Civilinė byla Nr. e2A-1104-275/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32408-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Viršuliškių būstas“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Viršuliškių būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. M. 506,22 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas K. M. yra buto, esančio Viršuliškių g. 27-71, Vilniuje, savininkas. UAB ,,Viršuliškių būstas“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.
3. Pažymėjo, jog kiekvieną mėnesį atsakovui jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu yra pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario mėn. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui yra 506,22 Eur. Ieškovas, teikdamas namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikia 2012 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu (prieš tai galiojusi redakcija 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-35). Taigi, ieškovas minėto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę administruoja ne sutarčių su butų ir kitų patalpų savininkais, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu.
4. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė prievolę tinkamai apmokėti pateikiamas sąskaitas.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovo K. M. ieškovui UAB „Viršuliškių būstas“ 506,22 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (506,22 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos (2017-08-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 76,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovas K. M. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti procesą.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi atsakovo pareiškimą patenkino ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą už akių bei atnaujino civilinės bylos Nr. e2-9317-433/2018 nagrinėjimą iš esmės.
8. Atsakovas K. M., pateikęs atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo mokėti už daugiabučio namo administravimo ir priežiūros paslaugas ne pagal faktines išlaidas, o pagal Vilniaus m. savivaldybės teisės norminiais aktais patvirtintus įkainius ir tarifus bei apskaičiavimo metodikas, nors Vilniaus miesto savivaldybės teisės norminiai aktai, reglamentuojantys daugiabučių namų administravimą, ginčo laikotarpiu negaliojo, nes nebuvo tinkamai paskelbti vietos spaudoje. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, tačiau ieškovas šias aplinkybes žinojo, bet nuslėpė jas nuo teismo, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis. Todėl ieškinys yra atmestinas kaip neįrodytas tiek pagal faktinį pagrindą (neįrodytas paslaugų teikimas faktas ir kiekiai), tiek pagal juridinį pagrindą (mokėjimai reikalaujami pagal neįsigaliojusius savivaldybės teisės norminius aktus).
9. Ieškovas ieškinio dalį dėl įsiskolinimo už atliekų tvarkymo paslaugas įrodinėja ne faktinėmis išlaidomis, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklėmis, 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ ir 2009 m. liepos 15 d. sprendimu „Dėl Tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1320 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ pakeitimo ir dėl Tarybos 2006-05-24 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, nors visi šie sprendimai ginčo laikotarpiu negaliojo, nes nebuvo paskelbti vietos spaudoje. Tai reiškia, kad ieškovo ieškinio juridinis pagrindas yra neįsigaliojęs.
10. Analogiškais pagrindais laikytina, kad ginčo laikotarpiu negaliojo Vilniaus miesto valdybos 1997-03-20 sprendimas „Dėl šiukšlių šalintuvų priežiūros ir buitinių atliekų išvežimo“, nes šio teisės norminio akto Vilniaus m. savivaldybė nėra paskelbusi vietos spaudoje. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklės, 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimas „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ ir 2009 m. liepos 15 d. sprendimas „Dėl Tarybos 2006-09-20 sprendimas Nr. 1-1320 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ pakeitimo ir Dėl Tarybos 2006-05-24 sprendimo „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nebuvo paskelbti, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A62-1137/2011), jie negali būti pripažinti oficialiai galiojančiais norminiais administraciniais teisės aktais, todėl atitinkamai šių aktų teisėtumas negali būti ištirtas, vadovaujantis ABTĮ XVI skirsnio nuostatomis.
11. Ieškovas ieškinio dalį dėl administravimo paslaugų, namo priežiūros paslaugų ir kitų namo administratoriaus suteiktų paslaugų įrodinėja ne faktinėmis išlaidomis, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, Vilniaus miesto valdybos 1999-07-08 sprendimu „Dėl gyvenamųjų namų priežiūros ir remonto darbų išlaidų nustatymo metodikos tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-11-17 sprendimu „Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų apskaičiavimo patvirtinimo“, Vilniaus miesto valdybos 1997-03-20 sprendimu „Dėl šiukšlių šalintuvų priežiūros ir buitinių atliekų išvežimo“, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“, kadangi visi šie savivaldybės sprendimai ginčo laikotarpiu negaliojo, nes nebuvo paskelbti vietos spaudoje.
