PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė,

sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei,

dalyvaujant ieškovui M. I., ieškovo atstovui advokatui Tomui Petkevičiui,

atsakovo atstovams M. P., advokatui Andriui Budvyčiui, 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovui VšĮ Krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, K. L., D. L., G. L., Ž. J., S. J. .

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas M. I. 2018 m. spalio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ Krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ 31 000,00 Eur skolą, procesines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas kitas ieškovo M. I. ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovo VšĮ Krepšinio klubo“ priteisti 36 000,00 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2016-2017 atsakovo finansinė padėtis buvo sunki, todėl jis geranoriškai iš savo lėšų krepšininkams K. L., D. L., G. L., Ž. J. ir S. J. mokėjo honorarus pagal sportinės veiklos sutartis. Kartu su ieškiniu pateikti piniginių lėšų sportininkams sumokėjimą patvirtinantys pakvitavimai ir kiti rašytiniai įrodymai. Piniginių lėšų gavimą grynaisiais pinigais patvirtina pakvitavimuose esantys sportininkų parašai. Nurodo, kad ieškinys yra pagrįstas, atsakovas vengia vykdyti savo pinigines prievoles, atsakovo finansinė padėtis yra bloga.

Atsakovas pateikė atsiliepimą nurodydamas, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, mano, kad 67 000 Eur suma sportininkams realiai nebuvo išmokėta, o ieškovo pateikti pakvitavimai galimai suklastoti. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, kuris atliekamas ir dėl reikalaujamų 67 000 Eur lėšų išmokėjimo. Ieškovo reikalavimas yra fiktyvus, dokumentai, kurių pagrindu reikalaujama 67000 Eur yra suklastoti, į teismą ieškovas kreipėsi praėjus vieneriems - dvejiems metams nuo tariamų piniginių lėšų išmokėjimo sportininkams ir tik po to, kai jis buvo atleistas iš vadovo pareigų, jo pateikti neva skolą pagrindžiantys pakvitavimai neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, atsiskaitymą su sportininkais pagrindžiančių dokumentų ieškovas nepateikė nei atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, nei vadovybei, 67000 Eur mokėjimas atsakovo buhalterinėje apskaitoje niekuomet nebuvo įregistruotas. Ieškovas pažeidė teisės aktų keliamus reikalavimus piniginių lėšų skolinimo tinkamam įforminimui: piniginių lėšų skolinimas turėjo būti įformintas paskolos sutartimi. Atsakovo valdyba sprendimo dėl piniginių lėšų skolinimosi iš ieškovo niekada nebuvo priėmusi, duomenys VMI dėl paskolos nebuvo pateikti. Akivaizdu, kad ieškovo veiksmuose yra neteisėtų, galimai nusikalstamų veiksmų, kas ir yra nustatinėjama ikiteisminiame tyrime. 2018-06-30 pats ieškovas, kaip atsakovo vienasmenis valdymo organo narys, nelaikė savęs atsakovo kreditoriumi, tokio atsakovo įsipareigojimo ieškovui niekaip neatvaizdavo atsakovo buhalterinėje apskaitoje, skolos nuo 2016 metų iki 2018 metų spalio mėnesio nereikalavo. Atsakovas nežinojo ir negalėjo objektyviai žinoti apie tokį tariamą ieškovo reikalavimą. Nurodė, kad jei tikėti ieškovu, kad jis mokėjo krepšininkams honorarus iš asmeninių lėšų, tokiu būdu jis išmokėjo 1,5 karto didesnį atlyginimą nei numatyta trečiųjų asmenų sportinės veiklos sutartyse. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių bei sportininkų atžvilgiu, apeidamas kreditorinių reikalavimų eiliškumą, ieškovas vykdė permokas sportininkams, neatsiskaitynėdamas su kitais pradelstų skolų turinčiais kreditoriais.

Atsakovas teismui 2019-08-20 pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kad 2016-08-10 pagal sportinės veiklos sutartį trečiajam asmeniui Ž. J. per 2016/2017 m. sezoną atsakovas turėjo sumokėti 54 000 Eur, į Ž. J. nurodytą sąskaitą banke atsakovas yra sumokėjęs 48 500 Eur.

2016-08-04 pagal sportinės veiklos sutartį trečiajam asmeniui G. L. per 2016/2017 m. sezoną atsakovas turėjo sumokėti 40 000 Eur, į G. L. nurodytą sąskaitą banke atsakovas yra sumokėjęs 32 500 Eur.

2017-07-27 pagal sportinės veiklos sutartį trečiajam asmeniui S. J. per 2017/2018 m. sezoną atsakovas turėjo sumokėti 70 400 Eur, į S. J. nurodytą sąskaitą banke atsakovas yra sumokėjęs 7 000 Eur.

Tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, gautas trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir vadovautis atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija. Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos, kadangi apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą jai pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tretysis asmuo nuo 2016 metų pagal trečiojo asmens ir atsakovo pasirašytą Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo visapušiškai bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu (paslaugų tiekėju) bei laiku pranešti ir pateikti išsamius, teisingus, pilnus ir tikslius duomenis, apskaitos ir kitus įmonės dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą minėtos sutarties vykdymui. Trečiojo asmens atstovai bendradarbiavo su ieškovu tiesiogiai. Bendradarbiavimas buvo nuotolinis dalykiškas, ieškovas trečiajam asmeniui nurodymus duodavo el.paštu. SMS žinutėmis, skambučiais arba tiesiogiai atvykus į biurą. Apie ieškovo vykdytas finansines operacijas per banką arba kasą trečiasis asmuo sužinodavo nedelsiant arba mėnesio bėgyje. Pasitaikydavo, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų apmokėdavo tam tikras nedideles sąskaitas, kurias jis pristatydavo į buhalteriją ir jos buvo įtraukiamos į ieškovo avanso apyskaitas. Atsakovo buhalterinė apskaita buvo teisinga ir tiksli tiek, kiek pirminių duomenų pateikdavo ieškovas. Ieškovo pateikti pakvitavimai kelia pagrįstų abejonių, nes neįmanoma sitaucija, kad tretysis asmuo (buhalterinių paslaugų tiekėjas) nebūtų žinojęs apie tęstinį reikšmingos sumos 67 000 Eur išmokėjimą žaidėjams ir tokių pinginių lėšų šaltinį.Ieškovas nėra pateikęs buhalterinių paslaugų tiekėjui teismui pateiktų pakvitavimų, nereikalavo skolos grąžinimo, nei 2016 m., nei 2017 metais nebuvo įtauktas į atsakovo kreditorių sąrašą.Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikant, kad ieškovo teimui nurodytų operacijos nėra įvykusios.  Ieškovo išmokėti pinigai galėjo būti rėmėjų skirti gryni pinigai atsakovui, kurių ieškovas neapskaitė. Trečiajam asmeniui nebuvo žinoma, kad aptariamu laikotarpiu atsakovui tiek kritiškai buvo reikalingos piniginės lėšos, kad jas suteiktų ieškovas, kuris įprastai atsakovo veiklos nefinansavo, o jeigu ir būtų finansavęs, tai būtų daręs su kitų dalininkų žinia ir pritarimu. Prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis asmuo G. L. į teismo posėdį neatvyko. Trečiojo asmens neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos, kadangi apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą jai pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo nurodė, kad su atsakovu 2016-2017 buvo sudarytos dvi sportinės veiklos sutartys. Pagal abi sutaris ir 2017/2018 metu sezonus atsakovas turėjo sumokėti jam 85 000 Eur honorarą. Atsakovas į jo sąkaitą banke pervedė 77 500 Eur dydžio honoraro dalį. Likusią honoraro dalį, kurią sudaro 7 500 Eur grynais pingais (2016-10-22- 2 000 Eur, 2016-10-26- 4 500 Eur, 2017-11-10- 1 000 Eur) iš savo asmeninių lėšų jam sumokėjo ieškovas. Priimdamas mokėjimus jis pasirašė pakvitavimus. Jokių pretenzijų dėl nesumokėto honorarų jis nereiškia. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. 

Tretysis asmuo Ž. J. į teismo posėdį neatvyko. Trečiojo asmens neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos, kadangi apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą jai pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo nurodė, kad su atsakovu 2016-2017 buvo sudarytos dvi sportinės veiklos sutartys. Pagal abi sutaris ir 2017/2018 metu sezonus atsakovas turėjo sumokėti jam 50 000 Eur honorarą ir 5 000 Eur premija už pasiektus rezultatus. 8 500 Eur honoraro dalį grynais pingais (2016-09-18- 4 500 Eur, 2016-10-22- 4 000 Eur) iš savo asmeninių lėšų jam sumokėjo ieškovas. Jokių pretenzijų dėl nesumokėto honorarų jis nereiškia. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Tretysis asmuo S. J. į teismo posėdį neatvyko. Trečiojo asmens neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos, kadangi apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą jai pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo nurodė, kad su atsakovu 2017 su atsakovu buvo sudaryta sportinės veiklos sutartis. Už 2017/2018 metu sezoną atsakovas turėjo sumokėti jam 70 000 Eur honorarą. Atsakovas į D. L. sąkaitą banke pervedė 46 000 Eur dydžio jam skirto honoraro dalį. Minėtai sumai 2018-07-20 jis su atsakovu pasirašė atliktų mokėjimų suderinimo aktą. Likusią honoraro dalį, kurią sudaro 21 000 Eur grynais pingais (2017-10-02- 7 000 Eur, 2017-10-24- 7 000 Eur, 2017-12-21- 7 000 Eur) iš savo asmeninių lėšų jam sumokėjo ieškovas. Priimdamas minėtus mokėjimus, jis pasirašė pakvitavimus. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Tretysis asmuo K. L. į teismo posėdį neatvyko. Trečiojo asmens neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos, kadangi apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą jai pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo nurodė, Atsiliepime į ieškinį tretysisi asmuo nurodė, kad su atsakovu 2016-2017 buvo sudarytos dvi sportinės veiklos sutartys. Pagal abi sutaris atsakovas turėjo sumokėti jam 180 000 Eur honorarą ir 3 000 Eur premija už pasiektus rezultatus. Atsakovas į jo sąkaitą banke pervedė 128 000 Eur dydžio honoraro dalį. 14 500 Eur honoraro dalį grynais pingais (2016-09-28- 7 500 Eur, 2016-10-22- 7 000 Eur) iš savo asmeninių lėšų jam sumokėjo ieškovas. Priimdamas minėtus mokėjimus, jis pasirašė pakvitavimus. Nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas pagal 2016-2017 sportinės veiklos sutartis 40 500 Eur. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Tretysis asmuo D. L. į teismo posėdį neatvyko. Trečiojo asmens neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos, kadangi apie bylos nagrinėjimo laiką ir datą jai pranešta tinkamai, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 246 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo nurodė, Atsiliepime į ieškinį tretysisi asmuo nurodė, kad su atsakovu 2016-2017 buvo sudarytos dvi sportinės veiklos sutartys. Pagal abi sutaris ir atsakovas turėjo sumokėti jam 183 000 Eur honorarą ir 3 000 Eur premija už pasiektus rezultatus. Atsakovas į jo sąkaitą banke pervedė 119 500 Eur dydžio honoraro dalį. 16 500 Eur honoraro dalį grynais pingais (2016-09-27- 8 500 Eur, 2016-10-22- 8 000 Eur) iš savo asmeninių lėšų jam sumokėjo ieškovas. Priimdamas minėtus mokėjimus, jis pasirašė pakvitavimus. Nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas pagal 2016-2017 sportinės veiklos sutartis 47 000 Eur. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo ir jo  atstovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas asociacija „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėjas VšĮ Krepšinio klubas ‚(duomenys neskelbtini)“) atstovaujamas jo direktoriaus M. I. (ieškovas) ir prezidento A. B., 2016-08-04 su krepšinio žaidėju G. L. sudarė sportinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindo atsakovas įsipareigojo krepšinio žaidėjui už žaidimą 2016/2017 sezone sumokėti 40 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus (sutarties 4.1 p.ir sutarties priedas Nr. 1.3 p.).

Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėjas VšĮ Krepšinio klubas ‚(duomenys neskelbtini)“) atstovaujamas direktoriaus M. I. (ieškovas) ir prezidento A. B. 2016-08-10 su krepšinio žaidėju Ž. J. sudarė sportinės veiklos sutartys, kurių pagrindo atsakovas įsipareigojo krepšinio žaidėjui už žaidimą 2016/2017 sezone sumokėti 50 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus (sutarties 4.1 p.).

Atsakovas asociacija „(duomenys neskelbtini)“ (teisių perėmėjas VšĮ Krepšinio klubas ‚(duomenys neskelbtini)“) atstovaujamas jo direktoriaus M. I. (ieškovas) ir prezidento A. B. 2016-08-15 su krepšinio žaidėjais D. L. ir K. L. sudarė sportinės veiklos sutartys, kurių pagrindo atsakovas įsipareigojo krepšinio žaidėjams D. L. ir K. L. už žaidimą 2016/2017 sezone sumokėti kiekvienam po 80 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus (sutarties 4.1 p.).

VšĮ Krepšinio klubas ‚(duomenys neskelbtini)“) atstovaujamas direktoriaus M. I. (ieškovas) ir prezidento A. B. 2017-07-27 su krepšinio žaidėju S. J. sudarė sportinės veiklos sutartys, kurių pagrindo atsakovas įsipareigojo krepšinio žaidėjui už žaidimą 2017/2018 sezone sumokėti 70 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus (sutarties 4.1 p.).

Ieškovas nurodė, kad 2016-2017 metais atsakovui trūko apyvartinių lėšų atsiskaityti su sportininkais ir kitais atsakovo kreditoriais, todėl ieškovas, kaip atsakovo direktorius, stengdamaisi, kad honorai žaidėjams būtų mokami laiku, olaikinas lėšų stygius nesukeltų žaidėjų nepasitenkinimoir nenukentėtų krepšinio komandos žaidimas iš savo asmenių lėšų 2016-2017 metais krepšinio žaidėjams išmokėjo 67 000 Eur honoraro pagal sportinės veiklos sutartys ir taip įvykdė prievolę už skolininką (atsakovas) ir tuo pačių įgijo atsakovo kreditorių reikalavimo teises. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė krepšinio žaidėjų D. L., K. L., G. L., Ž. J., S. J. pasirašytus pakvitavimus dėl atsiskaitymo pagal sportinės veiklos sutartį:

- 2016-10-22- 2 000 Eur, 2016-10-26- 4 500 Eur). Viso 6 500 Eur sumokėjo G. L.;

- 2016-09-18- 4 500 Eur, 2016-10-22- 4 000 Eur. Viso 8 500 Eur sumokėjo Ž. J.;

- 2017-10-02- 7 000 Eur, 2017-10-24- 7 000 Eur, 2017-12-21- 7 000 Eur). Viso 21 000 Eur sumokėjo S. J.;

- 2016-09-28- 7 500 Eur, 2016-10-22- 7 000 Eur. Viso 14 500 Eur sumokėjo K. L.;

- 2016-09-27- 8 500 Eur, 2016-10-22- 8 000 Eur. Viso 16 500 Eur sumokėjo D. L..

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad pagrindinis įrodymas, patvirtinantis atsiskaitymo faktą yra pakvitavimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 (toliau- taisyklės) 4 punktu pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, taip pat ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį.

Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Biudžetinių įstaigų kasos pajamų orderį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas, o kasos išlaidų orderį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas Taisyklių 4(1) punktas).

Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną (Taisyklių 11 p.).

Kasininkas, priimdamas arba išmokėdamas pinigus, pasirašo kasos pajamų ir išlaidų orderius (Taisyklių 14 punktas).

Įmonėse, kuriose neprivaloma buhalterinės apskaitos tarnyba ir nėra kasininko pareigybės, kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį tik vienoje vietoje pasirašo šių įmonių vadovai. Jie nustato atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarką ir terminus. Tokios įmonės kasos operacijas įrašomos į apskaitos registrus (Taisyklių 28 punktas).

Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija). Atitinkamai šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kuris leidžia ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrįsti su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija).

Kadangi bet kuri įmonės finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu; juridinio asmens atliekamos operacijos negali būti grindžiamos kitokiais, nei finansiniai dokumentai, įrodymais.

Šioje byloje taip pat svarbu pažymėti, kad įrašai apskaitos registruose (avanso apyskaitoje, buhalterinė sąskaitą tiekėjams apyvartos žiniaraštyje, materialiai atsakingo asmens buhalterinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išlaidų žurnale) nebuvo padaryti. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 punkte „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB “(duomenys neskelbtini)” pažymėjo, kad ieškovas apie ginčo finansines operacijas iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo pranešęs ir nėra pateikęs tai atspindžinčių dokumentų.

Byloje kilo ginčas dėl trečiojo asmens (ieškovo) teisės įvykdyti prievolę už atsakovą teisėtumo. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.50 straipsnyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius taip pat negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, o CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui.

Atsakovas nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, nurodė, kad jei ieškovas mokėjo už atsakovą honorarus pagal sportinės veiklos sutartis, tai jis pažeidė imperatyvius CK 6.9301 straipsnio reikalavimus dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsakovas nurodytų mokėjimų atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Pažymėjo, jog ginčijamų mokėjimo metu atsakovas turėjo pirmesnės eilės kreditorių.

Teismas vertindamas kilusį ginčą, remdamasi CK 6.9301 straipsniu ir Kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, pažymėjo, jog tam, kad atlikti mokėjimai būtų pripažįstami prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma: pirma, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti; antra, ar egzistavo tuo metu pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami minėtoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą.

Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad ieškovas, 2016-09-18, 2016-09-27, 2016-09-28, 2016-10-22, 2016-10-24, 2016-10-26, 2017-10-24, 2017-12-21 atlikdamas tretiesiems asmenims 67 000 Eur sumos mokėjimus neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir negalėjo vykdyti esamų kreditorių reikalavimų, todėl ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovas turėjo pareigą laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

CK 6.9301 straipsnio ,,Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ (2013 m. balandžio 18 d. įstatymo Nr. XII-239 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.9301 straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad Projektu siūloma nustatyti, jog nuostatos dėl mokėjimų eiliškumo turėtų būti taikomos tik tokiu atveju, kai skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), įvertinus jo turimus grynuosius pinigus ir lėšas bankų sąskaitose (negrynuosius pinigus), neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Tokiu būdu būtų nustatyta, kad asmuo, turintis finansinių sunkumų, visų pirma turėtų atlikti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, antrąja eile atsiskaitytų pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, kylančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės ar socialinio draudimo), ketvirtąja – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir penktąja – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Toks atsiskaitymų eiliškumas turėtų užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo ir jį paskatinusio įstatymų leidėjo tikslų išplaukia, kad, pirma, CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Antra, CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamų mokėjimų dieną atsakovas turėjo pradelstų įsipareigojimų:

2016-09-28 atsakovas turėjo įsipareigojimų trečios eilės kreditoriams (Valstybės biudžetui)-8 316,76 Eur, piniginės lėšos banko sąskaitoje- 4 191,11 Eur, kasoje 116,95 Eur.

2016-10-22 atsakovas turėjo įsipareigojimų trečios eilės kreditoriams (Valstybės biudžetui)-12 407,24 Eur, piniginės lėšos banko sąskaitoje- 46 482,71 Eur, kasoje 116,95 Eur, įsipareigojimai kreditoriams- 57 053,32 Eur.

2017-10-02 atsakovas turėjo įsipareigojimų trečios eilės kreditoriams (Valstybės biudžetui)- 16 196,16 Eur, piniginės lėšos banko sąskaitoje- 26 258,25 Eur, kasoje 116,95 Eur, įsipareigojimai kreditoriams- 102 999,86 Eur.

2017-10-22 atsakovas turėjo įsipareigojimų trečios eilės kreditoriams (Valstybės biudžetui)- 16 006,47 Eur, piniginės lėšos banko sąskaitoje- 52 139,26 Eur, kasoje 116,95 Eur, įsipareigojimai kreditoriams- 148 714,55 Eur.

2017-11-10 atsakovas turėjo įsipareigojimų trečios eilės kreditoriams (Valstybės biudžetui)- 20 867,78 Eur, piniginės lėšos banko sąskaitoje-  35 874,97 Eur, kasoje 116,95 Eur įsipareigojimai kreditoriams- 151 651,01 Eur.

2017-12-21 atsakovas turėjo įsipareigojimų trečios eilės kreditoriams (Valstybės biudžetui)- 36 164,20 Eur, piniginės lėšos banko sąskaitoje-  29 285,88 Eur, kasoje 116,95 Eur įsipareigojimai kreditoriams- 206 817,86 Eur.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvada, kad ieškovas pažeidė finansinę drausmę ir pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Teismas vadovaudamaisi bendruoju teisės principu, jog iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda (lot. ex iniuria ius non oritur) (CK 1.5 straipsnis). Niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens, tai ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos.  Kad šioje byloje ieškovo veiksmai nėra ir negali būti teisėtu pradinių kreditorių (tretieji asmenys) reikalavimų pasibaigimo pagrindu, nes ieškovas įvykdė prievolę už skolininką, pažeidžiant įstatyme įtvirtintus imperatyvius apribojimus (CK 6.9301 straipsnis) (būtent privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra ta speciali sąlyga, kuri taikoma, kai trečiasis asmuo vykdo prievolę už skolininką, kurios neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti). Apibendriant darytina išvada, kad ieškovui trečiųjų asmenų (pradinių kreditorių) teisės susijusios su skolininku (atsakovas) negalėjo pereiti ir neprėjo. Todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkinamas.

Dėl piniginių lėšų kilmės. Civilinis procesas, inter alia (be kita ko), grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Be to, kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismai turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų. Tik jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, iš jų visumos galima daryti išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo ir konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytų aplinkybių bei šalių paaiškinimų visumą, kad pagal ieškovo pateiktas VMI pajamų deklaracijas ieškovas 2016 metais turėjo pajamų- 50 900 Eur (pardavus nekilnojamąjį turtą), 8 064 Eur (darbo užmokestis), 2017 m. -8 064 Eur (darbo užmokestis) ir 414 Eur (kitos pajamos). Iš ieškovo pateiktų išrašų iš jo bankų sąskaitų matyti, kad ieškovas skyrė pinigų šeimos išlaikymui (pervesdamas pinigų sumas sutuoktinei), vaikų ugdymo įstaigoms.  Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šie duomenys negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai, kad ieškovas įvykdė prievolę už atsakovą tretiesiems asmenims iš nurodytų šaltinių. 

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad kylą pagrįstų abejonių ar ieškovas 2016 metais disponavo 46 000 Eur suma, 2017- 21 000 Eur grynaisiais pinigais. Ieškovas teismui paaiškino, kad tai jo asmeninės lėšos, gautus pardavus nekilnojamą turtą ir pasiskolinus iš giminaičių, draugų, tačiau teismui nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų pagrįsti šioms aplinkybėms. Ieškovas laikotarpiu 2016-04-29 iki 2016-05-06 iš savo sąskaitų AB SEB banke ir AB „Citadel“ banke išsigrynino 59 900 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016-09-20, ieškovas, kaip direktorius ir vienintelis akcininkas, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už 1 000 Eur įsigijo su ieškovu susijusios bendrovės vardu Vilniuje kitą nekilnojąmąjį turtą, kurį 2016-12-12-21 išnuomavo. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas atsakovo prezidentas A. B. teismui nurodė, kad ieškovas panašiu laiku iš jo skolinosi pinigų verslui, laiku negrąžino, prašė atidėti skolos grąžinimo terminą. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. T. teismui paaiškino, kad jis buvo skolingas atsakovo prezidentui A. B. ir pastarasis nurodė skolos dalį perduoti ieškovui, kaip paramą atsakovui ir jis 2015 metų balandžio mėnesį ieškovui perdavė 50 000 Eur, 2015 m. lapkričio mėnesį 35 000 Eur. Pinigų perdavimo metu tarp M. I. ir J. T. joks dokumentas surašytas nebuvo. Papildomai nurodė, kad ieškovas vertėsi kitų asmenų piniginių lėšų skolinimu,  jam asmeniškai yra skolines kitų asmenų (pvz. krepšininkų D. S., Š. M.) pinigines lėšas. 

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovą finansavimas pasiekdavo ne tik bankiniais pavedimais, kartais klubo rėmėjai paramą skirdavo ir grynaisiais pinigais. Šios aplinkybės neginčijo ir ieškovas. Atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkanti finansininkė A. M. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas nėra įnešęs grynųjų pinigų į atsakovo sąskaitą, tai patvirtina ir atsakovo teismui pateikti duomenys, kad kasoje nuo 2016-09-28  iki 2017-12-21 buvo 116,95 Eur.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų atlyginti neprašė, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šalys prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant bylą teisme. Ieškovas pateikė į bylą prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas 1 493 Eur žyminio mokesčio, 7 591,40 Eur, pateikė mokėjimo nurodymus. Atsakovas pateikė prašymą dėl 8 421,60 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo ir PVM sąskaitą faktūrą 8 421,60 Eur sumai. Prie šio prašymo nepridėti jokie dokumentai, kad atsakovas VšĮ Krepšinio klubas “(duomenys neskelbtini)” minėta PVM sąskaitą faktūrą yra apmokėjęs, todėl atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra atmetamas.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo M. I. ieškinį atsakovui VšĮ Krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, K. L., D. L., G. L., Ž. J., S. J., atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. I., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 47,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

2019-04-12 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones-areštuoti atsakovo VšĮ Krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, 67 000,00 Eur (šešiasdešimt septynių tūkstančių 00 ct) sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovui neturint areštuotinų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 67 000,00 Eur sumą, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, bendrai 67 000,00 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu civilinėje byloje Nr. e2-1620-400/2019, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondui. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, pavesti antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti, įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                                                     Rima Šimbelytė