Civiline byla Nr. 2-192-286/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
42.11.3.; 116.4.

IGNALINOS RAJONO APYLINKES TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2008 m. spalio 2 d.
Ignalina
Ignalinos rajono apylinkes teismo teisejas Kestutis Rimkus, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant ieškovei J.M.B., ieškoves atstovui advokatui Nerijui Katiliui, atsakovui V.D., atsakovu atstovui advokatui Pauliui Svirskiui, viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal J.M.B.(B.) ieškini V.D. ir B.D. del sandorio pripažinimo negaliojanciu, tretysis asmuo notare R.S., ir
n u s t a t e :
Ieškove J.M.B. praše ieškini patenkinti - pripažinti negaliojancia 2005 m. sausio 12 d. žemes sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarti Nr. 2-525, sudaryta su atsakovu, ab initio ir, pritaikius restitucija, gražinti jai 154/1239 dali žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini). Patikslintame ieškinyje ieškove prašo pripažinti negaliojancia 2008 m. vasario 13 d. sutarti, sudaryta tarp V.D. ir B.D., dalyje, pagal kuria aukšciau mineta žemes sklypo dalis asmenines nuosavybes teise atiteko B.D. Taip pat prašo priteisti iš atsakovu bylinejimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2002 metais iš atsakovo tevo V.D. isigijo 12,39 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini). Investuodama SAPARD lešas, ant žemes sklypo state pastatus, irenginius. 2005 metu pradžioje atsakovas papraše parduoti jam neužstatyta žemes sklypo dali. Ji pasiule atsakovui pirkti 1,5400 ha dydžio žemes sklypa, kuri užima pievos. Atsakovas pasikviete matininke A.R., kuri pažymejo parduodamo žemes sklypo dali. 2005-01-12 ji su atsakovu sudare žemes sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarti, kurioje nebuvo apspresta naudojimosi žemes sklypu tvarka. Šios sutarties paruošime dalyvavo jos advokatas. Šalys susitare, kad naudojimosi tvarka bus apspresta kitu susitarimu po to, kai atsakovas iregistruos Registre savo nuosavybe. Ji tokiame atsakovo pasiulyme neižvelge jo ketinimu užvaldyti jai priklausanciu statiniu dali, nes iki sandorio sudarymo buvo apsprestos parduodamo sklypo ribos, pažymeti taškai. Prie sutarties pridetame plane buvo pažymetas parduodamas žemes sklypas, kuriame nebuvo jokiu pastatu, todel jai buvo aišku, kad atsakovas pastatu neperka. Po sklypo pardavimo ji užmiršo apie papildomos sutarties sudaryma, nes tas klausimas jai visai nerupejo, kol neatsirado problemu santykiuose su atsakovu. Veliau ji daug kartu žodžiu ragino atsakova sudaryti sklypo naudojimosi tvarka, kaip buvo numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje, taciau atsakovas venge tai padaryti, o galiausiai atsisake. Ji nebutu pasirašiusi sutarties, jei butu žinojusi, kad atsakovas vengs sudaryti penktame punkte numatyta susitarima del naudojimosi tvarkos. Raštu ji jam nieko neraše. Tada paaiškejo, kad jis pretenduoja i visame jai priklausanciame žemes sklype esanciu pastatu dali. Tai ir buvo