12. Ieškovas ieškinio dalį dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros suteiktų paslaugų įrodinėja ne faktinėmis išlaidomis, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-11-17 sprendimu „Dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų apskaičiavimo patvirtinimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-01-13 įsakymu „Dėl maksimalių šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo“. Šie teisės norminiai aktai nebuvo paskelbti vietos spaudoje ir (arba) buvo netinkamai paskelbti vietos spaudoje, nes 2010 m. sausio 23 d. skelbime nebuvo pateikta jokia nuoroda, kur galima susipažinti su visu sprendimu tekstu. Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodo, kad jis vadovaujasi 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais. Nors ieškovas to nesivargina paminėti, tačiau ginčo laikotarpiui yra taikytinos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“. Visi šie teisės aktai nėra įsigalioję, nes nepaskelbti vietos spaudoje. Visų šių neįsigaliojusių teisės aktų nuostatų ieškovas piktybiškai nesilaiko, tačiau reikalauja, kad atsakovas jų nuosekliai laikytųsi, tuo iš esmės pažeisdamas atsakovo kaip vartotojo teises. Nors ieškovas teigia, kad ne kartą yra teikęs atsakovui pranešimus apie neva susidariusią skolą, tačiau su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad apie neva siųstus pranešimus, todėl nėra aišku, ar atsakovas minėtus pranešimus gavo ir buvo informuotas tinkamai. Ieškovas apskritai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio faktinį pagrindą, išskyrus abejotinos įrodomosios galios nenustatyto asmens sudarytą atsakovo buto debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų suvestinę, kuri yra ne tik ne patvirtinta jokiais parašais ar antspaudais, bet dar ir neįskaitoma dėl matyt taupumo sumetimais naudoto mikroskopinio šrifto. Todėl nėra galimybės tinkamai įvertinti pateikto ieškinio pagrįstumo, nes nėra aišku kokias paslaugas ieškovas realiai ir faktiškai suteikė ir (arba) suorganizavo, už kokias paslaugas atsakovas yra neatsiskaitęs, kokias paslaugas realiai ir faktiškai atsakovas yra gavęs iš ieškovo, o kokias iš trečiųjų asmenų, kurių paslaugas suorganizavo ieškovas.
13. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad prekes (elektros energiją) tiekė ir paslaugas (atliekų išvežimas, šildymo sistemos priežiūra, statinio priežiūra ir pan.) teikė ne pats ieškovas, o tretieji asmenys, kurių naudai ieškovas siekia prisiteisti tariamą atsakovo įsiskolinimą už komunalines paslaugas, kad galėtų sumokėti tretiesiems asmenims iš atsakovo galimai priklausančias įmokas. Nesant tarp tiesioginių sutartinių elektros, komunalinių paslaugų, atliekų išvežimo ir kt. vartojimo santykių tarp atsakovo ir ieškovo, būtent ieškovo ir trečiųjų asmenų sudarytos sutarys galimai sudarė teisinį materialinį ieškovo teisės gauti iš atsakovo pinigines sumas įgijimo pagrindą. Nors ieškinyje ieškovas tvirtina, kad visas šias paslaugas teikė pats ieškovas, tačiau tai neatitinka objektyvių aplinkybių ir teisės aktų, ir kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo veiklos teisėtumo, pagrįstumo, o kartu ir dėl jo reikalavimo teisės pagrindo. Jei ieškovas laikytinas teisėtu daugiabučio namo valdytoju, tuomet ieškovas, įgyvendindamas savo funkcijas kaip jam patikėto turto administratorius, valdytojas ir naudotojas, turi tiek teisių ir pareigų, kiek reikalinga šioms teisėms ir pareigoms įgyvendinti, veikiant administruojamo namo butų savininkų naudai. Jei teismas pripažintų, kad ieškovas turėjo teisę teisėtai administruoti atsakovo namą, daugiabučio namo administratorius, kaip butų savininkų atstovas, iš esmės jų vardu gali būti ieškovu dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo bei priežiūros (remonto). Tačiau sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, ginčus, kuriuose reikalavimai reiškiami šio straipsnio pagrindu, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – butų savininkų poreikiams tenkinti.
14. Šioje byloje ieškovas neatskyrė reikalavimų, reiškiamų dėl išlaidų skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, nuo reikalavimų dėl išlaidų butų savininkų poreikiams tenkinti. Šio neatskyrimo pasekmė – teisiškai klaidingas ieškinio pagrindas, nes atsakomybės subjektu (o kartu ir reikalavimo teisę turinčiu subjektu) pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių asmenines prievoles, susijusias su išlaidomis butų savininkų vartojimo poreikiams, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimą. Tokiais atvejais reikalavimo teisę turi tik šių vartojimo paslaugų tiekėjai arba teikėjai, arba, esant regreso atvejui – ir bendraturčiai, kurie yra bendrojo naudojimo objektų savininkai, bet ne administratorius, nes už vartojimo prievolinius santykius atsako bendraturčiai pagal prievolių teisės normas, o ne bendrija arba administratorius, kuris atsako tik už bendro naudojimo objektų tinkamą priežiūrą pagal daiktinės teisės normas. Ieškovas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys faktiškai yra pareikštas ne tik CK 4.76, bet ir 6.111 straipsnio pagrindu, dėl to netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką. Aplinkybė, kad atsakovas yra buto savininkas, svarbi tik taikant CK 4.76 straipsnio nuostatas, tačiau nėra reikšminga sprendžiant, ar yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimus vadovaujantis CK 6.111 straipsniu, kuriame nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sąlygos. Dėl to teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų dėl išlaidų už buto šildymą, karštą ir šaltą vandenį, elektrą, cirkuliacijos mokestį pagrįstumo klausimą, turi vadovautis ne CK 4.76 straipsniu, o 6.111 ir 6.114 straipsniais, kuriuose nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sąlygos. Šiomis nuostatomis galimai remsis ir ieškovas, nurodydamas, kad ji neva įvykdė atsakovo (nepripažįstamas ir ginčijamas) prievoles kreditoriams, todėl jam regreso tvarka turėjo pereiti kreditoriniai reikalavimai. Sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, reikšminga aplinkybė yra ne nuosavybės teisė, o konkretaus asmens (atsakovo) naudojimasis suteiktomis paslaugomis. Todėl ieškovas privalėjo atskirti iš atsakovo reikalaujamas išlaidas, skirtas bendro naudojimo objektų priežiūrai (pvz. remontas, tvarkymas, valymas), kuriuos reglamentuoja daiktinė teisė, nuo išlaidų, skirtų butų savininkų vartojimo poreikiams tenkinti (elektros energija, atliekų išvežimas ir pan.).
15. Atsakovas tvirtina, kad iš ieškinio visiškai nėra aiškus ieškovo reikalavimo teisės pagrindas, nes visas paslaugas, skirtas butų savininkų vartojimo poreikiams tenkinti (elektros energija, šildymas, karštas ir šaltas vanduo, cirkuliacijos mokestis atliekų išvežimas ir pan.) teikė ir tiekė ne pats ieškovas, bet tretieji asmenys. Ieškovas tikėtina tik suorganizavo šių paslaugų teikimą, tačiau pats nebuvo, nėra ir negali būti jokių paslaugų, skirtų butų savininkų vartojimo poreikiams tenkinti (elektros energija, šildymas, karštas ir šaltas vanduo, atliekų išvežimas ir pan.), teikėjas ir tiekėjas. Šiuo metu galiojantis DNSBĮ bendrijai draudžia teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą (3 str. 3 d. 2 p.), todėl ieškovas neturėjo ir neturi teisės apmokėti už atsakovo butui skirtas vartojimo paslaugas (atliekų išvežimą, elektrą,) arba kitaip užtikrinti atsakovo asmeninių prievolių įvykdymą, nes tai draudžia įstatymas. Jei ieškovas mano, kad jis ne organizavo paslaugas, o pats jas teikė atsakovui, tai sandoriai dėl tokių paslaugų teikimo yra niekiniai, nes ieškovas, atstovaudamas atsakovą bendro naudojimo objektų valdymo ir priežiūros klausimais, negali tuo pačiu metu ir atstovauti, ir kartu teikti paslaugas atstovaujamam asmeniui, nes tai reikštų sandorį su pačiu savimi.
16. Atsakovo teigimu, ieškovas nėra įgijęs regreso (subrogacijos) teisės, nes, atstovaudamas savo administruojamo namo butų savininkus, tik jų vardu atlikdavo mokėjimus už komunalines paslaugas ir elektros ir šilumos energiją. Ieškovas turėjo teisę tik sumokėti už komunalines paslaugas ir elektros energiją jai apmokėjusių už komunalines paslaugas ir elektros energiją butų savininkų vardu. Jei ieškovas darė ir kitus mokėjimus, manydamas, kad padengia už komunalines paslaugas ir elektros energiją nesumokėjusių butų savininkų įsiskolinimą, tai tokie mokėjimai laikytini avansiniais mokėjimais už komunalines paslaugas ir elektros energiją juos sumokėjusių butų savininkų vardu, o ne šių asmenų, galimai atstovaujamų ieškovo kaip administratoriaus, įvykdyta prievolė už buto savininką, kuris nesumokėjo už komunalines paslaugas ir elektros energiją, nes ieškovas neturėjo jokios įstatyminės ir (arba) sutartinės teisės namo bendraturčių einamaisiais mokėjimais dengti butų savininkų įsiskolinimų už šių butų vartojimo poreikiams skirtas prekes ir paslaugas (komunalines paslaugas, atliekų išvežimą, elektros energiją ir pan.).
17. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad minėti komunalinių paslaugų teikėjai ir prekių tiekėjai perdavė reikalavimo teisę ieškovei, taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovas yra įvykdęs atsakovo prievolę tretiesiems asmenims ir tuo įgijusi regreso teisę reikalauti tariamo įsiskolinimo. Taip pat, kad atsakovas ginčija jam neva suteiktas paslaugas ir patiektas prekes, nes nežinomi jų kiekiai, apimtys, tarifai ir kainos, o visų šių aplinkybių ieškovas nepateikė, todėl ieškinys atmestinas kaip visiškai nepagristas ir neįrodytas. Kaip minėta, galutiniai elektros energijos gavėjai yra butų savininkai, kurie savo lėšomis atsiskaitydavo su UAB „Lesto“ už pateiktą elektros energiją per tarpininką –administratorę. Taigi, iš esmės prievoliniai santykiai atsirado dėl UAB „Lesto”, kaip paslaugos tiekėjo, ir kiekvieno iš butų savininko veiksmų, nes UAB „Lesto“ nuolat tiekė namo gyventojams elektros energiją, kurią jie priimdavo, jais naudojosi, apmokėdavo kaip vartotojai. Tiek administratoriaus, tiek ir bendrijos veikla susijusi ne su butų, o tik su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymu ir namui priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (įstatymo 3 str.). Todėl administratorius (bendrija) gali sudaryti tik tokias sutartis, kurios tiesiogiai susijusios su administratoriaus (bendrijos) veikla prižiūrint daugiabutį namą ir iš to turi teisę rinkti iš savo narių tikslines pinigines lėšas tokių sutarčių vykdymui bei kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo priežiūrai, tvarkymui, atnaujinimui (Bendrijų įstatymo 25 str., 26 str.).
18. Analogiškais argumentais yra atmestini visi ieškovo argumentai dėl visų kitų komunalinių paslaugų, nes pagal ieškovo sudarytas sutartis komunalinių paslaugų vartotojai yra ne administratorius, bet butų savininkai, t. y. fiziniai asmenys, vartojantys ją savo namų ūkio reikmėms ir apmokantys pardavėjui už suteiktas paslaugas.
19. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad UAB „Viršuliškių būstas“ yra pagal Civilinį kodeksą paskirtas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šią bendrovę faktiškai valdo „rubikoninė“ UAB „City service“. Byloje paaiškėjusios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas neteisėtai turtėjo bendro turto savininkų sąskaita, nes bendro naudojimo objektų paslaugas „pirkdavo“ iš kitų „rubikoninių“ įmonių. Byloje nėra pateiktas joks administracinis aktas, kuris būtų įregistruotas viešajame registre, todėl negali būti naudojamas prieš trečiuosius asmenis, įskaitant atsakovą. Be to, ieškovas iki šiol piktybiškai vengia surengti ataskaitinį susirinkimą, nepateikia sąskaitų už namui suteiktas arba suorganizuotas paslaugas ir visais kitais būdais piktnaudžiauja savo teisėmis, realiai nevykdydamas dalies savo prievolių. Ieškovas taip pat iki šiol nėra pateikęs jokių sutarčių dėl paslaugų teikimo atsakovo namui, taip pat nėra pateikta jokių sąskaitų už faktiškai ir realiai suteiktas paslaugas atsakovo namui. Ieškovas sistemingai ir neinformuodamas namo butų savininkų sudarinėja jiems nenaudingas sutartis su ieškovo motininės bendrovės antrinėmis įmonėmis ir kitomis susijusiomis įmonėmis, aiškiai suvokdamas interesų konfliktą. Ieškovas taip pat iki šiol nėra sudaręs turto aprašo, susirinkimų nerengia, apie planuojamus atlikti darbus gyventojų net neinformuoja nei prieš atlikdami darbus, nei po darbų atlikimo. Apie atliktus bendro naudojimo objektų priežiūros darbus gyventojai sužino tik iš jiems pateikiamų „mokėjimo lapelių“, nors tokius darbus ir jų kainas namo administratorius privalo su gyventojais suderinti iš anksto.
20. Dar daugiau, už atliktas administravimo paslaugas administratorius turi išrašyti sąskaitas-faktūras, kaip tai reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 ir 13 straipsniai, o ne neaiškius raštelius arba suvestines pažymas, kurie neturi privalomų jokių rekvizitų ir jokios teisinės galios. Atsakovas iki šiol nėra gavęs iš ieškovo jokių sąskaitų, atitinkančių Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus
21. Atsakovo teigimu, ieškovas UAB „Viršuliškių būstas“ pats neatlieka namo savininkų bendrosios nuosavybės patalpų administravimo, o atlikti šiuos darbus samdo kitas įmones. Tačiau byloje nėra pateiktas sutarčių tarp ieškovo ir šių įmonių pasirašymo pagrindo, tai yra nėra paslaugų pirkimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu bei jo pakeitimais patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.5. p., kuriame numatyta, kad perkant namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ar kitas paslaugas rinkoje turi būti atliekama paslaugų pirkimo kainų apklausa arba organizuojamas konkursas. Be to, ieškovas į bylą nepateikė konkrečių faktiškai atliktų darbų bei paslaugų mėnesio eigoje patvirtinimo dokumentų. Todėl negalima nustatyti, kad ieškovo nurodomi darbai buvo faktiškai atlikti, paslaugos faktiškai buvo suteiktos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo K. M., ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“, naudai 506,22 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (506,22 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 156,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.
23. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovo daugiabučio namo administratoriaus ir atsakovo vieno iš patalpų savininko ginčas dėl mokesčių už bendro naudojimo objektų eksploatavimą dydžio, mokesčių skaičiavimo metodikos teisingumo, susidariusių skolų už suteiktas paslaugas dydžio, įrodymų pakankamumo.
24. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog buto ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti tų išlaidų, dėl kurių nėra davę sutikimo, tačiau pažymėjo, kad tai įmanoma tik tuo atveju, jei tos išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas administruoja gyvenamojo namo, butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę ne sutarčių su butų ir kitų patalpų savininkais, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo pagrindu, kuris nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu. Taigi, namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, todėl kiekvieno buto savininkas turi pareigą mokėti mokesčius už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą ir techninę priežiūrą proporcingai bendrosios nuosavybės daliai. Konkrečios ieškovo suteiktos paslaugos nurodomi kiekvieną mėnesį butų ir kitų patalpų savininkams pateikiamose PVM sąskaitose faktūrose.
25. Pažymėjo, kad išlaidos, susijusios su šildymo sistemų priežiūra, yra priskirtinos prie išlaidų statiniui išsaugoti ir išlaikyti, todėl yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nurodyti reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Namo šildymo sistemos priežiūra yra viena iš formų tinkamai išlaikyti visą gyvenamąjį namą, taip pat ir atsakovui priklausančias patalpas bei paties namo mechaninį atsparumą ir pastovumą, todėl atsakovas privalo apmokėti šias išlaidas.
26. Teismas įvertinęs teisinį ginčui aktualių teisės normų reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog atsakovo argumentai ir atsikirtimai į ieškovo ieškinį, jog šis reikalauja mokėti už jo realiai neteikiamas paslaugas ir įkainius apskaičiuoja pagal neįsigaliojusius savivaldybės teisės norminius aktus, yra atmestini, kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.
27. Atsižvelgdamas į faktines byloje nustatytas aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. ieškovas suteikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiame name, kuriame atsakovas turi nuosavybės teise butą, bei CK 4.82 straipsnyje esant įtvirtintai atsakovo pareigai išlaikyti bei mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, ieškovui iš atsakovo už paminėtą laikotarpį priteisė 506,22 Eur dydžio skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
28. Apeliantas K. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui arba priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
28.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio dalyką, nuostolius prilygindamas skolai ir todėl neįvertindamas, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, kuris neturi subjektinės reikalavimo teisės. Ieškovės ieškinys yra susijęs ne tik su pačios ieškovės suteiktomis administravimo paslaugomis, už kurias ieškovas tariamai turi teisę reikalauti skolos apmokėjimo, bet ir su trečiųjų asmenų, kurių ieškovas neturi teisės atstovauti, tiesiogiai atsakovui suteiktomis paslaugomis už elektros energiją, atliekų išvežimą, remontą, šilumos punkto priežiūrą, kurių apmokėjimo kompensavimo ieškovas turėtų teisę reikalauti iš atsakovo tik tuo atveju, jei įrodytų, kad už šias atsakovui trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas atsakovo vardu apmokėjo ieškovas, įgydamas teisę regreso tvarka pareikalauti nuostolių atlyginimo. Tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta – tai patvirtino ir ieškovo atsakovas paskutinio teismo posėdžio metu, todėl laikytina, kad ieškovas apskritai nėra įgijęs subjektinės teisę reikalauti iš atsakovo kompensacijos už trečiųjų asmenų suteiktas paslauga už elektros energiją, atliekų išvežimą, remontą, šilumos punkto priežiūrą, nes ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad minėtų paslaugų teikėjams sumokėjo už atsakovui suteiktas paslaugas.
28.2. Ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo mokėti už daugiabučio namo administravimo ir namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir komunalines paslaugas ne pagal faktines išlaidas (sąnaudas), kurios iki šiol net nėra žinomos atsakovui, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra apmokėjęs tretiesiems asmenims už atsakovui tiektą elektros energiją, atliekų išvežimą, remontą, šilumos punkto priežiūrą. Byloje yra pateiktos tik ieškovo paaiškinimai ir ieškovo ir šių trečiųjų asmenų sutartys dėl elektros energijos, atliekų išvežimo, remonto, šilumos punkto priežiūros ir pan., tačiau nėra pateikti jokie įrodymai, kad šios paslaugos buvo faktiškai teikiamos, nes į bylą nėra pateikti namo apžiūros aktai nėra pasirašyti įmonių, atlikusių šiuos darbus, todėl darbai nėra laikomi atliktais ir perduotais, nes tai nėra įrodyta. Ieškovas nėra pateikęs jokių sąskaitų ir jų apmokėjimo už name suvartotą bendro naudojimo elektros energiją, todėl nėra įmanoma nustatyti, kiek elektros yra suvartota name, ar ji teisingai apskaityta ir ar ieškovo tariamai atlikti mokėjimai už namo elektros energiją apima ir atsakovo namo elektros energiją. Ieškovas nėra pateikęs jokių darbų aktų ir sąskaitų už šilumos punkto priežiūrą, todėl nėra įmanoma nustatyti, ar šios paslaugos apskritai buvo teikiamos pagal ieškovo pateiktą sutartį. Taip pat nėra pateikti jokie ieškovo mokėjimai už atsakovo namo šilumos punkto priežiūrą, todėl neįmanoma nustatyti, ar ieškovas yra įgijęs regreso teisę į kompensaciją už trečiųjų asmenų atsakovui suteiktą paslaugų apmokėjimą. Ieškovas nėra pateikęs jokių sąskaitų už atliekų išvežimą, todėl nėra įmanoma nustatyti, ar šios paslaugos apskritai buvo teikiamos pagal ieškovo pateiktą sutartį. Taip pat neįmanoma nustatyti, ar ieškovas yra įgijęs regreso teisę į kompensaciją už trečiųjų asmenų atsakovui suteiktą paslaugų apmokėjimą. Analogiškai pasisakytina dėl visų trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų namui, išskyrus administravimo paslaugas, kuria galimai teikė pats ieškovas. Laikytina, kad ieškinys yra atmestinas kaip neįrodytas.
28.3. Ieškovas neįrodė, kad atsakovo namo butų savininkai dėl trečiųjų asmenų atliktų namo priežiūros darbų yra priėmę sprendimus LR CK 4.85 str. nustatyta tvarka (susirinkime, balsuojant raštu), todėl šioje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovės namo priežiūros darbai susijęs su statinių neatitiktimi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytiems statinių naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams. Šiuos santykius reglamentuoja Statybos įstatymas, STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad namo priežiūros darbai buvo privalomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, nustatytus LR aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka.
28.4. Taip pat bylą nagrinėjantis teismas neįvertino, kad ieškovas kaip namo administratorius nėra sudaręs ir nėra teismui pateikęs tikslaus administruojamo turto aprašo, todėl neįmanoma nustatyti, ar ieškovo suteiktos arba suorganizuotos paslaugos bendro naudojimo objektų remontui ir kitoms komunalinėms paslaugoms yra tikrai skirtos bendro naudojimo objektų priežiūrai, nors administravimo nuostatos įpareigoja administratorių sudaryti namo bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos ir bendrojo naudojimo patalpų (daugiabučio namo laiptinių, holų, koridorių, galerijų, palėpių, sandėlių, rūsių, pusrūsių ir kitų patalpų, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims) aprašą, prireikus aprašą papildyti arba pakeisti. Apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų rūšis, jų paskirtis ir individualūs požymiai, techninė būklė, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad tikslus aprašo sudarymas yra labai svarbi administratoriaus pareiga, nes jame ne tik nurodomi butų avininkų bendro naudojimo objektai, kuriuos administruoja administratorius, bet turi būti ir nurodytos ir šių objektų savybės.
28.5. Be to, ieškovas pažeidė atsakovo teisę paslaugas ir prekes pirkti savo nuožiūra. Galiausiai, ieškovas savavališkai nustatė administravimo mokestį, tarifą daugindamas iš savininkams priklausančių patalpų ploto. Tokį skaičiavimo metodą taikė administravimo ir kitoms jo savavališkai teikiamoms paslaugoms, priešingai nei nustatyta Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje bei 4.84 straipsnio 4 dalyje.
28.6. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad gyventojų balsų dauguma buvo svarstytas klausimas dėl bendro naudojimo objektų remonto, nėra defektinių aktų, todėl laikytina, jog ieškovas neįrodė, kad buvo priimti butų savininkų daugumos sprendimai dėl bendro naudojimo objektų remonto, todėl šių išlaidų atsakovas apmokėti neprivalo.
28.7. Atsakovas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, suformuota 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006, 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K3-382/2009 ir kitose, prašė teismo taikyti trejų metų senatį ieškinio reikalavimui dėl nuostolių už ieškovo apmokėtą elektros energiją, šilumos punkto priežiūrą, atliekų išvežimą ir visas kitas apmokėtas trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, išskyrus namo administravimą, kurį vykdė ieškovas ir už kurį atsakovas yra atsiskaitęs. Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė, kai ieškovas už atsakovą galimai įvykdė atsakovo prievolę atsiskaityti už name suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms, šilumos punkto priežiūrą ir kitas paslaugas, kurių ieškovas pats neteikė. Šį ieškinio reikalavimą ieškovas palaiko, tvirtindamas, kad ieškovas yra jau apmokėjęs už atsakovą visas sąskaitas už ginčo namui suteiktas paslaugas, nors tokių įrodymų į bylą nepateikė. Jei šį pagrindą ieškovas įrodys, toks ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius už ieškovo apmokėtą elektros energiją, remontą ir visas kitas trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, tai būtų regresinis reikalavimas atlyginti žalos piniginę išraišką, tačiau reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurį taikyti prašo atsakovas, nes senatis ieškovo reikalavimams laikotarpiui nuo 2014-12-01 iki 2015-08-24 suėjo 2018 m. rugpjūčio 24 d., kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nutraukdamas senaties terminą, kurį teismas privalėjo taikyti ieškinio daliai už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2015-08-24.
28.8. Atsakovas nurodo, kad ieškovui įvykdžius paslaugų teikėjams atsakovo prievolę apmokėti už elektros energiją, remontą ir kitas trečiųjų asmenų paslaugas, sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai tarp atsakovo ir šias paslaugas suteikusių asmenų pasibaigė prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju atsirado ieškovės teisė reikalauti, kad už vartojimo paslaugų apmokėjimą atsakingas asmuo, neįvykdęs prievolės paslaugos teikėjui arba tiekėjui, bendrijai grąžintų dėl už šį asmenį sumokėtą pinigų sumą. Nagrinėjamos bylos atveju sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai tarp atsakovės ir paslaugų teikėjų, už kurių suteiktas paslaugas sumokėjo ieškovė, įvykdydama atsakovės prievoles, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl regreso pagrindu reiškiamo ieškinio dėl nuostolių atlyginimo senaties termino ieškovės regresiniam reikalavimui taikymo. Jei ieškovas už atsakovą įvykdė jos prievolę išlaikyti būstą ir mokėti už komunalines paslaugas, tai reiškia, kad dėl atsakovo nemokėjimo ieškovė patyrė turtinę žalą (CK 6.246 straipsnis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai netaikė 3 metų senaties termino ieškovės reikalavimui atlyginti nuostolius dėl ieškovo galimai apmokėtų trečiųjų asmenų suteiktų namo priežiūros ir kitų komunalinių paslaugų už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2015-08-24 taikytų sutrumpintą trejų metų senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.
28.9. Atsakovas tvirtina, kad ieškovo atliktas mokėtinų sumų paskirstymas yra nepagrįstas, nes atsakovės mokėtinos įmokos turėjo būti skaičiuojamos nuo faktiškai patirtų išlaidų už faktiškai suteiktas namo priežiūros paslaugas, į paskirstymą įtraukiant visas name esančias visų namo bendraturčių visas faktiškai turimas (užimamas) patalpas, kurių ieškovas neįtraukė, o teismas nevertino, nes į bylą nėra pateikti net skolos susidarymo paskirstymo skaičiavimai.
28.10. Atsakovas nurodo, kad ieškinį pateikė ieškovo atstovė K. K., kuri yra UAB „Skolos.lt“ darbuotoja, tačiau nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ieškinio pareiškimo metu buvo ir ieškovo darbuotoja, todėl laikytina, kad atstovavimas netinkamas, o ieškinys pateiktas su trūkumais, kurie šalintini arba ieškinys grąžintinas ieškovui kaip pareikštas neįgalioto atstovo, jei nebus pateikti įrodymai, kad ieškinio pareiškimo metu K. K. buvo ieškovo darbuotoja, dirbanti pagal darbo sutartį, kaip ją apibrėžia LR darbo kodeksas.
28.11. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sumokėjo juridiniam asmeniui – advokatų profesinei bendrijai „Trinity“, nors ieškinį parengė ir pateikė UAB „Skolos.lt“ darbuotoja K. K., o advokatų profesinė bendrija „Trinity“ kaip juridinis asmuo nėra ir negali būti teisėtas ieškovo atstovas jokioje byloje (CPK 56 str.). Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovas už K. K. pateikto ieškinio tariamą parengimą advokatų profesinei bendrijai „Trinity“ sumokėjo 60,00 Eur, tačiau šios išlaidos yra visiškai nepagrįstos ir nepateisinamos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinį pasirašė ieškovo atstovas UAB „Skolos.lt“ darbuotoja K. K., turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą, savo tikėtino darbdavio įgaliota teikti teismui ieškinius, juos pasirašyti, atlikti visus procesinius veiksmus ir t.t. Atsakovo manymu ieškovo išlaidos už ieškinio parengimą yra nepateisinamas bylinėjimosi kaštų didinimas, nes ieškovas vien 2016 metais jau yra pateikęs Vilniaus miesto apylinkės teismui šimtus vienodų ieškinių, kurie iš esmės yra vienarūšiai. Advokatų profesinė bendrija „Trinity“ šioje byloje nėra ir pagal įstatymą negali būti ieškovo atstovas, taip pat jokių veiksmų neatliko, o jei ir atliko, šie veiksmai negali būti laikomi būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, nes ieškovas pats turi darbuotoją, turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir tikėtina, gebantį parengti ir pateikti nesudėtingus ir iš esmės vienarūšius ieškinius, ką daryti jis ir yra savo darbdavio įgaliotas.
29. Ieškovas UAB „Viršuliškių būstas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
30. Nustatyta, kad ieškovas reiškia ieškinį atsakovui dėl skolos, kuri susidarė dėl atsakovui, kaip buto savininkui suteiktų paslaugų administruojant ir eksploatuojant bendrąją dalinę nuosavybę, bei dėl skolos už suteiktas komunalines paslaugas butui laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario mėn. Atsakovo argumentai, jog ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, kuris neturi subjektinės reikalavimo teisės, atmestinas, nes iš pateiktos prie ieškinio Skolų valdymo ataskaitos matyti, už kokias suteiktas paslaugas priskaičiuota atsakovui prašoma priteisti 506,22 Eur suma - tai administravimo mokestis, už dezinfekciją, elektrą, kaupiamosios lėšos, lifto priežiūra, nepastovūs darbai, priežiūra-eksploatacija, teritorijų ir laiptinių valymas, šilumos ūkio priežiūra, šiukšlių išvežimas ir kt. Atsakovo argumentai, kad ieškovas neturi teisės atstovauti ir reikalauti apmokėjimo už tiesiogiai atsakovui suteiktas paslaugas, tokias kaip elektros energija, atliekų išvežimas, remontas, šilumos punkto priežiūra, kurių apmokėjimo kompensavimo ieškovas turėtų teisę reikalauti iš atsakovo tik tuo atveju, jei įrodytų, kad už šias atsakovui trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas atsakovo vardu apmokėjo ieškovas, įgydamas teisę regreso tvarka pareikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas reikalauja jam apmokėti skolą už tiesiogiai atsakovui suteiktą elektros energijos tiekimo paslaugą, nepateikė duomenų, kad jis yra apmokėjęs už šią paslaugą tiesiogiai jas tiekiančiai bendrovei. Visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti, yra tai, kad elektros energijos tiekimo sutartis sudaroma su buto savininku ir jis privalo apmokėti už paslaugą tiesiogiai jos tiekėjui. Tai, kad atsakovas gyvena daugiabučiame name, kuriame elektros energija naudojama ir bendroms reikmėms ( laiptinių apšvietimas, lifto reikmėms ), bei iš to, kad mokesčiai už elektros energiją atsakovui priskaičiuoti už mėnesį nedideli, t.y. nuo 2,16 Eur per mėnesį iki 1,04 Eur per mėnesį, o nuo 2016 m. rugsėjo mėn. Iki 2017 m. liepos mėn. šis mokestis nebuvo skaičiuojamas, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas reikalauja mokesčio už elektrą, panaudotą bendroms namo reikmėms. Be to, ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad iš surinktų lėšų namo administratorius – ieškovas – atlieka visas jam kaip namo administratoriui priskirtas funkcijas, susijusias su atitinkamo namo priežiūra, t.y. namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą, apmoka už kitas komunalines paslaugas, kurios yra specifinės paslaugos ir jos nėra teikiamos vien tik konkrečiam patalpų savininkui asmeniškai, kad ieškovas prižiūri ir administruoja namo bendrojo naudojimo objektus, ne atskirų butų ir kitų patalpų savininkų butus ar patalpas, leidžia daryti išvadą, kad mokesčiai už elektrą buvo paskaičiuoti už bendro naudojimo patalpose sunaudotą energiją. Tai, ar ieškovas nėra apmokėjęs už šią paslaugą elektros energijos tiekėjui, nėra aplinkybe, kuri leistų atmesti ieškovo reikalavimus. Administravimo funkcija yra lėšų, reikalingų bendroms reikmėms, surinkimas iš buto savininkų, surinkęs tokias lėšas, namo administratorius įgyja pareigą pervesti jas paslaugą teikiančiam paslaugos tiekėjui. Atsakovo argumentas, jog jis nėra skolingas namo administratoriui, kol šis neapmokėjo skolos paslaugos tiekėjams, atmestinas.
31. Atsakovas nurodė, kad ieškinys yra susijęs ne tik su pačios ieškovės suteiktomis administravimo paslaugomis, už kurias ieškovas tariamai turi teisę reikalauti skolos apmokėjimo, bet ir su trečiųjų asmenų, kurių ieškovas neturi teisės atstovauti, atsakovui suteiktomis paslaugomis už elektros energiją, atliekų išvežimą, remontą, šilumos punkto priežiūrą ir kt. Byloje padaryta pagrįsta išvada, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo apmokėjimo už paslaugas, kurios buvo teiktos ne asmeniškai atsakovui, kaip buto savininkui, o teiktos bendro naudojimo namo objektams, todėl atsakovo argumentas, kad ieškovas reikalauja apmokėjimo už atsakovui tiektą elektros energiją, atliekų išvežimą ir kt., yra atmestinas. Atsakovas neteikė byloje įrodymų, kad jis būtų tiesiogiai apmokėjęs už paslaugas namo gyventojams teikusioms tokias paslaugas bendrovėms, tokius įrodymus galėjo ir turėjo pareigą, jei turi įrodymus, pateikti atsakovas, jų nepateikus, pripažintina, kad ieškovas nereikalauja apmokėjimo už paslaugas, kurios buvo teikiamos atsakovui asmeniškai.
32. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad paslaugos buvo faktiškai teikiamos, pateiktos tik sutartys dėl elektros energijos, atliekų išvežimo, remonto, šilumos punkto priežiūros ir pan. Tai, kad atsakovas, kaip namo gyventojas, tikėtina, naudojosi atliekų išvežimo paslauga, tai, kad jis nenurodo, jog tokia paslauga namui nebuvo teikiama, buvo pagrindu pirmosios instancijos teismui nereikalauti iš ieškovo papildomų įrodymų, jog ieškovo nurodytos kaip sutiektos paslaugos namui buvo faktiškai teikiamos. Teismas turi pareigą CPK 179 straipsnio 1 dalies pagrindu reikalauti papildomų įrodymų ir nustatyti terminą dalyvaujantiems byloje asmenims juos pateikti, tuo atveju, jei daro išvadą, kad pateiktų įrodymų byloje neužtenka. Atsakovas teigia, kad ieškovas byloje nėra pateikęs jokių darbų atlikimo ir sąskaitų už šilumos punkto priežiūrą, atliekų išvežimą, todėl neįmanoma nustatyti, ar šios paslaugos apskritai buvo teikiamos. Aukščiau nurodyti motyvai, dėl kurių atmestini atsakovo argumentai, jog nebuvo įrodytas reikalavimas dalyje dėl skolos už šiukšlių išvežimą, teismo sprendimas reikalavimo dalyje dėl skolos už šilumos tinklo priežiūrą taip pat paliktinas nepakeistu, kadangi atsakovas taip pat nenurodo, kad ši paslauga nebuvo teikiama namui, kad jis būtų negavęs šildymo ir karšto vandens tiekimo namui paslaugos, todėl darytina išvada, kad namo butų savininkams buvo suteikta šilumos punkto priežiūros paslauga, ir tai sąlygojo butų ir namo šildymo paslaugos tiekimą. Atsakovo argumentas, kad nebuvo pateikti byloje atliktų darbų aktai ir sąskaitos, būtų reikšmingas tuo atveju, jei būtų pagrindas daryti išvadai, kad ieškovas atsakovo prašymu nesuteikė jam informacijos apie tokius aktus ir sąskaitas, kad atsakovas neturėjo galimybės patikrinti ieškovo atlikto atsakovo skolos paskaičiavimo pagrįstumo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl nepateiktų įrodymų byloje, yra formalaus pobūdžio, atsakovas nenurodė, kokie skolos suvestinės paskaičiavimai neatitiko faktinių būsimų ieškovo išlaidų, todėl teismas pagrįstai patenkino ieškinį. Atsakovas nurodė, kad ieškovo atliktas mokėtinų sumų paskirstymas yra nepagrįstas, nes į paskirstymą neįtrauktos visų namo bendraturčių visos faktiškai turimos (užimamos ) patalpos. Tai teigdamas, atsakovas turėjo nurodyti, kokios patalpos turėjo būti įtrauktos, tačiau nebuvo įtrauktos apskaičiuojant mokestį, tenkantį atskiriems butų savininkams. Nustačius, kad atsakovo pareiga buvo įrodyti šią aplinkybę, kuria jis grindžia savo atsikirtimą į ieškinį, jam neįrodžius šios aplinkybės, atsikirtimas buvo atmestas pagrįstai.
33. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovo argumentai atmestini, nes asmenys ( tiek fiziniai, tiek juridiniai ) turi teisę bylas teisme vesti patys ar turėti atstovus ( CPK 51 straipsnio 1 dalis ), todėl ieškovas pagrįstai naudojosi advokato paslaugomis byloje.
Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Kutrienė