Civilinė byla Nr.e2A-180-656/2024

Civilinio proceso Nr.2-68-3-08743-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14, 2.2.4.4.14, 13.1.2.

(S)

           VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                              S P R E N D I M A S

                                                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU         

                                                               2024 m. vasario 6 d.

                                                                           Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) Privačios įmonės „GruMele Spedišn“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio mėn. 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Privačios įmonės „GruMele Spedišn“ ieškinį atsakovui UAB „Donkis” dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir D. Č..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Krovinio gavėjas ir savininkas įmonė OOO „Russo Upak“ reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo perleido ieškovui Privačiai įmonei „GruMele Spedišn“, kuri reikalauja, vadovaujantis 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencijos) CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš atsakovo nuostolius už krovinio praradimą 35994,97 eurus bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. 

2.       Nurodė, kad atsakovui buvo pavesta pervežti krovinį, tačiau vilkikas su kroviniu dėl atsakovo aplaidumo buvo laikomas nesaugomoje aikštelėje ir trečiųjų asmenų padegtas. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis atsakovas, būdamas sutartiniu krovinio vežėju, priėmė vežti krovinį, tačiau į paskirties vietą krovinio nepristatė, atsakovui, kaip vežėjui, tenka atsakomybė už patirtus nuostolius dėl gabento krovinio praradimo. Todėl laikytina, jog šiuo atveju galioja atsakovo atsakomybės už krovinio neišsaugojimą prezumpcija, kadangi atsakovas šios prezumpcijos iki šiol nepaneigė (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis).

3.       Atsakovas UAB „Donkis“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d. turi būti atleistas nuo atsakomybės, nes krovinys buvo padegtas trečiųjų asmenų. 2022 rugsėjį prasidėjo abipusių Lietuvos ir Baltarusijos sankcijų taikymas. Atsakovas negalėjo įvažiuoti į Baltarusiją, krovinys buvo menkavertis – tuščia pakavimo tara. Transporto priemonė buvo palikta įprastinėje sunkvežimių stovėjimo aikštelėje ir buvo padegta. Vairuotojas buvo išėjęs pailsėti, kaip reikalauja norminiai aktai. Krovinys prarastas dėl trečiųjų asmenų kaltės, pervežėjo kaltės nėra.

Trečiasis asmuo D. Č. nurodė, kad jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriame nustatyta, kad D.Č., būdamas neblaivus, pamatė vilkiką su puspriekabe, pabeldė į vairuotojo duris ir nustatė, kad vairuotojo nėra. Pažiūrėjo koks puspriekabėje krovinys – buvo tušti buteliukai. Nutarė pavogti degalus, dalis degalų išsiliejo. Nutarė dezinfekciniu skysčiu panaikinti pėdsakus, valė transporto priemonę, rūkė, dėl ko užsidegė transporto priemonė su puspriekabe, krovinys.

4.       Trečiojo asmens draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal draudimo sutarties, sudarytos su atsakovu, sąlygas nebuvo draudžiami kroviniai vežami Rusijos Federaciją.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai. Teismas nurodė, kad (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau CK) 6.808 str. 1 d. numatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pervežimas vyko pagal CMR konvenciją maršrutu (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad gautas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-06-29 Teismo baudžiamasis įsakymas, iš kurio motyvuojamosios dalies matyti teismo nustatytos krovinio sunaikinimo nusikalstamos aplinkybės, kurias patvirtino trečiasis asmuo D. Č.. D. Č. tyčia sunaikino ir sugadino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: 2022-10-01 (duomenys neskelbtini), pamatęs aikštelėje stovintį vilkiką su puspriekabe, kuri buvo pakrauta plastikinių flakonų, nutarė pavogti iš vilkiko degalus. Jam naikinant vagystės pėdsakus dezinfekciniu skysčiu, nuo nuorūkos užsidegė sunkvežimis su kroviniu. Krovinys sunaikintas dėl trečiojo asmens tyčinių veiksmų vykdant degalų vagystę iš transporto priemonės.

