Civilinė byla Nr. e2A-43-798/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00014-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.10.5.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrofertis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrofertis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama solidariai iš atsakovų antstolio L. L. (toliau ir – atsakovas 1), akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau ir – atsakovas 2) ir AB „LTG Cargo“ (toliau ir – atsakovas 3, vežėjas) priteisti 163 432,71 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovų veiksmų beveik pusę metų buvo neteisėtai ir nepagrįstai apribota ieškovės nuosavybė į didelės vertės krovinį, dėl ko ieškovė patyrė nuostolių. Atsakovas antstolis L. L., vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2VP-4778-545 dėl 3 519 329,76 Eur išieškojimo iš UAB „Arvi fertis“ UAB „BELOR“ naudai, 2019 m. sausio 29 d. areštavo visą skolininkui UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą – visas apyvartoje esančias prekių atsargas – akmens anglį, azotines, kalio, fosforo trąšas, chemikalus, tarą, padėklus, maišus, kitas atsargas, prekes, žaliavas ir ateityje UAB „Arvi fertis“ pagaminamą gamybos produkciją nuo jos pagaminimo momento – esantį adresu (duomenys neskelbtini). Buvo areštuotas visas gamyklos teritorijoje buvęs turtas, antstolis leido žaliavas, prekes įvežti į gamyklos teritoriją, bet uždraudė jas išvežti. Nepaisant antstoliui pateiktų dokumentų, patvirtinančių ieškovės nuosavybės teisę į krovinį, esantį UAB „Arvi fertis“ priklausančio turtinio komplekso teritorijoje, antstolis nesprendė dėl turto arešto masto. Viso gamyklos teritorijoje esančio turto arešto 2019 m. vasario 25 d. gamyklos veikla sustojo neapibrėžtam laikui, nes antstolis areštavo ne tik buvusį turtą, bet ir ateityje UAB „Arvi fertis“ pagaminamą produkciją nuo jos pagaminimo momento. Ieškovės teigimu, vežėjui buvo apmokėta už vagonus, ieškovė dar iki antstolio 2019 m. vasario 22 d. patvarkymo perdavė krovinį (2019 m. vasario 21 d. (18 vagonų) ir 2019 m. vasario 22 d. (6 vagonai)) vežti vežėjui, be to antstolio patvarkyme nebuvo draudimo, skirto būtent vežėjui išgabenti ieškovei nuosavybės teise priklausantį krovinį. Vežėjas nepagrįstai atsisakė išgabenti krovinį, ieškovei priklausantis krovinys laiku nebuvo pristatytas Ukrainoje registruotiems juridiniams asmenims, todėl ji patyrė 163 432,71 Eur žalą.

2.       Atsakovas antstolis L. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad turto areštas visam UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje esančiam turtiniam kompleksui buvo nustatytas 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu; gamyklos teritorijoje esančio turto įvežimui ir (ar) išvežimui buvo nustatyta speciali tvarka. Kilus ginčui tarp vykdomosios bylos šalių dėl ginčo krovinio priklausymo nuosavybės teise ir priėmus Marijampolės apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė 2019 m. vasario 22 d. patvarkymu buvo įpareigota susilaikyti nuo bet kokių taikomo turto areštu nustatytus apribojimus pažeidžiančių veiksmų atlikimo, siekiant užtikrinti skolininko UAB „Arvi fertis“ turtinės padėties stabilumą bei galimybę ateityje išieškoti priteistas sumas. Tuo tarpu ieškovė, nepaisant skubiai vykdytinų Marijampolės apylinkės teismo nutarčių, 2019 m. vasario 21 d. savavališkai pakrovė ir iš skolininko gamyklos teritorijos išvežė 18 vagonų trąšų. Akcentavo, kad 2019 m. vasario 22 d. patvarkymas buvo priimtas atsižvelgiant į 2019 m. vasario 22 d. patvarkymo priėmimo metu galiojusias teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei objektyvias vykdomosios bylos aplinkybes. Antstolis ne kartą informavo skolininkę UAB „Arvi fertis“, kad gamyklos veikla nėra uždrausta, todėl ieškovės argumentus, jog trąšų gamyba skolininko UAB „Arvi fertis“ gamykloje buvo sustabdyta antstolio neteisėtais veiksmais, laiko deklaratyviais.

3.       Atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Cargo“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad vežėjui niekada nebuvo žinoma visa vykdomosios bylos ir teisminių procesų, kuriose buvo sprendžiamas trąšų nuosavybės teisės klausimas, medžiaga, todėl 2019 m. vasario 21 d. gavusi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį, iš kurios matyti, kad teismui kilo abejonių, jog turtas, esantis UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai atskirtas, dėl objektyvių priežasčių negalėjo vykdyti krovinio, dėl kurio kilęs ginčas, vežimo. Vežėjas negalėjo išgabenti krovinio 24 vagonuose iš UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos, nes tuo metu galiojo teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir antstolio patvarkymai, kuriais buvo atsisakyta tenkinti ieškovės 2019 m. vasario 18 d. prašymą leisti vykdyti trąšų išvežimą. 2019 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S-19-187-1092 UAB „Arvi fertis“ ir ieškovė buvo įpareigotos susilaikyti nuo veiksmų – areštuoto turto išeikvojimo, perleidimo ar paslėpimo, taip pat nusikalstamo šio turto sunaikinimo ar sužalojimo, išgabenant prekes iš skolininko UAB „Arvi fertis“ teritorijos vagonais, kuriuose buvo pakrautas ginčo krovinys, nurodant jų numerius, visi kiti antstolio reikalavimai, raštai.

4.       Tretieji asmenys Association of Underwriters known as Lloyd's narys, Lloyd's sindikatas AES 1225 (AEGIS), veikiantis per valdymo agentą Aegis Managing Agency Ltd, akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ nurodė, kad dėl ginčo įvykio ADB „Gjensidige“ buvo administruojama žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal su AB „LG Cargo“ sudarytą Bendrosios civilinės atsakomybės savanoriško draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). 2020 m. birželio 19 d. draudikas priėmė sprendimą nepripažinti įvykio draudžiamuoju ir draudimo išmokos nemokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl antstolio L. L. civilinės atsakomybės

5.1.                      Teismas konstatavo, kad ieškovė antstolio neteisėtus veiksmus (neveikimą) grindžia dviem grupėmis argumentų: a) kad dėl antstolio neteisėtų veiksmų buvo nepagrįstai apribota ieškovės nuosavybės teisė, antstolis neteisėtai, viršydamas savo įgaliojimus, beveik pusę metų sulaikė ieškovės turtą (byloje ginčo krovinys); 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu areštavo visą UAB „Arvi fertis“ turtinį kompleksą, esantį gamyklos teritorijoje, nors žinojo, kad areštuoto turto dalis nepriklauso skolininkui; b) dėl antstolio viso gamyklos teritorijoje esančio turto arešto gamyklos veikla 2019 m. vasario 25 d. sustojo neapibrėžtam laikui. Gamyba buvo atnaujinta tik 2019 m. birželio 6 d.

5.2.                      Iš 2019 m. sausio 29 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad antstolis areštuoja skolininkei UAB ,,Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą ir aprašo areštuojamą turtą, detalizuoja, kas yra apyvartoje esančios prekių atsargos; aiškiai nurodė, kad areštuojama ir ateityje UAB „ Arvi fertis“ pagaminama gamybos produkcija nuo jos pagaminimo momento, ir tuo pačiu nurodo, jog nedraudžia tokios produkcijos gaminti; pažymi, jog areštuojamo turto pavadinimai ir skiriamieji požymiai bus patikslinti, atsižvelgiant į skolininkės UAB „Arvi fertis“ pateiktą informaciją, t. y. buhalterinius duomenis apie areštuotą UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą. Teismas padarė išvadą, kad antstolis neuždraudė gaminti produkcijos.

5.3.                      Teismas bylos duomenimis nustatė, kad antstoliui areštavus visą skolininko veiklos teritorijoje buvusį turtinį kompleksą, ieškovė ir kiti suinteresuoti asmenys vykdomojoje byloje pareiškė pretenzijas dėl turimų teisių į areštuoto turto dalį, teikė antstoliui prašymus dėl leidimo iš skolininko veiklos teritorijos atitinkamo turto išgabenimo, t. y. kilo ginčas dėl skolininko teritorijoje esančio areštuoto turto priklausomumo. Teismo vertinimu, antstolio atliktų veiksmų bei priimtų patvarkymų gausa, priešingai nei teigia ieškovė, patvirtina antstolio siekį užtikrinti išieškotojo, skolininkės, kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą. Turto aprašo sudarymas, jo papildymas, patvarkymų priėmimas suponuoja išvadą dėl antstolio siekio turimais duomenimis atskirti skolininko ir kitų suinteresuotų asmenų, tame tarpe ieškovės, turtą. Teismai, nagrinėję skundus dėl antstolio veiksmų, nenustatė pažeidimų.

5.4.                      Teismas pažymėjo, kad svarstant dėl antstolio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-19-187-731 vykdymo sustabdymo ieškovė viso proceso metu aktyviai dalyvavo, apylinkės teisme teikė rašytinius paaiškinimus, vėliau pateikė atskirąjį skundą; tai suponuoja išvadą, kad ieškovei buvo žinoma tiek apie skubiai vykdytina Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį, kuria buvo sustabdytas 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-19-187-731 vykdymas, tiek apie Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 nutartį, kuria Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis palikta nepakeista.

5.5.                      Antstolis, gavęs išieškotojos UAB „BELOR“ skundą dėl ieškovės Marijampolės apylinkės teismo nutartimis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo atliekant trąšų krovimo į vagonus bei gabenimo iš teritorijos veiksmus, 2019 m. vasario 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-1092, kuriuo: 1) nustatė, kad skolininkė ir ieškovė trukdo antstoliui vykdyti teismo sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2VP-4778-545/2018 dėl skolos išieškojimo, nevykdydamos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019, ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019; 2) įpareigojo skolininkę ir ieškovę susilaikyti nuo veiksmų – areštuoto turto išeikvojimo, perleidimo ar paslėpimo, taip pat nusikalstamo šio turto sunaikinimo ar sužalojimo, išgabenant krovinį iš skolininkės teritorijos vagonais.

5.6.                      Ieškovės teigimu, antstolis 2019 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S-19-187-1092 nepagrįstai apribojo ieškovės nuosavybės teisę. Tačiau teismas pažymėjo, kad šio antstolio patvarkymo teisėtumas, pagrįstumas buvo irgi įvertintas teismo. Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės skundą, kuriuo iš esmės buvo prašoma panaikinti aptariamą patvarkymą, 2019 m. birželio 12 d. nutartimi skundą atmetė; teismas konstatavo, jog antstoliui 2019 m. vasario 22 d. priimant skundžiamą patvarkymą Nr.     S-19-187-1092, patvarkyme nurodytos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojo, todėl antstolis nepažeidė civilinio proceso normų reikalaudamas vykdyti galiojančias teismo nutartis, o atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

5.7.                      Teismo vertinimu, faktinė aplinkybė, kad antstoliui pateikta informacija ir dokumentai nesudarė pakankamo pagrindo daryti išvados, jog ginčo krovinys nuosavybės teise nepriklauso skolininkei UAB „Arvi fertis“, o priklauso ieškovei, nustatyta įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais. Be to, byloje nustatyta, kad ginčai dėl skolininkės gamyklos teritorijoje esančio turto priklausomumo nagrinėjami teismuose iki šiol.

5.8.                      Ieškovės teigimu, turto priklausymas buvo išspręstas, nes ji buvo pateikusi antstoliui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2924-275/2019 pagal ieškovės UAB „Agrofertis“ ieškinį atsakovei UAB „Arvi fertis“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo UAB „UHB AGRO“, kuria buvo patvirtinta UAB „Agrofertis“ ir UAB „Arvi fertis“ sudaryta taikos sutartis. Visgi, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš esmės ginčas, kam nuosavybės teise priklauso turtas, nebuvo nagrinėtas, o patvirtinęs taikos sutartį, teismas patvirtino proceso šalių susitarimą dėl ginčo turto priklausomumo. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad nors teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2019 m. balandžio 2 d., jau 2019 m. balandžio 11 d. byloje buvo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2924-275/2019, įtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu UAB „BELOR“, šios bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3186-565/2019 (dabar Nr. e2-313-565/2021) pagal ieškovės UAB „BELOR“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Arvi fertis“, UAB „UHB AGRO“, UAB „Agrofertis“, trečiasis asmuo antstolis L. L. dėl turto nuosavybės nustatymo, reikalavimo teisių nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais. Taigi išvadai, kad ieškovės turto priklausymas buvo išspręstas, nėra pagrindo pritarti.

5.9.                      Ieškovės argumentus dėl antstolio neveikimo paneigia ir tai, kad antstolis, siekdamas išspręsti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kilusius prieštaravimus, 2019 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-19-187-2929 vykdomojoje byloje paskyrė ekspertizę skolininko nuosavybės teise priklausančio turtinio komplekso sudėties nustatymui. Pažymėtina, kad ir šis patvarkymas skolininko iniciatyva buvo apskųstas Marijampolės apylinkės teismui (civilinės bylos Nr. 2YT-5445-374/2019 ir 2YT-4850-374/2019), ginčijant ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje tikslingumą ir ekonomiškumą bei reiškiant skundus dėl paskirto eksperto nušalinimo.

5.10.                      Antstolis 2019 m. sausio 29 d. turto arešto akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad areštuojama ir ateityje UAB „Arvi fertis“ pagaminama gamybos produkcija nuo jos pagaminimo momento, tuo pačiu nurodė, jog nedraudžia tokios produkcijos gaminti. UAB „Arvi fertis“ pateikus antstoliui įrodymus, patvirtinančius, kad pagaminama produkcija nepriklauso nuosavybės teise UAB „Arvi fertis“, jai negalėjo būti taikomi turto arešto akte numatyti apribojimai. Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių visuma, teismo padarytos išvados nesudaro pagrindo spręsti dėl antstolio neteisėto (ne)veikimo nagrinėjamo ginčo kontekste.

Dėl vežėjo civilinės atsakomybės

5.11.                      Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir vežėjo susiklostė sutartiniai santykiai dėl trąšų vežimo geležinkelių keliais. 2016 m. lapkričio 24 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir ieškovė UAB „Arvi fertis“ sudarė Vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė 2 teikė UAB „Agrofertis“ vagonų varymo iš Marijampolės geležinkelio stoties į privažiuojamuosius kelius ir atgal bei krovinių vežimo paslaugas, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove 2 už krovinių vežimą ir vagonų varymą, vagonų (konteinerių) naudojimą (buvimą) ir kitas suteiktas paslaugas. Šių sutartinių teisinių santykių pagrindu ieškovė ketino iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos išgabenti ginčo krovinį (24 vagonus).   2019 m. vasario 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl kliūčių vykdyti vežimo sutartis ir teikti vagonų varymo paslaugas“ atsakovė pranešė ieškovei apie kliūtis, trukdančias bendrovei vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Krovinys buvo išgabentas 2019 m. rugpjūčio 12 d.

5.12.                      Atsakovių atstovė teigė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nėra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje, kadangi AB „LG Cargo“ perėmė atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo verslą (kaip turtinį kompleksą), įskaitant, bet neapsiribojant šiai veiklai vykdyti priskirtas sutartis.

5.13.                      Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 26 d. sudarytas susitarimas dėl Sutarties pakeitimo ir papildymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pratęstas Sutarties galiojimo terminas ir atlikti kiti pakeitimai, šį susitarimą dėl Sutarties pakeitimo ir papildymo iš vežėjo pusės sudarė AB „LG Cargo“ (o ne akcinė bendrovė UAB „Lietuvos geležinkeliai“), o tai suponuoja išvadą, kad ieškovei buvo žinomas AB „Lietuvos geležinkeliai“ teisių ir pareigų pagal Sutartį perleidimas AB „LG Cargo“, bet ieškovė sutiko su Sutarties šalies pakeitimu. Teismas pažymėjo, kad trišaliame Susitarime ieškovė pareiškė, jog su Sutartimi susipažino ir įsipareigoja vykdyti Sutarties sąlygas, o UAB „Arvi fertis“ įsipareigojo supažindinti ieškovę su Sutarties sąlygomis.

5.14.                      Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra perleidusi AB „LG Cargo“ krovinių vežimo verslą, įskaitant šiai veiklai vykdyti priskirtas sutartis, pagal jas kylančias prievoles, o taip pat teisminius ar ikiteisminius ginčus, kylančius iš krovinių vežimo veiklos, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ nustojo šią veiklą vykdyti, todėl nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos pagal ją atsakyti ir laikoma netinkama atsakove. Taigi, ieškovės reikalavimai, pareikšti AB „Lietuvos geležinkeliai“ atžvilgiu, atmestini.

5.15.                      Vertinant tai, kad atsakovė Sutarties (susitarimo) pagrindu teikė ieškovei vagonų varymo iš Marijampolės geležinkelio stoties į privažiuojamuosius kelius ir atgal bei krovinių vežimo paslaugas, o ieškovė už suteiktas paslaugas įsipareigojo su ja atsiskaityti, laikytina, jog tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, t. y. svarstytina dėl sutartinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo.

5.16.                      Ieškovės teigimu, jokių kliūčių vežėjui vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir išvežti krovinį nebuvo, nes nebuvo jokio antstolio patvarkymo, draudžiančio vežėjui vežti ginčo krovinį. Be to, ieškovė, siekdama sumažinti savo nuostolius, garantavo vežėjui, kad atlygins bet kokius vežėjo nuostolius, susijusius su ginčo krovinio išvežimu, jei tokių atsiras. Vežėjo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu, vežėjas neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovei padaryta didelė žala.

5.17.                      Teismas sprendė, kad atsakovė 3 pagrįstai atsisakė gabenti ginčo krovinį. Nagrinėjamu atveju, nors ir nėra pagrindo nepripažinti, kad antstolio patvarkymuose nustatyti draudimai nebuvo tiesiogiai nustatyti vežėjui, tačiau, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad viename iš aptariamų patvarkymų buvo identifikuoti vagonai (išvardinti jų numeriai), kurie būtent vežėjo buvo pateikti ieškovei pagal jos pateiktas paraiškas ir kuriais ginčo krovinys turėjo būti gabenamas, ir būtent ieškovė buvo įpareigota susilaikyti nuo veiksmų – areštuoto turto išeikvojimo, perleidimo ar paslėpimo, taip pat nusikalstamo šio turto sunaikinimo ar sužalojimo, išgabenant prekes iš skolininkės UAB „Arvi fertis“ teritorijos ginčo vagonais, pateisina vežėjo susilaikymą nuo ginčo krovinio gabenimo, t. y. sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

5.18.                      Byloje nustatyta, kad vežėjas, nedelsiant reaguodamas į gautą informacija, kreipiasi į ieškovę (2019 m. vasario 26 d. raštas) dėl kliūčių vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kuriuo kartu ragina imtis priemonių eliminuoti susidariusias kliūtis, pats netgi siūlo jų pašalinimo variantus ir tuo pačiu įspėja ieškovę dėl galimo sutarties nutraukimo. Pateiktas į bylą susirašinėjimas patvirtina, kad vežėjas nuolat komunikavo su antstoliu, prašydamas pateikti informaciją apie ginčo krovinį; antstolio atsakymai, vežėjui teikiami teismų procesiniai dokumentai suponavo pagrindą spręsti, kad krovinys, pakrautas į        24 vagonus, yra ginčo objektas. Vežėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ir glaudų vežėjo komunikavimą su ieškove, tai, kad ieškovė vedė su vežėju derybas, galiausiai vežėjas net pasiūlė ieškovei iškrauti vagonus, tokiu būdu sumažinant ieškovės išlaidas, maža to, pats kreipėsi į antstolį dėl leidimo krovinio iškrovimui. Iš ieškovės vežėjui siųstų atsakymų yra akivaizdu, kad pati ieškovė krovinio sustabdymą siejo su objektyviomis priežastimis, nesusijusiomis su vežėju, ir nevertino susiklosčiusios situacijos kaip vežėjo neteisėto neveikimo. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės, aptarti veiksmai rodo, kad vežėjas, siekdamas užtikrinti sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, ėmėsi aktyvių veiksmų nustatyti ginčo kroviniui taikomų ribojimų mastą ir ėmėsi iniciatyvos pašalinti krovinio gabenimui susiklosčiusias kliūtis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Agrofertis“ prašo priimti į bylą pateiktus naujus rašytinius įrodymus, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas nepagrįstai nenustatė antstolio neveikimo, dėl kurio apeliantė patyrė žalą. Antstolio neteisėti veiksmai pasižymėjo vykdomosios bylos vilkinimu, įskaitant aplinkybę, kad klausimą dėl ekspertizės antstolis pradėjo spręsti tik 2019 m. birželio 3 d. Priešingai, negu teigia antstolis, 2019 m. vasario 21 d. nutartis neareštavo apeliantės turto, ja nebuvo sustabdyti antstolio vykdymo veiksmai, ja nebuvo uždrausta antstoliui nustatyti 2019 m. sausio 29 d. areštu pritaikyto turto priklausimą skolininkei UAB „Arvi fertis“. Teismo posėdžio metu antstolis patvirtino, kad ieškovės turtas areštuotas nebuvo, tačiau neleido juo naudotis ir pateikė dviprasmiškas instrukcijas. Apeliantė teikė antstoliui jos nuosavybės teisę patvirtinančius duomenis, nors juos turėjo pareigą nustatyti pats antstolis.

6.2.                      Marijampolės miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesudarė teisinio pagrindo antstoliui toliau apriboti apeliantės nuosavybės teisę į turtą. Antstolis pripažino teismo posėdyje, kad ginčą dėl turto kildino būtent iš Marijampolės miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties ir ta nutartis netrukdė antstoliui toliau atlikti turto nustatymo veiksmus. Be to, pirmosios instancijos teismas pats pripažino, kad toje byloje, kur buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas nenustatinėjo turto priklausymo fakto. Tačiau, antstolis teismo 2021 m. sausio 13 d. posėdžio metu pripažino, kad vėliausiai nuo       2019 m. vasario 6 d. žinojo, kad 2019 m. sausio 29 d. areštavo ir trečiųjų asmenų turtą, bet tą žinodamas, vėliau 2019 m. vasario 6 d. turto aprašo nepatikslino. Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes situacija, kai antstolis žinojo, kad yra areštavęs ne skolininkės turtą, jokių aktyvių veiksmų toliau nustatyti turtą nesiėmė, o tai reiškia antstolio neteisėtus neveikimus ir jam turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

6.3.                      Teismas ginčijamame sprendime visiškai nevertino, ar antstolis pagrįstai neidentifikavo turto po 2019 m. vasario 6 d. skolininko turto dalies nustatymo, nors a) antstolis tam jokių draudimų neturėjo; b) antstolis turėjo pareigą apsaugoti apeliantės nuosavybę. Nepaisant to, kad išieškotoja dar prašyme pradėti vykdymą nurodė antstoliui skirti ekspertizę dėl turto nustatymo, ekspertizės klausimą antstolis pradėjo kelti tik po keturių mėnesių. Kitaip tariant, apskundus antstolio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymą, vykdymo veiksmai nebuvo sustabdyti, o teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik sustabdė patvarkymo galiojimą, tačiau nepanaikino antstolio L. L. pareigos aktyviai nustatyti skolininko turtą. Nes antstolis neturi teisės areštuoti ne skolininko turtą. Tuo tarpu, nuo 2019 m. vasario 21 d. antstolis sąmoningai nesiėmė aktyvių priemonių UAB „Arvi fertis“ turtui nustatyti, neskyrė daugiau kaip         4 mėnesius ekspertizės. Pažymėjo, kad UAB „Arvi fertis“ bankroto administratoriui prireikė vos 5 dienų, kad nustatytų bendrovės turtą.

6.4.                      Tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu.

6.5.                      Kitoje byloje teismas pripažino, kad vagonuose buvęs ir kitas gamyklos teritorijoje buvęs ar išvežtas apeliantės turtas nebuvo skolininkės UAB „Arvi fertis“ nuosavybė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendime konstatavo, apeliantės turtas, kurį de facto (liet. faktiškai) buvo areštavęs antstolis, nebuvo UAB „Arvi fertis“ nuosavybė. Kas rodo, kad apeliantės turtas beveik pusę metų buvo nepagrįstai sulaikytas. Ši teismo konstatacija kitoje byloje yra svarbi, nes būtent taip turėjo elgtis antstolis – nustatyti skolininkės UAB „Arvi fertis“ turtą. Teismas nagrinėjamoje byloje netyrė esminės aplinkybės, ar antstolis pagrįstai iš karto netyrė jam pateiktų papildomų įrodymų ir ar toks antstolio neveikimas sudaro neteisėtus veiksmus. Todėl ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas.

6.6.                      Apeliantės teigimu, dėl antstolio viso gamyklos teritorijoje esančio turto arešto veikla 2019 m. vasario 25 d. sustojo neapibrėžtam laikui. Teismas turėjo ištirti, ar antstolio veiksmai lėmė gamyklos veiklos sustabdymą nuo 2019 m. vasario 25 d. Nes ši aplinkybė svarbi priežastinio ryšio nustatymui tarp antstolio neteisėtų veiksmų (apeliantės turto arešto). Kitaip tariant, dėl antstolio įgaliojimų viršijimo (ultra vires) ilgą laiką buvo sustabdyta gamykla ir ieškovė ne tik negalėjo išvežti savo prekių, bet ir negalėjo naudotis gamyklos paslaugomis.

6.7.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo vežėjo neteisėtų veiksmų. Priešingai, nei ginčijamame sprendime nustatė teismas, iš tikrųjų vežėjas pažeidė sutartį, nes krovinį 18 vagonuose priėmė, o krovinį 6 vagonuose įsipareigojo vežti, tačiau krovinį neteisėtai sulaikė nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. Pagal sudarytą sutartį, vežėjas įsipareigojo vežti krovinį ieškovės nurodymu. Vežėjas turėjo būti aktyvus dėl ieškovės nuosavybės nustatymo, tačiau aktyviai nesidomėjo, kad neteisėtai sulaikytas turtas yra ieškovės. Teismas nepagrįstai nurodė, buvo galimybė iškrauti vagonus, nes tokią galimybę paneigia įrodymai. Ieškovė prisiėmė vežėjo nuostolių atsiradimą, tačiau pastarasis Sutarties vis tiek nevykdė. Taigi, turimi įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad vežėjas neatliko neteisėtų veiksmų. Įvertinus tai, kad vežėjo atsakomybė yra sutartinė, ir vežimas yra vežėjo profesinė veikla, kai sutarties prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Vežėjas neįrodinėjo, kad sutarties nevykdė dėl nenugalimos jėgos.

6.8.                      Teismas dėl ginčo esmės priėmė tik dalinį sprendimą, kadangi netyrė kitų civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Kitaip tariant, teismas de facto (liet. faktiškai) priėmė dalinį sprendimą – nustatė, ir tai nepagrįstai, kad nebuvo atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismas sprendime privalėjo pasisakyti dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau teismas sprendime nepasisakė dėl padarytos žalos, priežastinio ryšio, solidarios atsakovų atsakomybės. Apeliantės teigimu, jos patirtą žalą sudaro 103 679 Eur negautos pajamos, 44 870,71 Eur žala už vagonų prastovą. 44 870,71 Eur suma yra laikoma ieškovės tiesiogine žala ir šios žalos nebūtų, jeigu krovinys būtų išvežtas 2019 m. vasario 21 / 22 d. Netiesioginės žalos dydžio nustatymui buvo kreiptasi į audito bendrovę. Bendrovei už žalos dydžio nustatymą ieškovė sumokėjo 3 751 Eur. Siekdama sumažinti žalą ne teismo tvarka, ieškovė patyrė 11 132 Eur nuostolių. Prieš iškeliant civilinę bylą, ieškovė daug pastangų skyrė nuostolių išieškojimui ne teismo tvarka (deryboms). Dėl proceso sudėtingumo, ieškovė pasitelkė teisininkus, kuriems sumokėta 11 132 Eur suma yra taip pat laikoma ieškovės nuostoliais. Šiuo atveju, protingos teisinės išlaidos buvo patirtos siekiant išvengti ar bent sumažinti žalą. To nepavykus padaryti, buvo siekiama nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka.

7.       Atsiliepime į ieškovės UAB „Agrofertis“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „LTG Cargo“ prašo nepriimti ieškovės teikiamo naujo įrodymo, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ieškovės UAB „Agrofertis“ apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vežėjo neteisėti veiksmai pasireiškia neteisėtu neveikimu, nes vežėjas 2016 m. lapkričio 24 d. Vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 2017 m. vasario 17 d. Susitarimu dėl vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo vežti krovinius, tačiau to nepadarė. Vis dėlto, ieškovė Sutarties ir Susitarimo nuostatas aiškina netinkamai, atsietai nuo teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju ieškovės nurodymas vežti krovinį prieštaravo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)        18 straipsniui, 585 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, todėl negalėjo būti vykdomas.

7.2.                      Pažymėjo, kad nei vežimo sutarties sudarymas, nei ieškovės nurodoma aplinkybė, jog 2019 m. vasario 21 d. 18 vagonų fiziškai buvo perduoti vežėjui, nepanaikina vežėjo pareigos vežimo paslaugas teikti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.717 straipsnyje numatytas taisykles. Be to, vežėjas krovinio vežimą vykdo tik tuo atveju, jeigu vežimo vykdymui netrukdo aplinkybės, kurių vežėjas negali išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. Krovinio pristatymo terminas pratęsiamas visam užlaikymo laikui visame krovinio vežimo maršrute, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo. Šiuo atveju 2019 m. vasario 21 d. vežėjui nespėjus išsiųsti krovinio, buvusio 18 vagonų, iš pradinės stoties, vežėjas gavo suinteresuoto asmens el. laiškus, kuriuose buvo nurodyta, jog: „antstolio patvarkymo, kuriuo buvo padarytas Arvi fertis turto atskyrimas nuo galimai kitų asmenų turto, galiojimas yra sustabdytas, negalioja joks patvarkymas, kuriuo būtų pakeisti 2019-01-29-2019-01-30 patvarkymai, areštuotas visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini)“; „<...> siunčiame naujai įsigaliojusią Marijampolės teismo nutartį, kuri yra vykdytina skubiai ir draudžia trąšų išvežimą iš UAB Arvi Fertis teritorijos. Prašome užkirsti kelią trąšų vagystei.“. Tuo pačiu vežėjui buvo pateikta 2019 m. vasario 21 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-19-187-731 dėl turto arešto aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo galiojimą. Kaip nurodyta 2019 m. vasario     21 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019, ši nutartis vykdytina skubiai ir įsigaliojo nuo jos priėmimo momento.

7.3.                      Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją, vežėjas 2019 m. vasario 21 d. 19:46 val. surašė Bendrąjį aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad 2019 m. vasario 21 d. 19:00 val. 18 vagonų parvežti iš privažiuojamojo kelio į Marijampolės geležinkelio stotį ir dėl iš kitų suinteresuotų asmenų gautos informacijos apie vagonų sulaikymą palikti viešosios geležinkelio infrastruktūros keliuose iki išsiaiškinimo.

7.4.                      Kitą dieną vežėjas gavo: suinteresuoto asmens reikalavimą susilaikyti nuo krovinio, esančio 18 vagonų, vežimo bei nepriimti naujų krovinių vežimui iš UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos, suinteresuotas asmuo taip pat informavo, kad yra kreipęsis į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 18 vagonų išgabenimo iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos; Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės policijos komisariato raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame reikalaujama nedelsiant pateikti informaciją apie 18 vagonų buvusio krovinio išgabenimą. Nurodytu dokumentu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės policijos komisariatas taip pat nurodė, kad komisariate atliekamas įvykio aplinkybių tikslinimas; antstolio tos pačios dienos patvarkymą Nr. S-19-187-1088, kuriame atsisakyta tenkinti ieškovės 2019 m. vasario 18 d. patikslintą prašymą leisti vykdyti trąšų išvežimą; antstolio tos pačios dienos patvarkymą Nr. S-19-187-1092, kuriame UAB „Arvi fertis“ ir ieškovė buvo įpareigoti susilaikyti nuo veiksmų – areštuoto turto išeikvojimo, perleidimo ar paslėpimo, taip pat nusikalstamo šio turto sunaikinimo ar sužalojimo, išgabenant prekes iš skolininkės UAB „Arvi fertis“ teritorijos vagonais.

7.5.                      Nurodytų aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad 24 vagonuose buvęs krovinys yra ginčo objektas ir tokio krovinio išvežimas prieštarautų Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarčiai, antstolio 2019 m. vasario 22 d. patvarkymams. Ieškovė ne tik žinojo apie draudimą išvežti ginčo krovinį iš UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos, bet ir savo veiksmais patvirtino, kad toks draudimas egzistavo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovė 2019 m. vasario 17 d. kreipėsi į antstolį prašydama leisti išvežti krovinį. Vis dėlto, nesulaukusi antstolio atsakymo, ieškovė savavališkai   2021 m. vasario 21 d. pradėjo krauti krovinį į vagonus ir reikalauti vežėjo krovinį vežti.

7.6.                      Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad buvo prisiėmusi vežėjo dėl krovinio vežimo galinčius atsirasti nuostolius, todėl vežėjas neturėjo pagrindo atsisakyti vežti krovinį. Vis dėlto, toks ieškovės argumentas neturi teisinės reikšmės. Kaip minėta, krovinio vežimas šiuo atveju būtų reiškęs įstatymo reikalavimų pažeidimą. Dėl tam tikrų veiksmų atlikimo galinčių atsirasti nuostolių pasiskirstymas tokių veiksmų niekaip neįteisina, t. y. net ir tuo atveju, jeigu ieškovė ir vežėjas būtų susitarę dėl galimų vežėjo nuostolių atlyginimo, krovinio vežimas vis tiek prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Be to, tokiu atveju vežėjas būtų laikomas ieškovės bendrininku pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir turėtų atsakyti už teismo ir antstolio sprendimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, krovinio vežimas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. negalėjo būti vykdomas dėl objektyvių priežasčių, todėl pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, res judicata (liet. galutinio teismo sprendimo galią) turinčius teismų sprendimus padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad vežėjo veiksmai susilaikant nuo sutarties vykdymo atitiko CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan.

