Pranešėjas Alvydas Žerlauskas               Civilinė byla Nr. e2A-68-265/2015

Teisėjas Vaclovas Paulikas              (Proceso Nr. 2-06-3-06384-2014-9)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              78.2.1.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 15 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė O. N. ieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-435-323/2006 ir padidinti nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo A. N. sūnaus P. N. (P. N.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2014-06-01 iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, teikiamo išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad augant sūnui, kuriam yra 15 metų ir jis mokosi 9 klasėje, objektyviai padidėjo poreikiai – reikalingos papildomos lėšos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms, reikia pirkti avalynę, rūbus, vaistus ir vitaminus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-27 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė 2006-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. N2-435-323/2006 nepilnamečiui vaikui P. N. priteistą išlaikymą ir priteisė iš atsakovo A. N. 600 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2014-05-27 iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę nepilnamečio vaiko P. N. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo A. N. 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės O. N. naudai; priteisė iš atsakovo A. N. 144 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad 2006-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas 200 Lt išlaikymo dydis šiuo metu yra akivaizdžiai per mažas patenkinti net minimalius vaiko poreikius. Atsakovas nenurodė svarbių ir objektyvių priežasčių lėmusių darbovietės pakeitimą, tai pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad turi įsipareigojimų bankui. Taip pat atsakovas nepateikė duomenų, kad siekė susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą ar kitu būdu gauti pajamų. Priešingai, atsakovas nutraukė darbo santykius su (duomenys neskelbtini), kurioje gaudavo apie 6 000 Lt darbo užmokestį, ir įsidarbino įmonėje už minimalią algą. Teismas vertino, kad atsakovas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti šiek tiek didesni nei minimalūs vaiko poreikiai ir konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo sūnaus ugdymui ir vystymuisi tėvas pagal savo turtinę padėtį galėtų skirti ne mažiau kaip po 600 Lt per mėnesį. Teismo nuomone, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes.

              Apeliaciniu skundu atsakovas A. N. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – kas mėnesį iš atsakovo A. N. išlaikymo nepilnamečiam sūnui P. N. išmokos dydį 600 Lt pakeisti į 400 Lt dydžio išlaikymą iki jo pilnametystės. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir vertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Nurodo, kad 600 Lt išlaikymo dydis yra neproporcingas tėvo galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą ir yra per didelis. Byloje nėra tinkamai įvertinta ir nustatyta tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokiems tiksliai vaiko poreikiams, ieškovės teigimu, yra išleidžiama 1 200 Lt suma. Be to, tokia suma vaiko poreikiams per mėnesį yra didelė ir tinkamai nepagrįsta įrodymais. Neaišku, ar ieškovė dirbo iki 2014-04-01 ir kokių pastangų ėmėsi, kad pagerintų savo ir vaiko gyvenimo kokybę. Nesutinka, kad atsakovas nepakankamai imasi pastangų dėl darbo. Teismas neteisingai vertino aplinkybę dėl atsakovo išėjimo iš darbo. Nurodo, kad dėl ieškovės lankymosi įmonėje, kurioje dirbo atsakovas, jam buvo daromas spaudimas palikti darbo vietą. Atsakovas nedelsiant įsidarbino kitoje įmonėje, nuolat dirbo ir dirba iki šiol. Pažymi, kad atsakovo gautas darbo užmokestis nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo apie 1 300 Lt per mėnesį, o 6 000 Lt yra dienpinigiai, kurie atsakovui buvo skirti pragyventi komandiruotėje, t. y. Olandijoje, Vokietijoje ir Anglijoje. Ši suma buvo išmokėta tik tris kartus per metus. Atsižvelgiant į ankstesnį atsakovo darbo užmokestį, t. y. 1 300 Lt, dabartinis minimalus darbo užmokestis nėra ženkliai mažesnis. Nurodo, kad lėšos iš atsakovo darbo užmokesčio skirtos vaiko išlaikymui buvo išskaitomos, dėl to negalima vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas savo vaikui neteikė išlaikymo. Be to, turėjo būti vertinama ir atsakovo paaiškinta aplinkybė, kad jis turi įsipareigojimų bankui.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. N. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodo, kad ieškovė pateikė vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimo lentelę, kuri įrodo išlaidų racionalumą, nes joje išvardyti visi vaiko būtini poreikiai bei jų piniginė išraiška mėnesiui. Atsakovas šių įrodymų nenuginčijo, atskirai dėl jų nepasisakė, nemotyvavo tariamo išlaidų nepagrįstumo. Nurodo, kad ieškovė dirbo nuolat, nesudarė sąlygų pablogėti vaiko materialinei padėčiai. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas ankstesniais teismo sprendimais priteisto išlaikymo neteikė, ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolius. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad gaunamas pajamas panaudodavo pragyvenimui užsienyje. Atsakovas turi nuolatinių pajamų iš darbo santykių, neturi didelių skolų ir kitų išlaikytinių. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

              Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko P. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-01-06 sprendimu iš A. N. O. N. sūnaus P. N. išlaikymui buvo priteista kas mėnesį po 150 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2003-09-01. Šis išlaikymo dydis buvo pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-03 sprendimu, kuriuo patvirtinama, kad nepilnamečio sūnaus P. N. išlaikymui atsakovas moka po 200 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė ieškiniu teismo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-03 sprendimu priteistą išlaikymą, jį padidinant iki 600 Lt. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padidintu išlaikymo periodinės išmokos dydžiu ir apeliaciniu skundu prašo nustatyti 400 Lt išlaikymo periodinės išmokos dydį.

              Apeliacinį skundą atsakovas iš esmės grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui yra neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str.). Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio būtina atsižvelgti į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str., CPK 376 str. 2 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės turtinės padėties. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino aplinkybes, jog ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, kartu su šalių nepilnamečiu sūnumi gyvena Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančiame būste nuomos sutarties pagrindu, ieškovės darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 100 Lt. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovės darbą (duomenys neskelbtini) ir gautą darbo užmokestį nuo 2013 m. sausio mėn. bei jos paaiškinimų apie ankstesnį šio darbo tęstinumą matyti, kad ieškovė ir iki 2014 m. balandžio mėn. nuolat dirbo. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino atsakovo turtinę padėtį – nustatė, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, tačiau dirbo (duomenys neskelbtini), kur jo darbo užmokestis buvo apie 6 000 Lt per mėnesį, tačiau darbo santykius nutraukė ir nuo 2014-08-19 įsidarbino (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. Apeliantas teigia, kad 6 000 Lt pajamos, kurias vertino pirmosios instancijos teismas, yra komandiruotpinigiai, bei pateikė pažymą, kad darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (t. y. nuo 2013-03-15 iki 2014-08-20) buvo komandiruotas į Olandiją, Vokietiją ir Angliją. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl neteisingai įvertintų jo gaunamų pajamų. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas dienpinigius, kurie buvo skirti atsakovui pragyventi komandiruotėje, nepagrįstai vertino kaip atsakovo darbo užmokestį. Nors dienpinigiai ir nepriskiriami prie darbo užmokesčio, tačiau nustatant tėvų turtinę padėtį turi būti įvertinamos visų rūšių gaunamos pajamos, tad atsakovo gauti dienpinigiai laikytini jo papildomomis pajamomis, atspindinčiomis jo realiai gaunamas pajamas, kurias jis gali naudoti išlaidoms padengti.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių apie atsakovo įsipareigojimą bankui. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas paaiškino, kad bankui moka 300 Lt per mėnesį, prieš 10–15 metų buvo paėmęs vartojimo paskolą apie 15 000 Lt. Tokį įsipareigojimą patvirtinančių duomenų atsakovas nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus bylos duomenų visumą ši aplinkybė nelaikytina esmine sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, tai apeliaciniame skunde pripažįsta ir apeliantas, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad apeliantas būtų nedarbingas ar dėl sveikatos būklės jo darbingumas būtų sumažėjęs. Atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau pats nutraukė darbo santykius (duomenys neskelbtini). Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl darbo santykių nutraukimo nelaikytinos svarbiomis ir objektyviomis priežastimis. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertinamos nepilnamečio vaiko interesų naudai. Tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė nurodė, kad sūnaus P. N. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 1 228 Lt išlaidų, taip pat pateikė duomenis apie šalių nepilnamečio sūnaus būtinuosius poreikius bei jų tenkinimui būtinas išlaidas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai aprangai, būstui, maistui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus bylos duomenis apie atsakovo atžvilgiu atliekamus išlaikymo ir jo įsiskolinimo išieškojimo priverstinio vykdymo veiksmus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas gera valia išlaikymo nepilnamečiam sūnui neteikė. Šalių sūnus yra paauglys, šiuo metu jam yra 15 metų, taip pat nustatyta, kad vaikas serga viršinamojo trakto ligomis, tam reikalingi vaistai. Akivaizdu, kad šalių sūnaus poreikiai nuo 2006-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nustatytas 200 Lt išlaikymo dydis, priėmimo yra padidėję. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus išlaikymui yra būtinos, turi būti užtikrintas nuolatinis, kasdienis nepilnamečio vaiko materialinis aprūpinimas. Atsakovas teigia, kad tokia suma vaiko poreikiams yra pakankamai didelė, tačiau įvertinus bylos duomenų visumą apie šalių turtinę padėtį, atsakovo pastangas susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą, taip pat atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti šiek tiek didesni nei minimalūs šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai (CK 3.3 str., 3.192 str. 2 d., 3.201 str., CPK 185 str.).

Esant nurodytų aplinkybių visumai teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus ieškovei O. N. iš apelianto priteistinos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtos rašytiniais įrodymais pagrįstos 750 Lt (t. y. 217,22 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-27 sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti ieškovei O. N. iš atsakovo A. N. 217,22 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas              Alvydas Žerlauskas             

Kolegijos teisėjai              Žydrūnas Bertašius

              Albina Pupeikienė