Baudžiamoji byla Nr. 1-518-806/2015

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02096-2014-9

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO  APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 14 d.

Vilnius

            Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,

dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,

kaltinamiesiems V. Ž. ir I. G.,

gynėjams advokatams Irinai Karšul ir Faustui Vrubliauskui,

civilinio ieškovo atstovei D. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž. (duomenys neskelbtini), I. G. (duomenys neskelbtini), kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

            Teismas, išnagrinėjęs bylą,

           n u s t a t ė:

V. Ž. ir I. G. 2014 m. liepos 5 d. 15 val. 29 min., veikdami bendrininkų grupe, iš UAB „Senukų prekybos centras“, esančio P. Lukšio g. 34, Vilnius, pagrobė: kampinį šlifuoklį „Bosch“ (GWS7-115 E; 720 W; brūkšninis kodas 316514052049; prekės kodas 000051067957), kurio vertė 359 litai, smūginį gręžtuvą „Bosch“ (GSB 16 RE&GFP; 750 W; brūkšninis kodas 000051005392; prekės kodas 000051005392), kurio vertė 575 litai, smūginį gręžtuvą „Bosch“ (GSB; 780 W; prekės brūkšninis kodas 316514058861; prekės kodas 000051071960), kurio vertė 509 litai, tokiais savo veiksmais UAB „Senukų prekybos centras“ padarydami bendrą - 1443 litų turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. Ž. parodė, kad jis ir I. G. buvo parduotuvėje, norėjo pavogti prekes, jis, V. Ž. nukirpo trosą nuo prekių ir I. nunešė du gręžtuvus ir šlifuoklį, sudėjo į krepšį. Jis, V. Ž. nežino kas ten buvo ar cementas ar kitos prekės, bet jie paliko ten paimtas prekes. Ar žmogus juos pamatė, kai jis,  V. Ž. laikė rankoje gręžtuvą. Jis norėjo padaryti nusikaltimą, bet nepadarė. Į parduotuvę atėjo, nes norėjo pavogti. Taip, tai Lukšio g. 2 esanti parduotuvė, 2 gręžtuvai ir šlifuokis, juos norėjo parduoti. Jis, V. Ž. nukirpo trosą, visų tų prekių. I. padėjo prekes į krepšį. Jis, V. Ž. šalia stovėjo. Tuo metu nunešė atgal padėti žirkles ir nuėjo iš paskos I. G.. Praeidinėjo žmogus ir juos pamatė, jie išsigando. Nepaėmė nė vienos prekės. Išėjo iš parduotuvės. Niekas jų nesustabdė. Galvojo apsauginis sustabdys. Neturėjo pinigų. Parduotuvėje susitarė ką pavogti. Krepšį su paimtom prekėm tiksliai kur paliko nepamena. Jau buvo nuėję į kitą galą parduotuvės.  Paimti prietaisai didelių gabaritų. Turėjo vieną kuprinę. Einant pro kasą būtų sukėlę įtarimų. Pas jį, V. Ž. rankose buvo krepšys, I. nesudėjo daiktų į jo krepšį. Tyrimo metu niekas netikrino ir neapžiūrėjo jo, V. Ž. krepšio.

V. Ž. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos 07 d. po pietų, su savo sugyventine I. G. nuvyko į prekybos centrą „Senukus“, esančius P. Lukšio gatvėje, Vilnius. Jis sugalvojo, kad reikia pavogti prekes, kadangi norėjo susiremontuoti butą. Paėmė parduotuvėje buvusias žirkles ir jomis nukirpo brūkšninius kodus nuo prekių. I. G. prekes, t.y. du gręžtuvus ir šlifuoklį, sudėjo į krepšį. Jis padėjo žirkles į vietą ir nuėjo I. G. iš paskos. Prekių iš parduotuvės neišsinešė, kadangi pagalvojo, kad juos seka parduotuvės darbuotojai. Be to, pagalvojo, kad per didelė prekių vertė. Prekes paliko parduotuvėje esančiose dėžėse. Pasišalino iš parduotuvės ir pagalvojo, kad juos sustabdys apsauga, tačiau nesustabdė (b.l. 72).

Kaltinamoji I. G. parodė, kad atėjo į parduotuvę, sudėjo daiktus į mėlyną krepšelį ir nunešė, ant žemės stovėjo stelažai ir ji su V. Ž. viską paliko, nes ėjo žmogus, sudėjo prekes į prekybinį krepšį ir nešė jas paslėpti. Teisėjai pagarsinus kaltinamosios I. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad su V. Ž. yra sugyventiniai. Norėjo susiremontuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau neturėjo pinigų. 2014 m. liepos 5 d., dienos metu, kartu su V. Ž. nuėjo į prekybos centrą „Senukai“, esantį P. Lukšio gatvėje, Vilnius. Parduotuvėje V. Ž. sugalvojo pavogti įrankius. V. Ž. parduotuvėje buvusiomis žirklėmis nukirpo tris prekes, kadangi pastarosios buvo lentynose ir su apsaugos kodais. Turėjo pasiėmusi prekybinį krepšį į kurį sudėjo prekes. Skyriuje, kuriame buvo apdailos lentelės, apsigalvojo ir padėjo prekes į dėžes. Nenorėjo vogti, kadangi prekės yra labai brangios, bijojo, kad juos sugaus. Išeinant iš parduotuvės, apsauga jų nesustabdė (b.l. 126) – I. G. patvirtino parodymus, patikslino, kad ėjo žmonės pro šalį ir pamatė juos. Ji, I. G. neėmė tų prekių. Ji nesupranta tų prekių, nežinojo kokie ten prietaisai. Būtų bandę tas prekes sudėti į kuprinę. Nesupranta ar būtų tilpę prekės į kuprinę. Stovėjo ant žemės stelažai, jie prie lentelių nepaliko prekių. Cementas nebuvo išvežtas, jis stovėjo ant paletės. Jie pagalvojo, kad ten cementas. Dėjo prekes ant palečių ir ant jų stovėjo dėžės ir padėjo ant jų. Tame skyriuje stovėjo lentelės.

Liudytojas D. L. parodė, kad atėjo į darbo vietą ir rado nukirptus įrankius. Darbo vieta PC ,,Senukai“, Lukšio g., atėjęs į ekspoziciją rado prekių trosus nukirptus. Nebuvo prekių - kampinio šlifuokio, 2 gręžtuvai. „Bosch“ firmos prekės. Kaina šlifuokio 359 Lt, apie  500 Lt  gręžtuvas. Kai  nerado prekių, paskambino apsaugos darbuotojui ir pranešė apie įvykį, patikrino likučius. Prekės nebuvo rastos. Teisėjai pagarsinus liudytojo D. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad dirba prekybos centro „Senukai“, prekių specialistu. 2014 m. liepos 7 d. apie 19 val. 30 min., apėjęs ekspoziciją, kurioje buvo sudėti įvairūs elektriniai įrankiai, pastebėjo vienoje iš lentynų kabančius tvirtinimo trosus, o prekių nebuvo. Patikrinęs prekių likutį nustatė, kad trūksta trijų firmos „Bosch“ įrankių. Apie tai informavo apsaugos darbuotoją ir skyriaus pavaduotoją. Pastarieji peržiūrėjo vaizdo medžiagą. Apėjęs skyrius prekių nerado. Jų prekės nuolatos tvarkomos, kraunamos, pildomos, tačiau dingusių įrankių nerado (b.l. 14) – liudytojas patvirtino, jog šie jo parodymai yra teisingi. Paaiškino, kad prekės buvo nesupakuotos, jos kabėjo ekspozicijoje. Jos pririštos trosais. Dydis apie 40 cm prekės. Plonas šlifuokis, gręžtuvai panašaus dydžio kaip šlifuokis. Jie tilptų susidėti į kuprinę. Pasak D. L., pirma jis perėjo savo skyrių ieškodamas tų prekių, tada gretimą ir ten nerado. Kituose skyriuose buvo sudėtos paletės. Prie 22 kasos nestovi paletės. Ten yra išėjimas. Ten stovi šviestuvai. Ten nebūna jokių cementų. Kai užeini į parduotuvę toliau cemento maišai neguli. Ten stovi paletės su plytelėmis. Pasak D. L., pas juos yra salės darbuotojai, atvežti atveža kiti žmonės prekes. 7 žmonės dirba skyriuje. Taip nebūna, kad nebūtų nė vieno darbuotojo skyriuje. Vienas stovi kasoje, kitas aptarnauja salėje klientus. Pastebėti kiekvieno žmogaus veido neįmanoma. Po šito atvejo, kad būtų apžiūrėti visi skyriai to patvirtinti negali. Jie apeina savo skyrių iš ryto ir vakare. Prekės sudėtos ant stelažų iš sandėlio į salę migruoja. Jie turi žalią zoną, kurioje atvežamos naujos paletės iš sandėlio. Ten tada iš tos vietos krauna į lentynas. 15.30 val. asmenys buvo parduotuvėje, jis pastebėjo, kad nėra prekių 19.30 val. Prekės atvežtos stovi praėjimuose tol, kol jas iškrauna. Iškrauna tą pačią dieną. Jei vyksta kokios akcijos, gal tada nespėja, bet stengiamsi prekių  nevežti tada.

Apklaustas teisme liudytojas V. M. parodė, visas įvykis vyko kada buvo jam atostogos. Kai grįžo jį apie įvykį informavo L. Ž.. Matė per įrašą kaip prieina jaunuolis ir nukerpa 2 įrankių troselius. Po to, po kiek minučių  mergina prieina ir susideda įrankius ir nueina į statybinių prekių skyrių, jie išeina. Nematė kaip kišasi prekes, to nematė. Suinteresuotas asmuo žino gerai kur nėra kamerų. Paprastas žmogus nežino kur yra kameros. Tie asmenys yra užkliuvę pas juos ne kartą, jie yra žinomi. Jei esi paprastas klientas tikrai nekirpsi troselių. Tam yra konsultantai. Nesimato, kad jie apžiūrinėtų kameras. Kai gavo pranešimą, kad nukirpti troseliai, tai loginis mastymas, kad pavogė. Jei praeini į skyrių galima praeiti taip, kad nebūtų užfiksuotas nė vienos kameros.

UAB „Senukų prekybos centras“ pateikta laikmena – DVD+R RW diskas „Verbatim“ su tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-02096-14, reikšmingu vaizdo įrašu.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. Ž. ir I. G. pagrobė svetimą turtą, UAB „Senukų prekybos centras“ priklausantį kampinį šlifuoklį „Bosch“, kurio vertė 359 litai, smūginį gręžtuvą „Bosch“, kurio vertė 575 litai, smūginį gręžtuvą „Bosch“, kurio vertė 509 litai, tokiais savo veiksmais UAB „Senukų prekybos centras“ padarydami bendrą - 1443 litų turtinę žalą. Nors kaltinamieji savo kaltę neigia, jų kaltė yra įrodyta – iš dalies jų pačių parodymais, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Apklaustas teisme kaltinamasis V. Ž. parodė, kad buvo parduotuvėje, norėjo pavogti prekes. Jis, V. Ž. nukirpo trosą nuo prekių, o I. G. nunešė du gręžtuvus ir šlifuoklį, sudėjo į krepšį, jis stovėjo šalia. Parduotuvėje susitarė ką pavogti, prekes norėjo parduoti. Praeidinėjo žmogus ir juos pamatė, jie išsigando, todėl nepaėmę nė vienos prekės išėjo iš parduotuvės. Jų niekas nesustabdė. Krepšį su paimtom prekėm paliko. Pasak V. Ž., jie turėjo vieną kuprinę, paimti prietaisai buvo didelių gabaritų, einant pro kasą būtų sukėlę įtarimų, pas jį rankose buvo krepšys, I. G. nesudėjo daiktų į jo krepšį. Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. paaiškino, kad prekių iš parduotuvės neišsinešė, kadangi galvojo, kad juos seka parduotuvės darbuotojai, be to, pagalvojo, kad per didelė prekių vertė, prekes paliko parduotuvėje esančiose dėžėse. Apklausta teisme kaltinamoji I. G. parodė, kad atėjo į parduotuvę, sudėjo daiktus į mėlyną krepšį ir nunešė, ant žemės stovėjo stelažai, ir ji su V. Ž. viską paliko, nes ėjo žmogus, sudėjo prekes į prekybinį krepšį ir nešė jas paslėpti. Ikiteisminio tyrimo metu I. G. paaiškino, kad parduotuvėje V. Ž. sugalvojo pavogti įrankius. V. Ž. parduotuvėje buvusiomis žirklėmis nukirpo tris prekes, kadangi pastarosios buvo lentynose su apsaugos kodais. Turėjo pasiėmusi prekybinį krepšį į kurį sudėjo prekes. Skyriuje, kuriame buvo apdailos lentelės, apsigalvojo ir padėjo prekes į dėžes. Apklausta teisme I. G. patikslino, kad ėjo žmonės pro šalį ir juos pamatė. Teismas kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, gynybinę poziciją. Apklaustas teisme liudytojas D. L. parodė, kad atėjęs į ekspoziciją rado nukirptus prekių trosus, nebuvo prekių – kampinio šlifuoklio, 2 gręžtuvų „Bosch“. Kai  nerado prekių, paskambino apsaugos darbuotojui ir pranešė apie įvykį, patikrino likučius. Prekės nebuvo rastos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. patvirtino, kad patikrinę prekių likutį nustatė, jog trūksta trijų firmos „Bosch“ įrankių. Apėję skyrių prekių nerado. Jų prekės nuolatos tvarkomos, kraunamos, pildomos, tačiau dingusių įrankių nerado. Teisme liudytojas D. L. paaiškino, kad prekės dydis yra apie 40 cm, šlifuokis yra plonas, gręžtuvai panašaus dydžio kaip šlifuokis, prekes tilptų susidėti į kuprinę. Apklaustas teisme liudytojas V. M. parodė, kad matė per įrašą kaip prieina jaunuolis ir nukerpa įrankių troselius, po to, prieina mergina ir susideda įrankius ir nueina į statybinių prekių skyrių, jie išeina. Pasak V. M., nematė kaip kišasi prekes, tačiau suinteresuotas asmuo žino gerai kur nėra kamerų. Tie asmenys yra užkliuvę pas juos ne kartą, jie yra žinomi. V. M. teigimu, jei praeini į skyrių galima praeiti taip, kad nebūtų užfiksuotas nė vienos kameros. Netikėti minėtų liudytojų parodymais, teismas neturi pagrindo, jų parodymai duoti teisme neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenti. Vertinant liudytojų D. L. ir V. M. parodymus, pateiktą vaizdo įrašą darytina išvada, kad V. Ž. kartu su I. G. pagrobė kampinį šlifuoklį ir du smūginius gręžtuvus, kadangi minėtų prekių patikrinus prekių likutį parduotuvėje nebuvo rasta, prekės tilpo sudėti į kuprinę, vaizdo įraše matyti kaip V. Ž. nukerpa įrankių troselius, prieina I. G. ir susideda įrankius ir nueina į statybinių prekių skyrių, bei išeina, V. Ž. ant nugaros turi užsidėjęs kuprinę. Kaltinamieji teisme parodė, kad jie paimtas prekes paliko parduotuvėje, nurodė dvi jų palikimo priežastis-prekės buvo didelės vertės bei tai, kad jie išsigando, nes pagalvojo, kad juos seka apsaugos darbuotojai. Kokios aplinkybės kaltinamiesiems leido suprasti, kad juos seka apsauga kaltinamieji teisme nepaaiškino. Kreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog prekės didelės vertės nesutrukdė kaltinamajam V. Ž. nukirpti prekių trosų ir pasirinkti būtent šitas prekes. Be to vaizdo įraše aiškiai užfiksuota paimtų prekių troselių nukirpimo, sudėjimo į prekybos centro krepšį ir pasišalinimas ir skyriaus. Pagal liudytojo V. M. parodymus, pastarieji apsaugos darbuotojams gerai žinomi dėl ankstesnių įvykių, kaltinamieji gerai žino kur nėra kamerų,  galima praeiti taip, kad neužfiksuotų nė viena kamera, kaltinamųjų asmenybes ne kartą bausti už panašaus pobūdžio veikas. Byloje nustatyta, kad V. Ž. ir I. G. paimtos prekės parduotuvėje surastos nebuvo. Nors minėtų prekių buvo pasigesta tik po keturių valandų, tačiau mažai tikėtina ir tai, kad padėtos prekės ant palečių būtų nepastebėtos parduotuvės darbuotojų ir nebūtų grąžintos į skyrių ar šių prekių vagystę būtų įvykdę kiti asmenys. Tai, kad vaizdo kameros neužfiksavo minėtų prekių sudėjimo į kuprinę fakto, šiuo atveju nepaneigia V. Ž. ir I. G. padarytos vagystės iš parduotuvės fakto. Teismas vertina, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent kaltinamieji V. Ž. ir I. G. pagrobė svetimą turtą, dėl ko jų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Veika padaryta tiesiogine tyčia.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

Iš byloje esančių kaltinamųjų parodymų akivaizdu, jog kaltinamieji ketino pagrobti svetimą turtą. Nors nenustatyta, kad kaltinamieji būtų detaliai aptarę vagystę, pasiskirstę vaidmenis, tačiau veiksmų bendrumas bei suderinamumas, kad kartu ateina į parduotuvę, V. Ž. nukerpa trosus, I. G. nuneša du gręžtuvus ir šlifuoklį, sudeda į krepšį, išeina iš parduotuvės, rodo kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą pagrobiant svetimą turtą.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų atsakomybę sunkina veikimas bendrininku grupe.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Ž. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį: padaryta tyčinė vagystė, veika nesunki, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į kaltinamojo asmenybę: išsilavinimas vidurinis, dirba betonuotoju, nevedęs, turi vaiką 8 mėnesių ir sugyventinę, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centro diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas, baustas, teistas.

BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Remiantis šiais ir kitais duomenimis, gali būti daroma išvada, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. apibrėžta bausmės paskirtis gali būti pasiekta be realaus laisvės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-404/2007, 2K-160/2009). Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje (BK 75 str. ir 92 str.) nurodyta, kad nors BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais.

Kadangi kaltinamasis dirba, su sugyventine augina mažametį vaiką, gimusį 2014-08-28,  įvertinęs tas aplinkybes, kad 2015-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. Ž. buvo nuteistas ir pastarajam bausmės vykdymas buvo atidėtas, suteikiant šansą pastarajam pasitaisyti, šioje byloje veika buvo padaryta iki minėto nuosprendžio priėmimo, vaiko gimimo,  manytina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, suteikiant kaltinamajam šansą pasitaisyti, paskiriant pareigas: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis.

Skirdamas bausmę kaltinamajai I. G. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį: padaryta tyčinė vagystė, veika nesunki, atsižvelgiama į kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į kaltinamosios asmenybę: išsilavinimas 8 klasės, augina mažametį vaiką, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, bausta, teista.

Kadangi kaltinamoji augina mažametį vaiką, gim. 2014-08-28, įvertinęs tas aplinkybes, kad 2015-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu I. G. buvo nuteista ir pastarajai bausmės vykdymas buvo atidėtas, suteikiant šansą pastarajai pasitaisyti, šioje byloje veika buvo padaryta iki vaiko gimimo ir iki minėto nuosprendžio priėmimo, manytina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, paskiriant pareigas: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis.

V. Ž. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintina įsiteisėjus nuosprendį.

I. G. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina įsiteisėjus nuosprendį.

UAB „Senukų prekybos centras“ byloje pateikė 417,92 eurų (atitinka 1443 Lt) civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl V. Ž. ir I. G. nusikalstamų veiksmų UAB „Senukų prekybos centras“ patyrė 417,92 eurų (atitinka 1443 Lt) žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą visumą iš V. Ž. ir I. G. solidariai priteistina 417,92 eurų (atitinka 1443 Lt) turtinei žalai atlyginti. 

2015-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnybos) prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, jog 2015-01-22 Tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Faustas Vrubliauskas teikia antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai I. G.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas už I. G. teisinę pagalbą sudaro advokato užmokestis – 81,06 eurų. Tarnyba prašo minėtą sumą priteisti iš kaltinamosios I. G..

Kaltinamoji I. G. nuo 2010-12-13 įrašyta į priežiūros grupę Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

2015-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnybos) prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, jog 2015-01-27 Tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Irina Karšul teikia antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. Ž.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas už V. Ž. teisinę pagalbą sudaro advokato užmokestis – 66,01 eurų. Tarnyba prašo minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo V. Ž..

Kaltinamasis V. Ž. nuo 2004-04-16 įrašytas į priežiūros grupę Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Byloje esančiame voke CD laikmena su 2014-07-17 apžiūros protokolo priedu IT medžiagoje Nr. 12-1-02096-14 paliktina saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

           n u s p r e n d ž i a:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinti su bausme, skirta 2015-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. Ž. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant Pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant pareigas: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis.

V. Ž. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Bausmės pradžią kaltinamajam V. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinti su bausme, skirta 2015-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-04 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015-02-13 nuosprendžiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę I. G. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant Pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-04 nuosprendį, pakeistą 2015-02-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant pareigas: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis.

I. G. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Bausmės pradžią kaltinamajai I. G. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB „Senukų prekybos centras“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš V. Ž. ir I. G. solidariai priteisti 417,92 eurų (atitinka 1443 Lt) UAB „Senukų prekybos centras“ turtinei žalai atlyginti.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Byloje esančią CD laikmeną su 2014-07-17 apžiūros protokolo priedu IT medžiagoje Nr. 12-1-02096-14 palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                    Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė