Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-05-26][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-1386-430-2023].docx
Bylos nr.: e2-1386-430/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"SME Capital 3" 305228886 atsakovas
"Oprimetrija" 300663411 Ieškovas
"Ad Markers" 135946029 Ieškovas
"Baltic home" 302521777 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos.
Bendrosios nuostatos.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Kreditorių reikalavimai ir jų tvirtinimas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Įmonių bankrotas
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
Bylos dėl sandorių negaliojimo
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai
kitos bylos dėl sandorių negaliojimo
Laikinosios apsaugos priemonės
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos



Civilinė byla Nr. e2-1386-430/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01565-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.31, 3.2.3.1; 3.2.6.1.

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 23 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,

dalyvaujant ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Ad markers“, uždarosios akcinės bendrovės „Optimetrija“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Home“, K. R., G. R. atstovei advokatei Ivetai Vitkutei Zvezdinienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės SME Capital 3 atstovui advokatui Ryčiui Martinkėnui,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Ad markers“, uždarosios akcinės bendrovės „Optimetrija“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Home“, K. R., G. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SME Capital 3“, trečiasis asmuo notarė Jurgita Šukienė dėl faktoringo sutarties pripažinimo niekine, vekselio panaikinimo, reikalavimo pagal vekselį pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo panaikinimo. 

 

Teismas

 

nustatė:

 

1.       Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ad markers“, UAB „Optimetrija“, UAB „Baltic Home“, K. R., G. R. patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „SME Capital 3“ prašo: 1) pripažinti niekine 2022 m. balandžio 19 d. tarp ieškovo UAB „Ad Markers“ ir atsakovo UAB „SME Capital 3“ sudarytą faktoringo sutartį Nr. CP3F/22-04-07/13; 2) pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. vekselį, išduotą vekselio davėjo UAB „Ad Marker“ vekselio turėtojui UAB „SME Capital 3“, ir laiduotojo K. R., G. R., UAB „Baltic Home“, UAB „Optimetrija“ netekusiu galios; 3) pripažinti notarės Jurgitos Šukienės 2022 m. lapkričio 10 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-11783) negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1.       Ieškovas UAB „Ad Markers“ ir atsakovė UAB „SME Capital 3“ 2022 m. balandžio 19 d. sudarė faktoringo sutartį Nr. CP3F/22-04-07/13. Faktoringo sutartimi ieškovė UAB „Ad Markers“ ir atsakovė susitarė, kad atsakovė suteikia ieškovei 500 000 Eur dydžio faktoringo limitą, t. y. faktoringo sutarties šalys susitarė, kad atsakovė faktorizuos (faktoringo būdu kredituos) ieškovės pirkėjams išrašytų sąskaitų apmokėjimą faktoringo sutartyje nustatyta tvarka. Faktoringo sutartimi (jos specialiąja dalimi) taip pat susitarta, kad ieškovės įsipareigojimų pagal faktoringo sutartį vykdymas užtikrinamas vekseliu. Vekselio davėju yra ieškovė UAB „Ad Markers“, o laiduotojais pagal vekselį nurodomi ieškovai: K. R., G. R., UAB „Baltic Home“, UAB „Optimetrija“. Ieškovė UAB „Ad Markers“ ir atsakovė tą pačią dieną pasirašė Faktoringo sutarties priedą Nr. 1, kuriuo susitarta, kokiems pirkėjams išrašytos sąskaitos bus finansuojamos, koks atidėjimo terminas nustatomas kiekvienam pirkėjui. Atsakovė, neturinti bankinės licencijos, ir nesantis kita kredito institucija, Faktoringo sutartį sudarė neteisėtai, nesant galiojančių teisės aktų, kurie suteiktų atsakovei teisę teikti finansuotojo paslaugas. CK reguliavimas, nustatantis, kad finansuotoju pagal faktoringo sutartį gali būti tik pelno siekiantis juridinis asmuo, įgijęs teisę vykdyti įstatymų pagrindu, yra imperatyvi. Dėl šios priežasties, Faktoringo sutartis pripažintina niekine, remiantis CK 1.80 straipsniu, 6.904 straipsniu, nesant teisinio reguliavimo, suteikiančio kitiems asmenims, nei bankai, būti finansuotoju, ieškovės ir atsakovės sudaryta Faktoringo sutartis pripažintina niekine.

1.2.       Pažymėjo, kad CK 6.904 straipsnyje nustatyta sąlyga finansuotojui yra imperatyvi. Atitinkamai, šalys sutartimi pakeisti šios įstatymo normos negali. Dėl ko, sudarant Faktoringo sutartį buvo pažeistas ieškovų teisėtas lūkestis, kad ieškovė UAB „Ad markers“ pagrįstai tikėjosi, kad sudaro faktoringo sutartį su turinčiu teisę tai daryti finansuotoju, kad sutarties sąlygos, kurias nustatė atsakovė yra įvertintos priežiūros institucijos, nustatytos sutarties sąlygos dėl faktorizavimo, palūkanų mokėjimo tvarkos, jų skaičiavimo metodika atliepia priežiūros institucijų nustatytiems reikalavimams, atsakovas tinkamai įvertino pirkėjų kreditingumą. Būtent dėl imperatyvaus reikalavimo pažeidimo Faktoringo sutartis negali sukelti teisėtų pasekmių, nes tai teisės pažeidimas, o iš ne teisės teisė negali kilti.

1.3.       Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu nurodė, kad ginčo vekselis išduotas kaip faktoringo sutarties užtikrinimo priemonė, t. y. vekselio išdavimą, jo panaudojimo tvarką ir sąlygas nustatė būtent Faktoringo sutartis. Faktoringo sutartis tapo ginčo vekselio išdavimo teisine prielaida. Ginčo vekselis yra išvestinis iš faktoringo sutarties, ir faktoringo sutartį pripažinus niekine, ginčo vekselį ištinka Faktoringo sutarties likimas, nes iš neteisėto sandorio kilęs ginčo vekselis yra naikintinas ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė) principo pagrindu ir netekęs galios. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal šį teisės principą, asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę tik iš teisėto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

1.4.       Dėl 2022 m. lapkričio 10 d. notarės Jurgitos Šukienės vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu nurodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. atsakovės prašymas dėl vykdomojo įrašo išdavimo notarei Jurgitai Šukienei buvo pateiktas atsakovei neturint jokios reikalavimo teisės pagal ginčo vekselį, kuris yra pripažintinas netekusiu galios. Pripažinus faktoringo sutartį niekine, ji pripažintina niekine nuo jos sudarymo momento, taigi, ginčo vekseliu buvo užtikrinami įsipareigojimai pagal niekinį sandorį, kurie negali būti vykdomi, todėl negaliojančiu pripažintinas ir ginčo vekselio pagrindu atliktas notarės vykdomais įrašas. Teismui pripažinus atitinkamą vekselį negaliojančiu, vykdomasis laikytinas išduotu be teisinio pagrindo. Teismui patenkinus ieškinį, atsakovas netektų reikalavimo teisės pagal ginčo vekselį į visus ieškovus, o reikalavimo teisė į ieškovę UAB „Ad markers“ išliks tiek ir ta apimtimi, kiek tai bus reikalinga taikant restituciją, ir grąžinant niekinio sandorio pagrindu iš UAB „SME Capital 3“ gautas pinigines lėšas.

2.       Atsakovė UAB „SME Capital 3” atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1.       Ieškovė UAB „Ad markers“ pateikė atsakovei finansuoti 5 (penkias) sąskaitas, išrašytas ieškovės klientams „Ad markers“ klientams UAB „Asiga“, UAB „Delmira“, UAB Dendrus“, UAB „Neitrina“, UAB „Virkuma“. Atsakovė išmokėjo ieškovei 500 000 Eur finansavimą. Ieškovės pirkėjai, suėjus sąskaitose nurodytiems terminams, atsakovei neapmokėjo sąskaitų. Ieškovė UAB „Ad markers“ taip pat tinkamai savo prievolių pagal faktoringo sutartį atsakovei nevykdė. Atsakovė 2022 m. spalio 26 d. pateikė vekselį ieškovams apmokėjimui, tačiau ieškovai vekselio neapmokėjo, todėl atsakovė kreipėsi dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo. 2022 m. lapkričio 10 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė Jurgita Šukienė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-11783, kuriuo nurodoma iš ieškovų solidariai išieškoti 502 513,94 Eur ir 6 proc. metines palūkanas. Dėl ieškinyje nurodytu argumentų nurodė, kad ieškovų teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Ieškovai netinkamai aiškina CK 6.904 straipsnį ir Finansų įstaigų įstatymą. Teigia, kad atsakovė turi teisę verstis faktoringo veikla. Mano, kad ieškovai netinkamai taiko pažodinį teisės aiškinimo metodą ir nepagrįstai aiškina CK 6.904 straipsnio teisės normą. Įstatymų leidėjas CK 6.904 straipsnio teisės normoje numatė, kad finansuotoju pagal faktoringo sutartį gali būti tik bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti faktoringo veiklą.

2.2.       Teigė, kad ieškovai klaidingai aiškina, kad tik bankas gali teikti faktoringo paslaugas, kadangi analizuojama teisės norma aiškiai numato dvi subjektų rūšis: bankus ir kitus juridinius asmenis, kurie siekia pelno. Ieškovai pripažįsta, kad bankai turi teisę teikti faktoringo paslaugas, nors teigia, kad jokio specialaus reguliavimo ir reikalavimų faktoringo veiklos vykdymui nėra. Ieškovai visiškai nepagrįstai bando sudaryti įspūdį, kad neva faktoringo veiklai yra reikalinga banko licencija ar kredito įstaigos statusas. Teisės vykdyti faktoringo veiklą gavimo ir turėjimo tvarką numato Finansų įstaigų įstatymas. Finansų įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad Finansų įstaigų įstatymas nustato, kokios paslaugos yra laikomos finansinėmis paslaugomis, reikalavimus finansų įmonių ir kredito įstaigų, kurios verčiasi finansinių paslaugų teikimu, steigėjams, dalyviams bei vadovams, šių teises ir pareigas, finansų įstaigų steigimo, veiklos, jos pabaigos ir pertvarkymo sąlygas, tvarką bei ypatumus, taip pat finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus. Taigi, būtent Finansų įstaigų įstatymas reglamentuoja, kas yra finansinės paslaugos, kaip yra įgyjama teisė teikti finansines paslaugas, įskaitant ir faktoringo paslaugas, kas gali tokias paslaugas teikti. Nurodė, kad faktoringo paslaugas teikti gali bet kuri finansų įmonė, o ne tik bankas, kaip nepagrįstai teigia ieškovai. Atsakovas yra finansų įmonė, atitinkanti Finansų įstaigų įstatyme numatytus reikalavimus. Atsakovas yra įmonė, įsteigta ir veikianti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kurios pagrindinė veikla yra skolinimas ir finansinės paslaugos. Atsakovė turi teisę teikti faktoringo paslaugas, verstis faktoringo veikla, kaip tai numato CK 6.904 straipsnis ir atitinkamai turi teisę sudaryti faktoringo sutartis.

2.3.       Atsakovė pabrėžė, kad ieškovai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, jog atsakovė ar jo veikla yra prižiūrima priežiūros institucijos, kadangi tokio reikalavimo nenumatė ir nenumato įstatymai. Teisėti lūkesčiai gali kilti tik iš įstatymo ar kito teisėto pagrindo, todėl nesant atitinkamo reikalavimo, ieškovai nurodomi lūkesčiai yra niekuo nepagrįsti. Nurodė, kad ieškovai yra verslininkai, turintys nemažai patirties skolinimesi, todėl ieškovė UAB „Ad markers“ dar prieš sudarant Faktoringo sutartį įsivertino ir suprato, kokio pobūdžio skolinimosi paslaugų kreipėsi ir kas tokias paslaugas teikia. Pabrėžė, kad tai ne pirma ieškovės ir atsakovės sudaryta Faktoringo sutartis: 2020 m. spalio 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Faktoringo sutartį Nr. CP3F/20-10-14/03, kurios pagrindu atsakovė taip pat finansavo ieškovės pirkėjo sąskaitas.

2.4.       Nurodė, kad faktoringo sutartis buvo sudaryta teisėtai, todėl ieškovė turi vykdyti prievoles, kurias prisiėmė faktoringo sutartimi, o ieškovai turi vykdyti prievoles, kurias prisiėmė vekseliu.

2.5.       Pabrėžė, kad atsakovė ieškovei faktiškai suteikė 500 000 Eur finansavimą, o ieškovai vekseliu be kita ko užtikrino šios finansuotos sumos grąžinimą, todėl net ir tuo hipotetiniu atveju, jei faktoringo sutartis būtų niekinė (tačiau taip nėra ir negali būti), ieškovė vis tiek turi prievolę 500 000 Eur, kuriais naudojasi jau beveik devynis mėnesius, grąžinti atsakovei.

2.1.       Teigia, kad vykdomasis įrašas pagal vekselį buvo atliktas teisėtai ir yra galiojantis bei yra teisėtai vykdomas antstolių..

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Jurgita Šukienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

4.       Teismo posėdyje šalys ir šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Ad markers“ ir atsakovė UAB „SME Capital 3“ 2022 m. balandžio 19 d. sudarė faktoringo sutartį Nr. CP3F/22-04-07/13, sutarties preambulėje nurodydamos, kad sutartis sudaroma atsižvelgiant į tai, kad „klientas siekia perleisti SME Capital 3 reikalavimus į pirkėjų įsiskolinimus pagal Kliento su atitinkamais pirkėjais sudarytas sutartis, o SME Capital 3 gali ir sutinka įsigyti minėtus Klientui priklausančius reikalavimus pirkėjams, susitarė ir sudarė šią faktoringo sutartį (toliau – Faktoringo sutartis), vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XLV skyriaus bei 6.101-6.109 str.“. Šios sutarties 4.1 punkte numatyta, kad Faktoringo sutartimi Klientas įsipareigoja nurodytomis sąlygomis perleisti SME Capital 3 reikalavimo teises į savo pirkėjų įsiskolinimus pagal Kliento su Pirkėjais sudarytas Sutartis ir Kliento Pirkėjams išrašytas Sąskaitas, o SME Capital 3 įsipareigoja nustatytomis sąlygomis perimti tokias perleidžiamas reikalavimo teises ir sumokėti Klientui Faktoringo avansą ir, jei tokia pareiga atsiranda pagal Faktoringo sutarties sąlygas, Faktoringo rezervą. 2022 m. balandžio19 d. faktoringo sutarties įvykdymui buvo taikytos užtikrinimo priemonės: vekselis, nurodant, jog vekselio davėjas UAB „Ad markers, vekselio laiduotojai: K. R., G. R., UAB „Baltic Home“, UAB „OPTIMETRIJA“.

6.       2022 m. balandžio19 d. Šalys Priedu Nr. 1 prie 2021 m. balandžio 19 d. Faktoringo sutarties Nr. CP3F/22-04-07/13 susitarė, kad klientas perduoda finansuotojui piniginius reikalavimus, kylančius iš prekybinių sutarčių, sudarytų su šiame Priede nurodytais pirkėjais. 2022 m. balandžio 19 d. buvo išduotas neprotestuotinas paprastasis vekselis, kuriuo  UAB „Ad markers besąlygiškai įsipareigoja sumokėti UAB SME Capital 3 500 000 Eur (penkis šimtus tūkstančių eurų), nurodant, jog vekselis mokėtinas jį pateikus.

7.       Atsakovė UAB „SME Capital 3“ 2022 m. spalio 26 d. reikalavimais apmokėti 2022 m. balandžio 19 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį pareikalavimo ieškovus sumokėti 500 000 Eur. 2022 m. spalio 28 d. reikalavimais apie 2022 m. balandžio 19 d. paprastojo neprotestuotino vekselio neapmokėjimą informavo ieškovus, kad kreipsis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo.

8.       Atsakovė 2022 m. lapkričio 10 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarę Jurgitą Šukienę dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal 2022 m. balandžio 19 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė Jurgita Šukienė 2022 m. lapkričio 10 d. išdavė vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. JŠ-11783, kuriuo reikalauju pagal šį vykdomąjį įrašą solidariai išieškoti iš vekselio davėjo uždarosios akcinės bendrovės Ad markers ir laiduotojų K. R., G. R., UAB Baltic Home, UAB Optimetrija pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį, išrašytą 2022 m. balandžio 19 d. Antano Tumėno g. 4-15, Vilniuje, 500000 (penkių šimtų tūkstančių) Eur sumai vekselio turėtojo UAB „SME Capital 3“ naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą: 500 000 (penkis šimtus tūkstančių) Eur. Taip pat vykdomuoju įrašu nurodyta išieškoti solidariai iš vekselio davėjo uždarosios akcinės bendrovės Ad markers” ir laiduotojų paimtą notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą: 2482,15 (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 15 et) Eur;, kitas išlaidas (prašymo atlikti vykdomąjį įrašą padavimo, kompensacijos už patikras registruose dydis): 31,79 (trisdešimt vieną eurą, 79 ct) Eur, 6 (šešių) proc. metines palūkanas, priskaičiuotas nuo vekselio mokėjimo termino pabaigos (t. y. 2022 m. spalio 26 d.) iki prievolės įvykdymo, iš viso 502 513,94 (penkis šimtus du tūkstančius penkis šimtus trylika eurų, 94 et) Eur su priklausančiomis 6 (šešių) proc. metinėmis palūkanomis, priskaičiuotomis nuo vekselio mokėjimo termino pabaigos (t. y. 2022 m. spalio 26 d.) iki prievolės įvykdymo.

9.       Notarės J. Š. 2022 m. lapkričio 10 d. išduoto vykdomojo įrašo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/22/02444 (antstolis A. Š.), kurioje vykdomas išieškojimas atsakovės naudai iš ieškovės UAB „Ad Markers“, vykdomoji byla Nr. 0162/22/01513 (antstolė V. V.), kurioje vykdomas išieškojimas atsakovės naudai iš ieškovės UAB „Optimetrija“, vykdomoji byla Nr. 0186/22/02420 (antstolė V. P.), kurioje vykdomas išieškojimas atsakovės naudai iš ieškovės UAB „Baltic Home“, vykdomoji byla Nr. 0088/22/01629 (antstolė G. A.), kurioje vykdomas išieškojimas atsakovės naudai iš ieškovo G. R., vykdomoji byla Nr. 0114/22/01656 (antstolė Sonata Vaicekauskienė), kurioje vykdomojo vykdomas išieškojimas atsakovės naudai iš ieškovo K. R..

10.       Ieškovė UAB „Ad markers“ ir atsakovė UAB „SME Capital 3“ 2020 m. spalio 14 d. buvo sudarę Faktoringo sutartį Nr. CP3F/20-10-14/03 dėl 100 000 Eur faktoringo limito. Šia Faktoringo sutartimi Klientas įsipareigoja nurodytomis sąlygomis perleisti SME Capital 3 reikalavimo teises į savo pirkėjų įsiskolinimus pagal Kliento su Pirkėjais sudarytas Sutartis ir Kliento Pirkėjams išrašytas Sąskaitas, o SME Capital 3 įsipareigoja nustatytomis sąlygomis perimti tokias perleidžiamas reikalavimo teises ir sumokėti Klientui Faktoringo avansą ir, jei tokia pareiga atsiranda pagal Faktoringo sutarties sąlygas, Faktoringo rezervą. Ginčų dėl šios sutarties galiojimo, taip pat, ar atsakovė turi teisę verstis faktoringo sutartimi iki ieškinio pareiškimo teismui nebuvo kilę, ji nebuvo ginčijama ir teismine tvarka.

Dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu

11.       Kasacinio teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

 

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, yra svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje.

 

13.       Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo šiuo įstatyminiu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

 

14.       Byloje nagrinėjamu atveju ieškovai ginčija šalių pasirašytą faktoringo sutartį ir prašo teismo pripažintina ją niekine, remiantis CK 1.80 straipsniu, 6.904 straipsniu, bei nesant teisinio reguliavimo, suteikiančio kitiems asmenims, nei bankams, būti finansuotoju.

15.       Faktoringo sutarties samprata įtvirtinta CK 6.903 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą.

16.       Faktoringo sutartis yra sudėtinio tipo sutartis, turinti reikalavimo perleidimo, pirkimo–pardavimo, paskolos sutarčių požymių, t. y. apimanti skirtingos teisinės prigimties sutarčių elementus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-219/2017, 25 punktas; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-219/2019, 45 punktas). Mišrus faktoringo sutarties pobūdis lemia, kad faktoringo turinį sudarančias atskiras sutartis, kaip faktoringo sutarties turinio elementus, reglamentuojančios teisės normos faktoringo teisiniams santykiams taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek šių teisinių santykių nereglamentuoja CK šeštosios knygos XLV skyriuje įtvirtintos faktoringo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

17.       Faktoringo teisiniai santykiai, atsižvelgiant į jų specifiškumą, susiklosto tarp trijų šalių – pirmiausia klientas turi įvykdyti savo įsipareigojimus skolininkui pagal pradinį sandorį ir perduoti prekes, atlikti darbus ar suteikti jam paslaugas, tokiu būdu jis įgyja reikalavimo teisę skolininkui ir tuomet šią perleidžia finansuotojui už jo išmokamą faktoringo avansą. Atitinkamai finansuotojas, perėmęs iš kliento, pradinio kreditoriaus, reikalavimo teisę, tampa skolininko kreditoriumi, kuriam šis privalo įvykdyti tinkamai savo įsipareigojimus ir sumokėti už pradinio kreditoriaus, kliento, perduotas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.

18.       Tarp finansuotojo ir kliento (kreditoriaus) susiklostančio teisinio santykio esmė ir paskirtis – finansuotojui investuoti ir gauti pelną; klientui – operatyviai gauti apyvartinių lėšų, taip pat kontroliuoti riziką, kad jo paties klientas neatsiskaitys ar atsiskaitys pavėluotai, ir kt. Santykiai, susiklostantys tarp finansuotojo ir kliento, yra vidinis faktoringo elementas. Tuo tarpu finansuotoją ir skolininką faktoringo teisiniuose santykiuose sieja kliento, pradinio skolininko kreditoriaus, reikalavimas skolininkui sumokėti už kliento skolininkui įvykdytas prievoles. Santykiai tarp finansuotojo ir skolininko yra išorinis faktoringo elementas ir yra tiesioginė vidinio faktoringo elemento sukeliama teisinė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 32–33 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-313/2022).

19.       CK 6.904 straipsnis numato, kad finansuotoju pagal faktoringo sutartį gali būti tik bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti faktoringo veiklą.

20.       Finansų įstaigų įstatymo (toliau - FĮĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga – finansų įmonė arba kredito įstaiga. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad finansų įstaigomis nelaikomi informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir tik šiuos subjektus valdančios valdymo įmonės, taip pat specialiosios paskirties bendrovės, nurodytos Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatyme, o 3 dalyje finansų įstaigos, kuri verčiasi licencinių finansinių paslaugų teikimu, veiklą prižiūri Lietuvos bankas, išskyrus atvejus, kai pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, nuostatas priežiūrą atlieka Europos Centrinis Bankas (toliau – priežiūros institucija).

