Bylos Nr. 1S-1227-317/2012
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01054-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.12.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, kaltinamajam A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-14 nutarties LR BPK 254 str. 3d. tvarka perduoti prokurorui baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas pagal LR BK 132 str. 1 d., LR BK 137 str. 2 d., LR BK 139 str. 2 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamąja byla ir skundu,
n u s t a t ė :
2011-09-28 Kauno rajono apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 132 str. 1 d., LR BK 137 str. 2 d., LR BK 139 str. 2 d. padarymu.
Šioje byloje A. K. kaltinamas tuo, jog pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimo 4 ir 5 punktus, reikalaujančius „šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai“ t.y. būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje 2010-07-25 apie 17.54 val. pastatui sugriuvus, buvo mirtinai traumuotas J. H.. Tokiu būdu, pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles, A. K. dėl neatsargumo atėmė gyvybę J. H..
Jis kaltinamas ir tuo, jog pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimo 4 ir 5 punktus, reikalaujančius „ šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai“ t.y. būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje 2010-07-25 apie 17.54 val. pastatui sugriuvus, buvo sunkiai sužalotos K. F., T. A.. Tokiu būdu, pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles, A. K. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo du asmenis.
A. K. kaltinamas ir tuo, jog pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo dvylikto skirsnio 40 straipsnio reikalavimo 4 ir 5 punktus, reikalaujančius „ šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai“ t.y. būdamas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, tinkamai neprižiūrėjo žolės miltų agregato pastato (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje 2010-07-25 apie 17.54 val. pastatui sugriuvus, buvo nesunkiai sužaloti M.-M. B., M. V., O. P., M. A., B. P., Tokiu būdu, pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles, A. K. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo penkis asmenis.
Kauno rajono apylinkės teismas 2012-06-14 nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui trūkumams pašalinti. Teismas padarė išvadą, jog kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 straipsnio reikalavimų, jame padaryti itin šiurkštūs, esminiai pažeidimai, neleidžiantys teismui priimti nuosprendžio. Teismas konstatavo, jog be papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, naujo kaltinamojo akto surašymas yra negalimas. Teismo nuomone, kaltinamajame akte nenurodyta, ar žolės miltų agregato pastatas nuosavybės teise priklauso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, ar asmeniškai kaltinamajam A. K.. Kadangi už LR BK 132 str. ir 137 str. numatytas veikas atsako ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, tai kaltinime nenurodžius, kam nuosavybės teise priklauso pastatas, neaišku, ar kaltinamasis kaltinamas kaip juridinio asmens atstovas, ar kaip fizinis asmuo.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorė su teismo išvadomis nesutinka ir skunde prašo, vadovaujantis LR BPK 439-442 str., panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-14 nutartį, o bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Skunde nurodo, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Jame nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas A. K. nusikalstamomis veikomis numatytomis LR BK 132 str. 1 d., 137 str. 2 d., 139 str. 2 d., išdėstytas šių nusikalstamų veikų aprašymas. Teismo nutartyje nepagrįstai nurodomas galimas kaltinamojo akto trūkumas - kaltinimo nekonkretumas. nenurodžius, kam nuosavybės teise priklauso žolės miltų agregato pastatas, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Anot prokurorės, baudžiamojoje byloje surinkti ir teismui pateikti visi įmanomi duomenys apie žolės miltų agregato pastato priklausomybę. Nenurodžius kaltinime, kam nuosavybės teise priklauso žolės miltų agregato pastatas, nėra būtinybės perduoti bylą prokurorui.
Skunde taip pat teigiama, jog teismo nutartyje nurodyti deklaratyvūs teiginiai, kad padarytų pažeidimų pašalinimui yra būtinas kruopštus ir objektyvus naujų aplinkybių nustatymas bei jų įvertinimas, naujų kaltinimų pateikimas, kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas. Prokurorės įsitikinimu, baudžiamojoje byloje surinkti ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti duomenys patvirtina faktinę žolės miltų agregato pastato priklausomybę „Dasiūnų“ žemės ūkio bendrovei, kurios pirmininku yra A. K.. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti visi įmanomi duomenys, leidžiantys daryti išvadas dėl nusikaltimo požymių buvimo ar nebuvimo kaltinamojo A. K. veikoje. Kauno rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, privalėjo įvertinti visus surinktus duomenis ir priimti apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį, o ne nepagrįstą nutartį perduoti bylą prokurorui.
Skundo nagrinėjimo metu prokurorė prašė tenkinti jos skundą jame nurodytais motyvais.
Kaltinamasis A. K. bei jo gynėjas prašė prokurorės skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Skundas tenkintinas.
