Civilinė byla Nr. 2A-603/2012

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos 27.3.1.10.;

                                                                                        30.10.; 32.5.4.; 33.; 52.1.  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, D. B. (D. B.), O. B., P. R. (P. R.), T. R., M. R. (M. R.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-82-258/2011 pagal ieškovės J. D., trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, D. B., O. B., P. R., T. R., M. R. ieškinius atsakovams 91 gyvenamųjų namų statybos bendrijai, akcinei bendrovei „Swedbank“, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonei Registrų centrui, J. L. M., B. O. P., uždarajai akcinei bendrovei „Katransta“, S. P., K. O., A. O., L. K., E. V., E. Č. dėl turto įkeitimo sutarties ir hipotekos pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovė J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovams 91 gyvenamųjų namų statybos bendrijai, AB „Swedbank“, tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui, J. L. M., B. O. P., UAB „Katransta“, S. P., K. O., A. O., L. K., E. V., E. Č., prašydama įpareigoti atsakovus padaryti 1997 m. gegužės 29 d. turto įkeitimo sutarties Nr. 3-3763 pakeitimus, nurodant, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo (bokso)  Nr. 16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė J. D. kreditoriui nėra skolinga; įpareigoti atsakovus kreiptis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl 2003 m. birželio 23 d. nutarties pakeitimo, reikalaujant pašalinti iš minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytus kreditoriui (AB bankas „Hansabankas“) įkeistų nekilnojamojo turto objektų sąrašo objektus, kurių unikalūs numeriai – buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažo (bokso)  Nr. 16 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes įkeitimo teisė (hipoteka) yra pasibaigusi; priteisti J. D. iš AB banko „Hansabankas“ (AB „Swedbank“) 6 650,50 Lt ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 63-66, 85-86). Ieškovė nurodė, kad 91 gyvenamųjų namų statybos bendrijai įsiskolinimų neturi, nuosavybės teisę į butą ir garažą įregistravo 2000 m., tačiau atsakovas AB „Swedbank“, pažeisdamas 1990 m. spalio 16 d. įstatymą „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 274, CK 1.136, 1,137 straipsnius, kenkia ieškovės interesams nevykdydamas pareigos išregistruoti ieškovės buto ir garažo hipoteką. Ieškovė nurodė, jog buto ir garažo statybai kreditu nesinaudojo, todėl, remiantis Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 274 16punktu, jos butas ir garažas turėjo būti išlaisvintas iš hipotekos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašydamas įpareigoti atsakovus padaryti 1997 m. gegužės 29 d. turto įkeitimo sutarties Nr. 3-3763 pakeitimus, nurodant, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo (boksas) Nr. 16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė J. D. kreditoriui nėra skolinga, ir įpareigoti atsakovus kreiptis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl 2003 m. birželio 23 d. nutarties Nr. 497/2003 pakeitimo, reikalaujant pašalinti iš minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytus kreditoriui AB bankui „Hansabankas“ įkeistų nekilnojamojo turto objektų sąrašo objektus, kurių unikalūs numeriai – buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo (boksas) Nr. 16 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes įkeitimo teisė (hipoteka) yra pasibaigusi; priteisti iš atsakovo AB „Swedbank“ ieškovei J. D. 6 650,50 Lt ir bylinėjimosi išlaidas, nuo kitų pareikštų reikalavimų atsisakė (t. 2, b.l. 144-150, 151-156).

Tretieji asmenys D. B., O. B., P. R., T. R. ir M. R., pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovus 91 gyvenamųjų namų statybos bendriją ir AB „Swedbank“ padaryti 1997 m. gegužės 29 d. turto įkeitimo sutarties pakeitimą, nurodant, kad butas Nr. 20, esantis (duomenys neskelbtini), išlaisvinamas nuo hipotekos, nes buto savininkai kreditoriui nėra skolingi; įpareigoti atsakovus 91 gyvenamųjų namų statybos bendriją ir AB „Swedbank“ padaryti 1997 m. gegužės 29 d. turto įkeitimo sutarties pakeitimą, nurodant, kad butas Nr. 1 ir garažas (boksas) Nr.4, esantys (duomenys neskelbtini), išlaisvinami nuo hipotekos, nes buto ir garažo savininkai kreditoriui nėra skolingi (t. 1, b.l. 172-176). Tretieji asmenys nurodė, kad 1998 m. kovo 26 d. O. B., T. B. ir I. Š. pasirašė su 91 gyvenamųjų namų statybos bendrija gyventojų ar (ir) ūkinių subjektų lėšų panaudojimo buto statybai sutartį, kuria bendrija įsipareigojo pastatyti butą Nr. 20 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), o O. B., T. B. ir I. Š. įsipareigojo sumokėti už statomą butą 128 000 Lt. Trečiųjų asmenų teigimu, O. B., T. B. ir I. Š. savo įsipareigojimus pagal pasirašytą sutartį įvykdė pilnai ir sumokėjo už butą sutartinę kainą – 128 000 Lt, o bendrija 1999 m. gruodžio 24 d. išdavė pažymą, kad už butą O. B. bendrijai įmokėjo 48 000 Lt, T. B. – 25 000 Lt, I. Š. – 55 000 Lt ir 1999 m. gruodžio 24 d. bendrija perdavė butą O. B., T. B. ir I. Š. nuosavybėn. Nurodė, kad 2005 m. gruodžio 21 d. buto dalies dovanojimo sutartimi T. B. padovanojo jai priklausančią 1/6 dalį buto D. B., 2005 m. gruodžio 21 d. buto dalies dovanojimo sutartimi I. Š. ir jo sutuoktinė K. G. padovanojo jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias 3/6 dalis buto O. B. ir šiuo metu D. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis buto, O. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/6 dalis buto. Tretieji asmenys nurodė, kad 1996 m. birželio 14 d. T. R. ir bendrija pasirašė rangos sutartį, pagal kurią bendrija įsipareigojo pastatyti butą Nr. 1 ir garažą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), o T. R. įsipareigojo sumokėti už statomą butą 112 000 Lt. Pažymėjo, kad bendrija 2001 m. vasario 4 d. išdavė pažymą, kad už butą T. R., P. R. ir M. R. iki 1999 m. birželio 1 d. bendrijai įmokėjo 112 000 Lt ir bendrijai įsiskolinimų neturi, o  2001 m. vasario 4 d. bendrija perdavė butą T. R., P. R. ir M. R. nuosavybėn. Trečiųjų asmenų teigimu, butų Nr. 1 ir Nr. 20 hipoteka pažeidžia jų teises, todėl butai turi būti išlaisvinti nuo hipotekos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu nusprendė ieškovės J. D. reikalavimą įpareigoti atsakovus 91 gyvenamųjų namų statybos bendriją ir AB „Swedbank“ padaryti 1997 m. gegužės 29 d. turto įkeitimo sutarties Nr. 3-3763 pakeitimus, nurodant, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo (boksas) Nr. 16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė J. D. kreditoriui nėra skolinga, ir įpareigoti atsakovus 91 gyvenamųjų namų statybos bendriją ir AB „Swedbank“ kreiptis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl 2003 m. birželio 23 d. nutarties Nr. 497/2003 pakeitimo, reikalaujant pašalinti iš minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytus kreditoriui (AB bankas „Hansabankas“) įkeistų nekilnojamojo turto objektų sąrašo objektus, kurių unikalūs numeriai – buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažo (boksas) Nr. 16 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes įkeitimo teisė (hipoteka) yra pasibaigusi, priteisti iš AB „Swedbank“ J. D. 6 650,50Lt ir bylinėjimosi išlaidas atmesti; ieškovės atsisakymą nuo kitos ieškinio dalies priimti, civilinę bylą nutraukti; priteisti iš J. D. į valstybės biudžetą 140 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; D. B., O. B., P. R., T. R. ir M. R. reikalavimus įpareigoti atsakovus 91 gyvenamųjų namų statybos bendriją ir AB „Swedbank“ padaryti 1997 m. gegužės 29 d. turto įkeitimo sutarties pakeitimą, nurodant, kad butas Nr. 20 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), išlaisvinamas nuo hipotekos, nes buto savininkai kreditoriui nėra skolingi, įpareigoti atsakovus 91 gyvenamųjų namų statybos bendriją ir AB „Swedbank“ padaryti 1997 m. gegužės 29 d. turto įkeitimo sutarties pakeitimą, nurodant, kad butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažas (boksas) Nr.4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), išlaisvinami nuo hipotekos, nes buto ir garažo savininkai kreditoriui nėra skolingi, atmesti; priteisti iš D. B., O. B. į valstybės biudžetą po 70 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; priteisti iš P. R., T. R. ir M. R. į valstybės biudžetą po 46 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismo teigimu, 1997 m. gegužės 29 d. paskolos sutartis Nr. 183601, turto įkeitimo sutartis patvirtina, kad 91 GNSB, veikianti 1997m. gegužės 19d. visuotinio narių susirinkimo pagrindu, su banku sudarė 3 000 000 Lt tikslinę 30 butų namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos finansavimui paskolos sutartį, pagal kurią galutinis paskolos grąžinimo terminas buvo numatytas 2000 m. lapkričio 1 d. Teismas pažymėjo kad paskolos grąžinimo užtikrinimui bankui įkeistas nebaigtas statyti 30 butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1A2/P, turintis 2086 kv. m. bendro naudingo ploto, turto įkeitimo sutarties 8 punkte nustatyta, kad ši sutartis galioja iki visiško 1997 m. gegužės 29 d. paskolos sutarties Nr. 183601 (jos priedų, pakeitimų ir pratęsimų) sąlygų įvykdymo. Teismo teigimu, susitarimas prie 1997 m. gegužės 29 d. paskolos sutarties Nr. 183601 patvirtina, jog bankas ir 91 GNSB susitarė, kad paskola gali būti grąžinama perkeliant skolą (jos dalį) gyventojams (bendrijos nariams), sudarant su jais skolos perkėlimo sutartis ir ta suma sumažinant paskolos gavėjo įsiskolinimą bankui. Teismas pažymėjo, kad 1997 m. gegužės 29 d. paskolos sutartis Nr. 183601 papildyta 3.3 punktu, kuriuo bankas įsipareigoja išlaisvinti nuo įkeitimo (hipotekos) paskolos gavėjo nurodytą butą, jei bankui bus grąžinta tam butui paskirta skola. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas nurodė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią sutarties šalims, ir tai reiškia, jog sutarties šalys (bankas ir 91 GNSB) privalo laikytis savo sudarytos sutarties, t.y. realizuoti jos sąlygas, kad būtų pasiektas rezultatas, kurio šalys tikėjosi sudarydamos sutartį. Teismas pažymėjo, kad nors J. D. ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, šioje byloje nėra minėtos sutarties šalimis, tačiau savo veiksmais turi teisę vienaip ar kitaip įtakoti šių teisinių santykių dinamiką, nes yra teisiniame ryšyje su viena iš šalių – 91 GNSB, tačiau ginčas dėl šios sutarties galiojimo tretiesiems asmenims nekeliamas.

