(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FOS LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FOS LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dubingiai“ dėl sumokėtos daikto pirkimo kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Valstybės įmonė Turto bankas, G. Ž., J. K., IVC BV ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :     

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „FOS LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Dubingiai“ 10 404,79 Eur už PVC grindų dangą sumokėtą daikto kainą, 95 972,28 Eur nuostolius, 3 448,50 Eur nuostolių nustatymo išlaidas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovė ir trečiasis asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas sudarė sutartį Nr. 20-S1-1151 dėl administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų atlikimo. Sutartimi, be kita ko, ieškovė įsipareigojo įrengti grindų dangą. Kadangi pastato ketvirtame ir penktame aukštuose turėjo būti įrengiama grindų danga – heterogeninė vinilinė (PVC neslidi heterogeninė danga, vinilinės lentelės 50x50 cm, spalva – Vintage zinc, rust), dėl šios dangos buvo kreiptasi į atsakovę. Atsakovė, įvertinusi ieškovės pateiktą dangos techninę specifikaciją, pateikė pasiūlymą. Atsižvelgdamas į atsakovės pasiūlytus dangos variantus – Concept 70 Pinnacles T83 arba Concept 70 Pinnacles T90 – VĮ Turto bankas priėmė sprendimą dėl dangos įsigijimo. Ieškovė iš atsakovės įsigijo heterogeninę PVC ruloninę grindų dangą ir grindų juostą, už kuriuos sumokėjo 10 404,79 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), kuri buvo paklota pastate. Atskiros sutarties dėl įsigyjamos dangos ieškovė su atsakove nesudarė. Atsakovė pateikė ieškovei tik PVM sąskaitas faktūras.

3.       Ieškovei užbaigus visus darbus pagal sutartį, į VĮ Turto banko atstovus 2022 m. gruodžio 29 d. kreipėsi patalpų naudotoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kuri informavo, kad ketvirto ir penkto aukštų patalpose yra atsiradusios geltonos dėmės naujai įrengtose PVC grindyse (dangoje). VĮ Turto bankas apie dangos defektus informavo ieškovę, kuri kartu su VĮ Turto bankas atstovais 2023 m. sausio mėn. apžiūrėjo patalpas. Po apžiūros buvo nuspręsta, kad dangos defektai (geltonos dėmės) atsirado dėl dangos broko. Dėl to VĮ Turto bankas įpareigojo ieškovę kreiptis į atsakovę.

4.       PVC dangos spalvos pokyčiai yra laikomi kokybės trūkumu. Šios dangos savybės atsakovė neatskleidė. Atsakovė žinojo, kokiame pastate bus klojama danga, bet ieškovei pardavė dangą, kuri dėl savo savybių nėra tinkama tamsesnėms patalpoms, nes, nesant pakankamai šviesos, danga gelsta. Dangos geltonavimas, reaguojant į ultravioletinius (toliau – UV) spindulius, negali būti laikomas visuotinai žinoma dangos savybe. Danga, kuri yra paklota pastate, kuriame vyksta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos renginiai, susitikimai ir pan., nėra tinkama, reprezentatyvi, neatitinka tikslinės paskirties, kuriai danga buvo įsigyta.

5.       Atsakovė nesutiko geranoriškai įvykdyti ieškovės reikalavimų. Ieškovė nesutinka, kad dangos pageltonavimą lėmė netinkamas dangos paklojimas, t. y. paklojimas ant drėgno paviršiaus, nes toks reikalavimas kloti dangą ant ne drėgnesnio nei 2 proc. paviršiaus yra dėl klijų. Ieškovė turi 15 metų statybos darbų praktiką. PVC danga pageltonavo pirmą kartą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl praleisto 6 mėnesių ieškinio senaties termino, nustatė, kad atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai 2023 m. liepos 10 d. atsakyme nurodė, jog pretenzijos netenkins. Tą patį nurodė ir 2023 m. rugpjūčio 8 d., atsakydama į pakartotinę pretenziją. Teismas nurodė, kad atsakovė ir gamintojas vykdė tyrimą dėl PVC dangos pageltonavimo priežasčių nustatymo ir 2023 m. spalio 23 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakymą ieškovei. Nenustatyta, kad po 2023 m. spalio 23 d. tarp šalių vyko derybos ar susirašinėjimas dėl tolesnio ginčo sprendimo būdo. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad, gavusi paskutinį pardavėjo elektroninį laišką, kuriame išdėstyti visi gamintojo argumentai dėl pretenzijos nepagrįstumo, ieškovė galėjo suprasti, jog pretenzija nebus patenkinta. Teismas nusprendė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2023 m. spalio 23 d., todėl ieškovė, 2024 m. vasario 1 d. pateikdama ieškinį, sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino nepraleido.

8.       Teismo vertinimu, net ir laikant, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2023 m. liepos 10 d., ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) įvertinti, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.

9.       Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad ieškovė tikėjosi ginčą išspręsti ne teisminiu keliu, taip siekdama mažinti šalių išlaidas ir atkurti socialinę taiką. Be to, įvertinęs aplinkybes, kad ieškinio senaties terminas tokiu atveju būtų pasibaigęs 2024 m. sausio 10 d., o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2024 m. vasario 1 d., t. y. praleidusi tik 21 dieną, teismas nusprendė, jog toks termino praleidimas nelaikytinas nepagrįstai dideliu.

10.       Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, jai buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas – PVC grindų danga, kuri turi savybę pagelsti reaguodama į UV spindulius, o šios savybės pardavėjas jai neatskleidė. Savo ruožtu atsakovė (pardavėja) ir trečiasis asmuo IVC BV (ginčo dangos gamintojas) teigia, kad PVC dangų savybė blukti ir gelsti reaguojant į UV spindulius yra būdinga visoms PVC dangoms, todėl tai yra įprastinė tokių dangų savybė.

11.       Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad UAB „FOS LT“, kreipdamasi į UAB „Dubingiai“ dėl reikalingos PVC dangos, pateikė dangos techninius parametrus – specifikaciją, kurioje nurodytas ir „atsparumo šviesos poveikiui“ kriterijus, turintis atitikti standartą EN ISO 105-B02. Atsakovė pardavė ieškovei PVC dangą, kuri atitiko pačios ieškovės nurodytą standartą (spalvos atsparumas blukimui) EN ISO 105-B02. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, verslininkė, kuriai keliami aukštesni standartai, teismas nusprendė, jog ginčo PVC dangos pardavėja neturėjo pareigos papildomai individualiai nurodyti ir išskirti ieškovei PVC dangos savybės blukti ir gelsti, o ieškovė neįrodė, kad tokios dangos savybės yra neatitinkančios savybių, keliamų dangoms, atitinkančioms standarto EN ISO 105-B02 reikalavimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ne atsakovė ieškovei parinko perkamą PVC dangą. Ieškovei kreipusis į atsakovę dėl ginčo dangos pirkimo, pastaroji, atsižvelgdama į nurodytą dangos specifikaciją, pasiūlė dvi dangos kategorijas, iš kurių prekę išsirinko pati ieškovė.

12.       Teismas, įvertinęs gamintojo nurodytas ginčo PVC dangos savybes, konstatavo, kad ginčo PVC dangos ryškus ir intensyvus pageltimas lokalizuotose vietose nėra įprastas ir būdingas visoms PVC dangoms, toks ginčo PVC dangos spalvos pasikeitimas vertintinas kaip trūkumas, todėl turi būti nustatytos spalvos pasikeitimo priežastys. Ieškovės teigimu, spalvos pasikeitimą lėmė reakcija į šviesą (ar jos stygių), savo ruožtu atsakovė įrodinėjo, kad tokį spalvos pasikeitimą lėmė dangos paklojimas ant pernelyg drėgno paviršiaus.

13.       Vertindamas ieškovės pateiktą 2023 m. gegužės 17 d. UAB „Testlita“ išvadą „Dėl linoleumo defektų“, kurioje nurodyta, kad linoleumo geltonos dėmės yra jo sudėtinės dalies – linų sėmenų aliejaus – reakcija į aplinką; dėmes panaikinti galima naudojant tiesioginius saulės spindulius arba UV lempų šviesą, teismas atkreipė dėmesį į trečiojo asmens IVC BV, kuris yra ginčo PVC dangos gamintojas, argumentus, jog PVC danga, priešingai nei linoleumas, yra sintetinis (plastikinis) produktas, kurio gamyboje linų sėmenų aliejus ar jo produktai (ar kiti organiniai junginiai) nėra naudojami. Šia UAB „Testlita“ išvada rėmėsi ir UAB „Aif LT“, kurios išvadą, kaip įrodymą, pateikė į bylą ieškovė. Teismas nurodė, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui nurodžius, jog ginčo PVC dangoje nėra naudojamas linų sėmenų aliejus, ieškovė tokias nurodomas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nėra aišku kokią grindų dangą – PVC ar linoleumą – tyrė UAB „Testlita“ ir UAB „Aif LT“ ir kodėl, turėdami specialių žinių, nesugebėjo atskirti PVC dangos ir linoleumo. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktuose įrodymuose nurodytos išvados dėl ginčo PVC dangos spalvos kitimo priežasčių kelia abejonių, ar tirta ginčo PVC danga, todėl nusprendė jomis nesivadovauti. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad šias išvadas paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

14.       Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad PVC heterogeninės grindų dangos turi būti klijuojamos ant pagrindo, kurio drėgmė ne didesnė nei 2 proc. Nurodė, kad tokį faktą patvirtina dangos pardavėjos UAB „Dubingiai“ pateikiamos grindų dangos klojimo instrukcijos, heterogeninės vinilinės dangos montavimo rekomendacijos, gamintojos IVC BV pateikiamos bendrosios montavimo gairės heterogeniniam vinilui, UZIN Utz Polska išvada, Tarkett 2024 m. spalio 8 d. ir 14 d. raštai, Gerflor 2024 m. spalio 28 d. raštas, 2025 m. vasario 25 d. teismo ekspertizės aktas.

15.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog laikėsi gamintojo reikalavimų dangos įrengimui – pagrindo drėgmė neviršijo 2 proc.

16.       Teismo vertinimu, iš ieškovės į bylą pateikto statybos darbų žurnalo nėra galimybės nustatyti ant kokio drėgnumo pagrindo ginčo PVC danga buvo užklijuota. Teismas įvertino teismo eksperto S. Z. ekspertizės išvadoje nurodytas aplinkybes, kad pagrindo drėgmė turi būti nustatoma pamatuojant drėgmę, o ne skaičiuojant kiek laiko praėjo nuo betonavimo darbų. Be to, laikotarpis nuo pagrindo išliejimo iki PVC dangos klijavimo nėra vienintelis faktorius, pagal kurį galima būtų apskaičiuoti ar pagrindas išdžiūvo. Lemia ir patalpų išsidėstymas, bendra drėgmė patalpose, temperatūra, oro cirkuliacija ir pan. Teismo vertinimu, nėra patikimų duomenų, iš kurių galima būtų daryti kategorišką, o ne tikėtiną išvadą, apie ginčo PVC dangos klojimo metu buvusią pagrindo drėgmę, pagrindo temperatūrą, patalpos temperatūrą. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad dalyje patalpų, praėjus ilgesniam laiko tarpui nuo darbų atlikimo, išmatuota pagrindo, ant kurio paklota ginčo PVC danga, drėgmė viršijo 2 proc.

17.       Iš į bylą pateikto UZIN Utz Polska techninio vertinimo, Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro (toliau – SMKTC) tyrimo, teismo eksperto S. Z. pateikto ekspertizės akto teismas nustatė, kad pagrindinė ginčo PVC dangos spalvos kitimo priežastis buvo jos paklojimas ant pernelyg drėgno paviršiaus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės aktu.

18.       Įvertinęs ieškovės argumentus apie faktinę PVC dangos lokalizaciją, teismas sutiko, kad dalies PVC dangos spalvos pasikeitimo vietų priežastys nėra aiškios. Tačiau įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, teismas priėjo prie labiau tikėtinos išvados, kad ginčo PVC dangos neįprastą pageltimą tam tikrose patalpose, pageltusių dėmių susidarymą ir kitus estetinius trūkumus lėmė jos paklojimas nesilaikant gamintojo nustatytų sąlygų, t. y. paklojimas ant pernelyg drėgno paviršiaus, kuris sukėlė didesnį UV spindulių poveikį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė (pirkėja) neįrodė, jog PVC dangos trūkumai atsirado iki jų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jų perdavimo ieškovei, todėl ieškinio dalį dėl sumokėtos daikto pirkimo kainos grąžinimo atmetė.

19.       Kadangi ieškinio dalis dėl sumokėtos daikto pirkimo kainos grąžinimo (pagrindinio ieškinio reikalavimo) buvo atmesta, o ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, teismas nusprendė, kad egzistuoja pagrindas atmesti ir ieškinio dalį dėl nuostolių priteisimo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20.       Ieškovė UAB „FOS LT“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.       Teismas neatliko visapusiško ir objektyvaus visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir nieko nepasisakė dėl ieškovės pateiktų visų įrodymų vertinimo, kad danga spalvą keičia dėl bet kokio drėgmės kiekio, tačiau apšvietimo (UV) trūkumas leidžia pamatyti pageltimą, o apšvietimo (UV) buvimas – dangos pageltimo matymą pašalina ir tai patvirtino tiek KTU, tiek UAB „Testlita“ savo išvadose, tiek dangos nuotraukos. Dangos gamintojas IVC BV į bylą nepateikė nei paaiškinimų, nei įrodymų, kad jo gaminama danga keičia spalvą dėl drėgmės ar dėl drėgmės, kurios santykinis drėgnumas viršija 2 proc., o ne dėl 0,1 proc., 0,9 proc. ar 1,9 proc. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad montavimo instrukcijoje reikalavimas grindų pagrindo paruošimui, kuriame yra tik minimas mažesnis nei 2 proc. santykinis drėgnumas pagrindui, yra siejamas su dangos spalvos kitimu – pageltonavimu – byloje nėra.

20.2.       KTU išvadose yra nustatyta, kad dangos spalvos pokytis atsiranda dėl drėgmės apatiniame dangos sluoksnyje, kur vyksta sąlytis su klijais ir pagrindu ir tai vyksta dėl drėgmės. Jokių tyrimų, kad tai vyksta dėl dangos montavimo gairėse minimos 2 proc. drėgmės, atlikta nebuvo. Kadangi dangos klijai yra vandens pagrindo, nepriklausomai nuo to, kiek išdžiūvęs bus pagrindas ant kurio dedama danga, savaime jau ir patys klijai turės drėgmės (vandens). Nei gamintojas, nei KTU neatliko matavimų ar tyrimo, kokią įtaką dangos spalvos kitimui turi būtent 2 proc. pagrindo drėgmė. Danga visais atvejais ir esant bet kokiai drėgmei keičia spalvą apatinėje dangos pusėje, tačiau pageltimas tampa matomas tik kai yra UV trūkumas.

20.3.       Teismas nepagrįstai atmetė UAB „Testlita“ išvadą. Nepaisant to, kad ieškovė pateikė UAB „Testlita“ 2023 m. gegužės 17 d. išvadoje nurodytų terminų paaiškinimą, teismas sprendimą grindė prielaida, jog UAB „Testlita“ neskiria PVC dangos ir linoleumo.

20.4.       Teismas nepasisakė dėl ieškovės išsakytų teismo paskirto eksperto atliktos ekspertizės akto kritikos ir argumentų dėl jame pateiktų argumentų ir išvadų nepagrįstumo. Teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu. Apklausiant ekspertą S. Z. teismo posėdžio metu, ekspertas nurodė, kad jokių statybos darbų faktinio atlikimo tyrimų, išskyrus vizualinę apžiūrą, jis neatliko. Nei ekspertizės aktas, nei pats ekspertas teismo posėdžio metu neatsakė į klausimą, kokia PVC dangos trūkumų (spalvos pakitimo) priežastis tose patalpose, kuriose nebuvo išlietas betonas, o buvo dėtas tik išlyginamasis sluoksnis ir klojama PVC danga. Eksperto S. Z. ekspertizės akto išvada, kad PVC dangos defektų priežastis yra didesnė nei 2 proc. pagrindo drėgmė yra nepagrįsta, nes nebuvo grindžiama nei matavimais, nei gamintojo informacija, nei KTU tyrimais. PVC dangos gamintojo dangos klojimo gairėse nurodyta, kad danga gali būti klojama arba ant betono, arba ant cementinio išlyginamojo sluoksnio bei kitų paviršių ir reikalavimas dėl ne mažesnio nei 2 proc. drėgnumo taikomas cementiniam lyginimo sluoksniui, o ne betonui. Gamintojo gairėse nėra nurodyta ir nekeliamas reikalavimas matuoti betono drėgmę.

21.       Atsakovė UAB „Dubingiai“ pateikė atsiliepimą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 3 993 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.       Teismas teisingai nustatė, kad PVC dangos turi būti klojamos ant pagrindo, kurio drėgmė ne didesnė nei 2 proc. Toks reikalavimas buvo nustatytas pačios ieškovės parengtoje Technologinėje kortelėje, kurioje aprašyta PVC dangos klojimo technologinė eiga ir reikalavimai. Ieškovės argumentas, kad turėjo būti matuojama ne betono pagrindo drėgmė, o išlyginamojo mišinio drėgmė, neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovė matavo ant betono pagrindo išlieto išlyginamojo sluoksnio drėgmę.

21.2.       Teismas teisingai nurodė apie gamintojo viešai deklaruojamą ginčo PVC dangos savybę, kuriai netaikoma garantija – PVC turi tendenciją tamsoje pagelsti. Šiuo atveju ginčas kilo ne dėl PVC dangos pageltimo ir blukimo kaip ilgalaikės reakcijos į šviesos (UV) trūkumą, bet dėl ryškių ir intensyvių dėmių lokalizuotose vietose, be to, ne visame paklotame PVC dangos plote, o tam tikrose patalpose ar atskirose konkrečios patalpos vietose. Ieškovė, kaip pirkėja, turėjo įrodyti, kad nupirktą PVC dangą įrengė laikydamasi gamintojo nustatytų reikalavimų, įskaitant ir reikalavimo, jog pagrindo drėgmė neturi viršyti 2 proc. drėgmės. Pagal byloje esančią darbų atlikimo statybinę dokumentaciją negalima nustatyti, kokiomis sąlygomis buvo klojama PVC danga ir ar buvo laikomasi gamintojo nustatytų reikalavimų dėl pagrindo drėgmės, pagrindo temperatūros, patalpos temperatūros ir kt. Todėl, atliekant retrospektyvinį vertinimą, objektyviai negalima tiksliai nustatyti, kokia buvo pagrindo drėgmė. Įvertinęs bylos duomenis, teismas pagrįstai padarė labiausiai tikėtiną išvadą, kad PVC danga buvo įrengta ant per drėgno pagrindo. Praėjus dviem metams po PVC dangos paklojimo, gamintojui matuojant pagrindo drėgmę, buvo nustatyta, kad drėgmė viršija leistiną normą. Tai leidžia teigti, kad PVC dangos įrengimo metu drėgmė buvo dar didesnė.

21.3.       Bylai esminę reikšmę turi KTU išvadose nustatyta faktas, kad PVC dangos spalvos pokytis prasidėjo apatinėje dangos dalyje sąlytyje su drėgnomis cementinio pagrindo medžiagomis, o viršutinis dangos sluoksnis yra iš dalies permatomas, todėl apatinio sluoksnio spalvos pokytis tampa matomas žiūrint ne tik iš dangos apatinės pusės, bet ir iš viršutinės. Tai paneigia ieškovės versiją, kad PVC dangos spalvos pokyčius nulėmė reakcija į UV spindulių trūkumą.

21.4.       Atsakovė papildomai kreipėsi į kitus pasaulinio masto PVC dangos gamintojus – Tarkett, Gerflor dėl PVC dangos geltonavimo priežasčių ir PVC dangos reakcijos į tiesioginius UV spindulius ar jų trūkumą. Kitų PVC dangos gamintojų pateikti atsakymai patvirtina, kad dažniausia PVC dangos paviršių pageltonavimo ir kitų spalvinių nuokrypių priežastis yra tai, jog danga įrengiama nesilaikant gamintojo reikalavimų, taip pat ir dėl pagrindo drėgmės.

21.5.       Ekspertizės akte išsamiai aprašyti atlikti tyrimai, tirta medžiaga, apžiūrėtas objektas natūroje, nurodyti naudoti matavimo įrankiai ir priemonės. Nors ieškovė kritikavo ekspertizės aktą, bet ginčo PVC dangos įrengimo metu pagrindo drėgmė nebuvo užfiksuota, todėl ekspertas, praėjus trims metams, atlikdamas retrospektyvinį tyrimą, galėjo daryti tik tikėtinas, o ne kategoriškas išvadas dėl pagrindo drėgmės, buvusios prieš pradedant PVC klojimo darbus. Be to, rūsyje esančiame nepanaudotame ginčo PVC dangos likutyje, kuris nebuvo veikiamas UV spindulių, jokių dėmių neatsirado ir spalvos pokyčiai nefiksuoti. Tose patalpų vietose, kur buvo išpjauti PVC dangos mėginiai tyrimams, buvo įklijuota ta pati danga iš likučių esančių rūsyje ir ji jau spalvos nebepakeitė. Tai konstatuota ir ekspertizės išvadoje.

21.6.       Ieškovės nurodyta UAB „Testlita“ išvada ne tik klaidinga dėl joje netinkamai identifikuotos tirtos dangos rūšies, bet ir nelogiška. UAB „Testlita“ išvadoje teigiama, kad linoleumo geltonos dėmės yra jo sudėtinės dalies – linų sėmenų aliejaus – reakcija į aplinką. Jeigu ginčo PVC dangos spalvos pokytį lemtų jos sudėtinės dalys ir jų reakciją į UV spindulius, tokiu atveju PVC danga keistų spalvą visame plote, o ne lokaliai ar dėmėmis.

22.       Trečiasis asmuo IVC BV  pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.       Teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad PVC danga pageltonavo dėl netinkamo šios dangos įrengimo – per didelės pagrindo drėgmės.

22.2.       Gamintojo reikalavimuose buvo atskleista informacija apie PVC dangos klojimo reikalavimus, kurių atsakovė nesilaikė. Iš anksto paskelbtuose gamintojo reikalavimuose buvo aprašyti PVC dangos klojimo etapai ir jiems taikomi reikalavimai. Šiuose dokumentuose buvo išskirta, kad grindų dangos paruošimas, patalpoje esanti temperatūra ir drėgmė, net ir įrengimui naudojami klijai yra svarbūs veiksniai, atliekant PVC dangos įrengimo darbus, todėl jiems yra taikomi tam tikri specifiniai reikalavimai. Drėgmės parametras buvo aiškiai nustatytas gamintojo reikalavimuose, kuriais ieškovė privalėjo vadovautis.

22.3.       Ieškovė, montuodama PVC dangą, turėjo ne tik išmatuoti drėgmės lygį, bet ir jį užfiksuoti (patvirtinti). Ieškovė (jos subrangovai) nefiksavo statybos darbų proceso veiksmo – drėgmės matavimo. Jokių įrašų šiuo klausimu statybos darbų žurnale ar kituose dokumentuose nėra. Net ir praėjus ilgam laikui po PVC dangos įrengimo darbų pabaigos, buvo fiksuojama didesnė nei 2 proc. drėgmė. Vertinant faktą, kad laikui bėgant drėgmės lygis mažėja, akivaizdu, jog PVC grindų dangos įrengimo metu pagrindo drėgmės lygis buvo dar didesnis ir tik ilgainiui sumažėjo, kai kuriais atvejais, net nepasiekdamas minimalaus montavimui reikalingo lygmens.

22.4.       Ieškovės teiginys, kad teismo ekspertas netyrė ginčo PVC dangos, yra nepagrįstas. Iš teismo ekspertizės akto aiškiai matyti, kad ekspertas fiziškai nuvyko į patalpas, kuriose yra paklota PVC danga, apžiūrėjo ir ištyrė PVC dangą ir padarė atitinkamas išvadas. Teismo ekspertas atliko drėgmės matavimus ir tyrė kitus surinktus įrodymus apie anksčiau fiksuotą drėgmę.

22.5.       Teismas pagrįstai atmetė UAB „Testlita“ išvadą. UAB „Testlita“ ginčo objekte nesilankė ir faktiškai drėgmės nematavo. Nėra aišku, kokią konkrečiai medžiagą tyrė UAB „Testlita“. Pagrindinis trūkumas, galėjęs lemti geltonų dėmių atsiradimą, UAB „Testlita“ išvadoje yra įvardintas linoleumo gamyboje naudojamas linų sėmenų aliejus, tačiau gamintojas aiškiai nurodė, kad jo PVC dangos gamyboje linų sėmenų aliejus nėra naudojamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „FOS LT“ ir trečiasis asmuo VĮ Turto bankas 2020 m. lapkričio 26 d. sudarė sutartį dėl administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų atlikimo. Sutartimi, be kita ko, ieškovė įsipareigojo įrengti grindų dangą pagal techninėje specifikacijoje nurodytus duomenis – PVC neslidi heterogeninė danga, vinilinės lentelės 50x50 cm, spalva – Vintage zinc, rust.

25.       UAB „FOS LT“ 2021 m. rugsėjo mėn. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę UAB „Dubingiai“ dėl heterogeninės grindų dangos ir pateikė reikiamos grindų dangos specifikaciją, kurioje, be kitų reikalavimų, buvo nurodytas „atsparumo šviesos poveikiui“ kriterijus, turintis atitikti standartą EN ISO 105-B02. Atsakovė, įvertinusi ieškovės pateiktą dangos techninę specifikaciją, pateikė du dangos pasiūlymus, atitinkančius ieškovės reikalavimus ir standartą EN ISO 105-B02 (spalvos atsparumą blukimui): Concept 70 Pinnacles T83 arba Concept 70 Pinnacles T90.

26.       UAB „FOS LT“ nupirko iš UAB „Dubingiai“ PVC grindų dangą Concept 70 Pinnacles T90 bei PVC suvirinimo virvę Tarkett, už šias prekes sumokėjo 10 404,79 Eur.

27.       Ieškovei užbaigus visus darbus pagal sutartį, į VĮ Turto banko atstovus 2022 m. gruodžio 29 d. kreipėsi patalpų naudotoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kuri informavo, kad ketvirto ir penkto aukštų patalpose yra atsiradusios geltonos dėmės naujai įrengtose PVC grindyse (dangoje). VĮ Turto bankas apie dangos defektus informavo ieškovę.

28.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad PVC dangos ryškus ir intensyvus pageltimas lokalizuotose vietose nėra įprastas ir būdingas visoms PVC dangoms. Ginčas byloje kilo dėl to, kas lėmė tokį spalvos pasikeitimą. Apeliantė (ieškovė) UAB „FOS LT“, nesutikdama su skundžiamu sprendimu jos ieškinį dėl sumokėtos daikto pirkimo kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo atmesti, įrodinėja, kad jai buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas – PVC grindų danga, kuri turi savybę pagelsti reaguodama į UV spindulius ir ši savybė, įsigyjant prekę, jai nebuvo atskleista. Savo ruožtu atsakovė UAB „Dubingiai“, atsikirsdama į tokį apeliantės argumentą, teigia, kad savybė blukti ir gelsti, reaguojant į UV spindulius, yra būdinga visoms PVC dangoms (garantija šiai savybei netaikoma), tačiau tokį pageltimą lokalizuotose vietose, kaip nagrinėjamu atveju, lėmė tai, jog pati ieškovė nesilaikė ginčo grindų klojimo dangos instrukcijoje nurodytų gairių, pagal kurias ginčo danga turi būti klijuojama ant pagrindo, kurio drėgmė ne didesnė kaip 2 proc.

29.       Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių – ieškovės UAB „FOS LT“ ir atsakovės UAB „Dubingiai“ – susiklostė pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

30.       CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. To paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta. Taigi CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-684/2025, 46 punktas).

31.       CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.333 straipsnio, reglamentuojančio daiktų kokybę, 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

32.       Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, esant garantijai pagal įstatymą, nustatytai CK 6.317 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pirkėjas, pareiškęs ieškinį pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų, turi įrodyti parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-684/2025, 47 punktas).

33.       Kaip minėta, byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovės parduotoje PVC grindų dangoje atsirado intensyvus pageltimas lokalizuotose vietose, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovė (pirkėja) neįvykdė įrodinėjimo pareigos pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, t. y. neįrodė, kad parduota danga buvo nekokybiška ir (ar) neatitiko techninių parametrų bei kad PVC grindų dangos trūkumai atsirado dar iki jos perdavimo. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad dangos trūkumai atsirado po daikto perdavimo ieškovei (pirkėjai) dėl to, jog pati ieškovė pažeidė daikto naudojimo (paklojimo) taisykles.

34.       Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „FOS LT“, kreipdamasi į UAB „Dubingiai“, pateikė PVC grindų dangos techninius parametrus – specifikaciją, kurioje, be kitų reikalavimų, buvo ir atsparumo šviesai kriterijus, kuris turėjo atitikti standartą EN ISO 105-B02. Atsakovė, įvertinusi techninę specifikaciją, pasiūlė ieškovei du dangos variantus, atitinkančius specifikacijoje nurodytus parametrus, taip pat ir standartą EN ISO 105-B02. Savo ruožtu ieškovė nepateikė įrodymų, kad gamintojo nurodoma dangos savybė blukti ir gelsti neatitiko šio standarto.

35.       Apeliantės teigimu, tai, kad PVC grindų danga, kurią įsigijo iš atsakovės, buvo nekokybiška, patvirtina UAB „Testlita“ išvada, kuria pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis.

36.       Nustatyta, kad ieškovė UAB „FOS LT“, siekdama įrodyti, jog jai buvo parduota nekokybiška grindų danga, pirmosios instancijos teismui pateikė UAB „Testlita“ ir UAB „Aif LT“ išvadas, kad linoleumo geltonas dėmes lėmė šiame gaminyje esantis linų sėmenų aliejaus, kurio reakcija į šviesą ir lėmė spalvos pasikeitimus. UAB „Testlita“ 2022 m. gegužės 17 d. išvadoje nurodyta, kad linoleumo geltonos dėmės yra jo sudėtinės dalies – linų sėmenų aliejaus – reakcija į aplinką; dėmes panaikinti galima naudojant tiesioginius saulės spindulius arba UV lempų šviesą. Šia UAB „Testlita“ išvada rėmėsi ir UAB „Aif LT“, kuri pateikė iš esmės analogišką išvadą, kad linoleumo geltonos dėmės yra jo sudėtinės dalies – linų sėmenų aliejaus reakcija į aplinką; linoleumo dėmes panaikinti galima naudojant tiesioginius saulės spindulius arba UV lempų šviesą; linoleumas yra netinkamas eksploatavimui.

37.       Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad išvadą pateikusi UAB „Testlita“ ginčo objekte nesilankė, PVC dangos nepažiūrėjo, tyrimų, leidžiančių nustatyti geltonų dėmių atsiradimo priežastis, neatliko. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nėra aišku kokią grindų dangą – PVC ar linoleumą – UAB „Testlita“ tyrė ir kokias duomenimis remdamasi nustatė, kad ieškovės įsigytos PVC dangos sudėtinė dalis yra linų sėmenų aliejus, kuris ir nulėmė spalvos pokyčius. Ginčo PVC dangos gamintojas – trečiasis asmuo IVC BV nurodė, kad PVC danga, priešingai nei linoleumas, yra sintetinis (plastikinis) produktas, kurio gamyboje linų sėmenų aliejus ar jo produktai (kiti organiniai junginiai) nėra naudojami ir tai nėra individualus gamintojo IVC BV dangos požymis, o bendras visas PVC dangas kvalifikuojantis požymis.

38.       Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės pateikti įrodymai – UAB „Testlita“ ir UAB „Aif LT“ išvados – kelia pagrįstų abejonių tiek dėl tirtos dangos (linoleumo ar PVC dangos), tiek dėl jos spalvos kitimo priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas nesivadovauti paminėtais ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais – UAB „Testlita“ ir UAB „Aif LT“ išvadomis – yra pagrįstas.

39.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovės UAB „Dubingiai“ interneto svetainėje pateiktos grindų dangos klojimo instrukcijos bei heterogeninės vinilinės dangos montavimo rekomendacijos, gamintojo IVC BV bendrosios montavimo gairės heterogeniniam vinilui, UZIN Utz Polska išvada, kitų PVC dangos gamintojų – Tarkett 2024 m. spalio 8 d., 2024 m. spalio 14 d. bei Gerflor 2024 m. spalio 28 d. raštai, teismo ekspertizės 2025 m. vasario 25 d. aktas – patvirtina, kad PVC heterogeninės grindų dangos turi būti klijuojamos ant pagrindo, kurio drėgmė ne didesnė nei 2 proc. Atsakovės UAB „Dubingiai“ teigimu, būtent šio reikalavimo, klodama įsigytą PVC dangą, ieškovė nesilaikė, o tai lėmė dangos pageltimą lokalizuotose vietose. Šiam argumentui pagrįsti atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė KTU SMKTC atliktus PVC dangos IVC Concept 70 tyrimus, UZIN Utz Polska techninio vertinimo išvadas, trečiojo asmens IVC BV (PVC dangos gamintojo) 2023 m. spalio 23 d. raštą.

40.       Nustatyta, kad KTU SMKTC atliko PVC dangos IVC Concept 70 pagreitintus sendinimo tyrimus, siekiant išsiaiškinti, ar didelė drėgmė ir sąlytis su betonu gali turėti įtakos dangos spalvos pokyčiams. Tyrimo išvadose, pateiktose 2024 m. balandžio 29 d., be kita ko, nurodyta, kad, atlikus užsakovės (atsakovės UAB „Dubingiai“) pristatytų abiejų PVC dangos mėginių (neeksploatuotos ir eksploatuotos pageltusios) FT-IR analizę, gilesniuose sluoksniuose buvo gauti vienodi šių mėginių spektrai, iš kurių galima daryti išvadą, jog abiejų mėginių medžiagos (cheminė sudėtis) yra tos pačios; atlikus neeksploatuotos dangos sendinimą pamerkiant apatinę dangos dalį šviežio cementinio mišinio paviršiuje ir šutinant 600 C temperatūroje neleidžiant išdžiūti, jau po 4 parų buvo gautas vizualus spalvos pokytis, t. y. danga tapo geltonesnė, todėl akivaizdu, kad šios dangos spalvos pokyčiui turi įtakos sąlytis su drėgnomis cementinio pagrindo medžiagomis. Be to, KTU SMKTC objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat atliko eksploatuotos ir neeksploatuotos PVC dangos IVC Concept 70 Pinnacles T90 spalvos pokyčių tyrimus ir galimas jų atsiradimo priežastis. Tyrime, kuris aprašytas 2025 m. sausio 24 d., nustatytas toks spalvos pokyčius (pageltimą) nulėmusių sąlygų susidarymo mechanizmas: „spalvos pokyčius (pageltimą) nulėmė su dangos apatine dalimi kontaktavusi betono drėgmė, kurios pasišalinimą (džiūvimą) sulėtino uždėti daiktai ant dangos, nes tose vietose PVC dangos apačia buvo ilgiausiai veikiama drėgno betono. Labiausiai tikėtina, kad šios drėgmės atsiradimo priežastis buvo drėgnas betono pagrindas dangos uždėjimo metu, nes šviežiai suformuoto betono sudėtyje yra naudojamas vanduo, todėl reikia laiko, kol iš sukietėjusio betono pasišalina hidratacijos metu chemiškai nesurištas vanduo, tačiau dabar neįmanoma atsakyti koks buvo betono drėgmės kiekis dangos įrengimo metu (nebent šie tyrimai buvo atlikti anksčiau). PVC dangos spalvos pokytis prasidėjo apatinėje dangos dalyje sąlytyje su drėgnomis cementinio pagrindo medžiagomis, nes tą parodo ne tik akivaizdūs spalvų skirtumai apatinėje eksploatuotoje dangos dalyje ar jo skerspjūvyje, tačiau patvirtino sendinimo eksperimentai su neeksploatuota danga. Mikroskopinė analizė parodė, kad tirtų PVC dangos mėginių viršutinio paviršiaus pageltimą nulėmė cheminiai pokyčiai dangos apatinėje dalyje“.

41.       Byloje esančiose UZIN Utz Polska 2024 m. kovo 11 d. techninio įvertinimo išvadose nurodyta, kad UZIN Utz Polska specialistai, dalyvaujant atsakovės UAB „Dubingiai“ ir patalpų naudotojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams, 2024 m. kovo 5 d. apžiūrėjo ginčo patalpas, atliko bandymus pagrindo drėgmei nustatyti, paėmė PVC dangos pavyzdį ištyrimui ir nustatė, jog grindų dangos paviršiuje matomas netaisyklingų dėmių pavidalo pageltimas, būdingas heterogeninėms grindų dangoms, montuojamoms ant pagrindo su padidėjusiu drėgnumu; darbas atliktas ant pagrindo, kurio drėgmės lygis yra didesnis, o tai tiesiogiai lėmė grindų dangos spalvos pasikeitimą.

42.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti ginčo PVC dangos spalvos pokyčių priežastis, 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi paskyrė PVC dangos (Concept 70 Pinnacles T90), kuri buvo paklota adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų atlikimo, paklojimo (ne)tinkamumo ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui S. Z.. Byloje esančiose 2025 m. vasario 25 d. teismo ekspertizės akto išvadose, be kita ko, nurodyta, kad patalpose įrengta PVC danga neturi tokių trūkumų, dėl kurių įrengtos PVC dangos negalima būtų eksploatuoti pagal paskirtį; nustatyti dangos estetiniai trūkumai (atskiruose, dažniausiai neapšviestuose ir (ar) uždengtose vietose ir palei patalpų perimetrą dangos spalvos kitimas) atsirado, labiausiai tikėtina, dėl pagrindo, ant kurio buvo klijuojama PVC grindų danga, statybinės drėgmės.

43.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-684/2025, 52 punktas).

44.       Nors, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, nes išvados, kad PVC dangos defektų priežastis yra didesnė nei 2 proc. pagrindo drėgmė nebuvo grindžiamos nei matavimais, nei gamintojo informacija ar KTU SMKTC atliktais tyrimais, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės akto turinį, nenustatė trūkumų, kurie leistų abejoti pateiktų išvadų teisingumu ir pagrįstumu. Ekspertizės akte išsamiai aprašyti atlikti tyrimai, tirta medžiaga (civilinės bylos medžiaga, statybos darbų žurnalai, normatyviniai statybos techniniai dokumentai, galiojantys PVC grindų dangos klojimo darbų vykdymo metu ir kt.), nurodyti naudoti matavimo įrankiai ir priemonės, objektas buvo apžiūrėtas natūroje, atlikti instrumentiniai tyrimai. Ekspertizės aktas ir jame pateiktos išvados, kad dangos estetiniai trūkumai (dangos spalvos pakitimai) atsirado, labiausiai tikėtina, dėl pagrindo statybinės drėgmės, yra argumentuotos, ekspertinio tyrimo metu nustačius, jog tose patalpų vietose, kur buvo išpjauti PVC dangos mėginiai tyrimams ir buvo įklijuota ta pati danga iš likučių, tačiau ant sauso pagrindo, danga spalvos nebepakeitė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertas pateikė ne kategorišką, o labiau tikėtiną išvadą, jog PVC dangos defektų priežastis yra pagrindo drėgmė, viršijusi gamintojo nurodytą 2 proc. normą, kadangi ekspertizė buvo atliekama ir išvados surašomos praėjus keleriems metams po ieškovės atliktų statybos darbų ir PVC dangos įrengimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akto išvados neprieštarauja kitiems prieš tai aptartiems byloje esantiems įrodymams – KTU SMKTC tyrimams, UZIN Utz Polska techninio vertinimo išvadoms, PVC dangos gamintojų IVC BV, Tarkett ir Gerflor raštams, kuriuose pateiktos išvados ir informacija iš esmės sutapo su teismo ekspertizės akto išvadomis.

45.       Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų – ieškovės pateiktų statybos darbų žurnalo – nėra galimybės nustatyti ant kokio drėgnumo pagrindo buvo užklijuota ginčo PVC grindų danga, kadangi šie duomenys nebuvo fiksuojami. Byloje nėra įrodymų, kad prieš klijuojant PVC dangą buvo išmatuota pagrindo drėgmė ir nustatyta, jog ji neviršija 2 proc. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė. Kita vertus, remiantis prieš tai aptartu UZIN Utz Polska 2024 m. kovo 11 d. techniniu vertinimu, kurio metu buvo pateiktos išvados dėl grindų spalvos pasikeitimo, nustatyta, kad ginčo patalpų apžiūros metu buvo atliktas drėgmės matavimas, naudojant karbido metodo (KM) matavimą elektroniniu matuokliu „Wolf V1D4“. Matavimų metu buvo nustatytas 2 proc. KM prie sienos ir daugiau kaip 4 proc. KM 30 cm atstumu nuo sienos drėgnumas. Pastebėtina, kad šie matavimai buvo atlikti praėjus 2 metams po darbų atlikimo, todėl vertinant faktą, jog laikui bėgant drėgmės lygis mažėja, galima daryti išvadą, kad PVC grindų dangos įrengimo metu pagrindo drėgmės lygis buvo didesnis. Tai, kad pagrindo, ant kurio buvo patiesta ginčo PVC danga, drėgmė viršijo leistiną normą, patvirtina ir byloje esantis trečiojo asmens IVC BV (PVC dangos gamintojo) 2023 m. spalio 23 d. raštas. Šiame rašte nurodyta, kad IVC BV atstovai 2023 m. spalio 3 d. buvo atvykę į ginčo patalpas ir atliko drėgmės matavimus. Matavimų metu nustatyta, kad pagrindo drėgmė viršijo normą; pridėta bandymo nuotrauka, kurioje užfiksuota 2,4 proc. drėgmė bei pateikta gamintojo išvada, jog spalvos pakitimai yra drėgmės iš pagrindo sukeltos cheminės reakcijos rezultatas.

46.       Taigi aptarti bylos duomenys patvirtina, kad net ir praėjus ilgesniam laiko tarpui nuo statybos darbų atlikimo buvo išmatuota normas viršijanti pagrindo, ant kurio buvo paklota ginčo PVC danga, drėgmė, o tai leidžia daryti išvadą, jog pati ieškovė nesilaikė pardavėjos (atsakovės) UAB „Dubingiai“ pateiktos grindų dangos klojimo instrukcijos bei heterogeninės vinilinės dangos montavimo rekomendacijų, taip pat dangos gamintojo nurodytų gairių, kad PVC heterogeninės grindų dangos turi būti klijuojamos ant pagrindo, kurio drėgmė ne didesnė nei 2 proc.

47.       Pažymėtina, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 40 punktas; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2023, 46 punktas).

48.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, procesinė pareiga įrodyti parduotos prekės (PVC grindų dangos) trūkumų faktą, t. y. kad danga neatitiko kokybės reikalavimų ir kad trūkumai atsirado iki prekės perdavimo, teko ieškovei. Šios pareigos ieškovė neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys prieš tai aptarti rašytiniai įrodymai patvirtino atsakovės UAB „Dubingiai“ versiją, kad  PVC dangos neįprastas pageltimas tam tikrose vietose atsirado po prekės (dangos) perdavimo ieškovei (pirkėjai) dėl to, jog ji nesilaikė gamintojo nustatytų reikalavimų, t. y. dangą paklojo ant pagrindo, kurio drėgmė viršijo 2 proc. normą ir būtent ši aplinkybė sąlygojo ginčo PVC dangos spalvos pokyčius lokalizuotose vietose.

49.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės UAB „FOS LT“ ieškinį dėl daikto pirkimo kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Apeliantės UAB „FOS LT“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

51.       Atsakovė UAB „Dubingiai“ ir trečiasis asmuo IVC BV, pateikę atsiliepimus į apeliacinį skundą, prašė priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 3 993 Eur (2025 m. rugpjūčio 29 d. sąskaita faktūra ir AB SEB banko patvirtinimas), o trečiojo asmens – 5 634 Eur (2025 m. rugsėjo 29 d. sąskaita faktūra ir 2025 m. spalio 28 d. AB SEB banko patvirtinimas).

52.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

53.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Dubingiai“ išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, buvo patirtos 2025 m. rugpjūčio mėn., o trečiojo asmens – 2025 m. spalio mėn. (apmokėtos sąskaitos faktūros), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, atsakovei taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,70 Eur, o trečiajam asmeniui – 2025 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 387 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma atsakovei sudarytų 3 039,01 Eur (1,3 x 2 337,70 Eur), o trečiajam asmeniui – 3 103,10 Eur (1,3 x 2 387 Eur). Tiek atsakovės UAB „Dubingiai“ prašomos priteisti 3 993 Eur advokato pagalbos išlaidos, tiek ir trečiojo asmens IVC BV prašomos priteisti 5 634 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažinamos atsakovei iki 3 039,01 Eur, o trečiajam asmeniui – iki 3 103,10 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovės UAB „FOS LT“. Priešingai nei teigia trečiasis asmuo, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir priteisti šį dydį viršijančias advokato pagalbos išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dubingiai“ (juridinio asmens kodas 133194663) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FOS LT“ (juridinio asmens kodas 302520650) 3 039,01 Eur (tris tūkstančius trisdešimt devynis eurus ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui IVC BV (juridinio asmens kodas 0866682231) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FOS LT“ (juridinio asmens kodas 302520650) 3 103,10 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą tris eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                Vilija Mikuckienė

                                                Asta Radzevičienė