Civilinė byla Nr. e2-58-464/2023

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00119-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria išspręstas prašymas dėl teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ,,Swedbank”, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui Ž. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, vykdymo išdėstymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ,,Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo Ž. K.:

1.1.                      87 280,70 Eur skolą, kurią sudaro 79 992,04 Eur negrąžintas kreditas, 120,58 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos sutartinės palūkanos, 7 168,08 Eur delspinigiai;

1.2.                      negautas mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (79 992,04 Eur), apskaičiuojamas imant palūkanų keitimo dieną paskelbtą 6 mėn. trukmės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normą EURIBOR, išreikštą metinėmis palūkanomis, ir pridedant 2,5 proc. metinių palūkanų dydžio ,,Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, kurios kiekvienų metų lapkričio 19 d. ir gegužės 19 d. keičiamos 6 mėn. į priekį, skaičiuojant nuo skolos paskaičiavimo dienos iki kredito grąžinimo dienos;

1.3.                      5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4.                      bylinėjimosi išlaidas.    

2.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovės ,,Swedbank“, AB ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo Ž. K.: (1) 87 280,70 skolą; (2) negautas mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (79 992,04 Eur), apskaičiuojamas imant palūkanų keitimo dieną paskelbtą 6 mėn. trukmės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normą EURIBOR, išreikštą metinėmis palūkanomis, ir pridedant 2,5 proc. metinių palūkanų dydžio ,,Swedbank“, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, kurios kiekvienų metų lapkričio 19 d. ir gegužės 19 d. keičiamos 6 mėn. į priekį, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki kredito grąžinimo dienos; (3) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 87 280,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (4) 1 534 Eur bylinėjimosi išlaidas.    

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-735-516/2022 atsakovo Ž. K. apeliacinį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 1 534 Eur žyminį mokestį, kurio sumokėjimas jam buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo.

4.       Atsakovas Ž. K. 2022 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo vykdymą 200 mėn., mokant kiekvieną mėnesį po 444,08 Eur, pradedant nuo 2022 m. gruodžio 10 d.

5.       Nurodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki, vienintelės gaunamos pajamos yra 700 Eur darbo užmokestis, jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra areštuotas, santaupų neturi. Iš darbo užmokesčio turi išlaikyti save ir teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl jo finansinė padėtis yra sudėtinga. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovo Ž. K. prašymą išdėstyti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo vykdymą atmetė.     

7.       Teismas nutartyje aptarė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo bei jo vykdymo teisinį reglamentavimą, taip pat sąlygas, leidžiančias nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos ir šio instituto taikymo išimtinumą, apie kurį pasisakyta nutartyje įvardytoje kasacinio teismo praktikoje. Teismas akcentavo, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą arba jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašyme nurodytos aplinkybes neleido teismui padaryti išvados, kad egzistuoja sąlygos išimties taikymui, t. y. teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui.

8.       Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima identifikuoti tikrąją jo turtinę padėtį. Turtinės padėties įvertinimui svarbu ne tik atsakovo gaunamos pajamos ar jo išlaikytinių skaičius, bet ir jo bei sutuoktinės turimas turtas, sutuoktinės gaunamos pajamos. Tačiau su prašymu nėra pateikti duomenys nei apie paties atsakovo, nei apie jo sutuoktinės nuosavybės teise valdomą registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, apsiribojant vien nuoroda į esančio turto areštą, apie visas jų gaunamas pajamas.

9.       Teismas iš atsakovo pateiktų duomenų nustatė, kad antstolių kontorose yra pradėti išieškojimai iš jo turimo turto, kita vertus, Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) jam, kaip ūkininkui, moka išmokas, kurios per metus siekia 171 618,96 Eur. Ir nors byloje nėra konkrečių duomenų apie antstolių atliekamus išieškojimo veiksmus, tačiau, antstoliams atliekant išieškotų piniginių lėšų paskirstymą, gautų piniginių lėšų galimai pakaktų įvykdyti ir šioje byloje priimtą jau įsiteisėjusį teismo sprendimą.

10.       Be to, patenkinus tokį atsakovo prašymą ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą itin ilgam terminui, t. y. 200 mėn., būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovui, be kita ko, neįrodžiusiam blogos turtinės padėties, tuo būtų pažeisti išieškotojos interesai, paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomumas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai    

11.       Atsakovas Ž. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį ir jo prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismo nutartis nėra motyvuota, joje nėra nurodyti objektyvūs motyvai, kodėl atsakovo prašymas neturėtų ir negalėtų būti patenkintas.

11.2.                      Tai, kad visas atsakovui priklausantis turtas yra areštuotas, patvirtina į bylą pateikti duomenys iš išieškojimą vykdančių antstolių. Atsakovas su savo sutuoktine yra sudarę povedybinę sutartį, todėl jos turtinė padėtis neturi būti vertinama, kaip neturinti teisinės reikšmės aplinkybė.

11.3.                      Pradėjus priverstinį skolos išieškojimą bus pakenkta atsakovo finansinei situacijai bei galimybei atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl būtina jau dabar nustatyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą ir taip apsaugoti atsakovo, kaip silpnesnės pusės, interesus.

12.       Ieškovė ,,Swedbank“, AB atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo šio skundo netenkinti, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 

12.1.                      Atsakovas nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė visų nagrinėjamam klausimui aktualių duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti jo tikrąją finansinę būklę.

12.2.                      Vienas iš pagrindinių atsakovo pajamų šaltinių yra jam kaip ūkininkui mokamos NMA išmokos, kurios naudojamos kito atsakovo kreditoriaus – UAB „Scandagra“ – reikalavimams patenkinti. Atsakovas gaunamų išmokų nenurodo kaip pajamų bei nepagrįstai pirmumą teikia vienam iš kreditorių, o ieškovės reikalavimo vykdymą vilkina.   

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.

14.       Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad bet koks nukrypimas nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos taikytinas labai ribotais atvejais.

15.       Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Todėl teismas, spręsdamas tokį prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje, o procesinį sprendimą priimti, be kita ko, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).     

17.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas pagrindas taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo institutą – sunki apelianto turtinė padėtis. 

18.       Kaip aiškiai stokojantys pagrįstumo atmetami atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo. CPK 291 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo nutarties turinį, nurodyta, kad tokiame procesiniame dokumente turi būti aptartas klausimas, kuriuo priimama nutartis, nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė atitinkamas išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi (CPK 291 straipsnio 4 ir 5 punktai). Visi šie privalomi elementai yra nurodyti skundžiamoje nutartyje.

19.       Pirmosios instancijos teismas ne tik išsamiai pasisakė dėl apelianto prašyme dėstomų argumentų, siejamų išimtinai su jo iš darbo teisinių santykių gaunamų pajamų dydžiu, turto arešto faktu ir tik šiomis priežastimi grindžiamu negalėjimu įvykdyti teismo sprendimą, bet ir įvertino kartu su prašymu pateiktus įrodymus, padaręs teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad iš selektyviai apelianto pateiktų duomenų neįmanoma identifikuoti tikrosios jo turtinės padėties. Kitaip tariant, teismas motyvavo savo sprendimą dėl apelianto prašymo netenkinimo, o vien tokia aplinkybė, kad apeliantas su teismo išvadomis nesutinka, nėra pakankama konstatuoti jo įvardytą proceso teisės pažeidimą.

20.       Apeliantui, kaip asmeniui pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teko pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, vien duomenų apie apelianto gaunamą darbo užmokestį bei jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą akivaizdžiai nepakako apelianto turtinei padėčiai įvertinti bei jų pagrindu spręsti apie objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą tokiam ilgam terminui, t. y. net 200 mėn. (arba daugiau nei 16 metų). Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė įrodymus, kuriuos pateikus būtų buvę įmanoma identifikuoti tikrąją apelianto finansinę padėtį bei gebėjimą įvykdyti teismo sprendimą. Apeliantas duomenų apie jam priklausančias banko sąskaitas ir jose esančias ir (ar) buvusias pinigines lėšas, jų panaudojimą, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenų apie kitas, nei su darbo teisiniais santykiais susijusias, gaunamas pajamas ir turimas išlaidas, kartu su prašymu nepateikė.

21.       Apeliantas taip pat akcentuoja, kad byloje esančios jo ir jo sutuoktinės 2020 m. spalio 19 d. sudarytos povedybinės sutarties turinys patvirtina, kad kiekvieno iš jų iki santuokos sudarymo įsigyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai lieka jų asmeninė nuosavybė, kaip ir turtas, įgytas po santuokos įregistravimo vieno iš sutuoktinių vardu bei pinginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, darbo užmokestis ir kt. Tačiau šie atskirojo skundo argumentai nepaneigia fakto, kad apie savo paties turėtą ir (ar) turimą turtą (pinigines lėšas, gaunamas kitas pajamas) apeliantas duomenų neteikė. 

22.       Tai, kad apeliantas teikė tik selektyvius ir išimtinai jam naudingus duomenis apie turtinę padėtį, patvirtina ir tokia pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinta aplinkybė, kad apelianto pajamas sudaro ne tik darbo užmokestis, bet ir NMA mokamos išmokos. Iš į bylą pateiktos pažymos matyti, kad 2020 metais apeliantui iš viso buvo išmokėta 171 618,96 Eur išmoka. Duomenų, kokio dydžio išmokas apeliantas gavo po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo iš jo buvo priteista daugiau nei 2 kartus mažesnė skola, nei jo gaunamos išmokos, t. y. 87 280,70 Eur, ar kad išmokų negavo, su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nepateikta. Juo labiau kad ir pats apeliantas pripažįsta iš gaunamų išmokų siekiantis atsiskaityti su kitais savo kreditoriais. Be to, šis faktas, kad apeliantui mokamos NMA išmokos, sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad jis turi ir kito turto, už kurį šios išmokos mokamos (dirbamos žemės, atsargų, galvijų ar pan.).      

23.       Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina dar ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apelianto apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo, 2022 m. spalio 27 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, jog apelianto elgesys, teikiant pakartotinius prašymus dėl įvairių priežasčių atidėti bylos nagrinėjimą bei neatvykstant į teismo posėdžius be svarbių priežasčių, yra akivaizdžiai nesuderinamas su kooperacijos (bendradarbiavimo) teisminio proceso metu principu, byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis teisėmis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties 15 punktą). Todėl labiau tikėtina, kad ir teikdamas įrodymais nepagrįstą prašymą apeliantas siekia to paties tikslo – kaip įmanoma ilgiau išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo.

24.       Tokie atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas siekia pirmiau atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, tik patvirtina, kad apeliantas siekia paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir suteikti pirmumą kitiems savo kreditoriams. Papildomai pažymėtina, kad šalių ginčas pradėtas nagrinėti 2021 metais, dėl jo priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. spalio 27 d., tačiau duomenų, kad apeliantas būtų įvykdęs bent dalį šio sprendimo, į bylą nėra pateikta.

25.       Be to, patenkinus apelianto prašymą ir leidus teismo sprendimą vykdyti tokį ilgą laiką – 16 metų (200 mėn.), būtų neužtikrintas prioritetinis teismo sprendimo privalomumo principas, pažeisti ieškovės teisėti interesai ir lūkestis kuo greičiau atgauti skolą iš apelianto, o apeliantui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Kartu tai reikštų šalių interesų pusiausvyros, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo, vykdymo proceso operatyvumo principų pažeidimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalis).

26.       Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė