Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-876/2024

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00010-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.7.2.2; 1.2.17.12.2; 1.2.18.11; 2.4.6.1; 2.4.7

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Aurelijaus Rauckio ir Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

        apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

-       A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir jam paskirta 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) MGL, t. y. 22 500 (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur bauda.

-               A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI- 1472 redakcija), ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) Eur bauda.

        Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir A. K. paskirta subendrinta bausmė - 480 (keturių šimtų aštuoniasdešimties) MGL, t. y. 24 000 (dvidešimt keturių tūkstančių) Eur bauda.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalimi, paskirtai baudai sumokėti nustatytas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriško sumokėjimo terminas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas - 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Išaiškinta, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.  

        Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

        Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. K. priteista civiliniam ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 119 120,86 (šimtas devyniolika tūkstančių šimtas dvidešimt ir 86 centai) Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

        Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. K. priteista civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 8 939,14 (aštuoni tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt devyni ir 14 centų) Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       A. K. nuteistas dėl to, kad jis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, esant UAB  „X“ sunkiai ekonominei padėčiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, žinodamas, kad UAB „X“ dirba nuostolingai - už 2019 metus deklaravo 60 708 Eur nuostolį bei 377 819 Eur trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų, už 2020 metus deklaravo 216 252 Eur pelno bei 399 025 Eur trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų, už 2021 metus deklaravo 256 808 Eur nuostolį bei 493 630 Eur trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų, 2021 m. balandžio 15 d. su Valstybine mokesčių inspekcija sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 146 492,36 Eur mokestinės nepriemokos  (3 597,67 Eur GMP už 2020 m. sausio, kovo - lapkričio mėn., 168 Eur avansinio PLN už 2020 m. ir 142 726,69 Eur PVM už 2020 m. vasario - lapkričio mėn.), perleido UAB "X" turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė 428 844,63 Eur turtinės žalos kreditoriams, o būtent:

siekdamas kitai jo faktiškai valdomai įmonei UAB „Y“ perleisti UAB „X“ turtą, pasinaudodamas tuo, kad vienintelio akcininko UAB „Y“ turimų akcijų pagrindu galėjo priiminėti vienasmenius sprendimus, bei faktiškai valdydamas įmonę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIIT -1835 (toliau-ABI) - 59 straipsnio 6 dalį, kuris nustato, kad „visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytinojo pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą“, 59 straipsnio 8 dalį, kuri nustato, kad „Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams“, nes Bendrovei laikotarpio pradžiai (2021 m. sausio 1 d.) apskaitoje registravus įsipareigojimų už 399 026,36 Eur, bei 2021 m. balandžio 15 d. su Valstybine mokesčių inspekcija sudarius mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 146 492,36 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo iki 2022 m. gruodžio 25 d., 2021 m. balandžio 30 d. neteisėtai priėmė Vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta išmokėti 277 353,00 Eur dividendų akcininkui UAB  „Y“. Pažeisdamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 (toliau - CK) 6.9301 straipsnį „atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“, 2021 m. liepos 12 d. išrašė Kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį išmokėjo 277 353,00 Eur dividendų akcininkui  UAB „Y“, pagal 2021 m. rugsėjo 29 d. kasos išlaidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atliko atsiskaitymus su UAB „Y“ 98 720,28 Eur sumai, 2021 m. spalio 13 d.   nepateisinamai pigiai už 25 410 Eur pardavė UAB „Y“ transporto priemones (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. spalio 13 d.  PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (PVM s.f. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (PVM s.f. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 52 771,35 Eur žemesne  verte, nei jų  likutinė vertė, tokiu būdu perleido UAB „X“ turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė 428 844,63 Eur turtinės žalos kreditoriams, patvirtintiems Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

2.       Be to, A. K. nuteistas dėl to, kad jis būdamas UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos  Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2019 m. liepos 11 d. Nr. XIII-2313) 21 straipsnio 1, 2 dalimis, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir teisingą finansinę atskaitomybę, 14 straipsnio 2 dalimi atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pažeisdamas buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aplaidžiai organizavo finansinę apskaitą ir neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent:

pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2019 m. liepos 11 d. Nr. XIII-2313) 4 straipsnį, kuris nustato, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, nepateikė buhalterei pirminių apskaitos dokumentų dėl ko UAB „X“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų:

-       2020 metais įmonei UAB „X“ išrašytų 25 vnt. PVM sąskaitų faktūrų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 82,51 Eur, 2020 m. vasario  29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 81,23 Eur, 2020 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 81,23 Eur, 2020 m. balandžio 30 d.  Nr. (duomenys neskelbtini) suma 81,23 Eur, 2020 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 442,33 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 108,59 Eur, 2020 m. vasario 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 62,66 Eur, 2020 m. kovo 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 60,02 Eur, 2020 m. balandžio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 119,13 Eur, 2020 m. gegužės 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 54,69 Eur, 2020 m. birželio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 52,02 Eur, 2020 m. liepos 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 49,35 Eur, 2020 m. rugpjūčio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 46,66 Eur, 2020 m. rugsėjo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 43,97 Eur, 2020 m. spalio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 41,28 Eur, 2020 m. lapkričio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 38,57 Eur, (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 022,55 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 275,91 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1,68 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 46,59 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma -240,54 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 23 d.  Nr. (duomenys neskelbtini) suma -105 Eur, 2020 m. balandžio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 84 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 69 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 6,05 Eur, bendroje sumoje 2605,71 Eur;

-       2021 metais įmonei UAB „X“ išrašytų 29 vnt. PVM sąskaitų faktūrų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 33,14, 2021 m. balandžio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 24,95 Eur, 2021 m. gegužės 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 22,21 Eur, 2021 m. birželio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 19,45 Eur, 2021 m. liepos 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 16,70 Eur, 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 13,93 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 397,79 Eur, 2021 m. vasario 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 71,39 Eur, 2021 m. balandžio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 4 005,11 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 414,30, 2021 m. liepos 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 663,31 Eur, (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 305,21 Eur, 2021 m. kovo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 231,67 Eur, 2021 m. liepos 21 d.  Nr. (duomenys neskelbtini) suma 28,23 Eur, 2021 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma -60,31 Eur, 2021 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma -75,83 Eur, 2021 m. rugpjūčio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 58,33 Eur, 2021 m. rugpjūčio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 178,34 Eur, 2021 m. rugpjūčio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 215,73 Eur, 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma -58,33 Eur, 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 59,75 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 39,73 Eur, 2021 m. lapkričio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 85,47 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 0,56 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)" 2021 m. gegužės 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 216,79 Eur, 2021 m. birželio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 619 Eur, 2021 m. liepos 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 619 Eur, 2021 m. rugpjūčio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 036,50 Eur, 2021 m. rugsėjo 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 483,40 Eur, 2021 m. spalio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 047,34 Eur, bendroje sumoje 14 712,86 Eur; 

-       laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų 100 vnt. sąskaitų faktūrų: 2021 m. balandžio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 30,25 Eur, 2021 m. gegužės 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 53,13 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 293,55 Eur, 2021 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 101,54 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 765,48 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 12,20 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 24,20 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 211,07 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 7,32 Eur, 2021-06-15 Nr. (duomenys neskelbtini) suma 102,81 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 719,19 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 2,90 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 6,06 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 168,92 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 7,07 Eur, 2021 m. birželio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 50,43 Eur, 2021 m. birželio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 961,58 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 156,75 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 348,92 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 6,10 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 540,73, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 22,66 Eur, 2021 m. liepos 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 186,37 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 016,52 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 9,09, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 161,71 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 5,48 Eur, 2021 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 707,16 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 205,77 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 345,49 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 30,25 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 92,52 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 785,31 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 78,48 Eur, 2021 m. rugpjūčio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 010,87 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 266,94 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 243,27 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 15,15 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 159,29 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 6,31 Eur, 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 14,80 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 902,77 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 116,11 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 254,54Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 209,50 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 161,25 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 2 699,66 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 120,04 Eur, 2021 m. rugsėjo 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 42,35 Eur, 2021 m. rugsėjo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 42,35 Eur, 2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 099,01 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 93,30 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 105,77 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 190,13 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 15,15 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 131,12 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 3,58 Eur, 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 29,60 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 174,07 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 352,63 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 443,74 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 65,56 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 168,36 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 2 009,76 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 93,97 Eur, 2021 m. spalio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 51,95 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 42,35 Eur, 2021 m. spalio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 41,04 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 664,42 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 25,60 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 15,15 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 65,55 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 2,39 Eur, 2021 m. spalio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 421,27 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 130,62 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 4 081,69 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 177,99 Eur, 2021 m. lapkričio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 51,06 Eur, 2021 m. lapkričio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 68,66 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 15,15 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 131,37 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 5,56 Eur, 2021 m. lapkričio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 110,41 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 131,12 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 4261,79 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 186,05 Eur, 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 42,35 Eur, 2021 m. gruodžio 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 42,35 Eur, 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 14,80 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 538,45 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 5 882,68 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 131,24 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 4,77 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 34,12 Eur, 2021 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 36,18 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 331,03 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 15,15 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 65,56 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 4458,43 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 190,71 Eur, bendroje sumoje 49 926,97 Eur;

pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį, kuris nustato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. Jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui“, „Dokumentų ir archyvų“ 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. 1-1115 12 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad "už privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą numatytais terminais, atsako vadovas", neišsaugojo UAB „X“ buhalterinės apskaitos registrų, pirminių apskaitos dokumentų, pažymų ir kasos dokumentų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. Ilgalaikio turto registrų už 2020 - 2021 metus, Ilgalaikio turto sąrašo 2021 m. gruodžio 31 d. datai, Avanso apyskaitų už 2020 metus, buhalterinės sąskaitos 4431 „Skolos tiekėjams (Eur)“ „Atsiskaitymų žiniaraščio“ už 2020 metus, 2021 m. rugsėjo 30 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Y, Apmokėta skola“ (15 230,00 Eur) ir 2021 m. gruodžio 31 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Pažyma balansiniame modulyje  Nr. (duomenys neskelbtini) Y“ (4 273,74 Eur), 2021 m. balandžio 13 d. Kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini)  (410 000,00 Eur) ir 2021 m. balandžio 30 d. Kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) (410 000,00 Eur), pirminių apskaitos dokumentų: 2021 metais įmonei UAB  „X“ išrašytų 29 vnt. PVM sąskaitų faktūrų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 33,14, 2021 m. balandžio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 24,95 Eur, 2021 m. gegužės 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 22,21 Eur, 2021 m. birželio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 19,45 Eur, 2021 m. liepos 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 16,70 Eur, 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 13,93 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 397,79 Eur, 2021 m. vasario 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 71,39 Eur, 2021 m. balandžio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 4 005,11 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 414,30, 2021 m. liepos 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 663,31 Eur, (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 305,21 Eur, 2021 m. kovo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 231,67 Eur, 2021 m. liepos 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 28,23 Eur, 2021 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma -60,31 Eur, 2021 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma -75,83 Eur, 2021 m. rugpjūčio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 58,33 Eur, 2021 m. rugpjūčio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 178,34 Eur, 2021 m. rugpjūčio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 215,73 Eur, 2021 m. rugpjūčio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma -58,33 Eur, 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 59,75 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) suma 39,73 Eur, 2021 m. lapkričio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 85,47 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 0,56 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)" 2021 m. gegužės 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 216,79 Eur, 2021 m. birželio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 619 Eur, 2021 m. liepos 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 619 Eur, 2021 m. rugpjūčio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 036,50 Eur, 2021 m. rugsėjo 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 483,40 Eur, 2021 m. spalio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 1 047,34 Eur,

dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925).

3.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK  208 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padarymo, konstatavo, kad visi byloje nustatyti ir įrodyti jo veiksmai aiškiai parodė, kad A. K. suprato bendrovės sunkią ekonominę padėtį, žinojo apie skolas kreditoriams, tyčia nesiėmė jokių priemonių turimoms bendrovės skoloms grąžinti, o priešingai, perleido vienintelį UAB „X“ turimą turtą su juo pačiu ir jo šeima susijusiai įmonei – UAB „Y“. Visos šios bendrovės lėšos turėjo ir galėjo būti panaudotos įsiskolinimams kreditoriams padengti, tačiau A. K. tokiais veiksmais sąmoningai siekė išvengti bendrovės skolų grąžinimo ir taip padarė turtinę žalą kreditoriams. Akivaizdu, kad dėl šių neteisėtų veiksmų kreditoriams padaryta turtinė žala žymiai viršija 150 MGL dydžio sumą. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), padarymo skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad be paties A. K. visiško pripažinimo dėl UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei specialisto išvadomis. Skiriant bausmę A. K. pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, jam paskirta bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, paties A. K. asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą. A. K. padarė neatsargų (BK 223 straipsnio 1 dalis) ir nesunkų (BK 208 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba, gauna pastovias pajamas, yra neįgalus, padarytos nusikalstamos veikos yra ekonominio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytas turtinio pobūdžio bausmes – baudas, o įvertinus A. K. sveikatos būklę, nors ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam paskirti mažesni už vidurkį baudų dydžiai. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant raliai nusikaltimų sutapčiai, pagal pobūdį ir pavojingumą labai nesiskiria, todėl taikytas dalinis bausmių sudėjimas BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu.

II.                       Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Apeliaciniu skundu A. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nuosprendį dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės pakeisti ir A. K. skirti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 2 dalyje, baudą, artimą minimumui, bei civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

4.1.        Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis teigia, jog savo kaltę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino iš dalies. Nurodė, kad jis kaip įmonės vadovas, atsakingas tiek už tinkamą apskaitos organizavimą, tiek dėl sprendimų, susijusių su įmonės turto perleidimu ar paskirstymu, priėmimą. Skunde nurodoma, kad kaltinimo dalis, susijusi su veiksmais, aprašytais pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, yra jo sprendimų pasekmė. Nuteistasis teigia, jog dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kaltę prisipažino iš dalies, t. y. tik dalyje dėl dokumentų neišsaugojimo, nes dėl to jis atsakingas pagal įstatymą, o dėl pirminių apskaitos dokumentų neįtraukimo į apskaitą atsakinga buhalterė. Vadybininkas A. K. įsakymu buvo įpareigotas užtikrinti pirminių dokumentų pateikimą buhalterei, su juo ir bendravo buhalterė dėl dokumentų pateikimo, nes pats A. K. ilgą darbo laiką nedirbo dėl ligos. Skunde nurodoma, kad apeliantas, eidamas direktoriaus pareigas įdarbino net dvi buhalteres, o būtent: pagrindinės buhalterės pareigoms – K. B., apskaitininkės pareigoms – A. T., o vadybininkas A. K. įsakymu įpareigotas užtikrinti pirminių apskaitos dokumentų pateikimą buhalterei. A. K. įsitikinimu, aukščiau išvardintos aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad jo veikoje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Apeliantas nurodo, jog vertinant baudžiamojoje byloje esančius duomenis, direktoriaus priimtus sprendimus dėl buhalterių įdarbinimo, pareigų paskirstymo, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, kad A. K. daugiau sirgo nei dirbo, jis padarė tik vieną klaidą, t. y. nepriėmė įsakymo, kuriame būtų nurodyta kas jį vaduoja ligos metu.

4.2.        Apeliantas A. K. taip pat nesutinka su jam paskirtos bausmės – baudos, dydžiu, paskirtu už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas baudos dydį, nesivadovavo BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei neatsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo tikslus, todėl paskyrė A. K. per griežtą bausmę.

4.3.        Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1, 4 dalis, 20 straipsnio 5, 7 dalis ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju tik bankroto administratorius, kuriam įstatymas suteikia teisę reikšti civilinį ieškinį juridinio asmens dalyviui, nėra net apklaustas, o subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui tik papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvyko pagrindinis skolininkas. Apelianto įsitikinimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog bankroto administratorius šiame procese privalėjo dalyvauti kaip BUAB „X“ atstovas, kaip pagrindinis skolininko atstovas. Be to, valstybės institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kaip kreditorius, neturi prioriteto prieš kitus kreditorius. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas klydo ir neatsižvelgė į CK 6.930-1 straipsnio nuostatas, kuriose nurodoma, jog tenkinant reikalavimus įmokos į biudžetą apskaitomos tik trečiąja eile. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pats nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje bankroto byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bankroto procedūros nebaigtos, kreditoriniai reikalavimai nepatenkinti, o taip pat skundo autorius atkreipia dėmesį, jog Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteista iš A. K. likviduojamai UAB „X“ 68 926 Eur žalos dėl paties įmonės turto, kuris aprašytas ir kaltinime, tai yra transporto priemonių „(duomenys neskelbtini)“. Skundo  autorius nurodo, jog draudimas antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį civilinį ieškinį yra nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Įstatyminis reglamentavimas draudžia, vienam iš kreditorių suteikti prioritetą. Skundžiamu atveju teismas tenkindamas civilinį ieškinį suteikė prioritetą kreditoriams, kurie net nėra pirmoje atsiskaitymų eilėje. Šiuo atveju yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo imperatyvi nuostata, dėl visų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, todėl būtent tokio pobūdžio situacijų išvengimui yra skirtas BPK 114 straipsnis, kuriame nurodyta, jog civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi perduodami bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

5.       Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nuosprendį. Advokatas Vaidas Paltanavičius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas

6.       Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų  kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą bei laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje pateikti civiliniai ieškiniai turi būti sprendžiami civilinės teisės normomis, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). 

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės 

7.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. K., nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistojo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių baudžiamojoje byloje nenustatyta, įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

8.       Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-370/2013). Tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą pats arba kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, yra aplinkybė, parodanti kaltininko psichikos santykį su padaryta neteisėta veika ir leidžia įvertinti jo pastangas siekiant užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams atsirasti, tačiau tokios aplinkybės buvimui konstatuoti būtini aktyvūs kaltininko veiksmai siekiant išvengti žalingų padarinių.

9.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliantas skunde teigia, jog dėl pirminių apskaitos dokumentų neįtraukimo į apskaitą atsakinga yra buhalterė, o ne jis kaip įmonės direktorius, kadangi savo kaip direktoriaus pareigų negalėjo pilnai atlikti, kadangi dažnai sirgo, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu paties A. K. savo veiksmų vertinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis – čia ir kitur įstatymo redakcija, galiojusi veikų padarymo metu). Nors, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, ši nuostata nereiškia, kad ūkio subjekto vadovas negali būti nusikalstamo apskaitos tvarkymo subjektas. Toje pačioje Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi buhalterinę apskaitą tiesiogiai tvarkantis subjektas (vyriausiasis buhalteris, buhalteris) negali būti laikomas atsakingu už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tai, kad tokie dokumentai jam nebuvo pateikti. Už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) atsako ūkio subjekto vadovas. Vadovaujantis šia bendra ūkio subjekto vadovui tenkančia pareiga, teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovas atsako už buhalterio surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020).

Dėl baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės 

10.       Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog A. K. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme bei 7 756,02 (septynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt šešių ir 2 centų) Eur bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant A. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; įmokėti 20 MGL (760 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir 9 000 (devynių tūkstančių) Eur bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą 9 000 (devynių tūkstančių) Eur baudą įskaityta baudos dalis, sumokėta iki 2017 m. birželio 9 d. nutarties priėmimo dienos pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. baudžiamąjį įsakymą bei sumokėta iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Paskirta bauda 9 000 (devyni tūkstančiai) Eur sumokėta 2021 m. gruodžio 21 d.

11.       Vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. To paties straipsnio 3 dalies 3 dalies a papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi A. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistu už tyčinį nusikaltimą, todėl jis laikytinas recidyvistu BK 27 straipsnio prasme ir tai taip pat turi būti laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali šios aplinkybės pripažinti atsakomybę sunkinančia, kadangi dėl to nėra paduota apeliacinių skundų.

