Civilinė byla Nr. e2-896-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00145-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų I. G. ir A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovų I. G. ir A. G. ieškinį atsakovams J. U., I. U., V. U., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. G. ir A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė:
1.1. pripažinti negaliojančia (niekine) 1995 m. vasario 9 d. Valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartį Nr. P01/95-3527 dalyje dėl atsakovės J. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su atsakovu I. U. neteisėtai įgytos 0,0551 ha ploto dalies valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) pirkimo;
1.2. taikyti restituciją priteisiant iš atsakovės J. U. ir atsakovo I. U. Lietuvos valstybei 0,0551 ha ploto dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), o atsakovei J. U. priteisiant iš Lietuvos valstybės 439,64 Eur pirkimo kainos dalį;
1.3. pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkio Nr. 2564 priedėlio 13 punktą dalyje dėl sprendimo parduoti atsakovei J. U. 0,0551 ha ploto dalį valstybiniame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini));
1.4. pripažinti negaliojančia atsakovės J. U. kartu su atsakovu I. U. ir atsakovės V. U. 2019 m. kovo 25 d. sudarytą dovanojimo sutartį dalyje dėl 0,0074 ha ploto dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei V. U., priteisiant nurodytą sklypo dalį atsakovei J. U. ir atsakovui I. U. grąžinimo Lietuvos valstybei tikslu.
1.5. priteisti ieškovams iš atsakovų J. U., I. U. ir V. U. patirtas bylinėjimo išlaidas.
2. Ieškovai pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje uždrausti atsakovėms J. U. ir V. U. atlikti bet kokius teritorijų planavimo, žemėvaldos projektavimo, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, statinio projektavimo ir statybos leidimo gavimo bei statybos darbų vykdymo veiksmus žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini); uždrausti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Idea Urbana“ atlikti bet kokius teritorijų planavimo, žemėvaldos projektavimo, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, statinio projektavimo ir statybos leidimo gavimo bei statybos darbų vykdymo veiksmus žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
3. Nurodė, kad ieškovai kartu su pradiniu ieškiniu teismui teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi jas taikyti atsisakė, motyvuodamas įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo įvykdymo negalimumą, nepateikimu. Ieškovų vertinimu, nuo to laiko situacija iš esmės pasikeitė, nes atsakovės J. U. ir V. U. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė naujus įrodymus, kurie įrodo atsakovės V. U. realius ketinimus ir jiems įgyvendinti faktiškai atliekamus veiksmus, siekiant užstatyti jai padovanotą neteisėtai privatizuotos valstybinės žemės dalį, kurios restitucijos valstybei prašo ieškovai. Užstačius nurodytą žemę, teismo sprendimo įgyvendinimas – žemės grąžinimas valstybei – akivaizdžiai taps neįmanomas. Tuo pačiu praras bet kokią prasmę ir pats teismo sprendimo šioje byloje priėmimas, nes tikslas, kurio siekdami savo teises gina ieškovai (kad galėtų įgyvendinti savo įstatyminę teisę į valstybinės žemės privatizavimą), bus neįmanomas.
4. Ieškovų manymu, projektuotojui UAB „Idea Urbana“ toliau vykdant projektavimo sutartį su atsakove V. U. ir atliekant atsakovės naudai tuos pačius, aukščiau nurodytus planavimo, projektavimo ir kitus veiksmus, būsimojo teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje bus neįmanomas, o be to, bus be reikalo vykdomi ir apmokami projektavimo darbai, didinamos pačios atsakovės V. U. išlaidos projektuotojo paslaugoms, kurios, ieškovų ieškinio tenkinimo atveju, bus atliktos beprasmiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovų prašymo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas jau yra įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi, kuomet pirmą kartą buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo klausimas. Nurodyta nutartimi ieškinys pripažintas preliminariai pagrįstu, todėl pakartotinai dėl ieškinio pagrįstumo nebepasisakė.
7. Teismo vertinimu, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis neatitinka pareikštų reikalavimų esmės ir tokios priemonės pernelyg nutolusios nuo būsimo teismo sprendimo net ir tuo atveju, jei ieškovų reikalavimas būtų patenkintas. Teismui patenkinus ieškovų reikalavimus, valstybei būtų grąžinta atsakovei perleista žemės sklypo dalis, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės niekaip neprisidėtų prie teismo sprendimo įvykdymo. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovės imsis veiksmų, susijusių su ginčo sklype naujo namo projektavimu, derinimu ir pan., ginčijamų administracinio akto, sandorių naikinimas ir restitucijos taikymas vis tiek būtų įmanomas.
8. Pažymėjo, kad atsakovių projektavimo darbai ar statybą leidžiančio dokumento gavimas patys savaime niekaip neapsunkintų galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymo. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas sumažinti teisminių procesų skaičių.
9. Teismas laikė nereikšminga ieškovų nurodomą aplinkybę, kad nepritaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių be reikalo vykdomi ir apmokami projektavimo darbai, didinamos pačios atsakovės V. U. išlaidos projektuotojo paslaugoms, kurios, ieškovų ieškinio tenkinimo atveju, bus atliktos beprasmiškai. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovai yra dalyvaujantys byloje asmenys ir jiems gerai žinomi ieškovų pareikšti ieškinio reikalavimai. Dėl to, jiems žinant apie byloje pareikštą ieškinį ir tęsiant savo pradėtas vykdyti su žemės sklypu susijusias sutartis, jie prisiima riziką, kad jų išlaidos vykdant sutartį bus išleistos beprasmiškai. Tačiau atsakovės patiriamos išlaidos, susijusios su 2019 m. kovo 27 d. projektavimo darbų sutarties vykdymu, neturi įtakos ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Ieškovai I. G. ir A. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties ir prašo ją panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir nesutinka tik su antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimu, tačiau tai yra nepagrįsta, nes jei bylinėjimosi metu, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, įvyktų ginčo sklypo dalinimas ir (arba) užstatymas kitais statiniais ir (ar) apribojimas servitutais kitų asmenų naudai, tai be jokio abejonės reikštų, kad nebebus galimybės valstybei grąžinti tokios pat būklės ir statuso sklypo dalies / ploto, koks buvo iš jos neteisėtai įgytas pagal negaliojantį sandorį; ieškovai negalės įgyvendinti šioje byloje ginamos savo įstatyminės teisės – nusipirkti iš valstybės būsto naudojimui reikalingą žemės sklypo dalį / plotą, nes jis bus padalintas, užstatytais svetimais statiniais ar kitaip apribotas; bent dalies valstybei restitucijos būdu grąžintinos žemės padalinimas, užstatymas ar suvaržymas kitų asmenų naudai reikštų naujų ginčų ir bylų teismuose atsiradimą.
10.2. Byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad nepritaikius prašomų draudimų, yra reali grėsmė, jog ginčo sklypas bylinėjimosi metu gali būti padalintas, užstatytas kitais statiniais ir apribotas kitų asmenų naudai.
11. Atsakovės J. U. ir V. U. pateikusios atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
11.1. nepriklausomai nuo to ar atsakovės imsis veiksmų, susijusių su ginčo sklype naujo namo projektavimu, derinimu ir pan., ginčijamų administracinio akto, sandorių naikinimas ir restitucijos taikymas vis tiek būtų įmanomas.
11.2. Ieškovai ignoruoja tą aplinkybę, kad šioje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl žemės sklypo dalies pripažinimo jų nuosavybe, t.y. šioje byloje priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą tik galbūt atsirastų tokios nuosavybės įgijimo iš valstybės prielaidos, tačiau ir tai nereiškia, kad ieškovai tokią nuosavybę realiai įgytų / turėtų galimybę įsigyti ir pan.
11.3. Tokiu būdu, jau šioje bylos stadijoje uždrausti atsakovėms bet kokius teritorijų planavimo, žemėvaldos projektavimo, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, statinio projektavimo ir statybos leidimo gavimo bei statybos darbų vykdymo veiksmus žemės sklype, yra akivaizdžiai perteklinis ir neproporcingas reikalavimas, peržengiantis bylos nagrinėjimo ribas. Kita vertus, nei vienas iš nurodytų veiksmų nesudaro jokių kliūčių pripažinti negaliojančiais ieškinyje nurodytus sandorius ir įstatyme nustatytais būdais taikyti restituciją.
11.4. Ieškovai reikšdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iškreipia atsakovų pateiktų įrodymų prasmę ir kontekstą. Atsakovės atsiliepime į ieškinį atskleidė V. U. tikslą statyti sklypo dalyje namą, ko pasėkoje ir buvo sudaryta 2019 m. kovo 19 d. projektavimo sutartis. Ieškovai tik po metų pareiškė ieškinį, todėl atsakovių pateikti dokumentai nei padidina, nei sumažina ieškovams galimai palankaus sprendimo įvykdymo galimybes, neįrodo atsakovių nesąžiningų veiksmų, tik atskleidžia iki ieškinio pareiškimo jau egzistavusias aplinkybes, kurių atsakovės nebegali pakeisti ir neketina slėpti. Tokios pačios nuomonės laikosi ir atsakovėmis šioje byloje įtrauktos Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba.
11.5. Be to, pirmosios instancijos teismas dar 2020 m. vasario 3 d. nutartimi atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 6 dalimi, teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo apie tai pranešti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, toks pranešimas registro tvarkytojui yra išsiųstas priėmus ieškinį, o iš NTR išrašų matyti, kad jis yra įregistruotas. Galiausiai, pati atsakovė V. U. yra pajėgi įvertinti riziką, išlaidas ir praradimus tuo atveju, jei būtų priimtas jei nepalankus teismo sprendimas.
12. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo dėl ieškovų atskirojo skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
12.1. atsakovės manymu, vertinant atskirojo skundo pagrįstumą, turi būti atsižvelgta į aplinkybes ar atsakovės yra kreipusios į viešojo administravimo institucijas dėl teritorijų planavimo, žemėvaldos projektavimo, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, statinio projektavimo ir statybos leidimo gavimo bei statybos darbų vykdymo, ir ar tai sudaro realią grėsmę, kad tokių leidimų gavimas užkirs kelią vykdyti ieškovams palankų teismo sprendimą.
12.2. Projektavimo darbų sutartis, topografinio plano parengimas, atlikti geologiniai tyrimai nelemia statybų žemės sklype ir manytina, kad tai galimai neįtakotų ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymo.
13. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą prašo dėl ieškovų atskirojo skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
13.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2019 m. gegužės 30 d. buvo gautas prašymas gauti specialiąsias architektūros sąlygas „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai“, tačiau prašymas buvo atmestas su pastaba, kad pagal Vilniaus miesto valdybos 2000 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1449V patvirtintą detalųjį planą (reg. Nr. 438) sklype numatoma statyti tik vieną namą; rekomenduojama nustatyta tvarka inicijuoti esamo žemės sklypo padalinimą į du atskirus žemės sklypus. Daugiau prašymų Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje specialiosioms architektūros sąlygoms ar statybos leidimo išdavimui nėra gauta.
13.2. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nėra gauta prašymų organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo būtų keičiamos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto sklypo ribos, nustatomi ar panaikinami servitutai ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu siekdami nuginčyti atsakovų su valstybe sudarytus sandorius dėl 0,0551 ha ploto dalies valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), taikant restituciją. Ieškovai taip pat prašo pripažinti negaliojančia ir dovanojimo sutartį, kuria atsakovai J. U. ir I. U. minėto žemės sklypo 0,0074 ha ploto dalį padovanojo atsakovei V. U. Ieškovų manymu, atsakovai šį žemės sklypą įsigijo neteisėtai.
16. Kreipdamiesi į teismą su ieškiniu ieškovai ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovams atlikti bet kokius teritorijų planavimo, žemėvaldos projektavimo, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, statinio projektavimo ir statybos leidimo gavimo bei statybos darbų vykdymo veiksmus žemės sklype. Prašymas motyvuojamas tuo, kad atsakovai neteisėtai po dvibučiu namu privatizavo visą valstybinės žemės sklypą, nors jiems priklauso tik vienas iš dviejų sklype esančių butų.
17. Pažymėtina, kad ieškovai jau antrą kartą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi šioje byloje jau atsisakė tenkinti ieškovų prašymą, nenustatęs atsakovų nesąžiningumo. Šios nutarties ieškovai apeliacine tvarka neskundė. Tačiau, po atsakovių atsiliepimo į ieškinį pateikimo, pateikė dar vieną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodė, kad situacija iš esmės pasikeitė, t. y. atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikė dokumentus, t. y. 2019 m. kovo 19 d. Projektavimo sutartį, sklypo geologinių tyrimų pažymą, sklypo topografinį planą bei namo projektą ir vizualizacijas, kurie, ieškovų vertinimu, patvirtina, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių potencialiai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas.
18. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovų pakartotinį prašymą nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis neatitinka pareikštų reikalavimų esmės ir tokios priemonės pernelyg nutolusios nuo būsimo teismo sprendimo net ir tuo atveju, jei ieškovų reikalavimas būtų patenkintas. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir laiko jas pagrįstomis.
19. Šalis, siekdama turtinių ribojimų byloje taikymo, turi įrodyti CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti visumą, t. y. tiek tai, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tiek grėsmę, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar jo įvykdymas tapti neįmanomas.
20. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas tik galimus ar būsimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-689-464/2019).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nes jis buvo įvertintas priimant 2020 m. vasario 3 d., konstatuojant, jo tikėtiną pagrįstumą. Nesant tarp šalių dėl to ginčo, apeliacinės instancijos teismas išsamiau šiuo klausimu nepasisako.
22. Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, t. y. kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
23. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
24. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.).
25. Nagrinėjamu atveju apeliantė skunde tvirtina, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, įvyktų ginčo sklypo padalinimas ir (arba) užstatymas kitais statiniais ir (ar) apribojimas servitutais kitų asmenų naudai, o tai be jokios abejonės reikštų, kad neliks galimybės valstybei grąžinti tokios pat būklės ir statuso sklypo, koks buvo iš jos įgytas, ko pasėkoje ieškovai negalės įgyvendinti ginamos įstatyminės teisės – nusipirkti iš valstybės žemės sklypo dalį. Be to, tai lemtų naujų ginčų ir bylų teismuose atsiradimą.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas ginčo sklype atlikti bet kokius veiksmus, esant pareikštiems reikalavimams dėl sklypo grąžinimo valstybei, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, visų pirma kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka joms keliamą sąsajumo reikalavimą. Byloje nustatyta, kad ieškovai šioje byloje pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiais atsakovų sudarytus sandorius dėl žemės sklypo ir jos dalies, taikant restituciją natūra, t. y. priteisti iš atsakovų žemės sklypo dalį valstybei. Taigi, pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovų reikalavimus, valstybei būtų grąžinta atsakovams perleista žemės sklypo dalis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės (uždrausti atlikti bet kokius teritorijų planavimo, žemėvaldos projektavimo, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, statinio projektavimo ir statybos leidimo gavimo bei statybos darbų vykdymo veiksmus žemės sklype) niekaip neprisidėtų prie teismo sprendimo įvykdymo.
27. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to ar atsakovai imsis atitinkamų veiksmų ginčo sklype, ar ne, restitucijos taikymas, t. y. žemės sklypo grąžinimas valstybei, bus įmanomas. Byloje nėra pareikšta reikalavimų dėl žemės sklypo dalies pripažinimo ieškovų nuosavybe, o šioje byloje priėmus galimai ieškovams palankų sprendimą, jiems tik atsirastų galimybė įgyti nuosavybę į dalį žemės sklypo. Pastebėtina, kad priimtas galimai palankus ieškovams sprendimas, neužtikrintų jų besąlygiško realaus sklypo ar jo dalies įgijimo. Dėl to, jau šioje bylos stadijoje uždrausti atsakovams bet kokius teritorijų planavimo, žemėvaldos projektavimo, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, statinio projektavimo ir statybos leidimo gavimo bei statybos darbų vykdymo veiksmus žemės sklype, yra akivaizdžiai neproporcingas reikalavimas, iš esmės peržengiantis bylos nagrinėjimo ribas.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi tai, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodė, jog projektavimo darbų sutartis, topografinio plano parengimas, atlikti geologiniai tyrimai nelemia statybų žemės sklype ir tai neįtakoja ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad 2019 m. gegužės 30 d. buvo gautas atsakovų prašymas gauti specialiąsias architektūros sąlygas „Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybai“, tačiau prašymas buvo atmestas su pastaba, kad pagal Vilniaus miesto valdybos 2000 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1449V patvirtintą detalųjį planą sklype numatoma statyti tik vieną namą; rekomenduojama nustatyta tvarka inicijuoti esamo žemės sklypo padalinimą į du atskirus žemės sklypus. Daugiau prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje specialiosioms architektūros sąlygoms ar statybos leidimo išdavimui gauta nebuvo. Atsiliepime taip pat pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nėra gauta prašymų organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo būtų keičiamos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoto sklypo ribos, nustatomi ar panaikinami servitutai, ar specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
29. Dėl išdėstyto, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai imsis nesąžiningų veiksmų ieškovų atžvilgiu, siekdami išvengti jiems galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovai, sužinoję apie ieškovų jiems reiškiamus reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju neegzistuoja grėsmė ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nenustačius grėsmės ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl ieškovų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Romualda Janovičienė