Administracinė byla Nr. eI2-312-505/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19812-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 51.5; 55.1.1; 57.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjų V. Č. ir G. A. atstovei advokato padėjėjai L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Č. ir G. A. skundą atsakovei asociacijai Nemokumo administratorių rūmams, trečiasis suinteresuotas asmuo S. B., dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjai V. Č. ir G. A. kreipėsi į teismą prašydami: 1) pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 29 d. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio protokolo Nr. 1 1 nutarimo dalį, kuria patvirtinta Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 3.3.6 punkto redakcija: „Nė vienas Prezidiumo narys be Prezidiumo protokolinio sprendimo neturi teisės viešai ir privačiai bet kokiems asmenims komentuoti, publikuoti pranešimų dėl Prezidiume svarstomų klausimų, diskusijų ar nutarimų“; 2) pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 29 d. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio protokolo Nr. 1 4 nutarimą, kuriuo nutarta paskirti į Nemokumo administratorių rūmų vadovo (direktoriaus) pareigas S. B., Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkui suteikti įgaliojimą sudaryti darbo sutartį, nustatant (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinį atlyginimą.

Pareiškėjai skunde bei jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė asociacija Nemokumo administratorių rūmai priėmė neteisėtus nutarimus, kuriuos pareiškėjai buvo priversti apskųsti. Pabrėžė, jog, sužinojusi apie teismui pateiktą skundą, atsakovė skundžiamus nutarimus pakeitė, t. y. 2020 m. vasario 4 d. priėmė nutarimą nuo 2020 m. vasario 10 d. atleisti S. B. iš Nemokumo administratorių rūmų vadovo pareigų, o 2020 m. kovo 18 d. patvirtino naują Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo darbo reglamentą, kurio ginčijamą 3.3.5 punkto dalį pakeitė 3.3.6 punktu, nustatančiu, kad prezidiumo narys be Prezidiumo protokolinio sprendimo neturi teisės viešai ir privačiai bet kokiems asmenims komentuoti, publikuoti pranešimų dėl Prezidiume svarstomų klausimų, diskusijų ar nutarimų, sietinų su konfidencialia informacija. Pažymėjo, kad pareiškėjai nuo pat pradžių siekė išvengti bylos – balsavo prieš skundžiamus nutarimus, įspėjo atsakovę, kad kreipsis į teismą, įtikinėjo nutarimus pakeisti, bet atsakovė į tai sureagavo tik gavusi procesinius dokumentus iš teismo ir per kelis mėnesius šiuos nutarimus pakeitė. Mano, kad byla turėtų būti nutraukta, o nutraukus bylą pareiškėjams priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi pažeidimo pašalinimas atsakovės neatleidžia nuo atsakomybės atlyginti pareiškėjų pagrįstai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė asociacija Nemokumo administratorių rūmai (toliau – ir NAR) atsiliepime į skundą nurodė, jog 2019 m. spalio 29 d. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 1 darbotvarkės 3 klausimu „Dėl NAR prezidiumo darbo reglamento tvirtinimo“ nutarė patvirtinti Reglamento 3.3.6 punkto redakciją ir ją išdėstyti taip: „Nė vienas Prezidiumo narys be prezidiumo protokolinio sprendimo neturi teisės viešai ir privačiai bet kokiems asmenims komentuoti, publikuoti pranešimų dėl Prezidiume svarstomų klausimų, diskusijų ar nutarimų“. Paaiškino, jog 2020 m. kovo 18 d. vykusio Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio metu Reglamentas buvo patikslintas, t. y. posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 9 darbotvarkės 9 klausimu „Dėl NAR prezidiumo darbo reglamento pakeitimų tvirtinimo“ nutarė patvirtinti patikslintą Reglamento 3.3.6 punkto redakciją ir ją išdėstyti taip: „saugoti konfidencialią informaciją, kurią sužino būdamas Prezidiumo nariu. Nė vienas Prezidiumo narys be prezidiumo protokolinio sprendimo neturi teisės viešai ir privačiai bet kokiems asmenims komentuoti, publikuoti pranešimų dėl Prezidiume svarstomų klausimų, diskusijų ar nutarimų, sietinų su konfidencialia informacija“. Pabrėžė, kad skundžiama 2020 m. spalio 29 d. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio protokolinio sprendimo Nr. 1 1 nutarimo dalis laikytina negaliojančia. Taip pat paaiškino, kad 2019 m. spalio 29 d. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 1 darbotvarkės 4 klausimu „Dėl kandidatų į Nemokumo administratorių rūmų administracijos vadovo pareigas“ nutarė paskirti į Nemokumo administratorių rūmų vadovo (direktoriaus) pareigas S. B., Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkui suteikti įgaliojimą sudaryti darbo sutartį, nustatant (duomenys neskelbtini) mėnesinį atlyginimą. 2020 m. vasario 4 d. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 7 darbotvarkės 2 klausimu „Dėl vadovo S. B. atstatydinimo“ nutarė atleisti S. B. iš Nemokumo administratorių rūmų vadovo pareigų. Atsakovės įsitikinimu, šiuo metu pareiškėjų skundo pagrindas jau yra išnykęs, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkintinas.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2019 m. spalio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 1 1 nutarimo dalies, kuria patvirtintas Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo darbo reglamento 3.3.6 punktas, ir 4 nutarimo, kuriuo paskirtas Nemokumo administratorių rūmų vadovas S. B., teisėtumo ir pagrįstumo.

Nemokumo administratorių veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), kuris nustato ir Nemokumo administratorių rūmų veiklą.

Nemokumo administratorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip (JANĮ 139 straipsnis). Nemokumo administratorių rūmų narių ir asocijuotų narių teises ir pareigas nustato šis įstatymas, Asociacijų įstatymas ir Nemokumo administratorių rūmų įstatai (toliau – ir Įstatai). Įstatus tvirtina  Nemokumo administratorių rūmų narių visuotinis susirinkimas.

Nemokumo administratorių rūmų įstatų (Juridinių asmenų registre įregistruoti 2019 m. spalio 25 d.) 1.1 punkte įtvirtinta, jog Nemokumo administratorių rūmai yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – vienyti visus nemokumo administratorius, kaupti, sisteminti ir teikti informaciją apie nemokumo administratorius ir nemokumo administratorių padėjėjus bei jų vykdomą veiklą, koordinuoti ir kontroliuoti jų veiklą administruojant nemokumo procesus, atstovauti jų interesams ir juos ginti, organizuoti ir įgyvendinti jų kvalifikacijos tobulinimą, įgyvendinti nemokumo administratorių savivaldą, puoselėti nemokumo administratoriaus profesijos vardą ir pozityvų Nemokumo administratorių rūmų įvaizdį, vienodai tarnauti visiems nemokumo administratoriams, rengti ir teikti su nemokumo procesais susijusių teisės aktų projektų siūlymus bei išvadas dėl šių teisės aktų projektų. Nemokumo administratorių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Juridinių asmenų nemokumo įstatymu, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu, Asociacijų įstatymu, kiek Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenustato kitaip, kitais teisės aktais ir Nemokumo administratorių rūmų įstatais (Įstatų 1.2 punktas). Nemokumo administratorių rūmų teisės ir pareigos nustatytos JANĮ 141 ir 142 straipsniuose, taip pat Įstatų 3–5 punktuose. Nemokumo administratorių rūmai yra viešasis juridinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus.

Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo (vieno iš Nemokumo administratorių rūmų organo) funkcijos, teisės ir pareigos nustatytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 144 straipsnyje, taip pat Įstatų 10–12 punktuose.

Teisiniame reglamentavime ex lege (lot. pagal įstatymą) įtvirtinta, kad Nemokumo administratorių organų sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (JANĮ 151 straipsnis). Tokia nuostata numatyta ir Nemokumo administratorių rūmų įstatų 13.3 punkte.

Prezidiumas yra kolegialus Nemokumo administratorių rūmų valdymo organas. Prezidiumą sudaro 11 narių, įskaitant Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininką <...>. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką renka Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo veiklą reglamentuoja darbo reglamentas (JANĮ 145 straipsnis).

Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 156 straipsnio 1–3 dalimis buvo sušauktas Nemokumo administratorių rūmų steigiamasis susirinkimas, kuris įvyko 2019 m. rugsėjo 13 d. Susirinkimo metu buvo priimti nutarimai dėl dvylikos darbotvarkėje numatytų klausimų, inter alia, buvo priimti nutarimai, kuriais: nutarta įsteigti Nemokumo administratorių rūmus – viešąjį juridinį asmenį, kurio teisinė forma yra asociacija, įgyvendinantį nemokumo administratorių profesinę savivaldą; patvirtinti Nemokumo administratorių rūmų įstatai su pakeitimais; išrinktas Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkas ir išrinkti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo nariai. Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registre 2019 m. spalio 25 d. buvo įregistruoti Nemokumo administratorių rūmai.

Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2019 m. spalio 29 d. posėdyje, be kitų nutarimų, buvo priimti šie nutarimai: 1) patvirtinti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo darbo reglamentą su pakeitimais: Palikti projekto Nr. 1 siūlomą 3.3.5 punkto redakciją: „saugoti konfidencialią informaciją, kurią sužino būdamas Prezidiumo nariu. Nė vienas Prezidiumo narys be Prezidiumo protokolinio sprendimo neturi teisės viešai ir privačiai bet kokiems asmenims komentuoti, publikuoti pranešimų dėl Prezidiume svarstomų klausimų, diskusijų ar nutarimų“; 2) paskirti į Nemokumo administratorių rūmų vadovo (direktoriaus) pareigas S. B., g. (duomenys neskelbtini), Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkui suteikti įgaliojimą sudaryti darbo sutartį, nustatant (duomenys neskelbtini) mėnesinį atlyginimą.

Nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio protokolo Nr. 1 1 nutarimo dalimi patvirtinta Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo darbo reglamento 3.3.6 punkto redakcija: „Nė vienas Prezidiumo narys be Prezidiumo protokolinio sprendimo neturi teisės viešai ir privačiai bet kokiems asmenims komentuoti, publikuoti pranešimų dėl Prezidiume svarstomų klausimų, diskusijų ar nutarimų“.

Taip pat nustatyta, kad 2020 m. kovo 18 d. vykusio Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio metu Reglamentas buvo patikslintas. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas posėdžio protokoliniu sprendimu dėl darbotvarkės 9 klausimo „Dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo darbo reglamento pakeitimų tvirtinimo“ nutarė patvirtinti patikslintą Reglamento 3.3.6 punkto redakciją ir ją išdėstė taip: „saugoti konfidencialią informaciją, kurią sužino būdamas Prezidiumo nariu. Nė vienas Prezidiumo narys be prezidiumo protokolinio sprendimo neturi teisės viešai ir privačiai bet kokiems asmenims komentuoti, publikuoti pranešimų dėl Prezidiume svarstomų klausimų, diskusijų ar nutarimų, sietinų su konfidencialia informacija“.

Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes pripažintina, kad Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. spalio 29 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. 1 1 nutarimo dalis, kuria Reglamento 3.3.6 punktas buvo iš esmės pakeistas Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. kovo 18 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. 9 2 nutarimu ir išdėstytas nauja redakcija, todėl skundžiama Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 m. spalio 29 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. 1 1 nutarimo dalis laikytina negaliojančia.

