Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-05-16][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-212-377-2023].docx
Bylos nr.: 1-212-377/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 188783981 civilinis ieškovas baudž. byloje
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 191674725 civilinis ieškovas baudž. byloje
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra (Tauragė) 191884887 prokuroras
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis (BPK XX skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)



          Baudžiamoji byla Nr. 1 -212 - 377/2023

Teisminio proceso Nr.1- 01-1-45212-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.6.1;

 (S)

 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1

img1                                                         

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d. Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

sekretoriaujant Militai Balandienei,

dalyvaujant prokurorui M. S.,

nukentėjusiajai R. D., jos atstovui advokatui K. G..

kaltinamajai N. S., jos gynėjui R. D.,

           viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

           N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kelmė, lietuvė, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini) (sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis), ištekėjusi, aukštasis išsilavinimas, dirba (duomenys neskelbtini) - administratorė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

   

           K. N. S. 2022 m. lapkričio 29 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) esančioje statybvietėje, statybiniame vagonėlyje, konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų, tyčia sugriebė R. D.  abiejų rankų riešų ir pradėjo juos spausti, po to ranka griebė  kaklo ir plaukų bei praėjo juos tempti ir dalį  išrovė, tada  stūmė, dėl ko R. D. nugriuvo ant žemės ir susitrenkė galvą, užgriuvo ant jos, laikė kelėnu įrėmusi į dešinįjį šoną ir  spaudė, delnais sudavė tris kartus į veido sritį, sutepė galvos plaukus nenusta R. D. atsistojus nuo žemėssugriebė  žąstų ir tampė, taip nukentėjusiajai R. D. padarė odos nubrozdinimus kaklo srityje, kairio skruosto srityje, kairio riešo srityje, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešinio sėdmens srityje, kairio žąsto srityje, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. 

         K. N. S. pagal pareikštą kaltinimą savo kaltės pripažino visiškai ir parodė, kad dirba(duomenys neskelbtini) administratore. Įmonė turi statybos objektą(duomenys neskelbtini) ., kur įmonės darbuotojai atlieka darbus. Įmonėje 2022 m. lapkričio 29 d. dirbo R. D.. Ji lapkričio 29 d., vyko į Klaipėdą į sveikatos priežiūros įstaigą, o grįždama  jos važiavo į įmonės objektą aptarti einamųjų klausimų su įmonės darbuotojais. Gyvena kartu su G. S., kuris yra jos vyras bei nurodytos įmonės direktorius. Dvi savaitės iki įvykio ji sužinojo, kad jos vyras su darbuotoja R. D. turi užmezgęs intymius santykius.  dieną t. y. lapkričio 29 d., ji pasikalbėjusi su darbuotojais nuėjo į vagonėlį kur dirbo R. D.. Ji tame vagonėlyje buvo viena. Tai buvo apie 15 val. Nuėjus į vagonėlį ji pareiškė pretenzijas R dėl šeimos reikalų, dėl kišimosi į šeimą. Išreiškė ryškią moralinę jos atsakomybę. Dėl darbo pasakė, kad ji viršijo įgaliojimus, atjungdama  nuo darbinių el.paštų. R jai pasakė, kad ji taip padarė direktoriaus paliepimu. Tarp  įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu R jai nepripažino dėl santykių su jos vyru, tačiau ji tai žino  savo vyro, kuris jai apie tai prisipažino. Apie  tarpusavio santykius (dėl ko dabar yra prasidėjęs ištuokos procesas). Tuo metu ji apimta pykčio, emocijų, skausmo brutalaus neigimo,  patvirtino ir vyras dėl  buvusių santykių, ji pastūmė R. D., kuri nugriuvo, bet ar susitrenkė galvą, ji tiksliai nematė. Kaip ji tiksliai nugriuvo, ji nematė. Jai atsistojus, jos susikabino rankomis  rūbų. Ji jai paėmė  rankų riešų ir mano, jog šiose vietose gali būti spaudimo žymės. Kelis kartus pabandė supurtyti bei paleidusi rankas, delnu kelis kartus sudavė į veidą. Dėl buvusių emocijų tiksliai negali pasakyti kelis kartus sudavė, bet, kiek prisimena, ne mažiau du kartus. Ar padarė nukentėjusiajai kokius tai sužalojimus, negali pasakyti, tačiau suvokia, jog savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir  tai yra atsakinga. Dėl savo veiksmų nurodytų įtarime prisipažįsta visiškai. Šiuo metu labai išgyvena, suvokia, jog pasielgė negerai. Per savo advokatą atsiprašė R, bando su ja susitaikyti ikiteisminio tyrimo metu ir atlyginti jai padarytą žalą, tačiau šiuo metu nepavyksta tai įgyvendinti, nes nukentėjusiosios prašoma 5000 eurų suma yra neadekvati ir prieštarauja tiek kiek jai sakė advokatas teismų praktikai. Nepavykus susitarti su nukentėjusiąją dėl žalos atlyginimo, ji teikia prašymą atleisti  pagal laidavimą. Yra pasirengus atlyginti kitą žalą, ligonių kasai bei sodrai. Nurodė, jog, kiek prisimena, nukentėjusioji po jos pastūmimo krito nugarine puse grindinio pusės link, todėl, kaip supranta, pirmiausia ji atsitrenkė į grindis savo užpakaline dalimi po to galimai ir susitrenkė galvą,  nurodo nukentėjusioji. Tiesioginio smūgio į sėdmenis nukentėjusiajai nesudavė, nes ji nebuvo pasisukusi į  nugara ir neturėjo tikslo ir tyčios ten suduoti. Neneigia, jog jai pastūmus, o jai krentant ir atitrenkiant sėdmenimis į grindinį, poodinė kraujosruva ant dešinio sėdmens galėjo atsirasti. Dėl plaukų gali paaiškinti, jog į statybinį vagonėlį ji nieko nesinešė ir tai yra fiksuota vaizdo priemonėmis, todėl tiesioginės tyčios sugadinti nukentėjusios plaukus, juos apipilti kokiomis nors priemonėmis neturėjo. Konflikto metu ji buvo ranka sugriebusi nukentėjusiajai  plaukų, kurie buvo surišti, juos patempė ir suvokė, jog tempimo metu galėjo nukentėjusiajai skaudėti, ar buvo išpešti kokie tai plaukai, tiksliai pasakyti negali, bet savo rankoje, po to kai paleido nukentėjusios plaukusjokių jos plaukų nebuvo. Statybiniame vagonėlyje tiek statybininkai, tiek personalas, tiek klientai vaikšto su batais, ir tiesiai į statybinį vagonėlį patenkama  lauko. Po to, kai nukentėjusioji gulėjo ant žemės ir ji  buvo prispaudusi, ji savo galva ir plaukais lietėsi su grindiniu. Tuo metu jos plaukai galėjo kontaktuoti su nešvarumais, buvusiais ant grindinio, tačiau ji jokių specialių priemonių nenaudojo, siekiant pakenkti plaukų struktūrai. Taip pat gali pasakyti, jog susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, matyti, jog nukentėjusi pateikusi nuotrauka ir vaizdo įrašus kuriuose atvaizduojami nukentėjusios plaukų sruogos viena  dalių sulipusi. Pažymi, jog jai norint pakenkti nukentėjusios plaukams, ji turėjo visas galimybes tai padaryti plaukams esantiems nuo galvos srities, tačiau neišskirtinai nugarinės dalies vienai sruogai. Todėl net ir nukentėjusios pateiktas vaizdo įrašas parodo, jog plaukų sulipimas galėjo būti paveiktas su ant grindinio buvusiais nešvarumais, o ne jos, kaip nukentėjusi teigia, kokiomis nors specialiomis medžiagomis, nes ji tokių medžiagų neturėjo.  

           K. N. S. visiškai pripažino kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras ir kaltinamosios gynėjas sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Teismui nekilo abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, todėl įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

           Be kaltinamosios N. S. visiško prisipažinimo, jos kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

            N. R. D. parodė, kad ji dirbo(duomenys neskelbtini) projektų vadybininkės pareigose. Čia darbuojasi maždaug nuo 2021 m. kovo mėnesio. Dabartinis įmonės objektas yra adresu(duomenys neskelbtini)  Todėl jos darbo vieta yra ten esančioje statybvietėje. Minėtoje statybvietėje yra  įmonei priklausantis statybinis vagonėlis, su užraš(duomenys neskelbtini) kuriame ir būna. Ten yra įrengta jos darbo vieta. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 29 d. apie 15 val. būnant įmonės statybiniame vagonėlyje pro duris įėjo įmonės direktoriaus žmona N. S., kuri irgi dirba toje įmonėje. Pamačiusi N. S. suprato, kad ji atvažiavo kažkokiais negerais tikslais, nes, visų pirma, ji niekada neatvažiuoja į tos įmonės objektus, o dar pats direktorius buvo sakęs, kad jam N nori kažką negero padaryti, nes jau kuris laikas jie pykosi. Jis buvo išsikraustęs  savo namų ir gyveno įmonės ofise(duomenys neskelbtini) . D. G. S jai buvo liepęs pakeisti įmonės el. paštų prisijungimo slaptažodžius bijodamas, kad N ko nepadarytų. Jis buvo žadėjęs  atleisti  įmonės. Tarp  buvo prasidėję įvairūs nesutarimai dar vasarą. N įtarinėjo, kad ji su jos vyru turiu kažkokių tai santykių. Aišku būdavo, kad porą kartų yra dirbusi įmonės ofise ir po darbo valandų, dirbdavo papildomai įvairius darbus direktoriaus prašymu, kurių nepadirbdavo pati N. Ji ir įtarinėjo, kad ji turi santykių su jos vyru. Visa tai N. S. įtarinėjo nepagrįstai, nes ji jokių santykių su įmonės direktoriumi G. S. neturėjo apart kas liečia darbą.  2022-11-29 atvykus į (duomenys neskelbtini) ir įėjusi į statybinį vagonėlį, kuriame ji buvo viena ji su ja pasisveikino "labas žiurke" ar kažkaip tai panašiai. Dar prieš tai dieną  vakaro, tai buvo 2022-11-28 jai paskambino N, kuri pasakė, kad jeigu dar kartą į darbą važiuos, tai bus blogai. Sakė, kad nuraus plaukus. Iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Taip pat skambino pats įmonės direktorius 2022-11-28 d., ir pasiūlė išeiti  darbo. Tada ji direktoriui pasakė, kad  atleistų. Jis pasakė, kad išeitų  darbo pati savo noru.  Jam pasakė, kad  atleistų. Tačiau kitą dieną, tai 2022-11-29 jis paskambino ir jai pasakė, kad persigalvojo dėl atleidimo  darbo. Kai 2022-11-29 atvykusi N  išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais ir tada priėjo prie stalo prie kurio ji tuo metu sėdėjo. T. N. pradėjo reikalauti, kad ji jai pasakytų viską, apie santykius su jos vyru. Ji N pasakė, kad neturi ko pasakoti, nes nieko tarp  nebuvo. Tada ji nuo stalo paėmė jos asmeninį telefoną ir darbinį, bei mašinos raktelius ir juos įsikišo į kelnių kišenes. Paskui asmeninį telefoną grąžino, o darbinį išsivežė. Tada paėmusi rankomis apvertė darbo stalą, prie kurio ji sėdėjo. Tuo stalu jai niekur nepataikė, t. y. juo nesužalojo. Nuo stalo nukrito kompiuteris ir visi dokumentai, kurie buvo padėti ant stalo. Po viso to, po tokio N. S. elgesio ji patyrė didelį šoką. Tada ji nuo kėdės staiga atsistojo. Tada jos staiga atsidūrė prie sienos kampe. Buvo viena priešais kitą. Tada jai N griebė abiem savo rankomis  jos abiejų rankų riešų ir pradėjo jai jas spausti. Paskui staiga jai ranka griebė kažkaip tai  kaklo ir  plaukų, ir pradėjo juos tempti. Kažkuriuo metu jai ir įdrėskė į kaklą. Dalį plaukų išpešė ten vietoje. Ji tada pradėjo gintis, jos kažkaip susikibo ir ji  stūmė, ir ji nugriuvo ant žemės. Griūdama tiesiog į grindis susitrenkė galvą, nes griuvo atbulomis. Ji griuvo ant nugaros, o ant jos užgriuvo N. S.. Ji užgriuvusi  laikė ir dar kelėnų įrėmusi jai spaudė dešinįjį šoną, ties šonkauliais. Kai ji dar gulėjo ant žemės, tuo metu kai ant jos buvo N ji jau visai nebeturėjo jėgų priešintis, tai jai N dar delnais trenkė per veidą, t. y. skruostus. J. N. į kairįjį skruostą galėjo trenkti du kartus, per dešinį vieną. Aišku, ji buvo strese, šoke, tai tiksliai  smūgių negalėjo suskaičiuoti. Taip pat griūdama susitrenkė sėdmenis, nes griuvo tiesiog stovėdama. Taip pat, tuo metu, kai ant jos sėdėjo N ji vis pastoviai viena ranka  laikė, kad ji jai nesipriešintų, o kita ranka ji pastoviai jai vis laikė kažką darė nugarinėje galvos dalyje, plaukuose. Tuo metu ji nejautė, kad N jai būtų kažką užpylusi į plaukus, nes nuo galvos sutrenkimo, kai griuvo, jai visa galva buvo tiesiog aptirpusi, kuri skauda dar iki šiol. Ji vis prašė N, kad ji paleistų , kad jai skauda, kad blogai jai. T. N. jai vis kartojo, kad pasakytų, kad tarp jos ir jos vyro kažkas yra. Sakė, kad nepaleis, kad  užmuš, jeigu nepaskys tiesos. Tačiau  paleido ir tada jos abi atsistojo nuo grindų, N jai liepė sėstis ant kėdės.   Jos buvo susikibusios. Ji šaukė, sakė, kad ištemps  į lauką ir išvolios po kieme esančius purvynus. Ji norėjo išeiti pati  to vagonėlio, bet N jos neišleido išeiti, toliau  stumdė. Ji klausė, kodėl ji jai neparašė ir nieko jai nepasakė, kad direktorius liepė pakeisti slaptažodžius. Grasino, kad ji nuvažiuos į mano miestą ir giminėms praneš, apšmeiš , kokia ji. Ji vis prašė N, kad ji  čia išvažiuotų, kad nedarytų niekam gėdos. Tada kažkaip tai staigiai N pasikeitė ir viskas baigėsi. Ji prašė, kad ji atiduotų jos daiktus. Ji jai grąžino jos telefoną, o darbinį pasiliko. Taip pat grąžino darbinio automobilio raktelius. Aišku, prieš tai ji  jos tyčiojosi visaip. Rodydama telefonus klausė, kuris jos asmeninis telefonas. Taip pat sakė, kad čia ne jos asmeninis automobilis, o kad darbinis ir pan. Dėl viso to įvykio ji patyrė turtinę ir moralinę žalą, kuri iki šiol jai nėra dar visa atlyginta, todėl byloje pateikė civilinį ieškinį 1268 eurų sumai turtinei žalai ir 5000 eurų sumai neturtinei žalai. Jai yra atlyginta 50 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos. Tame statybiniame vagonėlyje, kur ir vyko tas konfliktas, nieko nebuvo, t. y. nebuvo jokių skysčių jokių cheminių medžiagų, nieko. N pati turėjo kažką su savimi atsinešti ir to įvykio metu jai plaukus kažkuo apipilti. Tačiau nei vienas  specialistų, pas kuriuos lankėsi, negalėjo jai pasakyti, kas padaryta plaukams, kuo jie yra apipilti ir kas jiems padaryta. Ji pati bandė domėtis, aiškintis, kuo jie jai apipilti. Apskambino daugybę įvairių plaukų laboratorijų, tačiau niekas jai negalėjo pagelbėti. Kadangi jai reikėjo dalį plaukų iššukuoti, dalį  nukirpti, tai ji kreipėsi į specialistus. Tačiau jiems nepavyko plaukų sutvarkyti, nes dalį  reikėjo iškirpti, ten kur buvo sugadinti. Ji iki įvykio turėjo gražius, išpuoselėtus plaukus, kurių dalies neteko po to įvykio. Visų pirma kreipėsi į gydytoją dermatologę, nes norėjo sužinoti ar jeigu buvo kas užpilta ant odosnėra pažeista galvos oda, nes jautė aptirpimą galvoje. Ta gydytojos konsultacija jai kainavo 70 eurų. Kadangi, kaip ir minėjo, jai nepavyko pačiai nieko padaryti su plaukais, tai ji ėjo pas specialistus. Buvo nuvykusi į saloną "Mama cat", kuriame jai buvo 2022-12-05 atlikta pirminė plaukų procedūra, t. y. jos metu jai purškė plaukus atlaisvinančią medžiagą, kad būtų lengviau iššukuoti, paskui juos šukavo, paskui plovė plaukus, darė kažkokią procedūrą plaukams, kurios negali įvardyti kaip ji vadinasi, paskui juos kirpo.   procedūrą ji sumokėjo 330 eurų. Tada gavo rekomendacijas, kaip toliau ir  daryti su savo plaukais,  pirkti ir pan. Tada ji  UAB "Krinona" nusipirko įvairias priemones - plaukų aliejų, kaukę, šukas, plaukų iššukavimą lengvinančią priemonę.  visa tai sumokėjo 78,01 eurų. Paskui 2022-12-13 ji vėl kreipėsi į  patį saloną, nes po to suvėlimo ir  plaukų šukavimoplaukai buvo pažeisti, kuriems reikėjo plaukų procedūros "Botox", kad bent kažkiek tai juos atstatyti.  minėtą procedūrą sumokėjo 50 eurų. Paskui tik po tos procedūros ji galėjo plaukus dažyti,  kurių dažymą sumokėjo 80 eurų. Po pirmo apsilankymo pas gyd. dermatologę, jai ji buvo rekomendavusi procedūrą plaukų užpildą su užpildo suleidimu (mezoterapija), kad greičiau augtų plaukai. Tai ji 2023-01-10 d. jau atliko vieną tokią procedūrą, kuri kainuoja 220 eurų, kitą atliko kovo mėnėsį.  

           2022-12-02 įvykio vietos apžiūros protokolo (1t., b.l. 28-30) ir fotolentelės (1t., b.l. 36) matyti, kad įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini) statybvietėje esantis konteineris su užrašu "(duomenys neskelbtini) .

          Pagal 2023-01-05 užklausimą dėl vaizdo įrašų pateikimo  statybvietės esančios(duomenys neskelbtini)  (1 t., b.l. 37-39), gauti vaizdo įrašai (1 t., b.l. 40-42), kurie įrašytį į CD diską ir pridėti prie bylos. Yra 4 vaizdo įrašai, kiekvienas po 2 val. trukmės. 4-ame įraše (ekrane matosi laikas 2022 m. lapkričio 29 d. 15:38:20, tačiau realus laikas yra viena valanda mažiau, nes kameros laikas neatsuktas) matosi, kaip į įvykio vietą automobiliu atvyksta N. S., išlipa  automobilio ir sparčiu žingsniu nueina link statybinio vagonėlio.

           specialisto išvados Nr. G2640/2022 (02) matyti, kad R. D. konstatuoti odos nubrozdinimai kaklo srityje, kairio skruosto srityje, kairio riešo srityje, dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinio sėdmens srityje, kairio žasto srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikiųSužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b.l. 62-63).

           2023-02-10 ant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo R. D. pateikė USB atmintinę su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais (1 t., b.l. 95-97), kurie įrašyti į CD diską ir pridėto prie bylos. Įrašuose ir nuotraukose matyti R. D. sugadinti plaukai.

            L. R. T nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini)  Šiuo metu įmonė darbus atlieka (duomenys neskelbtini) ir jis šiuo metu pagrinde dirba tam objekte. 2022 m. lapkričio 29 d., telefonu kalbėjo su N. S., nes ji įmonėje yra atsakinga  darbų saugą. Ji turėjo grįždama  Klaipėdos atvykti į (duomenys neskelbtini) esantį objektą dėl įvairių darbų saugos žurnalų ir pan. 2022-11-29 d., apie 14 val. su N. S. susitiko, pakalbėjo ir išėjo vėl dirbti. Ji kaip suprato ruošėsi eiti kažkur, nes rinkosi daiktus  mašinos. Paskui, jau baigus darbus, nežino kiek buvo valandų, bet galėjo būti apie 16.30 val., nuėjo į vagonėlį, kuriame kartais sėdi  įmonės darbuotoja R. D., nes ji ne kiekvieną dieną atvykdavo į minėtą objektą. Tačiau jos jau tuo metu nebebuvo ten. Nepastebėjo, kad tame vagonėlyje būtų kas nutikę. Nematė, kad būtų jame buvę kažkas ne taip. Paskui  kalbų sužinojo, kad buvo kažkoks konfliktas tarp R. D. ir N. S., bet dėl ko ir kas ten įvyko, jis nežino ir negali nurodyti. Jai nei viena  moterų apie  įvykį nieko nesakė. Sakė "čia mūsų reikalai". Kada ir kelintą valandą   įmonės išvažiavo N. S. - nepastebėjo (1 t., b.l. 106-109).

                Liudytojas G. S. nurodė, kad yra(duomenys neskelbtini) direktorius, kurioje dirba ir žmona N, administratore. 2022 m. nežino kokį tai mėnesį ir dieną, po pietų, tikslesnio laiko negali pasakyti, bet  pačią įvykio dieną sulaukė skambučio  savo įmonės darbuotojos R. D., kuri dirbo jo įmonėje. P. R. pasakė, kad tarp jos ir jo žmonos N įvyko konfliktas. R pasakė, kad konfliktas įvyko dirbamame objekte, (duomenys neskelbtini) . R sakė, jog mano, kad žmona sužinojo, kad tarp , t. y. jo ir R yra kažkokie tai santykiai. R skambino dar būdama tame objekte, kur ir viskas įvyko. Ji pasakė, kad daugiau nedirbs, kad išvažiuoja namo. Jis tuo metu buvo visai kitame Lietuvos gale, tai tiesiog visai nesigilino į   konfliktą. Ir iki pat šiol nežino ir negali pasakyti, kas to konflikto metu įvyko. Po to įvykio buvo susitikęs su R, tačiau smulkesnių detalių jos apie  įvykį neklausinėjo, t. y. neklausė,  jai padarė jo žmona N. Su R negyvena ir smulkiau pasakyti apie  įvykį negali. Neneigia, kad tarp jo ir R buvo santykiai, ir apie tai žino jo žmona (1 t., b.l. 112-115).

 

Dėl veikos kvalifikavimo.

 

K. N. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nustatant aplinkybę, kad kaltinamoji  panaudodama fizinę jėgą, sukėlė nukentėjusiajai skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų kitose BK 140 straipsnio dalyse.

 

Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.

 

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

            Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad  kaltinamoji  N. S. 2022 m. lapkričio 29 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini)  esančioje statybvietėje, statybiniame vagonėlyje, konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų, tyčia sugriebė R. D.  abiejų rankų riešų ir pradėjo juos spausti, po to ranka griebė  kaklo ir plaukų bei praėjo juos tempti ir dalį  išrovė, tada  stūmė, dėl ko R. D. nugriuvo ant žemės ir susitrenkė galvą, užgriuvo ant jos, laikė kelėnu įrėmusi į dešinįjį šoną ir  spaudė, delnais sudavė tris kartus į veido sritį, sutepė galvos plaukus nenustatyta medžiaga, po ko R. D. atsistojus nuo žemėssugriebė  žąstų ir tampė, taip nukentėjusiajai R. D. padarė odos nubrozdinimus kaklo srityje, kairio skruosto srityje, kairio riešo srityje, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešinio sėdmens srityje, kairio žąsto srityje, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.  

 K. N. S. veikė tiesiogine tyčia, smurtaudama suvokė, kad jos elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. 

Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

            Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), baigta, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. K. N. S. neteista.  N. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  Administracine tvarka bausta (2t. b.l.16-19,24-29). 

           Teisiamojo posėdžio metu gauti kaltinamosios N. S. ir jos sesers R. B. prašymai atleisti kaltinamąją N. S. pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Turi būti numatytos visos LR BK 40 straipsnio numatytos sąlygos, tai yra pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Be to, pagal LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimą teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčiam daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į jo asmenines savybes bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti. Taigi  LR BK 40 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. Teismo nuomone, R. B. tokiu asmeniu gali būti pripažinta. Tai yra R. B. yra neteista, jokių administracinių nuobaudų neturi, duomenų apie neigiamą charakteristiką negauta, o priešingai, teismui yra pateikta teigiama charakteristika, todėl manytina, kad ji tikrai gali būti dėl šių visų aplinkybių verta teismo pasitikėjimo. Šiuo konkrečiu atveju jos sesuo N. S. yra kaltinama padariusi vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamoji anksčiau neteista, dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, todėl darytina išvada, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamosios sesuo gali būti laiduotoja, kuri verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkei, todėl jai yra taikytinos LR BK 40 straipsnio nuostatos. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios nelengvą turtinę padėtį, vyksta skyrybų procesas ir byloje tai patvirtinantys yra pateikti rašytiniai įrodymai, todėl sprendžiama, jog taikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato.

 

         Dėl civilinių ieškinių

 

          Bylos medžiaga nustatyta, kad R. D. pateikė civilinį ieškinį dėl 1268 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 72-74).

         Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pateikė 290,63 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (1 t., b.l. 131-132).

          2023-01-27 N. S. žalą visiškai atlygino (1 t., b.l. 153), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius ieškinio atsisakė (1 t., b.l. 155).

          Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė 69,50 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 161-162).

          2023-01-27 N. S. žalą visiškai atlygino (1 t., b.l. 172), Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ieškinio atsisakė (1 t., b.l. 174). 

          Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau  BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba  įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar  dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba  atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti  padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės  padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai R. D. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamosios N. S. veiksmų.   Ieškinyje nurodyta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta byloje nukentėjusiosios nurodytais ir pateiktais įrodymais 1208,00 Eur sumai. Be to, jai kaltinamoji atlygino 50,00Eur, todėl  kaltinamosios N. S. priteistina 1158,00 Eur turtinė žala. 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 str. 1 d. yra nurodyta kas laikoma neturtine žala. Tai ir asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Paminėtina, jog neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismui nustačius, kad nukentėjusiajai R. D. dėl kaltinamosios N. S. neteisėtų veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas nustatyta 2022-11-30 specialisto išvadoje Nr. G2640/2022(02), ir tai, kaip jis nurodo savo ieškinyje (1 t. b.l. 72-74), sukėlė nukentėjusiajai ne tik skausmą, bet ir bendravimo galimybių sumažėjimą bei emocinį sutrikimą, spręstina, jog ji turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi ji dėl to patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą. Be to, teismo nuomone, pagrįstos yra ir nukentėjusiosios teisme nurodytos aplinkybės, jog ji dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, moralinę skriaudą, kadangi buvo sumušta  tai, kad ji turėjo imtymių santykių su kaltinamosios vyru.

            Nustačius, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji nurodė, jog ji dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo patyrė 5 000 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, nukentėjusiosios nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis yra per didelis, jis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Jis mažintinas įvertinus visas bylos aplinkybes, taip pat kaltinamosios ir nukentėjusiosios kaltę, kad jos neišvengė konfliktinės situacijos, į nukentėjusiosios veiksmus. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį: bylos duomenimis ji darbinga, normalios fizinės sveikatos. Todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes,  kaltinamosios N. S. nukentėjusiosios naudai priteistinas 1000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi kaltinamoji atlygino dalį 200 Eur, todėl nukentėjusiosios naudai priteistinas 800,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

           baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai 2022-12-13 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuspręsta teikti pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (1 t., b.l. 66-67). Jai paskirtas advokatas K. G., kontoros adresas (duomenys neskelbtini)  (1 t., b.l. 68).  Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023-05-08 pažymos Nr. APD-2023-08064 nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 293,77 Eur advokato užmokestis.   Byloje nustatyta, jog atstovas dalyvavimo ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio surašymo, atstovavimo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, kad pažymoje nurodyta 293,77 Eur suma yra reali atlygintina suma, kuri turi būti priteitina  kaltinamosios.

            Daiktiniai įrodymai- du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini byloje.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu,

98 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

 

           N. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir atleisti  nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant  laiduotojos R. B. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

             Priteisti  kaltinamosios N. S., gim. (duomenys neskelbtini) , R. D., gim. (duomenys neskelbtini)  1158,00 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 800,00 (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.  

            Procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir          Klaipėdos teritorinė ligonių kasos ieškinių nutraukti.

            Priteisti  N. S., gim. (duomenys neskelbtini) valstybei 293,77 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 77 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (išlaidas sumokant į vieną  pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“  banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadelebanke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB Luminor banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka  suteiktą antrinę teisinę pagalbą).  

            Daiktinius įrodymus- du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti byloje. 

            I. N. S., kad jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės  visas padarytas nusikalstamas veikas. J. N. S. per metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti  nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės  visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės  padarytą nusikalstamą veiką kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

 Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                      Gražina Gudžiūnienė