Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [AN2.6.-39-801-2012].doc
Bylos nr.: AN2.6.-39-801/2012
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

     Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2.6.-39-801/2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-06293-2011-6

     Procesinio sprendimo kategorija

(S)

45.4.4; 45.4.5; 45.4.7; 52.3; 60; 70.

 

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

 

2012 m.

balandžio 4 d.

Kaunas

 

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui adv. Jonui Kairevičiui, išnagrinėjusi E. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

 

n u s t a t ė :

E. Ū. 2011-09-12 d., apie 18.00 val., M. Gimbutienės g. 10, Kaune, vairavo transporto priemonę „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas tam teisės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį sugadino. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106; 231.1; 231.1; 234; 238 punktų reikalavimus.

E. Ū. kaltu dėl padarytų pažeidimų neprisipažino ir paaiškino, kad automobilio nevairavo, o už vairo sėdėjo jo draugas K. B.. Jis sėdėjo automobilio gale su D. G.. Tą automobilį nusipirko per internetinį skelbimą ir norėjo perparduoti K. B.. Nežino, kodėl protokolas surašytas jam, jis teisių neturi, ir K. B. neturėjo teisių. Policijai jis pasakė, kad nevairavo ir nurodė, kas vairavo. Automobilis priklausė J. N.. Buvo padarytas įvykis. Policijai nepranešė, nes buvo išsigandęs, bijojo. Jį apkaltino K. B. ir visi žmonės iš jo pusės. Su K. B. buvo tik pažįstami. Pirko automobilį per internetinį skelbimą, norėdamas užsidirbti pinigų. Dėl perpardavimo jau su K. B. buvo sutaręs. Ir prieš įvykį K. B. jau buvo vairavęs tą automobilį, jis su tuo automobiliu jau elgėsi kaip šeimininkas, kaip kad tai jau būtų jo nuosavybė. Tada jie važiavo iki Kauno marių. K. B. teisių neturi, jam irgi yra 16 metų. Automobilį kiek supranta, pirko važinėjimui. Tas žmogaus, iš kurio pirko, jam atvarė, o K. B. iki savo namų jį nusivairavo. SMS žinutėmis D. G. jam rašė ir pareiškė, kad policijai ir teismui davė melagingus parodymus. D. G. buvo jo panelė, su kuria po įvykio susipyko. N. R. su K. B. yra pora. D. G. ir K. B. yra pusbrolis ir pusseserė. Prašo nebausti, nes yra kaltas.

Liudytoja A. G. parodė, kad D. G. ir K. B. yra jos anūkai. Apie įvykį su automobiliu Mazda nežino nieko.

Liudytoja R. S. parodė, kad pardavinėja butą Gimbutienės gatvėje.  Buvo ten apie 18.30 val., K. B., R. G. ir dar viena panelė prie stovinčios mašinos. R. G. vaikščiojo, glostinėjo tą mašiną, o K. B. tai įsėsdavo, tai išlipdavo. Išėjusi apie 19.30 val. pamatė, kad jos mašina apgadinta, o tos mašinos jau nėra, aplink kurią jie ten vaikščiojo. Patyrė šoką. Po dviejų savaičių paskambino iš policijos ir pasakė, kad su ta mašina viskas gerai.. Tada E. Ū. nebuvo. Buvo K. B., R. G. ir kažkokia panelė. Gal jis ir buvo tame tarpe. Jaunimo buvo ne vienas ir ne du. Ir negali tvirtini, kad ten E. Ū. buvo. Ji ten negyvena. Jai atėjus, ta mašina buvo, o kai išėjo, jos nebebuvo. Jai pasakė, kad ten buvo Mazda automobilis, ant kurio buvo žalias lapas. Jai žala buvo padaryta, bet iš draudimo dar nieko negavusi.