Pareiškėjai taip pat prašė pripažinti negaliojančiu Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2019 m. spalio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 1 4 nutarimą, kuriuo nutarta paskirti į Nemokumo administratorių rūmų vadovo (direktoriaus) pareigas S. B., Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkui suteikti įgaliojimą sudaryti darbo sutartį, nustatant (duomenys neskelbtini) mėnesinį atlyginimą.

Nemokumo administratorių rūmų vadovas yra vienasmenis Nemokumo administratorių rūmų valdymo organas, kuris organizuoja kasdienę Nemokumo administratorių rūmų veiklą (JANĮ 146 str. 1 ir 2 d.). Sprendimą dėl Nemokumo administratorių rūmų vadovo paskyrimo ir atšaukimo, sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas (JANĮ 146 str. 3 d.).

Nustatyta, kad Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas 2019 m. spalio 29 d. posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 1 darbotvarkės 4 klausimu „Dėl kandidatų į NAR administracijos vadovo pareigas“ nutarė paskirti į Nemokumo administratorių rūmų vadovo (direktoriaus) pareigas S. B., g. (duomenys neskelbtini), Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkui suteikti įgaliojimą sudaryti darbo sutartį, nustatant (duomenys neskelbtini) mėnesinį atlyginimą.

Taip pat nustatyta, kad Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas 2020 m. vasario 4 d. posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 7 darbotvarkės 2 klausimu „Dėl vadovo S. B. atstatydinimo“ nutarė atleisti S. B. iš Nemokumo administratorių rūmų vadovo pareigų nuo 2020 m. vasario 10 d., paskirti (duomenys neskelbtini), įskaitant mokesčius, atlygį už atliktus darbus ir S. B. atlygį išmokėti gavus S. B. ataskaitą už atliktus darbus.

Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms pripažintina, kad Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2019 m. spalio 29 d. posėdžio protokolinio sprendimo Nr. 1 darbotvarkės 4 klausimu „Dėl kandidatų į Nemokumo administratorių rūmų administracijos vadovo pareigas“ priimtas sprendimas paskirti į Nemokumo administratorių rūmų vadovo (direktoriaus) pareigas S. B., g. (duomenys neskelbtini), Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkui suteikti įgaliojimą sudaryti darbo sutartį, nustatant (duomenys neskelbtini) mėnesinį atlyginimą, yra negaliojantis.

ABTĮ 85 straipsnio 4 dalis numato, jog kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ši nuostata aiškintina atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją baigiamajame akte vis dėlto turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teismo aktui pagrįsti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog esminiai reikalavimai, keliami teismo sprendimui, yra jo teisėtumas bei pagrįstumas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, nėra ribojamas motyvų kiekybe (2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012, 2012 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-92/2012).

Iš išdėstytų aplinkybių bei teisinio reglamentavimo matyti, kad Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo sprendimų pripažinimas negaliojančiais pagal nagrinėjamu atveju susiklosčiusias faktines aplinkybes, kai atsakovė pripažino ir įvykdė skundo reikalavimus po to, kai pareiškėjai 2019 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į teismą, tinkamai neapgintų pareiškėjų teisių, nes skundžiamo akto veiksmai akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.

Pareiškėjų V. Č. ir G. A. atstovė advokato padėjėja L. K. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Taigi, ABTĮ 40 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai proceso šalių išlaidos atlyginamos. Pagal šio straipsnio nuostatas, teisę gauti savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Tačiau vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais išspręsti klausimą dėl pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmiausiai būtina įvertinti ginčo turinį bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl šiuo atveju pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjų kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjų patirtų išlaidų) nėra atsakinga atsakovė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010).