21.       Byloje nagrinėjamu atveju ieškovai neįvardijo konkrečios imperatyvios teisės normos, kuriai, jų manymu, prieštarauja ginčijama faktoringo sutartis, pasisakydami, kad CK 6.904 straipsnyje nustatyta sąlyga finansuotojui yra imperatyvi.

22.       Vienu iš argumentų, kuriuo rėmėsi ieškovai, buvo nurodyta tai, kad atsakovės veikla yra licencijuojama, o, neturėdama Lietuvos banko licencijos, atsakovė negalėjo pasirašyti ginčijamo sandorio. Teismo nuomone, toks argumentas nepagrįstas, nes įstatyme nėra nurodyta, kad pelno siekiantis juridinis asmuo, būdamas finansuotoju pagal faktoringo sutartį, privalo turėti Lietuvos banko licenciją. Įstatymas numato, tik tai, kad pelno siekiantis juridinis asmuo, būdamas finansuotoju pagal faktoringo sutartį, turi turėti teisę vykdyti faktoringo veiklą (CK 6.904 straipsnis). 

23.       Teismo nuomone, atsakovė yra finansų įmonė, atitinkanti FĮĮ nuostatas (2 straipsnio 39 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 straipsnio 2 dalis). Aplinkybę, kad vykdyti finansavimo veiklą atsakovė turi, patvirtina į bylą pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas, pagal kurį atsakovės veiklos tikslai ir rūšys – finansinės paslaugos; kita veikla, nedraudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų (CPK 178 str.). Nei CK 6.903 straipsnyje, nei FĮĮ nuostatos nenumato, kad faktoringas yra licencijuojama veikla. Tai, kad faktoringo veikla nelicencijuojama patvirtina į bylą pateiktas 2023 m. balandžio 12 d. Lietuvos banko teisės ir licencijavimo departamento rašte Nr. S 2023/(34.77.E-4200)-12-1609 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikta nuomonė, kurioje nurodyta, kad, vadovaujantis CK 6.904 straipsniu, finansuotoju pagal faktoringo sutartį gali būti tik bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti faktoringo veiklą. Lietuvos bankas išduoda tik vieno iš minėtame straipsnyje minimo subjekto – banko licencijas. Faktoringo veikla nėra licencijuojama, todėl jai vykdyti nereikalingas Lietuvos banko pritarimas ar licencija.

24.       Ieškovai pasisako, kad sudarant Faktoringo sutartį, buvo pažeistas ieškovų teisėtas lūkestis, nes ieškovė UAB „Ad markers“ pagrįstai tikėjosi, jog sudaro faktoringo sutartį su turinčiu teisę tai daryti finansuotoju, kad sutarties sąlygos, kurias nustatė atsakovė yra įvertintos priežiūros institucijos, nustatytos sutarties sąlygos dėl faktorizavimo, palūkanų mokėjimo tvarkos, jų skaičiavimo metodika atliepia priežiūros institucijų nustatytiems reikalavimams, o atsakovas tinkamai įvertino pirkėjų kreditingumą.

25.       Kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos bankas prižiūri tik finansų įstaigų, kurios verčiasi licencinių finansinių paslaugų teikimu, ir Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų veiklą, ieškovė UAB „Ad markers negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad sutarties sąlygos  yra įvertintos priežiūros institucijos. Pažymėtina ir tai, kad pasirašant ginčijamą sandorį ieškovė UAB „Ad markers buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, kas galėjo užtikrinti pasirašomos sutarties teisinį vertinimą ir suteikti aiškumo dėl faktoringo sutarčių revizavimo bei įmonės veiklos patikimumo priežiūros.

26.       Pritartina ieškovams, kad bankams ir kitoms finansų įstaigoms taikoma bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, jog priimant sprendimą skolinti nebūtų pažeisti paties skolininko interesai, tačiau ieškovų deklaratyvūs argumentai, kad atsakovė prieš pasirašant faktoringo sutartį, nevertino UAB „Ad markers“ mokumo, nelaikytini susijusiais su reiškiamu reikalavimu dėl sandorio nuginčijimo kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Svarbu ir tai, kad atsakovė ir ieškovė UAB „Ad markers“ pasirašę ne vienintelę faktoringo sutartį, kuri yra ginčo objektas šioje byloje, šalys yra pasirašę dar vieną faktoringo sutartį, kurios teisėtumo ieškovė UAB „Ad markers“ neginčija. Ieškovė UAB „Ad markers“ ir atsakovė UAB „SME Capital 3“ 2020 m. spalio 14 d. buvo sudarę Faktoringo sutartį Nr. CP3F/20-10-14/03 dėl 100 000 Eur faktoringo limito. Šia Faktoringo sutartimi Klientas įsipareigoja nurodytomis sąlygomis perleisti SME Capital 3 reikalavimo teises į savo pirkėjų įsiskolinimus pagal Kliento su Pirkėjais sudarytas Sutartis ir Kliento Pirkėjams išrašytas Sąskaitas, o SME Capital 3 įsipareigojo nustatytomis sąlygomis perimti tokias perleidžiamas reikalavimo teises ir sumokėti Klientui Faktoringo avansą ir, jei tokia pareiga atsiranda pagal Faktoringo sutarties sąlygas, Faktoringo rezervą. Ginčų dėl šios sutarties galiojimo, taip pat, ar atsakovė turi teisę verstis faktoringo sutartimi iki ieškinio pareiškimo teismui nebuvo kilę, ji nebuvo ginčijama ir teismine tvarka.

27.       Be to, 2022 m. balandžio 19 d. faktoringo sutarties Nr. CP3F/22-04-07/13 teisėtumo klausimas iškilo tik tada, kai buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kas leidžia spręsti, kad ieškovai siekia ne pažeistų teisių gynybos dėl faktoringo sutarties pasirašymo, o vykdymo proceso vilkinimo.

28.       Pasisakant dėl ieškovų nurodomos, kaip taikytinos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, akcentuotina, kad bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, jog visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014, kt.).

29.       Pažymėtina, kad šioje byloje nėra pagrindo vadovautis ieškovų nurodyta kasacinio teismo praktika, kadangi iš esmės nesutampa bylų faktinės aplinkybės, jos ne tik kad ne tapačios, bet ir neturi esminių panašumų su nagrinėjamos bylos aplinkybės, nė vienoje iš jų nebuvo nagrinėjami nei ginčai dėl sandorių negaliojimo kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei faktoringo teisiniai santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ieškovų minimoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013 pagal ieškinį dėl žalos atlyginimo teikė išaiškinimus dėl banko atsakomybės bankrutuojančiai įmonei (kreditoriams) už nesąžiningą skolinimą ir uždarosios akcinės bendrovės vadovo atsakomybės už bendrovės vardu sudarytus sandorius. Kitoje ieškovų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr.3K-3-56/2014 pagal ieškinį dėl sutartinės prievolės pagal laidavimo sutartis vykdymo, kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl CK 6.86 straipsnio taikymo galimybės solidariojo laidavimo atveju, dėl laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės sąvokos aiškinimo ir kreditoriaus neveikimo kaip pagrindo konstatuoti savo teisų atsisakymą ir taikyti CK 6.86 straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr.3K-3-21/2014 pagal ieškinį dėl kreditavimo ir laidavimo sutarčių negaliojimo ir niekinių sandorių teisinių pasekmių pasisakė dėl apsimestinio sandorio sampratos ir sandoriui pripažinti apsimestiniu nustatytinų aplinkybių. Taigi, teismas daro išvadą, kad teisės taikymo taisyklės, suformuluotos ieškovų nurodytose bylose, nesant ne tik esminio panašumo su nagrinėjama byla, bet ir joms esant iš esmės skirtingoms, netaikytinos, sprendžiant ieškovų pareikštus reikalavimus.

30.       Teismui nenustačius sąlygų, kurioms esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. imperatyvios teisės normos, kuriai, prieštarauja ginčijamas sandoris ir to, kad ginčo sandoris pažeidžia įstatyme įtvirtintą imperatyvą, nėra teisinio pagrindo pripažinti sandorį prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas pripažinti niekine 2022 m. balandžio 19 d. tarp ieškovo UAB „Ad Markers“ ir atsakovo UAB „SME Capital 3“ sudarytą faktoringo sutartį Nr. CP3F/22-04-07/13 atmestinas.

31.       Ieškovai reiškia reikalavimus pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. vekselį, išduotą vekselio davėjo UAB „Ad Marker“ vekselio turėtojui UAB „SME Capital 3“, ir laiduotojo K. R., G. R., UAB „Baltic Home“, UAB „Optimetrija“ netekusiu galios ir pripažinti notarės Jurgitos Šukienės 2022 m. lapkričio 10 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-11783) negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos. Ieškovai dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu nurodė, kad ginčo vekselis išduotas kaip faktoringo sutarties užtikrinimo priemonė, t. y. vekselio išdavimą, jo panaudojimo tvarką ir sąlygas nustatė būtent Faktoringo sutartis, kuri tapo ginčo vekselio išdavimo teisine prielaida. Ginčo vekselis yra išvestinis iš faktoringo sutarties, ir faktoringo sutartį pripažinus niekine, ginčo vekselį ištinka Faktoringo sutarties likimas. Taigi, ieškovai vekselio neteisėtumą sieja su Faktoringo sutarties nuginčijimu, reikalavimas dėl vekselio pripažinimo netekusiu galios grindžiamas vienintele aplinkybe, t.y. faktoringo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovai nenurodo kitų vekselio neteisėtumo pagrindų, o reikalavimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančius yra išvestinis reikalavimas, atmetus reikalavimą pripažinti negaliojančia faktoringo sutartį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalavimui pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. vekselį, išduotą vekselio davėjo UAB „Ad Marker“ vekselio turėtojui UAB „SME Capital 3“, negaliojančiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas pripažinti 2021 m. balandžio 19 d. vekselį, išduotą vekselio davėjo UAB „Ad Marker“ vekselio turėtojui UAB „SME Capital 3“, negaliojančiu atmestinas.

32.       Reikšdami reikalavimą dėl 2022 m. lapkričio 10 d. notarės Jurgitos Šukienės vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu ieškovai nurodė, kad 2022 m. lapkričio 10 d. atsakovės prašymas dėl vykdomojo įrašo išdavimo notarei Jurgitai Šukienei buvo pateiktas atsakovei neturint reikalavimo teisės pagal ginčo vekselį. Ieškovų nuomone, pripažinus faktoringo sutartį niekine, ji pripažintina niekine nuo jos sudarymo momento. Ginčo vekseliu buvo užtikrinami įsipareigojimai pagal niekinį sandorį, kurie negali būti vykdomi, todėl negaliojančiu pripažintinas ir ginčo vekselio pagrindu atliktas notarės vykdomais įrašas. Teismui pripažinus vekselį negaliojančiu, vykdomasis įrašas laikytinas išduotu be teisinio pagrindo.

33.       Notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 491 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtintu Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašu. Hipotekos kreditorius, teikdamas prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, privalo pateikti CK 4.192 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 6 punkte nustatytus dokumentus. Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti CK 4.192 straipsnio 4 dalyje, Notariato įstatymo 491 straipsnio ir Aprašo 7 punkte nurodytus duomenis. Notaras, nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 str. 4 d.). Teisinis reglamentavimas lemia, jog notaras tikrina hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodytų duomenų atitiktį Hipotekos registre nurodytiems duomenims ir netikrina kitų duomenų atitikties bei už juos neatsako (Notariato įstatymo 491 straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Notariato įstatymo 491 str. 3 d.). Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl vykdomojo įrašo teisinės galios ginčijant hipotekos kreditoriui iš skolininko priteistą skolą, išaiškino, kad įstatyme tiesiogiai nėra nurodyta, ar skolininkas, CK 4.1941 straipsnio 6 dalies tvarka ginčydamas kreditoriaus pareikštą nepagrįstą reikalavimą, privalo ginčyti ir notaro išduotą vykdomąjį įrašą, nes notaro veiksmai gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka tik dėl kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).  

34.       Byloje nagrinėjamu atveju, ieškovai nenurodė, kad hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateikti duomenys neatitinka Hipotekos registro duomenims, nes tik tokia apimtimi galėtų būti vertinamas notaro veiksmų neteisėtumas ir pripažįstamas vykdomasis įrašas neteisėtu. Ieškovai  vykdomojo įrašo neteisėtumą siejo su faktoringo sutarties ir vekselio negaliojimu. Įvertinus tai, kad ieškovai nenurodė, kad hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateikti duomenys neatitinka Hipotekos registro duomenims bei atmetus reikalavimus dėl sandorio ir vekselio pripažinimo negaliojančiais, reikalavimas pripažinti 2022 m. lapkričio 10 d. notarės Jurgitos Šukienės išduotą vykdomąjį įrašą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2852,00 Eur atstovavimo išlaidos (2023 m. sausio 6 d. atsiliepimo į ieškinį parengimas 1 773,00 Eur, 2023 m. sausio 16 d. atsiliepimo į ieškovų atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo parengimas 680,00 Eur, pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje (3 val.) 399,30 Eur). Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius. Teismas vertina, jog atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos ne tik kad atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, bet, atsižvelgiant į turtinio reikalavimo dydį, teismo posėdžių skaičių, teisminės praktikos nebuvimą tokio pobūdžio bylose, nelaikytinos pernelyg dideliu išlaidavimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovų lygiomis dalims (po 570,46 Eur iš kiekvieno) priteisiama atsakovei 2852,30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261, 268–270 straipsniais, teismas

 

nusprendžia:

 

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB "SME Capital 3", j. a. k. 305228886, iš kiekvieno ieškovo: UAB "Ad Markers", j. a. k. 135946029, UAB "Oprimetrija", j. a. k. 300663411, UAB „Baltic home“, j. a. k. 302521777, K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. R., ak. (duomenys neskelbtini) po 570,46 Eur (penki šimtai septyniasdešimt eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                 Loreta Braždienė