Liudytoja D. G. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta – jis yra jos buvęs draugas, jų santykiai šiuo metu yra ne kokie, nebendrauja. Dėl ko yra pakviesta žino. E. Ū. turėjo Mazda 323, buvo išgėręs, atvažiavo į Petrašiūnus, nuvažiavo iki Kauno marių – buvo K. B., E. Ū., N. R. ir jis. Grįžo į kiemą, E. Ū. atsitrenkė į tos moters mašiną, susinervino ir išvažiavo iš įvykio vietos. Tai įvyko rugsėjo gale. K. B. su jais važiavo, sėdėjo gale su N. R., o ji sėdėjo keleivio pusėje, priekyje. K. B., E. Ū. irgi 16 metų ir N. R. yra po 16 metų. Ji yra iš jų vyriausia. Žino, kad vairuoti galima nuo 18 metų ir reikia turėti teises. Ji jam sakė, kad be teisių važinėti negerai, bet jis nepaisė jos žodžių. Po įvykio su E. Ū. žinutėmis susirašinėjo. Norėjo su juo rasti bendrą kalbą, kad susitaikytų ir pasiliktų draugais. Ji jam per žinutes pasakė, kad jis prisipažintų, kad tartųsi su ta moterimi, kad nebūtų jokių teismų. K. B. yra jos pusbrolis. Buvo policijoje, nes E. Ū. jai grasino, bet vėliau atšaukė pareiškimą, nes bijo E. Ū.. Pareiškime išdėstė, kad E. Ū. atvažiavęs vakare daužė jos duris, spardė į langus. Policijoje prašė nebetirti to įvykio, nes ji jo bijo, ji atsiėmė pareiškimą. Buvo tyrėja R.J. K., Žaliakalnio policijos nuovada. Tyrėjai apie vairavimą nekalbėjo. Dėl vairavimo sakė teisingus parodymus. Su E. Ū. susipyko dėl to, kad E. Ū. kaltina K. B., o K. B. kaltina E. Ū.. K. B. sako teisybę. Ji jam aiškino, kad reikia tai moteriai atlyginti, niekas jos neklausė, tai taip ir gavosi, kad iki teismų. Automobilis nebuvo parduotas K. B., pinigai nebuvo sumokėti – tą tikrai žino. Kai automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, vairavo E. Ū.. Apie šį įvykį su E. Ū. seserimi kalbėjo spalio pradžioje. Ir jai pasakė, kad vairavo K. B. vien dėl to, kad E. Ū. jai grasino. Bet iš tikrųjų vairavo E. Ū.. E. Ū. bijo, jis jai grasino ne pirmą kartą. Jie bendravo mėnesį. Iš pradžių viskas buvo gerai, o paskui bendravimas jau buvo ne koks. Jis atvažiuodavo pas ją ir viską jai pasipasakodavo -  kaip be teisių vairuoja, kad peilį nešiojasi. Jis ja pasitikėjo. E. Ū. seseriai pasakojo, kad vairavo K. B.. Ji prie E. Ū. pasakė, kad pasakys teisme, jog vairavo K. B. – ir taip pasakė vien todėl, kad jis nebegrasintų ir pas ją nevažiuotų. Ji tai vertina negerai, bet tuo metu buvo išsigandusi. Tai buvo realu, jis jai grasino ne pirmą kartą. Jis jai sakė „ar tu žinojau, kad žmonės nuo peilių greitai krenta“, atvažiavo pas ją, išsitraukė peilį ir pats jai sakė, kad turėjo mintį prieš ją ranką pakelti. Tai buvo jo žodžiai. Jis būdavo pas ją po keturias paras, gyveno pas ją – ir valgė, ir nakvojo. Jis pats pasiprašė pas ją pasilikti. Kai jie draugavo, ji jo nebijojo, nes jis jai niekada negrasindavo. Susipyko dėl šio įvykio, ir iki šio įvykio jis jai negrasino. Pradėjo grasinti, kai apkaltino, kad jis vairavo. Ji atvežė jam dokumentus. Skundėsi policijai, nes jis jai grasino nei vieną kartą. O paskui parašė, kad atsisako, nes jo bijo. Pareiškime neparašė, kad bijo. Parašė, kad ji pati viską sumaišė ir tuo metu nieko nebuvo, nes jo bijo. Ir parašė, kad buvo ne jis, kad suklydo. Parašė gal ir tiesą, nes pati nematė. Jis jos vienintelis priešas ir ji pagalvojo, kad ten jis buvo. Ar ten buvo tikrai jis, pasakyti negali. Ji dar nori vaikščioti ant žemės, tai nori pasakyti. Ji negali kaltinti pusbrolio, jei jis yra nekaltas. Jis to nepadarė. O jį kaltinti liepė E. Ū. grasinimai. Buvo ne vieną kartą jo skambučiai su grasinimais. Pusbrolio kaltinti neliepė niekas. Evaldo sesei nieko nesakė, su ja nesikalbėjo. Kalbėjosi apie eismo įvykį ir ji jai aiškiai pasakė, kad vairavo E. Ū.. Tyrėjai sakė, kad buvo autoįvykis.

Liudytojas V. Ū. parodė, kad yra E. Ū. tėvas. Sūnus tikrai yra nekaltas ir tos mašinos nevairavo. Rugsėjo 17 dieną pas juos į namus atvažiavo D. G., K. B., jos mama ir jo patėvis. D. G. pasivedė į šalį jo dukrą ir pasakė apie avariją, kad E. Ū. nekaltas, kad vairavo K. B.. O už K. B. atsakomybę prisiėmė jo patėvis. K. B. pradėjo pasakoti, kad E. Ū. tą mašiną norėjo parduoti ir t.t. Pasakė, kad E. Ū. nėra, kad pašnekės vėliau. Jis paskambino K. B. patėviui, suprato, kad E. Ū. skolingas automagnetolą ir kolonėles. Sutartą dieną Erikas nepasirodė, paskui atvažiavo į namus, bet dokumentų neatvežė. Tuomet ir išsiskyrė. Prieš Kalėdas gavo šaukimą į policijos nuovadą – sužinojo, kad D. G. parašiusi pareiškimą, kad E. Ū. grasina. D. G. buvo įrašiusi pokalbį, davė paklausyti – „ji klausia kaip laikais, o jis klausia, ko man skambinėji. Tada ji o ką man padarysi? O jis atsakė, kad baik skambinėti, nes bus tau blogai“. Pati skambinėja, pati provokuoja. Tyrėja šnekėjo su D. G., paskui mums pasakė, kad ji atsiima pareiškimą ir prisipažįsta, kad šitoje byloje davė melagingus parodymus, nes nenorėjo liudyti prieš savus. Yra įsitikinęs, kad E. Ū. nekaltas. tas automobilis yra ne E. Ū., pats K. B. jį parsivarė. Sūnus šiuo metu nesimoko. Tuo metu Mazda buvo niekieno. E. Ū. ją surado K. B. prašymu. Nežino ar buvo sumokėti pinigai.

Liudytojas R. G. parodė, kad pažeidėjas iš matymo jam matytas, matė mašinoje sėdinčius su jo dukra D. G. ir sūnėnu K. B.. Priekyje sėdėjo jo dukra, keleivio pusėje, K. B. gale, o E. Ū. sėdėjo vairuotojo vietoje. Buvo automobilis MAZDA, dar pajuokavo, kad perka automobilį. Kad kur važiuos, nesakė nieko. Mašina buvo tvarkinga. Jis ir nuėjo. O paskui gavo šaukimą liudyti. Jis tik matė, kad jie sėdėjo automobilyje, ir jis nuėjo. Prie vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Liudytoja N. R. parodė, kad pažeidėją vieną kartą matė, tai E. Ū.. Jis atsitrenkė į mašiną. Buvo pas D. G. krikšto mamą, D. G. paskambino E. Ū. ir atvažiavo išgėręs – pasiūlė važiuoti iki Kauno marių. Ji įsėdo gale su K. B., D. G. priekyje, o E. Ū. buvo už vairo. Kai grįžo, E. Ū., statydamas mašiną, atsitrenkė į kitą mašiną. E. Ū. atvažiavo su mašina, D. G. pasiūlė važiuoti, ji yra D. G. draugė. O K. B. yra jo draugės pusbrolis. Automobilyje buvo keturiese, vairavo tik E. Ū.. O paskui E. Ū. D. G. grasino, kad ji keistų parodymus. Ji matė, kad E. Ū. vairavo. Ir jis grasino D., kad ji keistų parodymus, kad liudija prieš jį. Jai D. pasakojo, ji bijo. Prie jos E. Ū. niekad neskambino. O ar ji pati skambina E. Ū., ji nežino. Ji jai skambino verkdama, kad atvažiuotų pas ją, nes ji bijo viena būti. Nežino, kad ji atsiėmė pareiškimą. Gimbutienės gatvėje, prie namo, tą mašiną sudaužė. Jis, važiuodamas į kiemą, norėjo pavažiuoti atbuliniu ir nestipriai atsitrenkė į tą mašiną. Kiek žino, jis siūlė tą mašiną E. E. yra K. B. patėvis. Norėjo pirkti E., kad išmokintų K. vairuoti, nes K. nemoka vairuoti. Kiek žino, D. pareiškimo neatsiėmė. Ir apie teisingų parodymų davimą ji jai nieko nepasakojo.

Liudytojas K. B. parodė, kad pažeidėją yra E. Ū., jį pažįsta, jų santykiai jokie. Pas jį buvo D. G., E. Ū. atvažiavo su MAZDA, pabuvo prie Kauno marių ir grįžo. Ir jis atsitrenkė į mašiną. Mašina MAZDA buvo jo. Jis tos mašinos nevairavo, jis važiuoti nemoka. Mašiną iš E. Ū. norėjo pirkti jo patėvis. Jis sumokėjęs už ją nebuvo. O jam ta mašina nereikalinga. Jis vairuoti nemoka, jis nevairavo. Pats E. Ū. atvažiavo, ir nuo Kauno marių, jis nevairavo, su ja negrįžo.

Liudytojas K. K. parodė, kad  ne paslaptis, kad tas vaikas yra sunkus. Prieš tuos įvykius jis buvo išėjęs iš namų, kelias paras nenakvojęs. Sužinojo, kad jis Petrašiūnuose, nuvažiavo prie garažų. Pamatė, kaip „draskosi“ su mašina, pasirodo ta pati mašina, su kuria įvyko įvykis. Tai buvo vidurdienis. Paskui jie įsėdo į tą mašiną ir prie namo sustojo. Jis nuvažiavo pas dukrą, išgėrė kavos, vėl sugalvojo nuvažiuoti pasižiūrėti. Pamatė, kad ta mašina išvažinėja iš kiemo – E. Ū. sėdi ant galinės sėdynės. Bet jis jo nematė. Manau, kad tai buvo tas įvykis, kai išvažiavo prie Kauno marių. Ir už vairo buvo ne E. O apie patį įvykį jis nežino nieko, nematė. E. Ū. tėvas yra jo žmonos brolis. E. Ū. yra jo sūnėnas. Jie važiavo su MAZDA. Nematė, kad E. Ū. turėtų nusipirkęs mašiną.

Liudytoja Rasa J. K. parodė, kad dirba tyrėja, teko bendrauti su D. G.. Buvo gautas jos pareiškimas apie tai, jog E. Ū. jai grasina, spardo jos namų duris ir langus. Paaiškėjo, kad grasinimų nebuvo. Pati D. G. davė paklausyti telefoninį įrašą - pati jam paskambina ir sako „Tu man grasini?“ tada E. sako „jo“. Ji aiškino, kad jie draugavo, susipyko, dėl autoįvykio. D. G. prisipažino, kad melavo policijai ir dėl to susipyko.  Paskui pati pripažino, kad nieko nebuvo, tik kad jie susipyko dėl autoįvykio. Ir jis atsiprašinėjo, nes tada buvo jos pusbrolis. Ji kalbėjo apie vieną autoįvykį. Ji prisipažino, kad vairavo jos pusbrolis. Policijoje melagingų parodymų ji nedavė. Tik pasakė, kad nebuvo realių grasinimų. Dėl autoįvykio ji pamelavo policijai, iš tikrųjų vairavo jos pusbrolis, ji pati tą pasakė.

Liudytoja I. Ū. parodė, kad yra E. Ū. sesuo, nori papasakoti apie pokalbį, kuomet D. G. su pusbroliu K. B., patėviu ir kažkokia moterimi atvyko pas juos į namus. Vyriškiai kalbėjo su tėčiu, o ji kieme kalbėjo su D. G.. Ji jai papasakojo apie autoįvykį, kad važiavo ji, jos draugė, jos pusbrolis K. B. ir jos (I. Ū.) brolis E. Ū.. Tada ji pasakė, kad vairavo ne E. Ū., o jos pusbrolis K. B.. Grįžusi namo, pradėjo kalbėti su tėčiu ir pasirodo, kad jie kalba apie skirtingus dalykus. Tėtis sakė, kad jam minėjo tik apie tai, kad planavo pirkti mašiną iš E. Ū.. Ir apie jokį autoįvykį tėčiui jie neminėjo. Gruodžio 13 dieną D. G. buvo vėl atvykusi, kalbėjo ji ir jos mama su ja. Pokalbis pakrypo apie šią bylą. Ir ji prisipažino, kad teisme norėjo sakyti tiesą, kadangi vyko neaiškus ir painus dalykai, viską įrašiusi į telefoną. Ir sakė, kad ją suprastumėm, čia jos giminė, jų išduoti negalinti, nors jau nori pradėti sakyti tiesą.

Liudytoja L. R. parodė, kad jokio įvykio nematė, jokiame įvykyje nedalyvavo. Jos automobilis stovėjo prie Gimbutienės g. 10 namo. Ją išsikvietė policija, sakė, kad įtarė, jog buvo jos automobilis. Bet paskui jie pasakė, kad ji čia ne nieko pasakyti negali.

Liudytojas N. P. parodė, kad nusipirko (duomenys neskelbtini) truputį patvarkė ir įdėjo skelbimą, kad parduoda. Buvęs savininkas automobilį deklaravo jo vardu, klientams surašė pirkimo – pardavimo lapą, kad galėtų susitvarkyti. Viskas vyko Pravieniškėse. Pirkėjai atvažiavo lyg keturiese, nepamena. Buvo lyg su automobiliu Fiat. Turėjom susitikti Rumšiškėse, bet paskui susitiko Pravieniškėse. Jis atidavė dokumentus ir išvažiavo, jie dar stovėjo. Jis jų nepažinojo.

ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 128 str. 1 d., 130 str. 1 d. pažeidimų faktas ir E. Ū. kaltė byloje buvo įrodinėjama: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema (b.l. 2), fotonuotraukomis (b.l. 3-12), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 14-15), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 16, 18, 19), R. S., A. G., K. B., D. G., N. R., L. R., N. P., E. Ū., V. Ū. paaiškinimais (b.l. 20-30), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 31), skelbimais internete (b.l. 33-34).

Administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 128 str. 1 d., 130 str. 1 d. byla E. Ū. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Kaip matyti iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, pats E. Ū. nuo pat pradžių kategoriškai tvirtino, kad, kad įvykio dieną jis automobilio Mazda 323 nevairavo, o jį vairavo jo draugas K. B.. Nurodė, kad jis su D. G. sėdėjo automobilio gale. Policijai jis pasakė, kad nevairavo ir nurodė, kas vairavo. Jį apkaltino K. B. ir visi žmonės iš jo pusės. Su K. B. buvo tik pažįstami. Pirko automobilį per internetinį skelbimą, norėdamas užsidirbti pinigų. Dėl perpardavimo su K. B. jau buvo sutaręs. Tas žmogaus, iš kurio pirko, automobilį jam atvarė, o K. B. iki savo namų jį pats nuvairavo.