Teismas nustatė, kad krovinys buvo menkavertis – plastikiniai flakonai. Pervežimas maršrutu (duomenys neskelbtini) nevyko, nes buvo sustabdytas iki bus išspręstos techninės problemos, nes yra taikomos tarpvalstybinės sankcijos. Vairuotojui darbo ir poilsio režimui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 ir Nr.165/2014, dėl ko vairuotojas privalėjo ilsėtis. Gaisras įvyko šalia kelio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje sukelto girto asmens D. Č.. Krovinys prarastas dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Gaisrą sukėlė trečiasis asmuo, jis kilo ne dėl vairuotojo kaltės, o dėl gaisro šaltinio, patekusio iš išorės. Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, nes negalėjo užkirsti kelio dėl gaisro atsiradusioms pasekmėms. Analizuojamo įvykio aplinkybės atitinka CMR konvencijos 17 str. 2 d. numatytų neišvengiamų aplinkybių kriterijų. Krovinys prarastas dėl trečiojo asmens nusikalstamų veiksmų ir pasekmės nebepriklausė nuo vežėjo valios: trečiasis asmuo, naikindamas kuro iš vilkiko vagystės pėdsakus rūkė ir sukėlė gaisrą, kurio pasekmėje sudegė krovinys. Teismas ieškinį atmetė, nes krovinys prarastas (sugadintas) dėl trečiųjų asmenų kaltės, kurių vežėjas negalėjo numatyti ir kontroliuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, kad  2022-10-01 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad vilkikas stovi aikštelėje priešais namą, teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos, teritorija neapšviesta, nefilmuojama. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, skundžiamame sprendime apie jas nepasisakė, jomis nesirėmė priimdamas sprendimą.

Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio praradimą, sužalojimą ar pavėluotą pristatymą, jei jis įrodo bent vieną iš pagrindų, nurodytų CMR konvencijos 17 str. 2 d. ir 4 d.. Šis aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Įrodinėjimo objektu, duotuoju atveju yra du savarankiški dalykai: 1) negalėjimas išvengti tam tikrų aplinkybių ir 2) negalėjimas užkirsti kelio tam tikrų žalingų pasekmių atsiradimui. Todėl atsakovas (vežėjas) privalo įrodyti ne tik aplinkybių, dėl kuriu jis prarado krovinį, realu buvimą, bet taip pat turi įrodyti, kad ėmėsi visu veiksmu ir priemonių, kad išvengtu krovinio praradimo. Atsakovas aukščiau nurodytų aplinkybių neįrodė, byloje nėra nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, kad atsakovas rūpinosi kroviniu ir jį saugojo.

Byloje yra priešingi įrodymai, liudijantys atsakovo nerūpestingumą ir aplaidumą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atleisti atsakovą nuo atsakomybės, nustatė šias aplinkybes: krovinys buvo menkavertis; pervežimas nevyko, nes buvo techninės problemos; pervežimas nevyko, nes yra taikomos tarpvalstybinės sankcijos; vairuotojas privalėjo ilsėtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 ir Nr.165/2014, nustatantį vairuotojų darbo ir poilsio laiko režimą. Aiškinant ginčijamo sprendimo turinį, nors teismas konkrečiai ir nenurodė, galima numanyti, kad, teismo nuomone, tai ir yra aplinkybės, kurių atsakovas negalėjo išvengti ir dėl kurių transporto priemonė su kroviniu buvo palikta aikštelėje. Teismas sprendė, kad nuo krovinio vertės priklauso, ar krovinio saugumu reikia rūpintis, ar ne. Jeigu krovinys yra menkavertis, tuomet juo nereikia rūpintis. Labai keistai pirmosios instancijos teismas nustatė krovinio vertę - nurodė, kad „atsakovo prie atsiliepimo į ieškinį pateiktos nuotraukos rodo, kad krovinys buvo menkavertis - plastikiniai flakonai“. Viena pastraipa aukščiau skundžiamame sprendime parašyta - „Teismas nurodo, kad D. Č. tyčia sunaikino ir sugadino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu“. Taigi, teismas sprendime nurodo viena kitai prieštaraujančias aplinkybes. Ieškovas pateikė 2022-09-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIS/62927026, kurioje nurodyta krovinio vertė - 35 994,97 EUR, todėl nėra pagrindo laikyti krovinį menkaverčiu. Be to, krovinio vertė nėra tas kriterijus, kuris apsprendžia, kiek reikėtų dėti pastangų, siekiant apsaugoti gabenamą krovinį.

Pagrindinė priežastis, kodėl krovinio pervežimas buvo sustabdytas ir transporto priemonė palikta aikštelėje yra ta, kad atsakovas neturėjo kelionės leidimo krovinio gabenimui į Baltarusiją. Tai reiškia, kad atsakovas, 2022-09-20 priimdamas gabenti krovinį maršrutu (duomenys neskelbtini) (Rusija) (CMR važtaraštis Nr. DV00206), iš anksto žinojo, kad negali vykdyti pervežimo sutarties ir savo įsipareigojimų, kadangi neturi tam reikalingo kelionės leidimo.

Jei atsakovas nusprendė sudaryti vežimo sutartį, pasikrauti krovinį ir tik po to rūpintis reikalingų dokumentų gavimu, tuomet atsakovas privalėjo bent jau pasirūpinti krovinio saugumu, galėjo pastatyti transporto priemonę savo įmonės teritorijoje, palikti krovinį laikinojo saugojimo sandėlyje, krovinio pervežimui pasamdyti sekantį vežėją, kuris turėtų reikalingą kelionės leidimą, pastatyti transporto priemonę su kroviniu saugomojoje aikštelėje.

Krovinio praradimo priežastys yra šios: atsakovas priėmė krovinį pervežimui iš anksto žinodamas, kad negalės vykdyti šio Įsipareigojimo, t.y. vežti krovinio; atsakovas neturėjo krovinio vežimui reikalingų dokumentų; atsakovas neišnaudojo visų įmanomų priemonių krovinio saugumui užtikrinti; atsakovas transporto priemonę su kroviniu pastatė nesaugomojoje aikštelėje; krovinys buvo paliktas be jokios priežiūros, vairuotojas išvyko namo. Šios priežastys įrodo atsakovo nerūpestingumą, aplaidumą, neatsakingumą, neapdairumą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl CMR konvencijos 17 str. 2 d. nurodytų aplinkybių buvimo, atsakovas neįrodė, kad ėmėsi visų veiksmų ir priemonių krovinio praradimui išvengti, neįrodė, kad krovinį prarado dėl neišvengiamų aplinkybių. Vežėjo kaltės prezumpcija liko nepaneigta, todėl atsakovas (vežėjas) negali būti atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą. Priešingai, atsakovo veiksmai kvalifikuotini pagal CMR konvencijos 29 str. ir laikytini tyčiniais veiksmais ir lemia atsakovo (vežėjo) neribotą atsakomybę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad byloje esančio teismo baudžiamojo įsakymo paskirtis yra nustatyti reikšmingus nusikaltimo sudėties požymius, nusikalstamos veikos faktą ir ją padariusį asmenį, žalą ir t.t., todėl baudžiamajame įsakyme nustatytos faktinės aplinkybės, transporto teisės sferoje leidžia daryti visiškai kitokias išvadas, nei kad teigiama apeliaciniame skunde.

Pagal 2022-09-13 paraišką su krovinio gavėju – „Russo Upak“ už 9950 EUR organizavo krovinio vežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir kaip transporto sferoje veikiantis profesionalas žinojo, kad dėl sankcijų negalėjo nuvežti krovinį į Maskvą, todėl matyt nuo sienos buvo samdomas Baltarusijos ar Rusijos vežėjas, o atsakovo darbas buvo pristatyti šį krovinį iki sienos, kur specialiai įrengtose terminaluose šis krovinys turėjo būti perduotas sekančiam vežėjui. Atsakovas buvo pateikęs naudoti tik vilkiką, o puspriekabė buvo registruota Rusijoje, todėl atsakovui leidimas vykdyti vežimą Baltarusijoje dėl taikomų atvirkštinių sankcijų negalėjo būti išduotas, nes atsakovas galėjo puspriekabę su kroviniu nutempti tik iki ant sienos esančio terminalo.

Krovinys tušti plastikiniai buteliukai, kurie turėjo būti panaudoti Rusijoje (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų nėra vagysčių objektas, nes tiesiog niekam šie buteliukai nereikalingi ir tai savo parodymuose patvirtinto D. Č., kuris pro tentą matė krovinį ir jis niekam nebuvo reikalingas. Kitaip tariant, krovinio „menkavertiškumas“, jei jis niekam nėra reikalingas apsprendžia ir rūpinimosi šiuo kroviniu mąstą, bei apsaugos priemones. Akivaizdu, kad plastikinių ir niekam nereikalingų butelių apsaugos mastas turėjo būti minimalus, nes tiesiog niekas šio krovinio neims, ką patvirtino ir D. Č.. Taigi vilkiko palikimas su tokio pobūdžio kroviniu tikrai nekėlė jokios kroviniui grėsmės, jei aišku neatsirastų „keistuolis padegėjas“, kurio veiksmus net sunku suvokti.

Kita svarbi aplinkybė yra vairuotojų darbo, poilsio ir socialinio režimo teisinis reguliavimas. Vairuotojo 2022-10-01 paaiškinime rašome, kad jis vyko į pasienio perėjimo punktą (duomenys neskelbtini), kur iš Lietuvos pusės yra taip vadinamos „surinkimo aikštelės“, kuriuose, kad nestovėti kelyje, transporto priemonės stovi ir laukia, kol bus praleistos per sieną. Tai iš vairuotojo paaiškinimo yra akivaizdu, kad iki tos surinkimo aikštelės buvo 5 km. eilė ir jis jos negalėtų tą dieną pasiekti, o darbo režimas reikalauja poilsio.

Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 su 2009, 2014 ir 2020 metų pakeitimais 8 str. 8 d. imperatyviai reikalauja vairuotojo kassavaitinio normalaus ilgesnio nei 45 valandos poilsio. Šis poilsis negali vykti transporto priemonėje.

Pagal nagrinėjamo Reglamento 8a str. 1 d. Komisija užtikrina, kad informacija apie saugias ir apsaugotas stovėjimo aikšteles būtų lengvai prieinama vairuotojams, vežantiems krovinius ir keleivius keliais. Komisija paskelbia visų stovėjimo aikštelių, kurios yra sertifikuotos, sąrašą, kad vairuotojams būtų užtikrintos šios tinkamos priemonės: įsibrovimo aptikimas ir prevencija, apšvietimas ir matomumas, avarinių atvejų kontaktiniai punktai ir procedūros, lyčių požiūriu tinkamos sanitarinės patalpos, galimybės nusipirkti maisto ir gėrimų, komunikacijos tinklų jungtys, elektros energijos tiekimas.

Reglamente kalbama ne tik apie saugomas, bet ir kitas aikšteles, kas reiškia, kad vairuotojo elgesys, kuomet jis pastato transportą ir vyksta nakvoti į viešbutį ar namo yra priimtinas ir Komisijos skatinamas elgesys, nes toks reguliavimas Sąjungos įstatymo leidėjo požiūriu yra socialiai teisingas ir tinkamas. Nėra jokio reikalavimo nakvoti transporto priemonėje, kuomet vykdomas poilsio režimas ir toks elgesys atitinka įstatymo leidėjo siekius.

Krovinys, plastikiniai buteliukai niekam nereikalingas krovinys, tai yra vagystės rizika tuo metu neegzistavo. Antra – sunkiasvorių transporto priemonių niekas nevagia, tad transporto priemonės vagystės rizika neegzistavo, o kita vertus palikimas transporto priemonės aikštelėje nėra joks delinkventinis elgesys, nes visi vairuotojai kiemuose savo transporto priemones palieka. Trečia, iš tikrųjų egzistavo dyzelino iš transporto priemonės nupylimo rizika, bet dyzelinas yra nedegus, jis net nuo cigaretės neužsidega, tad esant dyzelino vagystės rizikai, kroviniui rizikos objektyviai nebuvo. Ketvirta, neįmanoma nei numatyti, nei užkirsti kelio „keistuolio padegėjo“ veiksmams, kuomet jis nesugebėjęs nupilti dyzelino ir jį išpylęs ant žemės, sugalvojo nuo automobilio bako nuvalyti savo pirštų antspaudus ir tam panaudojo nuo Covid naudojamą spirito tirpalą ir dar tai darė su cigarete dantyse, manome, kad tokių dalykų normaliomis sąlygomis, joks žmogus numatyti negali ir aišku, negali užkirsti tokių veiksmų padariniams, tai yra gaisro kilimui, kelio.

