Civilinė byla Nr. e2A-484-781/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00156-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4028-392/2018 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams S. B., A. B., V. B. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Natural North Caviar“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Šiaurės kompanija“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. B. (toliau – ieškovė) 2017 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų S. B., A. B., V. B. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Natural North Caviar“ (toliau visi kartu – atsakovai) 238 936,52 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu S. B. nuo 1990 m. spalio 20 d. gyveno santuokoje, 2003 m. balandžio 8 d. kartu įsteigė UAB „Šiaurės kompanija“, kuri užsiėmė nekilnojamojo turto nuoma, taip pat ikrų ir žuvies produktų žaliavos perdirbimu bei gamyba. UAB „Šiaurės kompanija“ pagaminta produkcija buvo parduodama kitai sutuoktinių 2002 m. rugpjūčio 21 d. įkurtai bendrovei – UAB „Auksinis eršketas“, o pastaroji juos parduodavo prekybos centrus valdančioms bendrovėms. Nuo 2008 metų santykiai su atsakovu S. B. ėmė blogėti, o 2010 metų pabaigoje atsakovas S. B. pradėjo sutuoktiniams priklausančių bendrovių reorganizaciją. Kai 2011 metų gegužės mėn. ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas S. B. kartu su kitais atsakovais – A. B. (S. B. tėvu) ir V. B. (naujosios S. B. sutuoktinės tėvu) ėmėsi aktyvių veiksmų, perkeliant minėtų bendrovių veiklą į naujai įsteigtą bendrovę UAB „Natural North Caviar“, ir taip sumažino santuokoje įgyto turto (bendrovių akcijų) vertę. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo S. B. santuoką, tačiau turto, įskaitant ir UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų, padalijimo klausimas buvo išspręstas tik Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimu – buvusiems sutuoktiniams padalinta po 50 proc. UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų. Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi UAB „Šiaurės kompanija“ buvo iškėlęs bankroto bylą, o 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi šio juridinio asmens bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismų procesiniuose sprendimuose buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad bendrovės veikla buvo perkelta į UAB ,,Natural North Caviar“, jai buvo neatlygintinai perleistas bendrovės nekilnojamasis turtas, gamybos įranga, darbuotojai, kas ir lėmė, jog ieškovei priteistos akcijos tapo bevertėmis. Atsakovams neatlikus neteisėtų veiksmų (neperkėlus bendrovės veiklos, darbuotojų, turto, įrangos ir kt. į naujai įsteigtą bendrovę) BUAB „Šiaurės kompanija“ būtų ir toliau sėkmingai veikusi, bendrovė nebūtų bankrutavusi, o jos akcijos nebūtų tapusios bevertėmis. Iki santuokos nutraukimo bylos inicijavimo UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų nominali vertė buvo 477 873,03 Eur (1 650 000 Lt), todėl ieškovė prašė iš atsakovų solidariai priteisti pusę šių akcijų vertės – 238 936,52 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui A. B. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė kelia klausimą dėl nuostolių už jai priklausančių 50 proc. UAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimą atlyginimo, akcijų nuvertėjimą siedama su šios bendrovės turto perdavimu ir, atitinkamai, veiklos perkėlimu į kitą valdymo ryšiais susijusią bendrovę, t. y. į UAB ,,Natural North Caviar“, kas, ieškovės teigimu, ir lėmė UAB ,,Šiaurės kompanija“ negalėjimą vykdyti savo pagrindinės veiklos bei jos bankrotą. Tačiau teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad akcijos nuvertėjo būtent dėl šios priežasties, ir pripažino, kad UAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijų vertės sumažėjimui lemiamos reikšmės turėjo ne atsakovų, o pačios ieškovės veiksmai.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės pagrindinis argumentas, kuriuo buvo grindžiama atsakovų civilinė atsakomybė, yra UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu faktas. Atsižvelgdamas į bylą iš naujo nagrinėti grąžinusio Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas pažymėjo, kad procesiniuose sprendimuose, kuriais atsakovės UAB ,,Šiaurės kompanija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės vertinant ieškovės pareikšto reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą.
6. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BUAB ,,Šiaurės kompanija“ bankroto administratorius buvo pareiškęs ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo. Šį ieškinį Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu atmetė. Toje byloje, kaip ir nagrinėjamu atveju, bankroto administratorius atsakovų civilinę atsakomybę grindė tuo, kad šie 2013 metais neatlygintinai UAB ,,Natural North Caviar“ perdavė UAB ,,Šiaurės kompanija“ turtą. Tačiau byloje esančiame ekspertizės akte nustatyta, kad už įsigytą turtą bei paslaugas UAB „Natural North Caviar“ su UAB ,,Šiaurės kompanija“ atsiskaitė, todėl žala pastarajai bendrovei nebuvo padaryta. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat pažymėjo, kad nors požymių bankrotą pripažinti tyčiniu ir pakako, vis dėlto BUAB ,,Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto byloje nebuvo atskleistos visos faktinės aplinkybės, susijusios su UAB „Natural North Caviar“ ir BUAB ,,Šiaurės kompanija“ vykdytais tarpusavio atsiskaitymais. Tokių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas priėjo išvados, kad ieškovės teiginiai dėl neatlygintino BUAB ,,Šiaurės kompanija“ turto perdavimo BUAB ,,Natural North Caviar“ ir veiklos dėl šios priežasties nutraukimo yra nepagrįsti.
7. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2011–2014 m. laikotarpiu, kai buvo sprendžiamas sutuoktinių V. B. ir S. B. turto (taip pat ir UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų) padalijimo klausimas, Vilniaus apylinkės 2-asis teismas, tenkinęs ieškovės prašymą, 2011 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7018-726/2011 taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui S. B. priklausančių UAB ,,Sanves“, UAB ,,Auksinis eršketas“, UAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijas bei Vokietijoje registruotos bendrovės ,,North Company GmbH“ turimus pajus, uždrausdamas naudotis šiomis neturtinėmis akcininkų teisėmis: balsuoti akcininkų susirinkimuose dėl įstatų pakeitimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo (išskyrus, kai tai nustatyta įstatyme), vienos rūšies akcijų pakeitimo į kitos rūšies akcijas, bendrovės likvidavimo ar reorganizavimo, pelno perskirstymo, ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo bei garantavimo. Šios laikinosios apsaugos priemonės padarė neigiamą įtaką UAB „Šiaurės kompanija“ veiklai, dėl to AB SEB bankas nutraukė kreditavimo sutartį projektui ,,Žuvininkystė ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ (toliau – Projektas) finansuoti, o dėl nebaigto projekto Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos paprašė grąžinti 546 905,40 Lt paramos sumos lėšas, buvo apribotas bendrovės valdymas bei veikla. Be to, 2012 m. ieškovės buvo įsteigta UAB ,,Royal Caviar“, ji vykdė analogišką veiklą.
