiktų planų akivaizdu, kad atsakovei priklausantys statiniai užima beveik visą sutartimi Nr. 264 išnuomoto žemės sklypo dalį. Nustatęs šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi, ar to paties ginčo žemės sklypo atskirų dalių nuoma nebuvo užtikrinamos atsakovės, kaip statinių savininkės, galimybės įgyvendinti savo turimas teises į statinius, t. y., ar ginčo žemė yra reikalinga statinio savininko teisėms į statinius įgyvendinti.

XXXII.       Sprendžiant dėl atsakovės statinio savininkės teisių užtikrinimo, įgyvendinant turimas teises į statinius, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino ir šalis iki ginčo sutarčių sudarymo siejusius santykius. Byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad iki ginčo sutarčių sudarymo atsakovę ir valstybę siejo sutartiniai santykiai, atsakovė panaudos sutarčių pagrindu naudojosi iš esmės tomis pačiomis ginčo žemės sklypo dalimis, kuriose vykdė su oro uosto veikla susijusią veiklą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad visa ginčo teritorija, atsakovei suteika tiek panaudos sutarčių pagrindu, taip pat jas nutraukus ir sudarius atskiras žemės nuomos sutartis, yra funkciškai susijusi ir vientisa. Nors ieškovė ir kelia abejones dėl ginčo sutarčių ekonominio naudingumo, tačiau byloje ginčas, jog visos atsakovei išnuomotos žemės sklypo dalys yra naudojamos atsakovės veiklai, susijusiai su aviacija vykdyti, nekyla.

XXXIII.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovei išnuomotos žemės sklypo dalys yra naudojamos atsakovo veiklai, susijusiai su aviacija, vykdyti, taip pat, kad žemės nuomos sutartimi Nr. 263 išnuomotoje 0,3762 ha žemės sklypo dalyje nuomos sutarties sudarymo metu buvo įrengtas pravažiavimas ir automobilių stovėjimo aikštelė, o nuo 2009 m. yra pastatyti ir atsakovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, taip pat, kad žemės nuomos sutartimi Nr. 265 išnuomotoje žemės sklypo 0,6788 ha dalyje įrengtas privažiavimas prie Kauno oro uosto teritorijos, orlaivių aikštelių, bei, kad žemės nuomos sutartimi Nr. 266 išnuomotoje 0,6682 ha dalyje yra įrengtos atsakovui priklausančios sunkiojo transporto stovėjimo aikštelės, pagrįstai sprendė, kad ginčo valstybinės žemės nuomos sutartimis buvo užtikrinta valstybiniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančių ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamas eksploatavimas.

XXXIV.       Minėta, kad nuosavybės teise priklausančio valdomo ir naudojamo statinio buvimo valstybinėje žemėje faktas yra pirminė teisės į valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka įgijimo sąlyga. Įgyvendinant šią subjektinę teisę privalu užtikrinti, kad asmeniui, pretenduojančiam be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę, būtų išnuomotas tik toks (ploto prasme) žemės sklypas, koks yra būtinas pretendento teisėms į statinį įgyvendinti. Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad sutartys (nuomotojo požiūriu) sudarytos pačios valstybės, atstovaujamos subjekto. Taigi valstybė, kaip nuomotoja, turėjo žinoti, kad ginčo valstybinės žemės sklypo dalyje yra atsakovei priklausantys statiniai, taip pat, kad tiek panaudos sutarčių, tiek nuomos sutarčių pagrindu suteiktos žemės sklypo dalys buvo ir yra naudojamos atsakovės veiklai, susijusiai su aviacija vykdyti ir plėsti bei skirtos atsakovės teisėms į statinius įgyvendinti.

XXXV.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo aspektu yra reikšminga tai, kad valstybę atstovaujantis subjektas ginčo sutarčių sudarymo metu pripažinęs atsakovės teises naudotis valstybinės žemės teritoriją, nagrinėjamojoje byloje neįrodinėjo, kad atsakovės priklausantiems statiniams eksploatuoti nėra būtinos ginčo sutartimis išnuomotos žemės sklypo dalys. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, konstatuoja, kad valstybė, kaip ginčo valstybinės žemės nuomotoja, veikusi per atitinkamą savo instituciją, žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybiniame žemės sklype yra atsakovei priklausantys statiniai, taip pat, kad užtikrinant tinkamą šio objekto naudojimą išnuomotose žemės sklypo dalyse yra įrengti funkciniu ryšiu su atsakovės nuosavybės teise priklasančiu statiniu susiję objektai – privažiavimai į oro uosto teritoriją ir kita infrastruktūra.

XXXVI.       Šios nutarties motyvuose aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad valstybinės žemės teritorija, kuri ginčo sutartimis buvo išnuomota atsakovei, buvo užtikrinta atsakovės, kaip statinių savininkės teisė, skirta savininko turimų nuolatinių statinių eksploatavimui įgyvendinti. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pripažinti, jog  ginčo sutartys sudarytos pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų normas, reglamentuojančias valstybinės žemės išnuomojimą ne aukciono būdu, nėra teisinio pagrindo. Teismas nustatęs, kad ieškovės reikalavimai dėl statybos leidimų, statybos inspekcijos pažymų panaikinimo, yra išvestiniai iš nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiais, atsižvelgęs į tai, jog nuomos sutartys nėra pripažintos negaliojančiomis, pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo analizuoti ir spręsti dėl  išvestinių ieškinio reikalavimų dėl statybos leidimų, statybos inspekcijos pažymų panaikinimo.

