Civilinė byla Nr. e2A-1059-524/2020

             Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00530-2019-1

             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2;

             3.1.7.11

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo) ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“ dėl paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimo (priėmimo mokesčio indeksavimo), tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Af-Consult“, viešoji įstaiga „PVC“.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Veistas“ ieškiniu, kurį vėliau tikslino (I t., e. b. l. 1–4, III t., e. b. l. 10–13; IV t., e. b. l. 26–30), prašė pakeisti 2013 m. liepos 12 d. sudarytą Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06, nustatant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 39,99 Eur/t, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė ir UAB „Plungės lagūna“, kaip ūkio subjektų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir Teikėjas), ir atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013 m. liepos 12 d. sudarė Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06 (toliau – Sutartis). Sutartimi Teikėjas įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimą, užtikrinant sutarties 2.2 punkte nurodytas sąlygas, o atsakovė (toliau – ir Užsakovas) įsipareigojo mokėti Teikėjui už tinkamai teikiamas paslaugas Sutartyje numatytą atlyginimą. Sutarties 10.2 punktu šalys susitarė, kad paslaugų kaina bus skaičiuojama pagal formulę, kuri susieta su komunalinių atliekų kiekiais ir priėmimo mokesčio dydžiu, nurodytu Teikėjo pateiktame pasiūlyme. Ieškovės pateiktame 2012 m. liepos 7 d. Teikėjo pasiūlyme nurodytas priėmimo mokestis – 26,65 Eur/t be PVM. Sutarties 10.10 punktu šalys susitarė, kad priėmimo mokestis bus indeksuojamas pagal indeksavimo metodiką, nustatytą sutarties 6 priede (toliau – ir Indeksavimo metodika). Indeksavimas atliekamas ne dažniau kaip kartą per metus ir priėmimo mokesčio pakeitimas įforminamas papildomu susitarimu prie sutarties (metodikos 3.6 punktas). Ieškovė nustačiusi, kad atsirado Indeksavimo metodikoje nurodyti pagrindai taikyti indeksavimą ir perskaičiuoti mokestį pagal Indeksavimo metodikoje nustatytą tvarką, 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė atsakovei prašymą Nr. S-156 dėl paslaugų kainos indeksavimo nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Negavusi jokio atsakymo iš atsakovės, ieškovė pakartotinai 2019 m. sausio 29 d. raštu Nr. S-18 „Dėl paslaugų kainos indeksavimo“ kreipėsi į atsakovę ir pakvietė ją 2019 m. sausio 31 d. atvykti pasirašyti papildomo susitarimo dėl priėmimo mokesčio indeksavimo ir perskaičiuoto 39,59 Eur mokesčio dydžio nustatymo pagal pridėtą paslaugų kainos indeksavimo apskaičiavimą. Tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės atliktu priėmimo mokesčio indeksavimu ir perskaičiavimu, t. y . nesutiko su ieškovės taikyta 3,7 dydžio SVKI (suderinto vartotojų kainų indekso) reikšme, teigdama, kad turėjo būti taikoma 2,5 SVKI reikšmė, ir su matematinio sudėties veiksmo atlikimu, indeksuojant paslaugų kainą dėl atliekų morfologijos (sudėties) pasikeitimo. Atsakovei neatvykus pasirašyti papildomo susitarimo dėl priėmimo mokesčio indeksavimo ir toliau nepagrįstai atsisakant pakeisti priėmimo mokesčio dydį pagal ieškovės atliktą indeksavimą (nustatyti 39,59 Eur/t priėmimo mokesčio dydį) ir vengiant pasirašyti atitinkamus sutarties pakeitimus dėl pagal Sutartį apskaičiuoto indeksuoto mokesčio dydžio, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.223 straipsniu, teismine tvarka siekia pakeisti sutarties sąlygas, nustatant priėmimo mokesčio dydį, taikytiną nuo 2019 m. sausio 1 d. Ieškovė, remdamasi bylos nagrinėjimo metu į bylą trečiuoju asmeniu įtraukto Indeksavimo metodikos rengėjo – trečiojo asmens VšĮ „PVC“ atsiliepimu bei prie jo pridėtu Indeksavimo metodikos pavyzdžiu su papildomais paaiškinimais, pakoregavo savo skaičiavimus ir tokiu būdu buvo nustatyta, kad pagal Sutarties sąlygas indeksuoto priėmimo mokesčio dydis sudaro 39,99 Eur/t, jis taikytinas nuo 2019 m. sausio 1 d. dienos.

3.       Atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo pareiškusi priešieškinį, kurį vėliau tikslino (I t., e. b. l. 154–157, III t., e. b. l. 3–6), juo prašė ieškovės ieškinį atmesti ir pakeisti 2013 m. liepos 12 d. sudarytą Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06, nustatant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 35,31 Eur/t. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Tačiau 2020 m. kovo 12 d. teismo posėdyje nuo pateikto priešieškinio atsisakė (IV t., e. b. l. 101).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-107-514/2020 (IV t., e. b. l. 164–179) ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. pakeista 2013 m. liepos 12 d. sudaryta Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. MBA/2013/07/06, nustatant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 39,77 Eur/t. Teismo sprendimu likusi ieškinio dalis atmesta, o civilinės bylos dalis pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priešieškinį nutraukta. Be to, UAB „Veistas“ priteista 12 584,28 Eur bylinėjimo išlaidų iš UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ grąžinta 108 Eur iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos ir 112,50 Eur žyminio mokesčio.