7.7.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vežėjas nebuvo pakankamai aktyvus nustatant jos nuosavybės teisę į krovinį. Tokia ieškovės pozicija laikytina nepagrįsta. Pirma, byloje esantys duomenys patvirtina, kad krovinys ilgą laiką buvo ginčo objektas. Antra, ieškovė savo teiktuose procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, kad būtent antstoliui buvo teikiami papildomi dokumentai, kurie galėjo pagrįsti, jog krovinys, buvęs 24 vagonuose, nuosavybės teise priklausė ieškovei. Tuo tarpu ieškovė nenurodo, kad vežėjui nagrinėjamu laikotarpiu būtų pateikti visi reikalingi dokumentai, patvirtinantys ieškovės nuosavybės teisę į trąšas, buvusias 24 vagonuose. Tokios aplinkybės tik papildomai patvirtina, kad vežėjas neturėjo pakankamų įrodymų, leidžiančių nustatyti krovinio savininką iki to momento, kai krovinio savininką nustatė UAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius, atlikęs turto inventorizaciją. Trečia, vežėjui nėra nei teisės aktuose, nei Sutartimi ar Susitarimu nustatytos pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymų, juo labiau imtis aktyvių veiksmų aiškinantis krovinio savininką (pavyzdžiui, vykti į UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritoriją, prašyti atlikti turto inventorizaciją, ekspertizę ar kitus veiksmus). Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vežėjas visą vagonų vežimo sustabdymo laikotarpį bendravo su ieškove. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vežėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas ne tik kuo greičiau pašalinti kliūtis, trukdančias išvežti krovinį, bet ir sumažinti pačios ieškovės patiriamas išlaidas.

7.8.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė neturėjo galimybės iškrauti vagonus, kadangi UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje nebuvo pakankamai vietos. Vežėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė šiuo klausimu teikia prieštaringą poziciją. Priešingai nei nurodo ieškovė, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad sprendimą neiškrauti vagonų ieškovė priėmė vadovaudamasis išimtinai ta aplinkybe, jog nei antstolis, nei suinteresuotas asmuo UAB „BELOR“ neužtikrino, kad atlygins krovinio iškrovimo išlaidas. Teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, neprivalėjo sprendime nagrinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.

8.       Atsiliepime į ieškovės UAB „Agrofertis“ apeliacinį skundą, atsakovas antstolis L. L. prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl naujo įrodymo priėmimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, ieškovės UAB „Agrofertis” apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

8.1.                      Teismas ieškinio netenkino kadangi nebuvo nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovės argumentai, susiję su antstolio pasyvumu, nesprendžiant krovinio nuosavybės teisės ir vykdomosios bylos vilkinimu buvo išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime ir atmesti kaip neįrodyti. Apeliaciniame skunde ieškovė naudoja nekorektiškas formuluotes ir nurodo, kad jos turtas nebuvo areštuotas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir antstolio patvarkymai šioje situacijoje reiškė, kad vykdomosios bylos šalys iki bus išspręsti kilę teisminiai ginčai grąžinamos į padėtį, buvusią iki skundžiamų patvarkymų priėmimo. Turto areštas galiojo visam skolininkės turtui teritorijoje (duomenys neskelbtini), kuris buvo surastas ir areštuotas pagal turo arešto aktą. Antstolis nagrinėjamoje situacijoje elgėsi rūpestingai ir atidžiai bei atliko vykdymo veiksmus, kurie buvo proporcingi ir būtini, todėl nėra pagrindo konstatuoti antstolio veiksmus kaip neteisėtą veikimą ar neveikimą. 

8.2.                      Apeliantė nurodo, kad antstolis per vėlai priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų, prašydama antstolio atlikti tokio pobūdžio procesinius veiksmus. Taip pat nepaisant neigiamų atsiliepimų apie antstolio veiklą, nei viena iš šalių neprašė antstolio nusišalinti. Ieškovė patvirtino, kad ginčo krovinį ji pardavė už planuotą kainą, todėl vertintina, jog apeliantė žalos nepatyrė.

8.3.                      Apeliantė neįrodė skundo argumentų, dėl to, kad antstolis uždraudė skolininko gamybinę veiklą. Neteisėti veiksmai yra vien būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti kitų civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9.       CPK 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

11.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. vykdomojo rašto Nr. e2VP-4778-545 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Arvi fertis“ išieškotojo UAB „BELOR“ naudai pagrindu antstolio L. L. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

12.       Antstoliui atliekant priverstinio skolos išieškojimo veiksmus 2019 m. sausio 29 d. priimtu turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas skolininkui UAB ,,Arvi fertis“ priklausantis turtinis kompleksas, t. y. visos apyvartoje esančios prekių atsargos: akmens anglis, azotinės, kalio, fosforo trąšos; chemikalai; tara, padėklai, maišai, kitos atsargos / prekės / žaliavos ir ateityje pagaminta produkcija, kurių buvimo vieta (duomenys neskelbtini), neviršijant bendros skolos ir vykdymo išlaidų sumos – 3 519 329,76 Eur (2019 m. sausio 29 d.); skolininkui priklausantis areštuotas turtinis kompleksas 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu Nr. S-19-187-497 perduotas saugoti išieškotojui, pavedant turto apsaugą vykdyti išieškotojo UAB „BELOR“ pasirinktai apsaugos tarnybai – UAB „G4S Lietuva“. Šis patvarkymas papildytas 2019 m. sausio 30 d. patvarkymu Nr. S-19-187-505, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas nepažeisti areštuoto turto, nekeičiant jo paženklinimo ir faktinės buvimo vietos.

13.       Turto arešto akte yra pažymėta, kad areštuojamo turto pavadinimai ir skiriamieji požymiai bus patikslinti, atsižvelgiant į skolininko UAB „Agro fertis“ pateiktą informaciją, t. y. buhalterinius duomenis apie areštuotą UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtinį kompleksą.

14.       Antstolis 2019 m. vasario 6 d. turto aprašu Nr. 1 aprašė skolininkui UAB „Arvi fertis“ nuosavybės teises priklausantį turtą. Turto arešto aktų registrų tvarkytojui atsisakius (dėl netinkamos formos procesinio dokumento pateikimo) įregistruoti 2019 m. vasario 6 d. sudarytą turto aprašą Nr. 1, antstolis 2019 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-731 „Dėl turto arešto aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“, kuriuo buvo patvarkyta patikslinti 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), papildant juos 2019 m. vasario 6 d. turto apraše Nr. 1 aprašytu turtu.

15.       Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019, kurioje buvo nagrinėjamas UAB „BELOR“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (antstolio 2019 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S-19-187-628 dalies stabdymo) taikymo, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo vykdymą dalyje, kurioje antstolis leido UAB „UHB ARGO“ disponuoti ir išgabenti nuosavybės teise priklausantį turtą ir trąšas, esančias UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje.

16.       Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019, kurioje buvo nagrinėjamas UAB „BELOR“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (antstolio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-19-187-731 stabdymo) taikymo, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo galiojimą iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Teismas nutartyje, pasisakydamas dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų taikymo – grėsmės būsimo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįvykdymo, nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti papildomos neigiamos pasekmės, kadangi yra rizika, jog tiksliai neatskyrus skolininkės ir trečiųjų asmenų turto, sumažės turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertė bei nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti.

17.       Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 26 nutartimi, įvertinęs, kad byloje nėra abejonių nekeliančių areštuoto turto priklausymo dokumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog dalis 2009 m. sausio 29 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto turto, kurį antstolis atskyrė skundžiamu patvarkymu, priklauso UAB „Agrofertis“ ar kitiems asmenims, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

18.       2019 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S-19-187-1088 antstolio atsisakyta tenkinti 2019 m. vasario 19 d. UAB „Agrofertis“ prašymą leisti vykdyti trąšų išvežimą iš skolininko teritorijos.

19.       Antstolis 2019 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S-19-187-1092, nustatęs, kad skolininkas UAB „Arvi fertis“ ir ieškovė UAB „Agrofertis“ trukdo antstoliui vykdyti teismo sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2VP-4778-545/2018 dėl skolos išieškojimo, nevykdydami Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019, ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019, įpareigojo UAB „Arvi fertis“ ir ieškovę susilaikyti nuo veiksmų – areštuoto turto išeikvojimo, perleidimo ar paslėpimo, taip pat nusikalstamo šio turto sunaikinimo ar sužalojimo, išgabenant Krovinį iš skolininko UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijos vagonais: vagonų numeriai: (duomenys neskelbtini).

20.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla; ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d. Antstolis įstatymų nustatyta tvarka vykdomosios bylos dokumentus perdavė UAB „Arvi fertis“ paskirtam bankroto administratoriui.

21.       UAB „Arvi fertis“ paskirtas bankroto administratorius sudarė inventorizacijos komisiją, kuri 2019 m. liepos 17 d. atliko UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esančių trąšų inventorizaciją; ieškovė 2019 m. liepos 22 d. UAB „Arvi fertis“ raštu buvo informuota, kad pagal UAB „Arvi fertis“ inventorizacijos komisijos 2019 m. liepos 17 d. sudarytą apyrašą UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje adresais (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 11 d. užfiksuoti esantys produkcijos ir prekių likučiai bei nuosavybės teise priklausančių prekių savininkai bei nurodė, kad turtas vagonuose (byloje aptariami ginčo vagonai) nuosavybės teise priklauso UAB  „Agrofertis“ arba UAB „UHB ARGO“ .

22.       2019 m. rugpjūčio 12 d. ginčo krovinys (24 vagonai) buvo vežėjo išgabentas.

23.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų (antstolio ir vežėjo) solidariai priteisti jos patirtus 163 432,71 Eur (tiesioginius ir netiesioginius) nuostolius, teigdama, kad juos patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų nepagrįstai sulaikant ginčo krovinį ir sustabdant produkcijos gamybą.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

24.       Kartu su apeliaciniu skundu UAB „Agrofertis“ pateikė į bylą naują įrodymą – BUAB „Arvi fertis“ 2021 m. vasario 9 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninį nuorašą, prašė pridėti jį prie bylos ir vertinti kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais. Apeliantė nurodė, kad teikiama pažyma buvo gauta po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, yra svarbi ir reikšminga bylos nagrinėjimui.

25.       Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas įstatymo leidėjo yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį.

26.       Visgi, kaip minėta, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi analizuoti, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, taip pat turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021,       36 punktas).

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateikiamo įrodymo turiniu, sprendžia, kad apeliantė nepagrindė tokio įrodymo pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme. Nors BUAB „Arvi fertis“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašyta 2021 m. vasario 9 d., tačiau pagal joje nurodomas aplinkybes yra akivaizdu, kad aprašomas ginčo laikotarpis, t. y. įvykiai, kurie vyko 2019 metais, kas atitinka ieškovės ieškinyje nurodytą laikotarpį. Pažymoje yra pateikiama BUAB „Arvi fertis“ nuomonė (asmeninis įvykių įvertinimas) apie 2019 metų įvykius ir galimai neteisėtus antstolio veiksmus, priimant patvarkymą dėl turtinio komplekso arešto, ir vežėjo veiksmus, atsisakant išgabenti ginčo krovinį. Vadinasi, nurodyta pažyma negali nei patvirtinti, nei paneigti byloje įrodinėtinų aplinkybių. Apeliantė skunde taip pat nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kodėl teikiama pažyma negalėjo būti gauta anksčiau.

28.       Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą pateikta pažyma galėjo būti gauta anksčiau, jei ieškovės manymu ji yra reikšminga nagrinėjamai bylai ir pateikta pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naujai pateikiamas įrodymas negali turėti esminės įtakos šalių ginčo išsprendimui, kadangi, kaip minėta, joje yra išdėstyta tik BUAB „Arvi fertis“ nuomonė apie 2019 metų įvykius. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo priimti BUAB „Arvi fertis“ 2021 m. vasario 9 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninį nuorašą ir vertinti jį kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais, todėl dokumentą atsisako priimti.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

29.       Apeliaciniame skunde UAB „Agrofertis“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad apeliantė baigiamosiose kalbose atkreipė teismo dėmesį į tai, kad klausant 2021 m. sausio 13 d. antstolio paaiškinimus, garso įraše girdisi, jog antstolio atstovas pasakinėdavo antstoliui atsakymus į nepatogius antstoliui klausimus. Anot apeliantės, žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų nagrinėti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.

30.       Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, išdėstytą CPK 321 straipsnio          1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

31.       Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio apeliacinio proceso tvarka. Apeliantė į bylą teikė procesinius dokumentus, kuriuose išsamiai ir aiškiai išdėstė savo reikalavimus, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, apeliaciniame skunde kitokių, negu buvo tirtos ir nustatytos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodyta. Pažymėtina ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliantei buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje tiesiogiai išdėstyti savo poziciją, ji buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo dėl bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl apeliacinio skundo argumentų dalyje dėl antstolio civilinės atsakomybės (ne)buvimo

32.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad teismas nepagrįstai nenustatė antstolio neveikimo, dėl kurio apeliantė patyrė žalą. Anot apeliantės, antstolio neteisėti veiksmai pasižymėjo vykdomosios bylos vilkinimu, įskaitant ir aplinkybę, kad klausimą dėl ekspertizės antstolis pradėjo spręsti tik 2019 m. birželio 3 d.

33.       Vykdymo procesas yra teismo ir kitų institucijų, taip pat ir darbo ginčų komisijos sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 9 punktas). Vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

34.       Taigi, greitas ir veiksmingas vykdomojo dokumento įvykdymas turi būti derinamas su vykdymo procese taikomų priemonių teisėtumu. CPK nustatytų vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, patvirtinti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, kurie yra privalomi visiems asmenims (CPK             583 straipsnis).

35.       Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja teismas. Kasacinio teismo praktikoje dėl antstolio priverstinio vykdymo procese atliekamų veiksmų pasisakoma, kad tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 27 punktas).

36.       Pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, antstolis už savo paties ir / ar savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 29 punktas).

37.       Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus apeliacinio skundo argumentus bei apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis), patikrina, ar tokia teismo išvada yra teisinga.

38.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl antstolio galimai atliktų neteisėtų veiksmų, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentais, nekartodama apygardos teismo išsamiai išdėstytų ir nustatytų faktinių aplinkybių ir sprendimo argumentų, pritaria teismo išvadai, kad antstolis neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju neatliko. Nagrinėjamoje byloje neįrodytos aplinkybės dėl to, kad antstolis vykdymo procesą vilkino. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai konstatavo, kad 2019 m. sausio 29 d. antstolis areštavo skolininkei UAB „Arvi fertis“ priklausantį turtą, pažymėdamas, jog areštuojamas turtas bus patikslintas, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, tačiau antstolis neuždraudė gaminti produkcijos. Tą patvirtina 2019 m. sausio 29 d. arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys. Nurodytame akte yra aiškiai pažymėta, kad areštuojamas UAB „Arvi fertis“ turtinis kompleksas – visoje apyvartoje esančios prekių atsargos ir ateityje pagaminama produkcija nuo jos pagaminimo momento, neuždraudžiant tokios produkcijos gaminti. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visumą ir antstolio atliktų veiksmų bei priimtų patvarkymų gausa patvirtina antstolio siekį užtikrinti išieškotojos, skolininkės, kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą nagrinėjamoje situacijoje.

39.       Susipažinus su byloje pateiktų antstolio patvarkymų turiniu bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis akivaizdu, kad vykdymo procesas galimai užtruko ne dėl antstolio neveikimo. Antstolio patvarkymai Nr. S-19-187-554, Nr. S-19-187-628 ir Nr. S-19-187-731 buvo skundžiami teismui išieškotojos UAB „BELOR“. Išieškotoja prašė antstolio patvarkymų vykdymą sustabdyti iki kol bus išnagrinėti skundai dėl antstolio veiksmų.

40.       Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog svarstant dėl antstolio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-19-187-731 vykdymo sustabdymo ieškovė viso proceso metu aktyviai dalyvavo, apylinkės teisme teikė rašytinius paaiškinimus, vėliau pateikė atskirąjį skundą. Tai suponuoja išvadą, kad ieškovei buvo žinoma tiek apie skubiai vykdytiną Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį, kuria buvo sustabdytas 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-19-187-731 vykdymas, tiek apie Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis palikta nepakeista. Taigi, aktyviai dalyvaudama teisminiuose procesuose apeliantė turėjo suvokti, kad vykdymo veiksmų atlikimo trukmė nagrinėjamu atveju nepriklausė išskirtinai vien dėl antstolio (ne)veikimo, o jų trukmę galimai taip pat lėmė ir teikiami skundai dėl antstolio veiksmų bei jų nagrinėjimo teisminėse institucijose trukmė.