Bylos duomenimis, pareiškėjai V. Č. ir G. A. 2019 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 29 d. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio protokolo Nr. 1 1 nutarimo dalį, kuria patvirtinta Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo darbo reglamento 3.3.6 punkto redakcija: „Nė vienas Prezidiumo narys be Prezidiumo protokolinio sprendimo neturi teisės viešai ir privačiai bet kokiems asmenims komentuoti, publikuoti pranešimų dėl Prezidiume svarstomų klausimų, diskusijų ar nutarimų“; 2) pripažinti negaliojančiu 2019 m. spalio 29 d. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio protokolo Nr. 1 4 nutarimą, kuriuo nutarta paskirti į Nemokumo administratorių rūmų vadovo (direktoriaus) pareigas S. B., Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininkui suteikti įgaliojimą sudaryti darbo sutartį, nustatant (duomenys neskelbtini) mėnesinį atlyginimą.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė 2020 m. kovo 18 d. vykusio Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio metu patikslino Reglamentą, t. y. posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 9 darbotvarkės 9 klausimu „Dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo darbo reglamento pakeitimų tvirtinimo“ nutarė patvirtinti patikslintą Reglamento 3.3.6 punkto redakciją ir ją išdėstyti taip: „saugoti konfidencialią informaciją, kurią sužino būdamas Prezidiumo nariu. Nė vienas Prezidiumo narys be prezidiumo protokolinio sprendimo neturi teisės viešai ir privačiai bet kokiems asmenims komentuoti, publikuoti pranešimų dėl Prezidiume svarstomų klausimų, diskusijų ar nutarimų, sietinų su konfidencialia informacija“, t. y. skundžiama 2020 m. spalio 29 d. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio protokolinio sprendimo Nr. 1 1 nutarimo dalis tapo negaliojanti. Taip pat 2020 m. vasario 4 d. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 7 darbotvarkės 2 klausimu „Dėl vadovo S. B. atstatydinimo“ nutarė atleisti S. B. iš Nemokumo administratorių rūmų vadovo pareigų.

Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog, pareiškėjams kreipusis į teismą, atsakovė ėmėsi veiksmų ir per keletą mėnesių ginčijamus nutarimus pakeitė. Taigi, nagrinėjamu atveju pažeidimo pašalinimas atsakovės neatleidžia nuo atsakomybės atlyginti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš pareiškėjų atstovės advokato padėjėjos L. K. pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo matyti, kad pareiškėjai patyrė 513 Eur (400 Eur advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir 113 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas) bylinėjimosi išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu.

Byloje esančios 2019 m. lapkričio 29 d. Atstovavimo sutartys patvirtina, kad pareiškėjams teisines paslaugas, už kurias patirtas išlaidas prašoma priteisti iš atsakovės, nagrinėtoje byloje teikė advokato padėjėja L. K.. Sumokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateiktos sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymai.

Pareiškėjai teismo prašo priteisti pateikiant skundą sumokėtą 113 Eur žyminį mokestį. Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtina byloje esantys 2019 m. lapkričio 29 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 227 ir 2019 m. gruodžio 30 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1313, todėl šios patirtos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir gali būti priteistos iš atsakovės pareiškėjams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundas (ieškinys) teismui buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 2 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo darbo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjų atstovei rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1 289 Eur Vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1 289 Eur Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Atsižvelgiant į tai, jog skundą parengė advokato padėjėja, todėl pagal Rekomendacijų 5 punktą skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo teismui surašymą priteistina maksimali 2 578 Eur suma (1289 x 2,5 x 0,8 = 2578). Prašoma priteisti 400 Eur suma už skundo teismui parengimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista pareiškėjams iš atsakovės.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nustatytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į prašomos priteisti bei maksimaliai galimos priteisti sumos dydį, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiškėjams V. Č. ir G. A. iš atsakovės asociacijos Nemokumo administratorių rūmų atlygintinos su šios bylos nagrinėjimu susijusios bei jų patirtos 513 Eur išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 
84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų V. Č. ir G. A. skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjams V. Č. ir G. A. iš atsakovės asociacijos Nemokumo administratorių rūmų 513 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                        Rimantas Giedraitis

                                        Daina Kukalienė

                                        Asta Urbonienė