Teismo teigimu, ieškovės J. D. 1997 m. birželio 11 d. trišalė sutartis su UAB „Meduja“ ir 91 GNSB patvirtina, jog ši sutartis buvo sudaryta jau esant turto įkeitimo sutarčiai įregistruotai Hipotekos registre. Teismas nurodė, kad 91 GNSB bendrijos narei J. D. buvo įsipareigota pastatyti butą iki 1998 m. spalio 1 d. už orientacinę 1 350Lt 1 kv. m buto kainą, orientacinę 1 100 Lt 1 kv. m palėpės ir orientacinę 13 000 Lt garažo kainą.

Teismas nurodė, kad buto perdavimo nuosavybėn aktas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 91 GNSB pažyma patvirtina, jog trečiųjų asmenų D. B. ir O. B. lėšų panaudojimo buto statybai sutartis, kuria 113,25 kv. m buto su 6,24 kv. m rūsiu bendra kaina buvo nustatyta 112 000 Lt, sudaryta po nebaigto statyti namo įkeitimo sutarties sudarymo.

Teismo teigimu, 1996 m. birželio 11 d. 91 GNSB ir T. R. rangos sutartis patvirtina, jog 91 GNSB (rangovas) įsipareigojo 1999 m. IV ketvirtyje T. R. pastatyti 93,39 kv. m butą su 5,60 kv. m rūsiu, kurių bendra 112 000 Lt kaina.

Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas darė išvada, jog 91 GNSB, įsipareigojusi pagal sutartis pastatyti ir su daline apdaila įrengti minėtose sutartyse numatyto dydžio gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, numatytam tikslui pasiekti turėjo sukaupti pakankamai finansinių lėšų, kad jų užtektų ne tik butams pastatyti, bet ir kitoms pridėtinėms išlaidoms, atsiskaityti su visais kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad bendrija yra gyvenamojo namo statytojų atstovė, taigi ir paskolos teisiniuose santykiuose bendrija dalyvauja (bendrijos įstatų, visuotinių narių susirinkimų nutarimų pagrindu) kaip statytojų (pradinių skolininkų) atstovė. Teismo teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog 91 GNSB savo įsipareigojimų per sutartyse nustatytą terminą bankui, J. D., D. B., O. B., T. R. neįvykdė, o tai reiškia, jog ilgėjant statybos terminui, didėjo statybos išlaidos, brango pati statyba. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2003 patvirtina, jog 91 GNSB 1999 m. rugsėjo mėnesį sudarydama sutartis dėl butų Lvovo g.89/1 statybos kai kuriems statytojams jau buvo nustačiusi didesnę nei 2 000 Lt už 1 kv. m buto statybos kainą ir tai rodo, jog ir šiame ginče 91 GNSB turėjo pareigą prisiimti galimų pasekmių dėl padidėjusių statybos išlaidų atsiradimo riziką.

Teismas nurodė, kad Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 patvirtintos Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos (toliau – Tvarka) 12 punkte numatyta, kad siekdama užtikrinti paskolos grąžinimą, bendrija turi įkeisti bankui už šią paskolą statomą namą, sudarydama su banku namo įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kuri turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos hipotekos registre; pagal Tvarkos 13 punktą pastačius gyvenamąjį namą ir nustatytąja tvarka patvirtinus jo priėmimo naudoti aktą, bendrija, laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, su tais bendrijos nariais, kurie pasinaudojo paskola butui statyti, sudaro skolos perkėlimo sutartį (kreditoriui sutikus) tomis pačiomis sąlygomis ir terminais, kurie buvo numatyti bendrijos sudarytoje paskolos sutartyje, ir surašo buto perdavimo aktą; Tvarkos 16 punkte numatyta, kad bendrijos nario, kuris nepasinaudoja paskola butui statyti, buto hipoteka išregistruojama padarius įkeitimo sutarties (hipotekos lakšto) pakeitimą, kuriame nurodoma, kad butas išlaisvinamas nuo hipotekos, nes šio buto savininkas kreditoriui neskolingas, ir pažymima, kad skolininkas – išlaisvinamo nuo hipotekos buto savininkas – atleidžiamas nuo prievolės.

Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 91 GNSB namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai buvo suteiktas lengvatinis kreditas, priešingai, bankas nurodė, jog atsakovas 91 GNSB naudojosi komerciniu kreditu. Teismas nurodė, kad J. D., O. B., D. B., T. R., P. R. ir M. R. nuosavybės teisės į ginčo butus, garažus įgijimo metu galiojusio Hipotekos įstatymo 6 straipsnis nustatė, kad visi duomenys, įrašyti į hipotekos registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustatė, kad hipotekos duomenys yra vieši, su jais atlygintinai gali susipažinti kiekvienas; galiojusio Hipotekos įstatymo 10 straipsnis, CK 4.172 straipsnis nustatė, kad padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalomas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Teismas pažymėjo, kad įstatymas įtvirtino hipotekos duomenų teisingumo ir viešumo prezumpcijas, kurių ieškovė ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, CPK 178 straipsnio pagrindu nepaneigė. Teismo teigimu, aplinkybė, jog ieškinius pareiškę asmenys 91 GNSB nėra skolingi, esant nepaneigtam faktui, jog 91 GNSB prievolės grąžinti AB „Swedbank“ paskolą nėra įvykdžiusi, reikalavimai įpareigoti atsakovus 91 GNSB ir AB „Swedbank“ padaryti 1997 m. gegužės 29 d. turto įkeitimo sutarties Nr. 3-3763 pakeitimus pripažintini nepagrįstais ir tuo pagrindu, jog šioje byloje reikalavimus pareiškę asmenys neįrodė CK 4.197 straipsnyje nustatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų buvimo fakto, todėl reikalavimai pripažintini nepagrįstais, atmestini.