8. Remdamasis atsakovų paaiškinimais ir bylos medžiaga, teismas nustatė, kad atsakovas S. B. ginčų su ieškove metu ėmėsi aktyvių priemonių siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą: 1) 2011 m. rugpjūčio 16 d. atskiruoju skundu apskundė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria teismas leido įkeisti AB SEB bankui tik kilnojamąjį UAB „Šiaurės kompanija“ turtą, nors 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55 pakeitime Nr. 4 buvo nustatyta sąlyga įkeisti ne tik kilnojamąjį turtą, bet ir nekilnojamąjį turtą, asocijuotų bendrovių UAB „Sanves“ ir UAB „Auksinis eršketas“ akcijas; 2) 2011 m. rugpjūčio 18 d. pateikė Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašė teismo įpareigoti ieškovę pateikti atsakovo S. B. nuostolių, galinčių atsirasti dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą; 3) 2011 m. rugpjūčio 12 d. pateikė papildomą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė reikšmingas aplinkybes dėl trukdymo vykdyti su AB SEB banku sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55 pakeitimo Nr. 4 sąlygas; teismui netenkinus šio prašymo atsakovas pateikė dar vieną prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Ieškovė nurodytiems atsakovo S. B. veiksmams prieštaravo.
9. Teismo vertinimu, UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą, be kita ko, lėmė priežasčių kompleksas – draudimas įkeisti ne tik UAB „Šiaurės kompanija“, bet ir asocijuotų įmonių UAB „Sanves“ ir UAB „Auksinis eršketas“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, akcijas; draudimas prisiimti papildomus laidavimus, o to neįvykdžius, ir kreditavimo sutarties Nr. 1541007120100-E1 bei kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55 nutraukimas; negalimumas gauti papildomo 4 000 000 Lt kredito III Paramos projekto finansavimo etapui įgyvendinti; reikalavimas kaip laiduotojui grąžinti 1 244 538,45 Lt asocijuotos įmonės UAB „Auksinis eršketas“ skolą bei Paramos projekto nutraukimas ir reikalavimas grąžinti visą gautą 546 905,40 Lt paramą. Taigi, teismas padarė išvadą, kad ieškovės veiksmai, kai jos prašymu santuokos nutraukimo byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apribojo UAB „Šiaurės kompanija“ galimybę gauti tą dalį nuosavų lėšų, kuriomis UAB „Šiaurės kompanija“ privalėjo finansuoti Paramos projekto įgyvendinimą, kadangi tokias lėšas UAB „Šiaurės kompanija“ turėjo pasiskolinti iš AB SEB banko, tačiau to negalėjo padaryti, nes dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo bankui įkeisti turto.
10. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą lėmė ieškovės ir atsakovo S. B. skyrybų procesas ir jo metu abiejų šalių atlikti priešingi veiksmai, įskaitant ir ieškovės iniciatyva taikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl to nėra pagrindo ieškovei priteisti žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas nevertino aplinkybių dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ veiklos ir turto perkėlimo į naujai įsteigtą UAB „Natural North Caviar” ir dėl to nepasisakė, nors atsakovai tokio fakto nekvestionavo ir neneigė. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais UAB ,,Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto byloje konstatuota, kad naujai įsteigtai bendrovei neatlygintai perleistas BUAB ,,Šiaurės kompanija“ turtas – tiek nekilnojamasis, tiek kilnojamasis, skirtas veiklai vykdyti.
11.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, parengtu nagrinėjant Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-2939-431/2016. Ši ekspertizė atlikta vadovaujantis buhalterinės apskaitos programinės įrangos įrašais, o ne pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kadangi jų atsakovas V. B. bankroto administratoriui neperdavė.
11.3. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl tyčinio bankroto byloje konstatuotų aplinkybių, kad į naujai įsteigtą UAB ,,Natural North Caviar“ perėjo dirbti beveik visi BUAB ,,Šiaurės kompanija“ darbuotojai, jai buvo perleisti pastarosios žuvų produktų pakavimo ir veterinarinio patvirtinimo numeriai.
11.4. Atsakovai tais pačiais argumentais, kad bendrovės bankrotą neva nulėmė ieškovės iniciatyva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, rėmėsi ir civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas tyčinio bankroto klausimas, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovų argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismai sprendė, kad tokio pobūdžio prašymais ieškovė siekė užtikrinti esamos bendrovės padėties išsaugojimą, be to, pritaikyti apribojimai neturėjo trukdyti vykdant gamybinę veiklą.
11.5. Ieškovės pareikštų prašymų tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl jų pakeitimo / panaikinimo, pagrįstumas buvo įvertintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Tokie jos pateikti procesiniai prašymai negali būti savaime vertinamai kaip neteisėti. Ieškovė siekė apginti savo teises ir išsaugoti santuokoje sukurtą turtą.
11.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės iniciatyva santuokos nutraukimo byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nulėmė tai, jog UAB „Auksinis eršketas“ negalėjo vykdyti kredito sutarties Nr. 1760807120170-55 ir dėl to BUAB „Šiaurės kompanija“ turėjo pareigą pagal laidavimo sutartį padengti skolą. Tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo jokios įtakos aptartos kreditavimo sutarties vykdymui, konstatavo Vilniaus apygardos teismas, o vėliau ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėse bylose, kuriose buvo nagrinėjamas ieškovės BUAB ,,Auksinis eršketas“ ieškinys V. B. dėl žalos, patirtos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo. Šie teismai konstatavo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo jokios įtakos UAB ,,Auksinis eršketas“ pagal kreditavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų tinkamam vykdymui (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2840-603/2015, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-569-798/2016).
11.7. Tai, kad Projekto paskutinysis, t. y. III etapas, nebuvo įgyvendintas, lėmė ne taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o atsakovų neveikimas, veiklos perkėlimas į kitą bendrovę.
11.8. Teismas neįvertino to, kad paramos sutartis buvo nutraukta pačios BUAB „Šiaurės kompanija“ iniciatyva, t. y. atsakovo S. B. 2013 m. birželio 19 d. prašymu, kuomet taikytos laikinosios apsaugos priemonės jau buvo panaikintos (2013 m. gegužės 6 d.). Akivaizdu, kad būtent dėl UAB „Šiaurės kompanija“ valdymo organų (atsakovų) veiksmų, o ne dėl ieškovės iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo nutraukta paramos sutartis.
11.9. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo uždrausta balsuoti UAB „Šiaurės kompanija“ akcininkų susirinkimuose dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo. UAB „Šiaurės kompanija“ įstatinis kapitalas buvo 1 650 000 Lt, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik sprendimams dėl turto, kurio vertė didesnė kaip 82 500 Lt, įkeitimo. Bendrovė be jokių kliūčių galėjo bankui įkeisti turtą, kuris neviršija šios sumos.