atsakovo apgaule, iš anksto suplanuotas ir numatytas ketinimas, del ko pirkimo pardavimo sutartis turi buti pripažinta negaliojancia. Apgaule pasireiškia tuo, kad atsakovas nenori pripažinti, kokia sklypo dali jis nusipirko. Sutartis jos valia atitinka tame, kad atsakovas isigijo 1,54 ha žemes, tame tarpe 1,000 ha miško ir 0,54 ha pievos, be pastatu. Ta aplinkybe, kad šia pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo parduoti pastatai, patvirtina ir sutarties kaina – žeme parduota už 4000 Lt. Iš turto perdavimo-priemimo akto taip buvo aišku, kad atsakovas perka konkrecia 12,39 ha žemes sklypo dali - 1,54 ha. Po sutarties sudarymo atsakovas per trumpa laika iregistravo sutarti ir savo nuosavybe i 1,54 ha žemes sklypo dali, t.y., i žeme be pastatu. O dabar paaiškejo tikrieji atsakovo ketinimai - jis pretenduoja i pastatu dali, kurie priklauso jai. Mano, kad Registru centras atsakovo vardu pastatu neiregistravo todel, kad tam nebuvo pagrindo, nes atsakovas žemes pirkimo–pardavimo sutartimi pastatu neigijo. Apie šia sutarti ji pati praneše SAPARD, nurodydama, kad dali sklypo pardave ir kad tai nesusije su pastatais, statytais už SAPARD lešas. Jeigu butu žinojusi, kad su šia sutartim pereina dalis pastatu, ji jos jokiu budu nebutu pasirašiusi, nes tai butu gresme del SAPARD lešu. Prieš sudarant 2005-01-12 sutarti, buvo parengti du sutarties variantai. Viename buvo numatyta, kad naudojimosi tvarka bus iforminta atskiru susitarimu, o kitame naudojimosi tvarka buvo nustatyta pacioje sutartyje. Ji pasirinko pirmaji varianta todel, kad viename sandoryje nesimatytu ir naudojimosi tvarka, ir sklypo verte. Apie ta sutarti kuri laika buvo pamiršusi, todel liko neužbaigtas procesas. Ji tame nemate jokios gresmes. Sudarant šia sutarti, jokios kalbos apie akciju pardavima nebuvo. Nupirktame žemes sklype atsakovas 2005 metais kažka state. Ji del statybu jam nereiške jokiu pretenziju. D. puikiai suprato, koki žemes sklypa isigijo, nes butent aptarta sklypa jie atsitvere tvora kaip savo. Su atsakovu ji turejo verslo plana - UAB „Miškiniškes“, kuri dabar priklauso jai. Pagal bendradarbiavimo sutarti jie dalinosi informacija, ieškojo klientu, keitesi patirtimi ir t.t. Bendra UAB buvo reikalinga del licencijos alkoholiniu gerimu pardavimui. Žino, kad dabar pagal santuokinio turto dalybu sutarti ginco sklypas asmenines nuosavybes teise priklauso atsakovei B.D.
Ieškoves J.M.B. atstovas advokatas Nerijus Katilius praše patenkinti ieškini. Paaiškino, kad jam yra teke dalyvauti sudarant gincijama sandori. 2005 metais ieškove ir atsakovas D. buvo UAB „Miškiniškes“ savininkai. Jis tada dalyvavo UAB „Miškiniškes“ steigime, teike šiai UAB teisines paslaugas, todel abu savininkai buvo jo klientai. Jie praše paruošti žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, kurios pagrindu butu parduota dalis sklypo. Prieš sutarties sudaryma atskiri žemes sklypai nebuvo suformuoti todel, kad tam nebuvo laiko, nes atidalinti du sklypus užtrunka apie metus laiko. Jis