Dėl bausmės, paskirtos už nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą

12.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. nesutinka su jam paskirtos bausmės – baudos, dydžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Apeliantas prašo sumažinti jam paskirtos baudos dydį teigdamas, jog jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

13.       Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirtos bausmės pagrįstumo pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14.       Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

15.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Marijampolės apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą, tai yra tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kolegija sprendžia, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad A. K. paskirta bausmė yra per griežta ar neproporcinga.

16.       Skundžiamu nuosprendžiu A. K. yra nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl bausmės individualizavimo, paskirtos pagal BK 208 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimas, numatytas BK 208 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas ekonomikai ir verslo tvarkai. Veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ko taip pat nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas (nutarties 7-9 punktai). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės atėmimas iki 3 (trejų) metų. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas su parinkta bausmės rūšimi – bauda, sutinka. BK 47 straipsnyje nustatyta, jog už nesunkus nusikaltimo padarymą nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL. Iš skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog parinkdamas baudos dydį teismas atsižvelgė į tai, jog A. K. administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos (15 t., b. l. 137-141), dirba, gauna pastovias pajamas, yra neįgalus. Nors skundžiamame nuosprendyje nepažymėta, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog A. K. praeityje ne kartą teistas, o taip pat ir už ekonominio pobūdžio nusikaltimus, taigi darytina išvada, kad apeliantas savo neteisėtų ir priešingų teisinei sistemai veiksmų pasekmes suprato ir žinojo (15 t., b. l. 142-148). Taip pat atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė (bauda), už nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padarymą, yra ženkliai, t. y. daugiau nei du kartus mažesnė nei bausmės vidurkis. Įvertinus visa tai, tenkinti nuteistojo A. K. prašymą ir sumažinti apeliantui jam paskirtos bausmės baudos dydį nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių išsprendimo

17.       Nors apeliantas skunde kelia klausimą dėl civilinių ieškinių išsprendimo tvarkos ir aukštesnės instancijos teismo prašo juos palikti nenagrinėtais, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad civilinių ieškinių klausimas išspręstas iš esmės nesilaikant BPK nustatytų taisyklių ir nukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo praktikos.

18.       Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarka reglamentuojama BPK X skyriuje (BPK 109–118 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 114 straipsnis nustato, kad jeigu į baudžiamąją bylą kaip civilinis atsakovas įtrauktas juridinis asmuo ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje gali būti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti perduodami bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi ši nuostata nėra imperatyvi ir šį klausimą paliekama spręsti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-511/2023). Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 114 straipsnis gali būti taikomas esant dviejų sąlygų visumai: 1) juridiniam ar fiziniam asmeniui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir 2) jis yra įtrauktas į baudžiamąją bylą kaip civilinis atsakovas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad juridinis asmuo UAB „X“, kuriam yra iškelta bankroto byla, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ne tik nebuvo įtrauktas kaip civilinis atsakovas, bet ir neturėjo jokio procesinio statuso, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo vadovautis BPK 114 straipsniu ir baudžiamojoje byloje nenagrinėti tik A. K. pareikštų civilinių ieškinių, juolab kad jų (ne)pagrįstumo klausimas galėjo būti nustatytas tik išsprendus kaltės klausimą. Taigi apelianto skundo argumentai, kad visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai turėjo būti perduoti juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

19.       Pagal teismų praktiką vienas iš atvejų, kada juridinio asmens vadovas juridinio asmens kreditoriui tiesiogiai atsako, – kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-389/2014, 3K-7-328-248/2015, e3K-7-115-915/2017). Be to, remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

20.       Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme gautas 2022 m. gegužės 20 d. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo baudžiamojoje byloje, apeliantas A. K. kaip UAB „X“ direktorius buvo kaltinamas už finansinių nusikaltimų padarymą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas civilinių ieškovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius tenkinęs visiškai ir priteisdamas iš apelianto A. K., klaidų nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai         Audrius Meilutis        

        Aurelijus Rauckis

        Judita Sungailaitė