CMR konvencijos 17 str. 1 d. yra nustatyta griežtoji vežėjo už krovinį atsakomybė, tačiau Konvencijos 17 str. 2 d. yra numatyti vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindai. Krovinys buvo prarastas dėl D.Č. įvykdyto tyčinio transporto priemonės padegimo, kuomet dėl tyčinio padegimo kilus gaisrui buvo sunaikintas visas transporto priemonėje buvęs krovinys. Tyčinio padegimo byla yra ištirta ir šioje baudžiamojoje byloje yra priimtas baudžiamasis įsakymas.

CMR konvencijos 17 str. 2 d. nustato: <Tačiau vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jei nuostoliai, žala ar vėlavimas atsirado dėl <...> aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pasekmėms jis negalėjo užkirsti kelio>.

Teismų praktikoje vyraujanti nuomonė yra tokia, kad esant tyčiniams padegimams yra laikoma, kad vežėjas kitų asmenų tyčinių veiksmų negali išvengti ir taip pat negali padegimo padariniams užkirsti kelio, todėl paprastai esant tyčiniam padegimui vežėjas yra atleidžiamas nuo atsakomybės.

Lietuvos teismų praktikoje, šiuo klausimu yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-10 nutartyje, civilinė byla Nr. 2A-542-117/2015, kuomet ugnies šaltinio patekimas į transporto priemonės vidinę krovinių dalį buvo pripažintas aplinkybe atleidžiančia vežėją nuo atsakomybės. Nagrinėjamos bylos atveju, konkretus transporto priemonės tyčinio padegimo mechanizmas yra žinomas, jis labai keistas, bet kaip tik tokio keisto „padegėjo“ elgesio būdamas protingas ir atsargus vežėjas negalėjo išvengti ir aišku, tokiam keistam gaisro sukėlimui negalėjo užkirsti kelio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje nustatyta, kad automobilį su kroviniu sunaikino trečiasis asmuo D. Č.. Šia aplinkybę patvirtina įsitesėjęs teismo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. įsakymas, kurio D.Č. pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamą veiką pagal LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (turto sunaikinimas). D. Č.2022 m. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje šalia kelio esančioje aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie vilkiko „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „DONKIS“, su puspriekabe „KEGEL SN 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos Federacijos valstybiniai numeriai), priklausančia Rusijos Federacijos įmonei „OOO LOGUS INTERTRANS“, kurioje buvo Rusijos Federacijos įmonei „RUSSO PACKING LLC“ priklausantis krovinys – 528 dėžės su 200 ml. plastikiniais flakonais, įsitikinęs, kad vairuotojo kabinoje nėra, peiliu prapjovė puspriekabės tento kampą, po to prie transporto priemonės atsinešė žarnelę su degalams skirta talpa, bandė išsiurbti kurą, kurio dalį išliejo ant asfalto, siekdamas paslėpti pėdsakus dezinfekciniu skysčiu nuvalė transporto priemonę, po ko surūkęs cigaretę, numetė ant asfalto nuorūką, nuo kurios užsiliepsnojo ant asfalto buvę kuro likučiai ir užsidegė puspriekabės tentas bei vilkikas su puspriekabe, kurie sudegė, tokiu visuotinai pavojingu būdu jis sunaikino ir sugadino didelės 72 884,97 Eur vertės svetimą turtą – vilkiką „MAN“, valst. Nr. HJM (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 500 Eur, priklausantį UAB „DONKIS“, puspriekabę „KOGEL SN 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 21 390 Eur, priklausančią Rusijos Federacijos įmonei „OOO LOGUS INTERTRANS“ ir krovinį – 528 dėžių su 200 ml. plastikiniais flakonais (krovinio svoris 35 21,76 kg), kurio vertė 35 994,97 Eur, priklausantį įmonei „RUSSO PACKING LLC“. Šiais savo veiksmais D. Č. (D. Č.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia klausimą, ar padegimas gali būti vertinamas kaip neišvengiama aplinkybė. Sprendžiant, ar egzistuoja antroji vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už krovinio praradimą sąlyga – kad vežėjo darbuotojas negalėjo užkirsti kelio dėl gaisro atsiradusioms pasekmėms, turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, ar vairuotojas buvo ypač sąžiningas ir pareigingas, siekdamas išvengti gaisro padarinių; ar dėjo pakankamas pastangas, kad krovinys dėl gaisro nebūtų prarastas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra suformulavęs ypač sąžiningo ir pareigingo vežėjo standartą ir nurodęs, kad sąžiningu vežėju pripažintinas tik toks asmuo, kuris, visų pirma, geba užtikrinti protingą (minimalų) krovinio praradimo rizikos laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1024/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, jog padarė savo laiku viską, ką galėtų padaryti ypatingai sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002 m; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2002 m).

Atsakovo nurodytoje precedentinėje Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-542-117/2015, ugnies šaltinio patekimas į transporto priemonės vidinę krovinių dalį buvo pripažintas aplinkybe atleidžiančia vežėją nuo atsakomybės. Nurodytoje byloje  reikšmingos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Civilinėje byloje Nr. 2A-542-117/2015 tardymo skyriaus pažymoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina techninė priežastis, dėl kurios kilo gaisras, yra degiųjų medžiagų, esančių gaisro židinyje, užsiliepsnojimas nuo atviros ugnies – degtuko, žiebtuvėlio, deglo ir pan. liepsnos; neatmestinas, tačiau mažai tikėtinas užsidegimas nuo mažos galios uždegimo šaltinio, pavyzdžiui, smilkstančio tabako gaminio. Vilkiko vairuotojas M. V. tiek Rusijos pareigūnams, tyrusiems gaisro priežastis, tiek apklaustas liudytoju teisme parodė, kad sustojęs degalinėje patikrino transporto priemonės būklę ir krovinio vientisumą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad vairuotojas, pastebėjęs priekaboje kilusį gaisrą, ėmėsi visų reikiamų veiksmų žalai išvengti ar sumažinti: sustojo, bandė gesinti gaisrą, bet nepavykus, nedelsdamas iškvietė gaisrinę pagalbą. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendė, kad vežėjo darbuotojas tuo metu buvusioje situacijoje elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, siekdamas išvengti gaisro padarinių ir dėjo pakankamas pastangas, kad krovinys nebūtų prarastas. Taigi, byloje surinkti duomenys sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad vežėjas krovinį prarado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir padariniams dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio, todėl yra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą (sunaikinimą) CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje vilkikas su kroviniu ilgą laiką be priežiūros buvo paliktas nesaugomoje vietoje, o vairuotojas nesiėmė jokių priemonių, kad krovinys nebūtų prarastas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atleisti atsakovą nuo atsakomybės, nustatė šias aplinkybes: krovinys buvo menkavertis; pervežimas nevyko, nes buvo techninės problemos; pervežimas nevyko, nes yra taikomos tarpvalstybinės sankcijos; vairuotojas privalėjo ilsėtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 ir Nr.165/2014, nustatantį vairuotojų darbo ir poilsio laiko režimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo krovinio vertės priklauso, ar krovinio saugumu reikia rūpintis, ar ne, jeigu krovinys yra menkavertis, tuomet juo nereikia rūpintis, nes atsakovo prie atsiliepimo į ieškinį pateiktos nuotraukos rodo, kad krovinys buvo menkavertis - plastikiniai flakonai“.

Priešingai, ieškovas pateikė 2022-09-19 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIS/62927026, kurioje nurodyta krovinio vertė - 35 994,97 EUR. Ieškovas nemano, kad 35 994,97 EUR krovinio vertė leidžia laikyti krovinį menkaverčiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra aplinkybės, kurių atsakovas negalėjo išvengti ir dėl kurių transporto priemonė su kroviniu buvo palikta neprižiūrimoje aikštelėje.

Teismas nustatė, kad pervežimas nevyko, nes yra taikomos tarpvalstybinės sankcijos; vairuotojas privalėjo ilsėtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 ir Nr.165/2014, nustatantį vairuotojų darbo ir poilsio laiko režimą). Šių aplinkybių atsakovas nenurodė procesiniuose dokumentuose, jos neįrodytos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindinė priežastis, kodėl krovinio pervežimas buvo sustabdytas ir transporto priemonė palikta aikštelėje yra ta, kad atsakovas neturėjo kelionės leidimo krovinio gabenimui į Baltarusiją. Tai reiškia, kad atsakovas, 2022-09-20 priimdamas gabenti krovinį maršrutu (duomenys neskelbtini) (CMR važtaraštis Nr. DV00206), iš anksto žinojo, kad negali vykdyti pervežimo sutarties ir savo įsipareigojimų, kadangi neturi tam reikalingo kelionės leidimo. Priėmęs vežti krovinį, atsakovas jo negabeno nurodytu maršrutu, o iš karto transporto priemonę su kroviniu keletui dienų pastatė į nesaugomą stovėjimo aikštelę.

Atsakovas privalėjo bent jau pasirūpinti krovinio saugumu. Būdamas rūpestingu vežėju ir rūpindamasis krovinio saugumu atsakovas galėjo pastatyti transporto priemonę savo įmonės teritorijoje, palikti krovinį laikinojo saugojimo sandėlyje, krovinio pervežimui pasamdyti sekantį vežėją, kuris turėtų reikalingą kelionės leidimą, pastatyti transporto priemonę su kroviniu saugomojoje aikštelėje.

Atsakovas nesiėmė nei vienos iš galimų priemonių krovinio saugumo užtikrinimui. Transporto priemonė su kroviniu buvo palikta nakčiai pirmoje pasitaikiusioje aikštelėje. Atsakovas nenurodė vairuotojui, kur palikti transporto priemonę, nors būtent atsakovas privalo planuoti pervežimo maršrutą ir duoti vairuotojui nurodymus dėl krovinio vežimo. Vairuotojas pats ieškojo aikštelės, o apie aikštelę (duomenys neskelbtini) jam pasakė pažįstamas vairuotojas. Aikštelė, kurioje buvo palikta transporto priemonė su kroviniu, nebuvo saugi. Aikštelės teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos, teritorija neapšviesta. Patekimas prie transporto priemonės nebuvo apribotas, todėl bet kas galėjo prieiti, kaip šiuo atveju ir įvyko. Transporto priemonė buvo palikta aikštelėje, kurioje nuolat rinkosi jaunimas, linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus, netgi kūreno laužą. Nėra jokių kelio ženklų, rodančių, kad čia yra automobilių stovėjimo ar poilsio aikštelė.

Nusprendęs sustabdyti krovinio pervežimą, atsakovas visiškai nesirūpino krovinio saugumu ir nesiėmė jokių priemonių, kad užtikrintų krovinio saugumą. Atsakovas, būdamas profesionaliu vežėju, galėjo ir privalėjo numatyti galimas grėsmes krovinio saugumui, numatyti savo elgesio pasekmes.

Sprendžiant, ar egzistuoja antroji vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už krovinio praradimą sąlyga - kad vežėjo darbuotojas negalėjo užkirsti kelio dėl gaisro atsiradusioms pasekmėms, turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, ar vairuotojas buvo ypač sąžiningas ir pareigingas, siekdamas išvengti gaisro padarinių; ar dėjo pakankamas pastangas, kad krovinys dėl gaisro nebūtų prarastas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra suformulavęs ypač sąžiningo ir pareigingo vežėjo standartą ir nurodęs, kad sąžiningu vežėju pripažintinas tik toks asmuo, kuris, visų pirma, geba užtikrinti protingą (minimalų) krovinio praradimo rizikos laipsni (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1024/2015). Nors automobilis buvo padegtas trečiojo asmens, vairuotojas nebuvo nei sąžiningas, nei pareigingas, bei nesiekė išvengti gaisro padarinių, priešingai, vairuotojo net nebuvo įvykio vietoje. Vairuotojas tuo metu ilsėjosi namuose.

Kaip matyti iš Baudžiamajame įsakyme esančių liudytojų parodymų, prie aikštelėje stovinčios transporto priemonės susirinkę jaunuoliai iš pradžių bandė išsiaiškinti, ar kabinoje nėra vairuotojo, ir tik jo neradę, nusprendė prapjauti puspriekabės tentą, patikrinti, koks krovinys yra vežamas, bei nupilti kurą. Kaip matyti iš šių aplinkybių, vairuotojo buvimas galimai būtų sustabdęs jaunuolius nuo nusikalstamų veiksmų.

krovinio palikimas akivaizdžiai nesaugomoje aikštelėje prilyginamas tyčiniams vežėjo veiksmams ir kvalifikuojamas pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 punktą, kuris nustato, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padalyta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad krovinio praradimo priežastys yra šios: atsakovas priėmė krovinį pervežimui iš anksto žinodamas, kad negalės vykdyti šio Įsipareigojimo, t.y. vežti krovinio; atsakovas neturėjo krovinio vežimui reikalingų dokumentų; atsakovas neišnaudojo visų įmanomų priemonių krovinio saugumui užtikrinti; atsakovas transporto priemonę su kroviniu pastatė nesaugomojoje aikštelėje; krovinys buvo paliktas be jokios priežiūros, vairuotojas išvyko namo.

Nors tiesioginė krovinio praradimo priežastis padegimas (deliktas), tačiau padegėjo D.Č. ir ginčo šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Ieškovas prašo atsakovui taikyti sutartinę atsakomybę, numatytą vežimo sutartimi, todėl teisėjų kolegija vertina nerūpestingą atsakovo elgesį kaip netiesioginę priežastį, sudariusią padegėjui D.Č., kuris apsisprendė pradėti neteisėtus nusikalstamus veiksmu būtent dėl to, kad vairuotojas buvo išvykęs ir transporto priemonės niekas nestebėjo, nevaržomai įgyvendinti savo nusikalstamus sumanymus. Ilgalaikis transporto priemonės su kroviniu palikimas nesaugioje vietoje nulėmė krovinio praradimą, buvo sudarytos visos sąlygos padaryti žalą tiek automobiliui, tiek kroviniui, t.y. juos padegti. Teisėjų kolegijos vertinimu, CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamų aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti, nebuvo, o vežėjas pats savo veiksmais sudarė galimybę krovinio praradimui.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė dėl CMR konvencijos 17 str. 2 d. nurodytų aplinkybių buvimo, nes atsakovas neįrodė, kad ėmėsi visų veiksmų ir priemonių krovinio praradimui išvengti, neįrodė, kad krovinį prarado dėl neišvengiamų aplinkybių. Vežėjo kaltės prezumpcija nepaneigta, todėl atsakovas (vežėjas) negali būti atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą. Priešingai, atsakovo veiksmai kvalifikuotini pagal CMR konvencijos 29 str. ir prilyginami tyčiniams veiksmams ir lemia atsakovo (vežėjo) neribotą atsakomybę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 3885 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, vertimo ir teisinės pagalbos). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 765 Eur žyminio mokesčio ir 59 Eur vertimo išlaidų.

Apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio mėn. 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai, priteisti ieškovui Baltarusijos Respublikos privačiai įmonei „GruMelc Spedišn” (kodas 192311747) iš atsakovo UAB „Donkis” (kodas 302786291) 35 994,97 EUR nuostolių, 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2023 m. birželio 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3885 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti ieškovui Baltarusijos Respublikos privačiai įmonei „GruMelc Spedišn” (kodas 192311747) iš atsakovo UAB „Donkis” (kodas 302786291) 824 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai         Alvydas Barkauskas

        Andrius Ignotas

        Jelena Šiškina