Civilinė byla Nr. eB2-299-459/2025

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00282-2023-6

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.12;  

                                                                                    3.1.7.6; 3.1.7.7; 3.1.7.11

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 4 d.

   Klaipėda

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Debono“, atstovaujamos nemokumo administratorės R. Ž., pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. M. dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Debono“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teismas

      n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjos, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Debono“, atstovė nemokumo administratorė R. Ž. pateikė teismui pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. M. dėl LUAB „Debono“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Juo teismo prašo: 1) pripažinti LUAB „Debono“ bankrotą tyčiniu; 2) pripažinti, kad tyčinis UAB „Debono“ bankrotas sukeltas V. M. veikimu ir neveikimu; 3) apriboti V. M. penkis metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pareikšimo argumentai:

1.1.                      2024 m. sausio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Debono“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta R. Ž.. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 19 d.  

1.2.                      UAB „Debono“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo įsteigta 2022-07-15. Vienintelė įmonės akcininkė ir vadovė - V. M., kuri ėjo vadovės pareigas iki pat nutarties iškelti UAB „Debono“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos - 2024 m. kovo 19 d. Įmonės veikla - pagaminto valgio tiekimas ir renginiams. Turimais duomenimis įmonė veiklą vykdė kavinėje, pavadinimu „Pietų oazė“, įsikūrusioje (duomenys neskelbtini).

1.3.                      Nemokumo administratorė nurodo mananti, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia ją sąmoningai blogai valdant ir tuo siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, nes jos vadovė, V. M., kuri ėjo vadovės pareigas nuo 2022 m. liepos 15 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos 2024 m. kovo 19 d., pasisavino įmonės lėšas ir tokiais veiksmais ne tik vedė įmonę prie bankroto, tačiau sąmoningai ir esmingai blogino įmonės finansinę padėtį. Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad joje neliktų jokių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Įmonei esant nemokiai nesiėmė jokių veiksmų jos mokumui atkurti, taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl  yra pagrindas pripažinti UAB „Debono“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą.

1.4.                      Juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, nuo 2023 metų visai netvarkoma. Buvusi įmonės vadovė neperdavė nemokumo administratorei UAB „Debono“ finansinės ataskaitos nei už 2023 metus, nei nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Iškėlus bankroto bylą neperdavė nemokumo administratorei dalies įmonės dokumentų ir turto. Buhalteriniai registrai nuo 2023 metų visai nebuvo vedami. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas pripažinti UAB „Debono“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą.

1.5.                      Bendrovės vadovė sudarė sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo. Buvo sudaryta ekonomiškai nenaudinga reikalavimo perleidimo sutartis dėl nepagrįstos skolos apmokėjimo už bankrutuojančią įmonę. Nesilaikant notarinės sandorio formos buvo sudaryta paskolos sutartis, nors tuo metu įmonė jau turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų ir buvo nemoki. Šios nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti UAB „Debono“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą.

1.6.                      Administratorė nurodo ir akcentuoja aplinkybes, lėmusios bendrovės privedimą prie bankroto tyčia bei nemokumo atsiradimo momentą. Pažymi, kad iš turimo vienintelio UAB „Debono“ balanso už 2022 metus matyti, kad UAB „Debono“ buvo nemoki jau 2022-12-31, nes jos įsipareigojimai, kurie sudarė 42 957 Eur, viršijo įmonės turtą, kuris balanso duomenimis sudarė 39 881 Eur (sumokėti avansai 6 329 Eur, 335 Eur pirkėjų skolos, 28 143 Eur kitos gautinos skolos, 5 074 Eur piniginės lėšos). Iš šio balanse nurodyto turto UAB „Debono“ laisvai disponuoti galėjo tik piniginėmis lėšomis, ir tai tik tomis, kurios buvo banko sąskaitoje - 243,53 Eur. Bankroto procese buvo nustatyta, kad nors pagal buhalterinius apskaitos dokumentus kasoje turėjo būti grynųjų pinigų, tačiau su kreditoriais nebuvo atsiskaitoma, o vėliau paaiškėjo, kad visi kasoje ir kasos aparate buvę grynieji pinigai buvo pasisavinti buvusios įmonės vadovės.

1.7.                      Didžiojoje knygoje už 2022 metus yra detalizuoti 2022 metų balanso duomenys. Iš jos matyti, kad 28 143,07 nurodytas gautinas sumas sudaro suteikta 6 000 Eur paskola, 22 143,07 Eur gautina suma iš atskaitingo asmens - buvusios įmonės vadovės. Dėl UAB „Mordeo“ suteiktos 6 000 Eur paskolos nemokumo administratorė kreipėsi į teismą ir skola iš minimos įmonės buvo priteista, tačiau ir šiai dienai nėra išieškota, o atskaitingas asmuo - V. M. taip pat iki šiol nėra grąžinęs gautos sumos. Šios aplinkybės rodo, kad gautinos sumos negali būti laikomos įmonės turtu, nes jų atgavimas nėra sėkmingas. 

1.8.                      Atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, ar debitorinės skolos būtų įtrauktos į turto vertę ar ne, nekeičia fakto, kad įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę ir įmonė 2022-12-31 duomenimis buvo nemoki. Nemokumą 2022-12-31 datai pagrindžia net tik balanso vertinimo aspektas, tačiau ir tai, kad UAB „Debono“ nebevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams tinkamai ir laiku. UAB „Debono“ veiklos laikotarpiu mokėjimai kreditoriams nebebuvo vykdomi laiku ir tinkamai nuo 2022-12-15 (praėjus vos penkiems mėnesiams nuo įmonės įsteigimo, 2022-07-15). Iš kreditorių pateiktų ir patvirtintų finansinių reikalavimų UAB „Debono“ bankroto byloje matyti, kad 2022-12-15 buvo susidaręs įsiskolinimas darbuotojai M. B. 800 Eur sumai, dėl šios sumos minima darbuotoja vėliau kreipėsi į Darbo ginčų komisiją; M. Š. 169,77 Eur sumai; I. K. 229,94 Eur sumai, dėl šios sumos minima darbuotoja kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Vėliau situacija ženkliai blogėjo, 2022-12-31 įsipareigojimai darbuotojams dar padidėjo. Darbuotojai R. P. jau buvo pradelsta 555,36 Eur suma, įsipareigojimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 2 161,59 Eur. Iš kreditorių finansinių reikalavimų, patvirtintų bankroto byloje matyti, kad 2022-12-31 įsipareigojimai kreditoriams sudarė 3 916,66 Eur (2022-12-15 sudarė 1 199,71 Eur + 2022-12-31 sudarė 2 716,95 Eur). Balanso duomenimis įsipareigojimas kreditoriams buvo dar didesnis. Iš banko sąskaitos išrašo už 2022 metus matyti, kad inkasiniai skolos nuskaitymo veiksmai nuo UAB „Debono“ banko sąskaitos per PLAIS sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pradėti vykdyti nuo 2022-12-28.

1.9.                      2023 metais įmonės finansinė situacija ženkliai blogėjo, daugėjo kreditorių finansinių reikalavimų, į įmonės banko sąskaitos jokių piniginių lėšų nebebuvo gaunama nuo 2023-06-24 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nuo 2023-10-19 UAB „Debono“ buvo įrašyta į veiklos nevykdančių įmonių sąrašą, o 2023-11-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba jau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Debono“ iškėlimo. Taigi nemokumo administratorės vertinimu, įmonės nemokumo data yra 2022-12-31.

1.1.                      Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo - jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Šioje byloje yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp sąmoningo V. M. UAB „Debono“ blogo valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

1.2.                      V. M. neperdavė nemokumo administratorei savo žinioje turimų UAB „Debono“ kasoje buvusių grynųjų pinigų, kurių dydis sudaro 69 627,88 Eur. Iš turimų buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad buhalterinė apskaita įmonėje nebuvo vedama tinkamai. Paskutinis kasos registras yra atliktas už 2023 metų vasario mėnesį. Vėlesniais laikotarpiais kasos registras nebuvo vedamas arba nemokumo administratorei nebuvo perduotas. Iš turimų duomenų matyti, kad V. M. savo parašu yra patvirtinusi kasos likutį kasos knygoje 2023-02-28 dienai 4 795,88 Eur. Vėlesniu laikotarpiu buvo išrašomi ir kasos išlaidų orderiai, ir kasos pajamų orderiai, tačiau kasos knygos nevedamos.