11.10. Byloje nėra įrodymo, kuris patvirtintų, jog AB SEB bankas nutraukė su UAB „Šiaurės kompanija“ sudarytą kredito sutartį Nr. 1541007120100-E1. Ši kredito sutartis buvo įvykdyta tinkamai ir AB SEB bankas dėl jos įvykdymo pretenzijų neturėjo, bankui buvo grąžintas visas kreditas.
11.11. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl veiksmų, kurių ieškovė ėmėsi siekdama išvengti bendrovės akcijų nuvertėjimo, t. y. dėl tiek pirmosios instancijos, tiek kasaciniam teismui pateiktų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagalba buvo siekiama išsaugoti bendrovės turtą, dėl prevencinio ieškinio, prašant uždrausti sustabdyti bendrovės gamyklinę veiklą, perleisti jos veiklą kitai bendrovei.
12. Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
12.1. Ieškovė nenurodė konkrečių galimai neteisėtų kiekvieno iš atsakovų veiksmų, nei tais konkrečiais veiksmais padarytos žalos ir jos dydžio, nei priežastinio ryšio. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie, kaip jau kartą pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas, prieštarauja byloje esančių įrodymų, kaip visumos, vertinimo taisyklėms.
12.2. Bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teismų padarytos išvados yra grindžiamos prezumpcijomis, kurios bankroto procese yra suprantamos kitaip, nei sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Ieškovė privalėjo įrodyti visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė.
12.3. Apeliaciniame skunde nurodytos civilinės bylos ir jose priimti procesiniai sprendimai neginčijamai paneigia visus ieškovės argumentus apie turto perkėlimą, kadangi visose šiose bylose jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinta, kad UAB „Šiaurės kompanija“ turtas buvo atlygintinai perleistas UAB „Natural North Caviar“, kad už šį turtą buvo tinkamai atsiskaityta ir, atitinkamai, jokia žala UAB „Šiaurės kompanija“ nebuvo padaryta, o visi tarpusavio sandoriai buvo realūs ir nenuostolingi.
12.4. Ieškovė nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie pagrįstų jos daromas prielaidas dėl tariamai neteisėtų atsakovų veiksmų daliai UAB „Šiaurės kompanija“ darbuotojų pereinant dirbti į UAB „Natural North Caviar“.
12.5. Tiek bendrovės veiklos rezultatai, tiek ir jos akcijų rinkos vertė nuolat kito ir negalėjo būti stabili nuo pat 2004 m. liepos 12 d. Priešingai yra su įstatinio kapitalo dydžiu ir nominalia akcijų verte, kurie yra pastovūs ir nekintami nuo vieno akcininkų susitarimo (2004 m. liepos 12 d.) iki kito jų susitarimo, jeigu toks būtų. Šiuo konkrečiu atveju jokio akcininkų susitarimo keisti įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominaliąją vertę nebuvo, todėl akcijų rinkos vertė, o tuo pačiu ir galimi ieškovės nuostoliai negali būti tapatūs nei įstatinio kapitalo dydžiui, nei akcijų nominaliai vertei. Nuostoliai taip pat negali būti grindžiami nuosavo kapitalo dydžiu, kadangi jis pagrįstas tik buhalteriniais įrašais ir buhalterinėmis vertėmis.
12.6. Priežastinio ryšio tarp atsakovo A. B. konkrečių veiksmų ir ieškinyje nurodytos žalos nėra, jis neatliko ir neteisėtų veiksmų.
12.7. Atsakovas A. B. neturėjo teisės skųsti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi jis nebuvo ieškovės ir atsakovo S. B. santuokos nutraukimo bylos šalimi.
12.8. Ieškovė buvo visų asocijuotų bendrovių buhalterė, kuri ruošė jų konsoliduotus balansus, todėl jai buvo žinomos jų sudarytos kreditavimo bei paramos sutartys. Ji gerai suprato, kokią žalą bendrovėms padarys jos santuokos nutraukimo byloje prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Be to, pati ieškovė kartu su kitu asmeniu įsteigė konkuruojančią bendrovę – UAB ,,Royal Caviar“.
12.9. Atsakovas S. B. negalėjo įkeisti ilgalaikio turto, jeigu bendra įkeičiamo turto vertė viršija 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, t. y. turto, kurio vertė 23 893,65 Eur (82 500 Lt). Be to, pagal kreditavimo sutartį bendrovė turėjo įkeisti ir kilnojamąjį turtą, tačiau teismas, pakeisdamas taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidimo įkeisti tokį turtą nedavė.
12.10. Atsakovas A. B. niekada nebuvo UAB „Šiaurės kompanija“ valdymo organo nariu, todėl negalėjo priimti sprendimų bendrovės vardu, atitinkamai, ir atlikti ieškinyje nurodytų veiksmų.
13. Atsakovai S. B. ir V. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
13.1. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-199-196/2018, nurodė, kad turėtų būti nustatytos visos kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu sąlygos civilinei atsakomybei kilti, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų ir paskaičiavimų, kurie patvirtintų atskirai kiekvieno iš jų padarytą žalą.
13.2. Ieškovė, ignoruodama Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 13 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, pakartotinai atsakovų veiksmų neteisėtumą grindė faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis nagrinėjant tyčinio bankroto bylą, nors jos negali būti laikomos prejudicinėmis.
13.3. Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad bendrovės turtas buvo perleistas atlygintinai ir dėl to žala bendrovei nebuvo padaryta.
13.4. Atsakovas V. B., būdamas UAB ,,Šiaurės kompanija“ administracijos vadovu, visus jo turimus buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos programą perdavė bankroto administratoriui.
14. Atsakovė BUAB ,,Natural North Caviar“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Atsakovė nurodė, kad:
14.1. Ieškovė nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė BUAB ,,Natural North Caviar“.
14.2. Ieškovė neįrodė žalos fakto, kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad BUAB ,,Šiaurės kompanija“ turtas BUAB ,,Natural North Caviar“ perleistas atlygintinai.
14.3. BUAB „Natural North Caviar“ nepagrįstai įtraukta solidaria atsakove, kadangi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytų prievolių turi atlyginti asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Atsakomybė, vadovaujantis aptarta norma, yra taikoma bendrovės vadovams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. vasario 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 4 d. nutarties peržiūrėjimo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi panaikino skundžiamą nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
18. Kasacinis teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog bylą nagrinėję teismai iš esmės nevertino ieškovės, kaip nukentėjusio asmens, elgesio, galėjusio turėti įtakos UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimui, nenustatė jos neteisėtų veiksmų bei kaltės, jos dydžio, taip pat civilinės atsakomybės aspektu neįvertino atsakovų veiksmų, nulėmusių bendrovės bankrotą ir jo pripažinimą tyčiniu, bei šių veiksmų santykio su ieškovės veiksmais bei kaltės forma, darytina išvada, jog byloje liko nenustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo mažinimo ar pagrindo netaikyti atsakovams civilinės atsakomybės.
19. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
20. Atsakovas S. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
21. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad asmuo, teikdamas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
22. Atsakovas S. B., prašydamas bylą nagrinėti viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, šio prašymo niekaip nepagrindė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo patenkinti atsakovo S. B. prašymą dėl bylos žodinio nagrinėjimo.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškovės veiksmų įtakos šiai atsakomybei
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo S. B. santuoką. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi, spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ieškovei priteisė 8 250 vnt. UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų. UAB „Šiaurės kompanija“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2003 m. balandžio 8 d. Šios bendrovės akcininku nuo 2008 m. liepos 14 d. buvo atsakovas S. B., kuris nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. kovo 8 d. ėjo ir šios įmonės direktoriaus pareigas; nuo 2013 m. kovo 8 d. direktoriumi tapo atsakovas V. B., kuris šias pareigas ėjo iki 2014 m. liepos 22 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 15 d.). 2011 m. rugsėjo 1 d. įsteigta UAB „Natural North Caviar“, kurios direktoriumi ir akcininku buvo atsakovas A. B.; nuo 2013 m. spalio 31 d. direktoriumi tapo atsakovas S. B., o nuo 2013 m. gruodžio 25 d. atsakovas S. B. tapo vieninteliu įmonės akcininku.
24. 2017 m. sausio 20 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą CK 6.246-6.249, 6.263, 6.279 straipsnių pagrindu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų S. B., A. B., V. B. ir BUAB „Natural North Caviar“ 238 936,52 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
25. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad generalinio delikto institutas, kuriuo remiasi ieškovė, įtvirtintas CK 6.263 straipsnio 1 dalyje: kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021).
26. Deliktinė atsakomybė taikoma tik kai įrodomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.263 straipsnio 1 dalis yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
27. Neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą (individualios asmeninės atsakomybės principas) ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017).
28. Ieškovės įsitikinimu, atsakovų S. B. ir su juo susijusių asmenų, t. y. jo tėvo atsakovo A. B., naujosios sutuoktinės tėvo atsakovo V. B., BUAB ,,Natural North Caviar“ neteisėti veiksmai, kuriais pelningai veikusios ir santuokoje jos su atsakovu įsteigtos UAB ,,Šiaurės kompanija“ veikla buvo perkelta į atsakovę UAB ,,Natural North Caviar“, sąlygojo UAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimą, kas sudaro pagrindą priteisti iš šių atsakovų solidariai 238 936,52 Eur žalos.
29. Kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų generalinio delikto klausimu, taikant šį institutą privalu nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ir įvertinti kiekvieno iš atsakovų individualius neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą. Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, būtent ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
30. Susipažinusi su ieškovės argumentais, kuriais grindžiami atsakovų neteisėti veiksmai, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė vadovaujasi teismų išnagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiami BUAB „Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-4932-450/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-82-241/2016), ieškovei UAB „Šiaurės kompanija“ padarytos žalos iš atsakovų V. B., S. B., A. B. ir BUAB „Natural North Caviar“ atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2939-431/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-247-330/2017), ieškovės BAUB „Šiaurės kompanija“ reikalavimo tenkinimo atsakovams V. B., UAB „Natural North Caviar“ (šiuo metu bankrutuojanti), A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4021-626/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-312-186/2016) klausimai, nustatytais faktais.
31. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartimis, priimtomis BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto byloje, buvo konstatuota esant sąlygoms BUAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą pripažinti tyčiniu dėl įmonės valdymo organų nevykdymo ir netinkamo vykdymo įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas), neatlygintinai ir mažesnėmis nei rinkos kainomis turto perleidimo asmenims, su kuriais siejo glaudūs ryšiai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas), buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas), dėl išieškojimo į įmonės turtą apribojimo / panaikinimo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas), veiklos (verslo) perkėlimo į asocijuotą UAB „Natural North Caviar“ (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
32. Ieškovė nagrinėjamoje byloje akcentuoja, kad byloje dėl UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino, jog nustatytų aplinkybių visuma rodo tikslingą S. B., V. B. ir A. B. veikimą siekiant perkelti verslą iš UAB „Šiaurės kompanija“ į susijusią įmonę UAB „Natural North Caviar“, ko, ieškovės nuomone, pakanka atsakovų neteisėtiems veiksmams pagrįsti bei pripažinti, kad šie veiksmai lėmė UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimą.
33. Pasisakant šiuo aspektu tikslinga apibrėžti tyčinio bankroto esmę. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, galiojusi UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą pripažinimo tyčiniu momentu). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Atsižvelgiant į uždarųjų akcinių bendrovių struktūrą, į tai, kad šis subjektas ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus, įvertinus valdymo organų kompetenciją bei pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kt. normose, bendrovės įstatuose ir pareiginiuose nuostatuose, darytina išvada, kad tik bendrovės valdymo organai ar akcininkai, kaip bendrovės savininkai, gali priimti sprendimus, darančius įtaką juridinio asmens veiklai. Todėl atsakomybė už tyčinio bankroto sukėlimą, visų pirma, galima šių subjektų atžvilgiu. Teismai, nustatinėdami BUAB „Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto požymius, detaliai analizavo UAB „Šiaurės kompanija“ buvusių vadovų – atsakovų S. B. ir V. B. – kaip asmenų, įgaliotų priimti sprendimus, susijusius su bendrovės veiklos organizavimu bei turto valdymu, veiksmus. Būtent jie, sudarydami turto perleidimo sandorius žinojo tokio veikimo neigiamas pasekmes, vėliau suteikusius pagrindą teismams jį traktuoti kaip darančius žalą bei UAB „Šiaurės kompanija“ privedusius prie tyčinio bankroto. Atsakovų S. B. ir V. B. veiksmai perleidžiant turtą naujai įsteigtai įmonei buvo vertinami BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu kontekste, t. y. buvo konstatuotas ne tik pats turto perleidimo faktas, bet ir šių veiksmų neigiamas poveikis bendrovės turtinei padėčiai, dėl ko buvo atsakingi atsakovai S. B. ir V. B.. Vadinasi, procesiniai teismų sprendimai, priimti BUAB „Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto byloje, bei juose konstatuoti faktai gali būti prejudiciniais tik kalbant apie juridinio asmens vadovų (atsakovų S. B. ir V. B.) veiksmų, kuriais UAB „Šiaurės kompanija“ turtas buvo perleidžiamas UAB „Natural North Caviar“, neteisėtumą, bet jie niekaip neįrodo atsakovės BUAB „Natural North Caviar“ ar atsakovo A. B., nuo 2011 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. sausio 15 d. dirbusio UAB „Šiaurės kompanija“ darbuotoju ir nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. ėjusio UAB „Natural North Caviar“ direktoriaus pareigas ir turėjusio bendrovės akcijų, neteisėtų veiksmų egzistavimo. Nors pastarasis atsakovas yra paminėtas apeliacinės instancijos teismo nutartyje sprendžiant klausimą dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau akivaizdu, kad jis, būdamas UAB „Šiaurės kompanija“ darbuotoju ar naujai įsteigtos įmonės akcininku, direktoriumi, negalėjo daryti įtakos UAB „Šiaurės kompanija“ valdymui ar turto apimčiai, sąlygojantiems bendrovės akcijų nuvertėjimą. Analogiškai pasisakytina ir atsakovės UAB „Natural North Caviar“ atžvilgiu. Nors atsakovė UAB „Natural North Caviar“ ir perėmė turtą, tačiau UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo apimtyje konstatavus turto perleidimo faktą, nebuvo aktualus, todėl neįrodinėjamas, atsakovų A. B., UAB „Natural North Caviar“, priėmusių turtą, veiksmų neteisėtumas. Reziumuojant išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų priimti sprendimai BUAB „Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto byloje, esant įrodytam šio juridinio asmens turto perleidimui UAB „Natural North Caviar“, suponuoja tik atsakovų S. B. ir V. B. priešingų teisei veiksmų konstatavimą.
34. Tokia pat išvada darytina ir pasisakant apie ieškovės argumentą, kad Vilniaus apygardos teismas, pripažindamas UAB „Šiaurės kompanija“ bankrotą tyčiniu, nustatė šios bendrovės darbuotojų skaičiaus tendencingą mažėjimą, žuvų produktų pakavimo ir UAB „Šiaurės kompanija“ veterinarinio patvirtinimo numerio naujai įsteigtai įmonei suteikimą, kas reškia visų atsakovų neteisėtai atliktų veiksmų buvimą. Nepaisant minėtų veiksmų konstatavimo sprendžiant klausimą dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, jie buvo vertinami tik šio aspekto aktualumo prasme bei siekiant nustatyti tyčinio bankroto, kurį nulemti galėjo tik atsakovų S. B. ir V. B. veiksmai, požymius. BUAB „Šiaurės kompanija“ darbuotojų mažėjimas ar veterinarinio numerio suteikimo aplinkybės nebuvo šios bylos įrodinėjimo dalyku, todėl ieškovė nepagrįstai jomis vadovaujasi kaip pagrindžiančiomis atsakovų A. B. ir BUAB „Natural North Caviar“ neteisėtus veiksmus.
35. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovų neteisėtų veiksmų nepagrindžia teismų priimti sprendimai civilinėse bylose pagal ieškovės BUAB „Šiaurės kompanija“ ieškinį atsakovams V. B., S. B., A. B. ir UAB „Natural North Caviar“ dėl žalos atlyginimo bei pagal ieškovės BUAB „Šiaurės kompanija“ ieškinį atsakovams V. B., UAB „Natural North Caviar“, A. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, žalos atlyginimo, trečiasis asmuo S. B.. Ieškovė teigia, kad nepaisant BUAB „Šiaurės kompanija“ ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimo ir pripažinimo, jog už UAB „Natural North Caviar“ perleistą turtą ši bendrovė yra atsiskaičiusi su UAB „Šiaurės kompanija“, patys turto perleidimo, veiklos parkėlimo į naujai įsteigtą įmonę faktai, t. y. atsakovų neteisėti veiksmai, buvo įrodyti. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove dėl minėtų aplinkybių konstatavimo įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, tačiau atkreipia dėmesį, kad ginčo turto perleidimas naujai įsteigtai įmonei UAB „Natural North Caviar“ savaime nereiškia UAB „Šiaurės kompanija“ turtinių teisių pažeidimo, kadangi šiose bylose buvo įrodytas adekvataus atlygintinumo už perleistą turtą faktas.
36. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja civilinėje byloje dėl žalos už perleistą turtą priteisimo esančio ekspertizės akto, lėmusio ieškinio reikalavimų atmetimą, pagrįstumą. Pažymėtina, kad šie argumentai yra civilinės bylos, į kurią buvo pateiktas ekspertizės aktas, nagrinėjimo objektas, todėl jų išdėstymas sprendžiant šį ginčą neturi jokios reikšmės, o šių teiginių analizė peržengia nagrinėjamos bylos ribas.
37. Nors 2013 m. balandžio 30 d. sudarytame UAB „Šiaurės kompanija“ 2012 m. gruodžio 31 d. aiškinamajame rašte ir nurodyta, kad 2013 m. numatoma stabdyti gamybinę veiklą bei perleisti jos vykdymą kitai susijusiai įmonei; numatytas turto, atsargų, finansinio turto bei įsipareigojimų tarp asocijuotų įmonių perleidimas, tačiau šios aplinkybės negalima vertinti kaip įrodančios atsakovų neteisėtus veiksmus, kadangi veiklos perkėlimas, kaip ir turto perleidimas naujai įsteigtai įmonei, neįrodžius šių veiksmų žalingumo, nenaudingumo UAB „Šiaurės kompanija“, patys savaime nesuteikia pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus.
38. Kaip matyti iš anksčiau aptartų motyvų, nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis prejudiciniais faktais, yra nustatyti tik atsakovų S. B. ir V. B. neteisėti veiksmai. Ieškovė, turėdama įrodinėjimo pareigą pagrįsti atsakovų A. B. ir BUAB „Natural North Caviar“ veiksmų neteisėtumą, šio įpareigojimo neįvykdė. Negana to, besiremdama vien teismų priimtais ir įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, ieškovė apsiribojo tik šiose byloje konstatuotų faktų atkartojimu ir nedetalizavo kiekvieno iš atsakovų veiksmų, kurie, jos manymu, lėmė BUAB „Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimą. Ji nepagrindė, nedetalizavo atsakovų A. B. ir UAB „Natural North Caviar“ bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigų pažeidimo, sukėlusio kitam asmeniui žalos. Įvertinus anksčiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, prašydama taikyti deliktinę atsakomybę atsakovams A. B. ir BUAB „Natural North Caviar“, neįrodė jų neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu BUAB „Šiaurės kompanija“, ir kaip pasekmė – ieškovei, kilo žala, todėl atsakovams A. B. ir BUAB „Natural North Caviar“ negali būti taikoma civilinė atsakomybė nagrinėjamoje byloje.
39. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
40. Minėta, kad ieškovė jai padarytą žalą sieja su UAB „Šiaurės kompanija“ akcijų nuvertėjimu. Ieškovė teigia, kad po santuokos nutraukimo byloje įvykdyto turto padalijimo jai priklausančių 50 proc. (8 250 vnt.) akcijų vertė steigiant bendrovę, buvo lygi 1 650 000 Lt. Įmonei iškėlus bankroto bylą, šios akcijos tapo bevertės, kas suteikia ieškovei teisę reikalauti priteisti jai 238 963,52 Eur (825 000 Lt) nuostolių iš asmenų, kaltų dėl akcijų kainos praradimo. Atsakovo A. B. manymu, žalos dydžio ir jos fakto nustatymas pagal bendrovės nuosavo kapitalo dydžio kriterijų yra neteisingas: ieškovė turėjo įrodyti akcijų nuvertėjimą, t. y. kiek akcijos kaina sumažėjo nuo santuokos nutraukimo bylos pradžios, o ne nuo 2004 m. liepos 12 d. akcininkų susitarimo dėl akcijų vertės. Tačiau dėstydamas siūlomos žalos dydžio nustatymo metodiką, atsakovas A. B. savo apskaičiuotos žalos dydžio nepateikė, todėl byloje liko nepaneigta ieškinio suma.
41. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismams BUAB „Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto byloje nustačius ir šioje byloje pripažinus, kad atsakovų S. B. ir V. B. veiksmai sąlygojo bendrovės tyčinį bankrotą, neabejotina, jog tai padarė didelę neigiamą įtaką šio juridinio asmens akcijų kainai, dėl ko ieškovė, gavusi 50 proc. akcijų, patyrė nuostolius.
42. Atsakovai, gindamiesi nuo jiems pareikštų reikalavimų, įrodinėja, kad ne jų, o pačios ieškovės veiksmai, santuokos nutraukimo byloje jai prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo UAB „Šiaurės kompanija“ bankroto priežastimi.
43. Vertindama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įtaką UAB „Šiaurės kompanija“ finansinei padėčiai bei vykdomai veiklai, apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovė 2011 m. birželio 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio S. B. kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (civilinė byla Nr. 2-301-96/2012). Ieškovė teismui taip pat pateikė prašymą santuokos nutraukimo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi areštavo atsakovui S. B. priklausančių bendrovių, tarp jų ir UAB ,,Šiaurės kompanija“, UAB ,,Auksinis eršketas“ akcijas, uždraudžiant jomis disponuoti, naudotis neturtinėmis akcininkų teisėmis: balsuoti akcininkų susirinkimuose dėl įstatų pakeitimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo (išskyrus, kai tai numatyta įstatyme), vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas, bendrovės likvidavimo ar reorganizavimo, pelno paskirstymo, ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo bei garantavimo.
44. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pakeitė taikytus apribojimus ir leido UAB „Šiaurės kompanija“ kilnojamąjį turtą, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo, įkeisti AB SEB bankui, vykdant 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55, 2011 m. birželio 30 d. pakeitimo Nr. 4 specialiosios dalies sąlygas. Galiojusių apribojimų pakeitimą sąlygojo aplinkybė, kad pagal UAB „Auksinis eršketas“, kurio akcininku yra atsakovas S. B., su AB SEB banku 2008 m. rugpjūčio 4 d. pasirašytą kreditavimo sutartį Nr. 1760807120170-55 dėl paskolos įmonei reikalingoms apyvartinėms lėšoms suteikimo ir kredito grąžinimo užtikrinimui sudarytas laidavimo sutartis su UAB „Šiaurės kompanija“ ir UAB „Sanves“ bei pagal 2011 m. birželio 30 d. kreditavimo sutarties pakeitimo sutartį kredito gavėjas įsipareigojo iki 2011 m. liepos 30 d. įkeisti bankui specialiosios dalies 4.2.3.3. punkte nurodytą turtą, t. y. 440 000 Lt vertės UAB „Šiaurės kompanija“ kilnojamąjį turtą.
45. Po Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarties priėmimo AB SEB bankas 2011 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 15.03-0975 dėl vėlavimo įkeisti turtą, kreipėsi į atsakovą S. B., kaip UAB „Šiaurės kompanija“ direktorių, su pranešimu, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. UAB „Šiaurės kompanija“ su AB SEB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1541007120100-E1; kredito gavėja (UAB „Šiaurės kompanija“) pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kad iki nustatyto termino bankui neįkeitė projekto II etape įsigyto turto.
46. Nacionalinės žemės mokėjimo agentūros 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendime dėl UAB „Šiaurės kompanija“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų programos priemonę „Žuvininkystės akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ susigrąžinimo užfiksuota, kad UAB ,,Šiaurės kompanija“ įgyvendino du iš trijų etapų, trečiasis nebuvo įgyvendintas, kadangi AB SEB bankas atsisakė suteikti kreditą; įmonė negalėjo įkeisti turto bankui ir negavo finansavimo trečiajam etapui.
47. AB SEB bankas 2011 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 15.03-0972, adresuotame atsakovui S. B., kaip UAB „Auksinis eršketas“ direktoriui, nurodyta, kad ši bendrovė yra pažeidusi 2008 m. rugpjūčio 4 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 1760807120170-55 sąlygas, kadangi iki sutarto termino nebuvo įkeistos UAB ,,Šiaurės kompanija“ akcijos ir jos apyvartoje esančių prekių atsargos ne mažesnei nei 440 000 Lt sumai; bendrovė įspėta, kad neįvykdžius įsipareigojimų bus taikomos sankcijos.
48. Apibendrinant šias nustatytas aplinkybes matyti, kad priešingai, nei teigia ieškovė, šie faktai įrodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsunkino bedrovės vykdomą veiklą, ženkliai sumažino UAB „Šiaurės kompanija“ galimybę vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, užkirto galimybę gauti papildomą finansavimą vykdomiems projektams. Svarbu pažymėti, kad AB SEB banko raštai patvirtina, kad UAB „Šiaurės kompanija“ įsipareigojimus AB SEB bankui nustojo vykdyti būtent po teismo nutarties taikyti suvaržymus priėmimo – 2011 m. rugpjūčio mėn., bet ne 2013 m. – 2014 m. kuomet, kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų, priimtų BUAB „Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto byloje, šios bendrovės turtas buvo perleidžiamas naujai įsteigtai įmonei. Nors ieškovė ir teigia, kad jau 2011 m. birželio mėnesį prasidėjus skyrybų procesui buvo priimtas sprendimas perkelti UAB „Šiaurės kompanija“ veiklą į naujai 2011 m. rugsėjo 1 d. įsteigtą UAB „Natural North Caviar“, tačiau šio argumento ji niekaip nepagrindė. Be to, nežiūrint į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ir pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau UAB „Šiaurės kompanija“ buvo leista AB SEB bankui įkeisti kilnojamąjį turtą tik vykdant 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutartį Nr. 1760807120170-55 (jos pakeitimus), bet ne vykdant įsipareigojimus, prisiimtus kreditavimo sutartimi Nr. 1541007120100-E1.
49. Anksčiau nurodytai išvadai neturi įtakos ieškovės teiginys, kad teismai, nagrinėję BUAB „Šiaurės kompanija“ tyčinio bankroto klausimą, nustatė, jog ginčo laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo užkirsta galimybė šiai įmonei vykdyti veiklą. Šis teiginys neatskleidžia, kokią reikšmę taikytos priemonės turėjo UAB „Šiaurės kompanija“ prisiimtiems įsipareigojimams. Anksčiau aptartų AB SEB banko raštų turinys neabejotinai įrodo, kad taikyti apribojimai neigiamai paveikė kreditavimo sutarties Nr. 1541007120100-E1 vykdymą. Ieškovė byloje nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovai S. B. ir V. B. jau 2011 m. nebuvo suinteresuoti pareigų AB SEB bankui atlikimu.
