Administracinė byla Nr. I-371-596/2015

(Proceso Nr. 3-61-3-03465-2013-7)

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 38; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,  

n  u  s  t  a  t  ė :

Pareiškėja A. G. skunde prašo teismo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013-08-23 sprendimą Nr. 1D-7739(11); 2) priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybės pensijos dalį – 5 992,45 Lt, susidariusią nuo 2011-12-31 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 3) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti 1 530,55 Lt dydžio valstybinę pensiją; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad jai buvo paskirta 1 530,55 Lt dydžio valstybinė pensija, kuri buvo ribojama pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas ir mokama sumažinta, dėl to susidarė valstybinės pensijos nepriemoka. Pareiškėja su skundu 2013-08-12 kreipėsi į VRM su prašymu grąžinti laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki 2013-12-31 susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Atsakovė ginčijamu sprendimu atsisakė išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Mano, kad pareiškėjos teisės pažeistos nuo 2011-12-31 taikant Konstitucijai prieštaraujančias Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatas, be to, Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatų galiojimas pratęstas nepagrįstai. Pareiškėja skundą grindžia Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose. Pažymėjo, kad mokant jai sumažintą valstybinę pensiją, buvo pažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo ir tikrumo principai (b. l. 1-14).

Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi skunde išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, (toliau – ir Lietuvos valstybė) ir VRM su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodo, kad pareiškėjai valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (nuo 2012-01-01) buvo ribojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas pagrįstai. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją nukreiptas į ateitį, todėl byla šioje dalyje nutrauktina, o reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas jokiais įrodymais (b. l. 59).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas netenkinamas.   

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai A. G. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1999-05-21 išvada Nr. 15323 nuo 1999-04-26 neterminuotai buvo paskirta 1 397,46 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 52). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2004-06-17 sprendimu Nr. 2/17-1351 pareiškėjai nuo 2004-05-01 perskaičiuota valstybinė pensija ir nuspręsta mokėti 1 530,55 Lt dydžio valstybinę pensiją (b. l. 53).

Pareiškėja su prašymu 2012-11-15 (gautu 2012-11-16) kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prašydama pateikti duomenis apie neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 54).

Pareiškėja su skundu 2013-08-13 kreipėsi į VRM prašydama imtis atitinkamų priemonių dėl valstybinės pensijos grąžinimo (b. l. 56).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į pareiškėjos skundą, 2013-08-23 sprendime Nr. 1D-7739 (11) nurodė, kad Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31, todėl VRM privalo vykdyti įstatymo nuostatas ir neturi pagrindo išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką (b. l. 57).

Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiškėjai perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, taip pat dėl VRM 2013-08-23 sprendimo Nr. 1D-7739(11), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo  įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. yra galimas. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Kaip matyti iš byloje esančios Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2012-11-23 pažymos Nr. 11D(P)-5705 apie pareiškėjos valstybinės pensijos dydį 2010–2012 m. bei 2013-09-23 pažymos Nr. 11PP(P)-5625 apie pensijos dydį 2012–2013 metais, pareiškėjai valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo ribojama nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl to susidarė valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 55, 58).

Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija ir 2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjos valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, o nuo 2014-01-01 valstybinės pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas neperskaičiuojamos, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo priteisti jai susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 bei įpareigoti atsakoves mokėti pareiškėjai paskirto dydžio valstybinę pensiją.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti VRM 2013-08-23 sprendimą Nr. 1D-7739(11).

Bylos medžiaga nustatyta, kad VRM ginčijamame sprendime, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakė į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, kad Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31, todėl VRM privalo vykdyti įstatymo nuostatas ir neturi pagrindo išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 57). Pažymėtina, kad VRM, apskaičiuodama pareiškėjos valstybinės pensijos dydį ginčijamu laikotarpiu, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, VRM veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, o 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimo pratęsimas nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjos valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 15 str. galėjo būti perskaičiuojama. Atsižvelgiant į išdėstytą, ginčijamas VRM 2013-08-23 sprendimas Nr. 1D-7739 (11) yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.

Netenkinus skundo, nėra pagrindo tenkinti ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                Arūnas Kaminskas

                                                                                  Jolita Rasiukevičienė

            Halina Zaikauskaitė