41.       Apeliantės teigimu, 2019 m. vasario 21 d. nutartimi nebuvo sustabdyti antstolio vykdymo veiksmai, ja nebuvo uždrausta antstoliui nustatyti 2019 m. sausio 29 d. areštu pritaikyto turto priklausimą skolininkei UAB „Arvi fertis“. Apeliantė teikė antstoliui jos nuosavybės teisę patvirtinančius duomenis, nors juos turėjo pareigą nustatyti pats antstolis. Marijampolės miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesudarė teisinio pagrindo antstoliui toliau apriboti apeliantės nuosavybės teisę į turtą.

42.       Nagrinėjamu aspektu pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Šioje nutartyje Kauno apygardos teismas įvertinęs įrodymus, kurių pagrindu buvo priimtas antstolio 2019 m. vasario  8 d. patvarkymas Nr. S-19-187-731, sprendė, kad pateiktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, jog UAB „Arvi fertis“ nuolat gamina trąšas iš kitų asmenų pateiktų žaliavų, trąšos teritorijoje keičiasi rotacijos principu, tačiau nei vienas iš byloje pateiktų įrodymų neleidžia konkrečiai identifikuoti, ar jau pagamintos trąšos yra suinteresuotų asmenų nuosavybė. Suinteresuoti asmenys nuosavybės teisę nurodytoje byloje įrodinėjo 2019 m. sausio 31 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame konstatuota, kad UAB „Arvi fertis“ sandėlio vedėjas V. K. parodė atskirose vietose sukrautas UAB „Agrofertis“ priklausančias prekes, o taip pat pateikė žaliavų, prekių ir kitos produkcijos, priklausančių UAB „Agrofertis“ atsargų apyvartos ataskaitą (pridėtos fotonuotraukos). Antstolis taip pat konstatavo, kad šis turtas yra sandėliuojamas atskirai, yra aiškiai identifikuojamas pagal pakuotes. UAB „Arvi fertis“ direktorius T. D. nurodė, kad gamybinė veikla tarp UAB „Agrofertis“ ir UAB „Arvi fertis“ organizuojama vadovaujantis Neatlygintine paslaugos sutartimi, prekių pirkimo-pardavimo sutartimi ir kitais dokumentais, taip pat nurodė ir pateikė dokumentus, kad pagaminta produkcija / prekės nuosavybės teise priklauso UAB „UHB Agro“ ir UAB „Agrofertis“. Visgi teismas konstatavo, kad byloje nėra abejonių nekeliančių areštuoto turto priklausymo dokumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog dalis 2019 m. sausio 29 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto turto, kurį antstolis atskyrė skundžiamu patvarkymu, priklauso UAB „Agrofertis“ ar kitiems asmenims bei sprendė, kad laikinosios priemonės pritaikytos ir skundžiamo patvarkymo vykdymas sustabdytas pagrįstai.

43.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuota, kad yra atmestini apeliantės argumentai dalyje, jog antstolis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas atskirti skolininkės UAB „Arvi fertis“ teritorijoje esantį turtą.

44.       Antra, apeliantė skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose klaidingai interpretuoja priimtus teismų sprendimus. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019, kuria remiasi apeliantė teigdama, kad jos turtas nebuvo areštuotas yra nurodyta, jog 2019 m. vasario 1 d. antstolis L. L. priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-553 dėl 2019 m. sausio 30 d. UAB „Agrofertis“ skundo, kuriuo patvarkė tenkinti UAB „Agrofertis“ skundą ir leisti UAB „Agrofertis“ disponuoti 22 tonomis NPK trąšų 5-15-30+S+B+ZN ir 354 tonomis NPK trąšų 10-20-20+S+B-Zn vagonuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonėje, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šias trąšas išgabenant iš UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos. 2019 m. vasario 1 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-19-187-554 dėl 2019 m. vasario 1 d. papildomo prašymo prie 2019 m. sausio 3 d. skundo dėl neteisėtų veiksmų, kuriuo antstolis patvarkė: tenkinti UAB „Agrofertis“ papildomą prašymą ir leisti UAB „Agrofertis“ disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis 4,998 tonomis, šias trąšas išgabenant iš UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos, adresu: (duomenys neskelbtini), pagal antstolio R. S. 2019 m. sausio 31 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytą turtą ir jo buvimo vietas ištisą parą. Nustatyti, kad UAB „Agrofertis“ nuosavybės teise priklausantį turtą išsiveža 2019 m. vasario 1 d. patvarkyme dėl 2019 m. sausio 30 d. UAB „Agrofertis“ skundo Nr. S-19-187-553 nustatyta išsivežimo tvarka. 

45.       Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad ne antstolis, o būtent teismas sustabdė šių patvarkymų vykdymą pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, šią nutartį paliko nepakeistą, be kita ko nustatęs, kad byloje nepakanka duomenų nustatyti, jog patvarkymu leistas išvežti turtas priklauso išimtinai UAB „Agrofertis“. Jokių aplinkybių apie tai, kad antstolis areštavo būtent UAB „Agrofertis“ priklausantį turtą byloje nėra. Nesant duomenų apie turto priklausymą UAB „Agrofertis“, nėra pagrindo teigti, kad apeliantė turėjo teisę ginčo turtą iš UAB „Arvi fertis“ veiklos teritorijos išgabenti.

46.       Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija palaiko antstolio atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius aukščiau nurodytų patvarkymų vykdymą, bylos šalys grąžintos į padėtį, buvusią iki skundžiamų patvarkymų priėmimo, iki bus išspręstas šalių teisminis ginčas dėl ginčo turto priklausymo. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad ginčo turto nuosavybės teisės klausimas nėra išnagrinėtas iki šios dienos. Vilniaus miesto apylinkės teisme tuo pagrindu yra užvesta civilinė byla Nr. e2-105-1014/2022, o Vilniaus apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-313-565/2021 (teismo sprendimas apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui). Nenustačius ginčo turto priklausymo UAB „Agrofertis“ nėra pagrindo teiginiui, kad antstolio patvarkymai pažeidė apeliantės interesus.

47.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė, nepaisydama Marijampolės apylinkės teismo nutarčių ir 2019 m. vasario 22 d. antstolio patvarkymo Nr. S-19-187-1092, įpareigojančio vykdyti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-1900-802/2019 ir 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019, bei susilaikyti nuo veiksmų – areštuoto turto išeikvojimo, perleidimo ar paslėpimo, taip pat nusikalstamo šio turto sunaikinimo ar sužalojimo, išgabenant Krovinį iš skolininko gamyklos teritorijos, 2019 m. vasario 21 d. savavališkai pakrovė ir išsivežė            18 vagonų trąšų (o 2019 m. vasario 22 d. – dar 6 vagonus). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pati apeliantė trukdė antstoliui operatyviai atlikti veiksmus vykdomojoje byloje. Todėl ji šiuo atveju negali visos atsakomybės už vykdomosios bylos vilkinimą perkelti išimtinai antstoliui. Juolab, kaip minėta, šalys aktyviai antstolio veiksmus skundė teismams.

48.       Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad apeliantei priklausantis turtas, esantis UAB „Arvi fertis“ teritorijoje, galėjo būti laisvai iš jos išgabentas.

49.       Apeliantė nurodė, kad kitoje civilinėje byloje teismas pripažino, jog vagonuose buvęs ir kitas gamyklos teritorijoje buvęs ar išvežtas apeliantės turtas nebuvo skolininkės UAB „Arvi fertis“ nuosavybė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-313-565/2021) konstatavo, kad apeliantės turtas, kurį de facto (liet. faktiškai) buvo areštavęs antstolis, nebuvo UAB „Arvi fertis“ nuosavybė. Kas rodo, kad apeliantės turtas beveik pusę metų buvo nepagrįstai sulaikytas.

50.       Teisėjų kolegija su apeliantės nurodomomis aplinkybėmis iš dalies sutinka. Tačiau nagrinėjamu atveju atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad jos nurodomoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui (civilinė byla Nr. e2A-31-330/2022), kuriame teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas yra atidėtas 2022 m. vasario 3 d. 14 val. Taigi, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo remtis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-313-565/2021) konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl vežėjo civilinės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimo

51.       Apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo vežėjo neteisėtų veiksmų. Priešingai, nei ginčijamame sprendime nustatė teismas, vežėjas pažeidė sutartį, nes krovinį 18 vagonuose priėmė, o krovinį 6 vagonuose įsipareigojo vežti, tačiau krovinį neteisėtai sulaikė nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 10 d. Pagal sudarytą sutartį, vežėjas įsipareigojo vežti krovinį ieškovės nurodymu.