50. Teisėjų kolegijos manymu, byloje yra įrodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamas poveikis ir asocijuotai UAB „Auksinis eršketas“, dėl ko UAB „Šiaurės kompanija“, kaip laiduotoja, taip pat tapo atsakinga už neįvykdytas prievoles. Nepaisant to, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi leido AB SEB bankui įkeisti UAB „Šiaurės kompanija“ kilnojamąjį turtą vykdant 2008 m. rugpjūčio 4 d. kreditavimo sutartį Nr. 1760807120170-55, tačiau, kaip matyti iš AB SEB banko 2011 m. rugpjūčio 22 d. rašto Nr. 15.03-0972 šis leidimas neužtikrino kreditavimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo įkeisti turtą įvykdymo, kadangi buvo reikalauta įkeisti ne tik kilnojamąjį, bet ir nekilnojamąjį turtą. 2013 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 01.10.02-13858 AB SEB bankas kreipėsi į UAB „Šiaurės kompanija“ reikalaudama įvykdyti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis.
51. Ieškovė savo pozicijos kontekste interpretuoja UAB „Deloitte Lietuva“ parengtoje išvadoje konstatuotas aplinkybes. Ši įmonė pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos užsakymą atliko UAB „Šiaurės kompanija“ vykdomo žuvininkystės projekto vertinimą bei pripažino ne tik bendrovės sumažėjusių gamybos apimčių bei neigiamo grynojo pelno egzistavimą, kuo remiasi ieškovė, bet ir tą faktą, jog poreikį keisti paramos sutartį lėmė objektyvios aplinkybės – santuokos nutraukimo byloje atsakovo S. B. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sutiktina su ieškove, kad ši aplinkybė nereiškia ieškovės tiesioginės kaltės dėl paramos sutarties neįvykdymo, nutraukimo, tačiau UAB „Deloitte Lietuva“ išvada patvirtina ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamą įtaką ir šiam UAB „Šiaurės kompanija“ vykdomam projektui.
52. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje, kur nurodyta, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Atsakovų S. B. ir V. B. veiksmus, atliktus jiems ėjus UAB „Šiaurės kompanija“ direktoriaus pareigas, teismams traktavus kaip privedusius įmonę prie tyčinio bankroto pagal visus šio instituto požymius, teisėjų kolegija vertina kaip neabejotinai patvirtinančius šių atsakovų kaltę.
53. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, atsižvelgiant į pačios ieškovės veiksmų įtaką UAB „Šiaurės kompanija“ finansinei padėčiai bei galimybei vykdyti veiklą, nagrinėjamoje byloje egzistuoja prielaidos CK 6.282 straipsnio taikymui. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).
54. Kaip išaiškino kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje, remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021).
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, dirbdama UAB „Šiaurės kompanija“ buhaltere, santuokos nutraukimo byloje prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apribojančias laisvą disponavimą UAB „Šiaurės kompanija“ turtu, negalėjo nežinoti apie bendrovės prisiimtus įsipareigojimus kredito įstaigai, todėl turėjo suprasti, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo rezultatas bus ne tik bendrovės turto status quo (padėtis, kuri yra) išsaugojimas, ko tiesiogiai siekė ieškovė, bet tai paralyžiuos ir prisiimtų prievolių bankui vykdymą. Taigi yra pagrindas spręsti, kad pačios ieškovės didelis neatsargumas, pasireiškęs nepakankamu rūpestingumu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žymia dalimi prisidėjo prie žalos UAB „Šiaurės kompanija“ atsiradimo. Dėl nurodytos priežasties konstatuojama esant pagrįsta mažinti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą 50 proc. (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).
56. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Kartu pažymėtina, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju žala ieškovei buvo padaryta bendrais atsakovų S. B. ir V. B. neteisėtais veiksmais perkeliant UAB „Šiaurės kompanija“ turtą bei veiklą į UAB „Natural North Caviar“, todėl jiems taikoma civilinė atsakomybė pripažintina solidaria.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
57. Ieškovė ieškinyje prašo taikyti 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
58. Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Jeigu šalių sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai padengiami procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skaičiavimu ir priteisimu, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).
59. Nagrinėjamu atveju apeliaciniam teismui iš dalies tenkinus ieškinį, spręstina, kad atsakovai S. B. ir V. B. privalo mokėti įstatymu nustatyto 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
60. Apibendrindama visus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų deliktinės atsakomybės taikymo klausimą, padarė bylos duomenų ir jų visapusiško vertinimo neatitinkančias išvadas dėl neegzistuojančių visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrįstai nevertino kiekvieno iš atsakovų statuso bei vaidmens priimant sprendimus dėl UAB „Šiaurės kompanija“ valdymo, kas lėmė iš dalies neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimant naują sprendimą – ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
61. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
62. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 200 Eur žyminio mokesčio išlaidų (2016 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymas), 2 460,64 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi atleido atsakovus A. B., S. B., V. B. ir BUAB „Natural North Caviar“ nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus sumokėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi grąžinęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimo byloje nesprendė. Pakartotinai išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu tenkinęs ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovui A. B. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi skundžiamą sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 28 d. ieškovei atidėjo 2 767 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už kasacinį skundą iki bylos išnagrinėjimo kasacinės instancijos teisme, tačiau priėmęs sprendimą bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad šalių patirtos ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos; šiuo klausimu pasisakys teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, šalys teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė.
63. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu yra tenkinama 50 proc. ieškovės reikalavimų ir tik atsakovams S. B. ir V. B., ieškovei iš atsakovų S. B. ir V. B. priteistina po 50 Eur žyminio mokesčio išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme. Taip pat pripažintina, kad ieškovė atsakovui A. B. turi atlyginti 1 200 Eur teisinio atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2018 m. lapkričio 10 d. mokėjimo dokumento Nr. 169823). Be to, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 2 613,82 Eur (1 230,32 Eur ir 1 383,50 Eur) žyminio mokesčio už ieškinį ir kasacinį skundą, likusi dalis – 2 613,82 Eur (1 230,32 Eur ir 1 383,50 Eur) – valstybei lygiomis dalimis priteistina iš atsakovų S. B. ir V. B..
64. Bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme buvo patirta 10,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš ieškovės į valstybės biudžetą taip pat priteistina 5,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti, kas kartu su žyminio mokesčio dalimi sudaro 2 619,22 Eur. Kasacinio teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios atsakovams S. B. ir V. B., sudaro 5,40 Eur, todėl ši suma kartu su 2 613,82 Eur, priteistina valstybei iš šių atsakovų, t. y. iš kiekvieno po 1 309,61 Eur.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. birželio 3 d. nutartimi tenkinto ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones: ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovų S. B., A. B., V. B. 238 936,52 Eur vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis; nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovų S. B., A. B., V. B. nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštavo jų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovų banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant 238 936,52 Eur sumos; leido atsakovams S. B., A. B., V. B. areštuotu turtu atsiskaityti su ieškove; leido atsakovams S. B., A. B., V. B. iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinė algos (MMA). Kasacinis teismas, 2021 m. sausio 6 d. nutartimi išsprendęs ginčą, konstatavo poreikį palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
66. Atsakovai S. B., A. B. ir V. B. apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme panaikinti minėtas laikinąsias apsaugos priemones ar taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą teigia, kad šios priemonės varžo atsakovų ir įmonių asmenines lėšas, žlugdo reputaciją, o leidžiama naudotis 1 MMA suma nėra pateisinama. Prašyme detalizuota, kokius nuostolius patyrė UAB „Sanves“, UAB „Auksinis eršketas“, UAB „Šiaurės kompanija“, UAB „Natural North Caviar“, North Company GmbH Vokietija, UAB „Sijesis“, atsakovai S. B. (buvo parduotas šeimos turtas, šeima tapo socialiai remtina, atsakovas S. B. prarado turtą), atsakovas A. B. (kaip kreditorius prarado pajamas, sugriauta dalykinė reputacija, vos išvengė turto pardavimo iš varžytynių), atsakovas V. B. (sugriauta dalykinė reputacija, vos išvengė turto pardavimo iš varžytynių).
67. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors minėtame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-138-370/2020). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių naikinimo sąlygos yra alternatyvios, t. y. pakanka įrodyti bent vienos iš jų egzistavimą – dėl pasikeitusių aplinkybių išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
68. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai S. B., A. B. ir V. B., prašydami panaikinti kasacinio teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nėra įrodę nei vienos iš anksčiau aptartų jų naikinimo sąlygų. Teikdami prašymą, atsakovai S. B., A. B. ir V. B. apeliavo tik į suvaržymus, kuriuos jie patiria dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir yra asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų apribojimas, todėl jų taikymas savaime nesuponuoja išvados apie šių priemonių neproporcingumą. Be to, susipažinus su atsakovų S. B., A. B. ir V. B. prašymo argumentais nustatyta, kad jame kalbama ne tik apie žalos šiems atsakovams padarymą taikius laikinąsias apsaugos priemones, bet ir apie UAB „Sanves“, UAB „Auksinis eršketas“, UAB „Šiaurės kompanija“, UAB „Natural North Caviar“, North Company GmbH Vokietija, UAB „Sijesis“ ir kt. patirtus nuostolius. Tačiau akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos tik atsakovų S. B., A. B. ir V. B. atžvilgiu, todėl kitų asmenų galimai patirti nuostoliai neturi jokio teisinio ryšio su 2020 m. birželio 3 d. nutartimi taikytais apribojimais.
69. Apibendrinant išdėstytą spręstina, kad atsakovai neįrodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ar ekonomiškumo principą, todėl pagrindo naikini šiuos apribojimus nėra. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo procesiniu sprendimu nusprendė iš dalies tenkinti ieškinį (50 proc.) bei atmetė ieškovės reikalavimus atsakovui A. B., kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėjų kolegija pripažįsta esant būtinybei pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, kad ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštuojamas tik atsakovų S. B. ir V. B. 119 468,26 Eur vertės nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis; nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovų S. B. ir V. B. nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuoti jo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovų banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant 119 468,26 Eur sumos; leisti atsakovams S. B. ir V. B. areštuotu turtu atsiskaityti su ieškove; leisti atsakovams S. B. ir V. B. iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinė algos (MMA); areštuotą turtą pavesti saugoti atsakovams S. B. ir V. B. (CPK 148 straipsnis).
70. CPK 146 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, į ieškovo galimybių padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
71. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-382-370/2020). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti bei įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018; 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-606-790/2020). Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, jis taikomas tik tuomet, kai pagal bylos medžiagą yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad tokie nuostoliai tikrai gali atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-803/2011; 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1485/2011 ir kt.).
72. Atsakovai S. B., A. B. ir V. B. siekdami, kad teismas įpareigotų ieškovę užtikrinti jų galimų nuostolių atlyginimą, turėjo objektyviais duomenimis pagrįsti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – jie patirs (ar jau patiria) realius nuostolius ir praradimus. Kitaip tariant, šie atsakovai turėtų pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kad jie dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali gauti tam tikrų pajamų ir pan. Šiuo gi atveju atsakovai S. B., A. B. ir V. B., reikalaudami nuostolių atlyginimo užtikrinimo, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad iš tiesų yra realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas ar kad prašyme nurodyto dydžio nuostolius jie patiria (patyrė) jau dabar. Ieškiniu prašoma priteisti suma (238 936,52 Eur), kurią atsakovai reikalauja įnešti į teismo depozitinę sąskaitą, negali būti laikoma atsakovų nuostoliais dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nereiškia atsakovų S. B., A. B. ir V. B. nuostolių patyrimo fakto. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai neįrodė nuostolių atlyginimo užtikrinimas taikymo sąlygos – realiai tikėtinų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo. Jiems neįrodžius, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kad egzistuoja nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo sąlyga, t. y. realiai tikėtinų nuostolių atsiradimas, prašymas dėl ieškovės įpareigojimo užtikrinti galimų atsakovų S. B., A. B. ir V. B. nuostolių atlyginimo užtikrinimo, negali būti tenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. B. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 119 468,26 Eur (vieną šimtą devyniolika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 26 centus) nuostolių atlyginimo.
Priteisti ieškovei V. B. solidariai iš atsakovų S. B. ir V. B. 5 proc. dydžio procesines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos 119 468,26 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų S. B. ir V. B. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. B..
Priteisti iš ieškovės V. B. atsakovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės V. B. į valstybės biudžetą 2 619,22 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniolika eurų 22 centų) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.
Priteisti iš atsakovų S. B. ir V. B. į valstybės biudžetą po 1 309,61 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devynis eurus 61 centą) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.
Ieškovės V. B. reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovų S. B. ir V. B. 119 468,26 Eur vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis; nesant ar nepakankant šio turto, areštuoti jų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovų banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant 119 468,26 Eur sumos.
Leisti atsakovams S. B. ir V. B. areštuotu turtu atsiskaityti su ieškove V. B..
Leisti atsakovams S. B. ir V. B. iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinė algos (MMA).
Areštuotą turtą pavesti saugoti atsakovams S. B. ir V. B..
Sprendimo nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Atsakovų S. B., A. B. ir V. B. prašymą užtikrinti galimų nuostolių dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą atmesti.
Teisėjos Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė