Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-07-30][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-3482-437-2015].docx
Bylos nr.: eI-3482-437/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas 188610666 atsakovas
Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinė bendrija "SGKA Legal" 302598834 pareiškėjo atstovas
Kategorijos:
Kitos bylos dėl prieglobsčio
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
Prieglobsčio suteikimas
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

                                                                                           

 

 

                                                                                              Administracinė byla Nr. I-3482-437/2015

 

                                                                                         Proceso Nr. 3-61-3-01763-2014-7             

              

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 3.4; 74

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

   S P R E N D I M A S

 

   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. kovo 6 d.

 

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),  Violetos  Balčytienės ir Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant atsakovo atstovei M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini)   piliečio B. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

 

             n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas skunde teismui prašo panaikinti 2014-03-07 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas)  sprendimą Nr. (15/6-13)-12PR-40 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini)   piliečiui B. T. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas paaiškino, kad buvo sudaryti trys apklausų dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo protokolai: 2013-12-19, 2014-01-06 ir 2014-01-31.

2013-12-19 apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)   .

           2014-01-06  apklausos metu pareiškėjas pateikė iš esmės tas pačias aplinkybes, papildydamas jas įvykiais, kurių neprisiminė pirminės apklausos metu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)   .

           Taip pat, 2014-01-31 apklausos metu pareiškėjas nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos ankstesnių apklausų metu.

Paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra neprieštaringos ir atitinka tikrovę.

Pareiškėjo nuomone, jis atitinka  Lietuvos  Respublikos  įstatymo  „Dėl  užsieniečių teisinės  padėties“  (toliau – ir  Įstatymas) 86 str. 1 d. nustatytus kriterijus, kadangi turi rimtą pagrindą manyti, kad su juo kilmės valstybėje norima susidoroti dėl politinių priežasčių. Jis jaučia visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam, negali pilnavertiškai gyventi kilmės valstybėje ir bijo naudotis kilmės valstybės gynyba (jo teigimu, patys policijos pareigūnai yra nusistatę prieš jį ir jo verslo partnerius). (duomenys neskelbtini)   gali būti persekiojamas dėl politinių įsitikinimų. Pabrėžė, kad yra grėsmė, kad jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos (duomenys neskelbtini)   . Migracijos departamentas, skirdamas draudimo atvykti į šalį terminą, nenurodė spendimo motyvo, o tik aklai vadovavosi Įstatymo 115 str. 1 d.

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo pasakojimas apie faktus ir įvykius, kurie sąlygojo išvykimą iš kilmės valstybės, pasižymi rimtais trūkumais patikimumo vertinimo požiūriu. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateikti teiginiai yra vienas kitam prieštaringi, prieštarauja kitų prieglobsčio prašytojų pateiktai informacijai bei neatitinka kilmės valstybės informacijos.

Pareiškėjo nurodyta informacija yra prieštaringa, apklausų metu jis pateikė nevienodą informaciją. 2014-01-06 vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)   , o tuo tarpu apklausos, vykusios 2014-01-31 metu jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat pirmoje apklausoje pareiškėjas sakė, kad (duomenys neskelbtini) , o antroje apklausoje sakė, kad (duomenys neskelbtini) . Be to, pirminės apklausos metu ir apklausos, vykusios 2014-01-06 metu, sakė, kad (duomenys neskelbtini) , tačiau apklausos, vykusios 2014-01-31 metu pareiškėjas sakė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra grįstas būtent tuo faktu, jog (duomenys neskelbtini)  , tačiau iš apklausų yra akivaizdu, jog pareiškėjas painiojosi tarp to, kurios (duomenys neskelbtini), t. y. prieglobsčio prašytojas nesugebėjo įvardinti kas yra jo tariami persekiotojai ir kada įvyko tariami persekiojimo veiksmai.

S. P., pareiškėjo verslo partneris, atvykęs kartu prašytis prieglobsčio, apklausos metu sakė, kad juos (duomenys neskelbtini) . Taip pat S. P. sakė, kad negali tiksliai nurodyti su verslu susijusių aplinkybių, nes, anot jo, viską tvarkė pareiškėjas, jis sudarė (duomenys neskelbtini) . Tuo tarpu pareiškėjas teigė, jog (duomenys neskelbtini) .

Pareiškėjo pateikta informacija neatitinka kilmės valstybės informacijos. Tiesa, jog (duomenys neskelbtini)   valdant „(duomenys neskelbtini)   buvo pranešama apie nuosavybės pasisavinimą ar privertimą ją parduoti itin mažomis kainomis. Pažymėtina, jog visi minimi atvejai buvo dėl nekilnojamojo turto, kuris buvo tam tikrose regionuose, pavyzdžiui (duomenys neskelbtini)   . Nėra pranešama, jog (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas sakė, kad dabartinė valdžia persekioja jį ir jo verslus partnerius, kadangi (duomenys neskelbtini) . 2013-01-09 Migracijos departamento pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pažyma) rašoma, kad po rinkimų, kuriuos laimėjo partija (duomenys neskelbtini)   , buvo sulaikyta daug buvusių aukšto rango pareigūnų, kaltinamų kankinimų vykdymu, tarnybinių įgaliojimų viršijimu, piktnaudžiavimu valdžia, korupcija. Pažymoje pateikta informacija atskleidžia, kad (duomenys neskelbtini). Iš to matyti, kad padėtis (duomenys neskelbtini)   gerėja, eiliniai (duomenys neskelbtini) nėra persekiojami. Tad nėra tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) persekiotų asmenis, kurie (duomenys neskelbtini) .

Atsakovė atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo istorija apie jo verslą nėra tikėtina. Anot pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) . Tuo tarpu (duomenys neskelbtini)  įstatymuose yra nurodyta, jog visos įmonės turi būti užregistruotos Mokesčių inspekcijoje prie (duomenys neskelbtini)  finansų ministerijos, o registruojant įmonė turi turėti įstatus, kuriuose turi būti nurodytas įmonės pavadinimas, teisinė forma bei adresas. Tad nėra tikėtina, kad asmuo, kuris teigė, jog turi verslą, negalėtų papasakoti apie verslo registravimą, verslo veiklos vykdymą.

Pažymėjo, jog pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini)   jis yra persekiojamas dėl savo verslo ir dėl to, jog (duomenys neskelbtini)  . Tuo tarpu apklausų metu jis negalėjo detaliai papasakoti apie tariamą verslą, nežinojo savo baro adreso, darbuotojų vardų, negalėjo papasakoti kaip buvo tvarkomi baro reikalai. Be to, apklausų metu jis pateikė prieštaringą informaciją, kuri neatitinka kilmės valstybės informacijos. Dėl to pareiškėjui nebuvo pritaikyta abejonės privilegija ir buvo nuspręsta, kad jo pasakojimas apie patirtą persekiojimą neatitinka tikrovės. To pasekoje pareiškėjo pasakojimas apie tariamą persekiojimą nebuvo vertinamas, sprendžiant ar pareiškėjui turėtų būti suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, jog visas pasakojimas apie tariamą persekiojimą neatitinka tikrovės, todėl pareiškėjui ir nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nėra nemotyvuotas ir nėra varžoma jo teisė į teisminę gynybą. Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai taip pat nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų, tokiu būdu Migracijos departamentui šiuo aspektu yra suteikti diskrecinės galios įgaliojimai veikti savo nuožiūra, nenukrypstant nuo institucijai priskirtų bendrųjų tikslų.

Migracijos departamentui priimant sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo ir draudimo atvykti, tokio sprendimo motyvai nurodomi išvadoje, kurios pagrindu priimamas toks sprendimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja Migracijos departamentą išplėstai nurodyti motyvus tik sprendimo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo, o išsiuntimo ir draudimo atvykti motyvai privalo būti išdėstyti tik išvadoje.

Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas savo kompetencijos ribose nustatė, kad jis pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką, piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvos Respublikoje, todėl buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus.

Teismo  posėdžio metu  atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Skundas atmestinas.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-03-07 sprendimu Nr. (15/6-13)-12PR-40 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. T. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) “ nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini)   piliečiui B. T. pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) .

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuojantis kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Prieglobsčio prašytojo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)   esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau -VSAT) Vilniaus rinktinės pareigūnai 2013-10-09 G. Ž. užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini)  prieigose sulaikė tris asmenis, kurie neleistinoje vietoje, t. y. ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną eidami pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini)   teritorijos į Lietuvos Respubliką. Vienas iš šių asmenų turėjo (duomenys neskelbtini)   piliečio pasą, kuriame buvo nurodyta, jog jis yra B. T., gim. (duomenys neskelbtini) , paso Nr. (duomenys neskelbtini) .

2013-11-14  B. T. pateikė prašymą  dėl  politinio  prieglobsčio  suteikimo.

2013-12-19 buvo atlikta pirminė B. T. apklausa. Prieglobsčio prašytojo teigimu, jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Remiantis B. T. pasakojimu jis 2013-10-04 lėktuvu išvyko iš (duomenys neskelbtini)   į (duomenys neskelbtini)   o 2013-10-09 iš (duomenys neskelbtini)   sunkvežimiu - į Lietuvą. Apklausos metu B. T. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) .

2014-01-06 vykusios apklausos metu B. T. nurodė, kad neturi jokios profesijos, kadangi tėra baigęs mokyklą, tačiau (duomenys neskelbtini)   turėjo verslą -  biliardinę - barą ir ūkį kaime. Pasakojo, jog (duomenys neskelbtini) .  Anot B. T., visi, kurie turėjo verslą, turėjo taip daryti. Pasak prieglobsčio prašytojo, (duomenys neskelbtini) .

2014-01-31 vykusios apklausos metu B. T. sakė, jog (duomenys neskelbtini)  .

Įstatymo 86 str. 1 d. nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnyje.

Asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš šių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; asmuo negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba negali ten grįžti, nes bijo persekiojimo.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Pareiškėjo prieglobsčio prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad kilmės valstybėje su juo norima susidoroti dėl politinių priežasčių. Jis jaučia visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas, negali pilnavertiškai gyventi, bijo naudotis kilmės valstybės gynyba.

Pagal Įstatymo 71 str. 3 d. 4 p., prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių.

Įstatymo 83 str. 1 d. nustatyta, kad nagrinėjant asmens prašymą suteikti prieglobstį prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (83 str. 2 d.). Įstatymo 83 str. 2 d. įtvirtintas „abejonės privilegijos“ principas, t. y. prieglobsčio prašytojo nurodyti duomenys net ir neturint kitų pakankamų bei objektyvių įrodymų vertinami jo naudai, kai prieglobsčio prašytojo teiginiai yra įtikinami, nuoseklūs, neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams, o pats prieglobsčio prašantis asmuo yra patikimas. Ir priešingai, objektyviais duomenimis nepagrįstos pasakojimo aplinkybės atmetamos, jei nustatoma, kad prieglobsčio prašantis asmuo klaidina tyrimą, jį vilkina, piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra.

Įvertinęs vykdytų apklausų metu B. T. nurodytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma „abejonės privilegijos“ taisyklė, nes nustatyti prieštaravimai prieglobsčio prašytojo pasakojime sudaro pagrindą abejoti jo patikimumu ir neleidžia konstatuoti, kad jis kilmės valstybėje gali būti persekiojamas dėl savo socialinės padėties ar politinių įsitikinimų. Pareiškėjo teiginiai yra prieštaringi. Pareiškėjas  tvirtino, kad  (duomenys neskelbtini),  tačiau  apklausų metu jis negalėjo detaliai papasakoti apie tariamą verslą, nežinojo savo baro adreso, darbuotojų vardų, negalėjo papasakoti kaip buvo tvarkomi baro reikalai.

Įvertinęs tai, kad visų apklausų metu pareiškėjas nurodė iš esmės prieštaringas aplinkybes dėl kilmės valstybėje jam gresiančio persekiojimo, taip pat dėl priežasčių, kurios lėmė sprendimą išvykti iš (duomenys neskelbtini) , teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis atitinka Įstatymo 86 str. 1 d. įtvirtintus kriterijus, kuriems esant asmeniui gali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Atsakovas pagrįstai vadovavosi Įstatymo 83 str. 2 d. nuostatomis ir objektyviais rašytiniais duomenimis nepagrįstus pareiškėjo paaiškinimus vertino kaip nepatikimus.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjo pasakojimas yra nelogiškas ir grindžiamas išgalvotais teiginiais apie patirtą persekiojimą, siekiant kiek įmanoma labiau atitikti kriterijus, kuriuos nustačius asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis. Vertintina, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 str. 1 d. ir 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 str. A d. įtvirtintų sąlygų, kurioms esant asmeniui gali būti suteiktas prieglobstis.

Pagal Įstatymo 87 str. 1 d., papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos (2 p.); yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (3 p.).

Pagal  Įstatymo  126 str. 1 d. 2 p. užsienietis  išsiunčiamas  iš  Lietuvos  Respublikos,  jeigu  jis  neteisėtai atvyko ir neteisėtai joje  yra. Pagal  Įstatymo  133  str. 2 d. užsieniečiui,  kuris  buvo  išsiųstas  iš  Lietuvos  Respublikos,  uždraudžiama  atvykti  į  Lietuvos Respubliką  ne  ilgesniam,  kaip  5  metų  laikotarpiui.

Teismo nuomone, pagal prieglobsčio byloje esančią rašytinę medžiagą, negali būti pripažinta, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas B. T. bus kankinamas, su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad (duomenys neskelbtini)  bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės.

Vertintina,  kad skundžiamas  aktas yra pagrįstas,  teisėtas. Jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Motyvai  dėl  uždraudimo  pareiškėjui  atvykti  į  Lietuvos  Respubliką  5  metams  išdėstyti  atsakovės  2014-03-06  išvadoje  Nr. (16/6-13)13PR-40RN.

Vadovaudamasis Lietuvos  Respublikos  administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teismas                                                                 

 

         nusprendė:

 

Pareiškėjo B. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                                         Raimondas Blauzdžius

 

                                                                                                                     Violeta Balčytienė

 

Egidija Puzinskaitė