Civilinė byla Nr. 2-1106-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00509-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.

              (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų K. V. ir G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo G. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-828-413/2017 pagal ieškovų K. V. ir G. V. ieškinį atsakovams L. J. ir R. J. dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovai K. V. ir G. V. 2016-04-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti neteisėtu sutarties pažeidimu atsakovų L. J. ir R. J. vienašališkai įvykdytą 2006-06-06 taikos sutarties, patvirtintos Kauno apygardos teismo 2008-06-10 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-588-601/2008, vykdymo sustabdymą ir atsisakymą vykdyti taikos sutartį; 2) priteisti ieškovams iš atsakovų dėl taikos sutarties nevykdymo 115 848 Eur dydžio turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovas G. V. 2017-03-21 pateikė teismui prašymą ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą arba įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) Šį prašymą grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl atsakovų vienašališkai įvykdyto turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo mainų sutartimi bei siekiu išvengti galimo atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo tretiesiems asmenims. Ieškovas nurodė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo dalyje dėl nuostolių bei žalos atlyginimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2017-04-04 nutartimi ieškovo G. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovai įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nutarė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Teismas įvertino ieškovo G. V. poziciją, kad dėl atsakovų nesąžiningumo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), galimo perleidimo. Ieškovas nepateikė ir jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo prielaidas, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekiant sukliudyti tikėtinai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymą (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip, be to, šalys civiliniame procese yra lygios, taigi vien ieškinio pateikimas, kartu nepateikus bent preliminarių įrodymų apie galimą vengimą ateityje vykdyti teismo sprendimą arba atlikti veiksmus, siekiant sumažinti galimybes jį įvydyti, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas pažymėjo, kad nors iš atsakovų prašoma priteisti suma jiems, kaip fiziniams asmenims, laikytina didele, tačiau naujausioje Lietovos apeliaicinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar reikalavimo suma yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl vien didelė ieškinio suma taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovai K. V. ir G. V. atskirajame skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017-04-04 nutartį ir taikyti atsakovų L. J. ir R. J. nekilnojamajam turtui laikinąsias apsaugos priemones, nekilnojamojo daikto areštą.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į vieno iš atsakovų – R. J. – atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus, kad atsakovai neketina perleisti jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto tretiesiems asmenims. Teismas neįvertino, kad atsakovė L. J. nėra pateikusi jokių prieštaravimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2. Teismas netinkamai įvertino atsakovas R. J. 2017-03-21 atsiliepimo deklaratyvų turinį (ne)sąžiningumo ir savanaudiškumo aspektais, neatsižvelgė į atsakovų elgesį ir jų įvykdytų veiksmų visumą. 
3. Teismo išvada, kad ieškovai neįrodė faktinės aplinkybės dėl atsakovų įvykdyto turto, esančio  (duomenys neskelbtini), faktinio perleidimo tretiesiems asmenims, nepagrįsta. Šią aplinkybę, kad turtas perleistas mainų sutartimi, atsižvelgiant išimtinai į atsakovų šeimos poreikius, pripažįsta ir patys atsakovai, tačiau tokie mainai pažeidė teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytas sąlygas.
9. Atsakovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos teismo 2017-04-04 nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovų reikalavimas yra piniginis, todėl jo vykdymas galės būti nukreiptas į atsakovų turtą, o atsakovai neketino ir neketina perleisti savo turto tretiesiems asmenims. Taigi nėra ir grėsmės galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
2. Ieškovai nepagrindė aplinkybių, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, o teiginiai apie galimą grėsmę yra deklaratyvūs. Vien ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimas, nepateikus įrodymų bei argumentų, leidžiančiu pagristai manyti, kad atsakovai galimai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybę įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Pateikti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisė, o ne pareiga, todėl jo nepateikimas nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė L. J. sutinka su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ar dėl to gali kilti pagrįstų abejonių dėl sprendimo įvykdymo grėsmės.
4. Atskirasis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios bus vertinamos sprendžiant ginčą iš esmės, todėl atitinkami argumentai yra atmestini. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, neatlieka įrodymų vertinimo ir nepasisako dėl ginčo esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad net jei nurodytos aplinkybės ir būtų vertinamos, ieškovai neteisingai interpretuoja situaciją ir iškraipo faktus.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė pirmosios sąlygos buvimą ir šalys to neginčija. Apeliantai savo nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi grindžia tik argumentais, sietinais su antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustatymu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, įvertina skundžiama nutartimi padarytų išvadų pagrįstumą tik grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimo aspektu (CPK 320 str., 338 str.).
12. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai teismui pateikiama kokių nors duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, jų elgesį ar ketinimus. Teismų praktikoje formuojami tokie nesąžiningo elgesio kriterijai: atsakovas gali paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo; atsakovas jau ėmėsi veiksmų, liudijančių apie jo ketinimus vengti sprendimo įvykdymo. Šis sąrašas, be kita ko, nėra baigtinis, o ieškovai turi diskrecijos teisę realios grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą įrodinėti bet kokiomis aplinkybėmis ar įrodinėjimo priemonėmis.
