Civilinė byla Nr. e2S-1348-658/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09279-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-15752-775/2017 pagal kreditorės S. G. pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Saulex“ dėl skolos priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kreditorė S. G. pareiškimu teismo prašė priteisti iš skolininkės UAB „Saulex“ 49 235,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 239 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. teismo įsakymu patenkino kreditorės reikalavimą. Tos pačios dienos nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkei UAB „Saulex“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo E. J. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2375-451/2017 skolininkė buvo įpareigota sudaryti su suinteresuotu asmeniu pirkimo–pardavimo sutartį pagal prie taikos sutarties pridėtą pirkimo–pardavimo sutarties projektą, pagal kurį suinteresuotam asmeniui už 21 750 Eur būtų perleista nuosavybės teisė į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-402-657/2018 sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tik patikslino jo rezoliucinę dalį. Taigi, skolininkė įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra įpareigota per 3 mėnesių terminą teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti su suinteresuotu asmeniu minėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Šioje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės žemės sklypui sudaro kliūtis įvykdyti Kauno apygardos teismo nutartį, todėl būtinas žemės sklypo arešto panaikinimas. Nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo kreditorės interesai nebūtų pažeisti, kadangi be žemės sklypo skolininkė nuosavybės teise valdo daugiau nei 20 kitų nekilnojamojo turto objektų, į kuriuos gali būti nukreiptas skolininkės skolos kreditorei išieškojimas. Be to, skolininkės ir kreditorės veiksmai buvo koordinuoti ir atliekami tyčia, siekiant apriboti arba padaryti negalimą skolininkės disponavimą žemės sklypu suinteresuoto asmens atžvilgiu.

Kreditorė S. G. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė atmesti suinteresuoto asmens E. J. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, jog išnyko prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas. Šiuo metu teismo įsakymas nėra įvykdytas, todėl dar egzistuoja nutartimi nustatyta ir nepaneigta grėsmė, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo įsakymas ir nutartis įsiteisėjo anksčiau nei Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. civilinėje byloje Nr. e2A-402-657/2018 priimta nutartis, kuria skolininkas buvo įpareigotas sudaryti su suinteresuotu asmeniu žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl nepagrįstas suinteresuoto asmens tvirtinimas, kad byla buvo inicijuota ir laikinoji apsaugos priemonė joje pritaikyta prieš suinteresuotą asmenį nukreiptais nesąžiningais tikslais. Nurodė, kad nuo kreditorės nepriklauso antstolio veiksmai vykdomojoje byloje, todėl jos nesąžiningumo niekaip negali įrodyti tai, kad teismo įsakymas iki šiol nėra įvykdytas. Panaikinus pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę teismo įsakymo įvykdymas nebebūtų užtikrintas ir taip būtų pažeisti kreditorės interesai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:

Teismas pažymėjo, kad kreditorė S. G. į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą bei areštuoti skolininkei priklausantį žemės sklypą kreipėsi 2017 m. gegužės 2 d. 2017 m. gegužės 3 d. išduotas teismo įsakymas ir tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Skolininkė prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo nepareiškė, nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo neskundė, todėl teismo įsakymas bei nutartis įsiteisėjo ir tapo vykdytinais dokumentais.

Sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2375-451/2017 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei UAB „Saulex“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti prievolę natūra ir netesybų priteisimo buvo priimtas 2017 m. lapkričio 6 d., o įsiteisėjo 2018 m. kovo 22 d. Įpareigojimas skolininkei sudaryti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį su suinteresuotu asmeniu buvo priimtas vėliau, nei kreditorė kreipėsi dėl skolos išieškojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kreditorė S. G. civilinėje byloje Nr. e2-2375-451/2017 nedalyvavo, tačiau UAB „Saulex“ apie šio žemės sklypo areštą žinojo, šis faktas buvo išviešintas Turto areštų registre. Be to, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos siekiant užtikrinti kreditorei palankaus teismo įsakymo įvykdymą, o skolininkė šio įsakymo iki šiol nėra įvykdžiusi.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-15752-775/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Laikinosios apsaugos priemonės skolininkės atžvilgiu buvo taikytos tuo metu, kai Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2375-451/2017 pagal E. J. ieškinį skolininkei. Be to, šioje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (žemės sklypo areštas), sudaro kliūtis įvykdyti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-402-657/2018.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo jokie kreditorės interesai, susiję su teismo įsakymo vykdymu nebūtų pažeisti, kadangi be ginčo žemės sklypo skolininkė nuosavybės teise valdo daugiau nei 20 kitų nekilnojamojo turto objektų į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas.

Skolininkės skolos kreditorei išieškojimas pagal teismo įsakymą negali būti nukreiptas į žemės sklypą dėl laikinosios apsaugos priemonės – žemės sklypo arešto taikymo E. J. prašymu civilinėje byloje Nr. e2-2375-451/2017. Kadangi skolininkė turi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal teismo įsakymą, ir žemės sklypui esant areštuotam, užtikrinant nutarties vykdymą, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 12 punkto 3 dalį yra draudžiama nukreipti išieškojimą pagal teismo įsakymą į žemės sklypą.

Teismas neįvertino ir neatsižvelgė, jog kreditorė yra vienintelė skolininkės akcininkė, o jos sūnus I. G. – skolininkės vadovas. Be to, kreditorė savo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu pritarė taikos sutarties sudarymui bei jos įgyvendinimui ir įpareigojo skolininkės direktorių I. G. imtis atitinkamų veiksmų tuo tikslu, jog žemės sklypas būtų perleistas E. J..

Nors skolininkė buvo įsipareigojusi užtikrinti, jog žemės sklypas būtų laisvas nuo bet kokio teismo sprendimu ar kitos institucijos nutarimu pritaikyto arešto ar bet kokių kitų apribojimų, nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išvengti žemės sklypo arešto šioje civilinėje byloje.

Nors nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau nei 11 mėnesių ir skolininkė turi turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, tačiau iki šiol teismo įsakymas yra neįvykdytas ir nesiimama jokių aktyvių veiksmų jo įvykdymui.

Kreditorė S. G. atsiliepimu į suinteresuoto asmens E. J. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Suinteresuotas asmuo neįrodė, kad išnyko prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas. Teismo įsakymas nėra įvykdytas, todėl vis dar egzistuoja grėsmė, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Panaikinus laikinąją apsaugos priemonę, teismo įsakymo įvykdymas nebebūtų užtikrintas.

Byloje suinteresuoto asmens atžvilgiu nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl to, prašyme nebuvo įrodinėjama, kad laikinoji apsaugos priemonė neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo principų arba, kad egzistuoja CPK 149 straipsnio 3 dalyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas.

Vien faktas, jog kitoje civilinėje byloje praėjus daugiau kaip 10 mėnesių po teismo įsakymo ir 2017 m. gegužės 3 d. nutarties įsiteisėjimo Kauno apygardos teismas pripažino skolininko pareigą sudaryti su suinteresuotu asmeniu žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nereiškia, kad išnyko kreditorės pareikštų reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrindas.

CPK nėra numatyta teismo teisė spręsti iš kokio skolininko turto ar pajamų (ne)gali būti vykdomas išieškojimas priverstine tvarka – šiuos klausimus sprendžia antstolis, vykdantis įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens teiginys, kad išieškojimas pagal teismo įsakymą neva negali būti nukreiptas į areštuotą žemės sklypą, galėtų būti tik motyvu skundžiant vykdomojoje byloje antstolio atliktus veiksmus. Esant ženkliai anksčiau už 2018 m. kovo 22 d. nutartį įsiteisėjusiam teismo įsakymui ir pagal jį inicijuotai vykdomajai bylai būtent kreditorei turėtų būti teikiama pirmenybės teisė reikalauti, kad antstolis kuo operatyviau įvykdytų teismo įsakymą, vadovaudamasis kreditorės prašymu išieškojimą nukreipti į nutartimi areštuotą žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju kartu su prašymu pateiktas 2018 m. balandžio 9 d. išrašas iš VĮ Registro centras duomenų bazės neįrodo atskirajame skunde pabrėžiamos aplinkybės, kad vykdomojoje byloje antstolis neva gali nukreipti išieškojimą į kitą skolininko nuosavybės teise priklausantį turtą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

Nagrinėjamu atveju apeliantas 2018 m. birželio 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus – turto arešto aktų registro išrašą apie UAB „Saulex“ turtui taikomus suvaržymus, kurį prašo prijungti prie bylos. Nurodo, šis išrašas patvirtina, jog šiuo metu yra suvaržytas tik vienas UAB „Saulex“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas. Teismas, susipažinęs su naujai pateiktais dokumentais nustatė, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir apeliantas nepagrindė, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismas pats gali remtis duomenimis gautais iš registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl teismas atsisako priimti šiuos apelianto pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 181 straipsniai, 314 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, paprastai jų galiojimas laike teismo nutartimi specialiai nėra apibrėžiamas ir jos galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, kai ieškinys patenkinamas, arba iki įsiteisėjimo, kai ieškinys atmetamas, jeigu teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pakeistos ar panaikintos anksčiau (CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalys). CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).

