Administracinė byla Nr. ATP-702-120/2013;

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-07535-2012-7;

                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

45.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,                                               n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2013-05-09 nutarimu V. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta 100 (vieno šimto) litų bauda, už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. LR ATPK 33 straipsnio 2 dalies pagrindu V. J. paskirta subendrinta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

V. J. nubaustas už tai, kad 2012-12-28, 11.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 234 punktų reikalavimus.

V. J. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013-05-09 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (LR ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Jeigu teismas manys, kad terminas administracinei nuobaudai skirti nėra pasibaigęs, prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria jam paskirta administracinė nuobauda už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir bylą šioje dalyje nutraukti, panaikinti nutarimo dalį dėl LR ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir sušvelninti paskirtą nuobaudą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2013-05-09 nutarimą palikti nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad V. J. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, nutarimas skirti nuobaudą teisėtas ir pagrįstas. Apelianto prašymas nutraukti bylą pasibaigus administracinė nuobaudos paskyrimo terminui ir taikyti LR ATPK 301 straipsnio nuostatas, taip pat nepagrįsti.

V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde ginčijama kaltė padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas LR ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, nes bylos duomenimis įrodyta, jog V. J. sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino. Tokias išvadas teismas pagrindė teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo A. U., liudytojų V. V., S. L., I. K. paaiškinimais, o iš dalies – ir paties V. J. nurodytomis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais.

Nors apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, nepagrįstai rėmėsi tik suinteresuotos liudytojos I. K. paaiškinimais, aukštesnės instancijos teismas su tokiu skundo motyvu sutikti pagrindo neturi.

Įvykį mačiusios liudytojos I. K. paaiškinimai nuo pat teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs, logiški, neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl jais nesiremti teismas neturėjo pagrindo.

I. K. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams išsamiai apibūdino V. J. padaryto pažeidimo aplinkybes, savo nurodytas aplinkybes kategoriškai patvirtino apklausiama teisme kur paaiškino, kad važiuodama paskui automobilį „Renault Espace“, ji matė, kaip automobiliu nubrozdintas buvo stovinčio automobilio „Audi“ kampas – buferis, kaip po to. „Renault Espace“ vairuotojas išlipęs iš automobilio, priėjo prie „Audi“ automobilio, apžiūrėjo jį ir matė, kad nubrozdino, bet atsisėdęs atgal į „Renault Espace“ automobilį ir apsisukęs, iš įvykio vietos išvažiavo. Ši liudytoja, pažeidėjo automobilio valstybinius numerius, modelį, įsidėmėjo, tačiau galėjo suklysti dėl vidurinio valstybinio numerio skaičiaus, nurodydama duomenis policijai (b. l. 71).

Tokius šios liudytojos parodymus iš esmės patvirtino teismo posėdyje apklausti nukentėjusysis ir liudytojai, kuriems I. K. pasakojo pažeidimo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo transporto priemonės duomenis.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad I. K. yra suinteresuota bylos baigtimi, aukštesnės instancijos teismas duomenų, kurie patvirtintų tokį apelianto manymą, nenustatė.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad I. K. su pažeidimą padariusiu asmeniu anksčiau pažįstama nebuvo, pažeidimo faktą užfiksavo atsitiktinai, jokių kitų aplinkybių, kurios aukštesnės instancijos teismui leistų suabejoti minėtos liudytojos duotų parodymų teisingumu ir objektyvumu, byloje nėra. Tokių aplinkybių buvimo nenurodė ir apeliantas savo skunde.

Teismas taip pat neturi objektyvaus pagrindo abejoti ir teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo bei policijos patrulių duotais parodymais, kadangi jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti minėtų asmenų duotų parodymų objektyvumu, byloje, taip pat nėra.

Remdamasis aptartais įrodymais apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad V. J. suprato kliudęs stovinčią transporto priemonę, nes jis sustojo, išlipo iš savo automobilio, priėjo prie apgadinto automobilio „Audi“, jį apžiūrėjo ir iš įvykio vietos, nesant joje nukentėjusiojo asmens, nepranešęs policijai, pasišalino. Tokie V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Apelianto prašymas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti LR ATPK 250 straipsnio 7 dalies pagrindu, t. y. suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, apygardos teismo laikomas nepagrįstu.

LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, kad  administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad V. J. pažeidimą padarė 2012-10-28, nutarimas skirti nuobaudą priimtas 2013-01-30, t. y. nepraleidus šešių mėnesių termino. Minėtas nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, kuris 2013-03-07 nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Sutinkamai su LR ATPK 35 straipsnio 6 dalimi šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti pradedamas skaičiuoti iš naujo, t. y. nuo tos dienos, kada įsiteisėja apeliacinės instancijos teismo sprendimas, šiuo atveju – nuo 2013-03-07. Iš to seka, kad administracinės nuobaudos paskyrimo terminas V. J. baigiasi ne 2013-04-28, kaip jis nurodo savo apeliaciniame skunde, o 2013-09-07. Konstatuojama, kad terminas paskirti administracinę nuobaudą už LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus nėra pasibaigęs, todėl šiuo pagrindu naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. V. J. mano, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta, prašo taikyti LR ATPK 301 straipsnio nuostatas, sumažinti piniginės baudos dydį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

LR ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-623/2012). Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui ar vykimui į darbą, nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Pagrindu švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą taip pat nelaikytinos apelianto nurodyta aplinkybė apie būtinybę rūpintis senyvo amžiaus mama ir kartu su ja gyvenančiu neįgaliu giminaičiu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo artimiesiems dar prieš darydamas pažeidimą. Todėl padaręs jį, jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis gauna mažas pajamas, išlaiko nepilnametę dukrą, pinigų reikia vaistams, vertintinos individualizuojant bausmę, tačiau nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis LR ATPK 301 straipsnio prasme. Apibendrinant pasakytina, kad pirmos instancijos teismas administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, numatytų LR ATPK 30 straipsnyje nepažeidė, paskirtą nuobaudą tinkamai individualizavo ir pagrįstai skyrė minimalaus dydžio nuobaudą, kuri aukštesnės instancijos teismo nuomone, nelaikytina aiškiai per griežta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

                                           n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                                                                                    Regina Majauskienė