KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant Ievai Einorytei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Kauno energija“ atstovei Renatai Ragėnei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui P. B., trečiajam asmeniui „Kauno Guoda“ dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 48.442,35 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 1.453,00 Lt žyminį mokestį, 5,90 Lt už duomenų gavimą (b.l. 4-6).

Ieškovas ieškinyje ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas tiekia šilumą administraciniam pastatui su gyvenamuoju butu, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas). Pastatas nuosavybės teisėmis nuo 2009-06-23 iki 2014-01-27 priklausė atsakovui. Šiame Pastate atsakovas yra deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą. Ieškovas šiuo adresu atsakovui tiekė šilumą, tačiau atsakovas už patiektą šilumą laiku neatsiskaitė, dėl to laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-08-12 susidarė 48.442,35 Lt skola. 2012-11-15 į ieškovą raštu Nr. 01-3994 kreipėsi UAB „Kauno Guoda“, prašydamas sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, adresu Savanorių pr. 352, Kaune, tuo pagrindu, kad tretysis asmuo 2012-10-01 panaudos sutarties pagrindu pradėjo naudotis Pastato patalpomis. Kadangi ieškovas teikia viešąsias paslaugas ir turi prievolę sutartį sudaryti su visais besikreipiančiais asmenimis (CK 6.383 str. 3 d. ir CK 6.161 str.), todėl 2013-03-27 raštu Nr. 20-1769 „Dėl sutarties pasirašymo“ ieškovas pakvietė tretįjį asmenį atvykti pasirašyti Šilumos vartojimo-pirkimo pardavimo sutarties. Tretysis asmuo Šilumos vartojimo-pirkimo pardavimo sutarties individualiai aptartomis sąlygomis nepasirašė ir į ieškovą daugiau nesikreipė, t. y. daugiau su ieškovu nekontaktavo, jokio mokesčio už šilumą nėra sumokėjęs, todėl jokie šilumos pirkimo-pardavimo santykiai tarp ieškovo ir trečiojo asmens nesusiklostė. Nesant susitarimo, jog būtent nuomininkas (tretysis asmuo) taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, atsižvelgiant į šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias CK normas, LR Šilumos ūkio įstatymą, LR Energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155 patvirtintą Šilumos pirkimo-pardavimo standartinių sąlygų aprašą, kitas specialiąsias teisės normas, šilumos pirkimo-pardavimo santykių šalimis laikomas šilumos tiekėjas (ieškovas) ir Pastato savininkas (atsakovas) - šilumos vartotojas. Pažymėjo, kad nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju (ieškovu) dėl šilumos tiekimo atsakovui nuosavybės teise priklausančiam Pastatui, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas tarp šilumos tiekėjo (ieškovo) ir Pastato, į kurį tiekiama šiluma, savininko (atsakovo) nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tiekimo tinklų datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Atsakovas Pastato panaudos sutarties Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke duomenų neįregistravo, todėl atsižvelgiant į CK 6.629 str. 2 d., kad panaudos sutarčiai taikomos CK 6.478 str. 2 d. nuostatos, kuriose nustatyta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, todėl negalima remtis šia sutartimi. Neatsiskaitant už šilumą, ieškovas 2013-10-28 raštu Nr. 20-6348 įspėjo atsakovą apie susidariusią skolą už Pastatui tiektą šilumą ir prašė ją apmokėti, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Ieškovas papildomuose paaiškinimuose (b.l. 61-63) nurodė, kad sutinka, jog tarp jo ir trečiojo asmens galėjo būti sudaryta sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo sutarties nepasirašė, į rašytinį ieškovo kreipimąsi atvykti sudaryti tokią sutartį taip pat nereagavo, už pateiktą šilumą nėra nei vieno trečiojo asmens mokėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta (konkliudentiniais veiksmais). Atvirkščiai, nesant susitarimo, jog būtent trečiasis asmuo taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, atsižvelgiant į šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas, šilumos pirkimo-pardavimo santykių šalimis nagrinėjamoje byloje yra šilumos tiekėjas (ieškovas) ir Pastato savininkas (atsakovas) - šilumos vartotojas. Ieškovas, gavęs trečiojo asmens prašymą savo sistemoje suvedė duomenis šilumos pirkimo-pardavimo sutarčiai pasirašyti, todėl sąskaitos buvo automatiškai formuojamos trečiojo asmens vardu, tačiau siunčiamos Pastato adresu, kuriame yra įregistruota ir atsakovo gyvenamoji vieta. Pabrėžė, kad šildant Pastatą naudą gauna būtent atsakovas, kaip Pastato savininkas, todėl jis turi pareigą domėtis jam nuosavybės teise priklausančiu daiktu, įskaitant nuomininko (trečiojo asmens) įsipareigojimų, tarp jų - mokesčių mokėjimo bei sutarties su šilumos tiekėju sudarymo, vykdymu. Toks atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko (bonus pater familias) elgesio reikalavimų. Atsakovas negali jam priklausančios pareigos rūpintis savo daiktu perkelti kitai šaliai, t. y. ieškovui. Nesutinka su atsakovu teiginiais, kad pagal LR Šilumos ūkio įstatyme pateiktą šilumos vartotojo apibrėžimą Pastato savininkas savaime netampa ir Šilumos vartotoju, kadangi Šilumos vartotojais yra šildymo prietaisų naudotojai, su kuriais yra sudaromos šilumos pirkimo-pardavimo sutartys. Kadangi LR Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 45 d. pateikta sąvoka - Šilumos vartotojas (vartotojas) - juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, siejama ne su prietaisų naudojimu, o su jų nuosavybės teise, t. y. įstatyme nustatyta, kad šilumos vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio (patikslinta, jog naudojami) prietaisai prijungti prie sistemos. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis matyti, kad Atsakovas Pastato savininku yra nuo 2009-06-23, todėl akivaizdu, jog šioje byloje negali būti taikoma atsakovo cituojama LAT 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012.

Atsakovas P. B. atsiliepime (b.l. 46-50) nesutiko su ieškovo reikalavimu, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad, nors laikotarpiu nuo 2009-06-23 iki 2013-12-30 ir buvo įgijęs nuosavybės teises į Pastatą, tačiau faktiškai šiuo Pastatu visą laiką naudojosi kiti asmenys, savanoriškai prisiėmę įsipareigojimus savo vardu mokėti visus Pastato eksploatavimo mokesčius, tame tarpe ir mokestį AB „Kauno energija“ už šildymo tiekimą. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys, pagal kuriuos nuo 2008-12-01 Pastato registro įraše yra įregistruotas juridinis faktas apie 2008-11-26 sudarytą nuomos sutartį Nr. V4-3 su nuomininku UAB „Vardona“, 2012-10-01 buvo sudaryta panaudos sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Kauno Guoda“. Be to, nuo tada, kai tapo Pastato savininku, niekada nebuvo sudaręs jokios rašytinės šilumos - energijos pirkimo-pardavimo sutarties su AB „Kauno energija“, taip pat niekada nebuvo supažindintas su tokio pobūdžio sutarties standartinėmis sąlygomis, o tai rodo, kad ieškovas nelaikė atsakovo atsakingu už šilumos energijos vartojimą Pastate. Teigia, jog prievoliniai teisiniai santykiai dėl skolos už šilumos energijos tiekimą susiklostė ne tarp atsakovo ir ieškovo, o tarp ieškovo ir asmens, kuris faktiškai naudojosi šiomis paslaugomis. Tai patvirtina prie ieškinio pačios ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. PVM sąskaitos faktūros, išrašytos nuo 2012-11-30, mokėtoju, nurodant UAB „Kauno Guoda“, mokėtojo kodas - 1824100. Ieškovas PVM sąskaitą faktūrą Nr. 130800000648, kurioje mokėtoju nurodytas atsakovas (mokėtojo kodas - 1838600), yra išrašė tik vieną kartą ir tik po to, kai jau susidarė 48.409,16 Lt skola pagal anksčiau išrašytas PVM sąskaitas faktūras kitam mokėtojui. Tokiu būdu visa kito mokėtojo skola vienašališkai bei nesant jokio teisinio pagrindo ieškovo iniciatyva buvo perkelta atsakovui. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2012-10-01 buvo sudaryta panaudos sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Kauno Guoda“. Ši panaudos sutartis buvo pateikta AB „Kauno energija“, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog šioje ginčo situacijoje negalima remtis minėtu sandoriu, nors jis ir buvo žinomas ieškovui nuo 2012-11-15. Pažymėjo, jog Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 19.2 punktas reglamentuoja, jog šilumos tiekėjui būtina pateikti teisėtą pagrindą naudotis Pastato savininko turtu patvirtinančius dokumentus, tačiau nenurodyta, jog jie privalo būti įregistruoti viešame registre. 2012-10-01 Panaudos sutarties 10.4, 11.2, 11.3 punktuose su panaudos gavėju UAB „Kauno Guoda“ susitarė dėl to, kad būtent UAB „Kauno Guoda“ savo vardu sudarys sutartį su AB „Kauno energija“ dėl teikiamų paslaugų bei mokės visas Pastato eksploatacines išlaidas, tame tarpe ir mokesčius už šildymą. Tokio pobūdžio panaudos sutartis ieškovui buvo tinkamas pagrindas laikyti UAB „Kauno Guoda“ šilumos vartotoju, kadangi, kaip jau buvo minėta aukščiau, būtent šiam asmeniui buvo adresuotos išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Be to, jokios rašytinės sutarties ieškovas, 2012-11-15 gavęs UAB „Kauno Guoda“ prašymą, net nepasiūlė šiai bendrovei sudaryti, dėl ko darytina išvada, jog laikė jo pateiktus dokumentus tinkamu pagrindu nustatyti mokėtoju už Pastato šildymą būtent UAB „Kauno Guoda“. Raštas, adresuotas UAB „Kauno Guoda“, dėl rašytinės sutarties pasirašymo ieškovės buvo parengtas tik 2013-03-027, nors sąskaitos šio mokėtoju vardu buvo išrašomos jau nuo 2012 m. lapkričio mėnesio. Akivaizdu, jog šie duomenys leidžia spręsti, kad AB „Kauno energija“ ir UAB „Kauno Guoda“ konkliudentiniais veiksmais sudarė susitarimą, pagal kurį šilumos energijos pirkimo -pardavimo sutarties šalimi laikytinas Pastato panaudos gavėjas, kuris turi sumokėti už faktiškai sunaudotą šilumos energiją. Pastebėjo, kad ieškovas nenurodė, kokiais veiksmais nuo 2012-10-01 atsakovas išreiškė savo valią sudaryti Pastato šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, todėl akivaizdu, jog nei rašytinė šilumos pirkimo - pardavimo sutartis, nei pagal standartines sąlygas konkliudentiniais veiksmais išreikšta šilumos pirkimo - pardavimo sutartis tarp ieškovo (šilumos tiekėjo) ir atsakovo (Pastato savininko) niekada nebuvo sudaryta. Ieškovo pasiūlymas dėl Pastato šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo buvo parengtas tik 2013-08-14, kai tuo tarpu prašoma iš atsakovo priteisti skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-08-12. Šios aplinkybės liudija akivaizdų ieškovo piktnaudžiavimą, siekiant nepagrįstai kito asmens skolą perkelti atsakovui, nors jokie prievoliniai teisiniai santykiai tarp atsakovo ir ieškovo minėtu laikotarpiu nebuvo susidarę. Pažymėjo, jog pagal šiuo metu galiojantį LR Šilumos ūkio įstatymą šilumos vartotojo sąvoką apibrėžiama taip: „Šilumos vartotojas (vartotojas) - juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų“. Todėl mano, kad pagal šį įstatymą Pastato savininkas savaime netampa ir Šilumos vartotoju, kadangi Šilumos vartotojais yra šildymo prietaisų naudotojai, su kuriais yra sudaromos šilumos pirkimo - pardavimo sutartys. Taip pat ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155 patvirtintame Šilumos pirkimo - pardavimo standartinių sąlygų aprašo 5 punkte numatyta, jog šilumos vartojimo sutarties šalys yra šilumos tiekėjas ir šilumos vartotojas (nenurodyta, jog tai yra Pastato savininkas). Todėl savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybės teise priklausantį Pastatą tiekiamą šilumą negali būti a priori siejama tik su jo priklausymo nuosavybės teise faktu. Mano, kad jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, o už susidariusį įsiskolinimą turėtų atsakyti tretysis asmuo UAB „Kauno Guoda“.

Tretysis asmuo UAB „Kauno Guoda“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 82).

Ieškinys tenkintinas.

              Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovui P. B. nuo 2009-06-23 iki 2014-01-27 nuosavybės teise priklausė ginčo Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-11). Pastate nuo 2009-04-10 buvo deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta (b.l. 12). 2012-10-01 atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Kauno Guoda“ sudarė neterminuotą Pastato panaudos sutartį (b.l. 14-16). Tretysis asmuo 2012-11-15 prašymu dėl Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo kreipėsi į ieškovą AB „Kauno energija“ (b.l. 13). 2013-03-27 ir 2013-08-14 raštais ieškovas prašė tretyjį asmenį atvykti pasirašyti Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 18-19). Ieškovas ir tretysis asmuo Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-08-12 susidarė 48.442,35 Lt skola už Pastatui suteiktą šilumą (b.l. 20-28). Atsakovas 2013-10-28 raštu buvo įspėtas dėl skolos už šilumą apmokėjimo, tačiau skolos nepadengė iki šiol.

              Ieškovas kreipėsi su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš Pastato savininko – atsakovo – skolą už patiektą šilumą. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog skola už šilumą turėtų būti priteista iš skolos susidarymo metu panaudos teise Pastatą valdžiusio trečiojo asmens.

              Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams taikytinos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio („Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“) normos ir specialiosios normos - LR Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys teisės aktai. Vadovaujantis CK 1.71 str. ir 6.384 str. normomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 str. 1 d. taip pat numato, kad sutartis yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų, todėl atsakovas P. B. tapo šilumos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi nuo Pastato įsigijimo.

              LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad šilumos pirkimo - pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 d. standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo - pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26 p., 27 p. numato, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų.

              Civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas – šilumos tiekėjas, patalpų savininkas (nuomotojas) ir nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (LAT 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012).

              Šioje byloje nagrinėjamu atveju skolos susidarymo laikotarpiu Pastatu panaudos sutarties pagrindu naudojosi tretysis asmuo UAB „Kauno Guoda“, tačiau šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens nebuvo sudaryta. Įvertinus aukščiau nurodyta teisinį reglamentavimą ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t.y. tiekėjo ir Pastato savininko – vartotojo. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita.

              Ieškovas iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio PVM sąskaitas faktūras apmokėti išrašydavo trečiajam asmeniui (b.l. 20-28). Atsakovui PVM sąskaita faktūra 48.442,35 Lt skolai už šilumos energiją buvo išrašyta 2013 m. rugpjūčio mėnesį (b.l. 29-31). Atsakovas šiomis aplinkybėmis, t.y., kad sąskaitos už šilumos tiekimą skolos susidarymo laikotarpiu buvo išrašomos ne atsakovui, grindžia savo nesutikimo su ieškiniu motyvus, laiko, kad atsakingas už skolos susidarymą yra Pastatu naudojasis tretysis asmuo, kurį ieškovas, išrašydamas sąskaitas už tiekiamą šilumos energiją ir laikė teisėtu Pastato šilumos vartotoju. Šie atsakovo motyvai vertintini, kaip nepagrįsti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas ir tretysis asmuo, sudarydami Pastato panaudos sutartį susitarė, kad tretysis asmuo sudarys šilumos energijos tiekimo sutartį ir mokės už šilumą (Panaudos sutarties 11.2., 11.3. p., b.l. 15). Taigi tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiklostė sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsirado sutartinės prievolės, t.y. atsakovui atsirado teisė reikalauti tretyjį asmenį vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kaip pats atsakovas atsiliepime patvirtino ir kaip tai matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l. 7-11), Panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 6.478 str. 2 d. (CK 6.629 str. 2 d.). Atsakovo teiginiai, jog ieškovui buvo žinoma apie Pastato Panaudos sutarties sudarymą, nepaneigia atsakovo, kaip pastato savininko, atsakomybės už suteiktos šilumos energijos apmokėjimą. Atsakovas turėjo pareigą domėtis, ar yra įvykdytos Panaudos sutarties sąlygos ir dėl jų netinkamo vykdymo kreiptis į tretyjį asmenį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyti atsakovo veiksmai, t.y. neveikimas, neatitinka vidutiniškai apdairiam asmeniui keliamus reikalavimus. Pažymėtina, kad tretysis asmuo pats 2012-11-15 kreipėsi dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau, nors ir buvo ieškovo raginamas, jos taip ir nesudarė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tretysis asmuo pareigą mokėti už Pastatui tiekiamą šilumą turėjo tik Panaudos sutarties pagrindu, su ieškovu šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Vien tai, kad tretysis asmuo buvo pateikęs prašymą dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jo vardu buvo išrašomos sąskaitos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais.

Taigi atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu buvo šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, tretysis asmuo, Pastatą valdęs panaudos teise, nesudarė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu, todėl už skolą, atradusią dėl Pastatui suteiktos šilumos, atsakingu laikytinas atsakovas, ieškinys tenkintinas, kaip teisėtas, pagrįstas ir įrodytas (CPK 3 str. 1 d., 185 str.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1.453,00 Lt žyminį mokestį, 5,90 Lt už duomenų gavimą (b.l. 34-38), 50,00 Lt už dokumentų įteikimą per antstolį (b.l. 78) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Iš atsakovo valstybei priteistinos 24,00 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 259 - 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Kauno energija“, į.k. 235014830, 14.029,87 EUR (keturiolika tūkstančių dvidešimt devynis eurus, 87 euro ct – 48.442,35 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 437,01 EUR (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus, 01 euro ct – 1.508,90 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6.95 EUR (šešis eurus, 95 euro ct – 24,00 Lt) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (už išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                          Virginija Simanavičienė