Administracinė byla Nr. I-1056-189/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04027-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą už kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K (1 t., b. l. 1–30, 3 t., b. l. 65–66).
Pareiškėjas skunde teismui paaiškina, kad neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė kalėdamas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. Nurodo, kad buvo kalinamas Lukiškių TI-K patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas pagal teisės aktų reikalavimus vienam asmeniui plotas, todėl taip pažeidė jo, kaip kalinčio asmens, teisę. Kamerose įrengtas tualetas nebuvo tinkamai atskirtas nuo kameros, t. y. kameroje nėra uždaro tualeto, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu. Pareiškėjas taip pat skunde reiškia pretenzijas dėl pasivaikščiojimo organizavimo trukmės ir pasivaikščiojimo kiemelio ploto, tvarkos juose, nelygios dangos; kamerose esančių parazitų, tarakonų, grybelio ir pelėsio; pasimatymo metu draudimo turėti maistą; psichologinių ir socialinių užsiėmimų stokos; maisto kaloringumo, vegetariško maisto kokybės ir neišduodamų vaisių; pareigūnų patikrinimo; draudimo perduoti maistą, kanceliarinius daiktus, lagaminą arba krepšį su ratukais iš laisvės; socialinių ryšių neužtikrinimo (vaizdo skambučių artimiesiems į užsienį, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymo); sporto salės naudojimosi trukmės; kirpimo paslaugų; pareigūnų iškvietimo sistemos; asmeninio kompiuterio ir žaidimų aparato naudojimosi; paskelbtos bado akcijos; bendravimo su kitais nuteistaisiais; riboto naudojimosi asmeniniu kompiuteriu; šaldytuvo ir ventiliatoriaus naudojimo; apmokamo darbo suteikimo; leidžiamos masės turėti daiktų apribojimo; apsipirkimo tvarkos; maisto papildų įsigijimo tvarkos; asmeninių pinigų ribojimo apsiperkant įkalinimo įstaigos parduotuvėje; dušo naudojimosi tvarkos; kameroje degančios šviesos miego metu; kalinimo įstaigoje veikiančios parduotuvės; higienos priemonių neišdavimo; neteisėtų kratų kalinimo įstaigoje; neišduodamo medaus; karšto vandens nebuvimo kameroje; apribojimo naudotis elektra. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo teigimu, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, todėl prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 1–30, 65–66).
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (3 t., b. l. 73–86).
Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pareiškėjui bendrais įstatymo nustatytais pagrindais yra užtikrintos galimybės palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, suteikiant pasimatymus ir telefono pokalbius įstatymo nustatyta tvarka.
Atsakovės atstovo teigimu, tualeto įrengimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Be to, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, kamerų ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymi, kad jog Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pažymi, kad pareigūnai, turintys sadistinių ar kitokių asmenybės sutrikimų, įstaigoje netarnauja.
Nurodo, kad karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos norma nenumato. Lukiškių TI-K įrengta kirpykla atitinka teisės aktų reikalavimus, o kirpykloje naudojami reikmenys visada yra dezinfekuojami.
Pažymi, kad nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Tenka pažymėti, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.
Atsakovės atstovo teigimu, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau - PĮVTT) 18 priedu, pataisos įstaigos administracija neprivalo aprūpinti nuteistuosius šaldytuvais ir ventiliatoriais.
Nurodo, kad nuteistiesiems higienos priemonės, drabužiai, avalynė išduodami jų neturintiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant tik šių asmenų rašytiniam prašymui.
Pareiškėjui yra sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse.
Įstaigos administracija, atjungdama elektros tiekimą į kištukinius elektros lizdus, užtikrina, kad įstaigoje laikomi suimtieji ir nuteistieji laikytųsi režimo reikalavimų, Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad suteikiant galimybę suimtiesiems ir nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais miegui skirtu metu, nebūtų įmanoma užtikrinti kitų toje pačioje kameroje laikomų asmenų teisę į nepertraukiamą miegą ir ramybę bei išvardinti išimtiniai atvejai, kai įstaigos direktoriaus leidimu gali būti pratęstas elektros tiekimo į kištukinius lizdus laikas (sporto varžybų, kitų visuomenėje didelį susidomėjimą turinčių renginių transliacijos ir pan.).
Vadovaujantis BVK 68 straipsniu, 125 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškę tokį norą, t. y. priversti nuteistąjį pasilikti ūkio darbams atlikti, įstaigos administracija neturi teisės. Direktorius, atsižvelgdamas į skyrių vadovų pateiktas išvadas ir direktoriaus pavaduotojo siūlymą, leidžia arba atsisako nuteistąjį palikti Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus.
Pareiškėjo skunde nurodytas medus į PĮVTT leidžiamų įsigyti prekių sąrašą nėra įtraukti, todėl jais nėra leidžiama prekiauti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje.
Pagal PĮVTT 57 punkto nuostatas nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, neįskaitant iki 3 metų vaikams, gyvenantiems pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtinų daiktų, bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos - 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami.
Atsakovės atstovo teigimu, Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių, nes to nenustatė teisės aktai. Ilgalaikių pasimatymų patalpos Lukiškių TI-K yra įrengtos nuo 2017 m. sausio 1 d. Pareiškėjas savo skunde nenurodo aplinkybių, patvirtinančių, ar jis ėmėsi realių veiksmų, siekdamas gauti ilgalaikių pasimatymų. Tokiu būdu, Lukiškių TI-K, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio.
Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje yra leidžiama prekiauti tik galiojančių teisės aktų numatytomis prekėmis. Nuteistiesiems yra sudaryta galimybė grąžinti įsigytas prekes ir atgauti sumokėtus pinigus, jei gautos prekės arba jų kokybė nuteistojo netenkina. Kainų kontrolę vykdo speciali komisija, sudaryta įstaigos direktoriaus įsakymu, jei yra pastebima, kad UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje prekės kaina yra 10 proc. didesnė nei šalia įstaigos esančiose parduotuvėse kainų vidurkis, įmonei yra siunčiamas pranešimas ir kaina yra mažinama.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos Lukiškių TI-K nurodo, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, todėl pagrindo priteisti jo prašomą žalą nėra. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, todėl reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laiko nepagrįstu (3 t., b. l. 73–86).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu kalėdamas Lukiškių TI-K.
Pareiškėjas skunde teismui teigia, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. (1 t., b. l. 1–30, 3 t., b. l. 65–66).
Byloje pateiktas pareiškėjo įskaitos kortelės (gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas) duomenys patvirtina, kad jis Lukiškių TI-K periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. imtinai (3 t., b. l. 145–148).
Reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, peržengia viešosios teisės ribas, todėl, sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimus administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
Dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu.
Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad tualetas įrengtas prie durų, nėra uždaras, todėl jį būnant sanitariniame mazge, bet kada galėjo pamatyti budėtojas ir kamerose esantys kiti asmenys. Pareiškėjo teigimu, naudodamasis tualetu jausdavo diskomfortą, pažeminimą ir nepatogumų.
Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, sanitarinis mazgas taip pat atitvertas užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, tačiau teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo nuomone, tualetas turi būti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis), juo besinaudodamas, nebūtų matomas kitų asmenų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamų potyrių.
EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą ar akutę (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. pažeidė jo subjektinę teisę privatumo aspektu, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šiuo aspektu pareiškėjo išdėstyti argumentai vertintini kaip pagrįsti.
Dėl teisės pasivaikščioti kiemelyje trukmės ir pasivaikščiojimo kiemelio ploto ir tvarkos juose, nelygios dangos.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam buvo suteikiama po 1 val. arba 1,5 val. per dieną pasivaikščioti kiemelyje.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnis nustato, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore (1 dalis). Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (2 dalis). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore.
Iš esmės pareiškėjas skunde sutinka, kad ginčo laikotarpiu buvo vedamas į lauką pasivaikščioti, išskyrus dienas, kai būdavo netinkamas oras pasivaikščioti, tačiau nesutinka su pasivaikščiojimo trukme. SVĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, nenustatant jokių išimčių ar išlygų. Pažymėtina, kad teismui nepateikta įrodymų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo nevedamas į lauką pasivaikščioti ir dėl jo neišvedimo į lauką kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, t. y. dėl nesuteikto pasivaikščiojimo gryname ore. Tai, kad pareiškėjo netenkina teisės aktuose nustatyta pasivaikščiojimo trukmė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K administracija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Teismui taip pat nepateikta kitų įrodymų, kad Lukiškių TI-K administracija sąmoningai siekė pažeisti šią pareiškėjo teisę ar kitu būdu apriboti, suvaržyti teisę į pasivaikščiojimą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2011 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92)3] 47 punkte nustatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Pareiškėjo cituojamos CPT standartų CPT/Inf (92) 3, 47 punkte nurodytos rekomendacijos susiję ne su 8 valandų trukmės suimtų (kalinamų) asmenų buvimu gryname ore, o siejamos su tokių asmenų buvimu už kameros ribų apskritai, kai šis laikas skiriamas pozityviam užimtumui. Be to, tai yra rekomendacinio, bet neimperatyvaus pobūdžio aktas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamos pasivaikščiojimo trukmės atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pasivaikščiojimui skirti kiemeliai yra per mažo ploto, nėra tvarkomi.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 m2 iki 23,14 m2. II korpuse - 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 m2 iki 37,40 m2. III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 m2 iki 31,05 m2.
Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K teismui nurodė, jog pasivaikščiojimų kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, jų priežiūrą atlieka nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas. Kiemelių remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto (Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime Nr. 24-394 (3 t., b. l. 113–116)). Taigi, atsakovės atstovas teisės aktų nuostatų taip pat nepažeidė, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kamerų antisanitarinių sąlygų (kamerose esančių parazitų, tarakonų, grybelio ir pelėsio).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 88A, Nr. 98, Nr. 84, Nr. 80, Nr. 205, Nr. 97, Nr. 241, Nr. 90 buvo tarakonų, vorų, parazitų, gyvenamojoje kameroje Nr. 88 (iki remonto) buvo pelėsis, o atliekant bausmę rūsyje, pareiškėjo teigimu, jis matė žiurkę, kurią matė ir būrio viršininkė, tačiau ji atsisako tai patvirtinti.
Atsakovės atstovės teigimu, pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai yra naikinami. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą (1 t., b. l. 131–132, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas Nr. 24-394 (3 t., b. l. 113–116)). Taigi, Lukiškių TI-K yra užtikrinama, jog parazitų naikinimo darbai būtų vykdomi. Duomenų byloje apie tai, kad paslaugų teikimo sutartys būtų vykdomos netinkamai, nėra, taip pat nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo argumentus dėl kamerose esančių tarakonų, pelių ir žiurkių, todėl šie jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl draudimo pasimatymo metu turėti maistą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nei jam, nei pasimatymo lankytojams atsinešti maisto, kad pasimatymo metu galėtų ramiai ir jaukioje aplinkoje bendrauti su į pasimatymą atėjusiais asmenimis.
Pagal Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-356 „Dėl trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymo suteikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 priedo nuostatas, nuteistajam, einančiam į trumpalaikį pasimatymą, kuris suteikiamas BVK 85 straipsnio 2 dalies nuostatas (be pareigūnų priežiūros), be kita ko, leidžiama su savimi pasiimti kavą (iki 50 g.), arbatą (iki 50 g.), kakavą (iki 50 d.), plastikinius puodelius ir šaukštelius.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pareigos kalinimo įstaigos administracijai leisti kalinimo įstaigoje esančiam ar su juo pasimatyti atėjusiam asmeniui atsinešti į pasimatymą maistą. Todėl šiuo aspektu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti ir pareiškėjo argumentai dėl draudimo turėti maistą pasimatymo metu atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl psichologinių ir socialinių užsiėmimų.
Pareiškėjo teigimu, su juo buvo įvykdyta tik viena individuali elgesio korekcijos programa „Tik Tu ir AŠ“, daugiau pastovių užsiėmimų nevykdoma. Pareiškėjas pageidauja, kad su juo būtų daugiau vykdoma psichologinių ir socialinių užsiėmimų. Pareiškėjas nurodo, kad visi jo užsiėmimai sporto salėje, socialinės reabilitacijos poilsio ir narkomanijos prevencijos kambaryje, šachmatų, kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos mokymai trunka tik 6 val. per savaitę.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad visi Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Visose gyvenamosiose kamerose įrengta kabelinė televizija, o suimtieji ir nuteistieji turi galimybę dienotvarkėje nustatytu laiku žiūrėti televizijos laidas. Pažymi, norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžių ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Pareiškėjui yra sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės lankė ir lanko tiek psichologinius, tiek socialinius užsiėmimus. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas taip pat dalyvavo ir kultūriniuose renginiuose (spektakliuose, koncertuose) (1 t., b. l. 102–108). Tai, kad pareiškėjo netenkina psichologinių ir socialinių užsiėmimo kiekis kalinimo įstaigoje, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K administracija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamai vykdomų psichologinių ir socialinių programų atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kamerose vienam asmeniui tenkančio ploto užtikrinimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas žalą kildina dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad jis ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatytų vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimų.
Ginčo laikotarpiui nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. – Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). Pažymėtina, kad HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3 p. reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad iš bendro kameros ploto turėtų būti išskaičiuotas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kada erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą T. prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą L. ir kt. prieš Graikiją). Taip pat EŽTT nustatė, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualią miego vietą; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją; 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą O. prieš Lenkiją). EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
Pažymėtina, kad atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kiek asmenų ginčo laikotarpiu buvo laikoma kartu su pareiškėju kamerose (3 t., b. l. 73–86). Pareiškėjas su atsiliepime pateikta informacija nesutiko ir teismui nurodė, kad Lukiškių TI-K pateikė netikslią informaciją (3 t., b. l. 152–153). Lukiškių TI-K, atsakydama į teismo paklausimą nurodė, kad atsiliepime nurodė teisingai skaičių asmenų, kurie ginčo laikotarpiu buvo laikomi kartu su pareiškėju kamerose (3 t., b. l. 162). Įvertinus pateiktus duomenis nustatyta, kad pateikti nevisiškai tikslus duomenys, todėl visi nustatyti neatitikimai bus sprendžiami pareiškėjo naudai.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas buvo kalinamas 108 dienas (2015-11-20–2016-01-10, 2016-01-13–2016-02-16, 2016-02-18–2016-03-09) pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą (3,6 kv. m), tenkantį vienam asmeniui (atskaičius sanitarinio mazgo plotą – 0,56 kv. m). Pažymėtina, kad kiti nustatyti neatitikimai dėl kalinančių asmenų skaičiaus 2017-01-25, 2017-03-13, 2017-06-09, 2017-06-27, 2017-10-04, 2017-10-08 keliamam ginčui įtakos neturi, nes net ir įvertinus tuo aspektu, kad minėtomis dienomis pareiškėjas buvo kalinamas ne vienas, o kartu su kitu asmeniu, kameros plotas, atskaičius sanitarinio mazgo plotą, nepažeidžia teisės aktais nustatytą kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. kalint Lukiškių TI-K buvo pažeista jo subjektinė teisė 108 dienas būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, todėl šiuo atveju viešojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šiuo aspektu pareiškėjo išdėstyti argumentai vertintini kaip pagrįsti.
Dėl maisto kaloringumo, vegetariško maisto kokybės, neišduodamų vaisių.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K tiekiamas maistas nuteistiesiems neatitinka fiziologinių mitybos normų reikalavimų, ruošiamas kiekybiškai, bet nekokybiškai.
Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmeninis, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis, pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus ginčo laikotarpiui iki 2017 m. birželio 14 d.), 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018 m. sausio 1 d.). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-94 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 1.2. p., dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančių gydytojų rekomendacijas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui rekomendacijos dėl dietinio maisto nebuvo išduotos (1 t., b. l. 47–91).
Išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų.
Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriose yra laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas šiltas. Maisto dalintojams (nuteistiesiems, paliktiems Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus) išduodamos baltos kepurės ir striukės, ir tai griežtai kontroliuojama. Visų masto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta. Visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo pastoviai rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visada švarios, išplautos.
Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad suėmimą vykdančiose įstaigose suimtųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl maisto kokybės kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl maisto kokybės, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta (3 t., b. l. 13–18). Pareiškėjas nurodė, kad jo netenkino maistas, nes buvo neskanaus ir nekaloringas, dalinamas nehigieniškai, tačiau skunde neįvardino labiau apibrėžtų pažeidimo laikotarpių. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybes, susijusias su, pareiškėjo teigimu, netinkamu maitinimu, privalėjo detalizuoti pareiškėjas. Vien dėl pareiškėjo teismui nurodytų nekonkretizuotų nusiskundimų dėl maisto kokybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą kalinimo laikotarpiu.
Be to, pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl vegetariško maisto kokybės, tačiau teismui nepateikti įrodymai, kad pareiškėjui skiriamas vegetariškas maistas, todėl šie pareiškėjo argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui.
Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl neskiriamų vaisių. Kaip jau buvo minėta, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis BVK 92 straipsnio 1 dalimi, nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Todėl, jei pareiškėjui po kalinimo įstaigoje skiriamo subalsuoto maisto trūksta tam tikrų produktų, pvz., vaisių, jis turi galimybę juos įsigyti kalinimo įstaigoje esančioje parduotuvėje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl maitinimo metu trūkstamų vaisių, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl draudimo perduoti maistą, lagaminą su ratukais ir kanceliarines prekes iš laisvės ir nesuteiktos galimybės įsigyti medaus.
Nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų yra viena iš nuteistųjų specialiųjų teisių, kuri įtvirtinta BVK 92 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 92 straipsnio 4 dalis).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, (toliau - PĮVTT) 76 punktas (redakcija aktuali ginčo laikotarpiui nuo 2016 m. balandžio 1 d.) reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato PĮVTT 18 priedas. PĮVTT 18 priedu nustatomas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kuris yra baigtinis.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesudaroma galimybė kalinimo įstaigos parduotuvėje įsigyti medaus.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad medus į PĮVTT 18 priedo sąrašą nėra įtrauktas, todėl juo nėra leidžiama prekiauti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje. Jokių išimčių dėl leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų bei maisto produktų nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustato. BVK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuteistųjų teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik būtiniausių reikmenų ir teisės aktai nenumato nuteistųjų teisės besąlygiškai visada reikalauti atitinkamų konkrečių prekių ar konkrečių gamintojų prekių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-130-858/2015).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad neleidžiama jam perduoti maisto, lagamino su ratukais ir kanceliarinių prekių iš laisvės.
Pagal PĮVTT 83 punkto nuostatas, kad nuteistajam siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato galimybės nuteistajam perduoti maistą, lagaminą su ratukais ir kanceliarines prekes iš laisvės. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas trūkstamą maistą ir kanceliarines prekes gali įsigyti kalinimo įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjui yra skiriamas subalansuotas maitinimas pagal patvirtintus valgiaraščius, kurių Lukiškių TI-K negali savarankiškai keisti ar pildyti bei savavališkai nepaisant įstatymo normų sudaryti pareiškėjui išskirtinę galimybę gauti maisto perdavimus iš laisvės. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada ir kokių konkrečiai kanceliarinių priemonių jam nebuvo leista perduoti iš laisvės, todėl teismas dėl abstrakčių teiginių neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovės atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjas skunde nepagrindė, kodėl konkrečiai jam reikalingas lagaminas su ratukais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taigi pareiškėjo argumentai dėl apribotos teisės gauti maistą ir kanceliarines prekes iš laisvėje esančių draugų ar giminaičių, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareigūnų patikrinimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis dėl pareigūnų veiksmų kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos ir į Lukiškių TI-K administraciją. Pareiškėjas gavo atsakymus, kad pareigūnai patikrinti, bet nebuvo pateikta jokių įrodymų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo nusiskundimus pareigūnų veiksmais, tačiau savo argumentų nepagrindžia, konkrečių aplinkybių, kurias teismas galėtų įvertinti, nenurodo. Be to, pareiškėjas jokių raštų dėl pareigūnų, galimai neteisėtų veiksmų neskundžia. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Be to, nurodo, kad pareigūnai, turintys sadistinių ar kitokių asmenybės sutrikimų, įstaigoje netarnauja.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.
Dėl socialinių ryšių neužtikrinimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo atžvilgiu apriboti socialiniai ryšiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai ir skambučiai su šeimos nariais.
BVK 85 straipsnyje nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji, be kita ko, turi teisę: per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą (BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose (BVK 85 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ yra reglamentuota, kad vienas trumpalaikis pasimatymas gali trukti iki 4 valandų.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ XI skirsnyje yra nurodyti suimtųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis nuostatos bei sąlygos. O būtent, to paties skirsnio 62 punkte yra nurodyta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka.
Lukiškių TI-K vadovaujamasi patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-89 „Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu“, kuris nustato asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarką. Būtent šiuo tvarkos aprašu siekiama įgyvendinti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių aukščiau paminėto 62 punkto reikalavimus.
Pagal „Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašą“, asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą, laiką, trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba tiesiogiai atvykus. Pažymėtina, kad asmenys, norintys atvykti pasimatyti arba asmenys, kurie yra laikomi Lukiškių TI-K, pasimatymui gali registruotis ne ilgesniame nei 15 dienų laikotarpyje. Minėtu laikotarpiu galima registruotis tik vienam pasimatymui. Toliau, asmenys, kurie yra laikomi įstaigoje, kitam pasimatymui registruojami tik išnaudoję ankstesnį pasimatymą, kuriam buvo užregistravę. Jeigu asmuo užsiregistravo į pasimatymą ir negali į jį atvykti, tas asmuo privalo apie tai pranešti Lukiškių TI-K administracijai. Taip pat asmenys, kurie atvyko ir nori pasimatyti tą pačią dieną, gali gauti pasimatymą, jeigu yra laisvų vietų, kurios nebuvo užsakytos pagal išankstinį registravimą arba, jeigu kažkas atsisakė ir neatvyko į pasimatymą.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje nustatytas tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra numatytas. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Ilgalaikių pasimatymų patalpos Lukiškių TI-K yra įrengtos nuo 2017 m. spalio 1 d.
Atsakovės atstovės teigimu, Lukiškių TI-K vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir veikia tinkamai bei teisėtai. Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 straipsnio 1 dalis). Lukiškių TI-K pareiškėjas yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. VBVK 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma yra galiojanti, nėra pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl Lukiškių TI-K neturėjo teisinio pagrindo šia teisės norma nesivadovauti bei savavališkai keisti šį teisinį reglamentavimą.
Pareiškėjas savo skunde nenurodo aplinkybių, patvirtinančių, ar jis ėmėsi realių veiksmų, siekdamas gauti ilgalaikių pasimatymų. Nenurodo, kada ir su konkrečiai jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, kad atžvilgiu apriboti socialiniai ryšiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai ir skambučiai su šeimos nariais, tačiau konkrečių atvejų neįvardija. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K administracija neprivalo asmeniui suteikti trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų, jei asmuo su prašymais nesikreipia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K administracijos veiksmuose neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sporto salės naudojimosi.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam sportuoti leidžiama tik vieną kartą per savaitę, nors dėl praeityje turėtų rankų, kojų ir veido nušalimo, jam gydytojai rekomendavo kuo daugiau sportuoti.
Pažymėtina, kad pareiškėjas neneigia, jog jam sudaryta galimybė sportuoti vieną kartą per savaitę, tačiau pareiškėjo netenkina užsiėmimų sporto salėje skaičius. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo pageidavimu, jis yra vedamas į mankštą. Atkreiptinas dėmesy, kad pasivaikščiojimo metu pareiškėjui taip pat yra suteikiama galimybė judėti, sportuoti, be to, pareiškėjas, siekdamas dar didesnio fizinio aktyvumo, gali mankštinti ir kameroje. Pareiškėjas raštų dėl atsisakymo leisti jam sportuoti neginčija, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.
Dėl kirpimo paslaugų.
Pareiškėjas nurodo, kad jam leidžiama tik kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatas nuteistiesiems suteikiama galimybė kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Šios nuostatos nenustato galimybės dažniau suteikti kirpimo paslaugas. Tai, kad pareiškėjo tai netenkinta, nesudaro pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, nes pareiškėjo iš esmės neginčijo, kad jam nebuvo suteiktos kartą per mėnesį kirpėjo paslaugos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareigūno iškvietimo sistema įrengta neseniai, tačiau tik prie gyvenamųjų patalpų, o tuo tarpu duše, sporto salėje, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kitose patalpose šios pareigūnų iškvietimo sistemos nėra.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 bei 16.11 punktuose nustatyta, kad nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz., 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-602/2017), laikytina, jog laisvės atėmimo vietose pareigūno iškvietimo sistema pagal teisės aktus turi būti įrengta.
Pažymėtina, kad iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, kad pareiškėjo teisės šiuo atveju buvo pažeistos. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu pareigūno iškvietimo sistemos neįrengimas duše, sporto salėje, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kitose patalpose sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad pareigūno iškvietimo sistemos neįrengimas duše, sporto salėje, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kitose patalpose nesukėlė pareiškėjui tokių neigiamų padarinių, kurie galėtų lemti neturtinės žalos kilimą. Vien abstraktaus pobūdžio pretenzijos nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos patyrė garbės ir orumo pažeminimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.
Dėl paskelbtos bado akcijos.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2017 m. balandžio 5 d. pradėjo bado akciją dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų ir pareigūnų veiksmų jo atžvilgiu.
Iš teismui pateiktos pareiškėjo Asmens sveikatos priežiūros kortelės nustatyta, kad pareiškėjo badavimo metu nuo 2017 m. balandžio 6 d., jis kasdien buvo prižiūrimas medikų, jam buvo paaiškinta badavimo žala organizmui (1 t., b. l. 70–75). Pažymėtina, kad pareiškėjas, paskelbdamas bado akciją, pats pasirinko tokį savo teisių gynimą. Lukiškių TI-K jam buvo skirta medikų priežiūra visos pareiškėjo bado akcijos metu. Pareiškėjas skunde nenurodė, dėl kokių Lukiškių TI-K veiksmų jo badavimo metu galėjo kilti žala. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K galimai neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
Dėl bendravimo su kitais nuteistaisiais.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad prašė administracijos leisti jam daugiau bendrauti su kitais nuteistaisiais, tačiau Lukiškių TI-K administracija nieko neatsakė.
Pažymėtina, kad pareiškėjas tik abstrakčiai išreiškė nuskundimą, nenurodė ir nedetalizavo kada ir kokiu raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K, o šis pareiškėjui neatsakė. Vien abstraktaus pobūdžio teiginiai, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo ir Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl riboto naudojimosi asmeniniu kompiuteriu, žaidimų aparatu, nesuteikiamų vaizdo skambučių artimiesiems į užsienį.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą jis negali vienu metu naudotis ir asmeniu kompiuteriu ir žaidimų aparatu.
Pagal PĮVTT 18 priedo 5.2 papunktyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti nešiojamąjį kompiuterį arba kompiuterinių žaidimų aparatą. Ši norma leidžia nuteistajam pasirinkti turėti vieną iš šių elektros prietaisų. Reglamentavimas nenustato jokių išimčių, kuomet leidžiama turėti šiuos du elektros prietaisus vienu metu. Atsakovės atstovo teigimu, asmeniniais kompiuteriais nuteistieji ir suimtieji naudojasi dienotvarkėje nustatytu laiku. Nuteistasis, pageidaujantis naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgesnį laiką, turi kreiptis su motyvuotu prašymu į įstaigos direktorių. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K veiksmuose neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K nesuteikia galimybės skambinti per internetinę bendravimo programą SKYPE, užskaitant šį skambutį kaip pasimatymą.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės aktai nenustato nuteistiesiems naudotis internetine bendravimo programa „Skype“ ar analogiškomis programomis, užskaitant šį skambutį kaip pasimatymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K veiksmuose neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Dėl šaldytuvo ir ventiliatoriaus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad šaldytuvas jo gyvenamojoje patalpoje reikalingas, nes dėl karščio kameroje vasaros metu, maisto produktai greitai sugenda, be to, kameroje taip pat reikalinga turėti ir ventiliatorių.
Pagal PĮVTT 18 priedo nuostatas nuteistiesiems nėra numatyta galimybė turėti šaldytuvą ir ventiliatorių, todėl pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu atmestinos kaip pagrįstos.
Be to, pareiškėjas teismo skunde prašo įpareigoti Lukiškių TI-K leisti jam 3 kartus per savaitę apsipirkti parduotuvėje. Pažymėtina, kad toks pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo nėra priimtas nagrinėti ir nėra šios bylos ginčo dalykas.
Dėl apmokamo darbo suteikimo.
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija jam jau 3 metus nesuteikia apmokamo darbo valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“.
Vadovaujantis BVK 68 straipsniu, 125 straipsnio 1 ir 2 dalimi, Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškę tokį norą, t. y. priversti nuteistąjį pasilikti ūkio darbams atlikti, įstaigos administracija neturi teisės.
Vadovaujantis Nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo ) į darbą VĮ „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 16 ir VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1/05-9 „Dėl nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir atleidimo ir darbo joje tvarkos aprašo patvirtinimo“, gavus VĮ „Mūsų amatai“ prašymą dėl laisvų darbo vietų, nuteistieji, pageidaujantys dirbti, užpildo nustatytos formos prašymą dėl priėmimo į darbą, kurį įteikia kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui, o šis užregistruoja prašymą Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų(pareiškimų), peticijų ir skundų, registracijos žurnale ir jį pateikia VĮ „Mūsų amatai“ gamybos cecho viršininkui dėl tarpininkavimo (pritarimo/nepritarimo) priimti nuteistąjį į darbą. Tik tuo atveju, kai yra įmonės gamybos cecho viršininko teigiamas tarpininkavimas (pritarimas) dėl nuteistojo priėmimo į darbą, ne vėliau kaip per 2 dienas nuo kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą nuteistojo prašymą, suderinus su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, pateikia Nuteistųjų įdarbinimo komisijai, kuri organizuoja posėdžius, atsižvelgiant į iš VĮ „Mūsų amatai“ gautą informaciją apie laisvas ir numatomas atsirasti darbo vietas, pretendentams keliamus reikalavimus bei į Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1-14 „Dėl nuteistųjų įdarbinimo komisijos sudarymo“ patvirtinus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus (esamas laisvas pareigas ir darbo vietas; įdarbinamo nuteistojo darbingumą ir turimą specialybę; nuteistojo turimą specialybę, profesiją, polinkius, motyvaciją dirbti bei psichofiziologinius ypatumus; nuteistojo turimą darbinę patirtį (įskaitant laikotarpį, jei asmuo anksčiau dirbo įkalinimo įstaigoje); įstaigoje atitinkamų tarnybų ir skyrių rekomendacija apie nuteistąjį; nuteistojo drausmę (turimas drausmines nuobaudas ar paskatinimo priemones, elgesys); nuteistojo nuomonę ir požiūrį į subkultūros elementus egzistuojančius/neegzistuojančius įkalinimo įstaigoje; nuteistojo atžvilgiu vykdomus išieškojimus pagal vykdomąjį dokumentą (jeigu keliems nuteistiesiems vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybė įsidarbinti turi nuteistasis, privalantis mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pageidauja dirbti apmokamą darbą VĮ „Mūsų amatai“, nes siekia mokėti nukentėjusiems pagal teismo priteistus ieškinius, be to, gaudamas darbo užmokestį galėtų sumokėti už studijas, kurias šiuo metu yra sustabdęs dėl finansinių sunkumų. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K administracija jo neįdarbina, nes jis rašo skundus. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija 2017 m. lapkričio 23 raštu atsakė pareiškėjui, kad šiuo metu VĮ „Mūsų amatai: nėra laisvų darbo vietų, o apie laisvas darbo vietas bus informuotas (1 t. b. l. 102–108).
Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismui nepateikti įrodymai, kad Lukiškių TI-K administracija nusiteikusi prieš pareiškėją ir jo neįdarbina dėl asmeniškumo pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas Lukiškių TI-K atsisakymų suteikti jam darbą neskundžia. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Dėl leidžiamos masės turėti daiktų apribojimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nustatytos galimų turėti daiktų masės neužtenka, todėl turi rinktis svarbiausius daiktus. Pareiškėjo teigimu, turėtų būti pakeisti teisės aktai, leidžiantys turėti daiktų iki 50 kg.
PĮVTT 57 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar)baudžiamosios bylos medžiaga, iki 3 metų vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše ir (ar) kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, paimami.
Įvertinus teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neleisdama turėti nuteistajam didesnę daiktų masę nei 30 kg., pažeistų teisės aktų reikalavimus. Šiuo metu galioja būtent toks reglamentavimas, todėl jis turi būti vykdomas. Tai kad pareiškėjo netenkina nustatyta leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė (30 kg), nesudaro pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų.
Dėl kalinimo įstaigoje veikiančios parduotuvės ir apsipirkimo joje tvarkos, nustatytų apsipirkimo limitų.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra sudaryta galimybę pačiam apsipirkti įkalinimo įstaigoje esančioje parduotuvėje, be to, šioje parduotuvėje prekės kainuoja brangiau nei laisvėje esančiose parduotuvėje.
Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K mažmeninės prekybos paslaugas teikia UAB „Lobby Baltic“. Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje yra leidžiama prekiauti tik galiojančių teisės aktų numatytomis prekėmis. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato PĮVTT 18 priedas, kuriame išdėstyti visi leidžiami nuteistiesiems turėti ir įsigyti maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Pažymi, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė grąžinti įsigytas prekes ir atgauti sumokėtus pinigus, jei gautos prekės arba jų kokybė nuteistojo netenkina. Kainų kontrolę vykdo speciali komisija, sudaryta įstaigos direktoriaus įsakymu. Komisija patikrina UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės kainas, lygindama jas su netoliese esančių parduotuvių kainomis. Jei yra pastebima, kad UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje prekės kaina yra 10 proc. didesnė nei šalia įstaigos esančiose parduotuvėse kainų vidurkis, įmonei yra siunčiamas pranešimas ir kaina yra mažinama.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, jog kalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje kainos didesnės, nenurodo, konkrečių atvejų ir prekių. Šiuo atveju, teismas neturi pagrindo abejoti dėl Lukiškių TI-K atliekamos kainų stebėsenos ir vykdomos kontrolės, todėl teismui nepateikus priešingas išvadas leidžiančių įrodymų, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad nustatyti limitai apsipirkti yra per maži.
BVK 92 straipsnyje reglamentuota nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Pagal BVK 92 straipsnio 2 dalies nuostatas didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra: 1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems; 3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.
Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, kad pareiškėjas priskirtas paprastajai grupei, vadinasi, pareiškėjo didžiausia pinigų suma, už kurią jis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra trijų bazinių socialinių išmokų dydžio.
Įvertinus teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nustatyti maksimalūs apsipirkimo sumos ribojimai priklauso ir nuo nuteistojo pasirinkto elgesio modelio. Pareiškėjas, siekdamas, kad būtų padidinti nustatyti maksimalūs apsipirkimo sumos ribojimai, turėtų savo pozityviu ir pavyzdingu elgesiu siekti būti perkeltam į nuteistųjų lengvąją grupę. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas dėl nustatytų maksimalių apsipirkimo sumos ribojimų kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kuri pareiškėjui paaiškino, jog nustatytos sumos ateityje gali keistis, jei Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo nustatyta tvarka bus pakeistas bazinės socialinės išmokos dydis (3 t., b. l. 21–22).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lukiškių neteisėtų veiksmų nenustatyta. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su nustatytais maksimaliais apsipirkimo sumos ribojimais, nesudaro pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Dėl maisto papildų įsigijimo tvarkos.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad maisto papildus reikėtų leisti perduoti iš laisvės arba maisto papildų pirkimas neturėtų būti įskaičiuojamas.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės aktai nenustato galimybės leisti nuteistiesiems iš laisvės perduoti maisto papildus. Maisto papildus leidžiama turėti kalinimo įstaigoje, o juos įsigyti nuteistieji gali ir kalinimo įstaigos parduotuvėje, atitinkami suplanavęs pirkinių krepšelį. Pareiškėjo teigimu, maisto papildai, pvz., proteinas (2,5 kg), kainuoja dvigubai brangiau nei laisvėje, tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nenustatė, kad maisto produktų kainos ir būtiniausios reikmenų kainos būtų didesnės nei šalia esančiose parduotuvėse (3 t., b. l. 43–45). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad pareiškėjo reiškiami nusiskundimai nepagrįsti.
Dėl naudojimosi dušu tvarkos.
Pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl naudojimosi dušu tvarkos, kad jam suteikiama galimybė nusiprausti 15 min. viena kartą per savaitę.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovės atstovės teigimu, pagal Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymo „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas sutinka, kad kalinimo vietoje yra sudaryta galimybė nusiprausti po dušu 15 min. vieną kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti įrodymai, paneigiantys šias aplinkybes, Lukiškių TI-K administracijos veiksmuose pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmesti kaip nepagrįsti.
Dėl kameroje degančios šviesos miego metu.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 16.7 punkto reikalavimais kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas, todėl pareiškėjo argumentai, kad teisės aktai nenumato naktinio apšvietimo įrengimo, kuris, pareiškėjo teigimu, trukdo miegoti, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl higienos priemonių neišdavimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad šiuo metu Lukiškių TI-K neišduoda jokių higienos priemonių.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjui minėtų higienos priemonių nepakanka, negali būti traktuojama kaip Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai, tuo labiau, kad pats pareiškėjas neginčija konkrečių atveju.
Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. IR-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“, higienos priemonės, drabužiai, avalynė išduodami jų neturintiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant šių asmenų rašytiniam prašymui.
Atsižvelgiant į tai, kad teismui nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas nemokus, nėra pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Dėl neteisėtų kratų kalinimo įstaigoje.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K atliekamos kratos nefilmuojamos, kratų metu nėra užtikrinta, kad bent vienas kameros gyventojas galėtų stebėti kratos procedūras.
Kratos ir apžiūros įstaigoje yra atliekamos pagal Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukciją, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija), VIII skyriaus nuostatas. Instrukcijos 148 punkte nustatyta, kad siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Instrukcijos 149 punkte nustatyta, kad kratas ir apžiūras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Ypatingo įvykio laisvės atėmimo vietoje metu, tvarkai kratos ir apžiūros metu palaikyti gali būti pasitelkti Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys. Pagal Instrukcijos 173.1 papunkčio nuostatas atliekant kratą kamerose, ten laikomi suimtieji (nuteistieji) išvedami iš kameros ir išrikiuojami koridoriuje, jei reikia, nuvedami į kitas patalpas. Išvestiems iš kameros suimtiesiems, nuteistiesiems atliekama dalinė krata.
Įvertinus teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad teisės normos neįpareigoja imperatyviai kratą atliekančius pareigūnus filmuoti kratos atlikimą. Be to, Instrukcijos 173.1 papunkčio nuostatos imperatyviai įpareigoja išvesti nuteistuosius iš kameros kratos atlikimo metu. Pareiškėjas skunde teismui iš esmės nepagrindė ir nenurodė, kokie atlikti pareigūnų galimai neteisėti veiksmais, ar dėl šių galimai neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą ir kokią. Vien abstraktaus pobūdžio teiginiai, nesudaro pagrindo spręsti ir konstatuoti pareigūnų neteisėtus veiksmus, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl karšto vandens nebuvimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose nėra karšto vandens.
Laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (redakcija nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.
Įvertinus teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad minėta higienos norma karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose nenustato, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Dėl apribojimo naudotis elektra.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K yra apribojimai naudotis elektra - darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 6.00 val. yra išjungiama elektra, o savaitgaliais nuo 23.00 val. iki 27 .00 val., todėl pareiškėjas nakties metu esant poreikiui ar reikalui negali atsigerti arbatos. Pažymi, kad už elektrą turi mokėti pats, todėl mano, kad jokie apribojimai negali būti taikomi.
Atsakovės atstovės teigimu įstaigos administracija, atjungdama elektros tiekimą į kištukinius elektros lizdus, užtikriną, kad įstaigoje laikomi suimtieji ir nuteistieji laikytųsi režimo reikalavimų, Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkės, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-213 (aktuali ginčo laikotarpiui iki 2017-07-18), 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1- 205 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ (aktuali nuo 2017 m. liepos 18 d.) nuostatų bei siekia įgyvendinti Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 nuostatas, kuriose nurodoma, jog suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamojo miego, metu. Be to, atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad suteikiant galimybę suimtiesiems ir nuteistiesiems naudotis elektros prietaisais miegui skirtu metu, nebūtų įmanoma užtikrinti kitų toje pačioje kameroje laikomų asmenų teisę į nepertraukiamą miegą ir ramybę bei išvardinti išimtiniai atvejai, kai įstaigos direktoriaus leidimu gali būti pratęstas elektros tiekimo į kištukinius lizdus laikas (sporto varžybų, kitų visuomenėje didelį susidomėjimą turinčių renginių transliacijos ir pan.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja netaikyti apribojimų naudotis elektra. Šiuo atveju turėtų būti vertinamos ne tik pareiškėjo teisės ir pageidavimai, bet ir kitų nuteistųjų, atliekančių bausmę, teisės ir teisėti interesai į nepertraukiamą nakties miegą. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visas, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.
Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Nors pareiškėjas konkrečiai ir aiškiai neįvardijo, kaip pasireiškė neturtinė žala, nekonkretizavo prašomos priteisti žalos dydžio, tačiau, įvertinus tai, kad jo kalinimo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. nustatytas pažeidimas dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui (108 dienos) ir privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimas, darytina išvada, kad tai galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, todėl sudaro pagrindą pripažinti, kad buvo padaryta žala.
Pareiškėjas prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d., tačiau pareiškėjo nurodyta suma yra per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui kameros plotas, tenkantis vienam nuteistajam, ir privatumas tualete, būtų neužtikrintas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, be to, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais. Vertinant žalos dydį atsižvelgiama taip pat į kalinimo trukmę, nustatytus pažeidimus (konstatuotas tik privatumo, naudojantis tualetu, pažeidimas), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 1 100 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis tualetu laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 105 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti J. B. (J. B.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo, 1 100 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Bronius Januška