Teismas, priimdamas nutartį perduoti bylą prokurorui, vadovavosi LR BPK 254 str. 3d. nuostatomis, numatančiomis teismui teisę perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.
Apylinkės teismas nutartyje teisingai konstatavo, jog pagal BK 132 str. ir BK 137 str. numatytas veikas atsako ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Tačiau nepagrįstai konstatuota, jog pateiktas kaltinamajam A. K. kaltinimas yra nekonkretus dėl to, jog kaltinamajame akte nenurodyta, ar žolės miltų agregato pastatas nuosavybės teise priklauso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, ar asmeniškai kaltinamajam A. K.. Nepagrįstai konstatuojama, jog nenurodžius kaltinime, kam nuosavybės teise priklauso pastatas, iš kaltinamojo akto neaišku, ar kaltinamasis kaltinamas kaip juridinio asmens atstovas, ar kaip fizinis asmuo.
Negalima sutikti su apylinkės teismo išvada, kad iš kaltinimo formuluotės nėra aiški kaltinimo apimtis, nėra užtikrinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisė į gynybą. Nepagrįsti teiginiai, jog pažeidimai kaltinamajame akte yra itin šiurkštūs, esminiai, neleidžiantys teismui priimti nuosprendžio, o be papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, A. K. naujo kaltinamojo akto surašymas yra negalimas.
A. K. yra kaltinamas nusikalstamomis veikomis numatytomis LR BK 132 str. 1d., 137 str. 2d., 139 str. 2d., numatančiomis kaltinamam asmeniui atsakomybę už dėl neatsargumo atimtą gyvybę kitam žmogui, dėl neatsargumo padarytą sunkų sužalojimą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.
Įvertinus A. K. suformuluotus kaltinimus, galima konstatuoti, jog nepagrįsti teismo nutarties argumentai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kaltinamasis aktas laikomas neatitinkančiu įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. BPK 219 straipsnyje reikalaujama, kad kaltinamajame akte būtų nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Šiuos reikalavimus nagrinėjamoje byloje kaltinamasis aktas atitinka. Iš akto turinio matyti, kad jis surašytas nepažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų, jame aprašytos nusikalstamos veikos bei kitos svarbios aplinkybės.
Neatitinkantys tikrovės teiginiai nutartyje, kad yra suvaržytos kaltinamojo teisės, kurios yra numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje. Kaltinamasis, padedamas gynėjo, aktyviai dalyvavo ikiteisminiame tyrime, tiriant įrodymus teisme, pateikiant prašymus, ginčijant kaltinimo argumentus bei pareiškiant savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą. Teisė žinoti kaltinimo esmę bei įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo pateiktų kaltinimų, A. K. buvo užtikrinta, jis ja pasinaudojo, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos kaltinamojo teisės.
Apylinkės teismo nurodomi su įrodymų vertinimu susiję kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą tik tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai sutrukdė jam nagrinėti bylą iš esmės, kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu.
Asmuo pagal LR BK 132 str. 1d., 137 str. 2d., 139 str. 2d. atsako nepriklausomai nuo to, ar jis yra fizinis asmuo, ar juridinio asmens atstovas. Ta aplinkybė, jog kaltinimų A. K. formuluotėje nėra nurodyta ši aplinkybė, neturi reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui. Paminėtų BK straipsnių dispozicija nereikalauja nurodyti, kam nuosavybės teise priklauso kaltinime nurodytas pasekmes sukėlęs sugriuvęs pastatas, dėl kurio nepriežiūros kaltinamas A. K.. Ši aplinkybė neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui bei atsakomybei, nes atsakomybė pagal kaltinime nurodytus straipsnius atsiranda nepriklausomai nuo to, ar asmuo kaltinamas kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinio asmens atstovas. Manydamas, jog kaltinime nenurodytos visos svarbios aplinkybės, apylinkės teismas nesivadovavo įstatymų nuostata, jog teismas savo iniciatyva apkaltinamajame nuosprendyje gali patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis.
Kaltinamajame akte, be formalių turinio elementų (nurodytų BPK 219 str. 1, 2, 6, 7 p.) svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinamas asmuo, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę. Šių įstatymo reikalavimų buvo laikomasi, todėl nėra objektyvaus pagrindo perduoti bylą prokurorui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1d. 2p. teisėjas
n u t a r ė:
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-14 nutartį, kuria byla perduota prokurorui ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
Baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas pagal LR BK 132 str. 1 d., LR BK 137 str. 2 d., LR BK 139 str. 2 d.- perduoti nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Jaliniauskas