Administracinė byla Nr. AS-717-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02469-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 57.2.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja A. J. 2019 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimą
Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ ta apimtimi, kuria pareiškėjai priklausantis statinys, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą.

Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 1 d. pateikė teismui prašymą ištirti norminio administracinio akto – Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. T2-147, – teisėtumą, sustabdyti individualiosios administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, taip pat nušalinti nuo šio prašymo nagrinėjimo teisėjus Remigijų Arminą, Eglę Kiaurakytę ir Aušrelę Mažrimienę. Pareiškėja dėl pastarojo reikalavimo paaiškino, kad teisėjai
R. Arminas, E. Kiaurakytė ir A. Mažrimienė administracinėje byloje Nr. eI3-1493-342/2020 priėmė 2020 m. kovo 5 d. sprendimą, kuriame iš esmės pasisakė dėl Aprašo teisėtumo, t. y. nurodė, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl minėto norminio teisės akto teisėtumo. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ta pati teisėjų kolegija sprendžia analogišką minėtajam teisinį ginčą, kurio išsprendimui yra aktualus Aprašo teisėtumo klausimas. Pareiškėjos nuomone, ta pati teisėjų kolegija negali objektyviai ir nešališkai pakartotinai ir kitaip išspręsti jos iškeltą norminio administracinio akto teisėtumo klausimą, nes ši teisėjų kolegija bus saistoma anksčiau pateiktos savo pozicijos.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (teismo pirmininkas) 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl administracinę bylą nagrinėjančių teisėjų nušalinimo. Teismas nustatė, kad administracinės bylos Nr. eI3-1493-342/2020 ir nagrinėjamos bylos proceso šalys, pagrindas (skundo aplinkybės, procesinio prašymo tirti norminį aktą motyvai) ir skundo dalykas (reikalavimas) nesutampa. Todėl pareiškėjos nuomonė, kad, esant ne identiškiems skundo ir procesinio prašymo turinio elementams, teisėjai bus saistomi tų pačių išvadų, laikytina jos samprotavimu. Pareiškėjai nenurodžius faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, jos prašymas nušalinti nuo administracinėje byloje pareikšto prašymo ištirti norminio akto teisėtumą nagrinėjimo teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų R. Armino, A. Mažrimienės ir E. Kiaurakytės, pripažintas nepagrįstu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į teismo teisę nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui skirti baudą.

Pareiškėja pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškimą (gautas 2021 m. rugsėjo 6 d.), kuriame prašė nušalinti nuo administracinės bylos nagrinėjimo teisėjus R. Arminą, E. Kiaurakytę ir A. Mažrimienę. Pareiškėja pakartojo, jog kilęs ginčas yra susijęs su tiesioginiu Aprašo taikymu, o minėtos teisėjų kolegijos nariai administracinėje byloje Nr. eI3-1493-342/2020 jau pasisakė dėl šio norminio administracinio akto teisėtumo. Pareiškėja teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisinį reglamentavimą išaiškino teisingai ir panaikino minėtoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje susidarė aplinkybės, įrodančios teisėjų suinteresuotumą bylos baigtimi – dėl to paties norminio administracinio akto teisėtumo nagrinėjant pareiškėjos skundą šioje byloje.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai (teismo pirmininkas) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų R. Armino, E. Kiaurakytės ir
A. Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), nušalinimo, taip pat skyrė pareiškėjai 110 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Teismas pažymėjo, kad pareikštas nušalinimas iš esmės grindžiamas nagrinėjančių bylą teisėjų priimtu sprendimu kitoje administracinėje byloje, t. y. pareiškime keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo, nors tai negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjos nurodytos administracinės bylos Nr. eI3-1493-342/2020 ir nagrinėjamos bylos proceso šalys, pagrindas ir skundo dalykas nesutampa, todėl pareiškėjos nuomonė, kad, esant ne identiškiems skundo ir procesinio prašymo turinio elementams, teisėjai bus saistomi tų pačių išvadų, laikytina jos samprotavimu ir subjektyviu vertinimu. Pareiškėja nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai grindė tik savo samprotavimais ir subjektyvia nuomone dėl galimų teisėjų kolegijos veiksmų ar neveikimo ateityje, nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kurios keltų abejonių bylą nagrinėjančių teisėjų suinteresuotumu bylos baigtimi. Dėl šių priežasčių pareiškimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nušalinimo atmestas.

Teismas akcentavo, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 1 d. prašymu jau reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai šioje byloje. Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjos reikštas nušalinimas buvo atmestas. Minėtą prašymą pasirašė pareiškėjos atstovas advokatas V. G., veikdamas pagal 2019 m. spalio 30 d. atstovavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad pareiškėja suteikia jam visas savo kaip pareiškėjos ar ieškovės teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ), todėl pareiškėjos atstovo advokato atlikti procesiniai veiksmai laikytini pačios pareiškėjos atliktais procesiniais veiksmais. Nagrinėjamą nušalinimą pareiškėja grindė tais pačiais motyvais, t. y. tos pačios teisėjų kolegijos sprendimo motyvais (pasisakymu) kitoje administracinėje byloje. Toks pakartotinai reiškiamas nušalinimas tai pačiai teisėjų kolegijai, toje pačioje byloje ir tais pačiais motyvais laikytinas piktnaudžiavimu nušalinimo teise. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos nušalinimai bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai pareikšti nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių, į tai, kad nušalinimo klausimas buvo išspręstas atmetant pareiškėjos (jos atstovo advokato V. G.) tais pačiais motyvais pareikštą prašymą, teismas laikė, jog šioje byloje teisėjų kolegijai reiškiami nušalinimai trukdo teismo darbui (dėl pakartotinai pareikšto nušalinimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas), todėl pripažintina, jog pareiškėja piktnaudžiauja nušalinimo teise. 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėja jau buvo įspėta, jog nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą (ABTĮ 83 str. 2 d.). Nustačius piktnaudžiavimo nušalinimo teise pagrindus, pareiškėjai skirtina 110 Eur bauda.

III.

Pareiškėja A. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. (atskirajame skunde klaidingai nurodyta data – 2021 m. rugsėjo 9 d.) nutartį ir perduoti pareiškėjos pareiškimą dėl teisėjų kolegijos narių nušalinimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėja teigia, jog ji 2021 m. rugsėjo 2 d. parengė pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo ir tą pačią dieną perdavė jį paštui. Teikdama pareiškimą, ji vadovavosi ABTĮ
44 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad įstatymas nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo. Pareiškėjos nuomone, jos pareiškime pateikti faktai akivaizdūs iš nurodytų teismų sprendimų turinio, todėl nebūtina juos įrodinėti papildomais įrodymais. Pareiškėja taip pat teigia, kad bauda jai paskirta nepagrįstai, nes jai nebuvo žinoma apie 2021 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartį, be to, teismas neteisingai įvertino jos ir jos atstovo advokato pateiktų pareiškimų turinį (viename buvo prašoma nušalinti teisėjus nuo prašymo dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo nagrinėjimo, kitame – nuo viso administracinės bylos proceso) bei nepagrįstai antrąjį pareiškimą laikė pakartotiniu. Pareiškėja tvirtina, kad nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-1493-342/2020 dalykas yra tas pats, kadangi sprendžiamas klausimas dėl to paties savivaldybės tarybos sprendimo taikymo ir / ar šio sprendimo teisėtumo, o įstatymas nenumato pareigos pareiškėjai pateikti kokius nors papildomus įrodymus dėl teismo šališkumo ir / ar teismo teisės pakartotinai nagrinėti teisinį ginčą, susijusį su pakartotiniu teisės akto taikymo analogiškame teismo procese. Teisėja A. Mažrimienė administracinėje byloje Nr. eI3-1493-342/2020 kategoriškai pasisakė dėl Aprašo teisėtumo, todėl, nagrinėdama pareiškėjos skundą, ji negalėtų pakeisti savo nuomonės dėl to paties norminio administracinio akto teisėtumo, nes priešingu atveju teismo vykdomas teisingumas taptų selektyviu teisingumu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nenušalinimo bei pareiškėjai skirta bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 
2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. ABTĮ nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartį, kuria išspręstas nušalinimo klausimas, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-307/2007, 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-522/2013, 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-118-438/2017, 2018 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-703-1062/2018). Taigi, skundžiamos nutarties dalis dėl administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nenušalinimo, nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punkte, atskiruoju skundu neskundžiama, todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies nutrauktinas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS438-1082/2014, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-682-525/2019). Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių.

Pagrindai, kai administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, išvardyti ABTĮ 83 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise (5 p.). To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skyrė pareiškėjai 110 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Bauda skirta atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo pateikė pakartotinai, jį pagrindė tais pačiais motyvais, o nušalinimai bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegija pareikšti nesant įstatyme nustatytų pagrindų, tokių nušalinimų pareiškimas trukdė teismo darbui (dėl pakartotinai pareikšto nušalinimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, kadangi prie atskirojo skundo pridėti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja pakartotinį pareiškimą dėl nušalinimo paštui perdavė 2021 m. rugsėjo 2 d., t. y. iki teismui išsprendžiant jos atstovo advokato 2021 m. rugsėjo 1 d. prašymą 2021 m. rugsėjo
3 d. nutartimi. Aplinkybė, kad teismas, siekdamas tinkamai išspręsti pateiktą pakartotinį pareiškimą dėl nušalinimo, atidėjo teismo posėdį, savaime nepatvirtina, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (pareiškėja pakartotinį pareiškimą išsiuntė 2021 m. rugsėjo 2 d., registruota pašto siunta, šis pareiškimas teisme gautas 2021 m. rugsėjo 6 d., o teismo posėdis buvo paskirtas 2021 m. rugsėjo 7 d.; siuntos keliavimo į teismą trukmė nepriklausė nuo pareiškėjos valios). Pirmosios instancijos teismas, sprendimą skirti pareiškėjai baudą grįsdamas pirmiausiai ta aplinkybe, kad panašus pareiškėjos atstovo advokato pareiškimas jau buvo išnagrinėtas anksčiau – 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, ir matydamas ant pakartotinio pareiškėjos pareiškimo nurodytą datą – 2021 m. rugsėjo 2 d., galėjo ir turėjo išsireikalauti iš pareiškėjos duomenis apie tai, kada ji išsiuntė 2021 m. rugsėjo 2 d. pranešimą ar pan., tačiau nepagrįstai to nepadarė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise laikytinas nesuderinamu su protingumo ir proporcingumo principais.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl baudos skyrimo panaikinama, apeliacinis procesas dėl teismo nutarties dalies dėl administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nenušalinimo nutraukiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
2 punktu, taip pat 138 straipsnio 8 dalimi ir 151 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai skirta bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, panaikinti.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nušalinimo, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė