Civilinė byla Nr.3K-3-50/2008 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Algirdo Taminsko,
sekretoriaujant Viktorijai Valienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei S. Ž.,
atsakovo UAB „Vis Vitalis“ atstovui advokatui G. B.,
atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei pagal įgaliojimą L. T.,
atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei pagal įgaliojimą Vladai Banevičienei,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vis Vitalis“ kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. S. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, UAB „Vis Vitalis“, tretiesiems asmenims G. S., VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl leidimo, akto ir pažymos panaikinimo bei įpareigojimo nugriauti priestatą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. R. S. nuo 2005 m. liepos 12 d. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, savininkas. Atsakovui UAB „Vis Vitalis“ nuo 2005 m. birželio 27 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyti butai yra vienas šalia kito. Kauno miesto valdybos Valstybinės statybos inspekcijos 1995 m. birželio 13 d. leidimu Nr. 12-10-95, pateikus Kauno miesto vyr. architekto pavaduotojo 1995 m. birželio 12 d. patvirtintą (suderintą) projektą, parengtą arch. R. B., ir Kauno miesto valdybos 1995 m. sausio 24 d. potvarkį Nr. 77-v, buvo leista tuomečiam 73 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui G. S. plėsti nurodytose patalpose esantį dantų gydymo kabinetą iki 87,30 kv. m ploto. Šių dokumentų pagrindu 1995 metais šalia buto, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkant jį į stomatologijos kabinetą ir praplečiant, buvo pastatytas priestatas. Ieškovo teigimu, tokio projekto, kuris nurodytas leidime, nebuvo pateikta, o pateiktasis nesuderintas su reikiamomis institucijomis. Atsakovo UAB „Vis Vitalis“ pateikto VĮ Registrų centro išrašo duomenimis, statinys buvo priimtas naudoti 1995 m. rugpjūčio 13 d. aktu, tačiau tokio akto, ieškovo teigimu, taip pat nepateikta. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje yra tik Apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyriaus 1995 m. spalio 30 d. pažyma Nr. 126-9-95, kurioje nurodyta, kad statinys, t. y. 56-asis butas, esantis (duomenys neskelbtini), tinka naudoti. Nurodytų dokumentų (leidimo, akto ir pažymos) neteisėtumą ieškovas motyvuoja tuo, kad įstaigų, išdavusių šiuos dokumentus, darbuotojai, leisdami priestato statybą ir priimdami jį eksploatuoti, pažeidė kitų butų savininkų teises bei galiojančius statybos techninius teisės aktus. Priestato statyba, daugiabučio namo sienoms, laiptinėms ir kitiems įrenginiams esant bendrojo naudojimo objektams, ieškovo teigimu, nebuvo galima nesant visų kitų butų savininkų sutikimų, o jų buvęs patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas G. S. neturėjo. 2005 m. gegužės 16 d. ieškovo buto pirkimo-pardavimo sutartyje yra žyma, kad ankstesnis šio buto savininkas sutikimo tokiam statiniui nedavė. Be to, Kauno miesto valdybos 1995 m. sausio 24 d. potvarkiu Nr. 77-v G. S. buvo leista tik rekonstruoti butą ir keisti jo paskirtį, bet ne statyti priestatą. Be to, atsakovo pastatytas priestatas užstoja ieškovui į jo butą saulės šviesą bei vaizdą pro langą į dešinę pusę. Dėl to atsakovas įpareigotinas nugriauti, ieškovo teigimu, savavališkai pasistatytą ir jo teises pažeidžiantį statinį (CK 4.103 straipsnis). Nurodydamas, kad neprieštarauja, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būtų įrengta stomatologijos klinika, t. y. pakeista buto paskirtis, tačiau nesutinka, kad būtų pastatytas priestatas, ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti Kauno miesto valdybos Valstybinės statybos inspekcijos 1995 m. birželio 13 d. leidimą Nr. 12-10-95 vykdyti statybos darbus, kuriuo buvo leista G. S. plėsti dantų gydymo kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 87,30 kv. m ploto, Apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyriaus 1995 m. rugpjūčio 13 d. aktą ir 1995 m. spalio 30 d. pažymą Nr. 126-9-95, kurioje nurodyta, kad statinys – 84,60 kv. m ploto 56-asis butas, esantis (duomenys neskelbtini), tinka naudotis, taip pat prašė įpareigoti atsakovą UAB „Vis Vitalis“ per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos nugriauti statinį (priestatą), kuriame yra 5,17 kv. m ploto patalpa 56-1 ir įėjimas, pastatytą prie nurodyto buto, iš (duomenys neskelbtini) prospekto, o UAB „Vis Vitalis“ neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, pripažinti jam (ieškovui) teisę atlikti tuos veiksmus pačiam ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino; pripažino neteisėtais ir panaikino statybos leidimą ir pažymą bei įpareigojo atsakovą UAB „Vis Vitalis“ per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį (priestatą), kuriame yra 5,17 kv. m ploto patalpa 56-1 ir įėjimas, pastatytą prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) prospekto; atsakovui UAB „Vis Vitalis“ neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, pripažino ieškovui teisę atlikti tuos veiksmus pačiam ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė. Spręsdamas dėl ieškovo ginčijamų dokumentų (leidimo ir pažymos) teisėtumo, teismas vadovavosi šių dokumentų išdavimo metu galiojusiomis Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklėmis (RSN 158-94), patvirtintomis Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 (toliau – Taisyklės). Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad, išduodant 1995 m. birželio 13 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 12-10-95, buvo pažeista projekto suderinimo ir ekspertavimo tvarka, o statyba vykdyta nesilaikant įstatymuose nustatytų reikalavimų. Teismas laikė, jog Taisyklėse apskritai nebuvo nustatyta galimybės statyti priestatą prie daugiabučio namo. Tokio priestato statyba, teismo nuomone, buvo galima tik įvykdžius visus reikalavimus, nustatytus statinio ar priklausinio statybai – pateikus Taisyklių 11 punkte išvardytus dokumentus, tarp jų – ir dokumentą dėl žemės sklypo statytojui suteikimo, taip pat 6 punkte nurodytą leidimą vykdyti žemės darbus, tačiau tokių dokumentų, išduodant ginčijamą statybos leidimą, nepateikta. Be to, leidimas buvo išduotas nesilaikant Taisyklių 12 punkte nustatytos tvarkos: gretimų butų savininkų sutikimai buvo duoti tik tam, kad bute būtų įrengtas dantų gydymo kabinetas, tačiau ne pastatytas priestatas ir taip išplėsta klinika; projektas neatitiko reikalavimo parengti jį nustatyta tvarka ir suderinti su valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnybos bei higienos inspekcija ir kitomis reikiamomis institucijomis. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno miesto vyr. architekto pavaduotojo 1995 m. birželio 12 d. patvirtinto (suderinto) projektas, parengto arch. R. B., apie kurį nurodyta ieškovo ginčijamame leidime, apskritai nepateikta, o pateiktasis, pagal kurį atlikta statyba, neparengtas R. B., suderintas tik su Centro raj. ir Lampėdžių architekte E. L. bei patvirtintas Kauno miesto vyr. architekto pavaduotojo, be to, jis nesuderintas su kitomis reikiamomis institucijomis, iš jo akivaizdžiai matyti, kad priestato statyba užstoja šviesą gretimam butui, kuris šiuo metu priklauso ieškovui. Nustatęs nurodytus pažeidimus, padarytus išduodant leidimą, teismas pripažino naikintina ir Apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyriaus 1995 m. spalio 30 d. pažymą Nr. 126-9-95 dėl buto Nr. 56 pripažinimo tinkamu naudoti. Nesant tinkamo leidimo vykdyti statybos darbus ir tinkamai parengto bei suderinto projekto, nepateikus žemės sklypo suteikimo dokumentų, teismo vertinimu, negali būti laikoma teisėta ir ieškovo ginčijama pažyma. Nustatęs, kad ieškovas bandė gauti ginčijamus dokumentus, reikalavo jų raštu, tačiau duomenys jam nebuvo pateikti, dokumentai buvo išreikalauti tik teismine tvarka, teismas sprendė, jog senaties terminas skaičiuotinas nuo 2006 m., t. y. nuo ieškovo sužinojimo apie priimtus dokumentus momento, todėl atmetė atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl nurodytų dokumentų panaikinimo. Padaręs išvadą, kad dalis statinio (priestato) neįteisinta, o rekonstrukcijai nepateikti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentai, atsižvelgęs į tai, jog byloje nustatyta, kad leidimas ir pažyma išduoti neteisėtai, laikydamas, jog atsakovas UAB „Vis Vitalis“, įgydamas nepriimtą naudoti daiktą, pats rizikavo dėl galimo tokio daikto nugriovimo, bei konstatuodamas, kad priestato statyba pažeidžia ieškovo teises, nes statinys užstoja vaizdą į dešinę pusę, teismas įpareigojo atsakovą jį nugriauti (CK 4.103 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 3 punktas, 5 dalis), o atsakovui šio įpareigojimo neįvykdžius, pripažino ieškovui teisę atlikti tuos veiksmus pačiam ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Atsakovui pateikus į bylą VĮ Registrų centro išrašą, kuriame nurodyta, kad ginčo statinys buvo priimtas naudoti 1995 m. rugpjūčio 13 d. statinio priėmimo naudoti aktu, tačiau vėliau, pateikus išrašą be tokio įrašo, teismas laikė, kad tokio dokumento nėra ir ieškovo reikalavimą dėl jo panaikinimo atmetė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 25 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą, atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmetė. Pripažindama pagrįstu ir įrodytu ieškovo argumentą, kad atsakovui priklausantis priestatas, pastatytas prie ieškovo buto, užstoja jam saulės šviesą ir vaizdą pro langą, teisėjų kolegija laikė savaime suprantamu, kad šalia ieškovo buto lango išsikišusi atsakovo priestato siena šios ieškovo patalpos naudojimo sąlygas daro kitokias, nei įprasta, ir tą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina priestato statybos projektas, kuriame aiškiai pavaizduotas šešėlio kritimo kampas, užimantis didesnę pusę ieškovo lango, taip pat ieškovo pateiktos nuotraukos. Teisėjų kolegija pripažino, kad ieškovas turi reikalavimo teisę šioje byloje, nes jo, kaip buto savininko, teisių pažeidimas yra akivaizdus. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės (didžioji dalis priestato iki šiol neįteisinta ir neįtraukta į bendrą klinikos plotą – įtrauktas tik 5,17 kv. m ploto koridorius, o likusi priestato dalis neįregistruota; nepateikti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentai), teisėjų kolegijos nuomone, leidžia konstatuoti pažeidimo tęstinumo pobūdį (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atmesdama apeliantų argumentą dėl netinkamo Taisyklių 12.3 punkto taikymo, motyvuojamą tuo, kad pagal tuo metu galiojusią nurodyto punkto redakciją gretimų butų savininkų sutikimų buto pertvarkymui apskritai nereikėjo, jeigu nebuvo pertvarkomos bendros su tais butais konstrukcijos, teisėjų kolegija pažymėjo, kad šio ginčo esmė – ne santykiai dėl gyvenamųjų patalpų pertvarkymo į negyvenamąsias, o dėl statinio (priestato) statybos teisėtumo. Nors ginčo santykių atsiradimo metu negaliojo Statybos įstatymas, aiškiai apibrėžiantis statinio sąvoką, į kurią įeina ir visi priestatai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime suprantama, kad priestatas, turintis pamatus, sienas ir esantis tvirtai sujungtas su žeme, yra statinys, kurio statyba turi atitikti visus įstatymų, normų ir taisyklių reikalavimus. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui UAB „Vis Vitalis“ priklausantis statinys (priestatas) yra pastatytas neteisėtai išduoto leidimo pagrindu, teisėjų kolegija laikė, jog 1995 m. birželio 13 d. leidimas Nr. 12-10-95 vykdyti statybos darbus pagal architektės R. B. parengtą projektą buvo išduotas ne statybai (šis žodis leidime nubrauktas), o dantų kabineto plėtimui, bei pripažino pirmosios instancijos teismą pagrįstai konstatavusiu, kad tokio projekto nebuvo pateikta, o byloje pateiktieji parengti kito asmens ir nesuderinti. Pateiktas projektas yra dėl priestato statybos. Tą nustačius, teisėjų kolegijos nuomone, apskritai būtų galima išvada, kad ginčo priestatas pastatytas neturint leidimo statybai; kita vertus, laikant, kad ginčijamas leidimas suteikė teisę statyti priestatą, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pripažino, jog leidimas išduotas pažeidus teismo sprendime nurodytus Taisyklių reikalavimus. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad tokioje situacijoje teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, ir ieškinio senaties terminui taikytinos CK 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pažymėjusi, kad pagal bendruosius teisės principus iš neteisės negali atsirasti teisė, teisėjų kolegija sprendė, jog apeliantų argumentai, kad priestatas yra pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų, negali paneigti ieškovo teisės normaliai naudotis jam priklausančiu butu. Teisėjų kolegija vertino kaip reikšmingą ir 2005 m. gegužės 16 d. ieškovo buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą, kurioje pardavėjas patvirtinto, kad nėra davęs jokių sutikimų kaimyninių butų savininkams dėl jiems priklausančių butų rekonstravimo, perplanavimo ir (ar) statybos darbų atlikimo. Trečiojo asmens G. S. apeliacinio skundo argumentą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, neįtraukus į bylą trečiaisiais asmenimis G.T. T., pardavusio butą ieškovui, ir FM UAB „G. S. kontora“, įsigijusios stomatologinę kliniką iš trečiojo asmens ir pardavusios ją atsakovui UAB „Vis Vitalis, buvimo teisėjų kolegija atmetė, konstatuodama, kad skundžiamu sprendimu jokių teisių ar pareigų apelianto nurodytiems asmenims nenustatyta, bei pažymėdama, kad pagal CK 6.122 straipsnio 1 dalį tiek ieškovas, tiek atsakovas UAB „Vis Vitalis“ nuo turto perėmimo momento perėmė ir visas su turtu susijusias teises bei prievoles.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Vis Vitalis“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis G.T. T. ir FM UAB „G. S. kontora“, nes jų teisėms ir pareigoms, kasatoriaus teigimu, turės įtakos priimtas sprendimas, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir nepanaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo.
2. Bylą nagrinėjusių teismų sprendimas ir nutartis priimti neįvertinus esminę reikšmę šiai bylai turinčių įrodymų – dokumentų, patvirtinančių, kad buvo visi reikalingi buto rekonstrukcijos (pertvarkant jį į stomatologinę klinką ir išplečiant pastatant priestatą) projekto suderinimai. Pirmosios instancijos teismui, atsisakius priimti šiuos ypač reikšmingus įrodymus, motyvuojant tuo, kad tai yra dokumentų kopijos, o apeliacinės instancijos teismui jų taip pat nevertinus dėl tų pačių motyvų, buvo pažeistas CPK 314 straipsnis bei tokie pagrindiniai civilinio proceso principai kaip teisė į gynybą, šalių procesinis lygiateisiškumas ir rungimosi principas. Be to, teismai nepakankamai įsigilino į šioje byloje esančius įrodymus ir netinkamai juos ištyrė, taip pažeisdami CPK 185 straipsnį.
3. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nepasisakė dėl visų apeliaciniuose skunduose atsakovų išdėstytų argumentų (dėl atsisakymo priimti įrodymus; dėl priestato teisinės registracijos atlikimo laiko; dėl netinkamo Taisyklių 11 punkto taikymo) ir taip pažeidė CPK 320 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo nutartis šioje byloje yra be motyvų, ir tai yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
4. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad apie tai, jog statybos leidimas ir pažyma pažeidžia ieškovo teises, jis sužinojo susipažinęs su šiais dokumentais, ir nuo šio momento skaičiavo senaties terminą nurodytiems aktams ginčyti, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai su priestato statyba susijusius pažeidimus vertino kaip tęstinius. Ieškovo sužinojimas apie jo teisių pažeidimą, kasatoriaus teigimu, sietinas ne su sužinojimu apie konkrečius administracinius aktus, o būtent su sužinojimu apie priestatą. Be to, esminę reikšmę nustatant ieškinio senaties termino pradžią šioje byloje, kasatoriaus teigimu, turi momentas ne kada ieškovas sužinojo apie tariamą jo teisių pažeidimą, o būtent kada buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas sužinojo, kad ginčijami statybos leidimas ir pažyma pažeidžia jo teises. Priestatas buvo pradėtas statyti ir baigtas 1995 metais, kai nurodyto buto savininkas buvo G.T. T., davęs sutikimą stomatologijos klinikai jam (kasatoriui) šiuo metu priklausančiame bute įrengti ir jokių pretenzijų dėl priestato stomatologijos klinikos savininkams nereiškęs. Ieškovas, įsigydamas butą Nr. 42, perėmė visas buvusio savininko teises ir pareigas. Buvęs savininkas savo teise per 1964 m. CK 84 straipsnyje nustatytą trejų metų terminą kreiptis į teismą nepasinaudojo, o buto perleidimo metu (2005 m. gegužės 16 d.) šis terminas jau buvo pasibaigęs. Kadangi ieškinio senaties terminas dėl priestato ar su juo susijusių aktų ginčijimo, kasatoriaus teigimu, prasidėjo dar 1995 metais, kada priestatas buvo pastatytas, tai jis šioje byloje nustatytinas pagal 1964 m. CK 84 straipsnį, įtvirtinusį trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris akivaizdžiai praėjęs, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai jo netaikė.
5. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turi reikalavimo teisę, t. y. kad priestatas ir su juo susiję ginčijami aktai pažeidžia ieškovo teises. Ieškovo nurodomi tariami jo teisių pažeidimai, kad priestatas užstoja saulės šviesą ir vaizdą pro jo buto langą, kasatoriaus teigimu, yra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Tik priestato statybos projekte nurodyto šešėlio kritimo kampo ir paties ieškovo darytų nuotraukų nepakanka išvadai apie ieškovo nurodomus jo teisių pažeidimus padaryti (CPK 178 straipsnis), o poziciją, kad tam tikri pasikeitimai (kaip antai pakitęs vaizdas pro langą ir pan.), nepažeidžiantys galiojančių įstatymų, negali būti pagrindas pripažinti asmens teisių pažeidimą, ne kartą yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2000 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. UAB „Labnora“, bylos Nr. 3K-3-465/2000).
6. Teismų išvada, kad gretimų butų savininkų duoti sutikimai rekonstruoti butą apima tik jo paskirties keitimą, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. Alytaus sporto klubas ir kt., bylos Nr. 3K-3-412/2002), nes nurodyti sutikimai, kasatoriaus teigimu, apima ir priestato statybą.
Pareiškimais dėl prisidėjimo prie atsakovo UAB „Vis Vitalis“ kasacinio skundo atsakovai Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybės administracija bei trečiasis asmuo G. S., nurodydami, kad pritaria kasaciniame skunde išdėstytiems argumentams, prašo kasacinį skundą patenkinti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas S. R. S. prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad nusprendimas dėl asmens teisių ir pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas ar panaikinimas. Dėl kasaciniame skunde nurodomų asmenų, kaip įtrauktinų į bylą trečiaisiais asmenimis, teismo sprendime to nepadaryta. Kasatoriaus argumentas dėl priestato statybos teisėtumo yra visiškai neįrodytas ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Gretimų butų savininkų sutikimai, duoti stomatologijos kabinetui įrengti, jokiu būdu neapima priestato statybos, nes nė viename jų nėra nuorodos, jog sutinkama, kad būtų pastatytas priestatas su atskiru įėjimu iš lauko ir taip išplėstas stomatologijos kabineto plotas. Daugiabučio namo sienos, laiptinės ir kiti įrengimai yra bendrojo naudojimo objektai, todėl tokio priestato statyba be kitų butų savininkų sutikimo negalima ir traktuotina kaip savavališka. Jis (ieškovas) apie ginčijamus dokumentus sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu, teismui jų pareikalavus, todėl teismai teisingai sprendė dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
2005 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 2005 m. liepos 12 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu ieškovas įsigijo iš G. T. T.o butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame įrengta 85,19 kv. m bendro ploto gydymo (stomatologinė) klinika su rūsiu, pagal 2005 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Vis Vitalis“. Ieškovui ir atsakovui UAB „Vis Vitalis“ priklausantys butai yra pirmame gyvenamojo namo aukšte ir ribojasi bendra siena. 1995 metais prie atsakovo UAB „Vis Vitalis“ buto Nr. 56 iš Savanorių prospekto pusės buvo pastatytas priestatas, kuris, ieškovo teigimu, užstodamas į jam priklausantį butą saulės šviesą ir vaizdą pro langą į dešinę pusę, pažeidžia jo nuosavybės teises.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą kasacinio nagrinėjimo dalyką ir ribas nustato pačios bylos šalys, todėl kasacinis teismas šioje byloje, nenustatęs pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo UAB „Vis Vitalis“ kasaciniame skunde nurodytos kasacijos ribos (CPK 353 straipsnio 2 dalis), peržiūri apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, neviršydamas kasaciniame skunde nurodyto dalyko ir pagrindo, pasisakydamas kasaciniame skunde keliamais teisės klausimais ir remdamasis žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Kasaciniame skunde keliamas ieškinio senaties termino pradžios momentą ir šio termino skaičiavimo tvarką reglamentuojančių materialinės teisės normų tinkamo taikymo ginčo teisiniam santykiui klausimas. Tai yra teisės klausimas, ir jis nagrinėjamoje byloje yra esminis, nes, esant atsakovų prašymui dėl ieškinio senaties taikymo (T. 1, b. l. 173, 175; T. 2, b. l. 3), tik nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, galimas ieškovo šioje byloje pareikštų reikalavimų sprendimas. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako dėl kasacinio skundo argumento, susijusio su ieškinio senaties termino nustatymu ir šio termino skaičiavimo tvarka.
Kasacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties termino ieškovo pareikštiems reikalavimams taikymo kasatorius iš esmės sieja su kita, nei nustatė bylą nagrinėję teismai, ieškinio senaties termino eigos pradžia. Kasatorius motyvuoja, kad ieškinio senaties terminas ieškovui dėl jo pareikštų reikalavimų prasidėjo dar 1995 metais, kai buvo pastatytas ginčo priestatas ir kai apie jį sužinojo tuometis buto, šiuo metu priklausančio ieškovui, savininkas, o ne ieškovas, todėl šio pareikštiems reikalavimams taikytinas 1964 m. CK 84 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi šis terminas akivaizdžiai praėjęs, tai bylą nagrinėję teismai, kasatoriaus teigimu, nepagrįstai jo netaikė.
Vertindama, ar bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė ieškinio senaties termino ieškovo S. R. S. pareikštiems reikalavimams klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties institutas yra nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Ieškinio senatis, kaip įstatymuose nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, kreipdamasis su ieškiniu į teismą (CK 1.124 straipsnis), viena vertus, yra susijusi su realių galimybių nukentėjusiai šaliai apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus sudarymu, kita vertus, – ir su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ribojimu, taip ne tik skatinant nukentėjusią šalį kuo operatyviau reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikiant garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jai nebus paskirta tam tikra pareiga. Taigi, tinkamas ir tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymas yra svarbus tiek siekiant užtikrinti efektyvią pažeistų subjektinių teisių gynybą, tiek siekiant kitų ieškinio senaties instituto normų tikslų – visų pirma civilinių teisinių santykių aiškumo ir stabilumo, ypač reikšmingo su statybomis susijusiuose santykiuose, užtikrinimo.
Remdamasi išdėstytais argumentais ir kartu sutikdama su kasatoriaus argumentu dėl netinkamo ieškinio senaties termino šioje byloje nustatymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl padarė klaidingas išvadas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento ir nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį.
Bylos duomenimis, ginčijamų dokumentų – statybos leidimo ir pažymos – išdavimo bei ginčo priestato statybos ir įteisinimo metu (1995 metais) butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė I. I. T. ir G. T. T., kurie 2005 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2005 m. liepos 12 d. priėmimo-perdavimo aktu (T. 1, b. l. 20-27) perleido butą Nr. 42 ieškovo S. R. S. nuosavybėn. 1994 m. gruodžio 5 d. notariškai patvirtintu pareiškimu G. T. T. davė sutikimą, kad gretimas butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų pertvarkytas į stomatologinį kabinetą (T. 1., b. l. 87). Kauno miesto valdybos 1995 m. sausio 24 d. potvarkiu Nr. 77-v buvo leista tuomečiam 73 kv. m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui G. S. pagal suderintus eskizinius projektus rekonstruoti butą ir keisti jo paskirtį (T. 1, b. l. 68). Kauno miesto valdybos Valstybinės statybos inspekcijos 1995 m. birželio 13 d. leidimu Nr. 12-10-95 buvo leista plėsti dantų gydymo kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą (T. 1, b. l. 144). 1995 m. birželio 19 d., pastačius priestatą, buvo atlikti patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, nustatytas 84,16 kv. m plotas. Apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyriaus 1995 m. spalio 30 d. pažyma Nr. 126-9-95 butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas užbaigtu pagal patvirtintą projektą ir tinkamu naudoti (T. 1, b. l. 110). 2005 m. spalio 31 d. atlikta stomatologijos klinikos, kurios dalis yra ginčo priestatas, teisinė registracija (T. 1, b. l. 146). 2002 m. birželio 20 d. dėl priestate esančios sienos patraukimo buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai ir nustatytas 85,19 kv. m buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas (T. 1, b. l. 8). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo priestato statyba, taip išplečiant dantų gydymo kabinetą, nėra savavališka, ji yra įteisinta pagal statybos normų reikalavimus, nuosavybės teisė į šį statinį, bute Nr. 56 įrengtos stomatologijos klinikos dalį, šiuo metu priklauso atsakovui UAB „Vis Vitalis“ (T. 1, b. l. 164-166). Pagal ginčo priestato statybos metu galiojusių Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių 12.2 punktą gretimų butų savininkų sutikimai turėjo būti gauti iki leidimo statybai išdavimo. Tuo atveju, kai dokumentai statinio statybai yra išduoti, statyba yra baigta ir priimta naudoti, preziumuojama, kad tokie gretimų butų savininkų sutikimai buvo gauti, jeigu gretimų butų savininkai nurodytų dokumentų nėra nuginčiję teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-957/2002). Dėl to negalima sutikti su ieškovo argumentu, kad gretimų butų savininkai, tarp jų ir buvęs ieškovui šiuo metu priklausančio buto savininkas G. T. T., buvo davę sutikimą tik buto Nr. 56 paskirčiai pakeisti – stomatologijos kabinetui bute įrengti, bet ne priestatui statyti ir taip dantų gydymo kabinetui išplėsti. 2005 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu butą, esantį Kaune, Savanorių pr. 241-42, iš G. T. T. ir jo sutuoktinės įsigijo ieškovas, 3.2 punkto sąlyga, nustatanti pardavėjo pareiškimą, kad jis nėra davęs jokių žodinių ar rašytinių sutikimų kaimyninių butų savininkams dėl jiems nuosavybės teise priklausančių butų rekonstravimo, perplanavimo ir (ar) statybos darbų atlikimo, ir apeliacinės instancijos teismo įvertinta kaip reikšminga ieškinio senaties termino klausimo išsprendimui, nepaneigia aplinkybės, jog gretimo buto savininko G.T. T. sutikimas nurodytai buto Nr. 56 rekonstrukcijai – jo pertvarkymui į stomatologijos kliniką, taigi ir ginčo priestato statybai, buvo gautas (T. 1, b. l. 87). Ieškovo buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaroma jau esant atliktai buto Nr. 56 rekonstrukcijai, pastatant priestatą, kuri, minėta, atlikta turint G. T. T. sutikimą, todėl nurodyta sutarties nuostata neapima jau atliktos kaimyninio buto (šiuo atveju – buto Nr. 56) savininkui nuosavybės teise priklausančio buto rekonstrukcijos.
Ginčijami dokumentai (statybos leidimas ir pažyma), minėta, buvo išduoti 1995 m. birželio 13 d. ir 1995 m. spalio 30 d., stomatologinės klinikos, kurios dalis yra ginčo priestatas, teisinė registracija atlikta 1995 m. spalio 31 d. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nurodytiems dokumentams nuginčyti ir reikalavimui dėl ginčo statinio nugriovimo pareikšti baigėsi atitinkamai 1998 m. birželio 13 d. ir 1998 m. spalio 30 d. bei spalio 31 d. Per nurodytą terminą G. T. T., kuris tuo metu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir iš kurio šį butą 2005 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo ieškovas, turėjo teisę pateikti teismui reikalavimus dėl statybos leidimo ir pažymos panaikinimo bei ginčo priestato nugriovimo. Pripažinus, kad G. T. T. yra davęs sutikimą butui Nr. 56 pertvarkyti į stomatologijos kliniką, pastatant ginčo priestatą, ir byloje nesant duomenų, kad priestato statybos metu ar šį pastačius jis būtų reiškęs kokių nors pretenzijų stomatologijos kabineto savininkams dėl nagrinėjamo ginčo objektu tapusio priestato, laikytina, kad buvęs buto, šiuo metu priklausančio ieškovui, savininkas G. T. T. nemanė, jog jo teisės yra pažeidžiamos ir per įstatymuose nustatą terminą nepasinaudojo teise kreiptis į teismą, pareikšdamas nurodytus reikalavimus.