5.       Teismas nurodė, kad Sutartimi šalys susitarė dėl komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo paslaugos, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį atliekų apdorojimas apima ne tik jų naudojimą ar šalinimą, bet ir paruošimą, pasirengimą vykdyti šias veiklas. Pagal ieškovės mišriųjų komunalinių atliekų apdorojimo ataskaitą, 2018 metais perdirbta ir apdorota 22 285,57 t iš 32 354,080 t, tai sudaro 62,69 procento. Pagal Sutartį (Sutarties 2.2.3 punktas) ieškovė turėjo užtikrinti ne mažiau kaip 50 procentų gauto komunalinių atliekų srauto perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą, ieškovės apdorotų atliekų kiekis viršija 50 procentų, todėl spręstina, kad ieškovė šiuos sutartinius įsipareigojimus įvykdė. Tarp šalių ginčo dėl kitų Sutarties sąlygų ir įsipareigojimų vykdymo nėra. Sutartys, vadovaujantis CK 6.189 straipsnyje įtvirtintais sutarties privalomumo ir vykdytinumo principais, turi būti vykdomos tinkamai jose numatytomis sąlygomis. Nurodytos aplinkybės ir ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė atliekas tvarkė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, todėl pagal Sutarties sąlygas priėmimo mokestis turi būti perskaičiuojamas (indeksuojamas). Tokiu būdu priėmimo mokesčio pokytis dėl darbo užmokesčio, vartotojų kainų ir atliekų morfologijos pasikeitimo yra 13,12 Eur/t, atsižvelgiant į konkurso dieną deklaruotą mokesčio dydį (26,65 Eur/t) nustatytina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomas 39,77 Eur/t (26,65 + 13,12) priėmimo mokestis. Ieškovė, teismo vertinimu, atlikdama skaičiavimus pagal Indeksavimo metodiką nustatė mokesčio dalių pokyčius, tačiau apskaičiuodama priėmimo mokestį padarė aritmetinę klaidą, kuri ištaisytina, nustatant, kad priėmimo mokestis yra ne 39,99 Eur/t, bet 39,77 Eur/t, ieškinio dalis dėl 0,22 Eur/t didesnio priėmimo mokesčio netenkinama.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6.       Ieškovė apeliaciniu skundu (V t., e. b. l. 1–6) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą ir ieškovės 2020 m. vasario 12 d. patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi, t. y. pakeisti 2013 m. liepos 12 d. sudarytą Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/07/06, nustatant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. dienos yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 39,99 Eur/t. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

7.       Ieškovė apeliaciniu skundu nurodo, jog byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieškovė pagal Indeksavimo metodiką tinkamai apskaičiavo, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pagal Sutartį taikytinas priėmimo mokesčio dydis yra 39,99 Eur/t. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nustatydamas 39,77 Eur/t priėmimo mokesčio dydį, tinkamai neįvertino Indeksavimo metodikos nuostatų, ieškovės kartu su 2020 m. vasario 12 d. patikslintu ieškiniu pateiktų skaičiavimų, tai lėmė nepagrįstą teismo išvadą, esą ieškovė apskaičiuodama priėmimo mokestį padarė aritmetinę klaidą. Paaiškina, jog apskaičiuotas priėmimo mokesčio dedamosios pokytis turi būti pridedamas prie praeitų metų priėmimo mokesčio dedamosios, o ne konkurso dieną deklaruotos mokesčio dalies. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl darbo užmokesčio rodiklio metinio pokyčio apskaičiuotą metinį pokytį bei pokytį dėl SVKI (suderinto vartotojų kainų indekso) pridėjo prie konkurso dieną deklaruotos priėmimo mokesčio dalies, kadangi šie pokyčiai turėjo būti pridedami prie praėjusiais metais galiojusio priėmimo mokesčio dedamųjų. Tik metinio atliekų morfologijos pokyčio sąlygotas priėmimo mokesčio dalies pokytis pagal Indeksavimo metodikoje nurodytą formulę yra apskaičiuojamas konkurso dieną deklaruoto priėmimo mokesčio tarifo atžvilgiu. Taigi, ieškovė pagrįstai vadovaudamasi Indeksavimo metodika apskaičiavo, kad dėl atliekų morfologijos, darbo užmokesčio ir vartotojų kainų indeksų pasikeitimo nuo 2019 m. sausio 1 d. taikytinas priėmimo mokesčio dydis sudaro 39,99 Eur/t.

8.       Atsakovė apeliaciniu skundu (IV t., e. b. l. 184–194) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašo pridėti prie bylos teikiamą naują įrodymą – UAB „Ekometrija“ 2020 m. balandžio 27 d. tyrimų protokolą Nr. 2834.

9.       Atsakovė apeliaciniu skundu nurodo, jog pirmosios instancijos nepagrįstai nusprendė, kad ginčo atveju buvo pagrindas (sąlygos) indeksuoti priėmimo mokestį 2019 metams. Paaiškina, kad ieškovė neįrodė (nepateikė į bylą patikimų ir pakankamų įrodymų), jog 2018 m. ji perdirbo ir (ar) kitaip panaudojo ne mažiau kaip 50 proc. Telšių regione susidariusių komunalinių atliekų. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog visas 2018 m. ieškovės pagaminto ir atsakovei perduoto stabilato kiekis laikytinas (pripažintinas) perdirbtomis ir (ar) kitaip panaudotomis atliekomis. Atitinkamai teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė įvykdė Sutarties 2.2.3 p. numatytą įsipareigojimą kaip vieną iš priėmimo mokesčiui indeksuoti privalomų sąlygų. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atliekos tampa nebe atliekomis, o medžiagomis (produktais) ar daiktais tik tuo atveju, jei a) jos panaudojamos (perdirbamos) teisės aktų nustatyta tvarka ir b) jas panaudojus (perdirbus) gauta medžiaga atitinka galiojančius teisės aktus ir taikomus standartus. Tačiau šiuo konkrečiu atveju biologiškai skaidžios atliekos buvo panaudotos (perdirbtos) pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką (t. y. stabilatas buvo gaminamas nesilaikant nustatytos pareigos – nevertinant stabilumo parametrų kiekvienoje jo partijoje), negana to, į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog iš biologiškai skaidžių atliekų gauta medžiaga atitiko galiojančius teisės aktus ir taikomus standartus (t. y. ieškovė neįrodė, jog visas jos pagaminto stabilato kiekis tenkino nustatytus stabilumo parametrus). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad kartu su tyrimų protokolais ieškovė nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti (identifikuoti), kokiai konkrečiai stabilato partijai ar bent jau kada konkrečiai pagamintam stabilatui ir kokiam konkrečiam jo kiekiui stabilumo parametrų tyrimai buvo atlikti. Nustatytos pareigos stabilato gamybos metu vertinti stabilumo parametrus kiekvienoje jo partijoje nevykdymas ir neturėjimas patikimų bei pakankamų įrodymų (pavyzdžiui, tyrimų protokolų), jog visas pagaminto stabilato kiekis tenkina nustatytus stabilumo parametrus, negali būti pateisinami tuo, kad atsakovė nereikalavo iš ieškovės vykdyti tokios pareigos ir atitinkamai turėti tokius įrodymus. Viešosios teisės aktuose nustatytos pareigos privalo būti vykdomos visais atvejais, neatsižvelgiant ir nepriklausomai nuo to, ar kita sutarties šalis reikalauja jas vykdyti, ar kontroliuoja jų vykdymą, ar taiko atsakomybę už jų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir pan. Spręsdamas 2018 m. ieškovės pagaminto stabilato kokybės klausimą, teismas apskritai neturėjo teisės remtis daug vėliau, t. y. 2019 ir 2020 m., atliktų stabilato tyrimų protokolais. Byloje esantys trys pavieniai 2019 ir 2020 m. atliktų stabilato tyrimų protokolai patvirtina, kad ieškovės pagamintas stabilatas tada atitiko nustatytus stabilumo parametrus, tačiau esama ir priešingų įrodymų. Kaip matyti iš UAB „Ekometrija“ 2020 m. balandžio 27 d. tyrimų protokolo Nr. 2834, ieškovės pagamintame stabilate bendrosios organinės anglies kiekis daugiau kaip 4 (keturis) kartus viršijo didžiausią leistiną kiekį. Šis naujas įrodymas atitinka sąlygas (kriterijus), kurioms esant nauji įrodymai gali ir turi būti priimami apeliacinėje instancijoje. Pirmosios instancijos teismas analizuodamas ir vertindamas ginčo situaciją nepagrįstai apsiribojo šalių privatiniais teisiniais santykiais, tiksliau, nepagrįstai neužtikrino ir net neatsižvelgė į viešojo intereso aplinkos apsaugos (atliekų tvarkymo) srityje egzistavimą.

10.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (V t., e. b. l. 13–17) prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

11.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad, 

12.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (V t., e. b. l. 10–12) prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog 2018 m. ji perdirbo ir (ar) kitaip panaudojo ne mažiau kaip 50 proc. Telšių regione susidariusių komunalinių atliekų. Kitaip tariant, ieškovė neįrodė, jog įvykdė Sutarties 2.2.3 punkte numatytą įsipareigojimą kaip vieną iš priėmimo mokesčiui indeksuoti privalomų sąlygų. Ieškovei neįvykdžius Sutarties 2.2.3 punkto sąlygos, priėmimo mokestis 2019 metams negalėjo ir neturėjo būti indeksuojamas (perskaičiuojamas). Neturi reikšmės, ar teismas pagal Indeksavimo metodiką tinkamai (teisingai) apskaičiavo priėmimo mokesčio dydį, nes ginčo atveju apskritai nebuvo pagrindo indeksuoti šį mokestį 2019 metams.

Teismas

konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

16.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pakeista 2013 m. liepos 12 d. sudaryta Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. MBA/2013/07/06, nustatant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 39,77 Eur/t. Ieškovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pagal Sutartyje nustatytą indeksavimo metodiką nuo 2019 m. sausio 1 d. taikytinas priėmimo mokesčio dydis yra 39,99 Eur/t. Atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo indeksuoti priėmimo mokestį 2019 metams.

Dėl naujo įrodymo pridėjimo

17.       CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005).

19.       Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė 2020 m. balandžio 27 d. UAB ,,Ekometrija“ tyrimų protokolą Nr. 2834, kuriuo įrodinėja apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės pateiktais 2018–2020 m. stabilato tyrimų protokolais, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės pagamintas stabilatas  buvo kokybiškas. Atsakovė šiuo protokolu įrodinėja, jog ieškovės pagamintame stabilate bendrosios organinės anglies buvo rasta 2040 mg/l, t. y. 4 kartus viršytas leistinas kiekis. Kadangi šiuo nauju įrodymu atsakovė išimtinai remiasi apeliaciniame skunde, ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą pateikė šio naujo įrodymo vertinimą, todėl nenustatyta, kad šio įrodymo pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas naują pateiktą įrodymą prideda prie bylos ir jį vertina atsakydamas į atsakovės apeliacinio skundo motyvus.

Faktinės bylos aplinkybės

20.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Veistas“ ir atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013 m. liepos 12 d. sudarė projekto „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-0-009 statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugos sutartį – Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. MBA/2013/09/06. Šia sutartimi šalys susitarė, jog už ieškovės teikiamas komunalinių atliekų sutvarkymo mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose paslaugas bus atsiskaitoma pagal ieškovės viešajame pirkime pasiūlytą vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo, išrūšiavimo, paruošimo perdirbti ar kitaip panaudoti priėmimo mokesčio įkainį, kuris sudarė 92,00 Lt arba 26,65 Eur be PVM.