XXXVII.       Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde tap pat kvestiuonuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydama, kad teismas nesprendė ir nepašalino nepagrįstai įtrauktų į bylą trečiųjų asmenų ir dėl to nepagrįstai priteisė iš jos UAB „TNT“ naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė teigia, kad dėl to trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek nebuvo būtinos, tiek yra per didelės.

XXXVIII.       Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017, 22 punktas). Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).

XXXIX.       Nagrinėjamoje byloje į bylą įtraukti statinio, dėl kurio statybos teisėtumo byloje kilo ginčas, nuomininkai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuomininkai, nuomos sutarties sudarymo metu vertina sutarties perspketyvas, ekonominę naudą, planuoja veiklą, komercinės veiklos vykdymo metu patiria išlaidas (investicijas), todėl teismo sprendimas, kuriuo yra sprendžiamas klausimas dėl statinio statybos teisėtumo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo, ieškinio tenkinimo atveju gali turėti ginčo statinių nuomininkų teisėms ir teisėtiems interesams, nes nelikus nuomos objekto iškils ir poreikis spręsti dėl nuomininkų veiklos nutraukimo. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės apeliacinio skundo argumentais dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

XL.       Nenustačius, kad trečiojo asmens UAB TNT bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, nebuvo būtinos, tačiau apeliantei teigiant, kad jos yra per didelės, teisėjų kolegija patikrina jų pagrįstumą. Trečiasis asmuo UAB TNT bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 2 522,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: su civiline byla susijusi korespondencija – 250,00 Eur (50,00 Eur x 5 val.); bylos santraukos rengimas – 50,00 Eur (50,00 Eru x 1 val.); prašymo dėl priėigos suteikimo ir termino atsiliepimui pateikti pratęsimo parengimas – 145,00 Eur (50,00 Eur x 2,90 val.); bylos medžiagos peržiūra – 275,00 Eur (50,00 Eur x 5,5 val.); atstovavimas civilinėje byloje – 150,00 Eur; atsiliepimo į ieškinį parengimas – 1 215,00 Eur (50,00 Eur x 24,3 val.).

XLI.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijos 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktai, 2019 m. IV ketv. bruto). Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra įvykęs ne vienas teismo posėdis, kai tuo tarpu trečiasiojo asmens atstovavimo byloje išlaidos sudaro tik 150,00 Eur, kitos trečiojo asmens išlaidos iš esmės yra susijusios su atsiliepimo į ieškinį rengimu (korespondencijos, santraukos rengimas, medžiagos peržiūra, atsiliepimo į ieškinį rengimas), tančiau visos jos kartu neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 1 358,60 Eur), trečiojo asmens atstovas taip pat yra parengęs prašymą, kurio rengimo išlaidų dydis taip pat neviršija nustatytų maksimalių dydžių (0,4 x 1 358,60 Eur). Taigi apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl per didelių trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų taip pat laikytini nepagrįstais.

XLII.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos sutarčių be aukciono sudarymą, bei procesines teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų į bylą įtraukimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo. Taigi apeliantės VĮ Lietuvos oro uostai apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

2.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės VĮ Lietuvos oro uostai apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu atsakovė UAB „Aviacijos paslaugų centras“ šioje byloje turėjo 3 630,00 Eur (2 420,00 Eur + 1 210,00 Eur; reg. Nr. DOK-156718; DOK-13161) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas bei dalyvavimas ir pasirengimas 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžiui. Trečiasis asmuo UAB TNT taip pat nurodė, kad šioje byloje turėjo 1 294,70 Eur (reg. Nr. DOK-5522) bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

3.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijomis, sprendžia, kad atsakovės UAB „Aviacijos paslaugų centras“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius ir yra nepagrįstai didelės, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą maksimalus dydis yra 1 818,05 Eur (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai; 1,3 x 1 398,50 Eur (2020 m. II ketv.)), o už pasirengimą ir dalyvavimą 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdyje maksimalus dydis už 1 val. yra 152,42 Eur (Rekomendacijų 7, 8.19 punktai; 0,1 x 1 524,20 Eur (2020 m. IV ketv.). Pažymėtina, kad 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdis truko 1 val. 30 min., tuo tarpu atsakovės atstovas nurodė, kad pasirengimas šiam teismo posėdžiui ir dalyvavimas jame užtruko 10 val. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į teismo posėdžio trukmę, į tikėtiną bei pagrįstą pasirengimo teismo posėdžiui bei kelionės į jį ir iš jo trukmę, pagrįsta prašoma priteisti suma sudarytų 914,52 Eur (152,42 Eur x 6 val.). Taigi atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme yra mažinamos iki 2 732,57 Eur (1 818,05 Eur + 914,52 Eur) sumos, kuri yra priteisiama iš apeliantės. Tuo tarpu trečiojo asmens UAB TNT prašomos pritesiti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai; 1,3 x 1 454,80 Eur (2020 m. III ketv.)), todėl trečiojo asmens turėtos 1 294,70 Eur bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš apeliantės.

4.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos oro uostų, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 2 732,57 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos oro uostų, j. a. k. (duomenys neskelbtini, trečiojo asmens uždarossios akcinės bendrovės TNT, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 1 294,70 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Gintautas Koriaginas

Albina Rimdeikaitė

Egidijus Tamašauskas