1964 m. CK 87 straipsnyje buvo nustatyta, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir galiojančio CK 1.128 straipsnyje, tik papildomai nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymuose nenustatyta ko kita. Ši taisyklė taikytina ir daiktinių teisių perleidimo atveju, nes ir daiktinių teisių perleidimas grindžiamas principu, jog niekas negali perleisti daugiau teisių, nei pats jų turi. Taigi, ieškovui įsigijus butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo teise kreiptis į teismą nepasinaudojęs ir nurodytų reikalavimų nepareiškęs buto pardavėjas G. T. T. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. UAB „Gelsta“, bylos Nr. 3K-3-399/2002; 2007 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB „JKG Statyba“, bylos Nr. 3K-3-292/2007). Ta aplinkybė, kad butą, su kurio nuosavybės teisių pažeidimu savo reikalavimus sieja ieškovas, jis įgijo tik 2005 m. liepos 12 d., vertinant šį faktą ieškinio senaties termino aspektu, neturi ir negali turėti įtakos ieškovo teisėms pareikšti ieškinį dėl statybos leidimo ir pažymos nuginčijimo bei jų pagrindu pastatyto ir įteisinto priestato nugriovimo, nes, įsigydamas butą, jis perėmė buvusio savininko turėtas teises ir pareigas (teisė į ieškinį, minėta, jau buvo pasibaigusi), o ieškinio senaties terminų, susijusių su nuosavybės teisėmis į šį butą, skaičiavimas, vadovaujantis pirmiau nurodyta taisykle, neprasidėjo iš naujo.
Dėl išdėstytų argumentų sutikdama su kasatoriaus teigimu, kad ieškinio senaties terminas dėl statybos leidimo ir pažymos ginčijimo bei jų pagrindu pastatyto ir įteisinto priestato nugriovimo prasidėjo 1995 metais, kai ginčo priestatas buvo pastatytas ir tuometis buto Nr. 42, šiuo metu priklausančio ieškovui, savininkas apie jį sužinojo, kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje nustatytinas pagal jo pradžios metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnį, kurio 1 dalyje buvo įtvirtintas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. S. R. Saulio ieškinys teismui pareikštas 2006 m. birželio 7 d., t. y. praleidus nurodytą ieškinio senaties terminą, kuriam, be to, pasibaigus 1998 m. spalio 31 d., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, šio CK nustatyti ieškinio senaties terminai nagrinėjamoje byloje negali būti taikomi (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnis). Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimams panaikinti statybos leidimą ir pažymą bei įpareigoti atsakovą UAB „Vis Vitalis“ nugriauti ginčo priestatą ieškinio senaties terminas nurodytų reikalavimų pateikimo dieną jau buvo pasibaigęs, todėl bylą nagrinėję teismai, atsakovams prašant (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turėjo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo reikalavimus, remdamiesi ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, atmesti (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Nustačiusi CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus kasacijos pagrindus, konstatuodama, kad nustatytas materialinės teisės normų pažeidimas lėmė neteisėtų procesinių sprendimų byloje priėmimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo UAB „Vis Vitalis“ kasacinį skundą ir skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį panaikinti ir, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, priimti naują sprendimą – ieškinį, kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, atmesti (CPK 359 straipsnio 3, 4 dalys).
Priėmusi tokį sprendimą, kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jų nagrinėjimas neturi reikšmės materialiosios teisės normų, kurių pažeidimas lėmė nurodyto sprendimo priėmimą, aiškinimui ir taikymui.
Kasaciniame skunde ir vėliau pateiktame prašyme (T. 2, b. l. 198, 199) atsakovas UAB „Vis Vitalis“ prašo priteisti jam iš ieškovo S. R. S. 19 090,49 Lt bylinėjimosi išlaidų: 300 Lt žyminio mokesčio ir 18 790,49 Lt už advokato paslaugas surašant kasacinį skundą. Bylos duomenimis, atsakovas, paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio (T. 2, b. l. 151). Turėtoms atstovavimo išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė 2007 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą JBB Nr. 003906 su ataskaita už teisines, konsultacines paslaugas ir AB SEB Vilniaus banko 2007 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 600, iš kurių matyti, kad UAB „Vis Vitalis“ sumokėjo 18 790,498 Lt kasacinį skundą surašiusiam advokatui (T. 2, b. l. 200-202). Patenkinusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija šį atsakovo prašymą iš dalies tenkina ir priteisia jam iš ieškovo 300 Lt už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 2100 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai surašant kasacinį skundą apmokėti, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.12 punktą, pagal kurį už kasacinio skundo surašymą rekomenduojama priteisti 3,5 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1, 3 dalimis,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 25 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Vis Vitalis“ iš ieškovo S. R. S. 2400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Dangutė Ambrasienė
Algirdas Taminskas