13. Faktą, kad konkrečiu atveju iškyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti tas dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju tokia įrodinėjimo pareiga teko pačiam apeliantui G. V., beveik po vienerių metų nuo apeliantų inicijuoto teisminio ginčo pradžios pateikusiam prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams nustatymo (CPK 12 str., 178 str.). Tačiau apeliantai šią jiems patiems tenkančią procesinę pareigą dėl bylos nagrinėjimo eigoje atsiradusio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio nepagrįstai siekia perkelti atsakovams. Tokią išvadą leidžia padaryti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas R. J., atsiliepime į atitinkamą apelianto prašymą neigdamas grėsmę sprendimo neįvykimui, kartu su šiuo atsiliepimu nepateikė įrodymų, jog jis iš tiesų neketina perleisti tretiesiems asmenis jam priklausančio nekilnojamojo turto, įgyto mainų sutarties pagrindu. Aptarti skundo argumentai, kaip aiškiai neatitinkantys įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės situacijose, kuomet yra kreipiamasi į teismą su prašymu dėl asmenų teises itin varžančių priemonių (turto arešto) nustatymo, nesuponuoja vertinimo, kad teismas šį klausimą išsprendė neteisingai.
14. Kita apeliantų atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, t. y. kad atsakovė L. J. nepateikė atsiliepimo į apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra teisiškai reikšminga ir pati savaime taip pat negali patvirtinti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Nepasinaudojimas procesine teise raštu atsikirsti į tokio pobūdžio prašymą, juolab kai tai padaro vienas iš procesinių bendrininkų (CPK 43 str., 44 str. 3 d.), nereiškia turimų ketinimų perleisti turtą (iš esmės šeimos gyvenamąją patalpą), turint tikslą išvengti atsiskaitymo su apeliantais.
15. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017).
16. Esminis apeliantų motyvas, kodėl teismas turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui, yra tai, kad atsakovai gali jį perleisti. Šia savo poziciją apeliantai grindžia faktu, kad kartą nesąžiningai ir neteisėtai perleidę nekilnojamąjį turtą atsakovai gali bandyti jį perleisti ir vėl, šį kartą bandydami išvengti galimai apeliantams palankaus teismo sprendimo vykdymo.
17. Nagrinėjamos bylos medžiaga, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie kitus šalių teisminius ginčus (CPK 179 str. 3 d.) leidžia įsitikinti, kad šalys jau dešimtmetį nesutaria dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi, valdymo ir disponavimo, kyla ginčų ir dėl 2008-06-10 teismo nutartimi patvirtintos jų taikos sutarties dėl šio turto pardavimo bei padarinių, jeigu turtas iki atitinkamos datos nebūtų parduotas už atitinkamą kainą,  vykdymo. Iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad ir toliau besitęsiant šalių ginčams atsakovai, siekdami sumažinti namo išlaikymo kaštus, ginčo turto dalį išmainė į kitą nekilnojamąjį turtą, kuris, atsakovų teigimu, labiau atitiko jų šeimos poreikius, o apeliantai pasiūlymo išmainyti neparduotą turtą į du butus atsisakė.
18. Nurodytos turto perleidimo pagal atlygintinį sandorį aplinkybės nesudaro prielaidų atsakovų elgesį pripažinti nesąžiningu veikimu, tikslingai nukreiptu išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo dėl nuostolių atlyginimo įvykdymo, ir dėl to areštuoti jiems priklausantį turtą ar pinigines lėšas. Klausimas, ar mainų sandoris buvo sudarytas laikantis teisės aktuose ir taikos sutartyje nustatytų reikalavimų, galėtų būti sprendžiamas tik bylą nagrinėjant iš esmės. Ar tokie reikalavimai yra (bus) pareikšti, iš atskirajam skundui nagrinėti suformuotos bylos negalima nustatyti. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esanti procesinė bylos informacija patvirtina, kad yra sprendžiamas apeliantų patikslinto ieškinio priėmimo klausimas, pirmosios instancijos teismas yra nustatęs terminą jo trūkumams ištaisyti, o apeliantai (ieškovai) tokią nutartį yra apskundę atskiruoju skundu, kuris dar nėra išnagrinėtas.  
19. Konstatavus, kad tarp šalių yra kilęs ilgai besitęsiantis ginčas, kuriame kiekviena šalis savo poziciją dėl antrosios šalies atliktų ar neatliktų veiksmų interpretuoja tik sau palankia linkme, nėra pagrindo spręsti apie vienos iš šalių (atsakovų) nesąžiningumą, keliantį realią grėsmę nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad  pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra nustatytas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 metų balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Dalia Kačinskienė