Teismas sprendė, kad ieškovės J. D. atsisakydamas nuo ieškinio dalių, kurių nepalaikė bylos nagrinėjimo metu, priimtinas, bylos dalis CPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu nutrauktina.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. D. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepasisakė dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus 91 GNSB ir AB „Swedbank“ padaryti 1997 m. gegužės 29 d. turto įkeitimo sutarties Nr. 3-3763 pakeitimus, nurodant, kad buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo (boksas) Nr. 16, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė J. D. kreditoriui nėra skolinga, atmetimo, be to, nenurodė motyvų ir argumentų dėl jų, kodėl šis reikalavimas yra atmestinas. Teismas taip pat nepasisakė dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo AB „Swedbank“ 6 650,50 Lt permokėtą sumą už buto ir garažo statybą, tačiau rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje šis reikalavimas yra atmestas. Teismo sprendimas be motyvų ir ne visų byloje pareikštų reikalavimų išsprendimas pagal yra pagrindas absoliučiam teismo sprendimo negaliojimui.
2. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą įrodymus vertinti visapusiškai ir objektyviai.  Teismas vertino aplinkybes, kurios neturi jokios įtakos ginčo sprendimui, tuo tarpu bylai svarbių įrodymų vertinimo teismo sprendime nėra. Taip pat neaišku ir nėra motyvų, kodėl teismo sprendime pasisakoma dėl 1997 m. gegužės 29 d. paskolos sutarties Nr. 183601 galiojimo tretiesiems asmenims, kadangi kaip yra pažymėta pačiame teismo sprendime, ginčas dėl sutarties galiojimo nekeliamas.
3. Teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai netaikė Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 patvirtintos Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos 16 punkto, kuriame numatyta, kad bendrijos nario, kuris nesinaudoja paskola butui statyti, buto hipoteka išregistruojama padarius įkeitimo sutarties (hipotekos lakšto) pakeitimą, kuriame nurodoma, kad butas išlaisvinamas iš hipotekos, nes šio buto savininkas kreditoriui neskolingas ir pažymima, kad skolininkas - išlaisvinamo nuo hipotekos buto savininkas - atleidžiamas nuo prievolės. Teismas atsisakymą taikyti minėtą teisės aktą pagrindė tik tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog 91 GNSB namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai buvo suteiktas lengvatinis kreditas.
4. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašaus pobūdžio bylose.

Apeliaciniu skundu tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, D. B., O. B., P. R., T. R. ir M. R. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria atmesti trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – reikalavimus tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų teigimu, ne visiškai pagrįstos teismo išvados, kad  91 GNSB, įsipareigojusi pagal sutartis pastatyti ir su daline apdailą įrengti gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, numatytam tikslui pasiekti turėjo sukaupti pakankamai lėšų, kad užtektų ne tik butams pastatyti, bet ir kitoms pridėtinėms išlaidoms atsiskaityti su visais kreditoriais; bendrija yra gyvenamojo namo statytojų atstovė taigi ir paskolos teisiniuose santykiuose bendrija dalyvauja (bendrijos įstatų, visuotinių narių susirinkimų nutarimu pagrindu) kaip statytojų (pradinių skolininkų) atstovė. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose. Pažymi, kad nagrinėjama byla faktinėmis aplinkybėmis praktiškai analogiška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinei bylai Nr. 3K-3-919/2003, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 8 d. priimta nutartimi sutiko su Lietuvos apeliacinio teismo išvadomis, kad pagal įstatymo analogiją taikytina Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 274 patvirtintos Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos 16 punkto nuostata, pagal kurią bendrijos nario, nepasinaudojusio paskola butui statyti arba grąžinusio paskolą, buto hipoteka išregistruojama, padarius įkeitimo sutarties (hipotekos lakšto) pakeitimą. Apeliantai nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad T. R., O. B., T. B. ir L. Š. butų statybai panaudojo iš banko gautą paskolą, ir tai reiškia, kad atsakovai privalėjo įvykdyti šį punkto reikalavimą, pakeisti įkeitimo sutartį ir įkeitimo sutarties pakeitimus įregistruoti Hipotekos registre. Pažymi, kad atsakovams to nepadarius, teismas privalėjo minėtos tvarkos 16 punkto pagrindu tenkinti trečiųjų asmenų reikalavimus ir išregistruoti hipoteką.

Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovas AB „Swedbank“ nurodo, kad tiek ieškovės J. D., tiek trečiųjų asmenų D. B., O. B., P. R., T. R., M. R. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir atmestini, mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą minėtus apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės ir trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai  tenkintini iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo dalis, kuria bylos dalis nutraukta, paliktina nepakeista, kita sprendimo dalis panaikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais apeliacinių skundų argumentus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas dėl sprendimo dalies, kuria atmesti ieškinių reikalavimai, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Gyvenamųjų namų statybos bendrija yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis jos narius aprūpinti butais. Šiam tikslui pasiekti kaupiamos ir naudojamos statytojų (bendrijos narių ar kitų asmenų, kurie sutarčių su bendrija pagrindu sutiko dalyvauti gyvenamojo namo statyboje) lėšos; jų kaupimo ir naudojimo tvarką reglamentuoja įstatymai, bendrijos įstatai, bendrijos sutartys su nariais ar kitais asmenimis, kurie, minėta, sutarčių su bendrija pagrindu sutiko dalyvauti gyvenamojo namo statyboje. Butų statybai yra sudaromos sutartys su rangovais. Bendrijos tikslui pasiekti turi būti sukaupta pakankamai lėšų, t. y. toks jų kiekis, kad finansinių išteklių užtektų butams pastatyti - parengimo darbams ir projektavimui, medžiagų pirkimui, statybos darbams ir kitoms pridėtinėms išlaidoms. Užbaigus statybą surinktomis lėšomis turi būti atsiskaityta su visais kreditoriais. Si pareiga tenka gyvenamųjų namų statybos bendrijai, kuri atstovauja statytojams, įgyja teises ir vykdo pareigas per savo valdymo organus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liunetė“ v. 91 gyvenamųjų namų statybos bendrija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-233/2007).

Visi bendrijos atlikti veiksmai turi būti vertinami teisės aktais bendrijos valdymo organams suteiktų įgalinimų aspektu. Taip pat pažymėtina, kad ir asmuo, nepriklausomai nuo to, yra jis bendrijos narys ar ne (t.y. gyvenamojo namo statyboje dalyvauja statybos rangos sutarties pagrindu), turi pareigą domėtis bendrijos (kaip statytojų daugėto atstovės), veikiančios per savo valdymo organus, veiksmais.

Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius materialinius teisinius santykius, šalių ginčo išsprendimui yra svarbu nustatyti, kokiu pagrindu atsirado ieškovės, trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, nuosavybės teisė į ginčo butus. Šiuo aspektu taip pat yra reikšminga aplinkybė, iš kokių lėšų (nuosavybėn perdavus butus nebaigtame statyti name) buvo (bus) padengtos sąnaudos, būtinos tam, jog gyvenamojo namo statyba būtų pabaigta pilnai; ar dėl to nėra pažeistas gyvenamojo namo savininkų (bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių, nepriklausomai nuo to, yra jie GNSB nariai ar ne) lygybės principas; ar buto perdavimas vienam iš statytojų nuosavybėn nebaigtame statyti name nesudarė sąlygų jam tapti bendrosios dalinės nuosavybės dalyve nepagrįstai maža kaina, nevienoda su kitais bendrasavininkiais (statytojais) ir nesant tam rimtų pateisinamų priežasčių, ir ar dėl to nebuvo pabloginta kitų bendrasavininkių (statytojų) padėtis. Kvalifikuojant byloje susiklosčiusius materialinius teisinius santykius, turi būti atsakyta į klausimą, kam, perdavus vienam iš statytojų, nepriklausomai nuo to, yra jis bendrijos narys ar ne butą nebaigtame statyti name, šioje dalyje buvo perkelta ta finansinė našta, kuri reikalinga, jog gyvenamasis namas būtų pabaigtas statyti.

Baigus statyti namą, gyvenamųjų namų statybos bendrija likviduojama ir sudaroma gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija tik tuo atveju, jeigu gyvenamųjų namų statybos bendrija pilnai atsiskaito su banku, arba visi jos nariai, pasinaudoję lengvatiniais kreditais butams statyti, perima bendrijos skolinius įsipareigojimus bankui, t. y. sudaro su banku kredito ir buto įkeitimo sutartis. Byloje nėra duomenų, kad bendrija būtų likviduota ar reorganizuota. Gyvenamojo namo bendrijos - specifinio materialinių teisinių santykių dalyvio - atveju susiklosto dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai. Gyvenamojo namo statytojų „išorinis“ santykis (su banku, teisme, pan.) yra nulemtas vadinamojo „vidinio“ santykio bendrijoje. „Vidinis“ santykis lemia, kas statytojams atstovauja „išoriniame“ santykyje. Nagrinėjamoje byloje yra svarbu tinkamai kvalifikuoti sudėtingus gyvenamojo namo statybos procese susiklostančius materialinius teisinius santykius, kartu - ir atsakant į klausimą, ar atitinkamas bendrijos (veikiančios per savo valdymo organus) santykis su vienu iš statytojų nesuteikia šiam statytojui nepagrįstų privilegijų kitų statytojų atžvilgiu.