Nagrinėjamu atveju kreditorė S. G. pateikė teismui pareiškimą iš skolininkės UAB „Saulex“ priteisti skolą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – areštuoti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Saulex“ kreditorės S. G. naudai 49 235,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 2 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 239 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi taip pat taikė kreditorės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo skolininkei UAB „Saulex“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 3 d. teismo įsakymas ir nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 29 d.

Šiuo atveju, sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nevertinamas įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas, tačiau turi būti vertinamos suinteresuoto asmens prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis prašo panaikinti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino, jog 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo interesus, o jų panaikinimas neturės neigiamos įtakos teismo įsakymo vykdymui, kadangi be ginčo žemės sklypo skolininkė nuosavybės teise valdo daugiau nei 20 kitų nekilnojamojo turto objektų į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas. Apeliantas prašyme ir atskirajame skundė nurodė, kad šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro kliūtis įvykdyti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-402-657/2018. Be to, teismo įsakymas iki šiol neįvykdytas ir nesiimama jokių aktyvių veiksmų jo įvykdymui.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas – skolininkė iki šiol teismo įsakymo nėra įvykdžiusi, todėl neišnyko aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš teismų informacinės sistemos Liteko išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro (el. b. 2 T., b. l. 44–46) matyti, kad pas antstolį R. S. yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0070/17/01135 pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. teismo įsakymą. Apeliacinės instancijos teismas iš turto arešto aktų registro išrašo apie asmens areštuotą turtą (el. b. 2 T., b. l. 24–43) nustatė, kad minėtoje vykdomojoje byloje išieškojimas kreditorės prašymu yra nukreiptas į skolininkei UAB „Saulex“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo areštuotas apelianto prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi. Iš turto arešto aktų registro išrašo taip pat matyti, kad 2018 m. kovo 22 d. UAB „OBER-HAUS“ atliko žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę, kuria remiantis antstolis įkainojo žemės sklypą. Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad minėtoje vykdomojoje byloje pagal kreditorei išduotą 2017 m. gegužės 3 d. teismo įsakymą yra atliekami išieškojimo veiksmai iš skolininkės turto, todėl apelianto argumentai, jog nesiimama jokių aktyvių veiksmų teismo įsakymo įvykdymui laikyti nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, kad kreditorė išieškojimą gali nukreipti į kitą skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis; el. b. 2 T., b. l. 48–100) nustatė, kad iš apelianto nurodomų skolininkės nuosavybės teise valdomų 20 nekilnojamojo turto objektų (vienas iš jų ginčo žemės sklypas) net dėl 14 nekilnojamojo turto objektų yra sudarytos ir VĮ Registrų centre įregistruotos preliminarios sutartys, todėl darytina išvada, kad išieškojimas iš šio UAB „Saulex“ turto yra apribotas. Kitų 5 skolininkei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų vertė yra nedidelė, todėl nebūtų realios galimybės iš šio turto išieškoti kreditorei priteistą skolą.

Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 662 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas. Iš bylos duomenų matyti, kad išieškojimas į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nukreiptas pagal kreditorės prašymą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352) 12 punktą kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo, išskyrus vykdomosios bylos sustabdymo atvejais, bei vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmesnės reikalavimų eilės išieškotojo reikalavimams užtikrinti. Nagrinėjamu atveju iš turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad tiek kreditorė S. G., tiek apeliantas E. J. yra tos pačios 3 reikalavimų eilės išieškotojai (el. b. 2 T., b. l. 24–43), o byloje nėra duomenų, kad vykdomoji byla Nr. 0070/17/01135 būtų sustabdyta. Atsižvelgiant į tai, atmesti kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad išieškojimas pagal teismo įsakymą negali būti nukreiptas į areštuotą žemės sklypą. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo nesutikdamas su antstolio veiksmais dėl išieškojimo nukreipimo būtent į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali tokius antstolio veiksmus skųsti įstatymų nustatytą tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog po 2017 m. gegužės 3 d. teismo įsakymo ir nutarties įsiteisėjimo Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-402-657/2018 pripažino skolininkės pareigą sudaryti su apeliantu žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį neįrodo, kad išnyko kreditorės pareikštų reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrindas. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nevertinamos kitoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo galimybės. Šiuo atveju dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2375-451/2017, kuris Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-402-657/2018 iš esmės paliktas nepakeistas, tik patikslinta sprendimo rezoliucinė dalis, nevykdymo geruoju, dėl ko, suinteresuoto asmens manymu, pažeidžiamos jo teisės, yra kiti įstatymo numatyti teisių gynimo ir/ar priverstinio teismo sprendimo vykdymo būdai, bet ne nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo skundimas šioje byloje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                    Nerijus Meilutis