1.3.                      Nurodė, kad iš suvestinės lentelės iš jai perduotų kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių matyti, kad piniginės lėšos į kasą iš kasos aparato buvo įnešamos iki 2023-09-30, vėliau inkasuoti pinigai į kasą įnešami nebebuvo, o jų likimas nėra žinomas. Nėra jokių duomenų, kad 69 627,88 Eur dydžio sumą V. M. būtų išleidusi įmonės reikmėms, nes nemokumo administratorei nėra perduoti jokie kiti kasos išlaidų orderiai, nors iki 2024-01-19 tokie kasos išlaidų orderiai buvo rengiami ir perduoti nemokumo administratorei. Kaip matyti iš pateiktos suvestinės lentelės, įmonė 2024-01-19 dienos duomenimis galėjo turėti ne mažiau nei 69 627,88 Eur dydžio grynųjų pinigų, kurių būtų užtekę atsiskaityti su dviem trečdaliais kreditorių, tačiau esama situacija rodo, kad piniginės lėšos įmonės vadovės buvo sąmoningai pasisavintos nepaliekant jokio turto įmonėje ir apribojant kreditoriams galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą.

1.4.                      Nustačiusi aukščiau nurodytas aplinkybes, nemokumo administratorė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu dėl 69 627,88 Eur žalos priteisimo. 2024-10-21 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7861-971/2024 ir tenkino ieškinio reikalavimus pilna apimtimi - priteisė iš V. M.-K. 69 627,88 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 69 627,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „Debono“ naudai.

1.5.                      Kad įmonės piniginės lėšos buvo pasisavintos buvusios vadovės ne tik vedant įmonę prie nemokumo, tačiau ir vėliau, jau įmonei esant nemokiai nuo 2022-12-31, esmingai bloginant jau nemokios įmonės finansinę padėtį, rodo ir daugiau aplinkybių, o būtent: UAB „Debono“ veiklos laikotarpiu mokėjimai kreditoriams nebebuvo vykdomi laiku ir tinkamai nuo 2022-12-15 (praėjus vos penkiems mėnesiams nuo įmonės įsteigimo, 2022-07-15). Iš kreditorių pateiktų ir patvirtintų finansinių reikalavimų likviduojamos dėl bankroto UAB „Debono“ bankroto byloje matyti, kad darbuotojai M. B. 2022-12-15 buvo susidaręs įsiskolinimas 800 Eur sumai, dėl šios sumos minima darbuotoja vėliau kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, M. Š. 169,77 Eur sumai, I. K. 229,94 Eur sumai, dėl šios sumos minima darbuotoja taip pat kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Iš nemokumo administratorei perduotos kasos knygos matyti, kad pinigų likutis kasoje 2022-12-15 dienai sudarė 7513,87 Eur. Nors pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2022-12-15 tesudarė tik 1 199,71 Eur sumą, tačiau su darbuotojais vis tiek nebuvo atsiskaitoma, nors buhalterinių dokumentų duomenimis įmonė piniginių lėšų turėjo. Mano, kad nors buhalteriniai registrai buvo vedami ir tvarkomi pagal dokumentus, tačiau reali situacija buvo tokia, kad įmonės kasoje piniginių lėšų nebuvo, o jas jau nuo 2022-12-15 įmonės vadovė buvo pradėjusi savintis. Nuo 2022-12-31 įsipareigojimai darbuotojams dar padidėjo. R. P. jau buvo pradelsta 555,36 Eur suma, įsipareigojimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 2 161,59 Eur. Iš turimos kasos knygos matyti, kad pinigų likutis kasos knygoje 2022-12-31 buvo 4 731,59 Eur, nors šioje pastraipoje nurodyti visi įsipareigojimai sudarė 3 916,66 Eur (2022-12-15 sudarė 1 199,71 Eur + 2022-12-31 sudarė 2 716,95 Eur). Neabejoja, kad realiai šių piniginių lėšų įmonės kasoje nebuvo, nes antraip įmonė būtų galėjusi atsiskaityti su savo darbuotojais ir valstybės biudžetu.

1.6.                      Svarbi aplinkybė dėl vadovės piniginių lėšų pasisavinimo buvo nustatyta, tikrinant įmonės sandorius ir veiklą. Nemokumo administratorei buvo pateiktas UAB „UCS Baltic“ finansinis reikalavimas. 2024-05-27 Prašyme kreditorius nurodo: ,,klientas iki šiol vykdė veiklą, ir paskutinis gautas mokėjimas iš UAB „Debono“ buvo 2024-04-03“. Atkreipia dėmesį, kad nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2024-03-19. Nemokumo administratorė patikrino Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę ir nustatė, kad UAB „Debono“ vardu yra registruotas kasos aparatas POS ST-05 su fiskaliniu bloku ST-05FB, kurio unikalus Nr. LG00401885. Kasos aparatas registruotas adresu (duomenys neskelbtini), kur įmonė ir vykdė veiklą. Buvusi įmonės vadovė perdavė nemokumo administratorei kasos aparato žurnalą, tačiau pačio kasos aparato neperdavė iki šiol. Iš kasos aparato žurnalo matyti, kad įmonės vadovė kasos aparatu priiminėjo pinigines lėšas ir vėlesniu laikotarpiu nei paskutinis išrašytas kasos pajamų orderis (2023-09-30). Nemokumo administratorės skaičiavimu, nuo 2023-10-01 per kasos aparatą buvo gauta 78 802,80 Eur pajamų (per 2023-10 mėnesį gauta 16 122,99 Eur; per 2023-11 mėnesį 12 162,82 Eur; per 2023-12 mėnesį gauta 12 912,47 Eur; per 2024-01 mėnesį gauta 11 183,94 Eur; per 2024-02 mėnesį gauta 12 050,52 Eur; per 2024-03 mėnesį gauta 13 186,96 Eur; per 2024-04 mėnesį gauta 1 183,10 Eur. Visos šios pajamos buvo inkasuotos, tai yra išimtos iš kasos aparato. Kad tokios lėšos tikrai buvo gautos ir inkasuotos, buvusi įmonės vadovė yra patvirtinusi savo parašais prie kiekvienos dienos įrašų. Šių lėšų panaudojimo ir apskaitymo įmonės buhalterijoje nėra. Nemokumo administratorė patikrino pateiktas PVM deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nustatė, kad už 2024 metų sausio mėnesį buvo pateikta nulinė PVM deklaracija, tai yra nebuvo apskaičiuotas nei pardavimo, nei pirkimo PVM, už 2024 metų vasario mėnesį taip pat buvo teikta PVM nulinė deklaracija, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos nebuvo priimta dėl neteisingos datos (UAB „Debono“ buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro nuo 2024-02-16). Kaip ir buvo nurodęs kreditorius UAB „UCS Baltic“, teikęs sistemos R-Keeper nuomos paslaugas, kasos aparatu neabejotinai buvo prekiaujama jau net ir iškėlus įmonei bankroto bylą. Nemokumo administratorė nustatė, kad jau įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą per kasos aparatą buvo gauta 6 090,69 Eur grynųjų pinigų. Nemokumo administratorei, jokia piniginių lėšų suma nėra perduota iki šiol.

1.7.                      Dėl to, kad buhalterinė apskaita nebuvo vedama ir registrai nebuvo sudaromi nuo 2023 metų, nemokumo administratorė neturi galimybės apskaičiuoti turto ir įsipareigojimų mąsto, tačiau matomos įmonės neapskaitytos pajamos buvo tokios ženklios ir reikšmingos, kad iš jų būtų buvę galima pilnai atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais.

1.8.                      Iškėlus bankroto bylą buvusi įmonės vadovė neperdavė nemokumo administratorei UAB „Debono“ dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto: finansinės ataskaitos už 2023 metus, visų korespondentinių sąskaitų už 2023 metus, didžiosios knygos už 2023 metus; finansinės ataskaitos bankroto bylos iškėlimo dienai 2024-03-19, visų korespondentinių sąskaitų 2024-03-19 dienai, didžiosios knygos 2024-03-19 dienai; turto nurašymo aktų; kasos knygos už 2023 ir 2024 metus; visų įmonės sudarytų sutarčių ir susitarimų; kasos aparato įrangos su R-K. sistema; mobiliojo telefono (duomenys neskelbtini), balto, kurio įsigijimo kaina 1 179 Eur (2022-11-09); mobiliojo telefono (duomenys neskelbtini), raudono, kurio įsigijimo kaina 1 179 Eur (2022-11-09); 69 627,88 Eur piniginių lėšų, buvusių įmonės kasoje; antspaudo.

1.9.                      2024-08-29 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-313-459/2024 skyrė V. M. 1 300 Eur dydžio baudą. Po baudos skyrimo V. M. perdavė nemokumo administratorei įmonės antspaudą, sudarytų sutarčių segtuvą, kasos aparato žurnalą, tačiau jokio turto ir įrangos nei finansinių ataskaitų, kurias privalėjo paruošti ir perduoti, nebuvo perduota.

1.10.                      Blogą įmonės valdymą rodo ir aplinkybė, kad įmonei esant nemokiai, įmonės vadovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Būdama ir vienintelė akcininkė nesiėmė jokių veiksmų įmonės mokumo atkurti. 2023-11-22 pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Tokie buvusios įmonės vadovės veiksmai laikytini tyčinio bankroto požymiu.

1.11.                      Pažymėjo ir tai, kad UAB „Debono“ buhalterinė apskaita iš viso nebuvo tvarkoma nuo 2023 metų. Buhalterinėje apskaitoje niekaip nebuvo apskaitomos gautos pajamos per kasos aparatą nuo 2023-10-01 iki pat 2024-04-05, taip pat niekaip nebuvo apskaitomos ir išlaidos. Nėra žinoma, iš kokių lėšų buvo apmokamos pirktos prekės maisto gamybai 2023 metais ir 2024 metais. Dėl šių priežasčių nėra galimybės nustatyti nei įmonės realaus turto masto, nei įsipareigojimų, bankroto procesas yra itin apsunkintas. 

1.12.                      Priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta bent dalis kreditorių reikalavimų. Minėta, kad visos pajamos, gautos per kasos aparatą buvo inkasuotos, tai yra iš aparato išimtos, tačiau kur jos buvo panaudotos, nėra žinoma, finansinė ataskaita už 2023 metus nebuvo paruošta. Be to, iškėlus įmonei bankroto bylą ir įmonės vadovę įpareigojus paskirtajai nemokumo administratorei perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą, šis įpareigojimas nebuvo pilnai įvykdytas, todėl tiek bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tiek ir nemokumo administratorei yra apribotos galimybės įvertinti, kur tiksliai buvo panaudotos gautos pajamos ir kodėl iš jų nebuvo atsiskaitoma su įmonės kreditoriais.

1.13.                      Bankroto procese nemokumo administratorė nustatė, kad UAB „Debono“ vardu buvo įsigyti du mobilieji telefonai (duomenys neskelbtini), baltas, kurio įsigijimo kaina 1 179 Eur (2022-11-09) ir (duomenys neskelbtini), raudonas, kurio įsigijimo kaina 1 179 Eur (2022-11-09). Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. VAS-9 redakcijos patvirtinto 12-o Verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ antroje dalyje yra pateiktas ilgalaikio turto apibrėžimas, kuriame nurodyta, kad ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kuris naudojamas įmonės veikloje ilgiau kaip vienerius metus. Pelno mokesčio įstatymo priedelyje numatyta, kad ryšių priemonėms taikomas trijų metų nusidėvėjimo terminas. UAB „Debono“ buhalterijoje išsimokėtinai įsigyti mobilieji telefonai apskritai nebuvo įtraukti į 2022 metų apskaitą, jiems nebuvo skaičiuojamas nusidėvėjimas ar jų nurašymas.

1.14.                      Bendrovės vadovės veiksmai buvo nukeipti į tyčinį bankrotą - bendrovės piniginės lėšos iššvaistytos, o tokiam iššvaistymui nuslėpti nebuvo paruošti įmonės registrai ir finansinės ataskaitos. Kaip jau buvo minėta aukščiau dar UAB „Debono“ esant PVM mokėtoja, Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo teikiama netiksli informacija apie gautą pridėtinės vertės mokestį, kas sąlygojo ir galimai tyčinį mokesčių nuslėpimą. Akivaizdu, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių.

1.15.                      Dėl sudarytų sandorių pažymėjo, kad įmonės vadovė, V. M., sudarė sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo, Sudarė 2022-10-25 Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Debono“ perėmė  reikalavimo teisę iš UAB „Colinta“ 22 143,07 Eur sumai į skolą, kurią įsipareigojo grąžinti UAB „Sanitex“ už UAB „Colinta“. Tačiau 2022-10-28 kreditorių susirinkimo sprendimu UAB „Colinta“ buvo pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. Taigi prieš pat UAB „Colinta“ bankrotą UAB „Debono“ perėmė bankrutuojančios įmonės įsipareigojimus. 2022-12-23 UAB „Colinta“ kreditorių susirinkimo UAB „Debono“ balsavimo raštu biuletenis patvirtina, kad UAB „Debono“ nesiekė atgauti jokios sumos bankroto procese, o V. M. dėl UAB „Colinta“ turto nurašymo. 2023-03-22 Kreditorių susirinkimo sprendimu įmonės veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, o 2023-04-07 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Toks sudarytas sandoris neturėjo jokio loginio paaiškinimo, prisiimti įsipareigojimai buvo itin dideli, o sudaryti patalpų nuomos sutartį buvo galima už kur kas mažesnę kainą įsivertinus įmonės pajėgumus vykdyti atsiskaitymus.

1.16.                      2024-06-21 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-523-730/2024 iškėlė bankroto bylą UAB „Hodeo“, kurios nemokumo administratore procese buvo paskirta R. Ž.. Administruodama UAB „Hodeo“ bankroto bylą ji nustatė, kad V. M. yra abiejų įmonių akcininkė ir vadovė. UAB „Hodeo“ bankroto byloje nemokumo administratorei prie UAB „Sanitex“ finansinio reikalavimo, buvo pateikta 2023-07-13 Reikalavimo perleidimo sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB „Debono“ pagal patalpų nuomos sutartį turi susidariusį įsiskolinimą 22 288,47 Eur sumai, o pagal 2022-10-25 Reikalavimo perleidimo sutartį skolos likutis sudaro 5 943,07 Eur. 2023-07-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi jau UAB „Hodeo“ buvo perkeltas skolos mokėjimas UAB „Sanitex“ 28 231,54 Eur sumai už UAB „Debono“. Iš pateiktų duomenų matyti, kad sudariusi 2022-10-25 Reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Sanitex“ ir už UAB „Colinta“ įsipareigojusi padengti skolą sandorio tinkamai neturėjo galimybių įvykdyti, nes per daugiau nei pusę metų nepadengė šio įsipareigojimo ir padidino savo skolą nemokėdama už patalpų nuomą, dėl ko skola susidarė 22 288,47 Eur, o bendra skolos suma 2023-07-13 dienos duomenimis UAB „Sanitex“ jau sudarė 28 231,54 Eur. Sandoris dėl reikalavimo perėmimo iš bankrutuojančios įmonės UAB „Colinta“ buvo nenaudingas ir nelogiškas, akivaizdžiai vedė įmonę prie nemokumo ir apribojo kreditorių galimybes gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą.

1.17.                      Bankroto procese buvo nustatyta, kad įmonė jau turėdama pradelstų mokėjimų tiek savo darbuotojams, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, suteikė 6 000 Eur dydžio paskolą UAB ,,Mordeo“, kurios akcininke yra V. M.. 2022-11-16 Paskolos sutartimi UAB „Debono“ įsipareigojo suteikti UAB „Mordeo“ 10 000 Eur dydžio paskolą su 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Paskolos grąžinimo terminas 2023-12-31. Nemokumo administratorė patikrino dokumentus ir nustatė, kad 2022-11-17 ir 2022-12-31 grynaisiais pinigais UAB „Mordeo“ buvo išmokėta 6 000 Eur (po 3 000 Eur kiekvienu mokėjimu). Pažymėtina, kad 2022-11-16 Paskolos sutartis nebuvo notarinės formos, nors sandorio suma viršijo 3 000 Eur. Toks sandoris grynaisiais pinigais apskritai negalėjo būti vykdomas. Be to UAB „Mordeo“ be jokio pagrindo buvo išmokėta 394 Eur suma. 2024-07-01 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4192-669/2024 iš UAB „Mordeo“ buvo priteista 6 394,00 Eur skola ir 10,732 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024 m. liepos 1 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Skola iki šiol UAB „Debono“ nėra grąžinta.

1.18.                      Šis sandoris buvo sudarytas ne tik nesilaikant jam reikalaujamos notarinės formos, tačiau jis buvo atliktas ir tuomet, kai pati UAB „Debono“ jau turėjo pradelstų mokėtinų įsipareigojimų savo darbuotojams ir Sodrai. 2022-12-31 3 000 Eur paskolos išmokėjimas buvo atliktas įmonei esant nemokiai. Tokia paskola savo kitai susijusiai įmonei (vadovė buvo įmonės akcininkė) UAB „Debono“ buvo nuostolinga, nes paskolintų pinigų nėra gauta iki šiol. Tokio sandorio buvusi įmonės vadovė akivaizdžiai neprivalėjo sudaryti. Vietoj to, kad atsiskaitytų su kreditoriais, kai pradelsti įsipareigojimai sudarė 3 916,66 Eur, UAB ,,Debono“ suteikė 3 000 Eur paskolą, kurios niekada net nereikalavo grąžinti.

1.19.                      2023-02-21 buvo sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis su G. L.. Sutartis nemokumo administratorei nėra perduota, tačiau vieši duomenys pateikti VĮ „Regitra“ patvirtina, kad transporto priemonės kaina sutartyje nurodyta 6 000 Eur. Tačiau jau kitą dieną tarp UAB „Debono“ ir UAB „Televisuma ir ko“ buvo sudaryta minimos transporto priemonės pardavimo sutartis ir transporto priemonė parduota už 5 000 Eur. Pardavimo sutartyje nėra nurodyti jokie transporto priemonės defektai, todėl nėra žinoma kodėl transporto priemonė jau kitą darbo dieną buvo parduota nuostolingai. Tokiu ekonomiškai nenaudingu sandoriu įmonei buvo padarytas bent 1 000 Eur nuostolis.

1.20.                      Dėl kaltų asmenų nustatymo pažymėjo, kad atsakingas asmuo už tyčinį UAB „Debono“ bankrotą yra V. M., kadangi iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad būtent jos atlikti veiksmai lėmė įmonės tyčinį bankrotą. Svarbi aplinkybė, kad V. M. yra dar kitų trijų juridinių asmenų UAB „Hodeo“, UAB „Mordeo“ ir UAB „Komixa“ akcininkė. Iki nutarties iškelti bankroto bylą buvo ir UAB „Hodeo“ vadove. Pažymėjo, kad artimiausiu metu nemokumo administratorė taip pat teiks pareiškimą teismui dėl UAB ,,Hodeo“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad UAB „Mordeo“ nemoka mokesčių valstybei, o įsiskolinimas sudaro 998,02 Eur. Nors UAB „Mordeo“ yra įregistruota nuo 2022-03-23, tačiau Registrų centrui nėra pateikta nei viena finansinė ataskaita. UAB „Komixa“ turi 2 780,61 Eur įsiskolinimą Sodrai, kuris didėja nuo 2024-06-19. Šie faktai rodo, kad V. M. steigia vis naujas įmones, nemoka mokesčių, didina skolas ir privedusi įmones prie bankroto laukia jų pabaigos.

2.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI prie FM) 2025-02-07 pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl UAB „Debono“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Jame nurodė, kad prašymas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas. Pažymėjo, jog VMI prie FM finansinis reikalavimas UAB „Debono“ bankroto byloje yra 3 066,15 Eur. Atsiliepimo pagrindiniai argumentai:

2.1.                      Remiantis VMI prie FM duomenų bazėse turima informacija, nustatyta, kad bendrovė VMI prie FM nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (FR0600 forma) už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki vasario 15 d. bei Metinės pelno mokesčio deklaracijos ((duomenys neskelbtini) forma) už 2023 metus.

2.2.                      2023 metais VMI prie FM atliko operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad bendrovė per 2023 m. gegužės mėn. gavo 20 585,98 Eur pajamų, per birželio mėn. – 18 450,75 Eur pajamų, ir liepos mėn. – 21 648,78 Eur pajamų, tačiau nedeklaravo gautų pajamų pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (FR0600 formose) bei neįtraukė į vedamus gautų pajamų registrus. Bendrovė patikrinimo metu 2023-08-22 pateikė patikslintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už 2023 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn. ir deklaravo 4 895,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Už nustatytus pakartotinus pažeidimus bendrovės direktorei V. M.-K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalį ir 205 straipsnio 2 dalį

2.3.                      Pažymėjo, kad V. M.-K. yra UAB „Hodeo“, įm. k. (duomenys neskelbtini) akcininkė ir vadovė, kuriai teismas 2024-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-523-730/2024 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

              Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir išvados.

21.                      Nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Debono“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo įsteigta 2022-07-15 (Priedas Nr. 1). Vienintelė įmonės akcininkė ir vadovė nuo įmonės įsteigimo dienos iki pat nutarties iškelti UAB „Debono“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos - 2024 m. kovo 19 d., buvo V. M. (Priedas Nr. 2). Įmonės veikla - pagaminto valgio tiekimas ir renginiams. Turimais duomenimis įmonė veiklą vykdė kavinėje, pavadinimu „Pietų oazė“, įsikūrusioje (duomenys neskelbtini).

22.                      Remiantis civilinės bylos Nr. eB2-132-459/2025 duomenimis nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Debono“. 2023 m. gruodžio 27 d. tenkinus pareiškimą į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje nutarta įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Sakutėliai“. Bankroto byla Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Debono“ iškelta 2024 m. sausio 22 d., įmonės nemokumo administratore paskirta R. Ž.. 

23.                      Byloje sprendžiamas klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl teisės apriboti buvusiai įmonės vadovei eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. 

24.                      Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

25.                      JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ar turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ar turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

26.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant šias įstatymo nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020, 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).

27.                      Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Taigi nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kad būtų galima įvertinti tam tikrų veiksmų ar neveikimo įtaką įmonės bankrotui, kadangi ĮBĮ nuostatos tyčinio bankroto kriterijų taikymą visų pirma sieja su bendrovės nemokumo būkle.

28.                      Teisės doktrinoje nurodyta, kad tokia teismų praktikoje suformuota tyčinio bankroto pagrindų ir įmonės nemokumo priežastinio ryšio teorija leidžia teigti, jog tyčinį bankrotą nulėmusiais laikomi tik tokie veiksmai, kurie yra įmonės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios įmonės padėtis buvo iš esmės pabloginta. Kitaip tariant, tokie veiksmai turi arba lemti įmonės nemokumą, arba iš esmės pabloginti jos padėtį, įmonei esant nemokiai. Pirmasis tokių veiksmų kriterijus siejamas su konkrečia faktine aplinkybe – įmonės nemokumo sukėlimu. Praktikoje gali susiklostyti, kad pavienis veiksmas, pavyzdžiui, sandorio sudarymas, gali lemti įmonės nemokumą, tačiau įprastai blogą įmonės valdymą rodo tokių neteisėtų veiksmų visuma, kurią ir turėtų nustatyti teismas. Antras tokių veiksmų kriterijus siejamas su esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu. Manytina, kad jis siejamas su tais atvejais, kai įmonei esant nemokiai ji vis tiek tęsia veiklą, prisiima nenaudingus įsipareigojimus, eikvoja turtą ir pan. Tokie veiksmai laikytini neteisėtais, nes įmonei tapus nemokiai nėra vykdoma pareiga inicijuoti nemokumo (bankroto) procesą, bet toliau didinamos įmonės mokumo problemos ir mažinamas jos turto aktyvas. Vertinant tyčinio bankroto požymius, manytina, kad vien formalus šių požymių nustatymas nereiškia, jog įmonės bankrotas laikytinas tyčiniu. Tyčinis bankrotas yra šalutinis bankroto procese sprendžiamas klausimas, kuris bankroto procese iš esmės nėra skirtas pagrindiniam šio proceso tikslui – kuo operatyviau ir kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus – pasiekti. Todėl veiksmai, kurie yra tyčinio bankroto požymiai, gali būti pagrindas taikyti kitas kreditorių teisių gynybai veiksmingesnes priemones, pavyzdžiui, sandorių ginčijimą ir kt. (R. J.. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 223).

29.                      Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.). 

30.                      Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-934/2023).

31.                      Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3 ir 4 punkte įtvirtintų tyčinio bankroto pagrindų ir atsakingo asmens nustatymo

32.                      Kaip minėta, pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. 

33.                      JANĮ 70 straipsnio 2 dalies nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Minėto straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodomas vienas požymių: juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

34.                      Bendrovės nemokumas nustatytinas pagal vertinamu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

35.                      Pareiškėja pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Debono“ finansiniai dokumentai patvirtina tai, kad tuo metu ji tapo nemoki, todėl pagal JANĮ nuostatas įmonės vadovė privalėjo inicijuoti bankroto bylą, kai įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto. 

36.                      Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

37.                      2024 m. sausio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-313-459/2024 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą, iškeldamas UAB „Debono“ bankroto bylą ir konstatuodamas, kad bendrovė yra nemokus juridinis asmuo, nutartyje pažymėjo, kad remiantis UAB „Debono“ finansinės atskaitomybės dokumentais, pateiktais už 2022 metus, matyti, kad 2022-12-31 balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 39 881,00 Eur, iš jo 0,00 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 39 881,00 Eur vertės trumpalaikis turtas. Įmonės įsipareigojimai – 42 957,00 Eur. Remiantis 2022-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės nuostolis buvo 5 576,00 Eur. Remiantis ieškovės nurodytais ir viešais antstolių informacinės sistemos 2023-11-22 duomenimis dėl UAB „Debono“ yra pateikta vykdyti 7 vykdomieji dokumentai 21 519,25 Eur sumai. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023-11-22 duomenimis UAB „Debono“ mokestinė nepriemoka 5 514,77 Eur (nutarties 10 p.).

38.                      Taigi, kadangi vienintelio UAB „Debono“ balanso už 2022 metus (Priedas Nr. 3) duomenys patvirtina, kad įsipareigojimai 2022-12-31 sudarė 42 957 Eur, o turtas sudarė 39 881,00 Eur, taigi įsipareigojimai akivaizdžiai viršijo turimo turto vertę. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pas atsakovę 2024 m. sausio 22 d. apdraustųjų darbuotojų nebuvo, o jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2023-11-22 sudarė 9 826,99 Eur. Valstybės įmonės Registrų centras 2023-11-22 duomenimis UAB „Debono“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ 2023-11-22 duomenimis UAB „Debono“ registruotų transporto priemonių neturi. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registro 2023-11-22 duomenimis UAB „Debono“ vardu registruotos žemės ūkio technikos nėra. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023-11-22 duomenimis UAB „Debono“ mokestinė nepriemoka 5 514,77 Eur. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus konstatavo, kad akivaizdu, jog įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ir matyti, kad jie nėra laikino pobūdžio, be to, įmonė piniginių lėšų negeneruoja, veiklos nebevykdo, laiku negali vykdyti turtinių prievolių (CPK 178 straipsnis). Nors teismas, iškeldamas įmonei UAB „Debono“ nemokumo bylą konkretaus nemokumo momento nenustatė, nes to nereikėjo, nemokumo momentą tikslinga atlikti šioje civilinėje byloje. Iš VĮ Registrų centro pateikto 2022 m. gruodžio 31 d. oficialaus balanso už 2022 metus, sudaryto 2023 m. kovo 31 d., už 2022-07-15 – 2022-12-31 laikotarpį (Priedas Nr. 3) matyti, kad UAB „Debono“ jos įsipareigojimai sudarė 42 957 Eur ir viršijo įmonės turtą, kuris balanso duomenimis sudarė 39 881 Eur (sumokėti avansai 6 329 Eur, 335 Eur pirkėjų skolos, 28 143 Eur kitos gautinos skolos, 5 074 Eur piniginės lėšos). Viešoje erdvėje (rekvizitai.lt) esančiais duomenimis įmonėje nuo UAB „Debono“ 2023-12-20 buvo tik 1 darbuotojas (apdraustasis). Teismo vertinimu, įmonei 2023 m. kovo 31 d. sudarius 2022 m. gruodžio 31 d. balansą, buvo akivaizdu, kad įmonė yra nemoki, jos turtą sudarė 39 881,00 Eur trumpalaikis turtas, kurio didžiąją dalį-28 143 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos, o įsipareigojimai sudarė 42 957 Eur. Spręstina, kad turtas – 39 881,00 Eur iš kurių 28 143,00 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos– nebuvo realus / likvidus, nes kaip matyti iš bylos duomenų, iš įmonės turto lėšų realiai nebuvo išieškota.

39.                      Turėdamas omenyje anksčiau aptartus duomenis teismas konstatuoja, kad įmonės buvusiai vadovei nuo 2023 m. kovo 31 d. kilo JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau ji to nepadarė. Pareiškimą dėl nemokumo / bankroto bylos iškėlimo 2023 m. lapkričio 23 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

40.                      Pažymėtina tai, jog, skirtingai nei pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, JANĮ atskirai nėra įtvirtinta, jog įstatymo nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo bylą nevykdymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Kita vertus, nurodytos imperatyvios pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nevykdymas patenka į juridinio asmens netinkamo valdymo (neveikimu) apibrėžtį, todėl, jeigu aptariama pareiga nevykdoma sąmoningai, žinant, jog tokiu neveikimu pažeidžiamos nemokaus juridinio asmens teisės ir (arba) teisėti interesai, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

41.                      UAB „Debono“ vadove nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2023 m. kovo 19 d. buvo V. M., todėl pripažinus, kad bendrovė nemoki buvo 2023 m. kovo 31 d., kaip minėta, jai kilo pareiga inicijuoti nemokios bendrovės bankroto bylą, tačiau vadovė tokios įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos nevykdė (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog tai leistų konstatuoti buvusios vadovės sąmoningai blogą bendrovės valdymą. Tam, jog tokį buvusios vadovės elgesį būtų pagrindas įvertinti kaip patvirtinantį tyčinį bendrovės bankrotą, vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika ir doktrininiu aiškinimu, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo (tęsiant nemokios bendrovės veiklą ir neinicijuojant nemokumo proceso) ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

42.                      Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo– jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Taigi reikia ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra pareiškėjos JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kurį turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, taikyti kartu su tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo bei nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

43.                      Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

44.                      Vadovo pareiga rūpintis įmonės finansais yra numatyta įstatymo. Įmonės vadovas, be kitko, organizuoja įmonės apskaitą (Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis), atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 12 punktai). Apskaitos dokumentai, apskaitos registrai saugomi subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu (Finansinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka taip pat atsako ūkio subjekto vadovas (Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Analogiškas reglamentavimas galiojo ir tuo metu, kada ieškovės direktore atitinkamu laikotarpiu buvo suinteresuotas asmuo.

45.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais.

46.                      Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių, įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). 

47.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 28 punktas).

48.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų - kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario l d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo - jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

49.                      Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad priežastinis ryšys tarp sąmoningo V. M. UAB „Debono“ blogo valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo akivaizdus. Nustatyta, kad V. M. neperdavė nemokumo administratorei jos žinioje turėtų UAB „Debono“ kasoje buvusių grynųjų pinigų, o tai patvirtina administratorės pateikti įrodymai iš jai perduotų kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių duomenų. Nepateikta įrodymų, kad kasos knygos buvo vedamos tinkamai, nes V. M. kasos likutį kasos knygoje 2023-02-28 dienai yra patvirtinusi 4 795,88 Eur sumai (Priedas Nr. 11). Tuo tarpu vėlesniu laikotarpiu buvo išrašomi ir kasos išlaidų orderiai, ir kasos pajamų orderiai, tačiau kasos knygos nevedamos (Priedai Nr. 12-21). Iš nemokumo administratorės paruoštos jai perduotų kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių suvestinės lentelės duomenų matyti, kad piniginės lėšos į kasą iš kasos aparato buvo įnešamos iki 2023-09-30. Vėliau inkasuoti pinigai į kasą įnešami nebebuvo, apie jų panaudojimą ir apskaitą duomenų nėra, jų likimas nėra žinomas. Taip pat nėra jokių duomenų, kad 69 627,88 Eur dydžio sumą V. M. būtų išleidusi įmonės reikmėms. Nemokumo administratorė patvirtino, kad jai nėra perduoti jokie kiti kasos išlaidų orderiai. Administratorė nurodė, kad iki 2024-01-19 tokie kasos išlaidų orderiai buvo rengiami ir perduoti nemokumo administratorei. Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimo teismui neteikė ir savo pozicijos bei argumentų dėl pareiškimo neišdėstė, įrodymų neteikė. O kaip matyti iš administratorės pateiktų duomenų, įmonė 2024-01-19 dienos duomenimis galėjo turėti ne mažiau nei 69 627,88 Eur grynųjų pinigų sumą, kurios būtų užtekę atsiskaityti su dviem trečdaliais kreditorių. Tačiau kaip akivaizdu, šios piniginių lėšų sumos įmonėje jų nėra, kaip ir nėra jokio turto.

50.                      Kad šios anksčiau aptartos aplinkybės nustatytos bei pagrįstos, patvirtina ir tai, kad 2024-10-21 Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai tenkino administratorės ieškinį ir sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7861-971/2024, priteisė iš V. M.-K. 69 627,88 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 69 627,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „Debono“ naudai (Priedas Nr. 22).

51.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2022-12-15 mokėjimai UAB „Debono“ kreditoriams nebebuvo vykdomi laiku ir tinkamai. Tai akivaizdu iš kreditorių pateiktų ir teismo patvirtintų finansinių reikalavimų UAB „Debono“ bankroto byloje. Nustatyta, kad 2022-12-15 (praėjus penkiems mėnesiams nuo įmonės įsteigimo 2022-07-15), jau buvo susidaręs įsiskolinimas darbuotojai M. B. 800 Eur sumai, dėl kurios darbuotoja vėliau kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (Priedas Nr. 5). Taip pat M. Š. 169,77 Eur sumai, I. K. 229,94 Eur sumai, dėl kurios darbuotoja taip pat kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (Priedas Nr. 6). Iš nemokumo administratorei perduotos kasos knygos duomenų matyti, kad pinigų likutis kasoje 2022-12-15 datai sudarė 7 513,87 Eur, kai tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2022-12-15 sudarė tik 1 199,71 Eur sumą. Nepaisant to, nors kaip minėta anksčiau buhalterinių dokumentų duomenimis įmonė piniginių lėšų turėjo, su įmonės darbuotojais nebuvo atsiskaitoma. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus duomenis teismas sprendžia, kad nors buhalteriniai registrai buvo vedami ir tvarkomi, tačiau reali situacija leidžia manyti, kad įmonės kasoje piniginių lėšų vis tik nebuvo, kad galimai jas nuo 2022-12-15 buvo pradėjusi savintis įmonės vadovė, kadangi 2022-12-31 įsipareigojimai darbuotojams dar padidėjo, nes R. P. jau buvo pradelsta mokėti 555,36 Eur suma, įsipareigojimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 2 161,59 Eur (Priedas Nr. 7), nors iš kasos knygos duomenų matyti, kad pinigų likutis kasos knygoje 2022-12-31 buvo nurodytas 4 731,59 Eur (Priedas Nr. 11). Taigi nors šioje kasos knygos pastraipoje nurodyti visi įsipareigojimai sudarė 3 916,66 Eur (2022-12-15 jie sudarė 1 199,71 Eur + 2022-12-31 sudarė 2 716,95 Eur), tačiau turint omenyje, kad įmonė neatsiskaitė nei su savo darbuotojais, nei su valstybės biudžetu, todėl darytina išvada, kad realiai įmonės kasoje šių piniginių lėšų nebuvo.

52.                      Teismas atkreipia dėmesį, kad nepaneigta ir tai, jog tikrinant įmonės sandorius ir veiklą nemokumo administratorei buvo pateiktas UAB „UCS Baltic“ finansinis reikalavimas (Priedas Nr. 27). Buvo nustatyta, kad 2024-05-27 prašyme kreditorius nurodė, jog klientas iki šiol vykdė veiklą ir paskutinis gautas mokėjimas iš UAB „Debono“ buvo 2024-04-03. Tačiau nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2024-03-19. Vadinasi paskutinis mokėjimas iš UAB „Debono“ gautas jau po bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratorė patikrino Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę ir nustatė, kad UAB „Debono“ vardu yra registruotas kasos aparatas POS ST-05 su fiskaliniu bloku ST-05FB, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 24). Kasos aparatas registruotas adresu (duomenys neskelbtini), kur įmonė ir vykdė veiklą. Buvusi įmonės vadovė perdavė nemokumo administratorei kasos aparato žurnalą (Priedas Nr. 23), tačiau pačio kasos aparato neperdavė. Iš kasos aparato žurnalo matyti, kad įmonės vadovė kasos aparatu priiminėjo pinigines lėšas ir vėlesniu laikotarpiu nei paskutinis išrašytas kasos pajamų orderis (2023-09-30). Nemokumo administratorės skaičiavimu, nuo 2023-10-01 per kasos aparatą buvo gauta 78 802,80 Eur pajamų (per 2023-10 mėnesį gauta 16 122,99 Eur (kasos aparato žurnalo 12 puslapis); per 2023-11 mėnesį 12 162,82 Eur (22+24 puslapiai); per 2023-12 mėnesį gauta 12 912,47 Eur (34-36 puslapiai); per 2024-01 mėnesį gauta 11 183,94 Eur (46+48 puslapiai); per 2024-02 mėnesį gauta 12 050,52 Eur 58+60 puslapiai); per 2024-03 mėnesį gauta 13 186,96 Eur (70+72 puslapiai); per 2024-04 mėnesį gauta 1 183,10 Eur (82 puslapis). Visos šios pajamos buvo inkasuotos, tai yra išimtos iš kasos aparato. Kad tokios lėšos tikrai buvo gautos ir inkasuotos, buvusi įmonės vadovė yra patvirtinusi savo parašais prie kiekvienos dienos įrašų. Šių lėšų panaudojimo ir apskaitymo įmonės buhalterijoje nėra. Nemokumo administratorė patikrino pateiktas PVM deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nustatė, kad už 2024 metų sausio mėnesį buvo pateikta nulinė PVM deklaracija (Priedas Nr. 25), tai yra nebuvo apskaičiuotas nei pardavimo, nei pirkimo PVM, už 2024 metų vasario mėnesį taip pat buvo teikta PVM nulinė deklaracija, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos nebuvo priimta dėl neteisingos datos (UAB „Debono“ buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro nuo 2024-02-16 (Priedas Nr. 26)). Kaip ir buvo nurodęs kreditorius UAB „UCS Baltic“, teikęs sistemos R-K. nuomos paslaugas, kasos aparatu neabejotinai buvo prekiaujama jau net ir iškėlus įmonei bankroto bylą. Nemokumo administratorė nustatė, kad jau įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą per kasos aparatą buvo gauta 6 090,69 Eur grynųjų pinigų, tačiau nemokumo administratorei jokia piniginių lėšų suma taip ir nėra perduota.

53.                      Įvertinus aptartus duomenis sutiktina, kad nuo 2023 metų buhalterinė apskaita nebuvo vedama, nebuvo sudaromi registrai, todėl nemokumo administratorė neturi galimybės apskaičiuoti turto ir įsipareigojimų mąsto. Anksčiau aptartos kasos aparato žurnale nurodytos neapskaitytos sumos vertintinos kaip reikšmingos ir manytina pakankamos tam, kad atsiskaityti su įmonės kreditoriais, tačiau šios sumos administratorei neperduotos.

54.                      Iš kasos dokumentų, kasos knygos, kasos pajamų orderių matyti, kad ūkines operacijas atlikusiais asmenimis yra nurodytos UAB „Debono“ vyr. buhalterė S. P., kasininkė V. P., todėl spręstina, kad jos ir tvarkė UAB „Debono“ buhalterinę apskaitą, nes kitokių domenų nepateikta. Už įmonės apskaitos organizavimą visada yra atsakingas įmonės vadovas. Taigi būtent UAB „Debono“ vadovė V. M.. Įmonės vadovas turi veikti įmonės interesais, todėl jam yra keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, įmonės vadovas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vadovo pareiga veikti laikantis teisės normų reikalavimų. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad įmonės vadovas yra įpareigotas imtis visų įmanomų priemonių, jog įmonei priklausantis turtas būtų įtrauktas į apskaitą, realiai išsaugotas ir perduotas bankroto administratoriui.

55.                      Teismas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „Debono“ buvusiam vadovui V. M. skyrė vienkartinę fiksuoto dydžio 1 300 Eur baudą už bankrutuojančios UAB „Debono“ turto ir dokumentų neperdavimą bendrovės nemokumo administratoriui. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorei nėra perduota: Finansinė ataskaita už 2023 metus, visos korespondentinės sąskaitos už 2023 metus, didžioji knyga už 2023 metus; Finansinė ataskaita bankroto bylos iškėlimo dienai 2024-03-19, visos korespondentinės sąskaitos 2024-03-19 dienai, didžioji knyga 2024-03-19 dienai; Turto nurašymo aktai; Kasos knyga už 2023 ir 2024 metus; Visos įmonės sudarytos sutartys ir susitarimai; Kasos aparato įranga su R-K. sistema; Mobilusis telefonas A. I., baltas, kurio įsigijimo kaina 1 179 Eur (2022-11-09); Mobilusis telefonas A. I., raudonas, kurio įsigijimo kaina 1 179 Eur (2022-11-09); 69 627,88 Eur piniginės lėšos buvusios įmonės kasoje; Antspaudas. Pareiškime teismui administratorė nurodė, jog buvusi įmonės vadovė V. M. nėra perdavusi jokio įmonės turto, nebendradarbiauja su nemokumo administratore, neteikia prašomų dokumentų, nėra perdavusi finansinių ataskaitų už paskutinius įmonės veiklos metus, todėl nėra galimybės nustatyti nei įmonės turto, nei įsipareigojimų dydžio. Tokiais veiksmais daro įmonei ir jos kreditoriams žalą, vilkina ir apsunkina bankroto procesą. Kitas aspektas tas, kad nagrinėjant administratorės prašymą dėl baudos skyrimo buvusiai vadovei, V. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą dėl baudos skyrimo teismui nepateikė. Tačiau svarbu tai, kad administratorė pasinaudojo galimybe dėl dokumentų neperdavimo teikti prašymą dėl baudos skyrimo įmonės vadovei.

56.                      Taigi spręstina, kad į bylą pateiktų duomenų pakanka teigti, jog UAB „Debono“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, o nuo 2023 metų nebuvo tvarkoma. Buhalterinėje apskaitoje niekaip nebuvo apskaitomos gautos pajamos per kasos aparatą nuo 2023-10-01 iki 2024-04-05, bei niekaip nebuvo apskaitomos išlaidos. Nėra žinoma iš kokių lėšų buvo apmokamos pirktos prekės maisto gamybai 2023 metais ir 2024 metais. Kadangi visos pajamos, gautos per kasos aparatą buvo išimtos, tačiau nėra žinoma kur buvo panaudotos, o finansinė ataskaita už 2023 metus nebuvo paruošta, dėl šių priežasčių nėra galimybės nustatyti nei įmonės realaus turto masto, nei įsipareigojimų, bankroto procesas yra itin apsunkintas. Priežastinis ryšys tarp sąmoningo apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo ir juridinio asmens nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra preziumuojamas, jei dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, iš kurio galėjo būti patenkinta bent dalis kreditorių reikalavimų. Darytina išvada, kad toks ryšys nustatytas, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „Debono“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą.

57.                      Visi aptarti duomenys, tai, kad kaip minėta anksčiau įmonė neatsiskaitė ne tik su darbuotojais, kreditoriais, bet ir su pareiškėju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, o anksčiau aptarti duomenys nepatvirtina, kad nesumokėjo dėl blogos turtinės padėties, nes lėšų kasoje buvo, tačiau buvusi vadovė ne tik vedė įmonę prie nemokumo, tačiau ir vėliau, įmonei jau esant nemokiai, nuo 2022-12-31 esmingai blogino jau nemokios įmonės finansinę padėtį, savinosi kasos aparate buvusius grynuosius pinigus, todėl taip pat konstatuotini ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai - juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, įmonė vengė mokėti mokesčius (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punkte įtvirtintų tyčinio bankroto pagrindų

58.                      Sprendžiant dėl V. M. sudarytų sandorių turėtina omenyje, kad nemokumo administratorei buvo perduota 2022-10-25 Reikalavimo perleidimo sutartis (Priedas Nr. 29), kuri patvirtina, jog UAB „Debono“ perima reikalavimo teisę iš UAB „Colinta“ 22 143,07 Eur sumai į skolą, kurią įsipareigojo grąžinti UAB „Sanitex“ už UAB „Colinta“. Iš Juridinių asmenų registro išrašo (Priedas Nr. 30) matyti, kad 2022-10-28 kreditorių susirinkimo sprendimu UAB „Colinta“ buvo pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. Iš šių duomenų akivaizdu, kad prieš pat UAB „Colinta“ bankrotą UAB „Debono“ perėmė bankrutuojančios įmonės įsipareigojimus. Iš nemokumo administratorei perduoto 2022-12-23 UAB „Colinta“ kreditorių susirinkimo UAB „Debono“ balsavimo raštu biuletenio matyti, kad UAB „Debono“ nesiekė atgauti jokios sumos bankroto procese, o V. M. 7 darbotvarkės klausimu balsavo dėl UAB „Colinta“ turto nurašymo (Priedas Nr. 31). Kitų balsavimo biuletenių ar kokių dokumentų negauta. 2023-03-22 kreditorių susirinkimo sprendimu UAB „Colinta“ veikla buvo pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir 2023-04-07 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro (Priedas Nr. 30). Taigi nėra pagrindo neigti, kad tokiu UAB „Debono“ sudarytu sandoriu prisiimti įsipareigojimai, įsivertinus įmonės pajėgumus vykdyti atsiskaitymus, buvo itin dideli, neekonomiški, todėl įmonei visiškai nenaudingi, vadinasi sudaryti tokio sandorio buvusi įmonės vadovė neprivalėjo, o sudarytu sandoriu itin didino savo įsipareigojimus ir mažino įmonės turtą, iš kurio galėjo būti atsiskaitoma su kreditoriais.

59.                      Atkreiptinas dėmesys, kad 2024-06-21 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-523-730/2024 iškėlė bankroto bylą UAB „Hodeo“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios nemokumo administratore procese buvo paskirta R. Ž. (Priedas Nr. 32). Nutartis įsiteisėjo 2024-07-05. Administruodama UAB „Hodeo“ bankroto bylą nemokumo administratorė nustatė, kad V. M. yra abiejų įmonių akcininkė ir vadovė (Priedas Nr. 33). UAB „Hodeo“ bankroto byloje nemokumo administratorei prie UAB „Sanitex“ finansinio reikalavimo, buvo pateikta 2023-07-13 Reikalavimo perleidimo sutartis (Priedas Nr. 34), kurioje nurodyta, kad UAB „Debono“ pagal patalpų nuomos sutartį turi susidariusį įsiskolinimą 22 288,47 Eur sumai, o pagal 2022-10-25 Reikalavimo perleidimo sutartį skolos likutis sudaro 5 943,07 Eur. 2023-07-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi jau UAB „Hodeo“ buvo perkeltas skolos mokėjimas UAB „Sanitex“ 28 231,54 Eur sumai už UAB „Debono“. Iš pateiktų duomenų matyti, kad sudariusi 2022-10-25 Reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Sanitex“ ir už UAB „Colinta“ įsipareigojusi padengti skolą sandorio tinkamai neturėjo galimybių įvykdyti, nes per daugiau nei pusę metų nepadengė šio įsipareigojimo ir padidino savo skolą nemokėdama už patalpų nuomą, dėl ko skola susidarė 22 288,47 Eur, o bendra skolos suma 2023-07-13 dienos duomenimis UAB „Sanitex“ jau sudarė 28 231,54 Eur. Iš visų šių aplinkybių matyti, kad sandoris dėl reikalavimo perėmimo iš bankrutuojančios įmonės UAB „Colinta“ ne tik kad nebuvo naudingas, tačiau nepamatuotas ir akivaizdžiai nuostolingas įmonei. Toks sandoris akivaizdžiai vedė įmonę prie nemokumo ir apribojo kreditorių galimybes gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą.

60.                      Bankroto procese taip pat buvo nustatyta, kad įmonė jau turėdama pradelstų mokėjimų tiek savo darbuotojams, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, suteikė 6 000 Eur dydžio paskolą UAB ,,Mordeo“, kurios akcininke yra V. M.. 2022-11-16 Paskolos sutartyje nurodyta, kad UAB „Debono“ įsipareigoja suteikti UAB „Mordeo“ 10 000 Eur dydžio paskolą su 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Paskolos grąžinimo terminas 2023-12-31. Patikrinusi dokumentus nemokumo administratorė nustatė, kad 2022-11-17 ir 2022-12-31 grynaisiais pinigais UAB „Mordeo“ buvo išmokėta 6 000 Eur (po 3 000 Eur kiekvienu mokėjimu). Kadangi CK 6.871 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos, tačiau 2022-11-16 Paskolos sutartis nebuvo notarinės formos nors sandorio suma viršijo 3 000 Eur, todėl toks sandoris grynaisiais pinigais apskritai negalėjo būti vykdomas. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Mordeo“ be jokio pagrindo buvo išmokėta 394 Eur suma. 2024-07-01 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4192-669/2024 iš UAB „Mordeo“ buvo priteista 6 394,00 Eur skola ir 10,732 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024 m. liepos 1 d., iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (Priedas Nr. 37). Skola iki šiol UAB „Debono“ nėra grąžinta.

61.                      Taigi sudarytas sandoris buvo ne tik nesilaikant jam reikalaujamos notarinės formos, tačiau jis buvo atliktas ir tuomet, kai pati UAB „Debono“ jau turėjo pradelstų mokėtinų įsipareigojimų savo darbuotojams ir Sodrai. 2022-12-31 3 000 Eur paskolos išmokėjimas buvo atliktas įmonei esant nemokiai. Tokia paskola savo kitai susijusiai įmonei (vadovė buvo įmonės akcininkė (Priedas Nr. 33)) ne tik nebuvo naudinga UAB „Debono“, bet buvo nuostolinga, nes paskolintų pinigų nėra gauta iki šiol. Vertintina, kad tokio sandorio buvusi įmonės vadovė akivaizdžiai neprivalėjo sudaryti, tokiais savo veiksmais vedė įmonę prie nemokumo, nes vietoj to, kad atsiskaitytų su kreditoriais (pradelsti įsipareigojimai sudarė 3 916,66 Eur) UAB ,,Debono“ suteikė 3 000 Eur paskolą, kurios niekada net nereikalavo grąžinti.

62.                      Nemokumo administratorė teismui nurodė, kad patikrinusi sandorius nustatė, jog 2023-02-21 buvo sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis su G. L. (Priedas Nr. 38). Sutartis nemokumo administratorei nėra perduota, tačiau vieši duomenys yra pateikti VĮ „Regitra“, kur esančioje sutartyje transporto priemonės kaina nurodyta 6 000 Eur. Tačiau jau kitą dieną, t. y. 2023-02-22 tarp UAB „Debono“ ir UAB „Televisuma ir ko“ buvo sudaryta minimos transporto priemonės pardavimo sutartis ir transporto priemonė parduota už 5 000 Eur (Priedai Nr. 39-40). Pardavimo sutartyje nėra nurodyti jokie transporto priemonės defektai, todėl nėra žinoma kodėl transporto priemonė jau kitą darbo dieną buvo parduota nuostolingai. Tokiu ekonomiškai nenaudingu sandoriu įmonei buvo padarytas bent 1 000 Eur nuostolis.

63.                      Aptartus UAB ,,Debono“ direktorės sudarytus sandorius teismas vertina kaip ekonomiškai nenaudingus įmonei, o jų sudarymą visiškai nebūtinu. Sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis dėl skolos už bankrutuojančią įmonę apmokėjimo, bei paskolos sutartis nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tuo metu kai įmonė jau turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų ir buvo nemoki, vertintini kaip nuostolingi juridiniam asmeniui sprendimai, sudarantys pagrindą pagrindas pripažinti UAB „Debono“ bankrotą tyčiniu ir pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą.

Dėl asmens, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą nustatymo.

64.                      Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). 

65.                      Pripažinus, kad UAB „Debono“ bankrotas buvo tyčinis ir tą lėmė būtent buvusio jos vadovo V. M. sudaryti sandoriai bei atlikti veiksmai, būtent ji ir laikoma asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bendrovės bankrotą.

66.                      Nemokumo administratorė pareiškimu taip pat prašė apriboti buvusios bendrovės vadovės V. M. teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. 

67.                      JANĮ 13 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

68.                      Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

69.                      Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės vadovui teisių apribojimo taikymo, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

70.                      Įvertinus tai, kad V. M. veiksmai sukėlė tyčinį bendrovės bankrotą, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog buvusi vadovė sąmoningai tyčia sukėlė bendrovės nemokumą, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, neperdavė visų bendrovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoto asmens veiksmai, sprendimai, sudaryti sandoriai vadovaujant bendrovei yra ekonomiškai nepagrįsti, nuostolingi bendrovei, sudaryti su susijusiomis bendrovėmis ir šie veiksmai pripažinti sukėlusiais bendrovės tyčinį bankrotą. Taigi suinteresuoto asmens veiksmai atitinka JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus teisinius pagrindus.

71.                      Be to turėtina omenyje, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog V. M.-K. yra dar trijų juridinių asmenų akcininkė, o būtent UAB „Hodeo“, UAB „Mordeo“ ir UAB „Komixa“ (Priedas Nr. 33). Iki nutarties iškelti bankroto bylą V. M.-K. buvo ir UAB „Hodeo“, įm. k. 306270219 vadove. Pastarajai teismas 2024-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-523-730/2024 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, Taigi aptartos aplinkybės sudaro pagrindą V. M.-K. vertinti kaip asmenį, kuriam keliami dar aukštesni atsakomybės standartai.

72.                      Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau bei turint omenyje byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad yra pagrindas atitinkamam terminui pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektui, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančius turtinius praradimus ir apriboti V. M. teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, todėl šį pareiškėjos prašymą tenkina (JANĮ 13 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

 pareiškimą tenkinti ir pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Debono“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė uždarosios akcinės bendrovės „Debono“, tyčinį bankrotą, yra V. M.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apriboti V. M.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūrai, taip pat Juridinių asmenų registrui.

        Nutartį per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                            Raimonda Andrulienė