paruoše tokia sutarti, kurios 5-e punkte buvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Nepamena, kurios šalies iniciatyva tas punktas buvo pakeistas, nustatant, kad susitarimas del naudojimosi tvarkos bus sudaromas veliau. Nemato nieko blogo tame, kad naudojimosi tvarka butu aptarta atskiru susitarimu. Dabar iš ieškoves žino, kad šio pakeitimo iniciatorius buvo atsakovas. Del to sutartis tapo neapibrežta. Atsakovas Registru centre iregistravo nupirkta žemes sklypa savo vardu, o veliau kreipesi del pastatu iregistravimo, interpretuodamas, kad, nusipirkes dali žemes sklypo, jis tuo paciu igijo teise ir i nekilnojamaji turta, kuris yra ant bendro sklypo. Toks atsakovo elgesys patvirtina aplinkybe, kad atsakovas, sudarydamas ši sandori, iš anksto buvo suplanaves suklaidinti kita sandorio šali, sakydamas, kad veliau sudarys atskira susitarima del naudojimosi tvarkos, o veliau tokio susitarimo nesudare. Atsakovo apgavyste – tai sutarties 5-to punkto pakeitimas, kuris leidžia atsakovui laisvai interpretuoti sutarti ir sudaro prielaidas atsakovo svajoniu del pastatu isigijimo realizavimui. Jeigu atsakovas nebutu atlikes šiu veiksmu ir nebutu pradejes sakyti, kad igijo ir pastatu dali, tai iki šiol apgavystes nesimatytu. Atsakovas buvo nesažiningas sudarant sandori ir to pasekoje ieškove buvo iš esmes suklaidinta. Tokio suklaidinimo buvimas pagal civilinio kodekso 1-os knygos 91 straipsni leidžia gincyti ši sandori. Netiesiogiai aplinkybe, kad buvo parduotas konkretus žemes sklypas, patvirtina ir sandorio kaina. Sutartyje nurodyta, kad sklypo dalis parduodama už 4000 Lt, t.y., pagal tuo metu buvusia žemes ukio paskirties žemes rinkos kaina. Atstatomoji pastatu verte pagal Registru centro duomenis yra virš milijono litu, todel aišku, kad pakankamai dideles dalies šio turto negalima parduoti už 4000 Lt. Notaras, patvirtindamas ginco sutarti, turejo vadovautis Registru duomenimis, todel negalejo sudaryti susitarimo del naudojimosi tvarkos tol, kol neiregistruota pirkimo-pardavimo sutartis. Galbut, tuo ir pasinaudojo atsakovas. Dabar jis nori atimti iš ieškoves dali pastatu, kurie kainuoja virš milijono litu. Todel aišku, kad ieškove, sudarydama ginco sutarti, nedviprasmiškai suklydo, todel prašo pripažinti negaliojancia 2005-01-22 sudaryta sutarti Nr. 2-525 ir taikyti restitucija. Mano, kad gincas galetu buti užbaigtas taikos sutartimi, jeigu butu suformuoti du atskiri sklypai, kaip kad buvo susitarta šalims sudarant ginco sutarti. Pripažino, kad nusistatyti naudojimosi tvarka niekas netrukdo, taciau iš sutarties išbraukus nuostatas, apsprendžiancias konkrecia parduodamo žemes sklypo dali, atsiranda prielaidos gincyti faktini turta, kuris buvo parduotas pagal ta sutarti. I teisma del naudojimosi tvarkos nustatyto ieškove nesikreipe todel, kad pasirinko kita savo pažeistu teisiu gynimo kelia, nes 5-to punkto pakeitimo pasekoje atsirado prielaidos pradeti gincyti tai, kas buvo perkama pagal sutarti - ar verslas, ar tam tikra žemes sklypo dalis.
Atsakovas V.D. praše ieškini atmesti ir paaiškino, kad ieškove UAB „Miškininkes“ teisiniu reikalu tvarkymui pati pasirinko advokata N.Katiliu, kuriam tada abi šalys buvo lygios. Butent jis paruoše ginco sutarti ir be eiles pravede pas notare. Advokatas tvarke visus juridinius reikalus. Jis su ieškove tada Miškininkes kaime turejo bendra versla – UAB „Miškiniškes“, kurio 5 metus juridiškai pasidalinti negalejo del investuotu SAPARD lešu. Penktas ginco sutarties punktas ir buvo skirtas tam, kad pasidalinti versla – iš pradžiu nusipirkti dali žemes, o po 5 metu atidalinti kita turta. Tokia schema sukure advokatas N.Katilius. Todel, sudarant pirkimo-pardavimo sutarti, matininke A.R. nubraiže žemes sklypo ribas. Sutinka, kad notarei jie pateike žemes sklypo plana, kuriame buvo nubrežtos parduodamo žemes sklypo ribos ir išmatuotas jo plotas - apie pusantro hektaro. Šia sutartimi buvo siekiama, kad dalis akcijomis pasiskirstyto komplekso automatiškai pereitu jam. Sutarties kaina advokato N.Katiliaus patarimu buvo nurodyta 4000 Lt del to, kad nekristu i akis, jeigu kas nors prades tikrinti ar kažkuo dometis. Del nuosavybes i pastatus iteisinimo jis kreipesi i Registru centra 2007 metais, nes jie susipyko, ieškove pradejo jo neisileidineti, sake, kad cia viskas jos, net išstate saugos tarnyba. Jis neturejo tikslo nieko apgauti, nes kaip partneriu ju santykiai iki 2007 metu buvo geri. Ginco sutartimi jis turejo tiksla isigyti žemes dali kartu su pastatais. Sutarties 5-ta punkta ne jis sugalvojo, net nelabai supranta, kam jis reikalingas. Nesupranta ir kam reikejo konkretinti perkamo žemes sklypo ribas prie sutarties pridetame planelyje. Naudojimosi tvarka jam tada nerupejo, nes santykiai su ieškove buvo geri, verslas pletesi, veikla funkcionavo, visi labai daug dirbo. Gincijama sutartimi jie verslo pasidalinti negalejo, nes ieškove butu nusižengusi SAPARDo sutarciai, nors iš esmes ši sutartis ir yra verslo pasidalinimo sutartis. Ši sutartis jam buvo kaip garantija, kaip po penkiu metu jis taps akcininku. Tik po to, kai ieškove nuo jo atsiribojo saugos tarnyba, sakydama, kad viskas priklauso jai, jis pabande Registru centre isiregistruoti savo dali pastatu.
Atsakovu V.D. ir B.D. atstovas advokatas Paulius Svirskis praše ieškini atmesti ir priteisti atsakovo naudai iš ieškoves bylinejimosi išlaidas. Paaiškino, kad šalys vykde kaip tam tikra bendra veikla. Tarp ju buvo tam tikri susitarimai, tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Ta pripažino ir ieškove. Gincijama sutartis yra sudaryta abieju šaliu valia, abieju šaliu iniciatyva, nenaudojant jokios apgaules. Ja buvo siekiama iforminti tuos santykius, kurie buvo susikloste tarp šaliu iki sutarties pasirašymo. Tos sutarties esme buvo ta, kad atsakovui butu perleista dalis žemes ir dalis pastatu. Tuo metu tarp šaliu jokiu nesutarimu nebuvo. Ieškovas neturejo tikslo tycia klaidinti ieškove. Ieškove savo reikalavimu nepagrinde jokiais irodymais, trejus metus nereiške jokiu pretenziju del ginco žemes sklypo naudojimosi tvarkos, kurios nustatymu suinteresuoti ir atsakovai. Taip pat nurode, kad gincijamoje žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje neaptartas nuosavybes teises i jame esanciu pastatu perejimo klausimas, todel pagal Lietuvos Respublikos CK 6.395 str. atsakovui, kaip pirkejui, perejo nuosavybes teise i nupirktame žemes sklype esancius pastatus. Del šios aplinkybes ieškove nebuvo klaidinama, todel nera pagrindo teigti, kad atsakovas, sudarydamas žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, ja apgavo.
Tretysis asmuo Kauno rajono 1-ojo notaru biuro notare R.S. savo atsiliepime ieškini palaike. Nurode, kad šaliu pageidavimu sutarties, kuria prašoma panaikinti, tekste buvo konkretizuota, kas tiksliai yra perkama-parduodama, t.y., 1 ha miško ir 0,54 ha pievu. Šaliu pageidavimu sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad žemes sklypo naudojimosi tvarka šalys nusistatys atskiru susitarimu (5 punktas). Pastatu pirkimas-pardavimas nebuvo šios sutarties objektas. Pastatai nera žemes sklypo priklausinys ir ju perleidimas turi buti numatytas notarineje pirkimo-pardavimo sutartyje.
Ieškinys netenkintinas.
Patikslintame ieškinyje ieškove prašo pripažinti negaliojancia 2005 m. sausio 12 d. žemes sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarti Nr. 2-525, sudaryta tarp ieškoves ir atsakovo V.D., ab initio ir, pritaikius restitucija, gražinti jai 154/1239 dali žemes sklypo, esancio Ignalinos r., Miškininkes k., unikalus Nr. 4564-0001-0032, o atsakovui priteisti už šia sklypo dali sumoketus 4000 Lt. Ieškove nurodo, kad sudarant šia sutarti atsakovas ja apgavo, todel prašo pripažinti ja negaliojancia Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. 1 d. pagrindu.
Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. 1 d. nustatyta, kad del apgaules, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba del vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antraja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kuri asmuo del susidejusiu aplinkybiu buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis salygomis, gali buti teismo tvarka pripažintas negaliojanciu pagal nukentejusiojo ieškini. Šio straipsnio 5 dalyje išaiškinta, kad apgaule gali pasireikšti sandorio šalies tylejimu, t. y., aplinkybiu, kurias žinodama kita sandorio šalis nebutu sudariusi sandorio, nuslepimu, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sažiningumo principais, tos aplinkybes turejo buti atskleistos kitai šaliai, arba aktyviais veiksmais, kuriais siekiama suklaidinti kita sandorio šali del sandorio efekto, jo esminiu salygu, sandori sudarancio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitu esminiu aplinkybiu.
Ieškove ir atsakovas V.D. 2005 m. sausio 12 d. sudare žemes sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarti Nr. 2-525, pagal kuria ieškove už 4000 Lt pardave atsakovui 1,54 ha žemes sklypa iš 12,39 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini). Ta pacia diena sutarties šalys sudare sutartyje nurodyto 1,54 ha dydžio žemes sklypo perdavimo-priemimo akta (b.l. 11). Iš pirkimo-pardavimo sutarties pirmo punkto seka, kad parduodamas žemes sklypas susideda iš 1 ha miško ir 0,54 ha pievu. Ketvirtame sutarties punkte nurodyta, kad žemes sklypas preliminariai paženklintas, o pirkejas savo lešomis isipareigoja atlikti tiksliuosius geodezinius matavimus. Prie sutarties pridetas preliminarus žemes sklypo ribu planas (b.l. 188). Penktame sutarties punkte šalys susitare, kad sutartyje minimo žemes sklypo naudojimosi tvarka jos nustatys atskiru susitarimu po to, kai pirkejas iregistruos nupirkta žemes sklypo dali savo vardu. Iš treciojo asmens Kauno rajono 1-ojo notaru biuro notares R.S. atsiliepimo seka, kad šis punktas i sutarti buvo itrauktas abieju šaliu pageidavimu, t.y., ne viena iš šaliu šio punkto salygoms neprieštaravo. Tokiu budu, iš sutarties matyti, kad ieškove pardave atsakovui konkreciai aptarta dali jai priklausancio žemes sklypo, kurio naudojimosi tvarka susitare nustatyti atskiru susitarimu. Ir iš pažodinio sutarties teksto aiškinimo, ir iš ieškoves paaiškinimu akivaizdu, kad butent tokie tikrieji ieškoves ketinimai ir buvo. Kartu nera pagrindo abejoti ir atsakovo ketinimu šios sutarties pagrindu isigyti sutartyje nurodyta žemes sklypo dali. Tai patvirtina jo paties paaiškinimai, prie sutarties pridetas preliminarus žemes sklypo ribu planas, kuriame taškais 1-5, 16-19 pažymeta parduodama žemes sklypo dalis, VI Registru centro Utenos filialo pažymejimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre (b.l. 12-19), iš kurio seka, kad atsakovas 2005 m. sausio 26 d. gincijamos sutarties pagrindu iregistravo nuosavybes teises i 154/1239 dali žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), bei liudytojos matininkes A.R. parodymai, kuriuose ji patvirtino, kad preliminariame žemes sklypo ribu plane ji pažymejo parduodamos dalies ribas ir kad po žemes sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ruoše ieškovei ir atsakovui priklausancio žemes sklypo padalinimo i du atskirus sklypus dokumentus, kuriuos atidave atsakovui.
Šalys pripažino, kad iki 2007 metu rudens, t.y., iki santykiu tarp ju pablogejimo, ne vienai iš ju nerupejo žemes sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas. Pažymetina, kad ieškove visa ši laika naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, kuris dalyvavo gincijamos sutarties paruošime ir kuriam šaliu pasirašyta sutartis nekele abejoniu del teisetumo. Šios aplinkybes taip pat leidžia daryti išvada, kad gincijamos sutarties sudarymas šalis pilnai tenkino, ne viena iš ju nesijaute apgauta. Ieškove nurode, kad tariama apgaule iš atsakovo puses pastebejo tik tada, kai atsakovas kreipesi i VI Registru centro Utenos filiala, noredamas iregistruoti nuosavybes teises i ieškovei priklausanciu pastatu dali. Iš ieškoves ir jos atstovo paaiškinimu seka, kad tik tada ji suprato, jog sutarties 5-to punkto pakeitimas ir yra atsakovo apgavyste, nes mano, kad šio punkto atsiradimas sutartyje leidžia jam laisvai interpretuoti sutarti ir sudaro prielaidas jo svajoniu del pastatu isigijimo realizavimui. Taciau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakove ir po šios tariamos apgaules paaiškejimo nesieme jokiu veiksmu, kad butu realizuotas gincijamos sutarties penktas punktas. Ji nepateike jokiu irodymu, patvirtinanciu, kad ji kokiu nors budu bande su atsakovu nusistatyti gincijama sutartimi parduoto žemes sklypo naudojimosi tvarka. Iš mineto VI Registru centro Utenos filialo pažymejimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre seka, kad žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios nuosavybes teise. Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalines nuosavybes teises objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturciu sutarimu, o kai tokio sutarimo nera, tada valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturciu ieškini. Ieškove šia istatymo norma nepasinaudojo ir nesieke pasinaudoti. Del aukšciau išdestytu aplinkybiu teismas mano, kad pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. ir pripažinti atsakovo sutarties interpretavima kaip ieškoves apgaule nera, todel reikalavimas pripažinti negaliojancia ab initio 2005 m. sausio 12 d. žemes sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarti Nr. 2-525, sudaryta tarp ieškoves ir atsakovo, netenkintinas. Del šios priežasties netenkintinas ir reikalavimas pripažinti negaliojancia 2008 m. vasario 13 d. sutarti, sudaryta tarp atsakovu V.D. ir B.D., dalyje, pagal kuria mineta žemes sklypo dalis asmenines nuosavybes teise atiteko B.D.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 str. atsakovo turetos 2950 Lt išlaidos advokato pagalbai apmoketi priteistinos iš ieškoves. Be to, pagal CPK 96 str. 1 d. iš atsakovo i valstybes biudžeta turi buti priteistos 75,60 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu.
Remdamasis tuo, kas išdestyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 98, 142, 185, 259, 265, 270, 797 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškini atmesti.
Priteisti atsakovo V.D. naudai iš ieškoves J.M.B. 2950 Lt (du tukstancius devynis šimtus penkiasdešimt litu) išlaidu advokato pagalbai apmoketi.
Priteisti iš ieškoves J.M.B. i valstybes biudžeta 75,60 Lt (septyniasdešimt penkis litus 60 ct) pašto išlaidu.
Sprendimui isiteisejus, panaikinti laikinaja apsaugos priemone, taikyta Ignalinos rajono apylinkes teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartimi, kurios pagrindu areštuota V.D. priklausanti 154/1239 dalis 12,39 ha dydžio žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) (turto arešto Nr. 1108000132).
Isiteisejusio sprendimo nuoraša išsiusti turto arešto aktu registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo gali buti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skunda Ignalinos rajono apylinkes teismui.
Teisejas Kestutis Rimkus