21.        Sutarties 10.10 punktu ginčo šalys susitarė, kad priėmimo mokestis bus indeksuojamas pagal prie Sutarties pridėtą 6 priedą „Indeksavimo metodika“ tik tuo atveju, jei paslaugos atitinka Sutarties 2.2 punkte nurodytas sąlygas.

22.        Paslaugos kainos indeksavimo metodika detaliai išdėstyta Sutarties 6 priede (6 priedas Indeksavimo metodika).

23.       Sutarties 2.2. punkte nurodyta, kad ieškovė, vykdydama ginčo sutartį, privalo užtikrinti šias sąlygas: kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. sąvartyno kaupo teritorijoje šalinamos biologiškai skaidžios komunalinės atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus nuo 2000 metų Telšių regione susidariusio kiekio biologiškai skaidžių komunalinių atliekų, t. y. ne daugiau kaip 8 600 tonų per metus (Sutarties 2.2.1 punktas); užtikrinti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų tvarkymo regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį naudojimą (Sutarties 2.2.2 punktas); užtikrinti ne mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą (Sutarties 2.2.3 punktas).

24.       Taigi, pagal šalių sutarties 10.10 p. ieškovė teisę indeksuoti priėmimo mokestį įgyja tik įvykdžiusi visas tris Sutarties 2.2 punkte nurodytas sąlygas.

25.        Be to, 2016-06-22 sudarytas papildomas šalių susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad po mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautas medžiaga – stabilatas – ieškovės yra perduodamas atsakovei sąvartyno kaupo teritorijai perdengti (pateiktas su ieškovės 2020-05-12 paaiškinimu).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

26.        Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija ieškovės teisę į priėmimo mokesčio indeksavimą nuo 2019-01-01 dienos, apeliaciniame skunde nurodydama, kad  2018 metais ieškovės suteiktos paslaugos neatitiko Sutarties 2.2.3 punkte numatytos sąlygos.

27.       Ieškovė nuo 2019 m. sausio 1 d. taikytiną indeksuotą priėmimo mokestį apskaičiavo pagal Indeksavimo metodiką, jos nuostatas taikydama ir aiškindama analogiškai, kaip ir apskaičiuodama nuo 2017 m. gruodžio 1 d. taikytiną indeksuotą priėmimo mokesčio dydį – 34,25 Eur, kurį įsiteisėjusiu 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu patvirtino Plungės apylinkės teismas (civilinė byla Nr. e2-615-1024/2018). Šis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas.

28.       Civiliniame kodekse pripažįstama teisė sutarties šalims susitarti dėl vienašališko tam tikrų prievolių sąlygų pakeitimo. CK 6.223 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Šiuo atveju šalys susitarimo nepasiekė, tačiau, kaip minėta nutarties 26 p., dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo nustatyti priėmimo mokesčio indeksuotą dydį už kitą nei šios bylos laikotarpį jau buvo pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

29.       Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar ieškovė tinkamai įvykdė sutarties 2.2 punkte nurodytas sąlygas. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė į bylą patikimų ir pakankamų įrodymų, jog 2018 m. ji perdirbo ir (ar) kitaip panaudojo ne mažiau kaip 50 proc. Telšių regione susidariusių komunalinių atliekų, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog visas 2018 m. ieškovės pagaminto ir atsakovei perduoto stabilato kiekis laikytinas (pripažintinas) perdirbtomis ir (ar) kitaip panaudotomis atliekomis. Tačiau ši atsakovė pozicija yra paneigta ieškovės pateiktais stabilato tyrimo protokolais bei priėmimo–perdavimo aktais.

30.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-09-26 įsakymu Nr. D1-778 patvirtintų Reikalavimų techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui 4.5 punkte nustatyta, kad stabilatas – po mechaninio mišriųjų komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, apdorota kompostavimo ar anaerobinio rauginimo (fermentavimo) būdu, viršijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus. Paminėto teisės akto 16 punktas nustato, kad „stabilatas, atitinkantis Reikalavimų 13 punkte nustatytus stabilumo (biologinio skaidumo parametrus), naudojamas atliekų perdengimui sąvartynuose“.

31.       Pagal paminėtą teisės aktą darytina išvada, kad po mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautas stabilatas yra medžiaga, skirta atliekoms perdengti sąvartynuose. Šią medžiagą pagal šalių 2016-06-22 papildomą susitarimą atsakovė buvo įsipareigojusi priimti iš ieškovės.

32.       Ieškovė įrodė, kad 2018 metais  pagal 36 priėmimo–perdavimo aktus atsakovei perdavė 13 454,41 tonos stabilato, pateikdama deklaracijas dėl stabilato kokybės ir naudojimo patvirtinimo kartu su tyrimų protokolais.

33.       Atsakovė, teikdama rašytinį paaiškinimą, šią aplinkybę ginčija, nors pripažįsta 36 priėmimo–perdavimo aktų su ieškove sudarymą (t. 6, b. l. 146).

34.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-09-26 įsakymu Nr. D1-778 patvirtintų Reikalavimų techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui 13 punkte yra nustatyta, jog po mišriųjų komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gautas ir atliekų perdengimui sąvartynuose naudojamas stabilatas turi atitikti vieną iš stabilumo (skaidumo) parametrų, kurie yra nurodyti Reikalavimų 13.1–13.3 punktuose (statinis kvėpavimo indeksas, dinaminis kvėpavimo indeksas, dujų susidarymo testas arba bendrosios organinės anglies parametras).

35.       Iš šalių pateiktų įrodymų darytina išvada, kad šalys, vykdydamos sutartį, stabilato kokybei nustatyti teikė protokolus, kuriuose buvo tiriamas ir nurodomas bendrosios organinės anglies kiekis.

36.       Ieškovė, įrodinėdama stabilato kokybės atitiktį minėtam parametrui, pateikė 2018–2020 m. stabilato tyrimų protokolus: 2018 m. sausio 24 d. tyrimų protokolą Nr. K46, 2018 m. kovo 29 d. tyrimų protokolą Nr. K 253, 2019 m. vasario 7 d. tyrimų protokolą Nr. K80, 2020 m. sausio 16 d. tyrimų protokolą Nr. K 39, 2020 m. kovo 27 d. tyrimų protokolą Nr. 340, 2020 m. tyrimų protokolą Nr. K414 bei 2018 m. vasario 1 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. deklaracijas dėl stabilato kokybės ir naudojimo patvirtinimo. Ginčas kyla dėl 2018 m. perduoto stabilato kokybės, todėl aktualūs yra tik 2018 m. tyrimų protokoluose užfiksuoti stabilato rodikliai. Iš 2018 m. sausio 24 d. ir 2018 m. kovo 29 d. tyrimų protokolų matyti, kad, atlikus medžiagos iš Telšių regiono mišriųjų komunalinių atliekų po mechaninio ir biologinio apdorojimo tyrimą, nustatyta, kad organinės anglies kiekis sudaro atitinkamai 41 mg/l ir 372 mg/l. Pagal šiuos tyrimų rezultatus, medžiagos, gautos po biologinio apdorojimo, parametrai neviršija bendrosios organinės anglies leistino kiekio (500 mg/l), t. y. po biologinio apdorojimo gauta medžiaga, pagal tyrimus, atliktus 2018 m. sausio 24 d. ir 2018 m. kovo 29 d., atitinka stabilato kokybei nustatytus reikalavimus (pateikti su ieškovės 2020-05-12 paaiškinimu).

37.       Be to, ieškovė bioskaidžių atliekų 2018-10-01 tyrimo protokolu įrodė, kad ieškovės pristatytose mišriosiose komunalinėse atliekose esantys sunkieji metalai mechaninio-biologinio apdorojimo metu nepasišalina, todėl po mechaninio-biologinio apdorojimo gauta medžiaga neatitinka techninio komposto parametrų, tačiau atitinka stabilatui keliamus reikalavimus ir yra tinkama naudoti sąvartynui perdengti (pateiktas su ieškovės 2020-05-12 paaiškinimu).

38.       Atsakovė su apeliaciniu skundu ieškovės įrodymams, nurodytiems 36, 37 punktuose, nuginčyti pateikė 2020 m. balandžio 27 d. UAB ,,Ekometrija“ tyrimų protokolą Nr. 2834, kuriame nurodytas stabilate bendrosios organinės anglies kiekis – 2040 mg/l, t. y. kiekis, viršijantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-09-26 įsakymu Nr. D1-778 patvirtintuose Reikalavimuose techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui stabilatui nustatytus biologinio skaidrumo parametrus, tačiau šis įrodymas nelaikytinas pakankamu įrodymu atsakovės nurodomai aplinkybei įrodyti.

39.       Teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai), pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Ar įrodymai, kaip informacija, yra tikslūs ir detalūs, sprendžiama pagal turinį. Rašytinio įrodymo turinys gali būti objektyviai nulemtas to, kuriam tikslui tam tikri dokumentai, kurie civiliniame procese naudojami kaip įrodymo priemonės, yra rengiami. Įvertinant įrodymų patikimumą, į tokias aplinkybes atsižvelgiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

40.       Atsakovės pateiktame naujame įrodyme nėra nurodyta mėginio paėmimo vieta, t. y. protokole nenurodyta, kad buvo tiriamas ieškovės pagamintas stabilatas. Be to, protokole nurodyta, kad tyrimą atliko UAB ,,Vandens tyrimai“ chemikas, tačiau protokolas pasirašytas ir paruošas UAB ,,Ekometrija“. Paminėti tyrimo protokolo neaiškumai neįrodo atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ieškovės pagamintas stabilatas neatitiko teisės aktu nustatytų parametrų. Be to, šis protokolas nepaneigė ieškovės nuolat teikiamų gausaus tyrimų protokolų kiekio dėl atsakovei perduoto                      13 454,41 tonos stabilato, atitinkančio atsakovės ginčijamus parametrus.

41.       Be to, byloje nustatyta, kad šalys ginčo laikotarpiu sudarė 36 stabilato priėmimo–perdavimo aktus, kuriuose atsakovė jokių pastabų dėl stabilato kiekio ir kokybės nepareiškė. 2018 m. visą ieškovės perduotą stabilatą atsakovė priėmė ne kaip atlieką, bet kaip stabilatą, sumokėdama už visą kiekį ir panaudodama kaupui perdengti, jokių pretenzijų dėl perduoto produkto neturėjo.

42.       Šalių sutarties 7.2 punktas suteikė teisę atsakovei kontroliuoti, kaip ieškovė vykdo sutartinius įsipareigojimus, teikiamų paslaugų kokybę. Byloje įrodyta, kad perduodant stabilatą buvo pateikiama deklaracija dėl stabilato kokybės ir naudojimo patvirtinimo kartu su tyrimų protokolais.

43.        Be to, atsakovei buvo pateikiamos ir ataskaitos apie per kalendorinį ketvirtį perdirbtų ar (ir) kitaip panaudotų komunalinių atliekų kiekius. Ieškovės ataskaitoje dėl mišriųjų komunalinių atliekų apdorojimo 2018 metais fiksuotas stabilato kiekis (13 454,410 t) atitinka stabilato kiekį pagal 2018 m. priėmimo–perdavimo aktus. Dėl šio kiekio iki ginčo nagrinėjimo teisme atsakovė taip pat pastabų neturėjo. Byloje nustatytos aplinkybės dėl stabilato perdavimo leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, priimdama stabilatą ir dėl jo kokybės nereikšdama jokių pretenzijų, sumokėdama už priimto stabilato kiekį kaip už apdorotą atlieką, patvirtino, kad priimta medžiaga atitinka stabilato kokybei nustatytus reikalavimus.

44.       Šalių sutarties 10.8 p. buvo nustatyta, kad visos į savartyną atgabenamos komunalinės atliekos yra pasveriamos prie sąvartyno vartų. Sąvartyno vartai ir svarstyklės yra valdomi atsakovės, kuri atlieka svėrimą. Sutarties 10.9 p. buvo nustatyta, kad ir po mechaninio-biologinio apdorojimo likusios komunalinės atliekos, kurias ieškovė privalėjo šalinti kaupo teritorijoje, yra sveriamos atsakovės svarstyklėmis. Ši sutarties nuostata leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė vykdant šalių sutartį turėjo galimybę kontroliuoti ieškovės pateiktus kiekius.

45.        Pagal šalių Sutarties 10.6 p. ieškovė sąskaitą atsakovei už suteiktas paslaugas išrašo pasibaigus kalendoriniam mėnesiui pagal atsakovės pateiktus paslaugų kainos skaičiavimus, pateiktus ne vėliau kaip per 5 dienas po kalendorinio mėnesio pabaigos. Todėl kiekvieną mėnesį dar iki paslaugų kainos apskaičiavimo atsakovė turėjo galimybę patikrinti priimto stabilato kokybę ir, nustačiusi trūkumus, padaryti įrašus paslaugų priėmimo–perdavimo aktuose.

46.       Iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad šalys aptarė sutarties vykdymą, numatė, kad darbai bus perduodami pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą su tyrimų protokolais atsakovei.

47.        Įvertinus šalių sutarties dalyką, apibūdintą sutarties 2 punkte, darytina išvada, jog ieškovė šalia atlygintinių paslaugų teikimo veiklos įsipareigojo atsakovei užtikrinti komunalinių atliekų perdirbimą. Taigi šalys faktiškai atlygintinių paslaugų sutartyje susitarė ir dėl rangos teisinių santykių. Šalių ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip kylantys iš mišrios sutarties, turinčios kelių atskirų sutarčių rūšių elementų: atlygintinių paslaugų ir rangos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis, 6.724 str.). Darytina išvada, kad tokio ginčo atveju teismas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti ir pagal CK 6.724 straipsnyje nustatytas subsidiaraus kitų CK normų, inter alia (be kita ko) bendrųjų rangos sutarties nuostatų, taikymo paslaugų sutartims taisykles ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

48.       Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje vertinama faktinė situacija, kai atsakovės klausimas dėl ieškovės darbo trūkumų yra keliamas nesant jokių atsakovės pastabų darbų priėmimo metu, nes būtent darbų perdavimo–priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai.

49.       Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl ieškovės atlikto darbo tinkamumo, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino įrodymus, susijusius su ieškovės atlikto darbo kokybe. Teismas išanalizavo priėmimo–perdavimo aktus, kuriais buvo perduotas atsakovei pagamintas konkretaus stabilato kiekis, su jo tyrimo protokolais. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje esančių įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo teismas padarė pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką įrodymų pakankamumo taisyklės taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

50.        Atkreiptinas dėmesys, kad vykdant šalių sutartį atsakovė, apskaičiuodama ir sumokėdama paslaugos kainą, stabilato kiekį vertino ne kaip atlieką, o kaip po atliekų apdorojimo gautą medžiagą, tokiu būdu patvirtino tinkamą paslaugų suteikimą ir tinkamą sutarties 2.2.3 punkte nustatytos sąlygos įvykdymą.

51.       Paminėtais motyvais darytina išvada, jog atsakovės apeliacinio skundo jo motyvais tenkinti nėra pagrindo, nes apeliacinio skundo motyvais ir pridėtu įrodymu yra nenuginčyti šalių sudaryti priėmimo–perdavimo aktai ir ieškovės pateikti tyrimų protokolai.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

52.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas indeksuotą priėmimo mokestį, padarė aritmetinę klaidą, nes apskaičiuotas priėmimo mokesčio dedamosios pokytis turi būti pridedamas prie praeitų metų priėmimo mokesčio dedamosios, o ne konkurso dieną deklaruotos mokesčio dalies. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad dėl 0,22 Eur/t ieškinys buvo atmestas teismui nusprendus, kad ieškovės apskaičiuotas bendras 13,12 Eur/t dydžio priėmimo mokesčio pokytis turi būti pridedamas prie konkurso dieną deklaruoto 26,65 Eur/t priėmimo mokesčio dydžio.

53.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji remiasi skaičiavimu, pateiktu su 2020-02-12 patikslintu ieškiniu.

54.       Šalių sudarytos 2013-07-12 Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutarties 10.10 punkte ir jos 6 priede šalys susitarė, kad priėmimo mokestis bus indeksuojamas kas metus, esant viršytoms indeksavimo metodikoje nurodytų ir kasmet stebimų rodiklių riboms. Iš pateiktos Sutarties matyti, kad šiame dokumente buvo numatytas paslaugos kainos indeksavimas, kurio metodika detaliai išdėstyta Sutarties 6 priede (6 priedas Indeksavimo metodika).

55.        Indeksavimo metodikoje numatyti keturi priėmimo mokesčio indeksavimo atvejai bei tvarka: pasikeitus pridėtinės vertės mokesčiui; pasikeitus vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksui; pasikeitus suderintam vartotojų kainų indeksui (SVKI); pasikeitus atliekų morfologijai (sudėčiai).

56.       Paminėtos metodikos 3.5 p. yra pateikta formulė, pagal kurią atliekamas atitinkamos priėmimo mokesčio dalies perskaičiavimas, ir nurodyta, kad nauja priėmimo mokesčio dalies vertė nustatoma pagal formulę, t. y. praeitų metų priėmimo mokesčio dalį padauginus iš faktinės praeitų metų rodiklio reikšmės.

57.       Paminėtos metodikos 5 p. yra pateikta formulė  B=A*(1+C), pagal kurią skaičiuojamas priėmimo mokesčio išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos pasikeitimų, indeksavimas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi formule B=A*(1+C/100), kurią nurodė kaip teisingą Kauno technologijos universitetas, atlikęs tyrimą pagal pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį.

58.       Ieškovė prašo taikyti indeksavimą, pasikeitus vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio ir vartotojų kainų indeksams bei pasikeitus atliekų morfologinei sudėčiai.

59.       Ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl darbo užmokesčio rodiklio metinio pokyčio apskaičiuotą metinį pokytį bei pokytį dėl SVKI (suderinto vartotojų kainų indekso) pridėjo prie konkurso dieną deklaruotos priėmimo mokesčio dalies, kadangi šie pokyčiai turėjo būti pridedami prie praėjusiais metais galiojusio priėmimo mokesčio dedamųjų.

60.       Įvertinus paminėtas metodikos nuostatas, jos 3.5 ir 5 p. nurodytas formules darytina išvada, jog nė vienoje iš jų nėra pateiktas indeksuoto mokesčio skaičiavimas pridedant apskaičiuotą metinį pokytį dėl darbo užmokesčio ir atliekų morfologinės sudėties pasikeitimo prie konkurso dieną deklaruotos priėmimo mokesčio dalies – 26,65 Eur ar prie praeitų metų priėmimo mokesčio dedamosios.

61.       Įvertinus šalių sutarties 6 priedo nuostatas dėl Indeksavimo metodikos 3.5 p. ir ieškovės apeliacinio skundo 12 p. pateiktą skaičiavimo lentelę darytina išvada, jog ieškovės apeliacinio skundo motyvai dėl indeksuoto priėmimo mokesčio nuo 2019 m. sausio 1 d. dydžio  yra pagrįsti, nes atsakovės šios lentelės ir apeliacinio skundo 12 punkte pakartotos lentelės duomenų nenuginčijo.

62.       Ieškovė kartu su 2020-02-12 patikslintu ieškiniu kaip 14 priedą pateikė detalius priėmimo mokesčio indeksavimo skaičiavimus, kurių priešpaskutiniame lape buvo pateikta ne tik ieškiniu prašomo nustatyti nuo 2019-01-01 taikytino 39,99 Eur/t priėmimo mokesčio detalizacija, bet ir konkurso dieną deklaruoto (26,65 Eur/t) ir pirmą kartą indeksuoto priėmimo mokesčio (34,25 Eur/t) detalizacija. Kaip matyti iš antrame iš geltonai pažymėtų laukelių, priėmimo mokestis pirmą kartą buvo indeksuotas dėl pasikeitusios atliekų morfologijos (metalų atliekų pokyčio) ir darbo užmokesčio indekso. Trečiajame stulpelyje pateikiama nuo 2019-01-01 taikytino ir ieškovės ieškiniu prašyto nustatyti indeksuoto 39,99 Eur/t be PVM dydžio priėmimo mokesčio detalizacija.

63.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi paminėtos metodikos 5 p. pateikta formule  B=A*(1+C), nes pagal šią formulę skaičiuojamas tik priėmimo mokesčio išlaidų dedamųjų, priklausančių nuo atliekų morfologijos pasikeitimų, indeksavimas.

64.       Pirmosios instancijos teismas priėmimo mokesčio pokytį dėl darbo užmokesčio, vartotojų kainų ir atliekų morfologijos pasikeitimo – 13,12 Eur/t (6,18+5,71+0,28+0,93) – pridėjo prie konkurso dieną deklaruoto mokesčio dydžio (26,65 Eur/t) ir nustatė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomas 39,77 Eur/t (26,65+13,12) priėmimo mokestis. Tačiau, išanalizavus 13,12 Eur mokesčio sudėtį, darytina išvada, kad jis nustatytas neteisingai ir pagal šalių sutartyje nurodytą metodiką metinį pokytį pridėti prie konkurso dieną deklaruoto mokesčio dydžio – 26,65 Eur/t nėra pagrindo, nes metodikos 3.5 p. toks veiksmas nenumatytas.

65.       Teisėjų kolegija, analizuodama ieškovės apeliacinio skundo 12 p. pateiktą lentelę ir su ieškovės patikslintu ieškiniu pateiktą tokią pat lentelę, daro išvadą, kad atsakovė nenuginčijo, jog priėmimo mokestis, palyginti su 2018 metais, dėl pasikeitusio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio ir vartotojų kainų indekso bei pasikeitusios atliekų morfologinės sudėties pabrango 5,74 Eur/t be PVM. Šis skaičius gautas įvertinus nurodytų lentelėje dedamųjų pabrangimą palyginus su 2018 metais, pvz., išlaidos personalo darbo užmokesčiui padidėjo 0,28 Eur. Tačiau šioje lentelėje būtina įvertinti tai, kad faktiškai ieškovei atpigo 1,20 Eur lentelės 14 eilutėje nurodytas taikomas mokestis dėl metalo atliekų, bet pabrango mokestis dėl plastiko atliekų 5,71 Eur, nes 2018 metais toks mokestis nebuvo taikytas.