Gyvenamųjų namų statybos bendrija yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis jos narius aprūpinti butais. Šiam tikslui pasiekti kaupiamos ir naudojamos bendrijos narių lėšos, jų kaupimo ir naudojimo tvarką reglamentuoja įstatymai, bendrijos įstatai ir bendrijos sutartys su nariais. Butų statybai yra sudaromos sutartys su rangovais. Akivaizdu, kad bendrijos tikslui pasiekti turi būti sukaupta pakankamai lėšų, t. y. toks jų kiekis, kad finansinių išteklių užtektų butams pastatyti - parengimo darbams ir projektavimui, medžiagų pirkimui, statybos darbams ir kitoms pridėtinėms išlaidoms. Užbaigus statybą surinktomis lėšomis turi būti atsiskaityta su visais kreditoriais. Ši pareiga tenka gyvenamųjų namų statybos bendrijai. Gyvenamųjų namų statybos bendrija įgyja teises ir vykdo pareigas per savo valdymo organus. Bendrijos valdymo organas, turi teisę nustatyti stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžius bei jų mokėjimo tvarką. Bendrijos valdymo organų nariai privalėjo tinkamai vykdyti savo pareigas ne tik kaip bendrijos narių, bet ir kaip valdybos narių, bendrijos įgaliotinių. Už pastarųjų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą gyvenamųjų namų bendrijos valdybos nariui ar įgaliotiniui gali būti taikoma civilinė, t. y. turtinė, atsakomybė (CK 2.87 straipsnis 7 dalis). Minėta, bendrijos tikslams pasiekti turėjo būti sukauptas ir panaudotas reikiamas lėšų kiekis. Bendrijos valdymo organo teisė nustatyti stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžius suprantama kaip teisinė pareiga priimti ir įgyvendinti tokius sprendimus, kurių pagrindu būtų užtikrintas pakankamas finansavimas bendrijos tikslams pasiekti. Jeigu bendrijos valdymo organas, kuriam pavesta priimti sprendimus dėl mokėjimų nustatymo, to nepadaro, tai bendrijos valdymo organo nariai turi būti laikomi pažeidę teisinę pareigą tinkamai veikti bendrijos labui ir jos tikslų įgyvendinimui. Bendrija, neatsiskaitydama su kreditoriais, atlieka neteisėtus veiksmus. Juos lemia ir taip pat yra neteisėtas bendrijos valdymo organų ir jų narių neveikimas - sprendimų nepriėmimas. Bendrijos valdymo organo teisė priimti sprendimą dėl įmokų nustatymo negali būti aiškinama kaip subjektyvi, kuri taikoma vien bendrijos valdymo organo narių nuožiūra. Jeigu statybos metu išaiškėjo, kad sukauptų lėšų nepakanka, tai įgalioti bendrijos organai privalėjo priimti sprendimus ir surinkti pakankamai lėšų. Tai kvalifikuojama kaip juridinio asmens valdymo organų narių teisinės pareigos nevykdymas ir kaip juridinio asmens neteisėti veiksmai. Tokie veiksmai gali būti kvalifikuoti kaip neteisėti dėl pasipelnymo - sutaupymo be pagrindo kito asmens sąskaita. Sutaupyti galima arba kitų bendrijos narių, arba bendrijos kreditorių sąskaita. Išaiškėjus, kad dalis bendrijos narių nėra sumokėję bendrijai visų priklausančių mokėti įmokų arba jiems neteisėtai buvo nenustatyta mokėti lygias su kitais bendrijos nariais įmokas, kreditoriai, negavę iš bendrijos atsiskaitymo už atliktus darbus, turi teisę išreikalauti trūkstamas lėšas iš bendrijos ir tų bendrijos valdymo organų narių, kurie privalėjo priimti sprendimus, užtikrinančius pakankamą bendrijos lėšų sukaupimą.

Teisėjų kolegijos nuomone, esminės teisinės ir faktinės bylos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos, todėl neatskleista bylos esmė. Butų statytojų (ieškinius pareiškusių asmenų) veiksmai turėjo būti analizuojami ir vertinami per tai, ar bendrija, bendrijos nariai, bankas įvykdė savo sutartines pareigas. Reikšminga bylai tai, ar bendrijos valdymo organų nariai elgėsi sąžiningai, veikė bendrijos labui, siekė įgyvendinti bendrijos tikslus ir užtikrino tinkamą jos veiklą. Tikrindamas šias aplinkybes, teismas turi nustatyti bendrijos valdymo organų ir jų narių veiksmus - ar jie padarė viską, pasinaudodami suteiktais įgaliojimais, kad būtų sukauptos ir tinkamai panaudotos lėšos, reikalingos butams pastatyti, ar  lėšoms sukaupti buvo priimti reikiami sprendimai, ar buvo kontroliuojamas jų vykdymas, ar įmokos buvo nustatytos pagrįsto dydžio, kad jų pakaktų atsiskaityti su kreditoriais, ar priimant sprendimus dėl lėšų ir juos įgyvendinant buvo užtikrinta bendrijos narių lygybė; jeigu buvo nukrypta nuo lygaus mokėjimo principo, ar tam buvo pateisinamos priežastys. Jeigu bendrijos valdymo organų at jų narių veiksmai sudarė sąlygas butų statytojams tapti bendrijos statomų butų savininkais nepagrįstai maža kaina, nevienoda su kitais lėšų davėjais ir nesant tam rimtų pateisinamų priežasčių (pvz., asmeninio indėlio darbu ar kt.), tai trūkstamos atsiskaitymams su kreditoriais lėšos iš jų gali būti priteisiamos kaip žalos atlyginimas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje numatytais prievolių pabaigos pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje T. Ž v. R. U., bylos Nr. 3K-3-865/2002, 2007 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Balgva“ v. BAB „Metalų komercija“, bylos Nr. 3K-3-3/2007).

Nagrinėjamoje byloje bendrijos prievolė pagal paskolos sutartį nepasibaigė, nes ji paskolos bankui negrąžino. Pažymėtina tai, kad šiuo atveju sutartimi neperkelta bendrijos skolos dalis bendrijos nariams ir nesudarytos skolos perkėlimo sutartys. Pažymėtina taip pat tai, kad pagal CK 4.172 straipsnio 1 dalį dėl įkeisto nekilnojamojo daikto padalijimo hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Ši nuostata nedraudžia susitarti dėl hipoteka įkeisto daikto padalijimo ir naujai atsiradusių daiktų išlaisvinimo nuo hipotekos pagal šalių susitartas ar įstatymo nustatytas aplinkybes. Jeigu gyvenamasis namas buvo įkeistas, tai nedraudžiama susitarti, kad, perduodant nuosavybės teisę į jame pastatytus butus tie bendrijos nariai, kurie atsiskaitė su bendrija, gali gauti savo pastatytą butą be jo įkeitimo hipoteka. Šiuo atveju bendrija, bankas ir bendrijos nariai galėjo tartis dėl po nuosavybės teisės į butus perdavimo butų išlaisvinimo iš hipotekos. Iš to darytina išvada, kad jei bendrijos narys nuosavybės jam perdavimo metu nebuvo laikomas skolininku, tai nebuvo pagrindo įforminti hipotekos jo butui, o jis ar iš jo nuosavybės teisę perėmęs ir sąžiningai atsiskaitęs savininkas gali reikalauti išregistruoti hipoteką dėl atsiskaitymo pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Šiuo aspektu pažymėtina reikšminga aplinkybė, kad butų statytojai ir įgijėjai siekė įsigyti hipotekos nesuvaržytus butus.

Daikto įgijėjo sąžiningumo ar jo nesąžiningumo nustatymas yra ne teisės, bet fakto klausimas, tačiau šiuo atveju teisiškai reikšmingas yra sąžiningumo principas, sprendžiant, ar sąžiningas daikto įgijėjas gali būti atsakingas už pirminio savininko skolas. Bylos duomenimis, butų statytojai (ieškinius pareiškę asmenys) įgijo butus, elgdamiesi apdairiai ir rūpestingai, nes išsiaiškino visas aplinkybes dėl butų hipotekos ir jų ankstesnio savininko įsiskolinimo. Tai reiškia, kad butų statytojai, pirkėjai ketino sukurti teisinius butų įgijimo santykius tik tada, kai bus išspręstas butų išlaisvinimo iš hipotekos klausimas. Dėl to objektyviąja prasme butų statytojai negali būti pripažinti nesąžiningais. Bankas šias aplinkybes žinojo, todėl nepaneigtas teiginys, kad, esant tokioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, bankas išreiškė valią atsisakyti hipotekos ir tai patvirtino veiksmais, sukėlusiais teisines pasekmes, nes butų pirkėjai tai laikė atsisakymu hipotekos ir butus pirko, o pardavėjas butus pardavė. Butų statytojai ir pirkėjai objektyviąja prasme pripažintini sąžiningais daiktų įgijėjais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisyklė, pagal kurią neaiškios, dviprasmiškos buto įgijimo sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai, tokios sąlygos aiškinamos būtent taip, kaip jas galėjo suprasti adresatas, t.y. priėmusios šalies naudai. Butų statytojai, pirkėjai, būdami sąžiningais daiktų įgijėjais, gali prašyti pažeistas teises ginti, remdamasi faktu dėl atsiskaitymo. Net jeigu ir vėliau paaiškėjus, kad daikto pirminis savininkas yra skolingas, sąžiningas įgijėjas negali būti atsakingas už jo skolą ir nepraranda teisės reikalauti panaikinti hipoteką jo daiktui, kai jis sąžiningai atsiskaitė už jį, įgydamas nuosavybėn kaip neįkeistą. Pažymėtina, kad bankas suteikė paskolą bendrijai dalimis, o  bendrija taip pat dalimis grąžino bankui paskolą. Taikant paskolos sutarties nuostatas, kad skola ir buto įkeitimas galimi tik skolingam asmeniui, kuris iš bendrijos gavo butą nuosavybėn, o ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais nuosavybės teisę įgijo iš tuo metu laikomo atsiskaičiusiu už paskolos dalį savininko, jų reikalavimai pagristi pagal iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusio CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalį, CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 5 dalį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą neatsižvelgė, netaikė, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2003, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2008, 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2011).

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 1.5 str. 4 d.).

1997 m. gegužės 29 d. paskolos sutarties Nr. 183 601 1.2 punktas patvirtina, kad paskolos tikslinė paskirtis – gyvenamojo 30 butų namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos finansavimo, 1.3 punkte nustatyta, kad paskola duodama dalimis, paskolos dalys išduodamos mokėjimo pavedimais pagal paskolos gavėjo pateiktus paskolos gavėjo pateiktus paskolos tikslinį panaudojimą patvirtinančius dokumentus, o 6.3 punkte nustatyta, kad bankas turi teisę tikrinti paskolos tikslinį panaudojimą. Paskolos gavėjui pažeidus sutarties sąlygas ir įsipareigojimus (panaudojus paskolą ne pagal tikslinę paskirtį, nepateikus paskolos panaudojimą patvirtinančių dokumentų, nesumokėjus laiku palūkanų, negrąžinus paskolos ar jos dalies, nevykdant kitų mokėjimų pagal paskolos sutartį, pateikus neteisingą informaciją ar kitaip pažeidus šią sutarti), arba iškilus grėsmei, kad palūkanos nebus laiku sumokėtos, paskola (paskolos dalis) nebus laiku sugrąžinta, arba iškilus grėsmei paskolos grąžinimo garantijai, bankas gali nutraukti tolesnį paskolos išdavimą arba vienašališkai, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, gali nutraukti šią sutartį arba pareikalauti papildomos paskolos grąžinimo garantijos ir  (ar) gali pareikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų dalį arba visą paskolą ir įvykdytų visas su tuo susijusias mokėjimo prievoles. Jeigu paskolos gavėjas nevykdo banko reikalavimų, bankas įstatymo nustatyta tvarka nukreipia skolos išieškojimą į paskolos grąžinimo garantą, nurodytą šios sutarties 5.1 punkte ir kitą paskolos gavėjo turtą (1997 m. gegužės 29 d. paskolos sutarties Nr. 183601 6.5 punktas).

Teisėjų kolegijos nuomone, pagal bylos duomenis atsakovas AB „Swedbank“ netinkamai vykdė paskolos sutarties 1.3, 6.3, 6.5 punktus, nekontroliavo paskolos panaudojimo pagal paskolos sutartyje nustatytą tikslinę paskirtį ir kitas sąlygas. Pažymėtina, kad tiek paskolos gavėjas 91 GNSB, tiek butų statytojai (ieškinius pareiškę asmenys) atsiskaitymus, susijusius su namo statyba, butų kainos mokėjimu, turėjo vykdyti ir vykdė per sąskaitas, esančias AB „Swedbank“, todėl bankas turėjo tinkamas sąlygas ir galimybes kontroliuoti paskolos sutarties sąlygų vykdymą. Taip pat pažymėtina, kad AB „Swedbank“ nagrinėjamoje byloje nepateikė duomenų apie banko atliekamą kontrolę dėl paskolos sutarties sąlygų, įskaitant paskolos tikslinę paskirtį, vykdymo. Bankas tik apsiribojo skolos išieškojimo nukreipimu į įkeistą turtą ir tai nėra tinkamas teisių ir pareigų dėl paskolos panaudojimo kontrolės įgyvendinimas. Atsižvelgiant į paskolos tikslinę paskirtį – gyvenamojo namo finansavimą, bankas privalėjo atidžiai bei rūpestingai atlikti paskolos panaudojimo kontrolę, kad 91 GNSB skola bankui nebūtų be pagrindo perkelta butų statytojams, visiškai atsiskaičiusiems su bendrija dėl butų statybos. Bankas nesiėmė priemonių dėl skolos išieškojimo iš 91 GNSB ar 91 GNSB valdymo organų narių, nors žinojo ir turėjo žinoti, kad pagal bendrijos duomenis butų statytojai yra visiškai atsiskaitę su bendrija ir bendrija išduoda butų statytojams pažymas dėl visiško atsiskaitymo ir butų registravimo nuosavybės teise. Pagal bylos duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad banko netinkama paskolos sutarties vykdymo ir paskolos panaudojimo pagal tikslinę paskirtį kontrolė turėjo įtakos bendrijos valdymo organų veiksmams dėl paskolos sutarties vykdymo.

Atsižvelgiant į paskolos tikslinę paskirtį, banko teises bei pareigas pagal paskolos sutartį, teisinių santykių tarp banko, bendrijos ir butų statytojų, kurie yra sąžiningi butų įgijėjai ir pilnai atsiskaitė su bendrija už butus, specifiką, banko veiksmus dėl paskolos sutarties vykdymo kontrolės, teisėjų kolegijos nuomone, ieškinius pareiškusių asmenų (butų statytojų) teisės dėl nuosavybės teise sąžiningai įgytų butų išlaisvinimo nuo hipotekos turėtų būti ginamos (CK 1.5, 1.136, 1.137, 1.138, 4.170 str.; iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusio 4.197 str. 2 d. 1 p., 3 d.; CK 4.197 str. 2 d. 1 p., 5 d.).

Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinių reikalavimai, yra nepagrįsta ir panaikintina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas  AB „Swedbank“ yra pateikęs į bylą prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis dalį butų ir garažų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkų, kurių butai ir garažai yra įkeisti AB „Swedbank“. Pagal pateiktas į bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2003 m. spalio 23 d. nutartis (t. 1, b.l. 119-127) ir kitus bylos duomenis pirmosios instancijos teismas neįtraukė dalyvaujančiais byloje trečiaisiais asmenimis visų asmenų, kurių butai, garažai, esantys (duomenys neskelbtini), įkeisti AB „Swedbank“ ir į kurių įkeistus daiktus nukreiptas išieškojimas. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinant ieškinių reikalavimus, būtų nuspręsta dėl nurodytų asmenų teisių ir pareigų, todėl šie asmenys įtrauktini į bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neaiškino turinčių bylai reikšmės aplinkybių, kaip kitų įkeistų bankui butų ir garažų savininkai yra atsiskaitę už įgytus nekilnojamuosius daiktus, dėl kokių aplinkybių pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2003 m. spalio 23 d. nutartį nustatytas įkeistų patalpų pardavimo eiliškumas pirma ir antra eile.

Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškovės J. D. ieškinio reikalavimo dėl priteisimo iš atsakovo AB „Swedbank“ 6 650,50 Lt permokėtos sumos už buto bei garažo statybą priteisimo, neaiškino tokio reikalavimo pagrįstumo ir dėl šio reikalavimo pagrįstumo nepasisakė.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad išnagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo dalis, kuria bylos dalis nutraukta, paliktina nepakeista, kita sprendimo dalis panaikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis, palikti nepakeistą, kitą sprendimo dalį panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.      

Teisėjai                                                                                    Kazys Kailiūnas

                                                                                    Dalia Vasarienė

                                                                                    Vigintas Višinskis