Kad E. Ū. padarė numatytus pažeidimus iš esmės byloje buvo įrodinėjama liudytojų K. B., N. R. ir D. G. parodymais. Kaip matyti, iš liudytojo K. B. apklausos, jis tvirtina, kad E. Ū. atvažiavo su automobiliu Mazda 323, nuvažiavo prie Kauno marių, grįžo ir E. Ū. atsitrenkė į mašiną. Jis (K. B.) tos mašinos nevairavo, jis važiuoti nemoka. Mašiną iš E. Ū. norėjo pirkti jo patėvis. Jo parodymus patvirtino ir liudytoja D. G., kuri parodė, kad su E. Ū. bendravo apie mėnesį, su juo susipyko dėl to autoįvykio, kai automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, tvirtina, kad automobilį tuo metu vairavo E. Ū.. Apie šį įvykį kalbėdama su E. Ū. seserimi jai pasakė, kad vairavo jos pusbrolis K. B. vien dėl to, kad E. Ū. jai grasino. Bet iš tikrųjų vairavo E. Ū.. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja N. R.. Tačiau liudytoja D. G. yra K. B. pusseserė, o liudytoja N. R. D. G. draugė, taigi liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Taigi, teismas laiko, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti duoti E. Ū. nepalankius parodymus, todėl teismas liudytojų D. G., N. R. ir K. B., parodymus vertina kritiškai bei jais nesiremia. Be to D. G. savo paaiškinimus bendraudama su atskirais žmonėmis aplinkybes aiškina vis kitaip, todėl yra nepatikimi, nes ir pati nepaaiškina kam ir kada sakė tiesa. Kaip nurodyta jau aukščiau D. G. nurodo, kad teisme ji nori sakyti tiesą, iš to galima suprasti, kad ji teisme tiesos nepasakiusi. 

Iš policijos pareigūnės tyrėjos Rasos J. K. apklausos teismo posėdžio metu matyti, kad D. G. prisipažino, jog dėl autoįvykio ji pamelavo policijai, iš tikrųjų vairavo jos pusbrolis, ji pati tą pasakė. Apklausus liudytoją I. Ū., ji parodė, kad D. G. jai papasakojo apie autoįvykį, kad važiavo ji, jos draugė, jos pusbrolis K. B. ir E. Ū., pasakė, kad vairavo ne E. Ū., o jos pusbrolis K. B.. Liudytojas K. K. parodė, kad pamatė, kad mašina Mazda 323 išvažinėja iš kiemo, E. Ū. sėdi ant galinės sėdynės, teigia, kad už vairo buvo ne E. Ū..

Iš teismo posėdžio metu liudytojos I. Ū. pateikto garso įrašo girdisi, kaip liudytoja D. G. prisipažino, kad teisme norėjo sakyti tiesą, ir sakė, kad ją suprastų, čia jos giminė, ji jų išduoti negali, nors jau nori pradėti sakyti tiesą.

Ištyrus visus bylos įrodymus matyti, kad liudytoja D. G., norėdama apginti savo pusbrolį K. B., melagingai parodė, kad įvykio dieną automobilį Mazda 323 vairavo E. Ū.. Garso įraše ji prisipažino, kad nenorėjo išduoti savo giminės, nors jau nori pradėti sakyti tiesą, kad dėl autoįvykio ji pamelavo policijai, iš tikrųjų vairavo jos pusbrolis K. B., o ne E. Ū., tai patvirtino ir liudytojos R.J. K. bei I. Ū..

Darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai ir liudytojų parodymai nepaneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. Ū. versijos, kad jis įvykio metu automobilio Mazda 323 nevairavo.

Byloje nėra duomenų, paneigiančių E. Ū. žodžius, bei kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad E. Ū. vairavo automobilį Mazda 323 ir atsitrenkė į kitą automobilį, o visos abejonės administracinių teisės pažeidimų teisenoje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl, esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad E. Ū. veikoje nenustatyta jam inkriminuojamų pažeidimų sudėtis, ir administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 128 str. 1 d., 130 str. 1 d. teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str.,

 

n u t a r i a :

E. Ū. atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 128 str. 1 d., 130 str. 1 d. bylą Nr. AN2.6.-39-801/2012 nutraukti, nesant šių pažeidimų sudėties E. Ū. veikoje.

Administracinių teisės pažeidimų bylos medžiagą dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 128 str. 1 d., 130 str. 1 d. padarymo (2011-09-12 d., apie 18.00 val., M. Gimbutienės g. 10, Kaune) perduoti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai tirti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja              Daiva Mazur