66.       Pirmosios instancijos teismas neišanalizavo ieškovės suklydimo pateikiant jos įrodinėjamo pokyčio dydį eurais. Ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktoje lentelėje, kuri perkelta į apeliacinio skundo 12 p., nauja vertė eurais yra nustatyta lyginant 2018 metais nustatytas vertes ir gautas 5,74 Eur pokytis, tačiau lentelėje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra nurodytas 13,12 Eur pokytis, kuris pačios ieškovės nurodytas klaidingai, nes neteisingai parodytas pokytis dėl metalo atliekų. Toks pokytis, pagal ieškovės skaičiavimus, yra minus 1,20 Eur, nes 2018 m. ieškovei taikytas 7,38 Eur mokestis, o ieškovės įrodinėjamu laikotarpiu jis sumažėjo 1,20 Eur, t. y. liko 6,18 Eur, todėl pokytis yra minus 1,20 Eur.

67.       Pirmosios instancijos teismas, turėdamas du skirtingus ieškovės nurodomo pokyčio skaičius eurais, t. y. 13,12 Eur ir 5,74 Eur, privalėjo aiškintis šią aplinkybę ir teisingai nustatyti pokyčio skaičių.

68.       Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 34,25 Eur/t. Pokytis nustatytas lyginant 2018 metams nustatytus skaičius ir tai atitinka metodikos 3.5 p. nustatytą formulę.

69.       Byloje nustatyta, kad Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto dr. A. S. buvo pavesta nustatyti taikytiną priėmimo mokestį nuo 2019 m. sausio 1 d., pritaikius indeksavimą, nustatytą Indeksavimo metodikoje. Ekspertė, atlikusi tyrimą ir Indeksavimo metodikos vertinimą, pateikė išvadą, kad pagal pateiktą Metodiką neįmanoma gauti logiško ir vieno perskaičiuoto (indeksuoto) priėmimo mokesčio rezultato ar net apskritai apskaičiuoti priėmimo mokesčio eurais už toną, siūlydama šalims susitarti dėl Metodikos koregavimo ir ją taisyti. Tyrimo išvadoje nurodyta pastaba, kad negali būti indeksuojama pagal kovo mėnesio darbo užmokesčio indeksą, kadangi Statistikos departamentas neskelbia darbo užmokesčio rodiklio kas mėnesį. Siūlė taikyti artimiausią atitikmenį pirmo ketvirčio vidutinį mėnesio bruto darbo užmokesčio indeksą.

70.        Šioje byloje dėl iškelto ginčo šios nurodytos ekspertės išvados nėra teisiškai reikšmingos, nes atsakovė neįrodinėja kitų nei ieškovės nurodomų pokyčių dydžių. Ieškovei teisė į priėmimo mokesčio indeksavimą yra nustatyta šalių sutartimi bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o paminėtos ekspertizės išvados yra reikšmingos visam metodikos turiniui, dėl kurio šalys turi teisę inicijuoti sutarties pakeitimą.

71.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtos metodikos 3.5 p. pateikta formule, daro išvadą, kad ginčo metinis mokestis yra 39,99 Eur/t nuo 2019 m. sausio 1 d., nes praeitų metų priėmimo mokesčio dalis – 34,25 Eur yra dauginama iš faktinės praeitų metų rodiklio reikšmės, t. y. atsakovės nenuginčyto pokyčio ar pabrangimo procentais, t. y. 16,76 procento. Ieškovės įrodytas 5,74 euro pokytis sudaro 16,76 procento nuo 34,25 Eur 2018 metais taikyto indeksuoto mokesčio. Atkreiptinas dėmesys, jog ir sudėjus 34,25 Eur su 5,74 Eur pokyčiu yra gaunamas 39,99 Eur. Akivaizdu, jog toks skaičiavimas atitinka ir logikos dėsnį, t. y. indeksavimas yra susijęs su visais mokestį sudarančių dedamųjų pasikeitimais lyginant su praeitu laikotarpiui. Atkreiptinas dėmesys, jog, ieškovės apeliacinio skundo 12 p. lentelėje nurodomą pokytį skaičiuojant nuo konkurso dieną deklaruoto mokesčio dydžio, būtų gautas kitas didesnis skaičius, nei prašo nustatyti ieškovė.

Apeliacinės instancijos teismo išvada

72.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl ieškovės teisės į ginčo mokesčio indeksavimą ir nustatė atsakovės pareigą sumokėti ieškovei indeksuotą mokestį. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Paminėtais motyvais keistina sprendimo dalis dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomo indeksuoto priėmimo mokesčio dydžio ir nustatytina, kad toks mokestis yra 39,99 Eur/t.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

73.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovei iš atsakovės 12 343,28 Eur (16 696,13-1016,40-2541-465,92-61,87-178,65-89,01) išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme jas sumažino tik dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių viršijimo. Šios išlaidos nebuvo sumažintos dėl ieškinio tenkinimo iš dalies, taip pat ieškovei buvo priteistas 150 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį. Ieškovė apeliaciniu skundu šios sprendimo dalies neskundė, todėl jos keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

74.       Ieškovė prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo prašo iš atsakovės priteisti 3 692,92 Eur bylinėjimosi išlaidų  advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą ir 150 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą  (V t., e. b. l. 24). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, todėl tenkinus ieškovės apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos ieškovei, nes jos neviršija paminėtų Rekomendacijų. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d sprendimo dalį, kuria pakeista 2013 m. liepos 12 d. sudaryta Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. MBA/2013/07/06, nustatant, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. yra taikomas indeksuotas priėmimo mokestis, kurio dydis yra 39,77 Eur/t, pakeisti ir nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomą indeksuotą priėmimo mokestį padidinti iki 39,99 Eur/t.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

 Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“ 3 842,92 Eur bylinėjimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iš uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.

Teisėjos                                                          Erika Misiūnienė

                  Giedrė Seselskytė

                  Danutė Žvinklytė