52.       Kaip teisingai nagrinėjamoje byloje konstatavo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CK 6.716 – 6.724 straipsniais, tarp vežėjo ir apeliantės susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai. Dėl to byloje ginčas nekilo.

53.       CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

54.       Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (CK 6.717 straipsnio 1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (CK 6.717 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (CK 6.717 straipsnio 3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (CK 6.717 straipsnio 4 dalis).

55.       Atlygintinų paslaugų sutarties atveju kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012).

56.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė (vežėjas) gavo pranešimą, jog antstolio patvarkymo, kuriuo buvo padarytas UAB „Arvi fertis“ turto atskyrimas nuo galimai kitų asmenų turto, galiojimas sustabdytas. Pranešimo gavimo atveju negaliojo joks patvarkymas, kuriuo būtų pakeisti antstolio 2019 m. sausio 29 d. – 2019 m. sausio 30 d. patvarkymai, areštuotas visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Vežėjas, vykdydamas sutartį, taip pat gavo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-2130-301/2019, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymo Nr. S-19-187-731 dėl turto arešto aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo galiojimą, bei nurodyta, kad ši teismo nutartis vykdytina skubiai ir draudžia trąšų išvežimą iš UAB „Arvi fertis“ teritorijos.

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik šie duomenys eliminuoja vežėjo civilinę atsakomybę dėl sutarties nevykdymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė (vežėjas), gavęs atitinkamus duomenis, turėjo pagrindo atsisakyti vežti krovinį. Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 14 straipsnio 2 dalies 3 punktu, vežėjas krovinio vežimą vykdo tik tuo atveju, jeigu vežimo vykdymui netrukdo aplinkybės, kurių vežėjas negali išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklauso. To paties susitarimo 24 straipsnio 4 dalis numato, kad krovinio pristatymo terminas pratęsiamas visam užlaikymo laikui visame krovinio vežimo maršrute, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo.

58.       Teisėjų kolegija, įvertindama byloje esančius rašytinius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vežėjui buvo sudarytos kliūtis krovinio vežimui, kurios nepriklausė nuo vežėjo ir tuo metu jų pašalinimas nepriklausė nuo vežėjo valios.

59.       Nagrinėjamu aspektu pasakytina ir tai, kad antstolio reikalavimo nevykdymas arba trukdymas antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus laikomas neteisėtu veiksmu (neveikimu), dėl kurių gali būti taikomos procesinio poveikio priemonės. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrįsta daryti išvadą, kad nors antstolio patvarkymais tiesiogiai vežėjui ir nebuvo nustatyti draudimai, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien ta aplinkybė, jog viename iš aptariamų patvarkymų buvo identifikuoti vagonai (išvardinti jų numeriai), kurie būtent vežėjo buvo pateikti ieškovei pagal jos pateiktas paraiškas ir kuriais ginčo krovinys turėjo būti gabenamas, pateisina vežėjo susilaikymą nuo ginčo krovinio gabenimo, t. y. sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Apeliantės reikalavimas nepaisant išdėstytų aplinkybių vežti krovinį pripažintinas, kaip prieštaraujantis įstatymo normoms, teismų procesiniams sprendimams bei antstolio priimtiems patvarkymams.

60.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad vežėjas neįrodė, kad sutarties nevykdė dėl nenugalimos jėgos. 

61.       Apeliantė skunde taip pat teigė, kad ieškovė prisiėmė vežėjo nuostolių atsiradimą, tačiau pastarasis sutarties vis tiek nevykdė. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad šis apeliantės teiginys nagrinėjamoje situacijoje neturi teisinės reikšmės. Net ir patvirtinus esant susitarimą dėl vežėjo nuostolių atlyginimo, krovinio gabenimas nebūtų laikomas teisėtu ginčo situacijoje, o tai atitinkamai reikštų, kad vežėjas, įvykdęs apeliantės reikalavimą išgabenti krovinį, būtų laikomas pažeidusiu tiek teismo nutartis, tiek antstolio patvarkymus ir jam galimai būtų taikoma atsakomybė už padarytus veiksmus. Dėl tam tikrų veiksmų atlikimo galinčių atsirasti nuostolių pasiskirstymas niekaip neįteisina neteisėtų veiksmų. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė vežėjo neteisėtų veiksmų atsisakius gabenti ieškovės krovinį.

62.       Apeliantės teigimu, vežėjas nebuvo pakankamai aktyvus nustatant jo nuosavybės teisę į krovinį. Tačiau ir su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

63.       Kaip jau nustatyta šioje civilinėje byloje, klausimas kam priklausė (ar priklauso) ginčo turtas nėra išnagrinėtas iki šiol. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo krovinys ilgą laiką buvo ginčo objektu. Todėl, vežėjas net ir dėdamas visas pastangas negalėjo pats nustatyti ar ginčo krovinys iš tiesų priklausė apeliantei. Be to, kaip paaiškino atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė neteikė jokių dokumentų vežėjui, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į ginčo krovinį. Tokių aplinkybių nepatvirtina nei byloje pateikti įrodymai, nei pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime nustatytos faktinės aplinkybės. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog galimai vežėjas neturėjo pakankamų įrodymų, leidžiančių nustatyti krovinio savininką iki to momento, kol UAB „Arvi fertis“ bankroto administratorius atliko turto inventorizaciją.

64.       Apeliantė, kvestionuodama teismo sprendimą, nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog vagonus galima buvo iškrauti. Apeliantės teigimu, ji neturėjo galimybė vagonų iškrauti, kadangi UAB „Arvi fertis“ gamyklos teritorijoje nebuvo pakankamai tam vietos. Šiuose apeliantės teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo vežėjas, sprendimą neiškrauti vagonų apeliantė priėmė vadovaudamasi išimtinai aplinkybe, kad nei antstolis, nei išieškotoja UAB „BELOR“ neužtikrino, jog atlygins krovinio iškrovimo išlaidas. Šią vežėjo nurodomą aplinkybę byloje patvirtina pačios ieškovės 2019 m. gegužės 31 d. pranešimas AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriame ji teigia ne kartą (2019 m. gegužės 22 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. raštuose) ragino antstolį suderinti vagonų iškrovimo datą ir laiką bei nurodyti ar antstolis suderino kieno (t. y. paties Antstolio ar UAB „BELOR“) sąskaita bus atliekamas vagonų iškrovimas. Taigi, šioje dalyje apeliantės skundo argumentai taip pat atmetami.

65.       Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, apeliantė neįrodė vežėjo civilinės atsakomybės sąlygų, atitinkamai pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje pagrįstai apeliantės ieškinio netenkino.

Dėl teismo pareigos analizuoti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, nenustačius bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos

66.       Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, kad teismas dėl ginčo esmės priėmė tik dalinį sprendimą, kadangi netyrė kitų civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Teismas sprendime privalėjo pasisakyti dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.

67.       CPK 261 straipsnio 1 dalis numato, kad daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo; dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka dalinio teismo sprendimo esmės ir tikslo, byloje nenustatyta, kad teismas išsprendė tik dalį tarp šalių kilusio ginčo.

68.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje jau buvo minėta, jog būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai.

69.       Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas).

70.       Nagrinėjamu atveju įrodyti, kad egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos privalėjo apeliantė. Apeliantei neįrodžius ir pirmosios instancijos teismui nenustačius bent vienos būtinosios atsakomybės taikymo sąlygos, teismas neturėjo pareigos analizuoti likusių trijų būtinųjų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. žalos, neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinio ryšio ir kaltės. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui ir pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

71.       Apeliantė UAB „Agrofertis“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti iš atsakovių šias bylinėjimosi išlaidas – 2 201 Eur žyminio mokesčio,                  1 361,25 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti rengiant apeliacinį skundą, iš viso –                  3 562,25 Eur. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

72.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismas sprendimas paliktas nepakeistas, sprendžia, kad apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

73.       Kartu su atsiliepimu į apeliantės UAB „Agrofertis“ skundą atsakovas antstolis L. L. pateikė prašymą priteisti jo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 3 267 Eur. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

74.       CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 1 891,24 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodomą dydį sprendžia, kad atsakovui iš apeliantės priteistina 1 891,24 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Dėl bylos procesinės baigties

75.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, priėmė teisėtą, pagrįstą teismo sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti apeliantės nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK            263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis,  330 straipsnis).  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Agrofertis“ (juridinio asmens kodas 303533483) 1 891,24 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir dvidešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovo antstolio L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.

Teisėjai                        Danguolė Martinavičienė

                Antanas Rudzinskas

Aldona Tilindienė